Civilinė byla Nr. e2A-1761-258/2020
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01756-2019-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Visvaldo Kazakiūno ir Dainiaus Rinkevičiaus apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. D. patikslintą ieškinį dėl daikto pagerinimo išlaidų priteisimo atsakovei Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. D. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti ieškovui R. D. iš atsakovės Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos 23 539,39 Eur daikto pagerinimo išlaidų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad jis su šeima nuomos sutarties pagrindu gyvena nuomojamose gyvenamosiose patalpose. Ieškovas R. D. su atsakove Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija sudarė Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartį, kurios pagrindu ieškovui ir jo šeimos nariams buvo išnuomotos gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Trakai. Gyvenamosios patalpos buvo suteiktos dar ieškovo sutuoktinės G. D. seneliams ir tėvui J. U. kaip Lentvario kolūkio darbuotojams. Pažymėjo, kad gyvenamosios patalpos ieškovui nuomos sutarties pagrindu buvo perduotos be jokių komunalinių patogumų. Gyvenamųjų patalpų techniniame pase, kuris yra nuomos sutarties dalis, nurodyta, kad sudarant nuomos sutartį ieškovui išnuomojamose gyvenamosiose patalpose buvo tik dvi krosnys ir dujinė viryklė. Po nuomos sutarties sudarymo ieškovas išimtinai savo sąskaita įrengė visas gyvenamųjų patalpų inžinerines sistemas (komunalinius patogumus) bei atliko kitus gyvenamųjų patalpų pagerinimus, nurodytus teismo eksperto T. M. parengtoje ataskaitoje. Gyvenamųjų patalpų pagerinimo išlaidų dokumentai nėra išlikę, todėl ieškovas kreipėsi į teismo ekspertą T. M. dėl gyvenamųjų patalpų pagerinimo išlaidų apskaičiavimo. Remiantis teismo eksperto T. M. parengta ataskaita, gyvenamųjų patalpų pagerinimo išlaidos sudaro 23 539,39 Eur. Pažymėjo, kad prie šių išlaidų nėra priskirtos išlaidos darbams, kuriuos ieškovas privalėjo atlikti savo lėšomis pagal nuomos sutarties 2.3.1. - 2.3.6. punktus. Nei CK, nei nuomos sutartyje nėra numatyta, kad nuomotojo (panaudos davėjo) sutikimas dėl daikto pagerinimų atlikimo turi būti išreikštas raštu. Todėl toks sutikimas gali būti išreikštas tiek žodžiu, tiek konkliudentiniais veiksmais. Būtina nurodyti, kad atsakovas visą laiką žinojo apie ieškovo daromus gyvenamųjų patalpų pagerinimus ir su jais sutiko. Tai akivaizdu iš paties atsakovo veiksmų - atsakovo atstovai nuolatos lankydavosi ieškovo naudojamoje teritorijoje (žemės sklype) aplink ieškovo nuomojamas gyvenamąsias patalpas ir matė jų būklę, dar daugiau atsakovas savo iniciatyva atliko gyvenamųjų patalpų kadastrinius matavimus, kurių pagrindu nekilnojamojo turto registre įregistravo pakeistą gyvenamųjų patalpų paskirtį, kadastro byloje nurodant visus ieškovo sąskaita įrengtus komunalinius patogumus ir inžinerines sistemas. Atsakovas, žinodamas apie ieškovo atliktus patalpų pagerinimus, niekuomet nereiškė jokių pretenzijų ieškovui, bet priešingai, būdamas nuomotoju, sutiko su visais atliktais pagerinimais, gavo akivaizdžią ekonominę naudą dėl turto pagerinimo ir dar tuo pagrindu nuo 2016-01-01 vienašališkai daugiau kaip 6 kartus padidino ieškovui taikomą nuomos mokestį.
3. Atsakovė Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, jog ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas. Šalys sudarė 1995-10-03 Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartį, pagal kurią ieškovui ir jo šeimos nariams neterminuotai buvo išnuomotos 156,84 m2 ploto patalpos, esančios 282,24 m2 bendrojo ploto, pastate-tarnų patalpose, unikalus Nr. 7994-0170-6012, (duomenys neskelbtini), Trakų m., Trakų r. sav., (Registro Nr. 10/316814). Pastatas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Taigi, pastate esančios patalpos nuosavybės teise taip pat priklauso Lietuvos Respublikai. Atsakovė niekada ir jokia forma nedavė ieškovui jokio leidimo atlikti patalpų ir/ar pastato pagerinimų. Kadangi civiliame procese onus probandi (lot. įrodinėjimo pareiga) įrodyti savo reikalavimų (ieškinio dalyko) pagrįstumą tenka būtent ieškovui (CPK 178 str.), todėl šioje byloje be aplinkybių, susijusių su patalpų ir/ar pastato pagerinimu, ieškovas turi nurodyti ir pateiki rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad įstatymo (CK 6.501 str.) nustatyta tvarka buvo gautas atsakovės leidimas (rašytinis ar žodinis) patalpų ir/ar pastato pagerinimui; teisės aktų nustatyta tvarka buvo parengti su ranga (statyba ir pan.) susiję dokumentai (rangos, statybos techninis ir darbo projektai ir pan.), kurie buvo suderinti su atsakove; galimai padarytų patalpų ir/ar pastato pagerinimų negalima atskirti be žalos išsinuomotoms patalpoms (ir kartu pastatui); dėl patalpų ir/ar pastato pagerinimo patyrė atitinkamą išlaidų dydį. Ieškovas nenurodo ir nepateikia jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, nurodytas atsiliepimo 14.1. – 14.4. papunkčiuose, taip pat aplinkybes dėl patalpų ir/ar pastato faktinio realaus pagerinimo, t. y. statybos rangos sutarčių, atliktų rangos darbų perdavimo-priėmimo aktų, apmokėjimą už rangos darbus patvirtinančių dokumentų ir pan. Be to, pažymėjo ir tai, kad kompetentingos institucijos yra ne kartą užfiksavusios pastato savavališkas statybas, kurias neteisėtai atliko būtent ieškovas. Šias aplinkybes patvirtina atsakovės pateikiamas Nekilnojamojo turto registro išrašas (Registro Nr. 10/316814). Atsakovės manymu, priteisti tariamą ir ieškovo įsivaizduojamą pagerinimą jokio pagrindo nėra. Dar daugiau, kitoje Vilniaus regiono apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-59-239/2019 (Teisminio proceso Nr. 2-48-3-03567-2017-8) pagal ieškovės Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos ieškinį atsakovui R. D. dėl skolos už patalpų nuomą už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2019-02-28 (imtinai) priteisimo ieškovas (nurodytoje kitoje byloje, kaip atsakovas) nurodė ir patvirtino aplinkybę, kad patalpų pagerinimo darbus atliko dar 1991 – 1994 metais. Tai reiškia, kad ieškovas reiškia reikalavimą dėl patalpų ir/ar pastato pagerinimų išlaidų priteisimo praėjus 25 metams. Laikotarpiu nuo nuomos sutarties sudarymo iki šiol ieškovas ir jo šeimos nariai naudoja patalpas, t. y. jose gyvena ir tokiu būdu naudojasi bei eksploatuoja jas. Pastatas yra negyvenamosios paskirties. Tai reiškia, kad pastate ir jame esančiose patalpose gyventi negalima (Statybos įstatymo 40 str. 1 d.). Pažymėjo ir tai, kad 1964 metų redakcijos (galiojusios iki 2001-07-01) CK 84 straipsnio 1 dalis numatė bendrąją 3 (trejų) metų ieškinio senatį. Šiuo metu galiojančio CK 1.125 straipsnio 1 dalis nustato bendrą 10 (dešimties) metų ieškinio senaties terminą. Tai reiškia, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl patalpų ir/ar pastato pagerinimų išlaidų priteisimo, praleido ieškinio senaties terminą. Atsakovė prašo byloje taikyti ieškinio senatį bei ieškinį atmesti ir šiuo pagrindu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. liepos 15 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas, pasisakydamas dėl ieškinio senaties termino, sutiko su ieškovo ir jo atstovės nurodomomis aplinkybėmis ir sprendė, kad ieškovas, kreipęsis į teismą su ieškiniu 2019 m. rugpjūčio 23 d., nepraleido bendrojo ieškinio senaties termino.
6. Teismas iš ieškovo pateiktos T. M. atliktos Gyvenamajam namui atliktų pagerinimo darbų kaštų skaičiavimo ataskaitos Nr. 190716 (toliau – Ataskaita) nustatė, kad Ataskaitoje esančių atliktų darbų skaičiavimo tiek bendrastatybiniams darbams, tiek inžinerinėms sistemos didžiausius kaštus sudarę darbai atlikti laikotarpiu nuo 1991 iki 1995 metų. Teismas nurodė, kad posėdyje liudytoja apklausta artima ieškovo kaimynė S. L. P. taip pat patvirtino, jog ieškovas pats viską padarė laikotarpiu nuo 1991 metų iki 1995 metų: kasė griovinį vandentiekiui, atsivedė kanalizaciją. Esant tokioms aplinkybėms, kai tiek ieškovo užsakymu atliktoje Ataskaitoje, tiek teismo posėdyje apklaustos liudytojos parodymais, o taip pat įvertinus ir tai, jog kaip ir pats ieškovas ieškinyje nurodo, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1995 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. 1052 likvidavo Trakų valstybinę turizmo įmonę ir iki 1995 m. spalio 2 d. perdavė Užutrakio buvusio dvaro ansamblį ir kitus šio dvaro pastatus atsakovei, o ši tada sudarė su gyventojais nuomos sutartis, ir nustačius, jog didžiąją apimtimi ieškovo atlikti ir pirmiau išvardyti darbai, susiję su inžinerinėmis sistemomis ir bendrastatybiniais darbais, atlikti iki Nuomos sutarties sudarymo momento, nėra pagrindo spręsti, jog už tokių darbų atlikimą (Patalpų pagerinimą) ieškovui turėtų atlyginti atsakovė, kaip nuomotoja, pagal Nuomos sutartį.
7. Teismas, susipažinęs su ieškovo pateikta Ataskaita ir įvertinęs joje išvardintus atliktus darbus nuomos sutarties laikotarpiu, nurodė, kad kyla pagrįstų abejonių, ar tokių darbų pagrindu ieškovas iš tiesų pagerino išsinuomotą daiktą. Pagrindiniai patalpų pagerinimai yra susiję su įvestu į patalpas vandentiekiu, nuotekų šalinimo sistema ir elektra. Tačiau iš aukščiau išvardintų nuomos sutarties laikotarpiu atlikti darbai susiję su vidaus vandentiekio ir nuotekų skirstomųjų tinklų įrangos keitimu, ar vidaus elektros įrenginių montavimu ir keitimu, ar bendrastatybiniai, kurie apima ieškovo, kaip nuomininko, pagal Nuomos sutarties sąlygas prisiimtų įsipareigojimų atlikti einamąjį remontą (Nuomos sutarties 2.3 punktas). Teismas sprendė, kad vien iš Ataskaitos, kuria ieškovas remiasi grįsdamas atliktus patalpų pagerinimus, negalima aiškiai ir tiksliai nustatyti, kokia patalpų būklė buvo prieš jam pradedant pagerinimus, kokie tiksliai darbai buvo atlikti ir kad dėl jų patalpų būklė neabejotinai pasikeitė (pagerėjo), o ieškovas atitinkamai už tokį pagerinimą patyrė būtinųjų išlaidų (CPK 178 straipsnis).
8. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų davusi leidimą ieškovui vykdyti patalpų pagerinimo darbus. Teismas nesutiko su ieškovo nurodoma aplinkybe, jog atsakovė tokį leidimą davė konkliudentiniais veiksmais, mačiusi atliekamus darbus ir jiems neprieštaravusi. Teismas, įvertinęs ieškovo, kaip nuomininko, įsipareigojimų pagal nuomos sutartį turinį, sprendė, jog jis turėjo pareigą vykdyti remonto darbus, o atsakovės darbuotojai, pravažiuodami, praeidami pro šalį ir matyti atliekamus darbus, neturėjo pagrindo tam prieštarauti. Teismas taip pat pažymėjo, kad įvertinus patalpų specifiškumą, t. y. tai, jog, kaip matyti iš byloje esančio 2019 m. spalio 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-70-272/2019, Užutrakio dvaro sodyba – vienas iškiliausių iki šiol išlikusių Lietuvoje XIX-XX amžiaus dvarų pavyzdžių. Todėl ieškovas, siekdamas pagerinti patalpas, atlikti darbus, nenumatytus pagal nuomos sutartį kaip privalomus jam, kaip nuomininkui, turėjo juos suderinti su patalpų, o taip pat ir viso Užutrakio dvaro sodybos kompleksą patikėjimo teise valdančia atsakove, gauti jos leidimą ne vien dėl įstatyminės pareigos (CK 6.501 straipsnis), bet ir kaip atidus ir rūpestingas nuomininkas, suvokdamas, kokios reikšmės objekte patalpas nuomojasi.
9. Teismas nurodė, kad CK 6.501 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos išsinuomotam daiktui pagerinimų vertės neprivaloma atlyginti. Teismui nustačius, jog nagrinėjamu atveju ieškovas patalpas gerino be atsakovės leidimo, o darbai išimtinai susiję su inžinerinėmis sistemomis ir bendrastatybiniais darbais, kurių neįmanoma atskirti be žalos, nagrinėjamu atveju išsinuomotam daiktui atliktų pagerinimų atlyginti neprivaloma (CK 6.501 straipsnio 3 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-07-15 sprendimą (išskyrus jo dalį, kuria teismas atsisakė taikyti ieškinio senatį) civilinėje byloje Nr. e2-113-231/2020 ir priimti naują sprendimą – ieškovo R. D. ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
10.1. Priešingai nei sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog jis nuomojamose gyvenamosiose patalpose adresu (duomenys neskelbtini), Trakai, pagerinimo darbus atliko po uošvio mirties (uošvis mirė 1994 metais), kad pagrindiniai darbai buvo daromi 1995-2015. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja S. L. P. nurodė, kad pagerinimo darbų datų tiksliai negali pasakyti, gal tarp 1991 ir 1995 metų. Pagal kitos teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos L. D. parodymus Gyvenamųjų patalpų pagerinimo darbai buvo pradėti nuo vandentiekio ir kanalizacijos, tai buvo atlikta apie 1995-1996 metus, liudytoja taip pat nurodė, kad pagerinimo darbai ko gero buvo atliekami ne iki 1995-10-03 Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutarties sudarymo.
10.2. Į bylą buvo pateiktas Nuomos sutarties priedas – Gyvenamųjų patalpų techninis pasas. Techniniame pase aiškiai nurodyta, kad sudarant nuomos sutartį gyvenamosiose patalpose buvo tik dvi krosnys ir dujinė viryklė. Atitinkamai, 1995-10-03 gyvenamosiose patalpose nebuvo jokių inžinerinių sistemų ir ieškovas jas įrengė savo lėšomis po nuomos sutarties sudarymo. Sprendime teismas be jokio pagrindo nesiremia minėtu rašytiniu įrodymu, kuris turi itin svarbią reikšmę, nustatant inžinerinių sistemų įrengimo darbų atlikimo datą. Tokiu būdu, atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad gyvenamųjų patalpų pagerinimo darbai, įskaitant komunalinių patogumų įrengimą, buvo atlikti po nuomos sutarties sudarymo.
10.3. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš teismo eksperto T. M. parengtos ataskaitos negalima aiškiai ir tiksliai nustatyti, kokie darbai buvo atlikti. Pažymi, kad Ataskaitoje visi ieškovo atlikti pagerinimai yra labai aiškiai ir tiksliai išvardinti. Pirmosios instancijos teismas sprendime niekaip neargumentuoja savo išvados, jog iš Ataskaitos negalima nustatyti padarytų darbų, priešingai, pačiame sprendime pirmosios instancijos teismas perrašo ieškovo atliktus Ataskaitoje aiškiai ir tiksliai nurodytus pagerinimus. Kaip ieškovas nurodė teismo posėdžio metu, gyvenamųjų patalpų pagerinimo išlaidų dokumentai nėra išlikę, todėl ieškovas neturėdamas šių dokumentų jų pateikti teismui negali. Tačiau gyvenamosios patalpos akivaizdžiai buvo pagerintos, byloje nebuvo ginčo dėl to, kad atsakovas neatliko jokių gyvenamųjų patalpų pagerinimo darbų, tiek ieškovas, tiek abi liudytojos nurodė, kad gyvenamąsias patalpas pagerino būtent ieškovas savo lėšomis. Į bylą nebuvo pateikta jokių atsakovės argumentų ar įrodymų, paneigiančių šias ieškovo ir liudytojų nurodytas aplinkybes. Ieškovas, neturėdamas pagerinimų išlaidų dokumentų, negalėjo šių dokumentų pateikti teismui, tačiau tai negali paneigti ieškovo teisės į pagerinimams turėtų išlaidų atlyginimą. Remiantis teismo eksperto T. M. parengta Ataskaita, gyvenamųjų patalpų pagerinimo išlaidos sudaro 23 539,39 EUR.
10.4. Ieškovas į bylą pateikė ne tik teismo eksperto T. M. parengtą Ataskaitą, bet ir dvi Centro kubo parengtas gyvenamųjų patalpų turto vertinimo ataskaitas ir turto vertinimo ataskaitomis, o ne tik Ataskaita, kaip nepagrįstai nurodoma sprendime, įrodinėjo, kad ieškovo atlikti darbai yra gyvenamųjų patalpų pagerinimai, nes dėl pagerinimų padidėjo gyvenamųjų patalpų vertė. Į bylą be Ataskaitos taip pat buvo pateikti antstolių surašyti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai ir statinio apžiūros aktas, iš kurių matosi, kad kita to paties pastato dalis, kurią sudaro ne gyvenamosios patalpos ir kurios ieškovas nepagerino, yra visiškai apleista ir griūvanti, avarinės būklės. Be to, tiek ieškovas, tiek abi liudytojos teismo posėdžio metu nurodė, kad gyvenamosios patalpos sudarant nuomos sutartį buvo apleistos. Pirmosios instancijos teismas nevertino į bylą pateiktos įrodymų visumos ir savo išvadas, kad neva vien iš Ataskaitos negalima nustatyti, kokia gyvenamųjų patalpų būklė buvo prieš ieškovui pradedant pagerinimus ir kad dėl jų patalpų būklė neabejotinai pasikeitė (pagerėjo), visiškai nepagrįstai darė tik Ataskaitos, o ne į bylą pateiktos įrodymų visumos, pagrindu.
10.5. Sprendime tik deklaratyviai nurodoma, kad nuomos sutarties laikotarpiu atlikti darbai, susiję su vidaus vandentiekio ir nuotekų skirstomųjų tinklų įrangos keitimu, ar vidaus elektros įrenginių montavimu ir keitimu, ar bendrastatybiniai darbai apima ieškovo, kaip nuomininko Nuomos sutarties 2.3 punktu prisiimtą įsipareigojimą atlikti einamąjį remontą. Pažymi, kad Nuomos sutarties 2.3.1. - 2.3.6. punktuose yra nurodyti labai konkretūs einamojo remonto darbai, kuriuos ieškovas turėjo atlikti savo sąskaita ir, kaip buvo nurodyta ieškovo teismo posėdžio metu, šie darbai nėra įtraukti į Ataskaitą.
10.6. Nei Nuomos sutartyje nėra numatyta, kad nuomotojo sutikimas dėl daikto pagerinimų atlikimo turi būti išreikštas raštu. Todėl toks sutikimas gali būti išreikštas tiek žodžiu, tiek konkliudentiniais veiksmais. Tai, kad gyvenamosios patalpos yra pastate, kuris priklauso Užutrakio dvaro sodybos pastatų kompleksui, negali paneigti minėtos išvados, nes, kaip minėta, teisės aktuose ir nuomos sutartyje nėra įtvirtinta nuomininko pareiga gauti rašytinės formos nuomotojo sutikimą nei kultūros paveldui priklausančių pastatų atveju, nei kitais atvejais.
10.7. Atsakovė visą laiką žinojo apie ieškovo daromus gyvenamųjų patalpų pagerinimus ir jiems neprieštaravo. Kaip nurodė ieškovas teismo posėdžio metu, atliekant gyvenamųjų patalpų pagerinimo darbus buvo atliekami žemės kasimo darbai, buvo statomi pastoliai ir pan. Atsakovė taip pat nurodė, kad darbų atlikimas buvo fotografuojamas atsakovės darbuotojų. Dar daugiau, atsakovė prie gyvenamųjų patalpų vykdė statybos darbus pagal 2013 m. UAB „Senojo miesto architektai“ parengtą „Užutrakio dvaro sodybos teritorijos pritaikymo lankytojams, apsaugos sistemos ir lankytojų apskaitos sistemos įrengimo Užtrakio g. Trakuose tvarkomieji statybos darbai“ techninį projektą, kuomet taip pat matė atliktus ir atliekamus darbus. Atsakovė savo iniciatyva atliko Gyvenamųjų patalpų kadastrinius matavimus, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistravo pakeistą gyvenamųjų patalpų paskirtį, kadastro byloje nurodant visas ieškovo sąskaita įrengtas inžinerines sistemas ir kitus pagerinimus.
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo netenkinti ieškovo R. D. apeliacinio skundo, palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020-07-15 sprendimą nepakeistą, priteisti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
11.1. Apeliaciniame skunde ieškovas nenurodo teismo padarytų procesinių teisės normų pažeidimų ar netinkamo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo priimant skundžiamą teismo sprendimą. Tokiu būdu įvertinus apeliaciniame skunde nurodomus ieškovo teiginius, darytina išvada, kad jie yra formalūs ir deklaratyvaus pobūdžio. Apeliaciniame skunde pateikiama ieškovo pozicija dėl teismo sprendimo tik patvirtina jo nepasitenkinimą dėl tariamo patalpų ir paties pastato, kuris nebuvo jam išnuomotas, teisinio kvalifikavimo.
11.2. Ieškovui buvo išnuomotos tik patalpos, esančios pastate, o ne visas pastatas. Šioje byloje pirmos instancijos teismas visiškai teisingai ir pagrįstai nustatė, kad jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog atsakovė kokia nors forma davė ieškovui leidimą atlikti patalpų ir/ar pastato pagerinimus, nėra. Be to, pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, jog pastatas yra įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Dėl to šalių ginčo byloje nėra. Tai reiškia, kad CK 6.501 ir 6.605 straipsnių prasme bet koks tiek paties pastato, kuris nebuvo išnuomotas ieškovui, tiek jame esančių patalpų pagerinimas turėjo (turi) būti suderintas ne tik su atsakove, bet ir atitinkamomis valstybės institucijomis (Kultūros paveldo departamentu ir kt.).
11.3. Byloje nustatyta, kad ieškovas byloje nepateikė jokių įrodymų, susijusių su patalpų ir/ar pastato pagerinimu ir kartu patvirtinančių, kad: įstatymo (CK 6.501 str.) nustatyta tvarka gavo atsakovės leidimą (rašytinį ar žodinį) patalpų ir/ar pastato pagerinimui; teisės aktų nustatyta tvarka ieškovas parengė su ranga (statyba ir pan.) susijusius dokumentus (rangos, statybos techninis ir darbo projektai ir pan.), ir juos suderino su tiek atsakove, tiek su už kultūros paveldą atsakingomis valstybės institucijomis; galimai padarytų patalpų ir/ar pastato pagerinimų negalima atskirti be žalos išsinuomotoms patalpoms (ir kartu pastatui); dėl patalpų ir/ar pastato pagerinimo patyrė atitinkamą, t. y. aiškų ir tikslų, išlaidų dydį.
11.4. Kompetentingos institucijos yra ne kartą užfiksavusios pastato savavališkas statybas, kurias neteisėtai atliko būtent ieškovas. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantis Nekilnojamojo turto registro išrašo (Registro Nr. 10/316814) 10.2. ir 10.3. papunkčiuose esančios žymos, kurių ieškovas neginčijo.
11.5. Pirmos instancijos teismas, sistemiškai ir teleologiniu metodu įvertinęs paties ieškovo pateiktą gyvenamajam namui atliktų pagerinimo darbų kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 190716 (toliau – Ataskaita), kurią jo užsakymu atlikto T. M., padarė pagrįstą išvadą, kad vien iš Ataskaitos, kuria ieškovas grindžia atliktus galimus patalpų pagerinimus, negalima aiškiai ir tiksliai nustatyti, kokia patalpų būklė buvo prieš jam pradedant pagerinimus, kokie tiksliai darbai buvo atlikti ir kad dėl jų patalpų būklė neabejotinai pasikeitė (pagerėjo), ir kad ieškovas atitinkamai už tokį pagerinimą patyrė būtinųjų išlaidų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
12. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.
13. Byloje kilo ginčas dėl daikto, naudojamo pagal 1995 m. spalio 3 d. sudarytą Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartį, pagerinimo išlaidų atlyginimo.
14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantas neįrodė, jog buvo gavęs atsakovės leidimą pagerinti nuomojamų gyvenamųjų patalpų būklę. Apeliantas nurodo, kad nei CK, nei nuomos sutartyje nėra numatyta, kad nuomotojo (panaudos davėjo) sutikimas dėl daikto pagerinimų atlikimo turi būti išreikštas raštu. Todėl, apelianto manymu, toks sutikimas gali būti išreikštas tiek žodžiu, tiek konkliudentiniais veiksmais. Teisėjų kolegija su tokiu apelianto argumentu nesutinka.
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Trakai, nuo 1995 m. liepos 27 d. buvo perduotos valstybei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 27 d. nutarimo pagrindu, o jas patikėjimo teise valdo atsakovė – Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija.
16. Apeliantas ir atsakovė 1995 m. spalio 3 d. sudarė gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartį. Pagal šios sutarties 1 punktą nuomotojas suteikia nuomininkui ir jo šeimos nariams neterminuotai naudotis 156,84 kv. m bendro (naudingojo) ploto gyvenamąja patalpa (duomenys neskelbtini). Pagal nuomos sutarties 2.3 punktą ne rečiau kaip kartą per penkerius metus savo lėšomis daryti šį einamąjį turimos gyvenamosios patalpos ir jos įrenginių remontą: tinkuoti, balinti, dažyti lubas ir sienas (2.3.1 p.), dažyti langų vidinius rėmus, palanges, duris, grindis, radiatorius, vamzdžius (2.3.2 p.), keisti langų ir durų įtaisus, įstiklinti langus (2.3.3 p.), pertvarkyti ir remontuoti buto vidaus elektros instaliaciją ir jos įtaisus (2.3.4 p.), keisti sanitarinės technikos įrenginius (klozetus, vonias, kriaukles, praustuvus, dujines, elektrines virykles, vandens šildymo kolonėles ir kt.), išskyrus atvejus, kada jie sugenda arba tampa netinkamai pasibaigus normatyviniam naudojimo laikui, kai yra gauti iš gamyklos su broku arba esti netinkamai įmontuoti (2.3.5 p.), kasmet iki šildymo sezono pradžios apšiltinti gyvenamųjų patalpų langus, balkonus ir išorines duris (2.3.6 p.). Sutartyje nėra numatyta, kokia forma nuomininkas turi gauti sutikimą iš nuomotojo dėl daikto esminių pagerinimų atlikimo, t. y. pagerinimų nenumatytų nuomos sutarties 2.3 punkte. Atsižvelgiant į tai, kad nuomos sutartis sudaryta dėl Lietuvos Respublikai priklausančių gyvenamųjų patalpų, nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į apelianto nurodomu laikotarpiu atliktų darbų (1995-2015) aktualų teisinį reglamentavimą dėl fiziniams asmenims išnuomoto valstybinio turto.
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad iki 2001 m. birželio 30 d. galiojusio 1964 m. CK 316 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu nuomininkas, nuomotojui leidus, nusinuomotą turtą pagerina, tai jis turi teisę į padarytų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas arba sutartis nustato ką kita. Nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 6.501 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis nustato ką kita. Sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo pagal minėtą straipsnį, būtina nustatyti tokias sąlygas: 1) nuomininkas pagerino išsinuomotą daiktą; 2) nuomininkas turėjo nuomotojo leidimą daryti daikto pagerinimus; 3) nuomininko turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; 4) įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2015 ir kt.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-969/2020).
18. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad kai nuomos teisinių santykių objektas – savivaldybei (ieškovei) priklausančios patalpos, kurios valdomos, naudojamos ir jomis disponuojama viešosios teisės normų nustatyta tvarka, nagrinėjant ieškinio reikalavimus dėl nuomininko atlikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, spręstina, kokiu nuomos teisinių santykių laikotarpiu ir kokia apimtimi kilusiam ginčui spręsti galėtų būti taikomos CK 6.501 straipsnio nuostatos, nes pagal CK 1.1 straipsnio 2 dalį CK normos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja atitinkami įstatymai, o pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį šio straipsnio nuostatos taikomos tik tuo atveju, jei įstatymai nenustato ko kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-219/2020, 54 punktas).
19. Pagal Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Butų kodekso 81 str. (galiojo nuo 1982 m. gruodžio 10 d. iki 1998 m. liepos 1 d.) buvo įtvirtinta, kad nuomininkas ir jo šeimos nariai gali pertvarkyti ir perplanuoti gyvenamąją patalpą bei pagalbines patalpas, tiktai siekdami geriau įrengti butą ir tiktai sutinkant nuomininkui ir su juo gyvenantiems šeimos nariams bei nuomotojui ir leidus vietinės Liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui. Jeigu nuomininkas ir šeimos nariai nesusitaria, taip pat nuomotojui atsisakius, ginčas gali būti išspręstas teismine tvarka.
20. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarime Nr. 1524 dėl valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos (įsigaliojusio 2002-01-01) 3.8.2 punkte įtvirtinta, kad nuomininkui draudžiama be nuomotojo (tais atvejais, kai sprendimą dėl ilgalaikio materialiojo turto nuomos priima steigėjas, – be steigėjo arba jo įgalioto asmens) rašytinio sutikimo atlikti kapitalinio remonto arba rekonstravimo darbus (pagerinti turtą). Kaip minėta, pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį, kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita. Nagrinėjamu atveju apelianto nurodomų darbų atlikimo metu (1995-2015) galiojo specialūs teisės aktai, reglamentuojantys nuomininko ir nuomotojo teisinius santykius dėl nuomojamo valstybinio turto pagerinimo, kuriuose numatytas privalomas rašytinis nuomotojo sutikimas dėl gyvenamųjų patalpų esminių pagerinimo darbų atlikimo.
21. Šalys neginčija, kad nebuvo rašytinio leidimo apeliantui atlikti pagerinimo darbus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apeliantas neįrodė, jog atliko patalpų pagerinimo darbus turėdamas atsakovės leidimą. Darytina išvada, kad apeliantas, atlikdamas turto pagerinimo darbus veikė savo rizika ir apelianto patirtų turto pagerinimo išlaidų, jei tokios buvo, kompensuoti neprivalo.
22. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliantas neįrodė vienos iš būtinų sąlygų, suteikiančių teisę į išlaidų, panaudotų daiktui pagerinti, atlyginimą, – tokių pagerinimų atlikimas galimas turint nuomotojo leidimą, todėl apeliantas neturi teisės į turėtų būtinų išlaidų atlyginimą.
23. Be to, susipažinus su apelianto pateikta darbų sąmata, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad didžiausius kaštus sudarę darbai atlikti laikotarpiu nuo 1991 iki 1995 metų, t. y. iki nuomos sutarties sudarymo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apeliantas ir šiuo pagrindu negali reikalauti iš nuomotojo jo patirtų išlaidų dėl nuomojamo daikto kompensavimo. Apeliantas į sąmatą įtraukė sienų, lubų dažymo darbus, sanitarinės technikos įrenginius nors pagal nuomos sutartį jis buvo įsipareigojęs tą daryti, kas penkerius metus sutarties šalims nenumatant, kad tokie darbai apeliantui bus kompensuojami. Byloje taip pat nustatyta, kad apeliantui išnuomotos patalpos yra kultūros paveldo objektas. Tokių statybos darbų atlikimui reikalingas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos leidimas (nuo 2005 m. gegužės 5 d. galiojo PTR 3.04.01:2005 „Leidimų atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus išdavimo taisyklės“, nuo 2005 m. balandžio 24 d. Paveldo tvarkybos reglamentas PTR 1.01.01.2005 „Paveldo tvarkybos reglamentų rengimo taisyklės“). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantas, siekdamas pagerinti patalpas, atlikti darbus, nenumatytus pagal nuomos sutartį kaip privalomus jam, kaip nuomininkui, turėjo juos suderinti su patalpų, o taip pat ir viso Užutrakio dvaro sodybos kompleksą patikėjimo teise valdančia atsakove, gauti jos leidimą ne vien dėl įstatyminės pareigos, bet ir kaip atidus ir rūpestingas nuomininkas, suvokdamas, kokios reikšmės objekte patalpas nuomojasi. Apeliantas nepateikė ne tik atsakovės rašytinio sutikimo dėl darbų atlikimo, bet taip pat nėra pateikęs duomenų, kad pastato pagerinimo darbus atliko teisėtai, turėdamas kompetetingų institucijų leidimus. Priešingai, byloje nustatyta, kad apeliantui už nuomojamose patalpose atliekamus statybos darbus buvo surašytas 2014-05-21 savavališkos statybos aktas, kas leidžia abejoti dėl pagerinimo darbų teisėtumo.
24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Tai reiškia, kad kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ir apelianto nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017 faktinės aplinkybės nėra tapačios. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl apeliantui išnuomoto valstybinio turto, o kasacinio teismo nagrinėtu atveju ginčas kilęs tarp privačių asmenų. Dėl to, kas išdėstyta, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog šiuo atveju būtina vadovautis apelianto nurodomomis Kasacinio teismo nutartimis.
25. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 1936 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovės patirtos ir prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (užmokestis advokatui už suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) viršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta Rekomendacijų redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20) (maksimalus dydis atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo metu buvo 1795,30 Eur). Teismas, įvertinęs atsakovės atstovo (advokato) suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, bei tai, kad atsiliepimas į apeliacinį skundą yra išsamus, tačiau didžioji dalis argumentų pateikiami pakartotinai kaip ir atsiliepime į ieškinį, atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 1300 EUR sumos, kuri būtų tinkamas atlyginimas (CPK 93 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijai, juridinio asmens kodas 191835395, iš ieškovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1300 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Rita Kisielienė
Visvaldas Kazakiūnas
Dainius Rinkevičius