Civilinė byla Nr. e2-7208-1163/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02746-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.1; 2.3.2.7; 2.3.2.8; 3.2.6.1.

 (S)

 

 

 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. lapkričio 7 d.

Kaunas

 

Kauno

apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Zita Lekečinskienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei J. A.,

dalyvaujant ieškovei E. Ž.-A ir jos atstovei advokatei E. R.,

dalyvaujant atsakovo B. A. (B. A.) atstovei advokatei kuratorei D. K.,

išvadą duodančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei M. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Ž.-A patikslintą ieškinį atsakovui B. A. (B. A.) dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo, gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1.       Kauno

apylinkės teismo Kauno rūmuose priimtas ieškovės E. Ž.-A (toliau – ir ieškovė) patikslintas ieškinys, kuriuo prašoma: 1) nutraukti jos ir atsakovo B. A. (toliau – ir atsakovas) santuoką, sudarytą 2020 m. sausio 18 d., Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriuje, įrašo Nr. 1, dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti ikisantuokines pavardes; 3) nepriteisti išlaikymo vienas kitam; 4) nustatyti nepilnamečio vaiko A. A., gimusios 2019 m. balandžio 7 d., gyvenamąją vietą su ieškove; 5) priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymo įsiskolinimą už tris metus, t. y. nuo 2020 m. kovo 7 d. iki ieškinio padavimo dienos, skaičiuojant po 250 Eur mėnesinį išlaikymą, iš viso – 9 000 Eur; 6) priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki jos pilnametystės, paskiriant ieškovę priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 7) nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku – dukra bendrauja su atsakovu neribotai telefonu ir elektroninėmis ryšio priemonėmis; 8) priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimo išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė su atsakovu susipažino Kinijoje, kur tuo metu studijavo. Atsakovas yra Pakistano pilietis, taip pat studijavo Kinijoje. 2019 m. balandžio 7 d. Kinijoje šalims gimė dukra. Po metų nutarė susituokti Lietuvoje, todėl grįžo į Lietuvą ir 2020 m. sausio 18 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure sudarė santuoką. Sekančią dieną po santuokos sudarymo atsakovas išvyko iš Lietuvos. 2021 m. kelis kartus buvo trumpam grįžęs į Lietuvą, tačiau su šeima negyveno. Bendravimo pradžioje santykiai klostėsi gerai, vėliau ėmė dažnėti konfliktai, kilo įtampa, nes šalys nuolat gyveno atskirai skirtingose šalyse. 2022 m. lapkričio mėnesį ieškovės žiniomis atsakovas išvyko į Pakistaną ir visiškai nepalaiko ryšio nei su ieškove, nei su dukra. Nuo dukters gimimo momento 2019 m. balandžio 7 d. atsakovas niekuomet neprisidėjo prie dukters išlaikymo jokia forma. Per visą santuokos laikotarpį šalys realiai kartu gyveno apie 4 mėnesius, tačiau ir tuo metu atsakovas neprisidėdavo prie dukters ir šeimos išlaikymo. Atsakovas nuolat būdavo išvykęs į užsienį, o ieškovė su dukra gyveno Lietuvoje.

3.       Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė advokatė E. R. teismo posėdžio metu teisiniais argumentais pagrindė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Paaiškino, kad ieškovė stengėsi išsaugoti santuoką – bandė palaikyti ryšius su sutuoktiniu, suteikti jam galimybę bendrauti su nepilnamete dukra, be to, sutiko su atsakovo atstovės kuratorės atsiliepime išdėstytais reikalavimais dėl nepilnamečio vaiko ir atsakovo bendravimo tvarkos nustatymo.

4.       Atsakovo atstovė kuratorė advokatė D. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės; prašė nustatyti tokią atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, pagal kurią atsakovas, jeigu atvyktų į Lietuvos Respubliką, galėtų susitikti ir bendrauti su nepilnamete dukra jos gyvenamojoje vietoje bei kitose vietose dalyvaujant ieškovei, laikantis vaiko dienos režimo; atsakovas apie planuojamą savo atvykimą ir pageidaujamą susitikimą su dukra įsipareigoja pranešti ieškovei iš anksto, ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki bendravimo su dukra pradžios; taip pat nesutinka su reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo – prašo priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuotiną nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. kovo 7 d., po 250 Eur per mėnesinį, iš viso – 1 000 Eur.

5.       Teismo posėdyje dalyvavusi atsakovo kuratorė advokatė D. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė, gyvendama santuokoje, nebandė taikytis, galimai neįvertino ir neatsižvelgė į šalių kultūrinius skirtumus.

6.       Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė byloje išvadą, kurioje nurodė, kad ieškinys pateiktas nepilnamečio vaiko interesais. Teismo posėdyje dalyvavusi išvadą teikiančios institucijos atstovė M. K. palaikė į bylą pateiktą išvadą. Papildomai paaiškino, kad atsakovo atstovės siūloma atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka yra greičiau hipotetinė, tačiau, jeigu atsakovas išreikštų pageidavimą bendrauti su dukra, pirmiausiai turėtų būti nustatytas pereinamasis laikotarpis, o tik vėliau galėtų būti nustatytas neribotas bendravimas net ir nuotoliniu būdu, be to, privalėtų būti atsižvelgta į vaiko dienotvarkę.

7.       Atsakovas neatvyko į teismo posėdį, kurioje byla buvo išnagrinėta iš esmės. Apie posėdį jam pranešta tinkamai, prašymų atidėti teismo posėdį negauta. Teismo posėdžio metu jam buvo tinkamai atstovaujama advokatės kuratorės. Byla išnagrinėta iš esmės nedalyvaujant atsakovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a:

 

patikslintas ieškinys tenkinamas.

 

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

 

8.       Iš kartu su ieškiniu pridėtų rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys susituokė 2020 m. sausio 18 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriuje, įrašo Nr. 1. Šalys susilaukė nepilnamečio vaiko A. A., gim. 2019 m. balandžio 7 d. Bendrų kreditorinių įsipareigojimų ieškovė su atsakovu neturi. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ieškovė su atsakovu neturi.

 

9.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas iš dalies sutiko su ieškiniu, teismas tose dalyse, dėl kurių atsakovas neišreiškė prieštaravimo, sprendime surašo sutrumpintus motyvus (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

 

Dėl šalių santuokos nutraukimo pagrindo

 

10.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

11.       CK 3.27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.

 

12.       Teismų praktikoje nurodoma, kad esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris yra nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį, stengiantis išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

13.       Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas paliko sutuoktinę su mažamete dukra, neteikė ieškovei moralinės ir materialinės paramos, pažeidė lojalumo pareigą, kuri reiškia, kad sutuoktinis visada, tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų, pažeidė pagarbos pareigą, kuri reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Atsakovas, išvykdamas iš Lietuvos, neteikė ieškovei moralinės ir materialinės paramos, sugriovė ieškovės pasitikėjimą juo, bei tikėjimą, kad ieškovė turės darnią šeimą, kurioje išaugins dukrą.

14.       Kuratorės nurodytos aplinkybės, kad atsakovė nesistengė išsaugoti šeimos, nekreipė dėmesio į šalių galimus kultūrinius skirtumus, atmestinos kaip neįrodytos. Kuratorė nepateikė įrodymų, kad ieškovės elgesys būtų buvęs priešingas šeimos išsaugojimui ir sutuoktinio interesams.

15.       Teismas, įvertinęs tai, kas nustatyta pirmiau, konstatuoja, kad šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, šiam pažeidus įstatyme nustatytas sutuoktinio pareigas. Atsakovas paliko šeimą, kurioje auga mažametė dukra, visa moralinė ir finansinė našta liko vienai ieškovei. Ji turi rūpintis vaiku, ją lavinti, prižiūrėti, maitinti ir kt., kai tuo tarpu atsakovas nesirūpina ir neišlaiko savo šeimos.

16.       Teismas sprendžia, kad atsakovas pažeidė CK 3.27 straipsnio 1 dalyje nustatytas pareigas. Toks atsakovo elgesys nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Todėl santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės (CK 3.27 straipsnio 1 dalis, 3.60 straipsnio 1, 2 dalys).

 

Dėl šalims priklausančio turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalijimo

17.       CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, kuris abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo. To paties straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, kuris sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.

18.       CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. CK 3.118 straipsnio 1 dalies normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-687/2019, 26 punktas).

19.       Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ieškovė su atsakovu neturi. Bendrų kreditorinių įsipareigojimų ieškovė su atsakovu neturi, todėl jie nėra dalijami šiuo sprendimu.

 

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

 

20.       Ieškovė prašė nustatyti nepilnamečio vaiko – A. A., gimusios 2019 m. balandžio 7 d., gyvenamąją vietą kartu su ja. Jokių prieštaravimų dėl nurodyto reikalavimo atsakovas nepareiškė. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas faktines aplinkybes bei byloje pateiktus faktinius duomenis, taip pat įvertinęs ginčo šalių nepilnamečio vaiko amžių, jos ir motinos faktinį gyvenimą kartu, vadovaudamasis nepilnamečio vaiko interesais, sprendžia, kad yra pagrindas nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

 

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

 

21.       CK 3.175 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

22.       Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018, 45 punktas).

23.       Ieškovė prašo nustatyti ieškinyje nurodytą atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką – dukra bendrauja su atsakovu telefono ir elektroninėmis ryšio priemonėmis.

24.       Atsakovo kuratorė su šiuo ieškovės reikalavimu sutiko iš dalies. Nurodė, kad atsakovui atvykus į Lietuvos Respubliką turi būti užtikrinti atsakovo susitikimai ir bendravimas su nepilnamete dukra jos gyvenamojoje vietoje bei kitose vietose dalyvaujant ieškovei, laikantis vaiko dienos režimo, atsakovo atstovė nurodė, kad apie planuojamą savo atvykimą ir pageidaujamą susitikimą su dukra atsakovas įsipareigotų pranešti ieškovei iš anksto, ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki bendravimo su dukra pradžios.

25.       Išvadą teikianti institucija išvadoje patvirtino, kad ieškinys yra pateiktas vadovaujantis vaiko interesais ir turėtų būti tenkinamas. Tuo tarpu atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka nebūtų geriausia, atsižvelgiant į vaiko interesus, nes vaikas atsakovo iš esmės nepažįsta, todėl pirmiausia turėtų būti nustatytas pereinamasis periodas.

26.       Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinus pirmiau nurodytą teismų praktiką, spręstina, kad ieškovės siūloma nustatyti nepilnamečio vaiko bendravimo su atsakovu tvarka yra optimali, pakankamai detali ir aiški. Nenustatyta, kad siūloma bendravimo tvarka pažeistų nepilnamečio vaiko teises ar teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. lapkričio mėnesį atsakovas išvyko į Pakistaną ir visiškai nepalaiko ryšio nei su ieškove, nei su dukra, nėra pagrindo tenkinti jo prašymo dėl bendravimo tvarkos papildymo. Todėl ieškinys šioje dalyje tenkinamas bei nustatytina ieškovės siūloma nepilnamečio vaiko ir atsakovo bendravimo tvarka (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

27.       Pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms, abi ginčo šalys gali reikšti pakartotinį reikalavimą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo ar pakeitimo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

 

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo

 

28.       Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo kreipimosi į teismą dienos iki jo pilnametystės. Atsakovas šiam reikalavimui neprieštaravo.

29.       Pažymėtina, kad CK 3.192 straipsnyje reglamentuota tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikymas - tai vaikui augti ir vystytis tinkamų materialinių ir kitų sąlygų sudarymas. Tėvų pareiga vaikui teikti išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas pajamų ar piniginių lėšų neturėjimu, gaunamomis minimaliomis pajamomis, nebendravimu su vaiku ar pan. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms įgyti. Išlaidos vaiko poreikiams tenkinti turi atitikti ir protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko gabumai, sveikata bei amžius. Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo, tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė, grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu. Įstatymas imperatyvia forma nustatė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą.

30.       Įstatymo leidėjas, sureguliuodamas išlaikymo teisinius santykius, įtvirtino principą „pagal poreikius ir galimybes“. Tai reiškia, kad turi būti vertinami ne tik vaiko poreikiai, bet ir pačių tėvų galimybės. Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t. y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai - tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs - amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu.

31.       Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis po 300 Eur kiekvieną mėnesį, be kita ko, nurodė, jog tokio dydžio išlaikymas yra būtinas, nes nepilnametis vaikas auga, didėja jo poreikiai.

32.       Teismas pažymi, kad nereikia įrodinėti, jog nepilnamečiam vaikui yra reikalingas maistas, drabužiai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos, poilsis ir laisvalaikis, tačiau išlaidų šiems poreikiams patenkinti dydis turi būti protingas ir realus. Atsižvelgiant į tai, gausioje kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant nepilnamečiui vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 m. taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ minimali mėnesinė alga nuo 2023 m. sausio 1 d. bus 840 Eur (atskaičius privalomuosius mokėjimus – 633 Eur). Tačiau nurodytas kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Teismo vertinimu tokio dydžio išlaikymas, kuris yra artimas ir ieškovės nurodomoms realiai patiriamoms išlaidoms, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ekonominę situaciją, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas (kas laikytina visuotinai žinomomis aplinkybėmis (CPK 182 straipsnio 1 punktas)), taip pat atsižvelgiant ir į jau anksčiau nurodytas objektyvias aplinkybes (ginčo šalių vaiko amžių; tokio amžiaus nulemtą spartų vaiko vystymąsi ir augimą; to nulemtą poreikį stiprinti sveikatą ir gerai maitintis; su amžiumi augantį poreikį lavinti gabumus; ir pan.), gali užtikrinti tik būtiniausius ir reikalingiausius nepilnamečio vaiko poreikius. Pažymėtina, kad analogiškos praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (žr. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-456-413/2016; kt.).

33.       Todėl įvertinus visas nurodytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į ginčo šalių vaiko poreikius (kurie laikytini įprastiniais), atsakovo turtinę padėtį (yra darbingo amžiaus; nėra duomenų apie jo išlaikytinius ir duomenų apie materialinių išlaidų reikalaujančias sveikatos problemas), iš atsakovo priteisiamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui A. A., gimusiai 2019 m. balandžio 7 d., periodinėmis išmokomis po 300 Eur kiekvieną mėnesį, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (t. y. nuo 2023 m. kovo 8 d.) iki jos pilnametystės (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išlaikymo lėšos indeksuojamos kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė – ieškovė.

34.       Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

35.       Ginčo šalys informuojamos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo ar sumažinimo) (CK 3.201 straipsnis).

36.       Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo ir susidariusį išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 7 d. iki 2023 m. kovo 7 d. (3 metus.)), t. y. 9 000 Eur. Šį reikalavimą grindė tuo, kad atsakovas nuo 2020 m. kovo 7 d. neteikia vaikui jokio išlaikymo.

37.       Sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, būtina nustatyti įsiskolinimo susidarymo metu egzistavusias faktines aplinkybes apie vaiko poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, būtiną išlaikymo dydį, proporcingą vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, taip pat būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.

38.       Pažymėtina, jog atsakovas nagrinėjamoje civilinėje byloje nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad jis minėtu laikotarpiu bent minimaliai rėmė savo vaiką. Todėl jau anksčiau nustačius vaiko poreikius, jo tėvų turtinę padėtį ir priteisus išlaikymą periodinėmis išmokomis, daroma išvada, kad laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 7 d. iki 2023 m. kovo 7 d., atsakovo vaikui išlaikyti skiriama suma privalėjo būti 250 Eur. Todėl iš atsakovo priteisiamas 9 000 Eur išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 7 d. iki 2023 m. kovo 7 d. (3 metus) (CK 3.200 straipsnis).

 

Dėl sutuoktinių pavardžių

 

39.       Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai ikisantuokinę pavardę – (duomenys neskelbtini) o atsakovui – (duomenys neskelbtini). Nesant atsakovo prieštaravimo šiam ieškovės reikalavimui bei teismui nustačius, kad šis prašymas neprieštarauja proceso dalyvių interesams, minėtas ieškovės prašymas tenkinamas (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

 

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

 

40.       Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Reikalauti priteisti išlaikymą galima tik esant santuokai, taip pat ją nutraukiant ar pripažįstant negaliojančia. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.72 straipsnis nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 straipsnio 1 ir 4 dalys). Ieškovė nurodė, kad išlaikymo po santuokos nutraukimo iš atsakovo nereikalauja. Atsakovas tam neprieštaravo, išlaikymo iš ieškovės priteisti taip pat neprašė. Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovė ir atsakovas yra pajėgūs patys save išlaikyti, todėl išlaikymas vienam iš kito nepriteisiamas.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

 

41.       Šioje byloje ieškovė sumokėjo 214 Eur žyminio mokesčio už ieškinio pateikimą teismui. Jokių duomenų, liudijančių kitas ieškovės bylinėjimosi išlaidas (pvz. teisinio atstovavimo), nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra pateikta. Iš esmės patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistina 214 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 79 straipsnio 1 dalis), valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimas iš atsakovo valstybei nepriteisiamas, nes jis neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

 

42.       Išnagrinėjus civilinę bylą, naikinamos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 22 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas ir laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimas (Lietuvos Respublikos CPK 149 str.)

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 385 straipsnio 1 dalimi,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

patenkinti ieškovės E. Ž.-A patikslintą ieškinį atsakovui B. A. (B. A.).

Nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovės E. Ž.-A, asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo B. A. (B. A.), gimusio 1991 m. kovo 15 d., įregistruotą 2020 m. sausio 18 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriuje, įrašo Nr. 1, dėl atsakovo B. A. (B. A.), gimusio 1991 m. kovo 15 d., kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei E. Ž.-A, asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti ikisantuokinę pavardę – (duomenys neskelbtini), atsakovui B. A. (B. A.), gimusiam 1991 m. kovo 15 d. – (duomenys neskelbtini).

Nepriteisti ieškovei E. Ž.-, asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovui B. A. (B. A.), gim. 1991 m. kovo 15 d., išlaikymo vienas iš kito.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. A., gimusio 2019 m. balandžio 7 d., gyvenamąją vietą kartu su jos motina ieškove E. Ž.-A, asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo B. A. (B. A.), gimusio 1991 m. kovo 15 d., ir nepilnamečio vaiko A. A., gimusios 2019 m. balandžio 7 d., bendravimo tvarką:

-       dukra bendrauja su atsakovu telefono ir elektroninėmis ryšio priemonėmis.

Priteisti iš atsakovo B. A. (B. A.), gimusio 1991 m. kovo 15 d., išlaikymą vaikui A. A., gimusiai 2019 m. balandžio 7 d., periodinėmis išmokomis – po 300 Eur (tris šimtus eurų) kiekvieną mėnesį, nuo kreipimosi į teismą dienos (2023 m. kovo 8 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo B. A. (B. A.), gimusio 1991 m. kovo 15 d., išlaikymo vaikui A. A., gimusiai 2019 m. balandžio 7 d., įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 7 d. iki 2023 m. kovo 7 d. (3 (tris) metus) – 9 000 Eur (devynis tūkstančius eurų).

Paskirti E. Ž.-, asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko A. A., gimusios 2019 m. balandžio 7 d., išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo B. A. (B. A.), gimusio 1991 m. kovo 15 d., ieškovei E. Ž.-, asmens kodas (duomenys neskelbtini) 214 Eur (dviejų šimtų keturiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

P. K. apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 22 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymą ir laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt)  dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teismo sprendimo patvirtiną kopiją per 3 (tris) darbo dienas po jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriui ir Vedybų sutarčių registrui.

 

 

Teisėja                                                                                                           Zita Lekečinskienė