Byla Nr. 1S-890-317/2019

                                                        Teisminio proceso Nr. 1-05-1-02055-2011-3

                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1;                                                                2.5.19

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Danguolės Šiugždinytės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. Š. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam S. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       S. Š. bausmę atlieka pagal Panevėžio apygardos teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė.

2.       Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2011 m. rugpjūčio 5 d., bausmės pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 5 d.

3.       Komisijos 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam S. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2019 m. lapkričio 6 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, kad nuteistojo daroma pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką dar nėra akivaizdi ir įtikinanti, kad leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4.       Nuteistasis S. Š. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1.                      Skunde teigiama, jog skundžiama nutartis neatitinka teisės aktų reikalavimų. Apylinkės teismas ne tik nevertino Komisijos nutarimo, kaip įpareigoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalies nuostatos, bet ir savo argumentais pateikė Komisijos nutarimo faktinėms aplinkybėms priešingus duomenis, t. y. išskyrė faktus, kurių Komisijos nutarime nebuvo pažymėta. Apylinkės teismas taip pat vertino aplinkybes, kurios pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą (toliau – BVK) negali turėti įtakos lygtinio paleidimo taikymui. Skundžiama nutartis negali būti pripažįstama teisingu procesiniu sprendimu, nes joje nurodyti motyvai yra tik formalaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais teisės aktais.

4.2.                      Skunde nuteistasis taip pat nurodo, jog Komisijos nutarime pateikti duomenys leidžia teigti, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, jos vertinimo rezultatas sumažėjo nuo 47 balų iki 40 balų, bausmės atlikimo metu jis drausmine tvarka baustas nebuvo, už gerą elgesį, sąžiningą darbą skatintas keturiolika kartų, motyvuotai tęsia darbą pataisos namuose ir turi galimybę įsidarbinti išėjęs į laisvę, teigiamai vertina jo atžvilgiu vykdomą priežiūrą, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, elgiasi motyvuotai. Nuteistojo teigimu, sistemingas ir akivaizdus jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas leidžia daryti išvadą apie sąmoningą jo elgesio kaitą teigiama linkme. 

4.3.                      Taip pat S. Š. nurodo nesutinkantis su apylinkės teismo išsakytais teiginiais apie jo nepavyzdingą, neigiamą elgesį, kadangi tokią išvadą teismas padarė remiantis vien tuo, kad daugiau nei prieš 8 metus jis buvo svarstytas Drausmės komisijoje, kuri jam netgi neskyrė drausminės nuobaudos. Nuteistojo nuomone, teismas turėjo įvertinti tai, kad jis buvo perkeltas tolesniam bausmės atlikimui į atvirąją koloniją, taip pat jam suteikta teisė be sargybos ar palydos vykti už pataisos įstaigos ribų. Duomenų apie jo netinkamą elgesį išvykų metu negauta. Anot S. Š., apylinkės teismas taip pat be pagrindo atsižvelgė į jam nustatomus kriminogeninius veiksnius, kadangi jie susiję su nusikalstamų veikų aplinkybėmis, kurių jis nebegali pakeisti. Nuteistasis taip pat nesutinka su skundžiamos nutarties teiginiu, jog jis palaiko subkultūros tradicijas, kadangi Komisijos nutarime pateikta priešinga išvada – nurodoma, jog jis neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų. Be to, Komisijos nutarime teigiama, jog jis suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Ši išvada, anot S. Š., leidžia spręsti, kad jis atitinka tiek formaliuosius, tiek materialiuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus. Nuteistojo teigimu, Komisijos nutarimo tvirtinimui įtakos negali turėti ir jo ankstesnis teistumas bei likusios atlikti bausmės dydis, kadangi BVK nuostatose pabrėžta, jog lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo pataisos procesu įkalinimo įstaigoje.

5.       Nuteistojo S. Š. skundas atmetamas.

6.       Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, apylinkės teismo nutarties bei nuteistojo skundo argumentus, daro išvadą, jog Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti nuteistajam S. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

7.       Nuteistojo skunde daug dėmesio skiriama Komisijos nutarime nurodytiems argumentams bei jame padarytai išvadai, kad S. Š. elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog vien ta aplinkybė, kad Komisija nutarė S. Š. prašymą dėl lygtinio paleidimo tenkinti, teismo neįpareigoja priimti nuteistajam palankų sprendimą. Į Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuomonę gali būti atsižvelgiama, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas nuteistajam palankaus sprendimo priėmimui. Tai, kad apylinkės teismas, konstatuodamas, jog nuteistasis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo, padarė priešingą išvadą nei Komisija, taip pat nereiškia, jog būtent teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuriuo atsisakė tvirtinti S. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, žemesnės instancijos teismas laikėsi BPK ir BVK nuostatų, įvertino, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar Komisija tinkamai taikė BVK nustatytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas, ir nutarė Komisijos nutarimo netvirtinti, tokį sprendimą motyvuotai pagrįsdamas.

8.       Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, jog egzistuoja formalus pagrindas taikyti S. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas. Šio klausimo teisingam išsprendimui būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą – tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Būtent materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą, kaip esminį motyvą atsisakyti taikyti S. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kartu vertinant ir nusikaltimo, už kurį nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, sunkumą ir pobūdį, ankstesnį teistumą bei likusios neatliktos bausmės dydį, konstatavo apylinkės teismas. Išvadą, jog S. Š. dar nedaro pakankamos pažangos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apylinkės teismas motyvavo jam vis dar nustatomais kriminogeniniais veiksniais, atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatais bei tuo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu du kartus pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką. Be to, apylinkės teismo sprendimą atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą lėmė ir socialinio tyrimo nurodyti duomenys apie tai, kad S. Š. iki šiol kartoja tas pačias klaidas, jo elgesys yra priklausomas nuo aplinkos, be to, jis palaiko kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas. Pažymėtina, jog visi skundžiamoje nutartyje pateikti atsisakymo tvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti S. Š. lygtinį paleidimą argumentai yra pagrįsti objektyviais duomenimis - jo socialinio tyrimo išvada ir pažyma apie paskatinimus ir nuobaudas - bei yra neabejotinai svarbūs vertinant galimybę jau šioje bausmės vykdymo stadijoje nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

9.       Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo nuomone, jog pats faktas, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, du kartus (2012 m. ir 2013 m.) pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles, dar neleidžia daryti išvados, jog jis turi akivaizdų polinkį nepaklusti nustatytai elgesio tvarkai, todėl lygtinio paleidimo laikotarpiu nesugebės laikytis probacijos sąlygų, tačiau pažymi, jog ši aplinkybė sudaro pagrindą nuteistojo elgesio bausmės atlikimo laikotarpiu nevertinti kaip visiškai nepriekaištingo ir dėl to griežčiau vertinti kitas lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Iš esmės tas pats pasisakytina ir apie nuteistajam likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dydžio bei aplinkybių, apibūdinančių jo kriminalinę praeitį, vertinimą. Nors S. Š. yra teisus, teigdamas, jog pagal galiojančią BVK 157 straipsnio redakciją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigose, tačiau tai savaime nereiškia, jog į aplinkybes, charakterizuojančias nuteistojo kriminalinę praeitį, kaip ir likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dydį, spręsdamas klausimą dėl Komisijos nutarimo tvirtinimo, apylinkės teismas apskritai negalėjo atsižvelgti. Nagrinėjamu atveju 8 šios nutarties punkte išdėstyti apylinkės teismo atsisakymo tvirtinti Komisijos nutarimą argumentai patvirtina, jog nusikaltimo, už kurį S. Š. atlieka bausmę, sunkumas ir pobūdis, jam paskirtos ir neatliktos bausmės dalies santykis, kaip ir duomenys apie ankstesnius jo teistumus, nebuvo savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos jo atžvilgiu netaikymui. Šias aplinkybes apylinkės teismas tik įvertino kitų duomenų kontekste, o tai nei BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatoms, nei šiuo klausimu formuojamai teismų praktikai neprieštarauja.

10.       Teisėjų kolegijos nuomone, S. Š. praeityje inkriminuotų nusikaltimų pobūdis netgi turi būti vertinamas nagrinėjamo klausimo kontekste, tačiau tik tiek, kiek jis atskleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, spręsti, ar nuteistasis, vykdydamas socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas, bausmės atlikimo metu pašalino veiksnius, kurie paskatino jį nusikalsti praeityje. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. Š. bausmę atlieka už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas parduoti. Praeityje jis taip pat buvo teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų įvykdymą. Pats nuteistasis pripažįsta, jog nusikalsti jį paskatino finansiniai motyvai bei tai, kad buvo įtakojamas asocialios grupės. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvadoje pateiktų duomenų, nors nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu ir dalyvavo socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau jo elgesys iki šiol išlieka priklausomas nuo aplinkos, jis stokoja pasitikėjimo savimi. Be to, tikėtina, kad S. Š. laisvėje susidurs su finansinėmis problemomis, kadangi joje neturi pastovios gyvenamosios vietos (nuteistasis išėjęs į laisvę laikinai gyventų „(duomenys neskelbtini)“) bei užtikrintos darbo vietos (nors S. Š. nurodo ir toliau planuojantis dirbti ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tai patvirtinanti pažyma nėra pateikta) ar santaupų, kurių galėtų užtekti pragyventi laisvėje ilgesniam laikotarpiui. Taigi, teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių, ar susidūręs su finansinėmis problemomis, nuteistasis sugebėtų atsiriboti nuo linkusių nusikalsti asmenų neigiamos jam įtakos ir savo gyvenimo tikslų toliau siekti tik teisėtomis priemonėmis, todėl konstatuojama, jog apylinkės teismas šiuo atveju padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos S. Š. dar negali būti taikomas, kadangi egzistuoja pagrindas manyti, jog išėjęs į laisvę jis gali ir toliau nusikalstamai veikti.  

11.       Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, geriausiai atspindi šios rizikos vertinimo rezultatas, išreiškiamas statiniais bei dinaminiais balais, jo pokytis, matomas palyginus pirminį ir paskutinį vertinimą. Nors nuteistasis teigia, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sistemingai mažėja, tačiau toks jo teiginys akivaizdžiai prieštarauja objektyviems teismui pateiktiems duomenims. Iš S. Š. socialinio tyrimo išvados matyti, jog pirminio vertinimo metu, atlikto 2015 m. lapkričio 10 d., šio nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudarė 47 balus. 2018 m. rugpjūčio 1 d. nustatyti 39 balai. Tuo tarpu atlikus S. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą 2019 metais, nustatyti 40 balų. Taigi, šio nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pastaruoju metu pakito ne į teigiamą, o į neigiamą pusę. Be to, šiuo metu S. Š. nustatomus jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balus sudaro ir dinaminiai balai (15 balų iš 40), kuriuos jis dar gali sumažinti. Toks pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pokytis, atsižvelgiant į bausmės atlikimo trukmę bei tai, kad šiuo metu nuteistajam nustatomi dinaminiai veiksniai sudaro net 15 balų, yra akivaizdus patvirtinimas, jog tiek viso bausmės atlikimo metu, tiek, juo labiau, pastaruoju metu, S. Š. pakankamų pastangų mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nededa.

12.       Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į nuteistajam vis dar nustatomus du kriminogeninius veiksnius. Nors vienas iš jų – teisės pažeidimai, iš tiesų, yra statinis veiksnys, kadangi jis apima praeityje įvykusius, su nusikalstamu elgesiu susijusius faktus, kurių nuteistasis jau negali pakeisti, tačiau manytina, jog likusį kriminogeninį veiksnį – gyvenimo sąlygos, S. Š. dar gali panaikinti ar bent jau dėti pastangas tai padaryti, jau dabar ieškodamas darbo vietos laisvėje bei kaupdamas pinigines lėšas, kurios būtų pakankamos išsinuomoti gyvenamąjį būstą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju.

13.       Aukščiau išdėstytų išvadų kontekste aplinkybės, nurodytos S. Š. skunde, nėra pakankamos žemesnės instancijos teismo nutarties naikinimui ir sprendimo patvirtinti Komisijos nutarimą priėmimui. Teisėjų kolegijos nuomone, žemesnės instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, tinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, dėl ko priėmė teisingą procesinį sprendimą. Skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas. 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

atmesti nuteistojo S. Š. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai         Algirdas Jaliniauskas

        Aurelijus Rauckis

        Danguolė Šiugždinytė