Administracinė byla Nr. A-3721-789/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04465-2021-7
Procesinio sprendimo kategorija 21.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 19 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. J. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėja E. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) viršininko 2021 m. spalio 28 įsakymo Nr. 10-TE-1312 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo viršilai A. Z. (A. Z.) ir viršilei E. J.“ (toliau – ir Įsakymas) 1.2 punktą arbą jį pakeisti sušvelninant tarnybinę nuobaudą į pastabą.
2. Pareiškėja nurodė, jog nesutinka su Įsakymu, tarnybinis nusižengimas buvo konstatuotas netinkamai, tarnybinė nuobauda yra per griežta, todėl Įsakymas yra nepagrįstas bei neteisėtas.
3. Ji teigė, kad tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 10-IS-101 „Dėl Policijos registruojamų įvykių registro ROIK (duomenys neskelbtini) nurodytų aplinkybių“ (toliau – ir Išvada) nepagrįstai nurodė, kad ji tyčia, perėmusi lagaminėlį su manikiūro priemonėmis, po jo pakartotinės apžiūros, palikusi jį tarnybiniame automobilyje, dalyvavusi sąmoningai netinkamai užpildant ROIK (duomenys neskelbtini) duomenų grafą „papildoma informacija apie patikrinimą“, prisidėjo prie Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 5-V-80 patvirtintų Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių (toliau – ir PRĮR taisyklės) 41.2 punkto pažeidimo ir nesilaikė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706 patvirto Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 6.9 punkto reikalavimų, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.62 straipsnio nuostatų bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 1.2, 2.4, 41.3 ir 69 punktų reikalavimų ir įstaigoje nusistovėjusios radinių pridavimo į teritorinį policijos komisariatą praktikos, nepagrįstai įvertino lagaminėlį ir jo turinį kaip menkavertį, nepristatė lagaminėlio į Vilniaus m. 3 PK, kad rastas lagaminėlis su daiktais būtų nustatyta tvarka priimtas ir įtrauktas į apskaitą.
4. Tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas Išvadoje nepagrįstai nenurodė, kokiu būdu ir kokiais įrodymais remiantis padarė išvadą, jog lagaminėlio vertė yra didesnė nei 15 Eur. Ji pažymėjo, jog vien fakto, kad pareiškėja lagaminėlį įvertino 500 Eur, neužtenka konstatuoti, jog lagaminėlis nėra menkavertis turtas. Nenustačius tokio esminio fakto, visi kiti vertinimai dėl Taisyklių pažeidimo yra nepagrįsti.
5. Pareiškėja paaiškino, jog tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kada tiksliai A. Č. patikrino ROIK (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nurodyta, kad lagaminėlis bus išmestas, o ne buvo išmestas. Pareiškėja akcentavo, kad jeigu A. Č. būtų susisiekusi su pareiškėjos ekipažu, siekdama pasitikslinti, ar lagaminėlis jau yra išmestas, moteris, pametusi lagaminėlį, būtų jį atgavusi tą pačią dieną. A. Č. turėjo visas galimybes pasitikslinti informaciją, tačiau to nepadarė, o tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas šių aplinkybių detaliau ir neanalizavo.
6. Pareiškėja nurodė, kad tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas nepagrįstai konstatavo, jog vyriausiasis patrulis A. Z., būdamas pajėgos vyresniuoju, tyčia sąmoningai netinkamai užpildęs ROIK (duomenys neskelbtini) duomenų grafą „papildoma informacija apie patikrinimą“, pažeidė PRĮR 41.2. punktą, nes tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad A. Z. 20.21 val. žinojo, kad lagaminėlio neišmes.
7. Pareiškėja akcentavo, jog, pagal CK 4.62 straipsnio 2 dalį, policija buvo informuota apie radinį 2021 m. rugpjūčio 29 d., todėl, pareiškėjos nuomone, ji nepažeidė šios nuostatos. Be to, pažeidimas užtraukia civilinę atsakomybę. Pareiškėjos nuomone, už CK pažeidimus atsakovas negalėjo taikyti tarnybinės atsakomybės, todėl pareiškėjai nepagrįstai buvo paskirta tarnybinė nuobauda už CK 4.62 straipsnio pažeidimą.
8. Pareiškėja pažymėjo, jog Taisyklių 1.2 punkte nėra nustatyta jokia privalomo elgesio taisyklė, todėl neįmanoma jos pažeisti. Pareiškėjai nėra aišku, kaip ji pažeidė Taisyklių 2.4. punktą. Pareiškėjos nuomone, ši teisės norma tik apibrėžia įstaigą, kuri administruoja turtą. Nurodo, kad šioje teisės normoje nėra nustatyta jokia elgesio taisyklė radinį radusiam asmeniui. Pareiškėja nurodė, jog Taisyklių 41 punktas, kuris yra Taisyklių II skyriaus IV skirsnyje „Bešeimininkio daikto apskaitymas“. Ji pabrėžė, kad nevykdo bešeimininkio daikto apskaitymo todėl nesupranta, kokiu būdu ji galėjo pažeisti Taisyklių 41.3 punktą. Atkreipė dėmesį į tai, jog Taisyklių 69 punkte nėra nustatytos policijos pareigūno teisės ir pareigos, todėl, pareiškėjos nuomone, ji negalėjo pažeisti Taisyklių 69 punkto.
9. Pareiškėja nesutiko, jog jos nusižengimas buvo nustatytas ir kaip Etikos kodekso 5, 6.9., 7.1., 7.2. punktų pažeidimas.
10. Pareiškėja pažymėjo, jog Išvadoje netinkamai kvalifikuotas tarnybinis nusižengimas, todėl, pareiškėjos nuomone, ji nepažeidė CK 4.62 straipsnio ir Taisyklių 1.2, 2.4, 41.3 ir 69 punktų.
11. Atsakovas VPK atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
12. Atsakovas nurodė, jog pareiškėja nepagrįstai save tapatina su radinio radėja, o pareiškėja ir jos kolega A. Z. negali būti laikomi tokiais asmenimis, kadangi radinį surado autobuso vairuotojas ir perdavė jį policijos institucijos atstovams, t. y. konkrečiai pareiškėjai ir jos kolegai. Šiuo atveju pareiškėja yra radinio, perduoto policijai, t. y. patikėto turto, saugotojas, privalėjęs turtą (radinį) pristatyti į policijos įstaigą, tačiau ji pasisavino patikėtą turtą. Pareiškėja, būdama policijos pareigūne, kuriai perduotas rastas daiktas, ex officio įgijo pareigą užtikrinti daikto saugojimą ne mažiau kaip 6 mėnesius be galimybės juo naudotis, o tai įgyvendinti ji galėjo tik perduodama radinį į apskaitą. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja žinojo, jog kolega nurodė, kad radinys išmestas, o tai reiškia, kad iš esmės prisidėjo prie tikrovės neatitinkančios informacijos apie radinio vertę ir jo išmetimą užfiksavimo PRĮR.
13. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėja, nebūdama kompetentinga, kartu su kolega vertino radinio turtinę vertę, radinį tyčia klaidingai priskyrė prie šiukšlių, o ne turto, ir, naudodamasi situacija, nepagrįstai sukūrė prielaidas radinio nepristatyti į policijos teritorinį padalinį saugojimui, o pasiėmė ir nusivežė į namus, t. y. pasisavino patikėtą svetimą turtą. Atsakovas akcentavo, kad tokiais veiksmais ji užkirto kelią policijos įstaigai įgyvendinti Taisyklių 69 ir 41.3. punktų reikalavimus.
14. Atsakovo nuomone, pagal Taisyklių 2.4. punktą, aukščiau nurodyti reikalavimai mutatis mutandis taikomi ne tik valstybinei mokesčių inspekcijai, bet ir policijos įstaigai, kaip turto saugotojai.
15. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėja, būdama policijos pareigūne, privalėjo užtikrinti asmens ir turto apsaugą, kaip to reikalauja bendroji policijos funkcija, numatyta Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – ir Policijos įstatymas) 6 straipsnio 1 dalies 10 punkte, bei užtikrinti ir saugoti asmens teises, be kita ko, lagaminėlį pametusios moters teisę valdyti ir disponuoti savo turtu, kaip tai įpareigoja daryti Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Užvaldydama patikėtą turtą, pareiškėja pažeidė Etikos kodekso 5 punkte įvardintus teisingumo, atsakomybės, nesavanaudiškumo, sąžiningumo ir pavyzdingumo principus, nesilaikė Etikos kodekso 7.1 ir 7.2 punktų reikalavimų bei sukėlė pagrįstą moters pametusios lagaminėlį pasipiktinimą policijos veikla.
II.
16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. liepos 12 d. sprendimu atmetė pareiškėjos E. J. skundą.
17. Teismas byloje surinktais įrodymais nustatė, kad:
17.1. Pareiškėja eina VPK Rinktinės „Vytis“ 1-osios kuopos vyriausiosios patrulės pareigas.
17.2. 2021 m. rugsėjo 6 d. pareiškėja buvo supažindinta su pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo, jog 2021 m. rugpjūčio 29 d., reaguodama į pranešimą ROIK (duomenys neskelbtini), ji perėmė autobuse rastą lagaminėlį su manikiūro priemonėmis ir neužtikrino lagaminėlio perdavimo saugoti nustatyta tvarka.
17.3. 2021 m. spalio 27 d. VPK vyriausiasis tyrėjas L. P. parengė Išvadą, kurioje be kita ko, nurodė, jog pareiškėjai už CK 4.62 straipsnio, Taisyklių 1.2, 2.4, 41.3 ir 69 punktų nesilaikymą bei Etikos kodekso 5, 6.9, 7.1, ir 7.2 punktų nesilaikymą skirtina tarnybinė nuobauda.
17.4. Skundžiama Įsakymo dalimi pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.
18. Teismas sutiko su atsakovu, jog pareiškėja savo neteisėtais veiksmais tyčia, perėmusi lagaminėlį su manikiūro priemonėmis, po jo pakartotinės apžiūros, palikusi jį tarnybiniame automobilyje, dalyvavusi sąmoningai netinkamai (su kolega) užpildant ROIK (duomenys neskelbtini) duomenų grafą „papildoma informacija apie patikrinimą“, pažeidė Etikos kodekso 6.9 punkto reikalavimų, CK 4.62 nuostatas bei Taisyklių 1.2, 2.4, 41.3 punktų ir 69 punkto reikalavimus. Be to, pareiškėja, nesilaikydama Taisyklių 1.2, 2.4. ir 69 punktų reikalavimų, susijusių su rastų daiktų saugojimu ir apskaita, neturėdama teisinio pagrindo bei kompetencijos, prisiėmė teisę vertinti turto vertę ir nepagrįstai konstatavo, jog turtas nevertingas – nepagrįstai įvertino lagaminėlį ir jo turinį kaip mažavertį turtą, t. y. mažesnės nei 15 Eur vertės turtą, kai tuo tarpu turto savininkė pamestą lagaminėlį su priemonėmis įvertino 500 Eur. Pareiškėja taip pat nepristatė minėto lagaminėlio į Vilniaus miesto trečiąjį policijos komisariatą, kad rastas lagaminėlis su daiktais būtų nustatyta tvarka priimtas ir įtrauktas į apskaitą, o po darbo pamainos, pasiėmusi lagaminėlį į savo automobilį ir, nebūdama radėja, o vykdydama savo tarnybines pareigas, lagaminėlį 7 dienas laikė savo žinioje ir nesidomėjo, ar atsirado šio turto teisėtas savininkas. Teismo vertinimu, tokiais savo veiksmais pareiškėja pažeidė tiek ginčijamo Įsakymo dalyje, tiek Išvadoje nurodytus teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjos teiginius, jog ne ji buvo atsakinga už padarytą veiką, o atsakingas buvo kitas pareigūnas – A. Z., teismas vertina kritiškai ir laiko, jog tai yra pareiškėjos gynybinė pozicija. Teismo vertinimu, vertinant pareiškėjai skirtos tarnybinės nuobaudos klausimą, pareiškėjos pozicija, jog perduotas radinys dar nebuvo išmestas, o tik būtų išmetamas, neturi jokios įtakos. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra objektyvių aplinkybių, sudarančių pagrindą teismui daryti priešingą išvadą. Teismas sprendė, kad atsakovas teisingai konstatavo, jog pareiškėjos kaltė dėl jai inkriminuojamo tarnybinių nusižengimų buvo tyčia. Teismas nenustatė jokių kaltę šalinančių aplinkybių.
19. Teismas atkreipė dėmesį, jog, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, tarnybinis nusižengimas gali būti laikomas padarytu ir neatsiradus tam tikroms neigiamoms pasekmėms.
20. Teismo vertinimu, dėl pareiškėjos atliktų neteisėtų veiksmų kilo neigiamos pasekmės, t. y. būtent pareiškėjos neteisėti veiksmai tiesiogiai įtakojo, jog teisėtai turto savininkei savalaikiai nebuvo grąžintas lagaminėlis su jame esančiais daiktais, lagaminėlio savininkei buvo papildomai apsunkintas autobuse surasto ir policijai perduoto lagaminėlio grąžinimas. Teismo nuomone, dėl pareiškėjos veiksmų teisėtai turto savininkei iškilo abejonių dėl atsakovo policijos pareigūnų priimamų sprendimų sąžiningumo, nesavanaudiškumo, teisingumo, taip neigiamai paveikiant valstybės institucijos, vykdančios jai patikėtas viešojo administravimo funkcijas, įvaizdį ir autoritetą bei formuojant neigiamą atsakovo įvaizdį dėl jo vykdomų funkcijų bei teisės aktų nuostatų nesilaikymo ir kt.
21. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nustatyti visi tarnybinio nusižengimo elementai: neteisėta veika, kaltė, žala ir priežastinis ryšys.
22. Teismui įvertinus pareiškėjos padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes ir priežastis, nusižengusios pareigūnės kaltės rūšį ir laipsnį, pažeidimo pasekmes (kilo neigiamos pasekmės) ir kitas jos atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (tokios aplinkybės nenustatytos), padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati padarytam tarnybiniam pažeidimui. Teismas nenustatė, kad atsakovas, atlikdamas tarnybinį tyrimą ir skirdamas pareiškėjai tarnybinę nuobaudą, būtų padaręs esminius procedūrinius pažeidimus, kurie galėtų lemti paskirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimą. Teismo vertinimu, tarnybinis patikrinimas buvo atliktas išsamiai ir tinkamai, laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Teismas konstatavo, jog pareiškėjos skundžiamo Įsakymo dalis yra teisėta ir pagrįsta, nėra jokio pagrindo ją panaikinti ar keisti, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas pažymėjo, jog, teismui pripažinus skundžiamo Įsakymo dalį teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos alternatyvaus skundo reikalavimo dėl tarnybinės nuobaudos švelninimo.
III.
23. Pareiškėja E. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.
24. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių argumentų, kuriais remiantis jis priėjo prie išvados, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas (nemotyvavo savo sprendimo). Teismas visiškai nepasisakė dėl tarnybinio nusižengimo kvalifikavimo.
25. Pareiškėja pažymi, kad jai inkriminuojami Taisyklių pažeidimai, kai Taisyklių nuostatos taikomos ne policijos pareigūnams, o mokesčių inspekcijos pareigūnams.
26. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl tarnybinio nusižengimo kaip Taisyklių 1.2, 2.4, 41.3 ir 69 punkto pažeidimo. Pareiškėja tvirtina, kad ji nepažeidė CK 4.62 straipsnio.
27. Pareiškėja pabrėžia, kad lagaminėlio vertė buvo vertinama tik pagal savininkės žodžius. Pareiškėja teigia, kad teismas nesiėmė jokių veiksmų tikrajai lagaminėlio vertei nustatyti, nemotyvavo, kodėl nusprendė sutikti su atsakovo siūloma lagaminėlio verte.
28. Pareiškėjos nuomone, lagaminėlio vertės nustatymas yra reikšminga tarnybinio nusižengimo tyrimui aplinkybė, nenustačius minėtos aplinkybės, kitos aplinkybės nagrinėjamu atveju neturėtų būti vertinamos.
29. Pareiškėjos vertinimu, byloje taip pat nepagrįstai nenustatyta, kada pareigūnė pranešė lagaminėlio savininkei apie tai, kad lagaminėlis bus išmestas. Pareiškėja pastebi, kad nuo informacijos apie pamesto lagaminėlio išmetimą bei lagaminėlio savininkės kreipimąsi į policiją dėl radinio grąžinimo buvo praėjusios 5 min. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad ROIK nurodyta papildoma informacija apie tai, kad lagaminėlis bus išmestas yra suformuluotas būsimu laiku. Todėl, pareiškėjos teigimu, A. Z., pateikdamas informaciją ROIK, nesuklaidino pareigūnės, pranešusios apie lagaminėlio išmetimą. Jos nuomone, jei pareigūnė būtų susisiekusi su ekipažu, savininkė būtų atgavusi lagaminėlį tą pačią dieną.
30. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 12 d. sprendimą.
31. Atsakovo įsitikinimu, tarnybinio pažeidimo tyrimu metu nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad vyriausioji patrulė E. J. tyčia, perėmusi lagaminėlį su manikiūro priemonėmis, po jo pakartotinės apžiūros, palikusi jį tarnybiniame automobilyje, dalyvavusi sąmoningai netinkamai užpildant ROIK (duomenys neskelbtini) duomenų grafą „papildoma informacija apie patikrinimą“, prisidėjo prie PRĮR taisyklių 41.2. punkto pažeidimo ir Etikos kodekso 6.9. punkto reikalavimų, CK 4.62 straipsnio nuostatų bei Taisyklių 1.2, 2.4, 41.3 punktų ir 69 punkto reikalavimų pažeidimo ir įstaigoje nusistovėjusios radinių pridavimo į teritorinį policijos komisariatą praktikos pažeidimo. Pareiškėja nepagrįstai įvertino lagaminėlį ir jo turinį kaip menkavertį, nepristatė lagaminėlio į Vilniaus m. 3-ąjį policijos komisariatą, kad rastas lagaminėlis su daiktais būtų priimtas ir įtrauktas į apskaitą nustatyta tvarka. Be to, pareiškėja, po darbo pamainos pasiėmusi lagaminėlį į savo automobilį ir nebūdama jos radėju, o policijos pareigūnu, atstovaujančiu įstaigą, 7 dienas lagaminėlį laikiusi savo žinioje, nevykdydama jokių savininko paieškos veiksmų ir nesidomėdama, ar kas nors kreipėsi dėl lagaminėlio dingimo, pažeidė Etikos kodekso 5 punkte įvardintus teisingumo, atsakomybės, nesavanaudiškumo, sąžiningumo ir pavyzdingumo principus, nesilaikė Etikos kodekso 7.1 punkto ir 7.2 punkto reikalavimų ir sukėlė pagrįstą lagaminėlio savininkės pasipiktinimą policijos veikla.
32. Atsakovo nuomone, pareiškėja nepagrįstai tapatina save su radinio radėja. Pareiškėja ir jos kolega A. Z. negali būti laikomi tokiais asmenimis, kadangi radinį surado autobuso vairuotojas ir perdavė jį policijos institucijos atstovams, t. y. konkrečiai pareiškėjai ir jos kolegai. Šiuo atveju pareiškėja yra radinio, perduoto policijai, t. y. patikėto turto, saugotojas, privalėjęs turtą (radinį) pristatyti į policijos įstaigą, tačiau ji pasisavino patikėtą turtą.
33. Atsakovas nurodo, kad pareiškėja, būdama policijos pareigūne, kuriai perduotas rastas daiktas, ex officio įgijo pareigą užtikrinti daikto saugojimą ne mažiau kaip 6 mėnesius be galimybės juo naudotis, o tai įgyvendinti ji galėjo tik perduodama radinį į apskaitą. Tačiau pareiškėja žinojo, jog kolega nurodė, kad radinys išmestas, taigi iš esmės prisidėjo prie tikrovės neatitinkančios informacijos apie radinio vertę ir jo išmetimą užfiksavimo PRĮR. Be to, pareiškėja, nebūdama kompetentinga, kartu su kolega vertino radinio turtinę vertę, radinį tyčia klaidingai priskyrė prie šiukšlių, o ne turto, ir, naudodamasi situacija, nepagrįstai sukūrė prielaidas radinio nepristatyti į policijos teritorinį padalinį saugojimui, o pasiėmė ir nusivežė jį į namus, t. y. pasisavino patikėtą svetimą turtą. Tokiais veiksmais ji užkirto kelią policijos įstaigai įgyvendinti Taisyklių 341 punkto reikalavimą interneto svetainėje, savivaldybės ir (ar) seniūnijos, kurių teritorijoje yra turtas, interneto svetainėje kviesti atsiliepti savininkus ir asmenis, turinčius turtinių teisių į šį turtą, 69 punkto pagrindu rastą turtą apskaityti ir 41.3. punkto pagrindu turtą įvertinti nustatyta tvarka, ji pati neatliko tokių veiksmų. Atsakovas pažymi, kad, pagal Taisyklių 2.4. punktą, Taisyklių reikalavimai mutatis mutandis taikomi ne tik Valstybinei mokesčių inspekcijai, bet ir policijos įstaigai, kaip turto saugotojai.
34. Anot atsakovo, pareiškėja, būdama policijos pareigūne, privalėjo užtikrinti asmens ir turto apsaugą, kaip to reikalauja bendroji policijos funkcija, numatyta Policijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 10 punkte, bei užtikrinti ir saugoti asmens teises, be kita ko, lagaminėlio savininkės teisę valdyti ir disponuoti savo turtą, kaip tai įpareigoja daryti Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punktas.
35. Atsakovas paaiškina, jog lagaminėlio vertę nustatė pagal savininkės parodymus. Savininkė nurodė, jog vertingas buvo pats lagaminėlis bei jame buvusi freza, kuri kainuoja 300 Eur, 5 vnt. nagų lakai po 10 Eur ir kita profesionali manikiūro įranga. Atsakovas pažymi, kad, duodama parodymus, lagaminėlio savininkė buvo įspėta apie melagingų parodymų davimą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
36. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Įsakymo 1.2 punkto, kuriuo pareiškėjai už Išvadoje nurodytus tarnybinius pažeidimus paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, pagrįstumo ir teisėtumo.
37. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, pripažino, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjai skirta pagrįstai, todėl atmetė pareiškėjos skundą.
38. Apeliaciniame skunde pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas nepasisakė dėl visų jai inkriminuotų tarnybinių pažeidimų, nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių.
39. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
40. Skundžiama Įsakymo dalimi pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Ji priimta vadovaujantis Vilniaus apskrities vyriausiojo komisariato 2021 m. spalio 27 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 10-IS-101 „Dėl Policijos registruojamų įvykių registro ROIK (duomenys neskelbtini) nurodytų aplinkybių“. Išvadoje konstatuota, kad 2021 m. rugpjūčio 29 d. ekipažas V9012, sudarytas iš Vilniaus apskr. VPK rinktinės „Vytis“ Pirmos kuopos vyriausiųjų patrulių A. Z. ir E. J., reagavo į ROIK (duomenys neskelbtini), jog 16 maršruto troleibuso vairuotojas pranešė apie rastą dėžę. Ekipažas V9012, 20.05 val. privažiavęs prie iškvietimo vietos ir apvažiavęs autobusą, sustojo priešais jį, pareigūnai nuėjo prie autobuso. Pareigūnai bendravo su vairuotoju, užsirašė jo duomenis, su paimtu lagaminėliu grįžo prie tarnybinio automobilio. 20.08 val. E. J. padėjo lagaminėlį ant galinės tarnybinio automobilio sėdynės už keleivio vietos, po to įsėdo į automobilį ir išvažiavo iš įvykio vietos. Apie 20.17 val. pareigūnai sustojo, išlipo, pareigūnė paėmė lagaminėlį, jį atidarė, išėmė dalį turinio, vartė daiktus, o kitas pareigūnas žiūrėjo. Vėliau sudėjo daiktus atgal ir padėjo lagaminėlį ant galinės tarnybinio automobilio sėdynės. Po to pareigūnai vėl atsisėdo į savo vietas, o pareigūnė galimai kažką atžymėjo kompiuteriu. Remiantis ROIK (duomenys neskelbtini) duomenimis, A. Z. 20.21 val. atžymėjo, kad „apžiūrėjus viduje vertingų daiktų nėra (naudotos dildės, lakai, servetėlės, laidai) kam priklauso nustatyti nepavyks, dėžutė bus išmesta į šiukšlių dėžę“. Po pamainos E. J. lagaminėlį nusinešė į savo automobilį, šį savo veiksmą motyvuodama siekiu „facebook“ pagalba surasti šeimininkus, nors jokio skelbimo neįdėjo bei kitomis priemonėmis šeimininko neieškojo iki kol Vilniaus apskr. VPK Imuniteto valdybos pareigūnų nebuvo pareikalauta pateikti lagaminėlį. Vilniaus apskr. VPK Imuniteto valdybos pareigūnui pareikalavus, 2021 m. rugsėjo 6 d. E. J. pristatė lagaminėlį į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariato Imuniteto valdybą, jis grąžintas savininkei.
41. Pareiškėja nesutinka, kad ji padarė Išvadoje nurodytus tarnybinius pažeidimus, taip pat nesutinka su jai paskirta tarnybine nuobauda, mano, kad, jeigu teismas nustatytų, kad pažeidimai buvo padaryti, jai turėtų būti skiriama švelnesnė tarnybinė nuobauda – papeikimas.
42. Pareiškėjai tarnybinė nuobauda skirta už CK 4.62 straipsnio, Taisyklių 1.2, 2.4, 41.3 ir 69 punktų bei Etikos kodekso 5, 6.9, 7.1, ir 7.2 punktų pažeidimus. Nagrinėjamu atveju Išvadoje konstatuota, kad pareiškėja tyčia, perėmusi lagaminėlį su manikiūro priemonėmis, po jo pakartotinės apžiūros palikusi jį tarnybiniame automobilyje, dalyvavusi sąmoningai netinkamai užpildant ROIK (duomenys neskelbtini) duomenų grafą „papildoma informacija apie patikrinimą“ prisidėjo prie PRĮR taisyklių 41.2 punkto pažeidimo, nesilaikė Etikos kodekso 6.9. punkto reikalavimų, CK 4.62 nuostatų bei Taisyklių 1.2, 2.4, 41.3 punkto ir 69 punkto reikalavimų ir įstaigoje nusistovėjusios radinių pridavimo į teritorinį policijos komisariatą praktikos, nepagrįstai įvertino lagaminėlį ir jo turinį kaip menkavertį, nepristatė lagaminėlio į Vilniaus m. 3 PK, kad rastas lagaminėlis su daiktais būtų priimtas ir įtrauktas į apskaitą nustatyta tvarka. Pareiškėja, po darbo pamainos pasiėmusi lagaminėlį į savo automobilį, nebūdama jo radėja, būdama policijos pareigūne, atstovaujančia įstaigai, laikiusi lagaminėlį savo žinioje, nevykdydama jokių savininko paieškos veiksmų ir nesidomėdama, ar kas nors kreipėsi dėl lagaminėlio dingimo 7 dienas, pažeidė Etikos kodekso 5 punkto įvardintus teisingumo, atsakomybės, nesavanaudiškumo, sąžiningumo ir pavyzdingumo principus, nesilaikė Etikos kodekso 7.1 punkto ir 7.2 punkto reikalavimų ir sukėlė pagrįstą lagaminėlio savininkės pasipiktinimą policijos veikla.
43. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija iš dalies sutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas konkrečiai nepasisakė dėl visų jai inkriminuojamų teisės normų pažeidimų, dėl kurių jai buvo taikyta tarnybinė nuobauda. Tačiau, įvertinus skundžiamo teismo sprendimo turinį, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pritarė atsakovo pateiktam pareiškėjos veiksmų kvalifikavimui, analizavo ir vertino bylos faktines aplinkybes, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė bylos medžiagą ir todėl byla turėtų būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
44. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nėra patvirtinęs vidinės rastų daiktų priėmimo, apskaitos ir saugojimo tvarkos. Šias aplinkybes nurodė tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas, pavedęs spręsti įstaigai dėl rastų daiktų priėmimo, apskaitos ir saugojimo reglamentavimo (Išvados 5 p.). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, policijos pareigūnams keliami aukštesni tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartai įpareigoja juos būti aktyviems ir rūpestingiems. Nesant įstaigoje patvirtintos konkrečios tvarkos tam tikriems veiksmams atlikti, jie privalo veikti atsakingai, atsižvelgdami į bendras jų elgesį reglamentuojančias teisės normas. Neturėdami informacijos, kaip elgtis konkrečiu atveju, policijos pareigūnai privalo imtis veiksmų tai išsiaiškinti, kreipdamiesi į aukštesnį pagal rangą pareigūną, pateikdami išsamią informaciją apie susidariusią neaiškią situaciją ir pan. Todėl sutiktina su atsakovu, kad pareiškėja privalėjo ne savavališkai pasiimti lagaminėlį su savimi į savo automobilį ir laikyti jį savo žinioje, nevykdydama jokių savininko paieškos veiksmų ir nesidomėdama, ar kas nors kreipėsi dėl lagaminėlio dingimo, o veikti aktyviai, nagrinėjamu atveju ji privalėjo perduoti radinį policijos įstaigai ar aktyviai siekti gauti nurodymus iš kitų atsakingų pareigūnų, kaip jai elgtis su radiniu. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neatliko tokių veiksmų.
45. CK 4.62 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad daiktą radęs asmuo ar policija perduotą rastąjį daiktą privalo saugoti šešis mėnesius; saugojimo metu radiniu negalima naudotis. Taigi, pagal šias CK nuostatas, policijai nustatyta pareiga saugoti rastąjį daiktą šešis mėnesius. Pareiškėjai, kaip policijos pareigūnei, ši policijos pareiga turėjo būti žinoma, tačiau ji savo veiksmais neužtikrino šios pareigos vykdymo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad padarytas CK 4.62 straipsnio pažeidimas.
46. Išvadoje nurodyta, jog pareiškėja prisidėjo prie PRĮR taisyklių 41.2 punkto pažeidimo. Nors pareiškėjai nebuvo taikyta atsakomybė už PRĮR taisyklių 41.2 punkto pažeidimą, tačiau jos atžvilgiu konstatuotas Etikos kodekso 6.9 punkto pažeidimas. Etikos kodekso 6.9 punkte nustatyta, kad policijos darbuotojas privalo netoleruoti kolegų daromų teisės pažeidimų ir elgesio, nesuderinamo su šio Etikos kodekso ar kitų teisės aktų reikalavimais, apie sprendimus, kurie prieštarauja teisės aktams, pranešti tiesioginiam vadovui arba kitiems kompetentingiems subjektams. PRĮR taisyklių 41.2 punkte numatyta, kad pareigūnai, dirbantys su PPV moduliu, gavę pranešimą apie policijos registruojamą įvykį, jį PPV modulyje priima (pranešimas jam gali būti priskirtas operatyvaus valdymo padalinio pareigūno), fiksuoja atvykimo ir darbo pabaigos laikus, įrašo policijos registruojamo įvykio patikrinimo rezultatą, surašo reikiamus dokumentus. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėja sąmoningai dalyvavo netinkamai užpildant ROIK (duomenys neskelbtini) duomenų grafą „papildoma informacija apie patikrinimą“, nurodant tikrovės neatitinkančius ir teisės aktų reikalavimus pažeidžiančius duomenis. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia atsakovo išvada. Iš bylos medžiagos matyti, kad eilutėje „papildomos informacijos apie patikrinimą“ pažymėta, jog „atvykus mus pasitiko 1G vairuotojas F. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuris perdavė mums juodą dėžutę ir paaiškino, kad jam perdavė moteris kuri neprisistatė. Apžiūrėjome viduje vertingų daiktų nėra (naudotos dildės, lakai, servetėlės, laidai) kam priklauso nustatyti nepavyks. Dėžutė bus išmesta į šiukšlių dėžę. BODY 9008.“ (tikslus citavimas pagal bylos duomenis) Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad kartu su pareiškėja dirbęs pareigūnas nurodė šią informaciją, nereiškia, kad pareiškėja turėjo žinoti, kad jos kolegos elgesys neatitinka teisės aktų reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės, kad, pagal pareigūno nurodytą informaciją, pareigūnė A. Č. suprato, kad lagaminėlis jau yra išmestas, ir tokią informaciją pateikė lagaminėlio savininkei, neturi reikšmės vertinant pareiškėjos veiksmus. Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėja pažeidė Etikos kodekso 6.9 punkto reikalavimus.
47. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėja pažeidė Taisyklių 1.2, 2.4, 41.3, 69 punktus. Taisyklių 1.2 punkte yra pateiktas sąvokos „turtas“ apibrėžimas, Taisyklių 2. 4 punkte nurodyti subjektai, kurie administruoja turtą, ir nustatyta, kad Taisyklės taikomos šiems subjektams. Pažymėtina, kad šiose Taisyklių nuostatose nėra suformuluotos privalomo pobūdžio elgesio taisyklės, kurios suponuotų atitinkamų veiksmų atlikimą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėja pažeidė Taisyklių 1.2, 2.4 punktus.
48. Išvadoje nustatytas Taisyklių 41.3 punkto pažeidimas. Taisyklių 41.3 punktas nustato, kad jeigu iki pripažinimo bešeimininkiu daiktas buvo saugomas natūra ir nei fizinė, nei prekinė jo būklė nepakito, tačiau per saugojimo laiką sumažėjo vertė, toks turtas gali būti įvertintas suma, iki 30 procentų mažesne už turto perėmimo dokumente nustatytą jo vertę; daikto vertė nustatoma vadovaujantis turto vertinimo ataskaita; daikto vertės pokytis po jo pripažinimo bešeimininkiu įforminamas turto nuvertinimo dokumentu. Pripažinta, kad pareiškėja padarė šio Taisyklių punkto pažeidimą dėl to, kad ji nepagrįstai įvertino lagaminėlį ir jo turinį kaip menkavertį. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo atsakovo ir pirmosios instancijos teismo padarytu vertinimu ir pripažįsta, kad pareiškėja nesivadovavo turto vertinimo ataskaita, kaip tai numatyta Taisyklių 41.3 punkte, ir nepagrįstai įvertino lagaminėlio vertę.
49. Taisyklių 69 punktas nustato, kad mokesčių inspekcijos pareigūnas, gavęs iš policijos ar asmens pranešimą apie rastą turtą, jį apskaityti šiais atvejais: kai rastas turtas buvo saugotas ne mažiau kaip 6 mėnesius ir per tą laiką nepaaiškėjo turtą pametęs asmuo (69.1 p.); asmuo, radęs turtą, atsisakė kompensuoti radinio išlaikymo ir kitas su radiniu susijusias išlaidas, jeigu radinį saugojo ne jis (69.2 p.). Radiniai apskaitomi pagal šių Taisyklių III skyriaus IV skirsnyje nustatytas turto apskaitos taisykles (kaip ir bešeimininkis daiktas) (Taisyklių 69 punkto 2 pastraipa). Taigi Taisyklių 69 punkte nustatytos elgesio taisyklės taikomos tik 69.1 ir 69.2 papunkčiuose numatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju nebuvo sąlygų atlikti Taisyklių 69 punkte numatytus veiksmus. Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėja pažeidė Taisyklių 69 punktą.
50. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėja pažeidė Etikos kodekso 5 punkte įtvirtintus teisingumo, atsakomybės, nesavanaudiškumo, sąžiningumo ir pavyzdingumo principus, nesilaikė Etikos kodekso 7.1 ir 7.2 punktų, kuriuose nustatyta, kad policijos darbuotojas, laikydamasis aptartų nuostatų, taip pat nuostatų, kurios nėra įsakmiai įvardytos, tačiau konkrečioje situacijoje pagal visuotinai priimtinas elgesio normas turėtų būti pasirenkamos kaip teisingo ir etiško elgesio modelis, turi vadovautis šiais moraliniais orientyrais: saugoti profesinę garbę ir elgtis taip, kad savo elgesiu ar veiksmais nediskredituotų savo vardo, policijos pareigūno, valstybės tarnautojo ar kito policijos darbuotojo statuso ir policijos autoriteto (7.1 p.); visada atminti, kad savo elgesiu ir veiksmais jis rodo pavyzdį ir kad pagal jo elgesį bei įvaizdį sprendžiama apie visą policijos sistemą, jos pareigūnus ir kitus darbuotojus (7.2 p.). Teisėjų kolegijai pripažinus, kad pareiškėja padarė CK 4.62 punkto ir Taisyklių 41.3 punkto pažeidimus, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes (pareiškėja laikė lagaminėlį savo automobilyje 7 dienas, nesiėmė jokių veiksmų, kad jis būtų grąžintas lagaminėlio savininkei, tokiais veiksmais apsunkino lagaminėlio grąžinimą, dėl pareiškėjos veiksmų lagaminėlio savininkė piktinosi policijos veiksmais ir pan.), konstatuotina, kad padaryti Etikos kodekso 5, 7.1 ir 7.2 punktų pažeidimai.
51. Pagal Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 2 dalį, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) perkėlimas į žemesnes pareigas; 5) atleidimas iš vidaus tarnybos.
52. Vertinant paskirtos nuobaudos griežtumo atitiktį padarytam tarnybiniam nusižengimui, teismų praktikoje pažymima, kad, nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012). Tarnybiniai nusižengimai vertinami ir tarnybinės nuobaudos už juos yra skiriamos atsižvelgiant į kiekvienu konkrečiu atveju nustatytų aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1366/2009). Teismas švelnina paskirtą tarnybinę nuobaudą, jei paskirtoji nuobauda pareiškėjui yra aiškiai per griežta bei bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę nuobaudą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-649/2013).
53. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Pareiškėja prašė teismo sušvelninti tarnybinę nuobaudą (pakeisti ją į pastabą), jeigu teismas nepanaikins skundžiamos Įsakymo dalies. Atsižvelgusi į padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, mastą, byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad šia nutartimi pripažinta, jog dalis Išvadoje nustatytų pažeidimų nustatyti nepagrįstai, į su pareiškėjos asmeniu susijusias aplinkybes (E. J. tarnyboje charakterizuojama teigiamai, neturi tarnybinių nuobaudų, už gerą ir sąžiningą tarnybą bei pasiektus gerus darbo rezultatus skatinta padėkomis ir vienkartinėmis piniginėmis išmokomis, 2017 m. liepos 4 d. už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą bei valstybinės šventės, Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos proga apdovanota Trečiojo laipsnio policijos pasižymėjimo ženklu „Už nepriekaištingą tarnybą“), taip pat į tai, kad Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nėra patvirtinęs vidinės rastų daiktų priėmimo, apskaitos ir saugojimo tvarkos, o tai galėjo suponuoti tam tikrą neaiškumą ir neapibrėžtumą nustatant, kaip pareigūnas (šiuo atveju pareiškėja) turi elgtis konkrečiu atveju, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo tikslas būtų pasiektas skiriant pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama Įsakymo dalis yra keistina, nustatant, kad pareiškėjai skiriama tarnybinė nuobauda – papeikimas.
54. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą iš dalies, pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tenkinant pareiškėjos skundą iš dalies, pakeičiant Įsakymo 1.2 punktu pareiškėjai paskirtą nuobaudą – griežtą papeikimą – į papeikimą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos E. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 12 d. sprendimą pakeisti.
Pareiškėjos E. J. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2021 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. 10-TE-1312 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo viršilai A. Z. (A. Z.) ir viršilei E. J.“ 1.2 punktu pareiškėjai skirtą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą – į tarnybinę nuobaudą – papeikimą.
Kitą skundo dalį atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ričardas Piličiauskas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Virginija Volskienė