LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. liepos 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Agnės Tikniūtės,
susipažinusi su 2024 m. liepos 4 d. paduotu atsakovų A. L. ir I. L. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 23 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir pirkėjų teisių gynimo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimą, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovų J. K. ir V. K. ieškinys.
Bylą nagrinėję teismai: 1) 2020 m. gegužės 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovai A. L. ir I. L. pardavė gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), atsakovui R. R., pripažino negaliojančia kaip tariamą sandorį; 2) 2020 m. rugsėjo 17 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovas R. R. pardavė minėtus gyvenamąjį namą ir žemės sklypą ieškovams V. K. ir J. K., pripažino apsimestine dėl subjekto, pakeitė pardavėją ir vietoje pardavėjo R. R. pardavėjais pripažino A. L. ir I. L.; 3) iš atsakovų A. L. ir I. L. ieškovams V. K. ir J. K. priteisė 86 212,50 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) ieškovams V. K. ir J. K. iš atsakovų A. L. ir I. L. lygiomis dalimis priteisė 7461,77 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; 5) iš ieškovų V. K. ir J. K. atsakovui R. R. priteisė 89,10 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Kasacija grindžiama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, nustatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.
Kasaciniame skunde argumentuojama, kad bylą nagrinėję teismai:
1) pažeidė dispozityvumo ir rungimosi principus (CPK 12, 13 straipsniai) ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų dėl draudimo teismui ex officio (pagal pareigas) keisti ieškinio dalyką (ieškovo pasirinktą teisių gynimo būdą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2010; 2024 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-916/2024; 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloj Nr. e3K-3-113-1075/2024). Ieškovai tiek pirminiu ieškiniu, tiek patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimą atsakovams dėl turto kainos sumažinimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o ne reikalavimą dėl išlaidų turto trūkumams šalinti atlyginimo priteisimo, kaip teisių gynimo priemonę (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsakovai bylos nagrinėjimo metu tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu atsikirtinėjo ir gynėsi būtent nuo ieškovų reikalavimo sumažinti turto kainą (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas; CPK 12 straipsnis). Dėl šios priežasties liko neatskleista bylos esmė (CPK 260 straipsnis): nenustatytas (i) namo rinkos vertės, kuri egzistavo namo pardavimo ieškovams metu, ir (ii) namo su defektais rinkos vertės skirtumas, kurio priteisimo patikslintu ieškiniu siekė ieškovai pasirinkę CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą teisių gynimo būdą;
2) pažeidė CK 6.249 straipsnio 3 dalį ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų dėl būsimos žalos nustatymo ir atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-313/2018; 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-1075/2022). Teismų procesiniais sprendimais ieškovams nepagrįstai yra priteistas trūkumų šalinimo 86 211,29 Eur išlaidų atlyginimas, nes byloje neįrodyta, kad šios išlaidos ateityje bus neišvengiamai / neabejotinai patirtos. Be to, priteisus net 86 211,29 Eur dydžio tariamai neišvengiamų būsimų išlaidų atlyginimą, pažeistas proporcingumo principas (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), dėl ko ieškovams de facto (faktiškai) leista nepagrįstai praturtėti atsakovų sąskaita, taip pat pažeistas visiškas nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis);
3) pažeidė CPK 183 straipsnio 3 dalį, 185 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų dėl įrodymų bei jų visumos tyrimo ir vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023; 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024). Teismai nepagrįstai netyrė ir nevertino UAB „Centro kubas“ 2020 m. liepos 22 d. turto vertinimo ataskaitos Nr. A-20-07-22-K160, kaip esminę reikšmę teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatymui turinčio įrodymo. Teismai nepagrįstai rėmėsi išimtinai tik VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ 2022 m. sausio 6 d. gyvenamojo namo ir priklausinių defektų, pažeidimų ir neužbaigtų darbų nustatymo, jų ištaisymo kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 211007. Dėl nurodytų priežasčių teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad namas yra vertas 58 787,50 Eur, t. y. tik 40,54 proc. realios namo rinkos vertės.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų. Skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė bei pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasacinio skundo argumentai, kuriais grindžiami teiginiai, kad teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos skunde nurodomais klausimais, atrankos kolegijos vertinimu, tokių skundo teiginių taip pat nepatvirtina. Kasaciniame skunde taip pat nesuformuluota teisės problema, kuri būtų svarbi ne tik šiai konkrečiai bylai, bet turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, atsakovams grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiems asmenims.
Grąžinti atsakovui A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1518 (vieną tūkstantį penkis šimtus aštuoniolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. liepos 4 d., kodas ZN29764.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Donatas Šernas
Agnė Tikniūtė