(S)

                                                                                               Kategorija 35.4; 42.9; 116.1 (N)     

KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Rita Ulejevienė, sekretoriaujant Jurgitai Radauskaitei, dalyvaujant ieškovei V. M., jos atstovei advokatei Marijai Editai Šlapikienei, atsakovams B. B., E. B., jų atstovui advokatui Povilui Jegorovui, viešame teismo posėdyje, žodinio bylos nagrinėjimo proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovams B. B., E. B. dėl teisės atlikti priestato teisinę registraciją pripažinimo, ir

n u s t a t ė:

              Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo: pripažinti ieškovei V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę atlikti buto (duomenys neskelbtini), priestato, plane pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini)įteisinimo veiksmus be bendrasavininkų B. B. ir jo sutuoktinės E. B. sutikimo.

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, jog nuo 1992 metų yra namo, esančio (duomenys neskelbtini) dalies savininkė. Kitos namo dalies bendrasavininkai yra atsakovai yra B. E. B. Namo dalyje ji gyvena su savo vyru. Jie naudojasi butu, kurio bendras plotas 36,86 kv. m. Ieškovė su savo šeima naudojasi ėjimu į namą, kuris plane pažymėtas indeksu Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovas B. B. į namą vaikšto iš kitos pusės ir naudojasi įėjimu į namą, kuris plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad atsakovas pats šiame name negyvena nuo buto įsigijimo. Ieškovė su atsakovu naudojasi ir bendru kiemu ir ūkiniais pastatais. Pastato naudojimosi tvarka nėra nustatyta. Žemės sklypas ieškovės vardu dar nėra įregistruotas, žemės pirkimo-pardavimo sutartis nėra sudaryta, tačiau žemės avansinė įmoka padaryta ir žemės išsipirkimo dokumentai ieškovės vardu ruošiami. Butą ieškovės šeima nuosavybės teisėmis įsigijo jį privatizuojant 1992 metais. Anksčiau, dar prieš įsigyjant šią namo dalį, prie įėjimo į namą, kuria plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), buvo įrengtas katilas, kuris apšildė namą. 2004 m. keitė apšildymo sistemą, įsigijo modernesnį katilą, įsirengdami centrinio šildymo sistemą, kuris naudoja kietąjį kurą. Tam reikėjo atskiros patalpos, nes katilui pastatyti ir įrengti, reikėjo išmūryti kaminą bei įrengti ventiliacinį ortakį. Ieškovė su vyru ūkiniu būdu, pasistatė priestatą, kuris blokuotas prie įėjimo į namą - priebučio šoninės pusės. Kadangi pasistatė atskirą patalpą katilui, kurios matmenys 283x322, kartu šioje patalpoje nutarė įrengti ir vonios kambarį su tualetu, nes anksčiau šių patogumų neturėjo. Įsirengę šią patalpą, kurios bendras plotas yra 7,99 metro, nusprendė jį inventorizuoti bei atlikti teisinę registraciją. Tuo tikslu kreipėsi į VI Registrų centro Kauno filialą, kur buvo atlikti nekilnojamojo turto objekto kadastriniai matavimai bei paruošta registro duomenų byla Nr.19/6335. Iš šios bylos lapo Nr. 2 matyti atlikta rekonstrukcija, kuri plane pažymėta indeksu 3a1/p. Tuo būdu ieškovės gyvenamasis plotas padidėjo nuo 36,86 kv. metrų iki 44,85 kv.m. Atsakovas, namo bendrasavininkas B. B. parašė skundą į Kauno teritorijų planavimo statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl ieškovės savavališkos statybos. Kauno apskrities teritorijų planavimo statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyresnioji specialistė S. L. atvykusi į vietą 2005-02-02 surašė savavališkos statybos aktą. Akto išvadose ieškovė buvo įpareigota pateikti Urbanistikos skyriaus išvadas dėl galimybių įteisinti savavališkai pastatytą priestatą prie gyvenamojo namo. Tuo tikslu ieškovė raštiškai kreipėsi į savo namo bendrasavininką-atsakovą B. B., kad jis duotų sutikimą, ieškovei priklausančio priebučio teisinei registracijai atlikti. Atsakovas sutikimo rekonstrukcijai: priestatui - priebučiui įregistruoti neduoda, nors ieškovė sąžiningai šį turtą valdo ir yra jo teisėta šeimininkė. Tai, kad ieškovė įregistruos jai pastatytą pastatą, plane pažymėtą indeksu 3a1/p savo vardu atsakovo B. B. teisių ir teisėtų interesų visiškai nepažeis. Jis ir toliau naudosis savo namo dalimi, kaip iki šiol vaikščios pro kitą namo pusę bei naudosis jam priklausančiu kiemu. Atsakovas neduoda sutikimo trukdo ieškovei naudotos savo turtu. Mainais už parašą, atsakovas B. B., prašo jam perleisti ieškovei priklausantį garažą, kuriame ji laiko mašiną. Pažymėtina, kad per bylos nagrinėjimo laikotarpį yra iš esmės pasikeitęs LR „Statybos įstatymas", kurio pagrindu, ieškovė gavusi atsakovo sutikimą, galėtų ginčo priestatą įsiteisinti įstatymų nustatyta tvarka.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog ieškovė V. M. atlikdama atskiro pastato statybą turėjo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos statybos   įstatymo reikalavimus, kurie nustato statomų, rekonstruojamų  ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus - statinių projektavimui, naujų statinių statybai, rekonstravimui, jų pripažinimo tinkamais naudoti ir jais vadovautis. Dėl jam nežinomų priežasčių taip nebuvo daroma. Ieškovė įstatymų nustatyta tvarka turi turėti parengtą ir tinkamai patvirtintą statinio projektą, išduotą statybos leidimą ir statybos darbų projektą, kurį turi pateikti bendraturčiams susipažinti. Bendraturčiai turi pateikti atsiliepimus ir pageidavimus dėl projekto ir būsimų statybų. Savo sutikimus atitinkamai įforminti. V. M. atsakovui nepateikė susipažinimui statybos projekto ir nepaisė  nuomonės dėl statybos darbų. Pastatas yra pastatytas ant neišpirktos ir ant ieškovei nuosavybės teise nepriklausančios žemės. 2012 m. gegužės 16 d. nusipirko žemės sklypo, esančio aplink mūsų namą, dalį - 0,0417 ha. Ieškovė turėtų susitarti ir atsidalinti žemę, o tik po to vykdyti statybos darbus. Ieškovė su vyru ūkiniu būdu pastatė pastatą šildymo katilui, įrengė tualetą ir vonios kambarį. Kadangi nei ieškovė, nei jos vyras nėra statybininkai, todėl yra abejonių dėl jų kompetencijos atlikti statybos darbus. Atlikdami statybos darbus nesivadovavo normatyvinių statybos techninių dokumentų keliamais reikalavimais. Tai prieštarauja priešgaisrinei saugai ir kelia grėsmę namo bendram saugumui. Statinio architektūra  turi būti tokia, kad neprieštarautų statinio inžinierinių sistemų ir technologinių inžinierinių sistemų reikalavimams. Ieškovė privalo pateikti urbanistikos skyriaus išvadas dėl galimybės įteisinti savavališkai pastatytą priestatą 2a/p. Mano, kad to ieškovė nepadarė, nes priešingu atveju būtų informuoti ir bendraturčiai.

Ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatyta, kad 2003 metais ieškovė V. M. gyv. (duomenys neskelbtini) pasistatė 7,99 kv.m. priestatą, kuriame įsirengė katilinę, tualetą ir vonią (b.l. 13). 2005 02 02 ieškovei buvo surašytas savavališkos statybos aktas (b.l. 17) ir 2005 09 07 buvo priimtas nutarimas administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. 6-SS-155 ir ieškovė buvo nubausta įspėjimu (b.l. 38). Po savavalinės statybos akto surašymo 2005 03 15 ieškovė kreipėsi į atsakovą B. B. prašydama duoti sutikimą savavalinės statybos įteisinimui, tačiau atsakovas duoti sutikimą atsisakė (b.l. 18).   

Šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 1 p. nustato, jog teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Šiuo metu ieškovei yra sudaryta galimybė įsiteisinti savavalinę statybą, jei tai nepažeidžia paminėtų Statybos įstatyme reikalavimų.

            2002 05 05 Statybos techninio reglamento Nr. 622 STR 1.0108:2002 8 str. 2 d. numato, kad naujo statinio statyba laikoma pristatytas prie esamo statinio antžeminis ar požeminis priestatas, neatsižvelgiant į tai, ar jis savo paskirtimi yra susijęs su esamu statiniu, ar ne. Priestato statyba priskiriama naujo statinio statybai, jei jo visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma didesnė kaip 10 procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio jis pristatomas, plotų sumą. Ieškovės priestato plotas yra didesnis nei 10 procentų pastato ploto, todėl statinys laikomas nauju statiniu.

Ieškovė prašo pripažinti teisę atlikti buto Nr. (duomenys neskelbtini), priestato, plane pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini) įteisinimo veiksmus be atsakovų - bendrasavininkų B. B. ir E. B. sutikimo.

            Ieškovės reikalavimas tenkintinas visiškai šiais motyvais.

            Atsakovai nenurodė nei vienos aplinkybės dėl kokių priežasčių atsisako duoti ieškovei sutikimą įteisinti savavalinę statybą bei kaip pastatytas priestatas pažeidžia jų teises. Atsakovai savo atsikirtimus grindė tuo, kad ieškovai nesilaikė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo reikalavimų, naujų statinių statybai, kad neturi parengto ir patvirtinto statinio projekto, statybos leidimo. Atsakovai nurodo, kad jie nėra statybininkai, todėl negali įvertinti atliktų statybos darbų. Atlikdami statybos darbus nesivadovavo normatyvinių statybos techninių dokumentų keliamais reikalavimais. Tai prieštarauja priešgaisrinei saugai ir kelia grėsmę namo bendram saugumui. Šie atsakovų pateikti argumentai nėra pagrindas atmesti ieškinį, nes tai, kad atsakovai nesilaikė statybos įstatymo reikalavimų ir taip aišku iš bylos medžiagos, nes ieškovei yra surašytas savavalinės statybos aktas ir ieškovė yra už tai nubausta . Atsakovai teigia, kad ieškovė nepateikė atsakovui statinio projekto, tačiau priestatas yra pastatytas ir atsakovai statinį galėjo ir gali įvertinti natūroje, be to atsakovė pateikė kadastrinių matavimų bylą, kurioje yra visi reikalingi duomenys įvertinti statinį. LAT yra pažymėjęs, kad bendraturčiams turi būti pateiktas projektas (schema) ir nurodyti esminiai objekto pertvarkymo duomenys (vieta, aukštis, plotis), pakankami bendrasavininkiams nuspręsti, ar jų teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti. Atsakovai nurodė, kad ieškovai neturi statybos leidimo, tačiau jie jo ir negalėjo gauti, nes viena iš sąlygų gauti statybos leidimą yra bendraturčių sutikimas. Atsakovai taip pat nurodo, kad nebuvo laikomasi STR reikalavimų, statinys, prieštarauja priešgaisrinei apsaugai, tačiau nenurodė kokių STR reikalavimus ir kokius STR reikalavimų punktų nesilaikė ieškovai bei kaip tai prieštarauja priešgaisrinei saugai nenurodė. Atsakovai savo atsikirtimus grindė įvairių įstatymo, poįstatyminių aktų normų nesilaikymu, tačiau negalėjo pagrįsti kaip asmeniškai pastatytas priestatas pažeidžia jų teises – negali pravažiuoti prie statinių,  pablogėjo saulės pralaidumas, užaklino langą ir pan. Nurodyti atsakovų atsikirtimai, bus įvertinti atitinkamų institucijų, kai ieškovė kreipsis su prašymu leisti įteisinti savavalinę statybą ir institucijos spręs leisti ar neleisti įteisinti savavalinę statybą. Jiems prieštaraujant dėl įteisinimo, net ir gavus atsakovų sutikimą statinys nebus įteisintas (CK 4.103 str. statybos įstatymo 28 str.).

             Teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovai nuo statinio įsigijimo niekada negyveno įsigytame turte, o ieškovė šiame pastate gyvena virš 20 metų. 

Remiantis išdėstytais nustatytina, motyvais tenkintinas ieškovės reikalavimas ir pripažintina ieškovei V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisė atlikti buto (duomenys neskelbtini), priestato, plane pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini) įteisinimo veiksmus be bendraturčių B. B. ir E. B. sutikimo.

Visiškai patenkinus ieškinį iš atsakovų ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos po 50 Lt žyminio mokesčio (LR CPK 93 str.) bei po 18,20 Lt pašto išlaidos valstybei (CPK 96 str.).

Teismas, vadovaudamasis LR CPK  253str. 259-270 str.

n u s p r e n d ž i a:

Ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.

1. Pripažinti ieškovei V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), teisę atlikti buto (duomenys neskelbtini), priestato, plane pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini) įteisinimo veiksmus be bendraturčių B. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), sutikimo.
2. Priteisti iš atsakovų B. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), ieškovei V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), po 50 Lt žyminio mokesčio.
3. Priteisti iš atsakovų B. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), priteisti po 18,20 Lt pašto išlaidas valstybei. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į.k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. (duomenys neskelbtini), bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
4. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per  Kauno miesto apylinkės teismą.                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                            

Teisėja                                                                                                                                             Rita Ulejevienė