Byla Nr. 1S-136-574/2023

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. birželio 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo T. K. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2023 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. RV-25-964 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam, panaikinimo,

n u s t a t ė:

1.       T. K. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jam paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė, bei 284 straipsnio 1 dalį (tuo metu galiojusi teisės akto redakcija), jam paskirta 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės bei bausmė, paskirta 2009 m. gruodžio 3 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 9 d. nuosprendžiu subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 15 metų laisvės atėmimo bausmė.

2.       T. K. bausmės vykdymo pradžia – 2012 m. sausio 11 d., bausmės pabaiga – 2024 m. vasario 13 d. Lygtinio paleidimo terminas, atlikus 2/3 bausmės – 2019 m. vasario 13 d.

3.       Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2023 m. kovo 23 d. nutarimu Nr. RV-25-964 nuteistajam T. K. atsisakė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.       Skundu Vilniaus apygardos teismui nuteistasis T. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartį dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos 2023 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. RV-25-964 netaikyti lygtinio paleidimo ir tenkinti jo apeliacinį skundą.

4.1.       Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas taikė dvigubą standartą tam tikriems lygtinio paleidimo instituto taikymo aspektams, iš dalies pripažindamas nuteistojo daromą pažangą laikotarpyje nuo 2014 metų, užsimindamas apie nustatytą reikšmingą pažangą nuo 2018 m., iš esmės nelaikė to akivaizdžiai daroma pažanga. Teismas nurodė, kad akivaizdi pažanga yra vertinamoji dalis, todėl kokiais kriterijais galima būtų laikyti pažangą akivaizdžią, nustatyta ir susisteminta nėra, o tai reiškia, kad priklauso nuo teisėjo. Nesant kriterijų aiškiai pažangai nustatyti, nepagrįstai palikta ši vertinamojo elemento dalis teismo asmeninei nuožiūrai pasisakyti, t. y. nesivadovaujant įstatymu, o tiesiog išreiškiant savo nuomonę. Nors įstatymas numato, kad įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, turėdamas išskirtinę kompetenciją nuspręsti duomenų atitikimą įstatymo reikalavimams, jų įrodomąją vertę, kurių pagrindu daro išvadas, tačiau teismas negali savo asmeninę nuomonę vertinti, nesiremdamas jokiais įstatymų reikalavimais. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Skundžiamoje nutartyje vyrauja teismo, kuris nagrinėjo skundą, asmeninė pasirinkta nuomonė dėl aiškios pažangos nustatymo ribų, teismas nesant jokiam apibrėžtumui, jokiai normai pats sprendė, kas yra aiški pažanga, kokiais požymiais ji gali būti apibūdinta ir kokie požymiai negali būti jai priskirti. Todėl apeliantas pareiškia, kad priimant šią skundžiamą nutartį, įrodymų vertinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku bylos išnagrinėjimu, todėl nutartis naikintina.

4.2.       Pirmosios instancijos teismo argumentai prieštarauja byloje surinktiems duomenims. Atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą pagrįstumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir kitos aplinkybės negali nusverti pagrindinių saugomų asmens laisvės gerbimo taisyklių, o netaikymo priežastys turėtų būti įrodytos pagal įstatymą. Skundžiama nutartis yra formali ir iš esmės prieštaraujanti įstatymo nuostatoms. Teismo sprendimo motyvavimo svarba teismą įpareigoja išsamiai ištirti visus bylos duomenis, pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, motyvavimas yra būtinas siekiant parodyti, kad proceso dalyviai buvo išklausyti ir teisingumas įvykdytas atidžiai.

4.3.       Pirmosios instancijos teismas aptardamas bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nurodė, kad paskirtų nuobaudų skaičius ir jų santykis su gautais paskatinimais rodo nepakankamą nuteistojo gebėjimą atsiriboti nuo jį supančios aplinkos negatyvios įtakos, visuotinai laikytis nustatytos tvarkos struktūruotoje aplinkoje ir joje prisitaikyti, nuteistasis nesielgė nepriekaištingai. Su šiuo teismo argumentu nesutinka, kadangi toks pasisakymas yra abstraktaus pobūdžio, pirmiausia turėtų būti nustatyta, ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo vieta pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą galėtų neturėti negatyvios įtakos. Nuteistąjį supanti aplinka yra sukurta tikslinei asmenų grupei, kurie už padarytus teisės pažeidimus buvo nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis. Būtent todėl nuteistasis siekia, kad jam būtų taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tokiu būdu jis atsiribotų nuo jį supančios aplinkos, kurioje vyrauja negatyvi įtaka.

4.4.       Teismas neįsigilino ir tinkamai neišanalizavo nuteistojo prašymo ir bylos aplinkybių visumos tam, kad būtų priimtas tinkamas ir pagrįstas sprendimas, nepatikrino nuteistojo elgesio korekcijos progresavimo ir dedamų pastangų. Bausmių vykdymo įstatymo pagrindinė paskirtis, nuteistajam padėti pakeisti savo elgesį taip, kad savo tikslų siektų teisėtomis priemonėmis ir nebenusikalstų. Sukurtos įvairios auklėjimo priemonės ir programos, siekiant koreguoti asmens elgesį, taikomi suvaržymai ir skatinamosios priemonės, motyvuojant nuteistąjį keistis. Viena iš reikšmingiausių skatinimo priemonių yra lygtinio paleidimo institutas, todėl reikalavimų jam taikyti nesilaikymas turėtų būti ištiriamas itin kruopščiai, išsiaiškinant to priežastis. Teismas nepakankamai objektyviai vertino nuteistojo elgesio pokyčius, taip pat tai, kad terpė, kurioje jis yra laikomas nėra palanki jo elgesio korekcijai pasiekti. Teismui nebuvo svarbu, jog nuteistasis bausmę atlieka paprastoje grupėje ir yra įvykdęs visas jam pasiūlytas rekomendacijas, taip pirmosios instancijos teismas galimai pažeidė lygiateisiškumo ir proporcingumo principus. Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nėra sprendžiamas bausmės teisingumo klausimas, nes jis jau yra nuteistasis, atlikdamas jam skirtą bausmę, patiria įvykdyto teisingumo padarinius. Lygtinio paleidimo taikymas neatleis nuo likusios bausmės ir jos nesutrumpins, tik palengvins neatliktos bausmės dalies atlikimo sąlygas.

5.       Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

   Skundas atmetamas

6.       BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kai paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Įstatyme lygtinio paleidimo instituto taikymas įtvirtintas ne kaip imperatyvus įpareigojimas kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o kaip galimybė nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

7.       T. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį – du trečdalius laisvės atėmimo bausmės, leidžiančią spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta vidutinė nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl sprendžiant dėl lygtinio paleidimo vertinta tai, ar nuteistojo pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Komisija konstatavo, jog nuteistasis nepadarė reikšmingos pažangos mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir vienbalsiai nutarė netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tokiam Komisijos nutarimui pritarė ir Vilniaus miesto apylinkės teismas, kuris konstatavo, jog nutartyje aptartų aplinkybių visuma neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad T. K. pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi, t. y. nekelianti abejonių, jog baudžiamojo proceso tikslai gali būti pasiekti nuteistajam būnant laisvėje.

8.       Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir tolesnis pataisos procesas jau gali būti tęsiamas asmens neizoliavus nuo visuomenės pagrįstai tikintis, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

9.       Įvertinus nuteistojo T. K. asmens byloje esančius duomenis, socialinio tyrimo išvadas, nuteistojo skundo argumentus, spręstina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai atmetė nuteistojo skundą, kadangi Komisijos nutarimas teisėtas ir pagrįstas.

10.       Apeliaciniame skunde nuteistasis pabrėžia teismo subjektyvų aplinkybių vertinimą neatsižvelgiant į jokius konkrečius kriterijus. Su šiais skundo argumentais nesutiktina. Nuteistųjų lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų sąlygos ir tvarka yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikos teisės aktuose – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksuose. Vadovaujantis šių įstatymų nuostatomis, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo institutą Lietuvoje įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą, o kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai. Kiekvienu konkrečiu atveju būtina įvertinti aplinkybių visetą: nuteistojo asmenybę, jo elgesį visą bausmės atlikimo laiką, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Šie kriterijai, be kita ko, parodo, ar yra įstatyme nustatyta sąlyga lygtiniam paleidimui taikyti – ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankama manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals. Lygtinio paleidimo institutas Lietuvoje yra siejamas su pozityvia individualia prognoze ir netaikomas „automatiškai“.

11.       Nuo pat pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, atlikto 2014 m. gegužės 8 d. T. K. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Vertinant ankstesnių socialinio tyrimo išvadų rezultatus matyti, jog balai nežymiai svyravo, tačiau viso bausmės atlikimo metu pakartotinio nusikalstamumo rizika išliko vidutinė. Nors konkretus balų skaičius paskutinėse socialinio tyrimo išvadose nėra pateikiamas, akivaizdžios pažangos buvimas/nebuvimas vertinamas analizuojant T. K. kriminogeninių ir apsauginių veiksnių santykį.

12.       Statiniai kriminogeniniai veiksniai (susiję su nuteistojo teisės pažeidimais, jų skaičiumi ir pobūdžiu) yra stabilūs ir nesikeičiantys, nepriklausantys nuo nuteistojo elgesio. Sutiktina su nuteistojo argumentais, jog sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nėra sprendžiamas bausmės teisingumo klausimas, kadangi jis jau yra nuteistasis, atlieka jam skirtą bausmę. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad nors svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo didžiausia reikšmė skirtina nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu analizei, teismo vertinimu, aptartos su nuteistojo teistumais susijusios aplinkybės vertinamos kaip jo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės ir nagrinėjamu atveju yra pakankamai svarios. Įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 82 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir T. K. padarytų teisės pažeidimų skaičių, sunkėjantį jų pobūdį. Pažymėtina, jog nuteistasis teisme savo kaltę neigė, 2023 m. kovo 7 d. socialinio tyrimo išvadoje įvertinus nuteistojo mąstymą ir elgesį nustatyta, jog nuteistajam būdingas impulsyvus tų pačių klaidų kartojimas, elgesys, negalvojant apie pasekmes, kontroliuojančio elgesio atvejai, nepakankami problemų sprendimo ir identifikavimo įgūdžiai.

13.       2023 m. kovo 7 d. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti tokie dinaminiai kriminogeniniai veiksniai kaip darbo patirties stoka, neigiama nuostata į darbinę veiklą, finansinio stabilumo stoka dėl turimų skolų, gyvenimo stiliaus ypatumai neskatinantys nuoseklaus prosocialaus elgesio, kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis, piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis įkalinimo įstaigoje, agresyvus/kontroliuojantis elgesys, nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo bei savo elgesio pasekmių numatymo įgūdžiai, kriminalinės nuostatos, neigiamos nuostatos į visuomenės vertybes. Apsauginiai veiksniai – patvirtinta galimybė įsidarbinti, įgyta profesinė kvalifikacija, teigiami santykiai su žmona. Ankstesnėje (2022 m. rugsėjo 20 d.) Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti identiški dinaminiai kriminogeniniai ir apsauginiai veiksmai, per pusės metų laikotarpį nenustatyta jokių pokyčių – nei teigiamų nei neigiamų. Nuo 2020 m. sausio 29 d. stebimas labiau disciplinuotas nuteistojo elgesys, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę nuo 2009 m. gegužės 14 d., tačiau įgyvendinti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir aktyviai dalyvauti elgesio pataisos programose pradėjo tik pastaraisiais metais.

14.       Nuteistasis skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįsigilino ir tinkamai neišanalizavo jo prašymo ir bylos aplinkybių visumos tam, kad būtų priimtas tinkamas ir pagrįstas sprendimas, nepatikrino nuteistojo elgesio korekcijos progresavimo ir dedamų pastangų. Vis dėl to, iš skundžiamos nutarties matyti, jog teismas atsižvelgė ir įvertino teigiamai T. K. apibūdinančias aplinkybes – užsiėmimą apmokestinamąja individualia veikla, galimybę įsidarbinti, jei būtų taikytas lygtinis paleidimas, savanoriškai sumokėtus 170 Eur skolos, stiprius socialinius ryšius, nebuvimą gyvenamosios vietos pastovumo problemų. Į šias aplinkybes atsižvelgta ir Komisijos nutarime – buvo įvertinta, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu baigė mokslus, įgijo kelis profesinius įsilavinimus. Taip pat, nors stiprūs socialiniai ryšiai gali teigiamai veikti nuteistąjį, pastebėtina, jog prieš patekdamas į įkalinimo įstaigą T. K. taip pat gyveno su tėvais, tačiau tai jo nesulaikė nuo nusikalstamų veikų darymo. Su žmona nuteistasis santuoką įregistravo būdamas įkalinimo įstaigoje, o šiuo metu išėjęs į laisvę bute gyventų vienas, kadangi žmona su vaiku yra laikinai išvykę į užsienį.

15.       Kaip nurodyta anksčiau, vertintinas nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu. Nuteistasis visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį nedirbo, atsisakė dirbti administracijos paskiriamus aplinkos gerinimo darbus, individualią veiklą vykdyti pradėjo tik 2022 m. balandžio 28 d., gavęs Vilniaus pataisos namų direktoriaus leidimą. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad darbas pataisos įstaigoje nesuteikia jam jokių socialinių garantijų, žemina jo orumą. Vis dėl to pastebėtina, jog darbas atliekant laisvės atėmimo bausmę yra vertinamas ne tik siekiant finansinio atlygio, bet kaip viena iš socialinės reabilitacijos priemonių. 2014 m. ir 2016 m. T. K. dalyvavo dvejose programose, 2017 m. ir 2019 m. nesistemingai lankė kitos programos užsiėmimus.

16.       Vertintini ir kiti kriminogeniniai veiksniai, nustatyti 2023 m. kovo 7 d. socialinio tyrimo išvadoje, kurie gali turėti neigiamą poveikį jam išėjus iš įkalinimo įstaigos – turimos skolos (šiuo metu asmuo vis dar skolingas 7926,26 Eur), kontaktas su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis, impulsyvus analogiškų klaidų kartojimas, negalvojant apie padarinius, kontroliuojančio/agresyvaus elgesio atvejai, nepakankami problemų identifikavimo bei jų sprendimo įgūdžiai, netinkamos moralinės nuostatos, nepakankamas gebėjimas atsiriboti nuo negatyvios jį supančios aplinkos, laikytis visuotinai nustatytos tvarkos struktūruotoje aplinkoje ir joje prisitaikyti. Iš asmens bylos matyti, kad T. K. yra padaręs įvairius įkalinimo įstaigoje nustatytos tvarkos pažeidimus: pareigūnų nurodymų nevykdymą, draudžiamų daiktų turėjimą, grubų elgesį, įstaigos turto gadinimą. Taip pat, asmuo ne kartą yra baustas už psichotropinių medžiagų bei alkoholio vartojimą. Pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių išsamiai pasisakė skundžiamoje nutartyje.

17.       Nuteistojo skundo argumentai,  jog buvimas įkalinimo įstaigoje su kitais nuteistais asmenimis negali daryti teigiamos įtakos, o lygtinis paleidimas būtų tokia jo teisinę padėtį švelninanti procedūra, kuri padėtų jam atitolti nuo neigiamą įtaką darančių asmenų, nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, patvirtinančiais tokios neigiamos įtakos darymą, kad būtų įtakoję tokio T. K. elgesio ir nustatytos tvarkos pažeidimų darymą, kurie nusvėrė tiek Komisijos, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimus dėl lygtinio paleidimo netaikymo.

18.       Įvertinus nuteistojo skundo argumentus, asmens bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus konstatuotina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai paliko galioti Komisijos nutarimą. Nors yra nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, nagrinėjamu atveju, jų visumos, vertinant jas visų aptartų duomenų kontekste, nepakanka išvadai, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra sumažėjusi ir padaryta akivaizdi pažanga ją mažinant, todėl naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutarties skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Nuteistojo T. K. skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama

           Teisėja                                Jurgita Mačionytė