Administracinio nusižengimo byla Nr. II-290-408/2023
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00162-2023-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.9.10; 16.9.15;
21.10.4
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. kovo 29 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Virginijus Kalkauskas,
sekretoriaujant Gitanai Levčenkaitei,
dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui L. T.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. T. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiosios tyrėjos Sandros Ambraževičienės 2023-02-03 nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22191452659.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
UAB (duomenys neskelbtini) vadovui L. T. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad policijos pareigūnui pareikalavus, kad būtų atskleistas teisės pažeidimas, būdamas UAB (duomenys neskelbtini), kuriai priklauso transporto priemonė „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vadovu, nepateikė duomenų apie asmenį, kuris 2022-08-16, 11.30 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), vairavo ar valdė minėtą automobilį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje.
Institucijos 2023-02-03 nutarimu administracinio nusižengimo byloje UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui L. T. už nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta nuobauda 225 eurų dydžio bauda.
II. Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, šalių paaiškinimai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. T. prašo panaikinti Institucijos ne teismo tvarka priimtą nutarimą, panaikinti jam paskirtą nuobaudą arba sumažinti ją. Skunde nurodo, kad pareigūnai išsiuntė pranešimą apie pažeidimo padarymą senu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) todėl jis jo ir negavo. Vėliau dokumentai buvo siunčiami ir į jo egzistuojančią pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) tačiau ir jie pateko į „spam“ (pašto šlamšto, nepageidaujamų laiškų) dėžutę. Taip pat nurodo, kad šiuo pažeidimu nebuvo padaryta kam nors žala, nebuvo sužalotų ar nukentėjusių asmenų, nebuvo sugadintas kieno nors turtas, niekas nepareiškė dėl to pretenzijų. Nusižengimo nagrinėjimo metu jo nebuvo pasiteirauta nei dėl vienos galimos lengvinančios aplinkybės, kaip nurodyta ANK 34 straipsnyje, nebuvo pasiteirauta apie jo darbingumo lygį, nors jis jau keleri metai nustatytas, jis yra 61 metų amžiaus, turi sveikatos problemų ir tai galėtų būti lengvinančios jo atsakomybę aplinkybės. Tačiau skunde nurodo, kad prisiima atsakomybę, kad neprižiūrėjo darbuotojo, kuris turėjo pataisyti duomenis visuose registruose. Tai padarė vėliau, pasikonsultavęs su registro darbuotojais. Dabar duomenys yra pataisyti visur.
Atsiliepime į L. T. skundą Institucija nurodo, kad su apelianto argumentais nesutinka, prašo skundo netenkinti, palikti galioti Institucijos nutarimą. Atsiliepime nurodyta, kad pažeidimas užfiksuotas 2022-08-16 ne asmens, padariusio šį pažeidimą akivaizdoje, todėl transporto priemonės „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui UAB (duomenys neskelbtini) vadovui buvo pranešta apie šį pažeidimą vadovaujantis ANK 611 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Juridinių asmenų registre UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2016-12-29 deklaruotas elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) ir šiuo adresu buvo išsiųstas ir pristatytas pranešimas dėl užfiksuoto kelių eismo taisyklių pažeidimo bei pareikalauta pateikti duomenis apie vairuotoją. Duomenys pateikti nebuvo. Duomenų negavus pakartotinai, 2022-11-24 vadovui L. T. valstybės informacinėse sistemose ar registruose jo deklaruotu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas ir pagal sistemą tą pačią minutę pristatytas pranešimas dėl užfiksuoto pažeidimo bei duomenų pateikimo. Duomenys pateikti nebuvo. Abiem atvejais duomenų, kad elektroniniai laiškai būtų nepristatyti, nėra. ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatos pažeistos nebuvo, tačiau Institucija, atsižvelgdama į tai, kad už tokio pobūdžio nusižengimus nuobaudos yra gana nemažos, į žmoniškumo principus, į tai, kad bent pranešimai tikrai pasiektų adresatą, procesinius dokumentus siuntė visais įmanomais būdais, nors to daryti neprivalo, nes pakanka, kad bent vienas iš pasirinktų dokumentų įteikimo būdų būtų tinkamas. Pareiškėjas savo skunde pripažįsta, kad minėtų duomenų nepateikė dėl to, kad negavo pranešimų, nes siųsti pranešimai buvo patekę į elektroninio pašto „spam“ (pašto šlamšto, nepageidaujamų laiškų) dėžutę, tačiau bendrovės vadovas yra specialus subjektas, atsakingas už visą įmonės veiklą, jam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui. Įmonę ir bendrovės vadovą sieja pasitikėjimo santykiai, tai reiškia, kad vadovas turi veikti išimtinai įmonės interesais, rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.
Kadangi Institucijos paskutinio siųsto pranešimo, kuriuo buvo prašoma pateikti duomenis, terminas prasidėjo 2022-11-25 ir baigėsi 2022-11-29, o duomenys apie vairavusį asmenį per numatytą 3 darbo dienų terminą pateikti nebuvo, L. T. 2022-12-04 buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį. Administracinio nurodymu neįvykdžius iki nustatyto termino, 2023-02-03 administracinio nusižengimo byla išnagrinėta žodinio proceso tvarka ir 2023-02-03 nutarimu L. T. nubaustas 225 eurų bauda. Bauda individualizuota tinkamai, nes pareigūnas įvertino byloje surinktus įrodymus, atsižvelgė į duomenų visumą ir priėmė teisingą ir teisėtą nutarimą, kurio naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens UAB (duomenys neskelbtini) vadovas L. T. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad nesutinka su priimtu sprendimu, kadangi negavo iš policijos pranešimų, prašo panaikinti paskirtą baudą arba ją sumažinti iki anksčiau paskirtos.
Institucijos, priėmusios nutarimą ne teismo tvarka administracinio nusižengimo byloje atstovas į posėdį neatvyko, gautas atstovo prašymas, kuriuo prašo skundą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
III. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. T. skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant kaltę prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukimo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, 2006-06-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Kauno apygardos teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-217-498/2016).
ANK 431 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę transporto priemonės savininkui (valdytojui) dėl Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinio nusižengimo protokolas L. T. surašytas dėl to, kad jis 2022-12-04 Institucijos pareigūnui pareikalavus, kad būtų atskleistas administracinis nusižengimas, būdamas UAB (duomenys neskelbtini), kuriai priklauso transporto priemonė „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vadovu, nenurodė duomenų apie asmenį (vardo, pavardės, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemonę, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris 2022-08-16, 11.30 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) vairavo minėtą automobilį ir padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą.
ANK 431 straipsnio 1 dalies normos blanketinė dispozicija deleguoja į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, nustatytos taisyklės pažeidimas.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, policijos pareigūno, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūno reikalavimu juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo taip pat privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu buvo atsakingas už transporto priemonės, kuria padarytas nusižengimas, valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, kuris perdavė transporto priemonę naudoti pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą sutartį (toliau – lizingo sutartis), privalo atitinkamam šioje dalyje nurodytam pareigūnui pranešti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie fizinį asmenį arba juridinį asmenį, kuriam pagal lizingo sutartį transporto priemonė perduota valdyti. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo už pareigų neatlikimą neatsako, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.
Pažymėtina, kad pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją yra numatyta tam, kad būtų nustatytas nusižengimą padaręs asmuo, kurį už jo padarytą neteisėtą veiką būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalies formuluotė suponuoja transporto priemonės savininko pareigą žinoti, koks asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu ir, pareikalavus policijos pareigūnui, apie tai jam pranešti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-22 nutartis byloje Nr. N-444-2191/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-17 nutartis byloje Nr. 2AT-38-2013). L. T. įstatyme numatytos pareigos neįvykdė, nes konkretaus asmens, kuris 2022-08-16, 11.30 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), automobiliu „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarė administracinį nusižengimą, Institucijai nenurodė.
ANK 611 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kai šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje ir transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, šio juridinio asmens vadovui pranešama apie administracinį nusižengimą. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per tris darbo dienas privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teise vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numeri ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Šiam asmeniui surašomas ir siunčiamas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu.
Institucija išsiuntė pranešimą dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo bendrovei elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), tą pačią minutę pranešimas ir įteiktas, negavus atsakymo, pranešimas pakartotinai išsiųstas adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pranešimo terminas prasidėjo 2022-11-25, baigėsi 2022-11-29, o duomenys apie vairavusį asmenį per numatytą trijų darbo dienų terminą vistiek nebuvo pateikti.
Taigi, gavęs institucijos paklausimą, L. T., per tris darbo dienas privalėjo institucijai pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teise vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numeri ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone (ANK 611 straipsnio 2 dalis), tačiau to nepadarė, taigi, neabejotinai pažeidė Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą pareigą.
Esant šioms aplinkybėms pažymėtina, kad L. T., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą bei privalo veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Pareiškėjas, kaip įmonės vadovas žino, kad bendravimas su institucijomis betarpiškai vyksta ir elektroninėje erdvėje, todėl elektroninio ryšio priemonėmis, teikdamas Institucijoms informaciją ir ją gaudamas, ne selektyviai privalo užtikrinti elektroninių pašto dėžučių aktyvumą, arba pavesti atsakingam asmeniui rūpintis, kad informacija visada ir laiku pasiektų bendrovę. Teismas nustatė, kad pats pareiškėjas prisiimdamas atsakomybę, kad „nesužiūrėjo“ savo darbuotojo, kuris turėjo pataisyti duomenis visuose registruose, ar peržiūrėjęs savo gautą korespondenciją laišką radęs „spam“ (nepageidaujamų laiškų, pašto šlamšto) dėžutėje (medžiagos b. l. 48), neformaliai pripažįsta kaltę.
Teismas dar vienu neginčijamu pareiškėjo kaltės įrodymu laiko byloje esančią informaciją apie juridinio asmens kontaktus, iš kurių matyti, kad nuo 2016-12-29 iki 2023-01-31 galiojo UAB (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) (medžiagos b. l. 58, 59), taigi, neginčytinai nustatyta, kad šis laikotarpis apima laiką, kai Institucija apie padarytą administracinį nusižengimą pranešimą siuntė pareiškėjui papildomai du kartus ir kitais elektroninio pašto adresais – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nors to daryti ir neprivalėjo.
Institucija, ne teismo tvarka priėmusi skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje, paskyrė L. T. ANK 431 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos baudos vidurkį – 225 eurų baudą.
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek jų visumą, konstatuoja, jog skundžiamas Institucijos 2023-02-03 nutarimas, administracinio nusižengimo byloje priimtas nustačius L. T. veiksmuose visus būtinuosius nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje sudėties požymius. Tai, kad pažeidėjo nurodomos aplinkybės teismo vertinamos jam nepalankiai, o priimtas sprendimas neatitinka jo lūkesčių, savaime nereiškia, kad buvo netinkamai, šališkai ir neobjektyviai įvertinti bylos įrodymai, priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nutarimas, o teisena jo atžvilgiu turėtų būti nutraukta.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, įvertinęs ankščiau nurodytas aplinkybes, teismas privalo individualizuoti asmeniui skiriamą bausmę.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-68/2015, 2AT-58/2017, 2AT-65/2019).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10, 2008-01-21, 2008-09-17, 2012-09-25 nutarimai). Būtent ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.
Teismas sprendžia, kad L. T. padarytas pažeidimas nėra vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų transporto eismo saugumui, tačiau sutinka, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau tai nereiškia, kad, kaip jau ir minėta, visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.
Iš su pareiškėjo skundu pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjui iki 2027-07-13 nustatytas 45 procentų darbingumo lygis (b. l. 14) ir nors tai labai nežymiai nesiekia sąlygų, nurodytų ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte, šią aplinkybę visgi teismas laiko pareiškėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Be to, teismas atsižvelgė ir į tai, kad L. T. tokį pažeidimą padarė pirmą kartą, dėl tokio pažeidimo pobūdžio sunkių padarinių nesukelta, formaliai pripažino kaltę, šiuo metu valstybės informacinės sistemose ir registruose deklaruoti nauji elektroninio pašto duomenys, netikslumai jau pašalinti ir teismas tiki, kad ateityje pareiškėjas tokio pobūdžio pažeidimų nebedarys, o šiuo konkrečiu atveju nuobaudos tikslai bus pasiekti L. T. už nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje padarymą paskyrus minimalią baudą, numatytą šioje straipsnio dalies sankcijoje.
Įvertinęs visas aplinkybes, kurios privalomos vertinti pripažįstant asmenį kaltu ir skiriant nuobaudą, teismas konstatuoja, kad tenkinti L. T. skundo ir panaikinti nutarimą skirti administracinę nuobaudą ar administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu nutraukti, nėra pagrindo, tačiau atsižvelgęs į anksčiau aptartas aplinkybes, Institucijos nutarimą keičia, mažinant pareiškėjui paskirtos baudos dydį.
Taip pat teismas nustatė, kad L. T. 2023-02-20 sumokėjo 30 eurų žyminį mokestį (b. l. 27), teikdamas teismui skundą dėl Institucijos nutarimo.
Teismas pažymi, kad skundai apylinkės teismui dėl Institucijų ne teismo tvarka priimtų sprendimų, nėra apmokestinti, todėl šis mokestis grąžintinas pareiškėjui.
Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
L. T. skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Sandros Ambraževičienės 2023-02-03 nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22191452659 pakeisti ir L. T. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 1 dalyje padarymą, paskirti 150 (vieno šimto penkiasdešimties) eurų baudą.
Išaiškinti L. T., kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties išsiuntimo ar išdavimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB Medicinos bankas, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB Citadele banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – ROIK: 22191452659.
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Baudos išdėstymo klausimą sprendžia VMI prie LR FM.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos grąžinti L. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. 607300010001094591, Swedbank) 30 eurų, sumokėtus 2023-02-20 mokėjimo nurodymu Nr.40.
Administracinio nusižengimo medžiagą ROIK: 222191452659, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėjas Virginijus Kalkauskas