Administracinė byla Nr. eAS-1111-662/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00758-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinė sąjunga (toliau – ir pareiškėjas) patikslintu skundu, paduotu 2015 m. birželio 17 d., prašė įpareigoti atsakovą Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos AVPK) per septynias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pradėti tarnybinį patikrinimą dėl Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos ir Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ reikalavimo Nr. L-(ž)-062 neišnagrinėjimo nustatytu terminu ir pradėti tarnybinį patikrinimą dėl vilkinimo pateikti pareiškėjui Klaipėdos AVPK viršininko 2015 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. 30-V-306 kopiją.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartimi pareiškėjui buvo pasiūlyta iki 2015 m. liepos 7 d. ištaisyti patikslinto skundo trūkumus.

Pareiškėjas 2015 m. liepos 6 d. paaiškinime nurodė, jog nebereiškia reikalavimo įpareigoti Klaipėdos AVPK pakartotinai išnagrinėti jo 2015 m. balandžio 29 d. rašte Nr. 12 išdėstytą prašymą, taip pat apsisprendė neginčyti Klaipėdos AVPK 2015 m. gegužės 7 d. rašto Nr. 30-S-51183, kuris, pareiškėjo teigimu, nesukelia jam teisinių pasekmių ir nelaikytinas administraciniu aktu. Pareiškėjas nurodė, kad patikslintu skundu, prašydamas įpareigoti atsakovą atlikti tarnybinius patikrinimus, įgyvendins materialinį teisinį suinteresuotumą, pasireiškiantį tuo aspektu, kad pagal Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (toliau – ir Profesinių sąjungų įstatymas) 19 straipsnio nuostatas, profesinės sąjungos turi teisę siūlyti traukti tarnybinėn atsakomybėn pareigūnus, kurie pažeidžia darbo įstatymus, neužtikrina saugių darbo sąlygų, nevykdo kolektyvinės sutarties ar kitokių tarpusavio susitarimų. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog 2015 m. gegužės 7 d. raštu Nr. 30-S-51183 atsisakydamas pradėti tarnybinius patikrinimus atsakovas informavo, jog nevykdys jo kompetencijai priskirtų veiksmų (pareigų).

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas, prašydamas įpareigoti atsakovą atlikti tarnybinius patikrinimus, siekia pareigūnų, nagrinėjusių jo 2015 m. balandžio 28 d. ir 2015 m. gegužės 6 d. prašymus, nubaudimo, t. y. nesiekia, kad konkrečiai jo atžvilgiu būtų priimtas individualus administracinis aktas, kuriuo būtų nustatytos jo teisės ar pareigos, o siekia sprendimo kitų asmenų atžvilgiu. Valstybės tarnautojo nubaudimas už padarytą ar tariamą nusižengimą negali būti laikomas kitų asmenų įstatymo garantuotos subjektinės teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimu ir šiems asmenims neatsiranda teisė reikalauti valstybės tarnautoją nubausti. Konstatuota, jog pareiškėjas neturi reikalavimo teisės nagrinėjamoje byloje. Pareiškėjas realizavo savo teisę, įtvirtintą Profesinių sąjungų įstatymo 19 straipsnyje, inicijuoti tarnybinio patikrinimo atlikimą, tačiau neturi teisės apskųsti tarnybinių patikrinimų išvadų ar vadovų, turinčių teisę skirti tarnybines nuobaudas, sprendimų. Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo pricipus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-241/2013, 2014 m. spalio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-1148/2014). Ši pareiškėjo, kaip tarnybinių patikrinimų iniciatoriaus, teisė nėra pažeista. Klaipėdos AVPK 2015 m. gegužės 7 d. rašte Nr. 30-S-51183 nurodyta, jog pareiškėjo 2015 m. balandžio 8 d. Nr. L-(ž)-062 ir 2015 m. balandžio 9 d. Nr. PS-9 prašymai išnagrinėti tinkamai ir, nors tiesiogiai neįvardinta, iš rašto turinio aišku, ir tai pripažįsta pats pareiškėjas, jog atsakovas nenustatė nurodytų pareiškėjo prašymų nagrinėjimo tvarkos ir terminų galimų pažeidimų, todėl apsisprendė nepradėti tarnybinių patikrinimų. Tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išskirtinai įstaigos, kurioje asmuo dirba, kompetencijai: atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimą bei paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudą yra būtent tokios įstaigos diskrecija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-23/2012, 2012 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-710/2012 ir kt.), nepaisant to, kad bet kurie asmenys turi teisę pateikti skundus ar kitą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą. Pažymėtina ir tai, jog net patenkinus pareiškėjo reikalavimą ir įpareigojus atsakovą atlikti tarnybinį patikrinimą, tarnybinis patikrinimas būtų tik pradėtas, tačiau nebūtinai būtų baigtas paskyrus atitinkamiems pareigūnams tarnybines nuobaudas.

Teismo vertinimu, nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog atsisakymas nagrinėti skundą dėl pareigūnų veiksmų, t. y. administracinės procedūros nepradėjimas, pažeidžia jo teises, nes statutinio pareigūno, kuris tarnauja vidaus reikalų sistemos įstaigoje, galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tarnybinis patikrinimas atliekamas Vidaus tarnybos statuto ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka, t. y. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatos netaikomos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1276/2014). Įvertinus tai, kad teisės aktai nenumato atsakovui pareigos atlikti tarnybinį patikrinimą gavus bet kokią informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą, teismas šiuo atveju taip pat neturi galimybės įpareigoti atsakovą tai padaryti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gruodžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS261-1321/2014 konstatavo, jog tokiu atveju pareiškėjo inicijuojamas ginčas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka. Pareiškėjo patikslintą prašymą atsisakyta priimti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Paduodamas skundą pareiškėjas sumokėjo žyminį mokestį (56 Eur). Atsisakius priimti skundą, žyminis mokestis pareiškėjui grąžintas (ABTĮ 42 str. 1 d. 3 p.).

II.

Pareiškėjas Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinė sąjunga padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Atskirajame skunde nurodo, jog savo paaiškinime dėl teismo įpareigojimo pašalinti skundo trūkumus pareiškėjas aiškiai išdėstė savo motyvus. Visų pirma, pareiškėjas negali sutikti su tuo, kad jo prašymas pradėti tarnybinį patikrinimą buvo išnagrinėtas. Klaipėdos AVPK 2015 m. gegužės 7 d. rašte Nr. 30-S-51183 nurodyta, jog pareiškėjo 2015 m. balandžio 8 d. Nr. L-(ž)-062 ir 2015 m. balandžio 9 d. Nr. PS-9 prašymai išnagrinėti tinkamai. Pareiškėjas 2015 m. balandžio 29 d. raštu PS-12 kreipėsi į Klaipėdos AVPK prašydamas atlikti tarnybinį patikrinimą dėl 2015 m. balandžio 9 d. rašto Nr. L-(ž)-062 ir 2015 m. balandžio 9 d. prašymo Nr. PS/9 nagrinėjimo vilkinimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pasisakyta, kad asmens skundas policijos įstaigos vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą, ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gali būti vada pavesti atlikti tarnybinį patikrinimą tuo atveju, kai skunde yra duomenų apie pareigūno galimai padarytą tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjas ne vieną kartą akcentavo, kad jo skundas nebuvo išnagrinėtas iš esmės, nes Klaipėdos AVPK viršininkas arba personalo tarnybos pareigūnas neįgalioti vertinti Klaipėdos AVPK viršininko veiksmų. Pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. balandžio 9 d. raštu Nr. L-(ž)-062 pareikštus reikalavimus turėjo išnagrinėti įstaigos vadovas, t. y. Klaipėdos AVPK viršininkas. Pareiškėjas remiasi VAĮ 23 straipsnio 4 ir 5 dalimis ir teigia, jog Klaipėdos AVPK viršininkas gavęs pareiškėjo prašymą pradėti tarnybinį patikrinimą dėl 2015 m. balandžio 9 d. rašto Nr. L-(ž)-062 vilkinimo turėjo perduoti šį pareiškėjo prašymą Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos pagal pavaldumą ir tik ši institucija galėjo nuspręsti, ar yra Klaipėdos AVPK viršininko veiksmuose tarnybinio nusižengimo požymiai, ir atitinkamai informuoti pareiškėją apie priimtą sprendimą.

Pagal teismų praktiką tarnybinio patikrinimo bei tarnybinės nuobaudos tikslas yra susijęs išimtinai su išsamiu ir nešališku galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu ir vertinimu, kaltų asmenų nustatymu bei nubaudimu. Tarnybinio nusižengimo objektas yra valstybės tarnybos tvarka, galimas valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas. Taigi pareiškėjas šiuo konkrečiu atveju siekia, kad jo prašymas būtų išnagrinėtas laikantis įstatymo reikalavimų. Pareigūno nubaudimas arba nenubaudimas ne visada sukelia teisines pasekmes tarnybinio patikrinimo iniciatoriams, tačiau atsisakymas nagrinėti skundus dėl pareigūno veiksmų (veikimo arba neveikimo), t. y. neatliekant administravimo procedūros, pažeidžia suinteresuoto asmens (pareiškėjo) teisę kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus (Konstitucijos 33 str.), teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III.

Atskiruoju skundu ginčijama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Pareiškėjas skundu, kurį patikslino, prašė įpareigoti atsakovą atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos ir Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ reikalavimo neišnagrinėjimo nustatytu terminu ir pradėti tarnybinį patikrinimą dėl vilkinimo pateikti pareiškėjui Klaipėdos AVPK viršininko 2015 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. 30-V-306 kopiją.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Šiame kontekste viešasis administravimas suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Ši norma iš esmės yra susijusi su ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, numatančiu, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, t. y. jeigu pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 str. 1 d.). Detaliai administracinių teismų kompetenciją nustato ABTĮ 15–20 straipsniai. Šių teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas 2015 m. balandžio 29 d. raštu PS-12 kreipėsi į Klaipėdos AVPK prašydamas atlikti tarnybinį patikrinimą dėl 2015 m. balandžio 9 d. rašto Nr. L-(ž)-062 ir 2015 m. balandžio 9 d. prašymo Nr. PS/9 nagrinėjimo vilkinimo. Klaipėdos AVPK 2015 m. gegužės 7 d. rašte Nr. 30-S-51183 nurodyta, jog pareiškėjo 2015 m. balandžio 8 d. Nr. L-(ž)-062 ir 2015 m. balandžio 9 d. Nr. PS-9 prašymai išnagrinėti tinkamai. Pareiškėjo manymu, minėtu raštu atsakovas atsisakė atlikti tarnybinį patikrinimą.

Skundu, kuriuo kreipėsi į teismą, pareiškėjas siekia įpareigoti atsakovą atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos ir Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ reikalavimo neišnagrinėjimo ir įpareigoti atsakovą per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pradėti tarnybinį patikrinimą dėl vilkinimo suteikti pareiškėjui Klaipėdos AVPK viršininko 2015 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. 30-V-306 kopiją. Taigi iš esmės pareiškėjas siekia, jog atsakovas būtų įpareigotas atlikti atitinkamus tarnybinius patikrinimus.

Tiesa, kad Profesinių sąjungų įstatymo 19 straipsnyje yra nustatyta, jog profesinės sąjungos turi teisę siūlyti traukti atsakomybėn pareigūnus, kurie pažeidžia darbo įstatymus, neužtikrina saugių darbo sąlygų, nevykdo kolektyvinės sutarties ar kitokių tarpusavio susitarimų.

Įstatymų leidėjas tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką pavedė nustatyti vidaus reikalų ministrui (Statuto 26 str. 12 d.). Tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką (procedūrą) reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Pagal Aprašo 6 punktą vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą, ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, vada pavesti atlikti tarybinį patikrinimą  gali būti  asmens skundas, tarnybinis pranešimas, prokuroro nutarimas iškelti drausminę bylą, žiniasklaidoje paskelbta ar kitokia informacija apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas (Statuto 26 str. 6 d.) yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis. Ši procedūra negali būti inicijuojama kitais nei numatyta Statuto 26 straipsnyje ir Aprašo 6 punkte numatytais pagrindais ir ja negali būti siekiama kitų nei numatyta įstatyme tikslų (2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1276/2014). Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, minėtoje nutartyje teismas akcentavo, jog dėl statutinio pareigūno, kuris tarnauja vidaus reikalų sistemos įstaigoje, galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, tarnybinis patikrinimas atliekamas pagal Statuto 26 straipsnyje ir Apraše nustatytą procedūrą, t. y. Viešojo administravimo įstatymo trečiojo skirsnio nuostatos netaikomos, todėl pareiškėjo argumentai, jog neatliekant administravimo procedūros pažeidžiama pareiškėjo teisė apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą, taip pat teisė į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą yra pažeidžiama, atmestini kaip nepagrįsti.

Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išskirtinai įstaigos, kurioje asmuo dirba, kompetencijai: atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimą bei paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudą yra būtent tokios įstaigos diskrecija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-23/2012; 2012 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-710/2012; 2013 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-624/2013 ir kt.), nepaisant to, kad bet kurie asmenys, iner alia profesinė sąjunga, pagal Aprašo 6 punktą turi teisę pateikti skundus ar kitą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą. Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovui joks teisės aktas nenumato pareigos atlikti tarnybinį patikrinimą, gavus bet kokią informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą, teismas šiuo atveju taip pat neturi galimybės įpareigoti atsakovą tai padaryti (ABTĮ 88 str.). Taigi šiuo atveju pareiškėjo inicijuojamas ginčas, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-1321/2014 ir kt.). Pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teismas turi atsisakyti priimti skundą, kai skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, pagrįstai, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pastebėtina, jog net ir jei atsakovas būtų įpareigotas atlikti tarnybinį patikrinimą, pareiškėjo teisių ir pareigų apimčiai tai įtakos neturėtų, nes tokiu atveju tarnybinis patikrinimas būtų tik pradėtas, tačiau tai dar nereiškia, kad jis būtinai būtų baigtas paskyrus atitinkamiems pareigūnams tarnybines nuobaudas.

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai aiškino bei taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo administracinių teismų praktikos panašiose bylose, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                 Audrius Bakaveckas

                                                                                                Arūnas Dirvonas

                                                                                                Veslava Ruskan