Byla Nr. 1S-256-397/2023

                                                                                      Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45959-2018-6

                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19.

 (S)

nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo J. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo J. J. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš Laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. RV-23-2115 panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       J. J., nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, paskirta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 8 d. nuosprendis, pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą paskirta bausmė – 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2019 m. gegužės 15 d., pabaiga – 2023 m. lapkričio 13 d.

2.       Komisijos 2023 m. kovo 10 d. priimtu nutarimu Nr. RV-23-2115 nutarta netaikyti nuteistajam J. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

3.       Nesutikdamas su Komisijos priimtu nutarimu, nuteistasis J. J. jį apskundė Kauno apylinkės teismui, kuris 2023 m. balandžio 26 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė. Teismas padarė išvadą, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam J. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą.

4.       Skunde nuteistasis J. J. prašo, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartį ir priimti sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1.        Skunde atkreipiamas dėmesys, jog šiuo metu nuteistajam likusi neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis yra 6 mėnesiai ir 10 d. Po paleidimo, J. J. laikinai sugrįš į Klaipėdos nakvynės namus, kur jam jau yra rezervuota vieta, yra pristatyta pažyma. Po pusės metų jis kelsis į kitus nakvynės namus, kurie teikia vienos nakties nakvynės paslaugas.

4.2.       Skunde pažymima, jog nuteistasis atvykęs į įkalinimo įstaigą kreipėsi dėl darbo. Įkalinimo įstaigos administracija davė jam užpildyti blankus. Šiuo metu J. J. atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis. Jis stengiasi save vesti nepriekaištingai. Išėjęs į laisvę planuoja dirbti statybos sektoriuje. Turi suvirintojo, surinkėjo, remontininko specialybę. Pataisos įstaigoje antradieniais vaikšto į koplyčią, sportuoja, skaito knygas, būryje padeda palaikyti tvarką. Nuteistojo teigimu, lygtinis paleidimas ir yra taikomas tam, kad išėjus anksčiau laiko į laisvę bei prižiūrimas pareigūnų, žmogus galėtų adaptuotis laisvėje.

5.       Atsiliepimų į nuteistojo skundą nepateikta.

Nuteistojo J. J. skundas atmetamas.

6.       Teismo vertinimu, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimus argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Daryti priešingas išvadas, nei padarė Komisija ir pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo.

7.       BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.

8.       Byloje esantys duomenys patvirtina, jog J. J. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai), tačiau šių kriterijų J. J. šiuo metu vis dar neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir, kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

9.       Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

10.       Analizuojant, ar nuteistasis atitinka materialųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindą, pažymėtina, kad socialinio tyrimo išvados duomenimis 2023 m. sausio 31 d. atlikto vertinimo metu, nuteistajam J. J. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką ir lyginant su ankstesniais vertinimais, nors ir nustatyta sumažėjusi rizika, tačiau išliko vidutinė, tuo tarpu BVK 82 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam vienas iš keliamų reikalavimų – žemas nusikalstamos elgesio rizikos laipsnis. Nors vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kaip minėta, esant ne žemai (šiuo atveju esant vidutinei) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant, kuri šiuo atveju nenustatyta. Pažymėtina ir tai, jog iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, net 42 kriminogeniniai veiksniai, didinantys nuteistojo J. J. pakartotinio nusikalstamumo riziką: statiniai - kriminalinė istorija (15 teistumų); smurtinio elgesio istorija; ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas arba nesupratimas; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas. Dinaminiai -  nepastovi gyvenamoji vieta; neturi nuolatinės gyvenamosios vietos; neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; pasižymi maža motyvacija darbui; turi nestabilią darbo patirtį; turi mažą darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; lėšų valdymo sunkumai; apsunkinti / konfliktiški santykiai su artimaisiais; problemiški santykiai su partnere; smurto / prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra Įtakojamas asocialios grupės; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; neturi motyvacijos nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; emocijų valdymo problemos; yra socialiai atsiskyręs arba apsiriboja tik paviršutiniškais santykiais su kitais; savivaizdis pagrįstas asocialiomis normomis; tinkamų tarpasmeninių įgūdžių stoka; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; neturi tikslų, linkęs gyventi šiandiena; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; stokoja empatijos; būdingas konkretus / nelankstus mąstymas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; išreiškia neigiamas nuostatas pataisos įstaigos / probacijos tarnybos personalo atžvilgiu; priežiūros / apribojimų pažeidimai; būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį.  Šie veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl nėra pagrindo abejoti jų egzistavimu bei aktualumu sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Teismo nuomone, tiek nuteistajam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičius, tiek jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nustatyta vidutinė ir nuo ankstesnių nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimų yra nepakitusi yra akivaizdus patvirtinimas, kad tiek šiuo metu, tiek ir viso bausmės atlikimo metu J. J. pakankamų pastangų mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nededa. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

11.       Be to, tai, kad nėra pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu nuteistajam taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui, betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kad nuteistajam yra būdingas socialinis atsiskyrimas, su draugais ir pažįstamais jį labiau sieja žalingi įpročiai, nei artimas ryšys. Kalbėdamas apie save apibūdina save kaip „blogą, nes geria“, o stipriųjų savybių įvardinti negeba bei nurodo, kad „per daug apie nieką negalvoja“. Stebima, jog asmens savivertė pažemėjusi, tam tikrų situacijų metu jis nepasitiki savo jėgomis. Kalbant apie galimus pokyčius nurodo, jog nežino ką savyje norėtų keisti ir kaip tai padaryti. Įvertinimo metu išryškėja, kad nuteistąjį piktnaudžiauti alkoholiu dažnai pastūmėja stresiniai išgyvenimai. Kalbėdamas apie dabartinius nusikaltimus nurodo, jog taip jau susiklostė situacija, kad nusikalto spontaniškai ir neapgalvodamas kokios bus tokio jo elgesio pasekmės. Asmuo yra pernelyg linkęs pasitikėti savo sėkme. Pokalbio metu nurodo, jog dažniausiai yra ramus žmogus, tačiau pavartojęs alkoholio tampa aktyvesnis, greičiau išprovokuojamas ir gali panaudoti fizinį smurtą aplinkinių atžvilgiu (pripažįsta, jog kartą yra panaudojęs fizinį smurtą partnerės atžvilgiu). Nuteistasis nėra išugdęs problemų sprendimo įgūdžių, todėl dažniausiai vengia jas spręsti prisitaikydamas prie esamos situacijos bei laukdamas kol sunkumai patys išsispręs. Kalbėdamas apie ateitį teigia, jog nieko neplanuoja, kol yra įkalintas, nes tuomet, kai suplanuoja jam nepavyksta savo planų įgyvendinti (šiuo metu atlieka aštuntą laisvės atėmimo bausmę). Vertinant asmens gyvenimo istoriją stebima, jog jis net ir tais retais atvejais, kuomet išsikeldavo tikslus negebėjo jų nuosekliai ir kryptingai siekti. Nuteistajam trūksta gebėjimo įsijausti į kitų žmonių situaciją, suprasti jų jausmus. Nuteistasis neieškojo galimybių įsidarbinti. Dėl darbo nesikreipė nei žodžiu, nei raštu. Taip pat nesikreipė dėl įstojimo mokytis. Pozityvaus užimtumo veikose taip pat beveik nedalyvauja. Teisės pažeidėjas savo gyvenimo istorijoje yra ne kartą pažeidęs nustatytus teisės aktus bei įstatymus, net ir susidūręs su įvairiomis teisinėmis poveikio priemonėmis, negebėjo koreguoti bei tinkama linkme nukreipti savo elgesio. Nuteistasis šiuo metu neigiamai vertina įvykdytus nusikaltimus, tačiau požiūris į juos išlieka paviršutiniškas, stokojantis gilesnės analizės. Nuteistojo ankstesnė negatyvi patirtis suponuoja prielaidas apie nuteistojo nepakankamą gebėjimą gerbti visuomenėje nustatytas taisykles bei moralines normas. Nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių bei nevykdo Komisijos rekomendacijų. 

12.       Abejonių dėl sėkmingos nuteistojo probacijos kelia ne tik nustatomi nuteistojo riziką nusikalsti didinantys veiksniai, bet ir jo finansinis nestabilumas. Analizuojant asmens nusikalstamo elgesio istoriją stebima, jog nuteistojo dalis nusikalstamų veikų susijusi su siekiu pasisavinti svetimą turtą, t.y. stebimas finansinis nusikalstamo elgesio motyvas. Požiūris į darbą laisvės atėmimo vietų įstaigoje atvykus į įstaigą deklaruojamas teigiamas, tačiau šiuo metu nuteistasis nedirba mokamo darbo. J. J. raštiškai nesikreipė dėl darbo VĮ „Mūsų amatai“ taip pat nei žodžiu nei raštu nesikreipė dėl darbo ūkio aptarnavimo brigadoje. Motyvacijos įsidarbinti neparodė. Po paleidimo į laisvę bus bedarbis, pažymos apie įdarbinimą paleidimo atveju įstaigos administracijai nepristatė. Nuteistasis pajamų negauna. Bausmės atliko metu yra prašęs pataisos namų administracijos skirti vienkartinę pašalpą. Gyvena pilnai išlaikomas valstybės ir laisvėje esančių artimųjų paramos dėka. Finansiškai yra priklausomas. Be to, nuteistasis turi skolų. Buvo gauta Turto valdymo skyriaus pažyma rašyta 2022 vasario 23 d., kad J. J. privalo išmokėti 17 399,02 Eur. Neišskaičiuota jokia suma.  Taigi, nuteistojo finansiniai įsipareigojimai išlieka dideli, o galimybės juos dengti yra ribotos, kas teismui duoda pagrindo išvadai, jog neįvykdytos didelės finansinės prievolės gali paskatinti nuteistąjį laisvėje vengti legalaus darbo bei oficialių pajamų ir tai stipriai apsunkins ir nuteistojo integraciją į visuomenę.

13.       Nors aplinkybės, susijusios su veika, už kurios padarymą J. J. šiuo metu atlieka bausmę, ankstesni teistumai, neatliktos bausmės dalis, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, kas ir buvo padaryta, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys. Analizuojant nuteistojo dokumentinę medžiagą matyti, jog J. J. ankščiau teistas 15 kartų (dominavo turtiniai nusikaltimai), laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje atlieka septintą kartą už labai sunkios nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstama veika buvo padaryta alkoholio įtakoje prieš sugyventinę, kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro prielaidas griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Šios aplinkybės, įvertinus jas su kitomis anksčiau paminėtomis aplinkybėmis, leidžia abejoti tuo, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis lygtinio paleidimo laikotarpiu.

14.       Aukštesnysis teismas pažymi, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo ir ilgalaikio poveikio nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Analizuojamu atveju J. J. lygtinio paleidimo sąlygų neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, akivaizdi pažanga mažinant šią riziką nenustatyta, todėl tiek Komisija, tiek apylinkės teismas neturėjo pagrindo priimti sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

15.       Teismo vertinimu, nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartis paliekama nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo J. J. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                             Gytis Večerskas