Civilinė byla Nr. e2-54-1174/2025

Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01091-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.7; 2.1.5.1.2.11; 2.6.10.5.2; 3.2.6.1; 3.5.20.2.

 (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

        LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU        

2025 m. lapkričio 5 d.

Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Lina Klimaitė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jūratei Svobutienei,

dalyvaujant ieškovei D. S., jos atstovei advokato padėjėjai Genovaitei Rimeikytei Svist (nuotoliniu būdu),

atsakovei antstolei Elenai Miliauskienei, 

atsakovės (trečiojo asmens) uždarosios akcinės bendrovės „Likinija“ atstovui advokatui Aisčiui Damulevičiui (nuotoliniu būdu),

trečiojo asmens V. G. atstovei advokatei Jutai Kareivei (nuotoliniu būdu),

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės Gren Akmenė atstovei J. T. (nuotoliniu būdu),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. S. patikslintą ieškinį atsakovei antstolei Elenai Miliauskienei, tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Likinija“, UADBB „Colemont draudimo brokeris“, Telia Lietuva, AB, UAB „Gelvorasergel“, UAB Gren Akmenė, UAB „Akmenės vandenys“, VšĮ „Akmenės būstas“, UAB „Naujosios Akmenės komunalininkas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Ignitis“, antstolis Svajūnas Degimas, kuratorius V. G., dėl turto iš varžytynių pardavimo akto pripažinimo negaliojančiu pagrindų ir pasekmių, ir ieškovės D. S. patikslintą ieškinį atsakovėms antstolei Elenai Miliauskienei, UAB „Likinija“, tretieji asmenys: UADBB „Colemont draudimo brokeris“, V. G., dėl žalos atlyginimo.

Teismas

nustatė:

I.                      Šalių reikalavimai ir atsikirtimai

1.       Ieškovė D. S. pateiktais patikslintais ieškiniais prašo pripažinti negaliojančiu 2018 m. gruodžio 28 d. antstolės Elenos Miliauskienės priimtą Turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. S-18-9-20139, kuriuo buvo parduotas ieškovei D. S. nuosavybės teise priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini); taikyti ieškovės D. S. atžvilgiu restituciją natūra, o jei restitucijos neįmanoma įvykdyti natūra, tuomet pinigine išmoką, t. y. įpareigoti antstolę Eleną Miliauskienę išmokėti ieškovei D. S. 25 000 Eur sumą; įpareigoti antstolę Eleną Miliauskienę ir UAB „Likinija“ solidariai atlyginti ieškovei D. S. 16 065,00 Eur patirtos žalos; priteisti iš atsakovių ieškovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė patikslintuose ieškinyje nurodo, kad ji atsitiktinai sužinojo, kad be jos žinios 2018 m. gruodžio 28 d. iš varžytynių, nepagrįstai maža kaina už 5 000 Eur, buvo parduotas ieškovei nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), kartu su jame esančiais daiktais. Tiek ieškovė, tiek ieškovės įgaliotinis Ž. N. (toliau - Įgaliotinis) ne kartą kreipėsi į antstolę Eleną Miliauskienę siekiant išsiaiškinti, kokiu pagrindu, be ieškovės žinios buvo parduotas butas už neadekvačiai mažą kainą, kartu su ieškovei nuosavybės teise priklausančiais asmeniniais daiktais, tačiau atsakymo nesulaukė, nėra aišku, kokiu pagrindu skolos išieškojimas buvo nukreiptas į nekilnojamąjį turtą, ne pagal eilę. Ieškovė kreipėsi į antstolę su prašymu taikyti esantiems įsiskolinimams senaties terminą, ieškovės Įgaliotinis papildomai kreipėsi į antstolę su prašymais pateikti, kokiu būdu buvo konvertuojama skola į eurus, kodėl skola buvo išieškoma tik iš ieškovės, o ne iš ieškovės sutuoktinio R. S., kokiu pagrindu yra skaičiuojama skola ir po 2018 metų, po buto pardavimo, kokiu pagrindu butas buvo parduotas neinformavus ieškovės, be jos žinios. Tik po ilgų prašymų antstolė atsiuntė buto iš varžytynių pardavimo aktą, kuriame buvo nurodyta, kad butas parduotas UAB „Likinija“. 2024 m. kovo 4 d. antstolė pateikė pažymą, apie vykdymo eigą, kurioje įtvirtinta, jog nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 28 d. buvo nustatyta 5 918,33 Eur skola kreditoriams, o šiai dienai yra likę 8 362,74 Eur skolos, 3 746,48 Eur palūkanų, 1 041,20 Eur vykdymo išlaidų. Antstolė, vykdydama priverstinio vykdymo veiksmus, neinformavo ieškovės apie tai, jog butas bus parduodamas iš varžytynių, todėl ieškovė prarado teisę pasiūlyti savo pirkėją ar pavesti surasti buto pirkėją kitą asmenį, dėl antstolės nepagrįstų veiksmų, ieškovei buvo pažeistos jos teisės ir teisėti interesai, nes antstolė ieškovei tik 2024 m. vasario 23 d. pateikė varžytynių aktą, kodėl išieškojimas buvo nukreiptas pažeidžiant skolininko turto eilę, kokiu pagrindu buvo parduotas be ieškovės žinios butas, kuomet įsiskolinimai bei einamieji mokesčiai buvo mokami ieškovės dukros. Turto pardavimo iš varžytinių aktą galima pripažinti negaliojančiu, jei nustatoma, kad turtas parduotas mažesne nei rinkos kaina, nėra aišku, kokiu pagrindu butas buvo įkainotas tik 5 200 Eur, tokia buto vertė yra neadekvati realiai rinkos vertei, nėra aišku kaip buvo vertinamas butas, nežinoma kaip vyko varžytynės, kodėl butas buvo parduotas būtent už 5 200 Eur, o tai tik patvirtina, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas yra negaliojantis. Ieškovė dėl antstolės nepagrįstų veiksmų prarado galimybę ieškoti ir teikti savo kandidatus pirkti butą. Ieškovei nėra pateiktas joks dokumentas, patvirtinantis, jog buto sumos nepakako skoloms padengti, taip pat nėra pateiktas joks buto vertinimas, kodėl būtent 5 200 Eur buvo įkainotas butas, darytina išvada, kad antstolė nebuvo suinteresuota buto parduoti už didžiausią kainą, todėl antstolės surašytas turto iš varžytinių pardavimo aktas yra nepagrįstas ir negaliojantis. Butas nuosavybės teise priklausė ne vien ieškovei, bet ir jos vyrui R. S., ieškovė nuo 2005 m. išvažiavo gyventi į (duomenys neskelbtini), bute liko gyventi jos vyras, kuris bute gyveno iki pat (duomenys neskelbtini)., t. y. iki mirties. Laikotarpiu nuo 2012 m. – 2014 m. bute gyveno ieškovės dukra, kuri mokėjo visus einamuosius mokesčius bei dalinai dengė esantį įsiskolinimą, skolos yra nepagrįstai susidariusios nuo 2001 metų iki 2018 m. gruodžio 28 d., nes nuo 2015 metų bute niekas negyveno, jokiomis komunalinėmis paslaugomis bute nebuvo naudojamasi, todėl kyla pagrįsta abejonė, kokiomis aplinkybėmis skolos pradėjo didėti, kokiu pagrindu yra skaičiuojama skola ir po buto pardavimo iš varžytinių, nėra aišku, kaip įsiskolinimas buvo konvertuojamas į eurus, kokiu pagrindu yra taikomas įsiskolinimas įmonėms, kurios niekaip nėra susijusios su įsiskolinimu. Išieškojimai turėjo būti vykdomi iš abiejų sutuoktinių, tačiau ieškovei nėra žinoma, kad išieškojimas būtų vykdytas ir iš R. S., toks antstolės elgesys patvirtina jos aplaidumą ir savo kaip antstolės funkcijų formalų vykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad antstolės nepagrįstais veiksmais butas buvo parduotas pažeidžiant ieškovės teises ir teisėtus interesus, yra pagrįstas pagrindas manyti, kad turto iš varžytinių pardavimo aktas yra negaliojantis, todėl būtina taikyti restituciją natūra, o jei tai neįmanoma, įpareigoti antstolę išmokėti ieškovei priklausančią sumą pinigais, t. y. 25 000 Eur. Antstolė nėra pateikusi dokumento, kuris patvirtintų buto, kartu su jame esančiais daiktais kainos pagrįstumą, pateikė turto iš varžytinių pardavimo aktą, kuriame nurodyta, kad naujas buto savininkas yra UAB „Likinija“, kad butas kartu su jame esančiais daiktais buvo parduotas UAB „Likinija“, tačiau kodėl su butu kartu buvo parduoti ir ieškovei nuosavybės teise priklausantys daiktais, antstolė nenurodė. Bute buvo likę ieškovės baldai, rūbai, avalynė, buitinė technika, užuolaidos, instrumentai. Butui priskirtame rūsyje buvo valtis su varikliu, dviračiai, rogės, žvejybos įrankiai. Ieškovė antstolei pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog bute liko daiktai, kurie priklauso ieškovei, kad nori gauti patvirtinančius dokumentus, kaip buvo įvertinti bute esantys daiktai, kokiais įkainiais jie buvo paskaičiuoti, ar jie buvo parduoti, ar sunaikinti, tačiau antstolė neatsakė. Nei antstolė Elena Miliauskienė nei UAB „Likinija“ nepateikė jokių duomenų, kur buvo realizuoti bute esantys daiktai, nors ieškovės įgaliotas atstovas Ž. N. kreipėsi į antstolę su prašymais paaiškinti, kodėl nebuvo suteikta galimybė atsiimti bute likusių daiktų, kodėl butas buvo parduotas su baldais už 5 000 Eur, kai vien bute esantys baldai ir įranga kainuoja ne mažiau kaip 16 065 Eur, ieškovė siekdama apginti savo pažeistas teisės ir teisėtus interesus, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Nei antstolė, nei UAB „Likinija“ nepateikė jokių duomenų, kad daiktai yra parduoti ar sunaikinti, taip pat, nėra jokių užfiksuotų nuotraukų, ar atlikto vertinimo dėl bute buvusių daiktų kainos, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu ir kur buvo panaudoti bute esantys daiktai. Bute buvo liko šarvuotos buto durys – 1 200 Eur + 240 Eur durų instaliavimas, klozetas – 200 Eur, anūkų daiktai ir rūbai – 3 000 Eur, ieškovės asmeniniai daiktai, t. y. darbo knygelė, gimimo liudijimas, santuokos liudijimas, socialinio draudimo pažymėjimas, dukros (duomenys neskelbtini),  daiktai, t. y. gimimo liudijimas, vidurinės mokyklos baigimo atestatas, kompiuteris – 800 Eur, knygos, nuotraukų albumai, liaudies šokių rūbai, virtuvinis medinis kampas – 700 Eur, skalbimo mašina – 600 Eur, šaldytuvas – 1 100 Eur, virtuvės komplektas – 400 Eur, šviestuvas – 25 Eur, prieškambario komplektas – 150 Eur, šviestuvas – 20 Eur, kiliminiai takai – 35 Eur, svetainės minkštas kampinis komplektas – 1 300 Eur, dviejų dalių sekcija – 600 Eur, veliūrinės užuolaidos – 180 Eur, dieninės užuolaidos – 100 Eur, miegamasis komplektas – 1 200 Eur, užuolaidos dieninės – 100 Eur, naktinės užuolaidos – 80 Eur, šviestuvas – 45 Eur, dujinė viryklė – 400 Eur, mikrobangų krosnelė – 260 Eur, bulvių tarkavimo mašina – 60 Eur, stacionarus kompiuteris – 1 300 Eur. Butui priskirtame rūsyje buvo liko dviračiai – 250 Eur, rogės – 20 Eur, instrumentai – 200 Eur, valtis su varikliu ir žvejybos įranga – 1 200 Eur. Visi dokumentai, patvirtinantys minėtų daiktų vertę yra likę bute, todėl ieškovė ir kreipėsi į teismą, kad galėtų teisminio proceso metu išreikalauti bute likusių dokumentų bei jų pagrindu galėtų įrodyti šių daiktų vertę. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad bute buvo ieškovės daiktų, t. y. baldų, technikos, tačiau ieškovei nebuvo sudarytos jokios sąlygos, galimybės šių daiktų atsiimti. Antstolė net neinformavo apie tai, jog butas bus parduodamas iš varžytynių su bute likusiais daiktais bei ieškovės dokumentais. Bute liko ieškovės dokumentai, sąskaitos, kvitai už pirktus baldus, buitinę techniką, kurių ieškovė taip pat neatgavo. Ieškovė dėl atsakovių nepagrįstų veiksmų patyrė 16 065 Eur žalą, kadangi būtent dėl antstolės ir UAB „Likinija“ veiksmų ieškovė prarado bute likusius daiktus bei dokumentus. 2018 m. gruodžio 28 d. pasirašytas turto iš varžytynių aktas patvirtina, jog UAB „Likinija“ buvo parduotas tik butas, be jame esančių daiktų, nėra aišku, kur šiuo metu yra minėti daiktai, pasilikę dokumentai, ar jie sunaikinti, ar kam nors perduoti, todėl neabejotina, kad tokie atsakovių neteisėti veiksmai vienareikšmiškai padarė žalos ieškovei. Iš pateiktų aplinkybių matyti, jog butas nebuvo tuščias, jame buvo baldai, asmeniniai ieškovės daiktai, ieškovės dukros bei anūkų daiktai, kurie be jokios pagrįstos priežasties buvo tiesiog atimti iš ieškovės, nesuteikiant ieškovei galimybės jų pasiimti. Ieškovė patyrė žalą, kuomet jai nuosavybės teise buvo parduotas butas su jame likusiais ieškovei priklausančiais daiktais ir dokumentais. Ieškovė apie buto pardavimą iš varžytynių sužinojo tik tuomet, kai butas jau buvo parduotas. Nei antstolė, nei UAB „Likinija“ nė karto nesusisiekė su ieškove ir neinformavo apie tai, jog jai nuosavybės teise priklausantis butas yra parduotas ir naujas buto savininkas yra UAB „Likinija“, neinformavo, kur yra ieškovei priklausantys daiktais bei dokumentai, ieškovei nebuvo sudarytos sąlygos pasiimti iš buto bent jau būtiniausius daiktus. Bute liko ieškovės asmeniniai dokumentai, t. y. darbo knygelė, gimimo liudijimas, sutuoktuvių liudijimas, socialinio draudimo pažymėjimas, kvitai, sąskaitos, nėra aišku, kur šie dokumentai yra dabar, ar minėti dokumentai nepateko tretiesiems asmenims, ar nėra pažeista asmens duomenų apsauga.  Atsakovės žinojo apie galimą žalos padarymą ieškovės atžvilgiu, tačiau nesiėmė jokių veiksmų tam, kad išvengti žalos. Atsakovės nėra pateikusios ieškovei jokios informacijos, kur šiuo metu yra bute likę daiktai. Atsakovių neteisėti veiksmai – pareigos elgtis rūpestingai, taip, kad kitiems asmenims ar jų turtui nebūtų padaryta žala – pažeidimas, yra tiesioginė ieškovės daiktų bei dokumentų netekimo priežastis, tarp atsakovių neteisėtų veiksmų ir kaltės yra akivaizdus priežastinis ryšys. Tarp atsakovių neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys, kurio pagrindu atsakovėms kyla solidarioji atsakomybė, todėl dėl padarytos žalos ieškovei, atsakovėms turi būti taikoma solidari atsakomybė.

3.       Atsakovė antstolė Elena Miliauskienė nesutikdama su patikslintuose ieškiniuose dėl turto iš varžytinių pardavimo akto pripažinimo negaliojančiu pagrindų ir žalos atlyginimo nurodytomis aplinkybėmis, pateikė atsiliepimą prašydama ieškovės patikslintus ieškinius atmesti, kaip nepagrįstus ir atmesti pateikus praleidus senaties terminą. Atsiliepime nurodė, kad su ieškovės ieškinio argumentais nesutinka, nes jie yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais, o paremti vien tik ieškovės subjektyvia nuomone, ieškovė nepateikia absoliučiai jokių patikimų įrodymų, tokių kaip daiktų įsigijimo dokumentų, detalaus žalos paskaičiavimo. Skolų išieškojimas iš ieškovės vykdomas nuo 2003 m. liepos 22 d. pagal išieškotojų pateiktus vykdyti vykdomuosius dokumentus, kurių pagrindu ir buvo užvestos vykdomosios bylos. Ieškovės atžvilgiu iki ginčo turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo dienos buvo užvestos ir vykdomos 24 vykdomosios bylos, 10 vykdomųjų bylų 2019 m. kovo 8 d. buvo užbaigtos visiškai įvykdžius vykdomuosius dokumentus ir 2023 m. kovo 30 d. sunaikintos, todėl dėl faktinių šių vykdomųjų bylų aplinkybių pasisakyti ir pateikti dokumentus nebėra galimybės. Šiuo metu ieškovės atžvilgiu yra vykdoma 16 vykdomųjų bylų, iš kurių 14 bylų buvo užvesta iki ginčijamo 2018 m. gruodžio 28 d. turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo dienos. Vykdomosiose bylose procesiniai dokumentai – raginimai įvykdyti sprendimą ieškovei buvo siunčiami vykdomuosiuose dokumentuose nurodytu jos adresu: (duomenys neskelbtini), kai kuriose vykdomosiose bylose pirminiai procesiniai dokumentai buvo įteikti ieškovės sutuoktiniui, o kai kuriose - grąžinti neįteikti su pašto nuoroda - „Negyvena“. Pagal Gyventojų registro duomenis ieškovė gyvenamąją vietą nuo 1986 m. rugpjūčio 5 d. iki 2010 m. rugpjūčio 9 d. buvo deklaravusi adresu: (duomenys neskelbtini), o nuo 2010 m. rugpjūčio 9 d. – deklaravusi išvykimą į užsienio valstybę (duomenys neskelbtini), gyventojų registro duomenimis, konkretus ieškovės adresas užsienyje nebuvo ir šiandien nėra nurodytas. Antstolių informacinėje sistemoje įdiegus galimybę raginimą įvykdyti sprendimą paskelbti viešai, raginimai įvykdyti sprendimą vykdomosiose bylose buvo paskelbti viešai. Kadangi ieškovė 2003 metais buvo dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), vykdomosiose bylose, užvestose iki 2005 m. vasario 28 d., iki ieškovės atleidimo iš darbo dienos, 2003 m. gruodžio 16 d. buvo parengti patvarkymai vykdyti vykdomąjį dokumentą ir išsiųsti išskaitoms vykdyti į jos darbovietę. 2005 m. kovo 23 d. buvo gautas AB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas apie ieškovės atleidimą iš darbo, nuo to momento ieškovė VSDFV duomenimis niekur nebedirbo ir jokių pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti, nebegavo. Ieškovės vardu įregistruotas turtas: 2-jų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonė (duomenys neskelbtini), gamybos metai 1975, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo areštuoti 2006 m. sausio 5 d. turto arešto aktu ir turto arešto aktas išviešintas viešame registre, turto arešto aktas registruota pašto siunta buvo išsiųstas ieškovei jos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, tačiau laiškas buvo grąžintas neįteiktas su nuoroda, kad ieškovė išvykusi į užsienį, nors pagal Gyventojų registro duomenis ieškovė gyvenamąją vietą tebebuvo deklaravusi tuo adresu ir išvykimo į užsienio valstybę nebuvo deklaravusi. Kadangi ieškovės atžvilgiu buvo užvesta 17 vykdomųjų bylų, skolų su vykdymo išlaidomis mastas buvo pakankamai didelis – 8 319,28 Eur, ieškovė niekur nebedirbo nuo 2005 m. vasario 28 d. ir skolų išieškoti iš jos gaunamų pajamų nebuvo galimybės, pati savo skolų taip pat nemokėjo, jos areštuota transporto priemonė iš esmės buvo nelikvidi, jos buvimo vieta nebuvo nustatyta, be to ir gautų lėšų, pardavus areštuotą transporto priemonę, būtų nepakakę skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti, todėl 2014 m. gruodžio mėnesį buvo nuspręsta skolų išieškojimą nukreipti į areštuotą ieškovės nekilnojamąjį turtą - 2-jų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2014 m. gruodžio 16 d. patikslintu turto arešto aktu buvo nustatyta areštuoto turto vertė – 3 620,25 Eur, patikslintas turto arešto aktas registruota pašto siunta buvo išsiųstas išieškotojams ir ieškovei jos areštuoto buto buvimo vietos, kuris buvo ir paskutinis žinomas jos gyvenamosios vietos adresas, ieškovei siųstas laiškas buvo grąžintas neįteiktas su nuoroda „neatsiėmė pašte“, todėl 2015 m. sausio 9 d. ieškovei pakartotinai tuo pačiu adresu registruota pašto siunta buvo išsiųstas 2014 m. gruodžio 16 d. patikslintas turto arešto aktas, tačiau laiškas vėl buvo grąžintas neįteiktas su nuoroda „neatsiėmė pašte“. 2015 m. kovo 27 d. buvo gautas pradinio išieškotojo UAB „Mokilizingas“, kuris paskesnėje vykdymo eigoje buvo pakeistas į UAB „Gelvora“ (dabartinis pavadinimas UAB „GelvoraSergel“), prašymas skelbti skolininkės paiešką. 2015 m. kovo 31 d. patvarkymu buvo paskelbta ieškovės paieška, 2015 m. balandžio 2 d. gautas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pranešimas, kad paieška nebus pradėta, nustačius, kad ieškovė nuo 2010 m. rugpjūčio 9 d. gyvenamąją vietą yra deklaravusi užsienio valstybėje. 2015 m. balandžio 10 d. išieškotojams buvo pasiūlyta dėl ieškovės kuratoriaus paskyrimo, 2015 m. gegužės 4 d. gautas išieškotojo UAB „Akmenės energija“ (dabartinis pavadinimas UAB Gren Akmenė) prašymas dėl kuratoriaus skyrimo ir advokato V. G. sutikimas būti D. S. kuratoriumi. 2015 m. gegužės 18 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi ieškovės D. S. kuratoriumi buvo paskirtas advokatas V. G.. 2015 m. birželio 4 d. ieškovei ir jos kuratoriui registruotomis pašto siuntomis buvo išsiųsti procesiniai dokumentai: raštas dėl galimybės pasiūlyti areštuoto turto pirkėją ir patikslintas turto arešto aktas. Procesiniai dokumentai ieškovės kuratoriui buvo įteikti, ieškovei procesiniai dokumentai nebuvo įteikti, laiškas buvo grąžintas neįteiktas su nuoroda „neatsiėmė pašte“. Nei ieškovė, nei jos kuratorius, nei kiti proceso dalyviai per įstatyme įtvirtintus terminus, nuomonių dėl turto įkainojimo neišsakė, prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės taip pat nepareiškė, ir antstolės veiksmų neskundė, savo pasiūlyto pirkėjo nepasiūlė, patikslintame turto arešto akte nurodytos pinigų sumos į antstolės depozitinę sąskaitą iki varžytynių paskelbimo nesumokėjo. 2015 m. rugpjūčio 10 d. patvarkymu dėl varžytynių paskelbimo buvo paskelbtos pirmosios buto, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynės, pradinė turto pardavimo kaina buvo nustatyta 2 897 Eur, patvarkymas dėl varžytynių paskelbimo registruotomis pašto siuntomis buvo išsiųstas išieškotojams, ieškovei, tačiau ieškovei nebuvo įteiktas, laiškas buvo grąžintas neįteiktas su nuoroda „neatsiėmė pašte“. Kadangi varžytynėse nedalyvavo nei vienas dalyvis, 2015 m. rugsėjo 9 d. patvarkymu dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis pirmosios areštuoto turto varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis. Patvarkymas registruotomis pašto siuntomis buvo išsiųstas išieškotojams, ieškovei registruota pašto siunta, ir įteiktas asmeniškai jai 2015 m. rugsėjo 11 d., kuratoriui patvarkymas buvo išsiųstas el. paštu. Nei išieškotojai, nei ieškovė, nei jos kuratorius patvarkymo neskundė, dėl parduodamo turto kainos prieštaravimų nepareiškė, jokių prašymų dėl parduodamo turto taip pat nepateikė. Kadangi išieškotojai nepareiškė pageidavimo pasiimti pirmosiose varžytynėse neparduotą turtą, 2015 m. rugsėjo 25 d. patvarkymu dėl varžytynių paskelbimo buvo paskelbtos antrosios varžytynės. Pradinė turto pardavimo kaina buvo nustatyta 2 173 Eur, patvarkymas registruotomis pašto siuntomis buvo išsiųstas išieškotojams, ieškovei, tačiau nebuvo įteiktas, laiškas buvo grąžintas neįteiktas su nuoroda „neatsiėmė pašte“, kuratoriui patvarkymas buvo išsiųstas el. paštu. Varžytynėms neįvykus, nes varžytynėse nedalyvavo nei vienas dalyvis, 2015 m. spalio 27 d. patvarkymu dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis antrosios areštuoto turto varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis, patvarkymas registruotomis pašto siuntomis buvo išsiųstas išieškotojams, ieškovei, tačiau nebuvo įteiktas, kuratoriui patvarkymas buvo išsiųstas el. paštu. Neįvykus antrosioms varžytynėms ir išieškotojams nepageidaujant pasiimti antrosiose varžytynėse neparduotą turtą, pakartotinai pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus jį buvo galima pardavinėti tik praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams. 2018 m. rugsėjo 15 d. ieškovės atžvilgiu jau buvo užvestos ir vykdomos 23 vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo, skolų su vykdymo išlaidomis mastas buvo labai didelis, ieškovė gyvenamąją vietą buvo deklaravusi (duomenys neskelbtini), nedirbo, iš areštuotos ieškovės sąskaitos jokios piniginės lėšos nebuvo nurašomos, o areštuota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), buvo nelikvidi, ji buvo išregistruota ir jos dalyvavimas viešajame eisme buvo draudžiamas, jos buvimo vieta nebuvo nustatyta, todėl nebuvo net galimybės ją apžiūrėti ir įkainoti. Pati ieškovė savo skolų gera valia nemokėjo, vykdymo eiga visiškai nesidomėjo ir su antstole nebendradarbiavo, todėl buvo nuspręsta skolų išieškojimą pakartotinai nukreipti į areštuotą ieškovės nekilnojamąjį turtą, jokio kito paskesnės eilės turto, į kurį būtų buvę galima nukreipti išieškojimą, ieškovės vardu nebuvo įregistruota. Kadangi šiuo konkrečiu atveju skolos buvo priteistos tik iš ieškovės D. S. ir teismų sprendimuose, o tuo pačiu ir vykdomuosiuose dokumentuose, nebuvo nustatyta solidariosios abiejų sutuoktinių, kaip skolininkų pareigos, todėl skolos išieškomos tik iš D. S.. Kadangi varžytynėse buvo numatyta parduoti tik ieškovės butą su rūsiu be juose esančių daiktų, todėl bute ir rūsyje galimai buvę daiktai nebuvo apžiūrimi, nes jie jokios reikšmės buto vertės nustatymui neturėjo. 2015 m. sausio 1 d. tiek ieškovės skolos, tiek palūkanos, tiek vykdymo išlaidos buvo konvertuotos kiekvienoje ieškovės atžvilgiu užvestoje vykdomojoje byloje atskirai kursu 1 € = 3,45280 LTL ir nuo 2015 m. sausio 1 d. skolos, palūkanos ir vykdymo išlaidos jau buvo skaičiuojamos pagal euro kursą kiekvienoje ieškovės atžvilgiu užvestoje vykdomojoje byloje. 2018 m. spalio 1 d. ieškovės skolų su vykdymo išlaidomis mastas buvo – 15 080,37 Eur, nustatant areštuoto turto vertę, buvo atsižvelgta tiek į pagrindinius, tiek į šalutinius turto vertę įtakojančius faktorius, t. y. tiek į VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis, tiek į VĮ „Registrų centras“ pranešimą apie šio turto vidutinę rinkos vertę, tiek į individualias turto savybes. Taip pat buvo išanalizuota nekilnojamojo turto paklausa laisvoje rinkoje ir realios nekilnojamojo turto rinkos kainos (duomenys neskelbtini) mieste, įvertintos antstolės paskelbtose varžytynėse laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 13 d. iki 2018 m. rugsėjo 27 d. parduotų panašių butų kainos, bei AIS paskelbtų panašių butų (duomenys neskelbtini), pardavimo 2018 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais varžytynėse kainos apie butų paklausumą rinkoje, varžytynėse dalyvaujančių dalyvių skaičių, įsigijimo kainas. Įvertinus visas šias aplinkybes ir faktorius, ieškovei nuosavybės teise priklausantis ginčo butas buvo įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai toje vietovėje turto rinkos kaina – 5 000 Eur, patvarkymas dėl areštuoto turto vertės nustatymo buvo išsiųstas išieškotojams, ieškovei, ieškovei patvarkymas nebuvo įteiktas, laiškas buvo grąžintas neįteiktas su nuoroda „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“, ieškovės kuratoriui. Nei išieškotojai, nei ieškovė, nei ieškovės kuratorius patvarkymą dėl areštuoto turto vertės nustatymo ir antstolės veiksmų neskundė, kas vienareikšmiškai patvirtina, jog nustatyta turto kaina realiai ir faktiškai atitiko tiek rinkos kainą, tiek ir visų vykdymo procese dalyvaujančių asmenų teisėtus interesus, savo pirkėjo nepasiūlė, skolos iki varžytynių paskelbimo nesumokėjo.  2018 m. lapkričio 6 d. patikrinus Antstolių informacinėje sistemoje, buvo nustatyta, jog antstolis Svajūnas Degimas nuo 2011 m. rugpjūčio 26 d. taip pat vykdo skolos išieškojimą iš ieškovės D. S. (34 priedas). 2018 m. lapkričio 6 d. patvarkymu dėl varžytynių paskelbimo buvo paskelbtos pirmosios ieškovės buto varžytynės, nurodant pradinę pardavimo kainą – 4 000 Eur (80 procentų nustatytos kainos), patvarkymas dėl varžytynių paskelbimo buvo išsiųstas visoms proceso šalims, ieškovei, jos kuratoriui, ieškovei patvarkymas nebuvo įteiktas, laiškas buvo grąžintas neįteiktas su nuoroda „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. 2018 m. gruodžio 6 d. buvo gautas VĮ „Registrų centras“ pranešimas apie elektroninių varžytynių pabaigą ir paskelbtą laimėtoją – UAB „Likinija“, pasiūlius už turtą maksimalią kainą – 5 200 Eur. Varžytynių laimėtojas UAB „Likinija“ už nupirktą turtą pinigų sumą, kuri lygi kainos,  už kurią buvo parduotas turtas, ir varžytynių dalyvio mokesčio skirtumui į antstolės depozitinę sąskaitą pervedė 2018 m. gruodžio 27 d. Ieškovės turto pardavimo pirmosiose varžytynėse dalyvavo 4 dalyviai ir varžytynių metu turtas buvo parduotas už 5 200 Eur. Tai įrodo, jog ieškovės turtas ir jo kaina potencialiems pirkėjams nebuvo tiek patrauklūs, kad galėtų siekti ieškinyje nurodytą 25 000 Eur kainą, ir tai paneigia bet kokias abejones dėl antstolės atlikto nekilnojamojo turto vertės nustatymo. Be to, antstolė įkainojo ieškovės turtą 5 000 Eur, turtas varžytynių metu buvo parduotas dalyvavusiam pirkėjui už 5 200 Eur kainą, tai reiškia, kad antstolės nustatyta turto vertė visiškai nebuvo nutolusi nuo realios vidutinės rinkos vertės. Šios aplinkybės paneigia bet kokias abejones dėl antstolės nustatytos turto vertės. (Duomenys neskelbtini), nuo 2015 metų, kai buvo skelbiamos ieškovės buto pardavimo varžytynės pirmą kartą ir neįvyko, tačiau nors ir ne ženklūs, tačiau pokyčiai rinkoje vyko, todėl, nusprendus ieškovės skolų išieškojimą nukreipti į ieškovei nuosavybės teise priklausantį butą, buvo tikslinga peržiūrėti nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), mieste kainas ir, esant rinkos kainų pokyčiams, ieškovės turtą perkainoti. Taip pat buvo išanalizuota nekilnojamojo turto paklausa laisvoje rinkoje ir realios nekilnojamojo turto rinkos kainos (duomenys neskelbtini), mieste, įvertintos antstolės paskelbtose varžytynėse laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 13 d. iki 2018 m. rugsėjo 27 d. parduotų panašių butų kainos, bei paskelbtų panašių butų (duomenys neskelbtini), pardavimo varžytynėse kainos apie butų paklausumą rinkoje, varžytynėse dalyvaujančių dalyvių skaičių, kainų kėlimo tendencijas, įsigijimo kainas. VĮ „Registrų centras“ vidutinių rinkos verčių pagal pranešime vidutinė ginčo buto rinkos vertė nuo 2018 m. sausio 1 d. buvo nurodyta 4270 Eur, abejoti VĮ Registrų centro dokumentuose nurodyta informacija apie ieškovei priklausančio turto vertę nebuvo ir nėra pagrindo. Nustatant turto vertę buvo įvertinta ir ta aplinkybė, kad ieškovės butas varžytynėse jau buvo pardavinėjamas 2015 metais už ženkliai mažesnę kainą, tačiau nei pirmosios, nei antrosios varžytynės neįvyko, nes jose nedalyvavo nei vienas dalyvis, kas patvirtina dvi aplinkybes: kad nekilnojamasis turtas, t. y. butai, esantys (duomenys neskelbtini), nėra paklausūs ir patrauklūs rinkoje ir, kad galimai 2015 metais buvo nustatyta per aukšta kaina. Taip pat buvo įvertintas ir tas faktas, jog laikotarpiu 2018 m. liepos - rugsėjo mėnesiais praktikoje panašių butų pardavimo viešose varžytynėse kainos vyravo nuo 1500 Eur iki 4000 Eur. Netgi laisvoje rinkoje internetinių portalų skelbimuose paskelbtų panašių butų kainos buvo nuo 2100 Eur iki 5000 Eur, kuriuose pardavėjai nurodo ne galutinę kainą, o tik pageidaujamą gauti parduodamo turto kainą, nes praktikoje, sudarant pirkimo–pardavimo sutartis, ji dažniausiai būna mažesnė. Buvo peržiūrėta informacija apie laikotarpiu 2018 metų rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais paskelbtų panašių butų (duomenys neskelbtini), pradines paskelbtas pardavimo varžytynėse kainas ir realias pardavimo kainas. Varžytynėse dalyvavo 4 pirkėjai, didesnės kainos už turtą viešose varžytynėse niekas nepasiūlė, todėl ieškovės argumentas, kad butas buvo parduotas už neadekvačiai mažesnę nei tuo metu rinkoje buvusią realią buto kainą atmestinas, kaip visiškai nepagrįstas, šios aplinkybės paneigia bet kokias abejones dėl antstolės nustatytos turto vertės. Tuo laikotarpiu buvo paskelbta 15 butų (duomenys neskelbtini), varžytynės, kurių pradinės kainos buvo nustatytos nuo 680 Eur iki 5600 Eur, iš parduodamų varžytynėse 15 butų, buvo nupirkti tik 5 butai, tarp kurių ir ieškovės butas, kuris buvo nupirktas už didžiausią kainą 5200 Eur, nes kiti butai buvo parduoti už kainą nuo 4000 Eur iki 4315 Eur, vidutiniškai varžytynėse dalyvaujant tik 1-2 dalyviams,10 paskelbtų varžytynių apskritai neįvyko, nes jose nedalyvavo nei vienas dalyvis, labai mažas nupirktų butų skaičius ir dalyvių dalyvavimas varžytynėse patvirtina ir tą faktą, kad butai (duomenys neskelbtini), 2018 m. spalio – gruodžio mėnesiais nebuvo paklausūs. Ieškovės ieškinyje nurodyta 25 000 Eur buto kaina niekuo nepagrįsta, neįrodyta, kai tuo tarpu antstolė, nustatydama ieškovės turto kainą, vadovavosi objektyviais, aktualiais, oficialiais ir patikimais duomenimis. Šiuo konkrečiu atveju, jokių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas ieškovės atžvilgiu taikyti restituciją natūra arba ją taikyti sumokant ekvivalentą pinigais, nėra ir restitucija yra negalima. 2018 m. gruodžio 28 d. ieškovės atžvilgiu jau buvo užvestos ir vykdomos 24 vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo, skolų su vykdymo išlaidomis mastas buvo – 15 518,69 Eur. 2018 m. gruodžio 28 d. buvo surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas, kuriuo ieškovės D. S. butas buvo parduotas UAB „Likinija“ už 5200 Eur sumą, turto pardavimo iš varžytynių aktas ieškovės kuratoriui buvo išsiųstas el. paštu. Antstolis Svajūnas Degimas 2018 m. gruodžio 28 d. atsiuntė vykdomojo rašto kopiją ir patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo, kuriame buvo nurodyta, jog iš ieškovės D. S. reikia išieškoti 315 Eur skolos, 28 Eur būtinų vykdymo išlaidų, 98 Eur papildomų vykdymo išlaidų bei apskaičiuotą atlygį antstoliui. 2018 m. gruodžio 30 d. patikrinus Antstolių informacinėje sistemoje, ar yra vykdoma bylų ieškovės atžvilgiu pas kitus antstolius, kitų vykdomųjų bylų, išskyrus pas antstolį Svajūną Degimą, kuris jau buvo prisijungęs prie išieškojimo, nebuvo nustatyta. 2018 m. gruodžio 31 d. ieškovės skolų mastas kartu su prisijungusiu prie išieškojimo antstolio Svajūno Degimo vykdomu skolos išieškojimu buvo 16 206,73 Eur. 2018 m. gruodžio 31 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu gautos už nupirktą turtą piniginės lėšos buvo paskirstytos, išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas, vykdymo išlaidų apskaičiavimas ir turto pardavimo iš varžytynių aktas registruota pašto siunta buvo išsiųstas ieškovei, tačiau nebuvo įteiktas, laiškas buvo grąžintas neįteiktas su nuoroda „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“, jos kuratoriui išsiųstas el. paštu. 2018 m. gruodžio 31 d. paskirsčius pinigines lėšas, gautas už parduotą varžytynėse turtą, vykdomosiose bylose iš ieškovės neišieškotos skolos su paskaičiuotomis palūkanomis ir vykdymo išlaidomis likutis 2019 m. sausio 3 d. buvo 10 759,43 Eur. 2019 metais ieškovės atžvilgiu buvo užvestos dar dvi vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo, skolų mastas buvo didelis, jos gyvenamoji vieta vis dar buvo nežinoma, 2021 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymu išieškotojai buvo įpareigoti pateikti įrodymus, kad jiems nepavyko nustatyti skolininko gyvenamosios vietos bei pateikti visus turimus duomenis apie skolininko gyvenamąją, buvimo vietą ir kitus turimus kontaktus, tą pačią dieną buvo išsiųstas raštas ir Lietuvos Respublikos ambasadai (duomenys neskelbtini), dėl duomenų apie ieškovę pateikimo. Tiek iš Lietuvos Respublikos Ambasados (duomenys neskelbtini), tiek iš išieškotojų buvo gauti pranešimai, kad duomenų apie skolininkę neturi, nurodytu telefono numeriu su ieškove susisiekti nepavyko, nes numeris buvo išjungtas. Eilinį kartą, t. y. 2023 m. kovo 29 d. patikrinus išieškojimo galimybes ir nustačius, jog ieškovės vardu asmeninės nuosavybės teise 2023 m. sausio 6 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas: dalis žemės sklypo su pastatais, šį turtą areštavus ir pastatų buvimo vietos adresu persiuntus ieškovei turto arešto aktą ir patvarkymą dėl skolininko turto arešto, nors laiškai buvo grąžinti neįteikti su nuorodomis „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo laiką“, 2023 m. gegužės 8 d. buvo gauti ieškovės atstovės teisininkės A. B. prašymai pateikti informaciją apie vykdymo eigą, kad jai reikalinga bendra informacija apie vykdomųjų bylų eigą, nurodant skolų, palūkanų ir vykdymo išlaidų dydžius. 2023 m. birželio 5 d. atstovei el. paštu buvo išsiųstas raštas dėl informacijos pateikimo bei buvo prašoma pateikti ieškovės D. S. kontaktinius duomenis: telefono numerį ir el. pašto adresą, atsakymas dėl ieškovės kontaktų nebuvo gautas. 2023 m. liepos 19 d. buvo gautas ieškovės atstovės papildomas prašymas pateikti vykdomuosius dokumentus ir papildomą informaciją apie ieškovės turto realizavimo procedūras, 2023 m. rugpjūčio 7 d. ieškovės atstovei buvo išsiųsti prašomi vykdomieji dokumentai ir pažyma apie vykdymo eigą, kurioje buvo pateikta informacija ir apie realizuotą varžytynėse ieškovės butą. 2024 m. sausio 10 d. elektroniniu paštu buvo gautas ieškovės skundas, kuriame buvo prašoma visiems jos esamiems įsiskolinimams pritaikyti senaties terminą, konvertuoti jos įsiskolinimą iš litų į eurus ir paaiškinti, ieškovės manymu per 20 metų jos įsiskolinimams turėjo būti suėjusi senatis, bei prašė pateikti jai visus dokumentus, susijusius su jai priklausiusiu butu,  dokumentus apie turto įvertinimą, pardavimą ir kaip buvo paskirstytos lėšos. Kadangi ieškovės el. paštu atsiųsto prašymo pateikimo būdas neatitiko reikalavimų, 2024 m. sausio 10 d. ieškovei el. paštu buvo išsiųstas raštas dėl dokumentų teikimo bei prašymo dėl procesinių dokumentų įteikimo elektroninėmis priemonėmis forma, joks atsakymas iš ieškovės nebuvo gautas, tačiau 2024 m. sausio 12 d. el. paštu ieškovės atstovas Ž. N. atsiuntė paklausimą dėl įgaliojimo tinkamumo ir elektroninį įgaliojimą, 2024 m. sausio 19 d. el. paštu buvo gautas ieškovės D. S. įgalioto asmens Ž. N. prašymas atsiųsti dokumentus, susijusius su buto pardavimu, 2024 m. sausio 23 d. el. paštu buvo išsiųstas ieškovės atstovui Ž. N., o ieškovė el. paštu, iš kurio ji buvo atsiuntusi dokumentą, buvo informuota apie atsakymo ir dokumentų išsiuntimą jos įgaliotam atstovui. 2024 m. sausio 24 d. ieškovės atstovas Ž. N. patvirtino el. paštu siųstų procesinių dokumentų gavimą, o ieškovė nepateikė jokio atsakymo. Tą pačią dieną ieškovės atstovas Ž. N. el. paštu pateikė prašymą, kuriame prašė pateikti įsiskolinimo konvertavimo dokumentą, pateikti visus dokumentus, kurie įrodo įsiskolinimą litais, laikotarpiu nuo 2004 metų iki 2015 metų, padėti jam gauti visus dokumentus, susijusius su buto įsiskolinimu šiais laikotarpiais, ir klausė, kur galėtų kreiptis dėl šių skolų, nes ieškovė Lietuvoje negyvena nuo 2005 m. birželio 21 d., kokioms aplinkybėms esant yra taikomas senaties terminas, kodėl negalima pritaikyti senaties pačioms skoloms. 2024 m. vasario 5 d. buvo parengtas patvarkymas dėl prašymo išnagrinėjimo ir su vykdomųjų dokumentų kopijomis el. paštu buvo išsiųstas ieškovės atstovui Ž. N.. 2024 m. vasario 12 d. ieškovės atstovas Ž. N. el. paštu pateikė prašymą pateikti informaciją ir dokumentus apie ieškovės skolas, kokia yra galutinė, bendra ieškovės skolos suma, kokia skolos suma buvo padengta iš gautų už parduotą butą pinigų, kokiu pagrindu priskaičiuotos skolos ir po buto pardavimo, kiek skolos padengė ieškovės sutuoktinis, kokia konkrečiai yra bendra ieškovės įsiskolinimo suma pagal antstolės paskaičiavimus, kokia suma yra vien tik už delspinigius, ieškovės atstovas prašė panaikinti areštą ieškovės Lietuvoje turimai banko sąskaitai, kadangi ieškovė norėtų po truputį pradėti mokėti skolą, pateikti dokumentus dėl išieškotojų pakeitimo, kaip buvo įvertinti bute ir rūsyje buvę daiktai, kokiais įkainiais jie buvo paskaičiuoti, ar jie buvo parduoti varžytynėse, ar buvo sunaikinti. 2024 m. kovo 4 d. buvo parengta pažyma apie vykdymo eigą ir el. paštu buvo išsiųsta ieškovės atstovui, nurodant, kad buvo įkainotas ir parduotas tik butas su rūsiu. Konkrečiai ieškovės buvimo vietai esant nežinomai ir 2015 m. gegužės 18 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi ieškovei D. S. paskyrus kuratorių advokatą V. G., visi procesiniai dokumentai buvo siunčiami tiek ieškovei, tiek ir jos kuratoriui, todėl ieškovė apie vykstantį vykdymo procesą ir jame atliekamus veiksmus buvo informuota laiku ir tinkamai. Ieškovei procesiniai dokumentai buvo siunčiami registruotomis pašto siuntomis, o jos kuratoriui advokatui V. G. tiek registruotomis pašto siuntomis, tiek elektroniniu paštu. 2018 m. gruodžio 28 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas ieškovės kuratoriui buvo išsiųstas el. paštu. Advokatas V. G. buvo paskirtas ieškovės kuratoriumi, todėl galėjo ir privalėjo tinkamai pasirūpinti jos teisių ir teisėtų interesų apsauga, aktyviai domėtis vykdymo eiga, dalyvauti atliekant vykdymo veiksmus, ginčyti įkainojimą ir panašiai. Kadangi kuratoriui visi procesiniai dokumentai, susiję su ieškovės turtu, buvo įteikti, ir jokie prieštaravimai ar skundai dėl antstolės atliktų veiksmų nebuvo gauti, visiškai pagrįstai galima teigti, kad visi antstolės veiksmai yra atlikti tinkamai, tame tarpe ir turto pardavimo iš varžytynių akto surašymas, ir, kad kuratorius neprieštaravo nė vienam antstolės atliktam veiksmui. Ieškovė 20 metų, t. y. nuo 2003 m. liepos 26 d., kai jai pirmoje jos atžvilgiu užvestoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)  buvo įteiktas raginimas, iki 2023 m. gegužės 8 d., kai buvo gauti ieškovės atstovės teisininkės A. B. prašymai pateikti informaciją apie vykdymo eigą, visiškai nesidomėjo nei savo skolomis, nei savo turtu, nors tokią teisę ir pareigą turėjo. Ieškovė, turėdama Lietuvos Respublikoje nekilnojamojo turto ir ilgam laikui išvykdama gyventi į užsienį, turėjo pasirūpinti ir pasitikrinti, ar antstolei yra reali galimybė su ja susisiekti, nes duomenys apie vykdomosiose bylose pareiškėjos turtui taikytus turto areštus buvo įregistruoti Turto arešto aktų registre 2006 metais. Ieškovės išvykimas į užsienį neatleidžia jos nuo pareigos mokėti skolas, vykdyti įsiteisėjusius teismo sprendimus, ieškovė žinodama apie vykdomą priverstinį skolos išieškojimą visiškai nesidomėjo nei savo skolomis, nei savo turtu. Ieškovė negalėjo nesuprasti ir nežinoti, jog yra skaičiuojami komunaliniai mokesčiai, kad kas mėnesį skaičiuojami ir už vonios kambario radiatoriaus šildymą, laiptinės šildymą, rūsio apšvietimą, bei šiukšlių išvežimą, net bute negyvenant ir juo nesinaudojant. Ieškovė sąmoningai nedėjo jokių pastangų situacijai pakeisti, ir netgi priešingai – visiškai ignoravo savo skolas, o dabar bando atsakomybę perkelti antstolei. Skolos už nesumokėtus komunalinius mokesčius ir už kitas paslaugas iš ieškovės periodiškai buvo priteisiamos nuo 2003 m. gegužės 14 d. iki 2019 m. gegužės 24 d., kurių ji gera valia nemokėjo nei iki išvykimo į užsienį, nei gyvendama užsienyje. Kadangi ieškovė iki 2010 m. rugpjūčio 9 d. buvo deklaravusi adresu: (duomenys neskelbtini), visi procesiniai dokumentai jai buvo siunčiami tuo adresu, tačiau antstolės siunčiamų laiškų šiuo adresu ieškovė neėmė, komunalinių mokesčių ir kitų nesumokėtų skolų nesumokėjo ir jų nemokėjo netgi dalimis, savo skolomis visiškai nesidomėjo ir jas ignoravo, su antstole nebendradarbiavo ir apie savo pasikeitusį adresą ar kitokius kontaktus antstolės neinformavo. Nuo 2010 m. rugpjūčio 9 d. ieškovė deklaravo išvykimą į užsienio valstybę (duomenys neskelbtini), tačiau konkretus ieškovės adresas užsienyje nebuvo nurodytas, todėl ir toliau visi procesiniai dokumentai jai buvo siunčiami vykdomuosiuose dokumentuose nurodytu adresu, kuris buvo ir paskutinis žinomas jos gyvenamosios vietos adresas, todėl, nežiūrint į tai, kad ieškovei siunčiami laiškai grįždavo neįteikti, įstatymo prasme laikoma, kad jai buvo tinkamai pranešta tiek apie turto įkainojimą, tiek apie paskelbtas turto varžytynes, tiek apie surašytą turto pardavimo iš varžytynių aktą. Ieškovė apie turimas skolas ir vykdomą priverstinį skolų išieškojimą žinojo nuo 2003 m. liepos 26d., kai jai buvo įteiktas raginimas vykdomojoje byloje Nr. 0009/03/07629, apie vykdomą skolų išieškojimą ieškovė negalėjo nežinoti, nes nuo 2004 m. vasario mėnesio darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini),“ pagal antstolės pateiktus patvarkymus atlikdavo išskaitas iš ieškovės gaunamo darbo užmokesčio ir jas pervesdavo į antstolės depozitinę sąskaitą. Nepastebėti, kad sumažėjo jai išmokamas darbo užmokestis, ieškovė paprasčiausiai negalėjo, kaip, išeidama iš darbo, negalėjo nežinoti ir to, jog visų savo skolų ji nesumokėjo ir jų išieškojimas bus vykdomas toliau. Tuo labiau ir toliau nemokėdama mokesčių už jai nuosavybės teise priklausantį butą, bei kitų savo skolų, ieškovė tikrai negalėjo nežinoti ar bent jau nesuprasti, kad skolos niekur nedings ir bus išieškomos priverstinai per antstolį. Tiek apie įvyksiančias turto pardavimo varžytynes, tiek apie neįvykusias turto pardavimo varžytynes ieškovė buvo informuota specialiame antstolių internetiniame tinklalapyje www.evarzytynes.lt ir registruotais laiškais. Apie pradėtą ieškovei priklausančio turto priverstinį pardavimą iš varžytynių ieškovė asmeniškai sužinojo 2015 m. rugsėjo 11 d., kai jai asmeniškai buvo įteiktas 2015 m. rugsėjo 9 d. patvarkymas dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis, ieškovė negalėjo nesuvokti, kad jos turtas jau yra pardavinėjamas iš varžytynių ir galėjo numatyti atitinkamas tolimesnes pasekmes – kad jos turtas anksčiau ar vėliau gali būti nupirktas varžytynėse. Jeigu ieškovei būtų rūpėjęs jos turtas ir jos skolos, ji būtų nedelsiant susisiekusi su antstole, tačiau to nepadarė, kas vienareikšmiškai patvirtina, kad ieškovė dėl savo atsainaus požiūrio tiek į nemokamas skolas, tiek ir į turtą, visiškai nesidomėjo nei skolų mokėjimu, nei jai nuosavybės teise priklausančio buto likimu ir su antstole nesusisiekė bei absoliučiai nebendradarbiavo, ir apie savo gyvenamąją vietą antstolės neinformavo galimai tikėdamasi išvengti skolų mokėjimo, todėl klausimą, kodėl nebuvo informuota apie buto pardavimą iš varžytynių bei kas tapo nauju buto savininku ir kas nutiko su bute esančiais daiktais, ieškovė visų pirma turėtų užduoti pati sau. Varžytynės vyksta elektroniniu būdu specialiame interneto tinklalapyje ir yra viešos, todėl ieškovė, žinodama apie vykdomą priverstinį skolų išieškojimą iš jos ir apie paskelbtas neįvykusias pirmąsias turto pardavimo varžytynes, turėjo visas galimybes nuo to momento sekti ir stebėti tiek visą vykstančių varžytynių eigą, tiek nedelsiant sužinoti apie jų baigtį, t. y. įvykusias varžytynes, ir paskelbtą laimėtoją, net tiesiogiai nekontaktuodama su antstole. Ieškovė ne tik galėjo, bet ir privalėjo numatyti galimas skolų nemokėjimo ir 2015 metais paskelbtų jos turto pardavimo iš varžytinių pasekmes bei tolimesnę vykdymo eigą, t. y. kad jos turtas gali būti nupirktas iš varžytynių, todėl ieškovė turėjo visas galimybes pasinaudoti visomis įstatymu jai suteiktomis teisėmis ir pareigomis, tarp kurių – per įstatyme įtvirtintus terminus pareikšti prieštaravimus ir dėl turto įkainojimo, skųsti antstolės veiksmus, iki varžytynių pradžios pasiūlyti savo pirkėją, iki varžytynių akto surašymo momento patenkinti visų išieškotojų reikalavimus ir apmokėti visas vykdymo išlaidas, bei išsikraustyti iš varžytynėse parduoto buto, tačiau šitų galimybių per įstatyme įtvirtintus terminus ieškovė neišnaudojo ne dėl antstolės veiksmų, o dėl savo aplaidumo, nerūpestingumo, pasyvumo ir nebendradarbiavimo su antstole. Nežiūrint į tai, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas kartu su kitais procesiniais dokumentais 2019 m. sausio 3 d. registruota pašto siunta ieškovei buvo išsiųstas vykdomuosiuose dokumentuose nurodytu jos adresu ir įstatymo prasme laikoma, kad jai buvo tinkamai pranešta, pakartotinai apie surašytą turto pardavimo iš varžytynių aktą ieškovė buvo informuota 2023 m. rugpjūčio 7 d., kai ieškovės atstovei teisininkei A. B. jos nurodytu el. paštu buvo išsiųsta pažyma apie vykdymo eigą, kurioje buvo pateikta informacija ir apie realizuotą varžytynėse ieškovės turtą. Ieškovė tik 2024 m. sausio 10 d. elektroniniu paštu susisiekė su antstole, prašydama visiems jos šiuo metu vykdomiems įsiskolinimams pritaikyti senaties terminą, bei prašė pateikti jai visus dokumentus, susijusius su jai priklausiusiu butu pardavimu, tai buvo vienintelis kartas, ai ieškovė prašė apteikti dokumentus. Terminas nuo 2024 m. sausio 10 d., kai ieškovė pateikė prašymą atsiųsti dokumentus, iki 2024 m. sausio 23 d., kai dokumentai buvo išsiųsti ieškovės atstovui, tikrai nėra ilgas ir jo negalima traktuoti, kaip „ilgus ieškovės įgaliotinio prašymus“, į paskesnius ieškovės atstovo Ž. N. teikiamus el. paštu prašymus taip pat buvo atsakyta per įstatyme įtvirtintą terminą. Tikrovės neatitinka ir ieškovės ieškinio teiginys, kad antstolė jai vis dar nėra pateikusi jokio dokumento ir atsakymo dėl bute buvusių daiktų pardavimo, jų kainos nustatymo pagrįstumo, kadangi turto pardavimo iš varžytynių aktas ieškovės įgaliotam atstovui Ž. N. buvo išsiųstas el. paštu 2024 m. sausio 23 d., pažymint, kad buvo įkainotas ir parduotas tik butas su rūsiu. Šiuo konkrečiu atveju, antstolė ieškovės daiktų neužvaldė ir nepraturtėjo ieškovės sąskaita, todėl neprivalo atlyginti ieškovei žalos. Jeigu bute buvo ieškovės daiktai, kuriais nepasirūpino nei pati ieškovė, nei jos kuratorius, ir, kurį varžytynėse įsigijo UAB „Likinija“, tai nuostolius ieškovei turi atlyginti ne antstolė, o UAB „Likinija“. Ieškovė dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir galimai ar tariamai kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, nes ieškovė net nepasivargino pasiaiškinti savo daiktų likimu, kas tik papildomai įrodo ieškovės atsainų ir nerūpestingą požiūrį į savo turtą ir vienintelį siekį praturtėti antstolės sąskaita. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad neteisėti antstolės veiksmai pasireiškė tuo, jog antstolė jos neinformavo apie turto pardavimą iš varžytynių ir tuo, jog varžytynėse parduoto jos nekilnojamo turto - buto kaina buvo nustatyta netinkamai. Kadangi turtas parduodamas iš varžytynių, tai, esant didelei paklausai, kaina gali pakilti net daugiau, nei vertintojo buvo nustatyta, tikroji iš varžytynių parduodamo turto kaina yra nustatoma pačiose varžytynėse, varžytynių dalyviams pasiūlius piniginių lėšų sumą, už kurią jie siekia įsigyti iš varžytynių parduodamą daiktą. Taigi, nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertina parduodamą objektą ir pirkėjų konkurencija nustato varžytynėse parduodamo turto realią kainą. Nesant nustatytų antstolės neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo konstatuoti ir kitas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas – žalą ir priežastinį ryšį. Antstolė ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad ieškovė asmeniškai būtų informuota apie atliekamus priverstinio vykdymo veiksmus, susijusius su jos turtu, ir, kad pati ieškovė pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, ir tik dėl pačios ieškovės kaltės – neinformavimo apie savo gyvenamąją vietą ir kitų kontaktų, kuriais būtų buvę galima su ja susisiekti, jai nebuvo pranešta asmeniškai, todėl pagrindo teigti, kad antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus, nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, kiek šioje konkrečioje situacijoje buvo įmanoma ir būtina, bei kad ji tinkamai neatliko jai nustatytų pareigų, nėra. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad antstolė nė karto su ja nesusisiekė ir jos neinformavo apie parduotą butą, todėl ieškovei nebuvo sudarytos sąlygos pasiimti iš buto bent jau būtiniausius daiktus, ir tai yra priežastinis ryšys su žalos atsiradimu, tačiau nutyli, kad būtent ji pati slapstėsi nuo antstolės ir nepateikė antstolei jokių duomenų nei apie savo faktinę gyvenamąją vietą, nei apie kitus kontaktus, kuriais būtų buvę galima su ja susisiekti, savo tikslios gyvenamosios vietos ieškovė nebuvo deklaravusi ir LR Gyventojų registro tarnyboje duomenų apie ieškovės konkrečią gyvenamąją vietą nebuvo. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, teigti, kad būtent antstolės veiksmas (neveikimas) yra pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas, kuris ir yra tiesioginė ieškovės daiktų bei dokumentų netekimo priežastis, ir, kad tarp šitų antstolės, neva, neteisėtų veiksmų ir kaltės yra akivaizdus priežastinis ryšys, nėra jokio faktinio bei teisinio pagrindo. Kadangi, šiuo konkrečiu atveju, varžytynėse buvo parduotas tik skolininkės butas su rūsiu, be jokių juose galimai buvusių daiktų, todėl tiek bute, tiek ir rūsyje buvusiais daiktais, jei tokie buvo, privalėjo pasirūpinti parduoto buto ankstesnis savininkas, t. y. pati ieškovė arba jos kuratorius, arba turto naujasis savininkas. Antstolė neturi jokių duomenų nei apie bute ir rūsyje buvusius kokius nors ieškovės daiktus, nei kas konkrečiai: ieškovė, ieškovės kuratorius ar naujasis savininkas pasirūpino daiktais, jei tokie buvo, nei apie tai, ar naujasis buto savininkas kreipėsi į teismą dėl ieškovės iškeldinimo iš varžytynėse įsigyto buto, ar buvo vykdomas priverstinis ieškovės iškeldinimas. 2018 m. gruodžio 28 d. surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas šiuo konkrečiu atveju sukėlė abipuses šalių: ieškovės, kuri gyvendama užsienyje, absoliučiai nesidomėjo nei vykdomosiomis bylomis, nei savo turtu, ir nebendradarbiavo su antstole, jos kuratoriaus, kuris vykdymo procese turėjo visas skolininko (ieškovės) teises ir pareigas, ir naujojo buto savininko, kuris varžytynėse įsigijo ieškovės butą su rūsiu, prievoles perduoti ir priimti bute ir rūsyje galimai buvusius daiktus. Ieškovės kuratorius žinojo apie varžytynių rezultatą, apie šio buto naują savininką, todėl galėjo ir privalėjo laiku pasirūpinti ieškovės asmeninių daiktų, jeigu tokie buvo bute ir rūsyje, pergabenimu arba bent jau užfiksuoti visus jame buvusius daiktus, perduodant butą naujajam savininkui. Tačiau to matomai neįvyko tik dėl pačios ieškovės ir jos kuratoriaus nebendradarbiavimo su naujuoju buto savininku, taigi, tiek pačiai ieškovei, tiek jos kuratoriui tokioje situacijoje ir tenka neigiamų padarinių dėl neįrodytos aplinkybės atsiradimo rizika. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad butas UAB „Likinija“ buvo parduotas be daiktų bei išsako prielaidą, kad jos daiktai ir dokumentai galimai yra likę tame pačiame parduotame bute, tačiau nepasivargino dėl daiktų likimo išsiaiškinti nei su kuratoriumi, nei su naujuoju buto savininku, tai įrodo, jog ir šiuo metu ieškovei nėra aktualūs tie galimai ar tariamai bute buvę daiktai, o ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškė būtent antstolei, nors šiuo konkrečiu atveju ne antstolės pareiga buvo pasirūpinti bute galimai ar tariamai buvusiais daiktai, o pačios ieškovės, jos kuratoriaus ir naujojo buto savininko. Ieškovės galimai ar tariamai bute buvęs turtas nebuvo įkeistas, ar perduotas kreditoriui, todėl joks kreditorius su prašymu ieškovės daiktus realizuoti aukciono tvarka į antstolę nesikreipė ir antstolė neturėjo jokio pagrindo spręsti dėl ieškovės kilnojamojo turto realizavimo aukciono tvarka paslaugos teikimo. Į antstolę po turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo nesikreipė niekas su prašymu suteikti paslaugą ir konstatuoti faktines aplinkybes – užfiksuoti bute galimai ar tariamai likusius ieškovės daiktus, antstolė nevykdė ir neturi informacijos apie vykdomojo dokumento dėl ieškovės iškeldinimo, todėl neturi jokių duomenų apie bute ir rūsyje buvusius kokius nors ieškovės daiktus. Ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp antstolės atlikto veiksmo - buto su rūsiu pardavimo iš varžytynių akto surašymo ir žalos dėl galimai ar tariamai bute buvusių ieškovės daiktų atsiradimo, kai tuo tarpu faktinės aplinkybės įrodo, jog ieškovės tariama ar galima žala atsirado ne dėl antstolės veiksmų, o dėl kitų proceso šalių: ieškovės, jos kuratoriaus ir naujojo buto savininko atliktų veiksmų ar teisingiau neveikimo, kas ir sudarė sąlygas žalai atsirasti, todėl antstolės atliktas veiksmas - turto pardavimo iš varžytynių akto surašymas nebuvo ir nėra priežastinis ryšys ieškovės žalai atsirasti. Ieškovė turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad visi ieškinyje išvardinti daiktai iš tiesų buvo varžytynėse parduotame jos bute, taip pat ieškovė ieškinyje išsako abejonę, kad galimai daiktai vis dar tebėra bute. Prie ieškinio nėra pateikta jokių duomenų, kurie leistų spręsti, jog ieškovės pateiktose nuotraukose yra fiksuoti būtent ieškovei priklausę daiktai, kad nuotraukos darytos būtent ieškovės bute ir, kad jose užfiksuoti daiktai buvo ieškovės bute ir tuo metu, t. y. 2018 m. gruodžio 28 d., kai jos butas buvo parduotas iš varžytynių. Ieškovė nurodė, kad bute 2012 - 2014 metais gyveno jos dukra, kad bute buvo likę jos dukros ir anūkų daiktai ir rūbai, tačiau kas gali paneigti, kad ieškovės dukra išsikeldama iš ieškovės buto, neišsivežė kartu ir bute buvusių visų daiktų ir dokumentų, tuo labiau savo ir vaikų, kuriuos ieškovė įvertino pakankamai didele suma – 3 000 Eur, bet netgi nenurodė konkrečių daiktų ir kiekvieno jų vertės atskirai. Įvertinus aplinkybes, kad pati ieškovė bute negyveno nuo 2005 metų ir net nesiruošė jame gyventi, mažai tikėtina, jog išsikraustydama iš buto dukra nepasiėmė visų dokumentų ir daiktų, tuo labiau vaikų dokumentų. Pagrįstas abejones dėl bute buvusių daiktų ir dokumentų kelia ir tai, kad daiktų, tokių kaip: dokumentai, knygos, nuotraukų albumai, kompiuteriai, dukros liaudies šokių rūbai ir anūkų rūbai, ieškovei prisireikė tik 2024 metais, kai daugiau nei 9 metus jie nei ieškovei, nei jos dukrai nerūpėjo ir joms nebuvo reikalingi. Visiškai neįrodyta daiktų vertė, neaišku, kodėl yra reikalaujama būtent 16 065 Eur dydžio patirtos žalos atlyginimo, pagal kokius kriterijus ieškovė nustatė būtent tokią daiktų vertę ir žalos dydį, prie ieškinio ieškovė nepateikė nuotraukose užfiksuotų daiktų įsigijimo dokumentų, jų kainų, bei jokių pačios ieškovės skaičiavimų, kurie leistų spręsti, kad ieškovės pateiktas žalos dydis yra pagrįstas. Pažymėtina ir tai, kad tokie įrodymai, kaip fotonuotraukos, savaime yra nepakankami ir nepatvirtina ginčo daiktų buvimo bute faktą. Ieškovė ieškinyje nurodo bute likusius daiktus, tačiau jokių įrodymų nei apie išvardintų daiktų įsigijimą, nei apie jų įsigijimo datas, nei apie jų kainas nepateikia, net jokių paaiškinimų, kodėl daiktus įvertino būtent tokiomis, o ne didesnėmis ar mažesnėmis sumomis, ieškovė nepateikia. Ieškovė ieškinyje daiktus įvardija abstrakčiai, nenurodydama, kokie konkrečiai daiktų pavadinimai, prekės ženklai, gamintojai, gamybos metai, techniniai parametrai, papildomos funkcijos, nėra aišku, kada ieškinyje nurodyti daiktai buvo įsigyti, kiek buvo dviračių, rogių ir instrumentų bei kokie tie instrumentai ar dviračiai buvo, kokia valtis ir žvejybos įranga buvo, visi šitie faktoriai turi esminę reikšmę nustatant daiktų vertę. Neturint absoliučiai jokių konkrečių duomenų apie ieškovės ieškinyje nurodytus daiktus, nėra jokios realios galimybės nustatyti jų vertės, o tuo pačiu ir žalos dydžio bei ieškinio pagrįstumo. Ieškovė bute nesilankė mažiausiai 5 metus ir ieškinyje nurodytų daiktų tuo laikotarpiu įsigyti negalėjo, ieškinyje nurodytų daiktų ieškovė neįsigijo ir laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 11 d., kai jai asmeniškai buvo įteiktas antstolės siųstas registruotas laiškas iki 2018 m. gruodžio 28 d., nes, jei ieškovė tuo laikotarpiu būtų bute buvusi, tai pašto dėžutėje būtų radusi ne vieną laiškanešio paliktą pranešimą dėl atvykimo į pašto skyrių pasiimti jai adresuotų registruotų laiškų. Ieškovė, turėdama daugybę nesumokėtų skolų, vargu ar būtų investavusi pinigus į naujų daiktų pirkimą, vietoje to, kad susimokėtų tiek skolas, tiek einamuosius mokesčius už komunalinius patarnavimus arba bent dalį jų, ieškovė ieškinyje išvardintus tariamus daiktus galėjo įsigyti iki 2015 metų. Virtuvinis medinis kampas įkainotas 700 Eur, kuris tikėtina yra atvaizduotas vienoje iš ieškovės pateiktų nuotraukų, gal ir galėjo iki 2015 metų kainuoti ne daugiau kaip 700 litų, tačiau peržiūrėjus skelbimus internetiniame portale apie parduodamus jau naudotus virtuvės kampus, panašius į ieškovės ar netgi geresnius, kainos vyrauja nuo 50 eurų iki 120 Eur, o visiškai naujo – 385 Eur, peržiūrėjus internetinėje parduotuvėje parduodamų visiškai naujų panašių, bet daug moderniškesnių virtuvės kampų, kainos vyrauja nuo 240 Eur iki 480 Eur, bet ne 700 Eur. Analogiškai ir kitų ieškinyje nurodytų daiktų kainos iki 2015 metų galėjo būti tokios, kaip įvertintos ieškinyje, tačiau ne eurais, o litais. Daiktų įsigijimo iki 2015 metų prielaida bent iš dalies galėtų paaiškinti ir ieškovės ieškinyje nenurodytus daiktų konkrečius pavadinimus bei jų įsigijimo datas, nes prisiminti prieš 10 ir dar daugiau metų įsigytų daiktų pavadinimus, gamintojus, datas ir kt., yra sudėtinga. Nors ieškinio dalyje dėl galimai ar tariamai bute buvusių dokumentų ir daiktų vertės ir žalos dydžio nenurodo, tačiau kaip matyti iš pareikšto ieškinio 16065 Eur sumos, visgi ieškovė šiuos dokumentus ir dukros G. liaudies šokių rūbus įvertino 300 Eur ir reikalauja tokio dydžio atlyginimą už juos. Šitoje dalyje taip pat visiškai neaišku, pagal kokius kriterijus ieškovė nustatė dokumentų ir dukros G. liaudies šokių rūbų vertę bei žalos dydį, kokia suma įvertintas kiekvienas konkretus dokumentas atskirai bei kokia suma įvertinti dukros G.  liaudies šokių rūbai. Ieškovė nurodo, kad bute buvo šarvuotos durys, kurias įvertino 1200 Eur, bei 240 Eur įvertino durų instaliavimą, ir klozetas, kurį įvertino 200 Eur, tačiau dėl žalos atlyginimo už šituos daiktus ieškinys pareikštas visiškai be jokio faktinio ir teisinio pagrindo, įėjimo į butą durys bei unitazas traktuotini kaip parduodamo nekilnojamojo daikto sudėtinė dalis. Tiek buto durys, tiek klozetas yra daiktai ir įranga neatsiejamai susiję su butu ir jie priklauso UAB „Likinija“, kuri juos įgijo sumokėdama varžytynių metu nustatytą buto kainą, ir yra teisėtu šio turto savininku. Ieškovė ir jos kuratorius žinojo apie paskelbtas buto varžytynes, varžytynių rezultatą, bei apie šio buto naują savininką, todėl galėjo ir privalėjo patys imtis priemonių žalai išvengti, laiku ir tinkamai pasirūpinant ieškovės asmeninių daiktų, jeigu tokie buvo bute ir rūsyje, pergabenimu, arba bent jau užfiksuoti bute ir rūsyje buvusius daiktus, ieškinys dėl 16 065 Eur priteisimo iš antstolės ir jos argumentai dėl žalos dydžio turi būti atmesti jau vien todėl, kad jie yra deklaratyvūs, hipotetiniai ir nepagrįsti jokiais įrodymais ar pagrįstais argumentais.

4.       Atsakovė antstolė Elena Miliauskienė prašo taikyti turto pardavimo iš varžytynių perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais vienų metų ieškinio senaties terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo varžytynių akto pasirašymo dienos. Ieškovės reikalavimui dėl 2018 m. gruodžio 28 d. turto pardavimo iš varžytynių akto ginčijimui vienerių metų ieškinio senaties terminas baigėsi 2019 m. gruodžio 28 d., ieškovės kuratoriui varžytynių aktas buvo išsiųstas 2018 m. gruodžio 28 d., laikomas įteiktu 2019 m. sausio 3 d., antstolės turto pardavimo iš varžytinių akto nei išieškotojai, nei ieškovės kuratorius neginčijo, kas vienareikšmiškai patvirtina, jog pardavimo kaina atitiko visų vykdymo procese dalyvaujančių asmenų teisėtus interesus, ir vykdymo proceso normos nebuvo pažeistos. Ieškovė pirminį ieškinį teismui pareiškė tik 2024 m. gegužės 17 d., t. y. praleidusi ieškinio senaties terminą 4 metus ir 5 mėnesius, o galutinis patikslintas ieškinys teismui pateiktas 2024 m. birželio 21 d., ieškovė nereiškė teismui prašymo atnaujinti praleistą terminą, jokių objektyvių ir svarbių aplinkybių ar priežasčių, kurios sukliudė jai laiku ir tinkamai ginti savo teises, taip pat nenurodė. Ieškovė žinojo apie turto pardavimą, visi procesiniai dokumentai, susiję su turto įkainojimu ir varžytynių paskelbimui, bei turto pardavimo iš varžytynių aktas buvo įteikti laiku ir tinkamai jos kuratoriui, pati ieškovė asmeniškai apie pradėtą jos turto pardavimą iš varžytynių žinojo jau nuo 2015 m. rugsėjo 11 d., kai jai asmeniškai buvo įteiktas 2015 m. rugsėjo 9 d. patvarkymas dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis, todėl ieškovė negalėjo nesuvokti, kad jos turtas jau yra pardavinėjamas iš varžytynių ir ne tik galėjo, bet ir privalėjo numatyti atitinkamas tolimesnes skolų nemokėjimo pasekmes. Be to, varžytynės vyksta elektroniniu būdu specialiame interneto tinklalapyje ir yra viešos, todėl ieškovė, žinodama apie vykdomą priverstinį skolų išieškojimą, turėjo visas galimybes sekti ir stebėti tiek visą vykstančių varžytynių eigą, tiek nedelsiant sužinoti apie jų baigtį. Pakartotinai apie turto pardavimo iš varžytynių aktą ieškovė buvo informuota ir 2023 m. rugpjūčio 7 d., tačiau ir tada ieškovė nepasirūpino savo galimai pažeistų teisių gynimu. Taip pat prašo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą žalos atlyginimui, nes ieškovė žinojo apie turto pardavimą, 2018 m. gruodžio 28 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas ieškovės kuratoriui buvo išsiųstas el. paštu 2018 m. gruodžio 28 d. ir laikomas įteiktu 2019 m. sausio 3 d., todėl terminas skaičiuotinas nuo kitos dienos, einančios pasibaigus nurodytam terminui. Ieškovei ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti pasibaigė 2023 m. sausio 3 d., ieškovė su ieškiniu dėl žalos atlyginimo į teismą kreipėsi tik 2024 m. liepos 7 d., t. y. praleidusi ieškinio senaties terminą 1 m. 6 mėn. Ieškovė net nereiškė teismui prašymo atnaujinti praleistą terminą, jokių objektyvių ir svarbių aplinkybių ar priežasčių, kurios sukliudė jai laiku ir tinkamai ginti savo teises, taip pat nenurodė. Pažymėtina ir tai, kad pakartotinai apie surašytą turto pardavimo iš varžytynių aktą ieškovė buvo informuota ir 2023 m. rugpjūčio 7 d., kai ieškovės atstovei el. paštu buvo išsiųsta pažyma apie vykdymo eigą. Ieškovė netgi 2024 m. sausio 24 d. gavusi turto pardavimo iš varžytynių aktą, kuris buvo el. paštu išsiųstas ieškovės įgaliotam atstovui Ž. N., pusę metų delsė kreiptis į teismą dėl savo tariamai ar galimai pažeistų teisių gynimo. Akivaizdu, kad ieškovė tik dėl savo neveikimo ir atsainaus požiūrio laiku neįgyvendino savo galimai ar tariamai pažeistų teisių gynimo ir praleido ieškinio senaties terminą, todėl jo atnaujinti nėra absoliučiai jokio teisinio pagrindo. Kadangi ieškovė yra praleidusi nustatytus ieškinio senaties terminus, o termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį, prašo ieškovės patikslintus ieškinius atmesti.

5.       Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis priimtų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai, prašo ieškinio patenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

6.       Trečiasis asmuo UAB Gren Akmenė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškovės ieškinys dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu yra nepagrįstas bei atmestinas, nes praleistas senaties terminas, kad reikalavimams dėl turto pardavimo iš varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais gali būti taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas, šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo varžytynių akto pasirašymo dienos, senaties terminas suėjo 2019 m. gruodžio 28 d. D. S. pateikdama ieškinį teismui nenurodė svarbios priežasties, kodėl ji praleido įstatymo nustatytą terminą, tik užsimena, kad ,,atsitiktinai sužinojo“ apie buto pardavimą. 2000 m. spalio 25 d. tarp UAB Gren Akmenė (buvęs pavadinimas UAB ,,Akmenės energija“) ir D. S. sudaryta šilumos energijos tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo sutartis, kuria paslaugų tiekėjas įsipareigojo tiekti šilumos energiją (šildymą, karštą vandenį, šilumos kiekį, perduodamą per namo karšto vandens tiekimo sistemą) ir teikti pastato šildymo bei karšto vandens sistemų aptarnavimą, o vartotoja įsipareigojo apmokėti už suteiktas paslaugas, savo prievolės atsiskaityti su paslaugos tiekėju ieškovė nevykdė, todėl UAB Gren Akmenė prisiteisė skolą ir 2003 m. spalio 3 d. perdavė antstolei Elenai Miliauskienei priverstinai vykdyti, eigoje dar priteistos skolos, bei pateikta antstolei 10 vykdomųjų raštų, užvesta 10 vykdomųjų bylų. Kreditoriui, UAB Gren Akmenė iki turto pardavimo iš varžytynių susidarė 6 954,47 Eur skola, paskutinė 67,89 Eur įmoka gauta 2015 m. liepos 31 d., ieškovė mokesčių už suteiktas paslaugas neapmokėdavo arba apmokėdavo nepilnai. Šiai dienai ieškovės skola UAB Gren Akmenės su daro 5 557,17 Eur bei 5 procentų metinės palūkanas pagal vykdomuosius dokumentus. Toks nemokėjimas rodo aplaidų ieškovės požiūrį į mokesčių mokėjimą, rūpinimąsi buvusiu nuosavu turtu, atsiskleidžia ir asmens nesąžiningumas – gavo paslaugas, o už jas neapmokėjo. D. S. kaip sąžiningas, rūpestingas bei atidus žmogus privalėjo rūpintis butu, mokėti susidariusius mokesčius, deklaruoti savo gyvenamąją vietą, bendradarbiauti su antstole Elena Miliauskiene vykdymo proceso metu. D. S. nedėjo pastangų skolai susimokėti ar dalinai ją sumažinti, nedėjo pastangų skolos grąžinimo sutarčių sudarymui, priešingai – nebuvo galima jos rasti: telefono numerio nepateikė, elektroninio pašto bei gyvenamosios vietos ar buvimo vietos nebuvo galima nustatyti, todėl vykdymo eigoje, parduodant skolininkui priklausantį turtą, buvo kreiptasi dėl kuratoriaus paskyrimo. Ieškovė skolų gera valia nemokėjo, nebuvo kitos galimybės ne tik skolai išieškoti, bet ir skolai didėti tokioje situacijoje, nebuvo darbinių pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti, nebuvo kito turto, iš kurio būtų galima išieškoti. Antstolė Elena Miliauskienė kaip atsakingai savo antstolio pareigą vykdantis asmuo, teisingai pasielgė, skelbdama buto varžytynes bei butą išvaržydama, nustatyta buto vertės kaina atitiko to laiko rinkos kainą, ginčo dėl to nebuvo, nė viena proceso šalis kainos neginčijo, D. S. atstovaujantis kuratorius advokatas V. G., taip pat dėl kainos nepateikė prieštaravimų, nė viena proceso šalis nesikreipė dėl turto vertintojo paslaugų. Varžytynių laikotarpiu, t. y. 2015-2018 metais, (duomenys neskelbtini) butų kainos buvo sąlyginai neaukštos lyginant šalies mastu bei jos nekilo iki 2020 metų antros pusės, kol nebuvo atidaryta nauja gamykla Akmenės rajone. (Duomenys neskelbtini) miestas nėra didelis, kad kiekvienoje gatvėje ženkliai skirtųsi butų kainos, dviejų kambarių butų kainos svyravo nuo 3000 - 5000 Eur. Kaip pavyzdys pridedamas 2017 m. liepos 4 d. buto pirkimo – pardavimo sutartis, parduodamas 2 kambarių butas, kaina 4800,00 Eur. UAB Gren Akmenė 2017 metais pardavė du labai gerai įrengtus butus Akmenės rajono savivaldybei, butas, esantis (duomenys neskelbtini) gatvėje, parduotas už 3500 Eur, butas, esantis (duomenys neskelbtini)  gatvėje, parduotas už 3100 Eur. UAB Gren Akmenė užklausė nekilnojamojo turto įmonės UAB ,,Akmenės nekilnojamas turtas“ direktoriaus T. M. apie 2018 metais vyravusias butų kainas (duomenys neskelbtini), gavo atsakymą, kad 2018 metais dviejų kambarių buto kainos svyravo nuo 4000 - 5000 Eur. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad antstolė, organizuodama turto išieškojimo veiksmus, laikėsi įstatymų reikalavimų ir ėmėsi visų reikalingų veiksmų turto rinkos kainai nustatyti bei buto kaina atitiko rinkos kainą. Atsižvelgiant į viską, prašo D. S. ieškinį dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo atmesti kaip nepagrįstą.

7.       Ieškovė D. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2005 metais išvyko į užsienį po vyro smurto, bute liko gyventi vyras iki mirties 2009 metų, paskui dukra gyveno 2012 – 2014 metais. Bute gyveno dukra, po vyro mirties pasidarė remontus, duris naujas įdėjo, klozetą pakeitė. Ji 2015 metais nebuvo grįžusi ir jai jokie dokumentai nebuvo įteikti, išvykimą į užsienį deklaravo 2010 metais. Mirus mamai, liko palikimas, sesuo gavo laišką, tačiau jai nedavė, pradėjo aiškintis dėl paveldėto turto arešto, tada sužinojo, kad butas parduotas, pradėjo aiškintis už kiek ir kam parduotas butas, kur bute likę daiktai. Dukrai siųsdavo pinigus, kad įsigytų baldus. Buto vertę nurodė 25 000 Eur, nes butas geroje vietoje, galėjo ir 12 000 Eur gauti. Apie skolų išskaičiavimą iš darbo užmokesčio nežino, žinojo, kad nuo 2003 metų yra įsiskolinimai, dukra gyvendama mokėjo ir mokesčius ir įsiskolinimo dalį, pati nesidomėjo niekuo, dukra bute gyveno iki 2014 metų, nuo 2014 metų niekas mokesčių nemokėjo, nemanė, kad butas gali būti parduotas už skolas. Nuo 2014 metų kiekvienais metais dukra grįždavo į butą, žentas grįžęs 2019 metais negalėjo įeiti į butą, gal spyna neatsirakino, nuėjo pas giminaičių, buvo minčių, kad butas galimai parduotas už skolas, buvo susiradusi advokatą, kad išsiaiškintų situaciją, sakė, kad per vėlu jau skųsti, dėl kreipimosi į teismą iniciatorius žentas. Bute liko guminė valtis, kompiuteris, vienas stacionarus, nespėjo pasiimti dokumentų, kol dukra gyveno. Žinojo apie skolas buto, pirko daiktus, skolų nemokėjo, lyg 13 000 Eur skola buvo. Iki išvykimo į užsienį žinojo apie priteistas skolas, pripažįsta įsiskolinimus, nesikreipė į antstolę dėl skolų padengimo, aplaidžiai vertina savo elgesį. Dukra į UAB „Likinija“ atstovę kreipėsi dar 2019 metais, nes buvo kartu dirbusios, kuri nurodė, kad jokių dokumentų bute nebuvo, kad butas tuščias. Grįžus į Lietuvą šiais metais buvo nuvykusi į butą, patekti nepavyko, tačiau bute yra likęs jų pirktas šaldytuvas. Nurodė, kad skolos turėjo būti išieškomos ir jos sutuoktinio.

8.       Ieškovės D. S. atstovė advokato padėjėja Genovaitė Rimeikytė Svist patikslintus ieškinius palaikė, pakartojo patikslintuose ieškiniuose nurodytus motyvus, prašydamas juos tenkinti pilna apimtimi. Papildomai nurodė, kad ieškovė atsitiktinai 2024 m. vasario 10 d. sužinojo apie parduotą varžytynėse butą, parduotas ne tik butas, bet ir jame buvę daiktai, nei iš antstolės, nei iš UAB „Likinija“ negavo informacijos, kur yra jos bute likę daiktai, todėl prašo priteisti 16 065 Eur žalos, už bute buvusius daiktais ir dokumentus. Pirmasis įsiskolinimas susidarė 2003 metais, atstovė nežino, kada ieškovė sužinojo apie vykdomus išieškojimus, gal 2023 metais. Bute gyveno dukra, dukra mokėjo einamuosius mokesčius ir skolas, į užsienį išvyko 2010 metais, nuo 2005 negyveno Lietuvoje, apie skolų mokėjimą nežinojo. Visas skolas patikėjusi Ž. N., įgaliojusi, apžiūrėti butą, sąskaitas, kai lankėsi bute, nežinojo apie buto pardavimą. Atvykęs Ž. N. negalėjo patekti į butą, pradėjo aiškintis aplinkybes 2018 atvykęs, kai negalėjo patekti, tada ir sužino apie buto pardavimą varžytynėse. Apie varžytines sužinojo 2023 metais ar 2022 metais. Paskyrė asmenį, kuris grįždavo į Lietuvą ir pavedė jam prižiūrėti butą. Nuo 2005 metų iki 2009 metų gyveno sutuoktinis, iki 2014 metų dukra gyveno. Daiktų buvimą 2018 metais patvirtina ieškinyje pateiktos nuotraukos, daiktų vertę patvirtinančių duomenų nepateikė, sumos grįstos ieškovės ir jo įgalioto asmens teiginiais. Pripažįsta, kad buvo neįmanoma informuoti ieškovės, nes antstolė neturėjo ieškovės duomenų. Antstolė privalo turtą parduoti už didžiausią kainą, butas parduotas už per mažą kainą su jame esančiais daiktais, neinformavus ieškovės, todėl prašo patikslintus ieškinius tenkinti pilna apimtimi.

9.       Atsakovė antstolė Elena Miliauskienė teismo posėdžio metu prašė patikslintus ieškinius atmesti kaip nepagrįstus ir neįrodytus, suėjus senaties terminui, palaikė atsiliepimuose nurodytus motyvus, papildomai nurodė, kad 2003 metais ieškovei buvo išsiųsti vykdomieji dokumentai į darbovietę, vykdomi įskaitymai, tai ji negalėjo nežinoti apie vykdomus išieškojimus. Ieškovės ieškojo visais būdais, deklaruotu adresu siuntė, skelbė paiešką, deklaravo išvykimą, paieškos neskelbė, ambasadą užsiklausė, negavo duomenų, todėl pasikreipė dėl kuratoriaus skyrimo. Dėl pardavimo visus laiškus siuntė ir parduodamo buto adresu. 2015 m. buvo įteiktas apie neįvykusias apie varžytynes pranešimas pačiai ieškovei. 2018 vėl buvo nuspręsta butą parduoti iš varžytynių. 2023 metais prašė informacijos, paskui dingo ieškovė, po 3-4 mėnesių vėl atsirado. Apie bute esančius daiktus, neaišku, kada darytos nuotraukos, būtiniausi daiktų nepalieka žmonės bute, anūkų daiktai, gal anūkai išaugę ir daiktai palikti kaip nereikalingi. Kainos niekuo nepagrįstos, nebuvo pastoviai gyvenama, tai daiktai, jei ir buvo, tai menkaverčiai, nėra duomenų, kad daiktai būtų buvę keisti. Pasitikėdama savo vaikais rūpintis butu, pati nedėjo pastangų pasidomėti, ar vaikai tinkamai prižiūri butą, jos pačios vaikai ją atvedė į tokią būseną ir nori visą atsakomybę perkelti. Ji skolų turi ir šiai dienai, skolų visiškai nemoka ir dabar, prašė senatį skoloms pritaikyti, šiandien nevykdo savo pareigų, turi kitą turtą, bus sprendžiamas klausimas ir dėl kito turto pardavimo. Niekuo ieškinys neparemtas, nepagrįstas. 2023 metais areštavo ieškovės paveldėtą turtą, tada ieškovė atsirado, nors dokumentai nebuvo įteikti, tačiau sužinojo apie areštą. Savo pareigų apie bendradarbiavimą nevykdo, elgiasi neatsakingai. Butas nebuvo apžiūrėtas, butas apžiūrėtas tik iš išorės, vadovavosi Registrų centro verte, rinkos kaina, iš varžytynių kainomis, tiksliausia kaina, tai pirkėjai didžiausią kainą parodo, ją sukeldami. Butą pardavė su rūsiu. Per praktiką nėra buvę, kad būtų iškilę problemų dėl butuose esančių daiktų. Dėl daiktų bute iš UAB „Likinija“ nėra nieko gavę, iš ieškovės nėra gavę prašymo dėl daiktų perdavimo iš UAB „Likinija“. Ieškovė nesirūpindama, nepranešdama apie savo išvykimą į užsienį, pati nieko nedarė dėl susidariusios situacijos.

10.       Atsakovė (trečiasis asmuo) UAB „Likinija“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė, atstovas advokatas A. D. teismo posėdžio metu prašė patikslintus ieškinius atmesti kaip nepagrįstus ir neįrodytus, suėjus senaties terminui, nurodė, kad abu ieškiniai nėra paremti jokiais įrodymais, kad UAB „Likinija“ sąžiningai butą įgijo, neprivalo būti atsakinga, kad ieškovė nesirūpino savo turtu, daiktais. Byloje nėra jokių duomenų apie bute buvusius daiktus.

11.       Trečiasis asmuo V. G. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė, jo atstovė advokatė J. K. teismo posėdžio metu prašė patikslintus ieškinius atmesti kaip nepagrįstus ir neįrodytus, suėjus senaties terminui, nurodė, kad pritaria atsakovų pozicijai, ieškiniai nepagrįsti jokiais duomenimis, kuratorius neturėjo duomenų apie turtą, ieškovė pati nesidomėjo savo turtu, žinojo apie skolas, varžytynes pirmas, nebendravo nei su antstole, nei su kuratoriumi, kuratorius neturėjo pareigos rūpintis daiktais bute. Turtas nurodytas labai abejotinai, kaupėsi buto skolos, neaišku, kur darytos nuotraukos, ar tame bute. Nemokėjo mokesčių, nesidomėjo, niekas kitas nėra atsakingas už tokią susidariusią situaciją, antstolė dėjo visas pastangas, kad galėtų informuoti ieškovę, pati ieškovė nenurodė būdų, kaip antstolė turėjo ją informuoti. Butas tvarkomas po metų, ieškovė po pardavimo nesikreipė į kuratorių, pagalbos neprašė. Kreipdamasi į teismą dėl tokios situacijos, ieškovė elgiasi nesąžiningai, nes tikėtina, kad ir bylinėjimosi išlaidų nesumokės.

12.       Trečiojo asmens UAB Gren Akmenė atstovė J. T. palaikė atsiliepime nurodytus argumentus, prašė patikslintus ieškinius atmesti kaip nepagrįstus ir neįrodytus, suėjus senaties terminui, papildomai teismo posėdžio metu nurodė, kad skola buvo didelė, jog pardavus butą buvo vienintelis būdas išieškoti susidariusią skolą, kad skolos nedidėtų, buto kaina 2018 metais atitiko rinkos vertę. UAB Gren Akmenė mokesčių lapelius iki pat buto pardavimo siuntė ieškovei, todėl ieškovė negalėjo nežinoti apie susidariusius įsiskolinimus. Antstolė neturėjo galimybių įteikti asmeniškai pranešimų, nes ieškovė nesudarė tokios galimybės, nebendradarbiavo su antstole.

13.       L. Ž. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė D. S. yra jo uošvienė, kad ginčo bute gyveno 2012 – 2014 metais su žmona ir dukra, sūnus gimė vėliau, prieš tai bute gyveno uošvis. Butas buvo tuščias, seni baldai, todėl uošvienė siuntė pinigų, jie viską supirko naujai, padarė remontą, išklijavo tapetais, pirko virtuvėje baldus, grindis keitė, šaldytuvą pirko, kalė dailylentėmis sienas, roletus dėjo virtuvėje, miegamojo spintą. Žinojo apie buto skolas, tačiau mokesčius mokėjo žmona, uošvienė siuntė pinigus. Išvykus į užsienį, pirmą kartą grįžo 2018 – 2019 metais, bute buvo, bute viskas buvo, daugiau nebuvo grįžęs į butą. Paskutinį kartą 2023 metais buvo grįžęs pas tėvus, buvo nuėjęs, pamatė pakeistas duris, kaimynai sakė, kad antstolė pakeitė, kad areštas uždėtas. Kada tiksliai grįžo, ar 2018 metais, ar 2019 metais į močiutės laidotuves, negali tiksliai nurodyti, bet bute buvo, pašto dėžutės netikrino. Išvyko dėl geresnio pragyvenimo, nežinojo apie buto pardavimą, nesidomėjo skolomis, buto pardavimu, nes butas priklausė ne jam.

14.       Liudytoja V. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra ieškovės dukra, kad parduotame bute, adresu (duomenys neskelbtini), gyveno nuo gimimo, 2004 metais mama išvyko į užsienį, su sese liko gyventi pas močiutę, 2009 metais mirus tėčiui, ji studijavo, 2011 – 2012 metais pradėjo tvarkyti butą, gyveno kartu su vyru Ž. N., mokėjo mokesčius, negali nurodyti sumų, tačiau buvo tėčio įsiskolinimų, mamai nieko nesakė. Bute gyveno iki 2014 metų pabaigos, išvyko į (duomenys neskelbtini) . Finansiškai padėjo mama, siųsdavo pinigus, mokesčius ji mokėjo, kol gyveno, visada mokėjo, mokesčių lapelius iš pašto dėžutės paimdavo, jokių antstolės pranešimų nėra buvę. Tėtis gyvendamas buvo sukėlęs gaisrą, buvo išgriauta siena, butas klijuotas tapetais, pakeisti šviestuvai, supirkta nauja buitinė technika, pakeitė duris. Ji nedirbo, studijavo, vyras uždarbiaudavo miške. Mamai apie nupirktus daiktus siųsdavo nuotraukas, kad mama žinotų. Šarvuotos durys kainavo 1 500 Eur, klozetą pakeitė, pirko virtuvinį kampą, stalą, dujinę viryklę, šaldytuvą, perdė virtuvinį, vaikų baldai, sekcija, rašomas stalas, komoda, šviestuvai, miegamojo baldai su veidrodžiu, spinta, kiliminė danga, užuolaidos, liko ir asmeniniai dokumentai, vaikų rūbai, būtų galėjusi parduoti. Viską įsigijo po truputį, mama kas mėnesį siuntė po 800 Lt – 1 500 Lt, gaudavo dar našlaičio išmoką 500 Lt. Vyras uždirbdavo 500 Lt – 800 Lt, būdavo, kad kitą mėnesį nedirbdavo. Turėjo stacionarų ir nešiojamą kompiuterį, viską paliko, stacionarų kompiuterį pirko, kai mokėsi, gal 400 Lt mokėjo. Rūsyje buvo vaikų, vyro dviračiai, vyro pripučiama motorinė valtis, vyras valtį turėjo, kai atsikraustė į butą. Į užsienį išvažiavo su rankiniu bagažu, pirmą kartą į Lietuvą grįžo 2017 metais ar 2018 metais, gyveno savaitę, daiktų nepasiėmė, nes planavo grįžti, pašto dėžutė buvo tuščia, tikrino. Vyras buvo grįžęs 2019 metais į močiutės laidotuves, gyveno bute, mokesčių jokių nemokėjo, 2021 – 2022 metais vyras buvo grįžęs pas tėvus. Kai niekas negyvena, nemoka mokesčių, paslaugos atjungiamos, nėra aišku, iš kur susidarė įsiskolinimai. Mama nebuvo grįžusi, apie įsiskolinimus niekada neklausė. Nemokėjo mokesčių, nes trūko lėšų, dirbo tik vyras, paaugus vaikams dirbti pradėjo tik 2020 -2021 metais, darbo užmokestis apie 1 500 Eur – 2 000 Eur. Apie parduotą butą sužinojo iš mamos, mirus močiutei, kai mama pradėjo tvarkytis paveldėjimo dokumentus. Nustebo sužinojusi, bet to ir laukė, turėjo imtis iniciatyvos dėl skolų mokėjimo, mamos neinformavo, ji jautėsi apgauta. Žino, kad vyras dėl buto pardavimo kreipėsi į antstolę, niekas jų neinformavo apie buto pardavimą. Mama kažkuriais metais buvo grįžusi, gyveno pas močiutę. Močiutė mirė lyg 2023 metais, į laidotuves buvo grįžusi, tačiau bute nebuvo.

15.       Liudytoja L. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba UAB „Likinija“ (duomenys neskelbtini), kad nuomoja butus, prižiūri nuomininkus, dalyvauja varžytynėse, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini) , buvo įsigytas varžytynėse, sumokėjo pinigus, turto bankas davė nuo buto raktus, įleido. Pirmiausia darė remontą, išdidino vonią, supirko naują buitinę techniką, sudėjo naują santechniką, elektrą, naują virtuvinį, butas buvo kritinės būklės, daug pelėsio, tapetai nukritę, langai buvo mediniai, keitė langus, butas buvo apleistas, ten niekas seniai negyveno, bute buvo tik aplūžusios kėdės ir lentynėlė vonioje, byloje pateiktos nuotraukos neatitinka buvusio buto vidaus, viskas naujai tvarkyta, šaldytuvas naujas, pirktas įmonės. Nuomininkai įleisti gal 2020 metais į butą, remontas darytas 2019 metais, iš kaimynų sužinojo, kad šeimininkai gyvena (duomenys neskelbtini) . Žino, kad buvę savininkai bandė patekti į butą, nuomininkė informavo, kad neįsileido. Nebuvo likusių jokių daiktų, dokumentų, nes likusius dokumentus visada perduoda policijai. Varžytynėse parduodami butai būna apleisti, senus baldus išmeta, niekas su ja nebandė susisiekti dėl bute buvusių daiktų.

16.       Tretieji asmenys UADBB „Colemont draudimo brokeris“, Telia Lietuva, AB, UAB „Gelvorasergel“, UAB „Akmenės vandenys“, VšĮ „Akmenės būstas“, UAB „Naujosios Akmenės komunalininkas“, UAB „Ignitis“, antstolis Svajūnas Degimas, per teismo nustatytą terminą atsiliepimų nepateikė, apie teismo posėdį informuoti tinkamai, į posėdį neatvyko, prašymo bylos nagrinėjimą atidėti nepateikė. 

Teismas

konstatuoja:

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių.

17.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolės 2018 m. gruodžio 28 d. antstolės Elenos Miliauskienės Turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. S-18-9-20139 (toliau – Varžytynių aktas) buvo parduotas ieškovei D. S. nuosavybės teise priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini) , už 5 200 Eur, naujas turto savininkas (pirkėjas) UAB „Likinija“.

18.       2006 m. sausio 5 d. turto arešto aktu areštuotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir transporto priemonė (duomenys neskelbtini), gamybos metai 1975, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) turto arešto aktas išviešintas viešame registre.

19.       2014 m. gruodžio 16 d. Patikslintas turto arešto aktas, turto arešto mastas – 6 930, 30 Eur, areštuoto turto: 2-jų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė nustatyta 3 620,25 Eur.

20.       2018 m. spalio 4 d. patvarkymu Dėl areštuoto turto vertės nustatymo Nr. S2Ah-7763 areštuoto turto: 2-jų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nauja vertė nustatyta 5 000 Eur (12 500 Lt).

21.       Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartimi ieškovės D. S. kuratoriumi buvo paskirtas advokatas V. G.,

22.       Nesutikdami su tokiu antstolės Elenos Miliauskienės Varžytynių aktu ieškovė jį apskundė teismui, ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu 2018 m. gruodžio 28 d. antstolės Elenos Miliauskienės priimtą Turto iš varžytynių pardavimo aktą Nr. S-18-9-20139, kuriuo buvo parduotas ieškovei D. S. nuosavybės teise priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini); taikyti ieškovės D. S. atžvilgiu restituciją natūra, o jei restitucijos neįmanoma įvykdyti natūra, tuomet pinigine išmoką, įpareigoti antstolę Eleną Miliauskienę išmokėti ieškovei D. S. 25 000 Eur sumą.

Dėl ieškinio senaties.

23.       Šioje byloje (dėl turto iš varžytinių pardavimo akto pripažinimo negaliojančiu pagrindų ir pasekmių) atsakovė antstolė Elena Miliauskienė ir tretieji asmenys UAB „Likinija“, V. G. ir UAB Gren Akmenė prašė taikyti ieškinio senatį pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 602 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad reikalavimams dėl turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo varžytynių akto pasirašymo dienos, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atvejį (jeigu buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas). Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu atveju senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą.

24.       Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) 1.124 straipsnis). Bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą nustato CK 1.125 straipsnio 1 dalis, o atskirų rūšių reikalavimams taikomus sutrumpintus ieškinio senaties terminus nustato CK, taip pat kiti teisės aktai. Remiantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatą, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujintas. Taigi, jei kita ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį, ieškinio reikalavimus teismas nagrinėja iš esmės nustatęs, ar šis terminas nepraleistas arba, jei praleistas, ar nėra pagrindo jį atnaujinti. Spręsti, ar ieškinio senaties terminas praleistas, galima tik nustačius tikslų momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga.

25.       Bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato Civilinis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Viena iš tokių išimčių yra nustatyta CPK 602 straipsnio 3 dalyje, ji taikytina vykdymo proceso metu realizuojant skolininkui priklausantį turtą. Šioje teisės normoje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią reikalavimams dėl turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo varžytynių akto pasirašymo dienos. Taigi ši teisės norma ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžią sieja ne su momentu, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo pažeistą teisę, o su konkrečiu įvykiu – varžytynių, turto perdavimo išieškotojui ar turto pardavimo be varžytynių akto pasirašymu.

26.       Nagrinėjamoje byloje ginčijamas antstolės Elenos Miliauskienės Varžytynių aktas buvo surašytas 2018 m. gruodžio 28 d., CPK 602 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo varžytynių akto pasirašymo dienos, reikalavimui dėl 2018 m. gruodžio 28 d. Varžytynių akto ginčijimui vienerių metų ieškinio senaties terminas baigėsi 2019 m. gruodžio 28 d., ieškinį ieškovė teismui pateikė 2024 m. gegužės 10 d., t. y. ieškinio senaties terminą praleidusi daugiau nei ketverius metus.

27.       Byloje duomenimis nustatyta, kad konkrečiai ieškovės buvimo vietai esant nežinomai, vykdomojoje byloje Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartimi ieškovės D. S. kuratoriumi buvo paskirtas advokatas V. G., paskyrus kuratorių visi dokumentai buvo siunčiami tiek ieškovei, tiek kuratoriui, ieškovei buvo siunčiami registruotomis pašto siuntomis deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), kuratoriui buvo siunčiami registruotomis pašto siuntomis ir elektroniniu paštu. Ginčo Varžytynių aktas ieškovei nebuvo įteiktas, tačiau ieškovės kuratoriui bylos duomenimis išsiųstas 2018 m. gruodžio 28 d., laikomas įteiktu 2019 m. sausio 3 d. (CPK 604 straipsnis). Atsižvelgus į tai, kad COK 604 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad skolininko kuratorius vykdymo procese turi tokias pačias procesines teises kaip ir skolininkas, darytina išvada, kad ieškovei ginčo Varžytynių aktas buvo įteiktas 2019 m. sausio 3 d.

28.       Nors ieškovė ieškinyje nurodė, kad apie buto pardavimą sužinojo atsitiktinai 2023 metais, tačiau teismo posėdžio metu ieškovė D. S. patvirtino, kad iki išvykimo į užsienį žinojo apie susidariusius įsiskolinimus, priteistas skolas, vykdomą priverstinį išieškojimą pas antstolę, kad 2019 metais žentui Ž. N. grįžus į Lietuvą ir nepatekus į butą, ji suprato, kad butas galimai parduotas už skolas, kad buvo susiradusi advokatę, siekiant išsiaiškinti susidariusią situaciją. Taigi, šie nustatyti duomenys patvirtina, kad ieškovei buvo žinoma apie ginčijamą Varžytynių aktą.

29.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis (CPK 396 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2005; 2010 m. birželio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010). Pažymėtina, kad ieškovė buvo skolininke vykdymo procese, todėl privalėjo būti atidi ir rūpestinga, domėtis vykdymo proceso metu atliekamais antstolės veiksmais.

30.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant ieškinio senatį turi būti derinami du teisiniai gėriai: asmens pažeistos teisės gynimas ir civilinių teisinių santykių stabilumas. Civilinių teisių subjektai yra laisvi spręsti dėl savo turimų teisių įgyvendinimo ir jų gynimo. Tuo atveju, kai asmuo, žinodamas apie savo teisių pažeidimą, per įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą be svarbių priežasčių nesikreipia teisminės gynybos, toks elgesys tiek kitų suinteresuotų asmenų, tiek teismo gali būti prilyginamas turimų teisių atsisakymui ir sukelti analogiškas pasekmes. Lygiai taip pat asmuo, kuriam reiškiamas ieškinio reikalavimas, gali nenaudoti ieškinio senaties kaip savo atsikirtimų pagrindo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015).

31.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovė turėdama teisę bei galimybę skųsti Varžytynių aktą iki termino ieškiniui pateikti pabaigos 2019 m. gruodžio 28 d., ieškovė pastarąja tinkamai nepasinaudojo. Akivaizdu, kad patikslintas ieškinys pareikštas praleidus CPK 602 straipsnio 3 dalyje nustatytą vienerių metų senaties terminą, pareikštas  2024 m. gegužės 10 d.

32.       CK 1.131 straipsnio 2 dalis nustato, kad, teismui pripažinus, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Nagrinėjamu atveju ieškovas praleisto ieškinio senaties termino atnaujinti neprašė, jokių svarbių tokio termino praleidimo priežasčių teismui nenurodė. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Minėta, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ieškinio reikalavimų atmetimo pagrindas. Tai reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008). Taigi, nagrinėjamu atveju nustačius, kad praleistas ieškinio senaties terminas dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, šios aplinkybės sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti (CPK 602 straipsnio 3 dalyje, CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

33.       Nepaisydamas to, kad teismas nustatė ieškovę praleidus ieškinio senaties terminą ir nenustatė svarbių priežasčių šiam terminui atnaujinti, teismas toliau pasisako taip pat ir dėl ieškinio kitų reikalavimų pagrįstumo (nepagrįstumo).

Dėl turto iš varžytinių pardavimo akto pripažinimo negaliojančiu pagrindų ir pasekmių.

34.       Ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu 2018 m. gruodžio 28 d. antstolės Elenos Miliauskienės priimtą Turto iš varžytynių pardavimo aktą Nr. S-18-9-20139, kuriuo buvo parduotas ieškovei D. S. nuosavybės teise priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini); taikyti ieškovės D. S. atžvilgiu restituciją natūra, o jei restitucijos neįmanoma įvykdyti natūra, tuomet pinigine išmoką, įpareigoti antstolę Eleną Miliauskienę išmokėti ieškovei D. S. 25 000 Eur sumą.

35.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad turto pardavimo iš varžytynių akto, kaip sandorio, pripažinimo negaliojančiu pagrindams reglamentuoti specialiai skirtas CPK 602 straipsnis, todėl toks aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

36.       CPK 602 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais: 1) jeigu buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas; 2) jeigu turtas parduotas asmenims, kurie neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse; 3) jeigu kuris nors asmuo buvo neteisėtai pašalintas iš varžytynių; 4) jeigu buvo neteisėtai atmesta kurio nors asmens pasiūlyta aukštesnė kaina; 5) jeigu turtas buvo parduotas anksčiau, negu skelbimuose nurodytas pardavimo laikas; 6) jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta šio Kodekso 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka; 7) jeigu turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui ar turto pardavimas iš varžytynių arba turto perdavimas išieškotojui pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui ar turto pardavimas iš varžytynių arba turto perdavimas išieškotojui negali būti pripažįstamas negaliojančiu tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus pripažinus negaliojančiais, gali būti taikoma restitucija Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.

37.       Ieškovė, prašydama pripažinti negaliojančiu 2018 m. gruodžio 28 d. Varžytynių aktą nurodė, kad turtas buvo parduotas jai nežinant, už per mažą turto pardavimo kainą. Tai yra, ieškovė siekia pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 7 punkto pagrindais.

Dėl ieškovės informavimo.

38.       CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu turto iš varžytinių aktas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu turto pardavimo iš varžytinių aktas pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Ieškovė nurodo, kad turto pardavimas pažeidė esmines jos teises, antstolė, neinformuodama ieškovės apie jokius vykdymo veiksmus, neįtraukdama jos į vykdymo procesą, realizavo ieškovės turtą, pažeisdama ieškovės teises ir teisėtus interesu, ji neturėjo galimybės pasiūlyti savo pirkėją ar pavesti surasti buto pirkėją kitam asmeniui, buvo padaryti pažeidimai įkainojant parduodamą turtą, ieškovė nebuvo informuota apie varžytynes.

39.       Atsakovė antstolė Elena Miliauskienė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovei 2003 m. liepos 26 d. pirmoje jos atžvilgiu užvestoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įteiktas raginimas, kad ieškovė žinodama apie vykdomą priverstinį skolos išieškojimą visiškai nesidomėjo nei savo skolomis, nei savo turtu, išvykdama gyventi į užsienį, nepasirūpino ir nepasitikrino, ar antstolei yra reali galimybė su ja susisiekti, konkretaus adreso užsienyje nedeklaravo, vykdymo procese buvo paskirtas kuratorius ir dokumentai įteikti ieškovės kuratoriui.

40.       Bylos duomenimis nustatyta, kad skolos už nesumokėtus komunalinius mokesčius ir už kitas paslaugas iš ieškovės periodiškai buvo priteistos nuo 2003 m. gegužės 14 d. iki 2019 m. gegužės 24 d., kad priverstinis skolų išieškojimas iš ieškovės vykdomas nuo 2003 m. liepos 22 d., jog iki ginčijamo 2018 m. gruodžio 28 d. Varžytynių akto buvo užvestos ir vykdomos 24 vykdomosios bylos. Kaip nurodė atsakovė antstolė Elena Miliauskienė 10 vykdomųjų bylų 2019 m. kovo 8 d. buvo užbaigtos visiškai įvykdžius vykdomuosius dokumentus ir 2023 m. kovo 30 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2022 m. sausio 3 d. įsakymu „Dėl Teisingumo ministro 2009 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 1R-140 „Dėl antstolio veiklos dokumentų tvarkymo ir saugojimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ Nr. 1R-6 patvirtintų Antstolio veiklos dokumentų tvarkymo ir saugojimo taisyklėmis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2022 m. sausio 3 d. įsakymu „Dėl antstolių veiklos dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ Nr. 1R-5, dokumentų naikinimo aktu Nr. Bm-2533 sunaikintos, todėl dėl faktinių šių vykdomųjų bylų aplinkybių pasisakyti ir pateikti dokumentus nebėra galimybės, nes visi dokumentai, susiję su šiomis vykdomosiomis bylomis, yra sunaikinti.

41.       Teismui yra pateikta vykdomoji (duomenys neskelbtini) (varžytynių byla).

42.       Vykdomosios bylos duomenimis procesiniai dokumentai – patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo, raginimas įvykdyti sprendimą, siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas, ieškovei buvo siunčiami vykdomuosiuose dokumentuose nurodytu jos adresu: (duomenys neskelbtini). Būtent tokius pirminius vykdomuosius veiksmus numato CPK 654 straipsnis, o raginimų priėmimo tvarka ir turinys atitinka CPK 655, 656 reikalavimus. CPK 657 straipsnyje nustatyta, kad raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotąja pašto siunta su pranešimu apie įteikimą arba įteikiamas skolininkui asmeniškai. Pagal Gyventojų registro duomenis ieškovė gyvenamąją vietą nuo 1986 m. rugpjūčio 5 d. iki 2010 m. rugpjūčio 9 d. buvo deklaravusi adresu: (duomenys neskelbtini), o nuo 2010 m. rugpjūčio 9 d. – deklaravusi išvykimą į užsienio valstybę CPK 657 (v. b. l. 11, 37, 1 t.). Kaip nurodė atsakovė antstolė Elena Miliauskienė, kai kuriose vykdomosiose bylose pirminiai procesiniai dokumentai buvo įteikti ieškovės sutuoktiniui, o kai kuriose grąžinti neįteikti su pašto nuoroda „Negyvena“, visi dokumentai buvo siunčiami ieškovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, todėl negalėjo ieškovė apie juos nežinoti, kol gyveno Lietuvoje, kai iki 2009 metų bute gyveno jos sutuoktinis. Be to antstolė nurodė, kad apie vykdomą skolų išieškojimą ieškovė negalėjo nežinoti ir todėl, kad nuo 2004 m. vasario mėnesio darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal antstolės pateiktus 2003 m. gruodžio 16 d. patvarkymus vykdyti vykdomąjį dokumentą atlikdavo įstatyme įtvirtinti dydžio išskaitas iš ieškovės gaunamo darbo užmokesčio ir jas pervesdavo į antstolės depozitinę sąskaitą. Nepastebėti, kad sumažėjo jai išmokamas darbo užmokestis, ieškovė negalėjo.

43.       Nors ieškovė D. S. ieškinyje nurodė, kad atsitiktinai sužinojo apie buto pardavimą, kad jai nebuvo žinoma apie vykdomus išskaitymus iš darbo užmokesčio, tačiau teismo posėdžio metu pripažino, kad dar gyvendama Lietuvoje žinojo apie priteistas skolas, vykdomus priverstinius jų išieškojimus, jog savo skolomis visiškai nesidomėjo ir jas ignoravo, jog su antstole nebendradarbiavo ir apie savo pasikeitusį adresą ar kitokius kontaktus antstolės neinformavo.

44.       CPK 644 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta skolininko pareiga antstoliui nedelsiant pranešti apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą. Jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir naujoji skolininko gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus.

45.       Ieškovės vardu įregistruotas turtas: 2-jų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonė (duomenys neskelbtini), gamybos metai 1975, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo areštuoti 2006 m. sausio 5 d. turto arešto aktu ir turto arešto aktas išviešintas viešame registre (v. b. l. 12-14, 1 t.). Atsakovė nurodė, kad Turto arešto aktas registruota pašto siunta buvo išsiųstas ieškovei jos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau laiškas buvo grąžintas neįteiktas su nuoroda, kad ieškovė išvykusi į užsienį, nors pagal Gyventojų registro duomenis ieškovė gyvenamąją vietą tebebuvo deklaravusi tuo adresu ir išvykimo į užsienio valstybę nebuvo deklaravusi.

46.       2014 m. gruodžio 16 d. buvo priimtas Patikslintas turto arešto aktas, turto arešto mastas – 6 930,30 Eur, areštuoto turto: 2-jų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė nustatyta 3 620,25 Eur (v. b. l. 25-26, 1 t.). Patikslintas turto arešto aktas 2014 m. gruodžio 17 d., registruota pašto siunta buvo išsiųstas išieškotojams ir ieškovei jos areštuoto buto buvimo vietos, kuris buvo ir paskutinis žinomas jos gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini). Ieškovei siųstas laiškas buvo grąžintas neįteiktas su nuoroda „neatsiėmė pašte“, todėl 2015 m. sausio 9 d. ieškovei pakartotinai tuo pačiu adresu registruota pašto siunta buvo išsiųstas Patikslintas turto arešto aktas, tačiau laiškas vėl buvo grąžintas neįteiktas su nuoroda „neatsiėmė pašte“ (v. b. l. 34-35, 1 t.).

47.       Atsižvelgus į susidariusią situaciją, antstolė 2015 m. kovo 31 d. patvarkymu Nr. 0009/05/01299/S2Ae-2408, paskelbė ieškovės D. S. paiešką, 2015 m. balandžio 2 d. buvo gautas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato raštas, kad pradėti skolininkės D. S. paiešką nėra pagrindo, nes skolininkė D. S. 2010 m. rugpjūčio 9 d. gyvenamąją vietą deklaravo užsienyje (v. b. l. 37, 1 t.).

48.       Tais atvejais, kai skolininko buvimo vieta nežinoma, tačiau yra skolininko turto, išieškotojas turi teisę prašyti antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismą paskirti skolininko kuratorių (CPK 601 straipsnio 1 dalis).

49.       2015 m. balandžio 10 d. antstolė priėmė Siūlymą dėl kuratoriaus paskyrimo, buvo gautas UAB „Akmenės energijos“ siūlymas kuratoriumi skirti advokatą V. G. (v. b. l. 40-43, 1 t.), antstolė kreipėsi į teismą dėl kuratoriaus paskyrimo. Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartimi ieškovės D. S. kuratoriumi buvo paskirtas advokatas V. G. (v. b. l. 45, 1 t.). Vykdomosios bylos duomenimis visi procesiniai dokumentai, atsižvelgus į CPK 601 straipsnio 4 dalies reglamentavimą, kad skolininko kuratorius vykdymo procese turi tokias pačias procesines teises kaip ir skolininkas, buvo siunčiami tiek ieškovei, tiek ir jos kuratoriui, ieškovei procesiniai dokumentai buvo siunčiami registruotomis pašto siuntomis, o jos kuratoriui advokatui V. G. tiek registruotomis pašto siuntomis, tiek elektroniniu paštu.

50.       Bylos duomenimis antstolės Elenos Miliauskienės 2015 m. rugsėjo 9 d. Patvarkymas dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis ieškovei registruota pašto siuntą įteikta asmeniškai 2015 m. rugsėjo 14 d. (v. b. l. 70, 1 t.), nors ieškovė nurodė, kad jai minėtas dokumentas nebuvo įteiktas, kad ji gali pateikti darbo grafiką, kad nebuvo grįžusi į Lietuvą, tačiau tokių duomenų į bylą nepateikė, priešingai, liudytoja apklausta dukra V. N. nurodė, kad ieškovė buvo grįžusi į Lietuvą, tačiau negali tiksliai nurodyti datos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ginčo bute laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2014 m. gyveno ieškovės dukra V. N., kuri nurodė, kad visada paimdavo iš pašto dėžutės komunalinių mokesčių lapelius. Vertinant šią aplinkybę su vykdomosios bylos duomenimis, kad iki buto pardavimo ieškovei procesiniai dokumentai buvo siunčiami registruotomis pašto siuntomis, adresu (duomenys neskelbtini), darytina išvada, jog ieškovės dukra V. N. pašto dėžutėje turėjo rasti ir antstolės Elenos Miliauskienės registruota pašto siunta siųstus pranešimus vykdomosiose bylose (CPK 178 straipsnis). Netgi esant tokiems akivaizdiems įrodymams, ieškovė ieškinyje, teismo posėdžio metu tvirtina, kad apie buto pardavimą sužinojo atsitiktinai, jog jokių dokumentų apie vykdomą priverstinį išieškojimą nėra gavusi. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės atstovė teismo posėdžio metu pripažino, kad ieškovei išvykus į užsienį, nebuvo galimybių jai įteikti dokumentų. Atsižvelgus į tai, kad ieškovė buvo deklaravusi išvykimą į užsienį, antstolė 2021 m. rugpjūčio 19 d. kreipėsi Lietuvos Respublikos Ambasadą (duomenys neskelbtini), siekdama išsiaiškinti ieškovės gyvenamąją ir darbo vietą, bei kontaktus, tačiau informacijos negavo (v. b. l. 197 -198, 1 t.).

51.       Atsižvelgus į išdėstytą, į vykdomojoje byloje esančius duomenis, kad iki buto pardavimo ieškovei procesiniai dokumentai buvo siunčiami registruotomis pašto siuntomis, jos deklaruotos gyvenamosios adresu (duomenys neskelbtini), kad paskyrus kuratorių, dokumentai buvo siunčiami tiek ieškovės kuratoriui, tiek ieškovei, darytina išvada, kad ieškovė apie antstolės vykdomojoje byloje atliekamus vykdymo veiksmus buvo informuota tinkamai (CPK 604 straipsniu CPK 601 straipsnio 4 dalis), tačiau ieškovė sąmoningai, žinodama apie priverstinį skolų išieškojimą, pati nevykdė CPK 644 straipsnio 2 punkte ir 4 punkte nustatytų pareigų aktyviai domėtis vykdymo eiga bei pranešti antstolei apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą.

Dėl turto pardavimo kainos.

52.       Tam, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas galėtų būti pripažintas negaliojančiu (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintu teisiniu pagrindu, nustatytas pažeidimas dėl turto įkainojimo procedūros ir parduodamo turto pradinės kainos nustatymo neturi būti formalus, priešingai, jis privalo turėti tiesioginę reikšmę kainos, kuri būtų iš esmės mažesnė nei rinkos kaina, nustatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-701/2016, 18 punktas; 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018, 21 punktas).

53.       Ieškovė, prašydama pripažinti negaliojančiu 2018 m. gruodžio 28 d. antstolės Elenos Miliauskienės priimtą Turto iš varžytynių pardavimo aktą Nr. S-18-9-20139, nurodė, kad turtas buvo parduotas už per mažą turto pardavimo kainą, jog turto vertė 25 000 Eur. Tai yra, ieškovė siekia pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.

54.       CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis).

55.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 16 d. priimtas Patikslintas turto arešto aktas, turto arešto mastas – 6 930,30 Eur, vykdomosiose bylose: 09/10/06910, 09/03/07629, 09/03/08526, 09/03/17234, 09/05/01229, 09/05/03573, 09/07/02982, 09/08/00539, 09/08/00691, 09/09/05344, 09/09/05345, 09/09/05346, 09/10/01022, 09/10/01154, 09/11/00033, 09/11/02886, 09/11/05752, areštuoto turto: 2-jų kambarių buto, esančio (duomenys neskalbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė nustatyta 3 620,25 Eur (12 500 Lt). VĮ „Registrų centro“ duomenimis 2014 m. sausio 1 d. vidutinė rinkos vertė pagal unikalų Nr. (duomenys neskelbtini), 2 983,09 Eur (10 300 Lt), 2015 m. sausio 1 d. vidutinė rinkos vertė pagal unikalų Nr. (duomenys neskelbtini), 3 012,05 Eur (10 400 Lt). 2018 m. spalio 4 d. antstolės Elenos Miliauskienės patvarkymu „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ Nr. S2Ah-7763, nustačius, kad 2015 m. rugpjūčio 10 d. patvarkymu Nr. S3e-38625 buvo paskelbtos pirmosios skolininkės turto varžytynės, 2015 m. rugsėjo 9 d. patvarkymu Nr. S3e-43109 varžytynės Nr. 109845 paskelbtos neįvykusiomis, kadangi varžytynėse nedalyvavo nė vienas dalyvis bei pasiūlyta išieškotojams perimti iš pirmųjų varžytynių neparduotą turtą savo nuosavybėn, už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą, kad 2015 m. rugsėjo 25 patvarkymu Nr. S3-44985 paskelbtos antrosios skolininkės turto varžytynės Nr. 110901, tačiau jose nedalyvaujant nė vienam dalyviui, 2015 m. spalio 27 d. patvarkymu Nr. S3e-48811 antrosios varžytynės taip pat paskelbtos neįvykusiomis, atsižvelgus į tai, kad nė vienas iš ieškotojų neperėmė turto, kad skolininkė susidariusių įsiskolinimų nemokėjo, buvo nuspręsta nustatyti naują turto vertę ir turto pardavimo iš varžytynių procedūrą pradėti iš naujo, areštuoto turto: 2-jų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nauja vertė nustatyta 5 000 Eur (12 500 Lt). 

56.       Kaip nurodė atsakovė antstolė Elena Miliauskienė, nustatant ieškovės areštuoto turto 2-jų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertę, buvo atsižvelgta tiek į pagrindinius, tiek į šalutinius turto vertę įtakojančius faktorius, t. y. tiek į VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis, tiek į VĮ „Registrų centras“ pranešimą apie šio turto vidutinę rinkos vertę, tiek į individualias turto savybes: vietovės, kurioje yra parduodamas objektas, patrauklumą, tiesiogiai sąlygojantį rinkos kainų svyravimus, bei į kitus individualius faktorius, įtakojančius ieškovės turto vertę, jog buvo išanalizuota nekilnojamojo turto paklausa laisvoje rinkoje ir realios nekilnojamojo turto rinkos kainos (duomenys neskelbtini) mieste, įvertintos antstolės paskelbtose varžytynėse laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 13 d. iki 2018 m. rugsėjo 27 d. parduotų panašių butų kainos, bei paskelbtų panašių butų (duomenys neskelbtini) pardavimo varžytynėse kainos apie butų paklausumą rinkoje, varžytynėse dalyvaujančių dalyvių skaičių, kainų kėlimo tendencijas, įsigijimo kainas, ką patvirtina vykdomojoje byloje esantys rašytiniai įrodymai: VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis buto vertė 2018 m. sausio 1 d. 4 270 Eur (v. b. l. 106, 1 t.); tuo metu parduodamų butų kainos (duomenys neskelbtini) nuo 2 100 Eur iki 5 000 Eur (v. b. l. 107-108, 1 t.); varžytynėse parduotų butų kainos nuo 1 500 Eur iki 6 240 Eur (v. b. l. 109-120, 1 t.). Atkreiptinas dėmesys, kad iš 2018 m. rugpjūčio - liepos mėnesiais paskelbtų (duomenys neskelbtini) varžytynėse parduodamų 7 butų, kurių pradinės kainos buvo nustatytos nuo 2 400 Eur iki 3 600 Eur, buvo nupirkti tik 2 butai už kainą 2 954 Eur ir 4 000 Eur, kuriose dalyvavo po 2 dalyvius, ir tik 1 butas, kurio pradinė kaina buvo nustatyta 3600 Eur, buvo nupirktas už 6200 Eur, kuriose dalyvavo 3 dalyviai, kitos 4 varžytynės neįvyko, nes 3 varžytynėse nedalyvavo nei vienas dalyvis, o 1 varžytynėse dalyvis tik užsiregistravo, tačiau tolimesniame pirkime nebedalyvavo. Pažymėtina, kad ir trečiasis asmuo UAB Gren Akmenė pateikė byloje panašias 2017 – 2018 metais (duomenys neskelbtini) parduotų butų kainas.

57.       Antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti (CPK 682 straipsnio 3 dalis), t. y. antstolis pats sprendžia dėl ekspertizės reikalingumo. Antstolis skirti ekspertizę savo iniciatyva privalo, jei jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio l dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad antstolis savo iniciatyva turėtų skirti ekspertizę, jei turto vertė kelia antstoliui abejonių. Tokių abejonių galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010).

58.       Minėtas 2018 m. spalio 4 d. antstolės Elenos Miliauskienės patvarkymas „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ buvo siunčiamas tiek išieškotojams, tiek ieškovei, tiek ir jos kuratoriui, siunčiami registruotomis pašto siuntomis, ieškovei nebuvo įteiktas nurodant, kad neatsiėmė pašte, jos kuratoriui advokatui V. G. įteiktas asmeniškai. Nei išieškotojai, nei ieškovės kuratorius 2018 m. spalio 4 d. patvarkymo „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ Nr. S2Ah-7763, nei per įstatyme įtvirtintus terminus, nei vėliau nuomonių dėl turto įkainojimo neišsakė, prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės taip pat nepareiškė, ir antstolės veiksmų neskundė, kas vienareikšmiškai patvirtina, jog nustatyta turto kaina realiai ir faktiškai atitiko tiek rinkos kainą, tiek ir visų vykdymo procese dalyvaujančių asmenų teisėtus interesus, todėl vykdymo proceso normos nebuvo pažeistos ir parduoto turto vertė nebuvo nustatyta mažesnė už rinkos kainą. Kadangi abejonių dėl turto vertės galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai, todėl tais atvejais, kai nėra pakankamai motyvuotų argumentų, leidžiančių abejoti turto vertinimo metu nustatyta areštuoto turto verte, antstolis turėtų dėti visas pastangas realizuoti turtą kiek galima greičiau be papildomų veiksmų (ekspertizės) atlikimo.

59.       2018 m. lapkričio 6 d. patvarkymu „Dėl varžytynių paskelbimo“ Nr. S3h-63417 buvo paskelbtos pirmosios varžytynės, kuriose pradinė turto pardavimo kaina sudarė 80 proc. nustatytos turto vertės, t. y. 4 000 Eur. Patvarkyme pakartotinai buvo išaiškinta visa varžytynių paskelbimo tvarka, terminai, specialus internetinis tinklalapis, kuriame skelbiamos varžytynės. Skelbimas apie pirmąsias pakartotines varžytynes buvo išviešintas ir specialiame internetiniame tinklalapyje www.evarzytynes.lt. Nei išieškotojai, nei ieškovė, nei ieškovės kuratorius minėto patvarkymo dėl varžytynių paskelbimo neskundė, kas vienareikšmiškai patvirtina, jog juos tenkino patvarkyme nurodyta parduodamo turto kaina. Pažymėtina, jog teismas dėl dokumentų įteikimo ieškovei papildomai nepasisako, yra plačiau pasisakyta 38-51 punktuose.

60.       Kai vykstančiose varžytynėse dalyvavęs varžytynių dalyvis pasiūlo didžiausią kainą ir laimi varžytynes, būtent ši kaina pripažįstama turto rinkos kaina (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021).

61.       Taigi, varžytynių metu nustatyta pradinė nekilnojamojo turto pardavimo kaina nelemia galutinės nekilnojamojo turto pardavimo kainos. Objektyviausia turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių laimėtojui sumokėjus atitinkamą kainą, kuri priklauso nuo kitų įvairių kriterijų, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto patrauklumo, šalies ekonominės padėties, nekilnojamojo turto rinkos pokyčių ir dinamikos, varžytynių dalyvių skaičiaus ir t. t. Kitaip tariant, tikroji iš varžytynių parduodamo turto kaina yra nustatoma pačiose varžytynėse varžytynių dalyviams pasiūlius piniginių lėšų sumą, už kurią jie siekia įsigyti iš varžytynių parduodamą daiktą, ir ją sumokėjus. Bylos duomenimis antstolė Elena Miliauskienė 2018 m. gruodžio 6 d. gavo VĮ „Registrų centras“ pranešimą apie elektroninių varžytynių pabaigą ir paskelbtą laimėtoją, pasiūliusį už turtą maksimalią kainą – 5 200 Eur, 2018 m. gruodžio 27 d. gavo VĮ „Registrų centras“ pranešimą, kad 2018 m. gruodžio 26 d., baigėsi sumokėjimo už elektroninėse varžytynėse nupirktą turtą terminas, laimėtojas UAB „Likinija“ už nupirktą turtą į antstolės depozitinę sąskaitą 2018 m. gruodžio 27 d. pervedė likusią 4 800 Eur sumą, dalyvio mokestis 400 Eur (v. b. l. 149-150, 1 t.). Ieškovės turto pardavimo pirmosiose varžytynėse dalyvavo 4 dalyviai ir varžytynių metu turtas buvo parduotas už 5 200 Eur, tai įrodo, jog ieškovės turtas potencialiems pirkėjams nebuvo tiek patrauklus, kad galėtų siekti ieškinyje nurodytą 25 000 Eur kainą, ir tai paneigia bet kokias abejones dėl antstolės atlikto nekilnojamojo turto vertės nustatymo. Be to, antstolė įkainojo ieškovės turtą 5 000 Eur, turtas varžytynių metu buvo parduotas dalyvavusiam pirkėjui už 5 200 Eur kainą, tai reiškia, kad antstolės nustatyta turto vertė visiškai nebuvo nutolusi nuo realios vidutinės rinkos vertės.

62.       Sutiktina su atsakovių, trečiųjų asmenų nurodytais argumentais, kad ieškovė siekdama įrodyti, kad jos turtas iš varžytynių buvo parduotas už neadekvačiai mažesnę, nei tuo metu buvusi rinkos kainą - 25 000 Eur, nepateikė jokių įrodymų, jog nekilnojamojo turto rinkos kainos 2018 metais (duomenys neskelbtini) buvo ženkliai didesnės, nei turto pardavimo iš varžytynių metu gauta suma, bet netgi nepagrindė tokio reikalavimo pagrįstumo.

63.       Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje įvertindama turtą antstolė rėmėsi Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie šio turto vertę, atsižvelgė į objekto vietą, turto vidutinę rinkos vertę, tiek į individualias turto savybes, atsižvelgė į tai, kad ieškovės butas varžytynėse jau buvo pardavinėjamas 2015 metais už ženkliai mažesnę kainą, tačiau nei pirmosios, nei antrosios varžytynės neįvyko, nes jose nedalyvavo nei vienas dalyvis, kas patvirtina aplinkybes, jog butai, esantys (duomenys neskelbtini), nebuvo paklausūs rinkoje, kad 2015 metais pirminė realizuojamo turto kaina buvo nustatyta per aukšta. Ieškovės pateikti prieštaravimai dėl turto vertės yra bendro pobūdžio, nurodant, kad turto vertė per maža, nepateikiant kitokią turto rinkos vertę patvirtinančių įrodymų, teismo vertinimu, ieškovės nurodomi argumentai niekaip nepaneigia byloje esančių įrodymų, jog turtas nagrinėjamu atveju varžytynėse buvo parduotas už kainą, už kurią turtą realiai buvo įmanoma parduoti. Teismas konstatuoja, kad ieškovė, nurodydama, jog areštuotas turtas parduotas už mažesnę nei rinkos kainą, nepateikė jokių įrodymų, kad nuosavybės teise priklausančio ir įkeisto turto rinkos vertė yra didesnė, nei jis buvo realizuotas varžytynėse nustatyta kaina, todėl darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog antstolis pažeidė CPK 681 straipsnio nuostatas objektyviai

įkainoti areštuotą turtą, taip pat kad turtą pardavė už mažesnę nei rinkos kainą (CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte).

Dėl išieškojimo iš turto eilės.

64.       CPK 664 straipsnyje nurodyta išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilė, kurioje reglamentuota, jog pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto, trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyto turto, ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis, penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena. CPK 662 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jei išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nenurodė, iš kokio turto išieškoti, antstolis, laikydamasis šio Kodekso 664 ir 665 straipsniuose nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti. Iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas (CPK 662 straipsnio 4 dalis).

65.       Bylos duomenimis nustatyta, kad skolos už nesumokėtus komunalinius mokesčius ir už kitas paslaugas iš ieškovės periodiškai buvo priteistos nuo 2003 m. gegužės 14 d. iki 2019 m. gegužės 24 d. Byloje nėra ginčo, kad nuo 2004 m. vasario mėnesio darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal antstolės pateiktus 2003 m. gruodžio 16 d. patvarkymus vykdyti vykdomąjį dokumentą atlikdavo įstatyme įtvirtinti dydžio išskaitas iš ieškovės gaunamo darbo užmokesčio iki 2005 m. vasario 28 d., iki ieškovės atleidimo iš darbo dienos, jog nuo to momento, kai ieškovė išvyko į užsienį, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis niekur nebedirbo ir jokių pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti, nebegavo.

66.       Ieškovės vardu įregistruotas turtas: 2-jų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonė (duomenys neskelbtini), gamybos metai 1975, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo areštuoti 2006 m. sausio 5 d. turto arešto aktu ir turto arešto aktas išviešintas viešame registre. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei priklausanti transporto priemonė (duomenys neskelbtini) buvo išregistruota ir jos dalyvavimas viešajame eisme buvo draudžiamas (v. b. l. 100, 1 t.), todėl atsakovės teigimu, ši transporto priemonė iš esmės buvo nelikvidi, nes ji nebūtų patraukli potencialiems pirkėjams, jei iš viso tokie atsirastų, o skelbiant tokio turto varžytynes būtų patiriamos niekuo nepateisinamos vykdymo išlaidos, kurios būtų taip pat išieškomos iš ieškovės (v. b. l. 12-14, 1 t.).

67.       CPK 663 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju išieškotojo prašymu antstolis gali areštuoti pradedamą realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų sprendimas nebus įvykdytas.

68.       Ieškovė teigdama, kad antstolė pažeidė išieškojimo iš turto eilę, prie ieškinio nepateikė jokių įrodymų, kad buvo galima išieškoti iš jai priklausančių piniginių lėšų, kad 2018 metais egzistavo koks nors pirmesnės eilės turtas, iš kurio išieškotiną skolos ir vykdymo išlaidas sumą būtų buvę galima išieškoti per šešis mėnesius ar net per ilgesnį terminą, priešingai, byloje jokių įrodymų apie ketinimą atsiskaityti geruoju ar apie įsiskolinimo dengimą, atliekant periodines įmokas nėra, priešingai, teismo posėdžio metu ieškovė pripažino, kad žinojo apie priverstinį skolų išieškojimą, kad su antstole nebendravo, skolų nemokėjo. Taigi, yra akivaizdu, jog antstolė negalėjo įvykdyti išieškojimo iš ieškovei D. S. priklausančių piniginių lėšų ar kito jai priklausančio turto, skolų išieškojimas iš ieškovės buvo vykdomas nuo 2003 metų ir nuolat didėjo išieškoma suma su skolos išieškojimo išlaidomis, 2018 m. gruodžio 28 d. buvo 15 518,69 Eur skola kreditoriams, prisijungus prie išieškojimo antstolio Svajūno degimo vykdomą skolos išieškojimą, 2018 m. gruodžio 31 d. buvo 16 206,73 Eur skola. Kaip nurodė trečiojo asmens UAB Gren Akmenė atstovė J. T. teismo posėdžio metu, kad ieškovės skola buvo didelė, jog pardavus butą buvo vienintelis būdas išieškoti susidariusią skolą, kad skolos nedidėtų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovės argumentai dėl skolos išieškojimo pažeidžiant išieškojimo turto eilę, atmestini, kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis).

Dėl išieškojimo iš sutuoktinio.

69.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad antstolė iki (duomenys neskelbtini), t. y. sutuoktinio R. S. mirties, išieškojimus galėjo vykdyti iš sutuoktinio, nes butas priklausė abiem sutuoktiniams. Atsakovė antstolė atsikirsdama nurodė, kad skolos buvo priteistos tik iš ieškovės D. S., tuo pačiu ir vykdomuosiuose dokumentuose, nebuvo nustatyta solidariosios abiejų sutuoktinių, kaip skolininkų pareigos, todėl skolos išieškomos buvo tik iš ieškovės.

70.       Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai vykdomajame dokumente skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstolis, atliekantis vykdymo veiksmus pagal tokį dokumentą, neturi teisės nei pats spręsti, nei kreiptis į teismą dėl skolininko prievolės pobūdžio nustatymo. Dėl prievolės pobūdžio nustatymo gali būti sprendžiama tik išieškotojui pateikus savarankišką reikalavimą, t. y. ieškinį kitam sutuoktiniui atskiroje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 3K-3-333/2011, Nr. 3K-P-186/2010, Nr. 3K-3- 373/2013).

71.       Vykdomieji raštai, išduoti įsiteisėjusių teismo sprendimų pagrindu yra vykdomieji dokumentai (CPK 587 straipsnio 1 punktas), o įsiteisėję teismo sprendimai yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis).

72.       Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta (v. b. l. 172-174, 1 t.), jog skolos buvo priteistos tik iš ieškovės D. S., vykdomuosiuose dokumentuose, nebuvo nustatyta solidariosios abiejų sutuoktinių, kaip skolininkų pareigos, todėl skolos buvo laikomos asmeninėmis ieškovės D. S. prievolėmis ir išieškomos tik iš jos (CPK 587 straipsnio 1 punktas).

73.       Aptarto teisinio reguliavimo bei kasacinio teismo išaiškinimų, taip pat nagrinėjamoje byloje nustatytų konkrečių faktinių aplinkybių kontekste teismas negali sutikti su ieškovės teiginiais, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovė nebuvo tinkamai informuota apie buto pardavimą, kad areštuotas turtas buvo įkainotas netinkamai, t. y. pažeidžiant nustatytas procedūras, todėl vien dėl šios priežasties jo pardavimo varžytynėse kaina buvo neteisinga, o pats pažeidimas – esminis, teikiantis pagrindą turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinti negaliojančiu. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, jog ieškovės reikalavimų pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu ir taikyti restituciją tenkinti nėra pagrindo ir toks ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 7 punkto pagrindais).

Dėl žalos atlyginimo. Dėl ieškinio senaties.

74.       Ieškovė pateiktu ieškiniu prašė įpareigoti atsakoves antstolę Eleną Miliauskienę ir UAB „Likinija“ solidariai atlyginti ieškovei D. S. 16 065,00 Eur patirtos žalos.

75.       Nuo pareikšto reikalavimo atsakovės antstolė Elena Miliauskienė, UAB „Likinija“, tretieji asmenys UAB Gren Akmenė ir V. G. prašė taikyti ieškinio senatį, ją taikyti visiems jų atžvilgiu pareikštiems reikalavimams.

76.       Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį ir jeigu teismas praleisto termino neatnaujina (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

77.       Tarp šalių nėra ginčo, jog byloje pareikštiems reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, įtvirtintas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje. Atsakovės antstolės Elenos Miliauskienės vertinimu, kuriam pritarė atsakovės UAB „Likinija“ atstovas advokatas A. D., trečiojo asmens V. G. atstovė advokatė J. K. ir trečiojo asmens UAB Gren Akmenė atstovė J. T., ieškinio senaties terminas yra suėjęs, todėl ieškinys dėl praleisto ieškinio senaties termino negali būti tenkinamas. Ieškovės D. S., jos atstovės advokato padėjėjos Genovaitės Rimeikytei Svist nuomone, ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino, nes apie buto pardavimą sužinojo 2023 metais, mirus ieškovės mamai. Bylos šalys iš esmės nesutarė dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios: atsakovės antstolė Elena Miliauskienė ir UAB „Likinija“, tretieji asmenys UAB Gren Akmenė ir V. G. mano, jog ieškinio senaties terminas turi būti pradėtas skaičiuoti nuo 2019 m. sausio 3 d., kuomet ieškovės kuratorius apie ieškovės buto pardavimą sužinojo, įteikus jam 2018 m. gruodžio 28 d. turto pardavimo iš Varžytynių aktą.

78.       Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

79.       Bylos nustatyta (26 punktas), kad vykdomojoje byloje Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartimi ieškovės D. S. kuratoriumi paskyrus advokatą V. G., visi dokumentai buvo siunčiami tiek ieškovei, tiek kuratoriui, ieškovei buvo siunčiami registruotomis pašto siuntomis deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), kuratoriui elektroniniu paštu. Ginčo Varžytynių aktas ieškovei nebuvo įteiktas, tačiau ieškovės kuratoriui bylos duomenimis išsiųstas 2018 m. gruodžio 28 d., laikomas įteiktu 2019 m. sausio 3 d. (CPK 604 straipsnis). Atsižvelgus į tai, kad CPK 601 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad skolininko kuratorius vykdymo procese turi tokias pačias procesines teises kaip ir skolininkas, darytina išvada, kad ieškovei ginčo Varžytynių aktas buvo įteiktas 2019 m. sausio 3 d.

80.       Teismas kritiškai vertina ir atmeta ieškovės ieškinyje nurodytus argumentus apie tai, jog ieškovė apie buto pardavimą sužinojo 2023 metais, nes ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad žentas Ž. N. grįžęs 2019 metais negalėjo įeiti į butą, gyveno pas giminaičių, buvo minčių, kad butas galimai parduotas už skolas, jog buvo susiradusi advokatą, kad išsiaiškintų situaciją, sakė, kad per vėlu jau skųsti, jog šiuo metu kreipimosi į teismą iniciatorius yra žentas, kreipėsi, nes po mamos mirties paveldėtas turtas areštuotas. Taip pat ieškovė nurodė, kad dukra į UAB „Likinija“ atstovę kreipėsi dar 2019 metais, nes buvo kartu dirbusios, kuri jai paaiškino, kad jokių dokumentų bute nebuvo, kad butas tuščias. Nors liudytojas Ž. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2018 metais ar 2019 metais buvo grįžęs į Lietuvą, į močiutės laidotuves, ir buvo bute, tačiau ieškovės nurodytas aplinkybes, kad Ž. N. į Lietuvą grįžęs 2019 metais negalėjo patekti į butą, patvirtino liudytoja V. N., teigdama, jog Ž. N. 2018 metais ar 2019 metais buvo grįžęs į Lietuvą ir į ginčo butą patekti negalėjo.

81.       Atsižvelgus į išdėstytą, į tai, kad ginčo Varžytynių akto įteiktas ieškovės kuratoriui laikytinas įteiktu 2019 m. sausio 3 d., ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo kitos dienos, einančios pasibaigus nurodytam terminui. Ieškovei ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti pasibaigė 2022 m. sausio 4 d. Ieškovė su ieškiniu dėl žalos atlyginimo į teismą kreipėsi tik 2024 m. liepos 8 d., t. y. praleidusi ieškinio senaties terminą 1 metus 6 mėnesius.

82.       Kadangi teisminės gynybos šioje byloje ieškovė kreipėsi 2024 m. liepos 8 d., sutiktina su atsakovės antstolės Elenos Miliauskienės, atsakovės UAB „Likinija“ atstovo advokato A. D., trečiojo asmens V. G. atstovės advokatės J. K. ir trečiojo asmens UAB Gren Akmenė atstovės J. T. teigimu, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą ir tai sudaro savarankišką pagrindą jų reikalavimui dėl užliejimu padarytos žalos atlyginimo atmesti  (CK 1.125 straipsnio 9 dalyje, CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

83.       Nagrinėjamu atveju, nors pareikštas ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas savarankišku pagrindu taikius ieškinio senatį (CK 1.130 straipsnis), teismas trumpai pasisako ir dėl ieškovės reikalavimo atlyginti turtinę žalą sąlygų.

Dėl solidarios 16 065,00 Eur turtinės žalos atlyginimo iš antstolės Elenos Miliauskienės ir UAB „Likinija“.

84.       Teismui pateiktu patikslintu ieškiniu ieškovė prašo įpareigoti atsakoves: antstolę Eleną Miliauskienę ir UAB „Likinija“ solidariai atlyginti ieškovei D. S. 16 065,00 Eur patirtos žalos, teigdama, jog jai nežinant pardavus butą, bute liko turto, kurio vertė 16 065,00 Eur.

85.       Atsakovės antstolė Elena Miliauskienė ir UAB „Likinija“ nuo ieškovo ieškinio reikalavimo atlyginti žalą ginasi tvirtindamos, jog ieškovė žalos buvimo bei civilinės atsakomybės sąlygų neįrodė, jog ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad visi ieškinyje išvardinti daiktai iš tiesų buvo varžytynėse parduotame jos bute. Atsakovės antstolė Elena Miliauskienė nurodė, jog butas varžytynėse buvo parduotas be jame galimai esančių daiktų, kad jei bute buvo daiktų, jais turėjo pasirūpinti naujasis buto savininkas atsakovė UAB „Likinija“, jog antstolė neturi pareigos atlyginti prašomos žalos ir šioje byloje turėtų būti trečiuoju asmeniu.

86.       Šalių dalyvavimo procese tikslas - pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir paDARBreigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m, gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009, 2014 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 3-120/2014).

87.       CPK 45 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Pažymėtina, jog ieškovė ne kartą tikslino ieškinius, tačiau viena iš atsakovių pasirinko būtent antstolę Eleną Miliauskienę. Atsižvelgus į tai, kad byloje reikalavimas priteisti žalą grindžiamas antstolės 2018 m. gruodžio 28 d. priimtu Varžytynių aktu, kurio metu buvo parduotas ginčo butas, darytina išvada, jog antstolė Elena Miliauskienė yra tinkama atsakovė šioje byloje ir turi pareigą atsakyti pagal pareikštą ieškinį (CPK 45 straipsnis).

88.       Atsižvelgdamas į byloje nustatytus faktus, teismas daro išvadą, jog byloje nėra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovių civilinei atsakomybei kilti.

89.       Pagal CK 6.245 straipsnio nuostatą, civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (CK 6.246 — 6.249 str.). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais - ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti.

90.       Pagal CK 6.246 straipsnio, nustatančio neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės būtinosios sąlygos, sąvoką, 1 dalies nuostatą, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; įstatymai gali nustatyti, kad žalą privalo atlyginti asmuo, kuris tos žalos nepadarė, bet yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė) (to paties straipsnio 2 dalis).

91.       Nagrinėjamu atveju ieškovė siekdama visiško savo reikalavimų patenkinimo, turėjo pirmiausia pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad visi ieškinyje nurodyti daiktai iš tiesų buvo ieškovei varžytynėse parduotame bute, kai šio buto valdymo kontrolę perėmė atsakovė UAB „Likinija“, ieškovė D. S. taip pat turėjo įrodyti, kad atsakovės antstolė Elena Miliauskienė ir UAB „Likinija“ atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovė patyrė žalą.

92.       Šioje byloje pareikštu patikslintu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovių žalos, padarytos jų neteisėtais veiksmais, atlyginimą, neteisėtais veiksmais laikydama netinkamą atsakovių elgesį, jog nepagrįstai pardavus butą, ieškovė nebuvo informuota apie buto pardavimą iš varžytynių ir naująjį buto savininką, apie tai, kas nutiko su bute esančiais ieškovei nuosavybės teise priklausančiais daiktais, jog nei antstolė, nei UAB „Likinija“ nepateikė jokių duomenų, kokiu pagrindu ir kur buvo panaudoti bute buvę daiktai, jog būtent dėl antstolės ir UAB „Likinija“ veiksmų ieškovė prarado bute likusius daiktus bei dokumentus.

93.       Antstolė Elena Miliauskienė nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju, varžytynėse buvo parduotas tik skolininkės butas su rūsiu, be jokių juose galimai buvusių daiktų, todėl tiek bute, tiek ir rūsyje buvusiais daiktais, jei tokie ir buvo, privalėjo pasirūpinti parduoto buto ankstesnis savininkas, t. y. pati ieškovė arba jos kuratorius, arba turto naujasis savininkas. 

94.       Teismas įvertinęs 2018 m. gruodžio 28 d. Varžytinių akto turinį, vykdomojoje byloje esančius duomenis, nuotraukas (v. b. l. 98, 146-148, 1 t.), daro išvadą, jog butas varžytynių metu parduotas be bute esančių daiktų, kad antstolė į butą nebuvo patekusi, apie bute galimai esančius daiktus duomenų neturėjo.

95.       Liudytoja teismo posėdžio metu apklausta L. B. paaiškino, kad dirba UAB „Likinija“ darbų vadove, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas varžytynėse, kad butas buvo kritinės būklės, apleistas, kad ten niekas seniai negyveno, bute buvo tik aplūžusios kėdės ir lentynėlė vonioje, todėl niekas su ja nebandė susisiekti dėl bute buvusių daiktų, taip pat nurodė, jog byloje ieškovės pateiktos nuotraukos neatitinka buvusio buto vidaus, kad bute radus dokumentų, juos visada perduota policijai.

96.       Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; 2022 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-701/2022, 49 punktas ir kt.).

97.       Ieškovė prašydama iš atsakovių priteisti 16 065,00 Eur turtinės žalos atlyginimo nurodė, kad bute buvo šarvuotos buto durys - 1 440 Eur, (1 200Eur + 240 Eur durų instaliavimas), klozetas – 200 Eur, anūkų daiktai ir rūbai – 3 000 Eur, ieškovės asmeniniai daiktai, t.y. darbo knygelė, gimimo liudijimas, santuokos liudijimas, socialinio draudimo pažymėjimas, dukros G. daiktai, t.y. gimimo liudijimas, vidurinės mokyklos baigimo atestatas, kompiuteris – 800 Eur, knygos, nuotraukų albumai, liaudies šokių rūbai, virtuvinis medinis kampas – 700 Eur, skalbimo mašina – 600 Eur, šaldytuvas – 1 100Eur, virtuvės komplektas – 400 Eur, šviestuvas – 25 Eur, prieškambario komplektas – 150 Eur, šviestuvas – 20 Eur, kiliminiai takai – 35 Eur, svetainės minkštas kampinis komplektas – 1 300 Eur, dviejų dalių sekcija – 600 Eur, veliūrinės užuolaidos – 180 Eur, dieninės užuolaidos – 100 Eur, miegamasis komplektas – 1 200 Eur, užuolaidos dieninės – 100 Eur, naktinės užuolaidos – 80 Eur, šviestuvas – 45 Eur, dujinė viryklė – 400 Eur, mikrobangų krosnelė – 260 Eur, bulvių tarkavimo mašina – 60 Eur, stacionarus kompiuteris – 1 300 Eur, butui priskirtame rūsyje buvo likę dviračiai – 250 Eur, rogės – 20 Eur, instrumentai – 200 Eur, valtis su varikliu ir žvejybos įranga – 1 200 Eur.

98.       Ieškovė ieškinyje nurodo prielaidą, kad jos daiktai ir dokumentai galimai yra likę tame pačiame parduotame bute, tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovė sužinojusi, jos teigimu dar 2023 metais apie buto pardavimą, būtų siekusi išsiaiškinti dėl bute galimai buvusių daiktų likimo, bylos duomenimis ji nebuvo susisiekusi nei su kuratoriumi, nei su naujuoju buto savininku UAB „Likinija“. Bylos nagrinėjimo metu ieškovei pateikus nuotraukas, kad bute liko jos šaldytuvas, atsakovė UAB „Likinija“ buvo įpareigota pateikti dabartines buto nuotraukas. Nors iš pateiktų nuotraukų, šaldytuvai yra tos pačios spalvos, tačiau ieškovė neįrodė, kad būtent šiuo metu bute esantis šaldytuvas, priklauso jai (CPK 178 straipsnis).

99.       Atsakovės UAB „Likinija“ atstovas advokatas A. D. prašydamas atmesti patikslintą ieškinį nurodė, kad ieškovės ieškinys nėra paremtas jokiais įrodymais, kad UAB „Likinija“ sąžiningai butą įgijo, byloje nėra jokių duomenų apie bute buvusius daiktus. Trečiojo asmens V. G. atstovė advokatė J. K. prašydama atmesti patikslintą ieškinį kaip nepagrįstą ir neįrodytą nurodė, kad ieškiniai nepagrįsti jokiais duomenimis, nėra aišku, kur darytos teismui pateiktos nuotraukos, ar ginčo bute.

100.       Pagal civiliniame procese galiojančią bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis) įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2009).

101.       Sutiktina su atsakovės antstolės Elenos Miliauskienės atsiliepime nurodytais argumentais, kad ieškovė ieškinyje daiktus įvardija abstrakčiai: šaldytuvas, šviestuvas, dujinė viryklė, mikrobangų krosnelė, svetainės minkštas kampas, dviračiai, rogės, kompiuteris ir kt., kad nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu nenurodė, kokie konkrečiai daiktų pavadinimai, prekės ženklai, gamintojai, gamybos metai, techniniai parametrai, kada ir už kokią kainą ieškinyje nurodyti daiktai konkrečiai buvo įsigyti, kuo grindžia ieškinyje nurodytą daiktų vertę. Ieškovė kartu su ieškiniu byloje pateikė keturias nuotraukas: prieškambarį su baldais, virtuvinį kampą, miegamojo lovą, miegamojo komodą ir spintelę su veidrodžiu, nurodydama, kad visi dokumentai, patvirtinantys minėtų daiktų vertę yra likę bute, todėl ieškovė ir kreipėsi į teismą, kad galėtų teisminio proceso metu išreikalauti bute likusių dokumentų bei jų pagrindu galėtų įrodyti šių daiktų vertę.

102.       Atkreiptinas dėmesys, jog bylos duomenimis skolos už butą kaupėsi nuo 2003 metų, jog ieškovė, jos teigimu į užsienį išvyko 2005 metais, o bute iki 2009 metų liko gyventi jos sutuoktinis, jog butas jam mirus buvo apleistas, ko neginčijo nei ieškovė, nei jos dukra V. N. nurodydama, kad 2011 – 2012 metais pradėjo tvarkyti butą, gyveno kartu su vyru Ž. N., jog bute gyveno iki 2014 metų pabaigos, išvyko į (duomenys enskelbtni), jog finansiškai padėjo mama, siųsdavo pinigus, jog tvarkė butą, pirko baldus, apie nupirktus daiktus siųsdavo nuotraukas, kad mama žinotų. Todėl mažai tikėtina, kad ieškovė, turėdama daugybę nesumokėtų skolų, vargu ar būtų investavusi pinigus į naujų daiktų pirkimą, vietoje to, kad susimokėtų tiek skolas, tiek einamuosius mokesčius už komunalinius patarnavimus arba bent dalį jų, kai bylos duomenimis skolos už komunalinius mokesčius 2012 metais buvo virš 4 633,92 Eur (16 000 litų). Atkreiptinas dėmesys, jog mirus ieškovės sutuoktiniui 2009 m. (duomenys neskelbtini) mėnesį, pirma įmoka už komunalinius mokesčius padaryta tik 2011 m. lapkričio mėnesį, jog ieškovės bute gyvenusi dukra 2012 – 2014 metais, kaip nurodė ieškovė, įsiskolinimo nedengė, mokėjo tik einamuosius mokesčius ir ne kiekvieną mėnesį, paskutinė įmoka 2014 m. rugpjūčio mėnesį. Pagrįstų abejonių kelia ieškinyje išvardintų daiktų egzistavimas ieškovės bute, nes ieškovė bute negyveno nuo 2005 m., bute 2012 - 2014 metais gyveno dukros šeima, ieškovės teigimu, daiktus pirko jos dukra V. N., tačiau teismo posėdžio metu liudytoja V. N. negalėjo konkrečiai nurodyti, kada daiktai pirkti, kiek jie kainavo. Vertintina teismo ir ta aplinkybė, kad per dvejus metus ginčo bute gyvendama ieškovės dukra V. N., kuri niekur nedirbo, jos vyras neturėdamas nuolatinio darbo tik uždarbiaudamas, būtų galėję ne tik padaryti buto remontą, bet ir įsigyti ieškovės ieškinyje nurodytus baldus, daiktus ir išvykdami į užsienį juos palikti (vaikų rūbai, dokumentai, kompiuteris). Kelia abejonių daiktų, ypač paliktų dokumentų, buvimui ieškovės bute ir tai, kad ieškovės išvykusi į užsienį 2005 metais ir grįžusi į Lietuvą tik 2023 metais į mamos laidotuves, net nebuvo nuvykusi į savo butą, nepasiėmė dokumentų, tiek jos dukra V. N., ne kartą grįžus jos sutuoktiniui į Lietuvą, nepasiėmė savo daiktų, dokumentų. 

103.       Atsakovės bylą nagrinėjant teisme neginčijo, kad bute buvo šarvuotos buto durys, klozetas, nurodydamos, kad tai neatskiriama buto dalis.

104.       Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad tokie kilnojamieji daiktai, kaip įėjimo į butą durys, vonios kambariuose esančios kriauklės su maišytuvais, šviestuvai, įmontuoti į lubas, virtuvėje esanti kriauklė, elektrinis durų skambutis, unitazai, dušo kabinos stiklinė siena, vonios maišytuvas su kilnojamu dušu, ventiliatorius, įmontuotas lubose, įvadinio vandens vamzdžio elektroninis šildytuvas, įleidžiamas į patį įvadinį vamzdį, įmontuotas į sieną maišytuvas ir kt., yra skirti užtikrinti naudojimąsi butu (su jame jau esančiais įrengimais, esančiomis patalpomis) pagal jų funkcinę paskirtį, todėl jų atskyrimas pablogintų buto būklę, be jų pagrindinis daiktas taptu nevisaverčiu. Dėl šių priežasčių teismai šiuos daiktus pripažįsta parduoto iš varžytynių buto, kaip objekto, sudėtine dalimi, turėjusią įtakos ir sudariusią dalį jo vertės (Vilniaus apygardos teismo sprendimas Nr. e2-1877-577/19, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. e2A-109-464/2020).

105.       Ieškovė D. S. teismo posėdžio metu ne kartą nurodė, kad teismas tik iš jos reikalauja pateikti įrodymus, kad nieko nereikalauja iš atsakovių, tvirtindama, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas šalims. Pažymėtina, kad daiktų buvimą bute iki to momento, kai jis buvo parduotas varžytynių metu atsakovei UAB „Likinija“, turėjo pareigą įrodinėti ieškovė (CPK 178 straipsnis).

106.       Pažymėtina, ir tai, kad ieškovė D. S. teismo posėdžio metu pripažino, kad žentui 2019 metais grįžus į Lietuvą ir negalėjus įeiti į butą, ji suprato, kad butas galimai parduotas už skolas, todėl ieškovė galėjo ir turėjo laiku pasirūpinti asmeniniais daiktais, dokumentais, jeigu jie ir buvo šiame bute. Minėta ir tai, kad nėra patvirtinančių duomenų, kad byloje pateiktos nuotraukos darytos būtent ieškovei priklausiusiame bute, taip pat nėra duomenų, kada jos darytos, todėl tokie įrodymai, kaip fotonuotraukos, savaime nepakankami ir nepatvirtina ginčo daiktų buvimo bute, kai jis buvo parduotas varžytynių metu. Pažymėtina, kad UAB „Likinija“ pateikus dabartines buto nuotraukas, jos patvirtina, kad šiuo metu bute padarytas remontas, ir dabartinis buto vaizdas neatitinka ieškovės nuotraukose pateikto vaizdo.

107.       Tokių faktinių aplinkybių kontekste teismas daro išvadą, jog labiau tikėtina, jog ieškovės ieškinyje nurodytų daiktų, dokumentų, parduodant butą varžytynių metu, nebuvo.

108.       Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį  straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis).

109.       Pareikštas reikalavimas atsakovėms dėl žalos atlyginimo negrindžiamas įstatymo nustatyta pareiga atlyginti žalą, kurios jos nepadarė, todėl teismas, spręsdamas tokio reikalavimo pagrįstumo klausimą, turi nustatyti, ar atsakovės atliko konkrečius ieškovės nurodytus veiksmus, tiesiogiai susijusius su nurodytos žalos atsiradimu. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos, taigi ieškovai, prašydami taikyti deliktinę atsakomybę, visų pirma turėjo pareigą įrodyti atsakovių veiksmų neteisėtumą (daiktų, dokumentų buvimą bute) (CPK 178 straipsnis). Todėl neturint absoliučiai jokių konkrečių duomenų apie ieškovės ieškinyje nurodytų daiktų ir dokumentų buvimą bute, parduodant butą varžytynių metu, nėra jokios realios galimybės nustatyti atsakovių veiksmų neteisėtumą, daiktų vertės, o tuo pačiu ir žalos dydžio bei ieškinio pagrįstumo.

110.       Apibendrindamas nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė atsakovių deliktinei atsakomybei taikytinų būtinų sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio ir kaltė (CK 6.246 – 6.249 straipsniai), todėl yra pagrindas patikslintą ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, atmesti.

111.       Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

112.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Patikslintų ieškinių atmetimo atveju atsakovės, kaip ginčą laimėjusios šalys, įgijo teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 96, 98 straipsniai).

113.       Atsakovė antstolė Elena Miliauskienė byloje nėra pateikusi duomenų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovė (trečiasis asmuo) UAB „Likinija“ pateikė duomenis, jog patyrė 1 500,00 Eur atstovavimo išlaidų, kurios pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais, todėl 1 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės.

114.       Teismas šioje byloje nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

patikslintus ieškinius atmesti.

Priteisti iš ieškovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės (trečiojo asmens) uždarosios akcinės bendrovės „Likinija“, juridinio asmens kodas 304332857, naudai 1500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja        Lina Klimaitė