Byla Nr. 1S-678-348/2018

                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                      2.5.14.; 2.5.19.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgio Kiškio ir Valdo Vitunsko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2018 m. liepos 2 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. A. M. nuteistas 2014 m. gruodžio 29 d. Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Sovetsko miesto teismo nuosprendžiu, iš dalies pakeistu apeliacine 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį, 30 straipsnio 3 dalį, 229.1 straipsnio 3 dalį ir paskirta galutinė 9 metų laisvės atėmimo bausmė. 2017 m. rugsėjo 13 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Sovetsko miesto teismo nuosprendžiu paskirta bausmė prilyginta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 daliai, 21 straipsnio 1 daliai, 199 straipsnio 3 daliai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirta galutinė 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2021 m. lapkričio 9 d.
2. Komisija 2018 m. liepos 2 d. priėmė nutarimą Nr. 91-177 taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį.
3. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi Komisijos nutarimo nepatvirtino, motyvuodamas tuo, kad nuteistojo pažanga dar nepakankama taikyti lygtinį paleidimą.
4. Nuteistasis A. M. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo ir pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
1. Skunde nurodo, kad bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu buvo tik vieną kartą baustas drausmine nuobauda, yra vieną kartą paskatintas. Taip pat bausmės atlikimo metu dalyvavo privalomose ir papildomose programose ir užsiėmimuose. Nors buvo kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją dėl darbo, tačiau tik trumpą laiko tarpą dirbo kirpėjo padėjėju. Iš pareigų buvo atleistas ne dėl jo kaltės. Apeliantas pažymi, kad paleistas iš pataisos įstaigos bus įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pakartotino nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo. Bausmės atlikimo metu padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio ir mąstymo, todėl toliau nori dorai gyventi, dirbti ir rūpintis savo šeima.
2. Taip pat apeliantas teigia, kad turi mažamečių vaikų, kuriems sunku be tėvo. Skundo autoriaus nuomone, apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, neįvertino daugelio aplinkybių ir dėl jų nepasisakė savo nutartyje.
5. Nuteistojo A. M. skundas atmestinas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje, 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
7. Teisėjų kolegija pažymi, kad būtina sąlyga taikyti lygtinį paleidimą – nuteistojo elgesio, nuostatų pokyčiai, kurie lemia žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir (arba) jos ryškų, ženklų, akivaizdų sumažėjimą, ir kurie leidžia pagrįstai manyti, jog laisvėje nuteistasis nebedarys naujų nusikalstamų veikų, sugebės laikytis jam taikomų apribojimų, nepažeidinės įstatymų ir gerbs visuomenines elgesio taisykles. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo motyvais, jog tokiai išvadai šiuo metu dar nėra pakankamo pagrindo.
8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, tačiau atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jis priskiriamas ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (42 balai), todėl, net ir įvertinus tai, kad šis vertinimas nuo pradinio (45) sumažėjo 3 balais, vis tik teigti, kad pažanga, kuri sudarytų pagrindą išvadai, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis, yra akivaizdi ir įtikinanti, byloje pagrindo dar nėra.
9. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, nuteistojo A. M. elgesys pataisos įstaigoje nebuvo nepriekaištingas viso bausmės atlikimo metu, nes vieną kartą padarė vidaus tvarkos pažeidimą, už ką buvo skirta nuobauda. Nors ši nuobauda buvo panaikinta gavus paskatinimą ir šiuo metu negalioja, tačiau ji yra svarbi vertinant nuteistojo elgesio pokyčius, jų stabilumą ir sudaro prielaidas spręsti apie apelianto pasiruošimą laikytis nustatytų draudimų, privalomų elgesio taisyklių laisvėje. Nors nuteistasis A. M. skunde tvirtina, jog yra pasirengęs toliau gyventi dorai, tačiau iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis turi dviprasmišką nuostatą į priežiūrą, buvo prižiūrimas ir nesilaikė jam keliamų reikalavimų. Be to, A. M. kalbėdamas apie problemas, ypatingai tas, kurios turėjo įtakos jo nusikalstamumui, neigia turintis kokių nors problemų ir galvoja, kad nėra nieko, su kuo jis negalėtų susidoroti, o jo nuomone didžiausia problema, kad reikia atlikti laisvės atėmimo bausmę. 
10. Be to, nors nuteistojo A. M. nuobauda nebegalioja, bandė įsidarbinti, palaiko gerus santykius su artimaisiais, laisvėje turėtų kur gyventi ir dirbti, tačiau vis dar kaip kriminogeninis veiksnys, reikšmingas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, nurodomas nuteistojo mąstymas ir elgesys bei emocinė gerovė. Nors nuteistasis dalyvavo eilėje programų, skirtų koreguoti elgesį, tačiau, kokią realią įtaką jos turėjo keičiant nuteistojo elgesį ir mąstymą, nei socialinio tyrimo išvadoje, nei nutarime nenurodoma. Kaip matyti, nuteistasis praeityje kartojo tas pačias klaidas, ne visada tinkamai pasirinkdavo problemų sprendimo strategijas, apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes. Nors nurodoma, jog nuteistasis bando koreguoti savo elgesį, tačiau tokių duomenų nepakanka išvadai, jog yra realūs, stabilūs pokyčiai nuteistojo elgesyje ir mąstyme, kurie leistų neabejoti nuteistojo nuoširdumu bei pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio jo elgesio laisvėje. Pažymima tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 3 balais, tačiau visgi išlieka vidutinė – 42 balai. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro ne tik statiniai veiksniai, kurių nuteistasis negali pakeisti, tačiau ir dinaminiai, kurie gali kisti, todėl nuteistasis turi visas galimybes pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinti. Visos šios aplinkybės šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados apie tvirtą pažangą keičiant mąstymą ir elgesį ir nesuteikia pagrindo išvadai, jog šiuo metu A. M. būdamas lygtinai paleistas iš tiesų sugebės laikytis jam skirtų įpareigojimų, draudimų, suvaržymų, sugebės laikytis įstatymų ir nenusikalsti bei nedaryti naujų teisės pažeidimų.
11. Įvertinus visas aptartas aplinkybes, konstatuojama, kad nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Esant išdėstytoms aplinkybėms, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais teisinio pagrindo nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

atmesti nuteistojo A. M. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai              Svetlana Jurgaitienė

              Jurgis Kiškis

              Valdas Vitunskas