Civilinė byla Nr. 2S-711-730/2019
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05773-2018-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11; 3.3.2.4; 3.3.2.5
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gegužės 9 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-9182-328/2018 pagal pareiškėjo S. G. skundą dėl antstolio Jono Petriko veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Jonas Petrikas, M. P., uždaroji akcinė bendrovė „Autoartus“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas skundu dėl antstolio veiksmų prašo panaikinti 2018 m. birželio 1 d. patvarkymą, atšaukti šiuo patvarkymu paskelbtas varžytynes. Nurodė, jog sprendimas rengti antrąsias pakartotines varžytynes dėl administracinio pastato pardavimo, o kartu ir 2018 m. birželio 1 d. patvarkymas, kuriuo šis sprendimas įformintas, yra nepagrįsti. Nurodė, jog išieškojimą vykdančiam antstoliui žinoma, kad 2018 m. sausio 2 d. patvarkymu buvo atmestas pareiškėjo prašymas dėl ekspertizės skyrimo, dėl šio patvarkymo buvo teikiamas skundas, kurį iš dalies patenkino Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. kovo 12 d. nutartimi. Tačiau dėl šios nutarties antstolis pateikė atskirąjį skundą, kuris nėra išnagrinėtas. Mano, jog tolesnis turto pardavimo iš varžytynių vykdymas prasilenkia tiek su skolininko, tiek su išieškotojo, tiek ir su varžytynėse dalyvaujančių ar ketinančių dalyvauti pirkėjų interesais, kadangi nesulaukus ginčo išsprendimo lieka tikimybė, jog pastatas pardavinėjamas už nepagrįstai mažą kainą. Pažymėjo, jog skundžiamu patvarkymu parduodamas tik administracinis pastatas, tačiau nėra jokių duomenų, jog būtų pardavinėjamas ir žemės sklypas, ant kurio šis pastatas yra, ar atitinkama teisė į žemės sklypo dalį. Mano, jog šiuo atveju turi būti gautas bent jau žemės sklypo, ant kurio stovi administracinis pastatas, savininko sutikimas. Administracinio pastato pardavimas, neaptarus teisių į žemės sklypą, gali sukurti įstatymams prieštaraujančią situaciją, neapibrėžtą teisinę padėtį, kai pastatas priklausytų vienam savininkui, o teisė naudotis sklypu – kitam savininkui. Mano, jog nurodytos aplinkybės leidžia teigti, jog paskelbtos varžytynės negali būti vykdomos, todėl atšauktinos.
2. Suinteresuotas asmuo antstolis Jonas Petrikas išnagrinėjo pareiškėjo skundą, patvarkymu skundo netenkino, skundą kartu su vykdomosios bylos kopija perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui. Patvarkyme, kuriuo pareiškėjo skundo netenkino, nurodė, jog skundas nepagrįstas. Atkreipė dėmesį, jog skundo dėl antstolio veiksmų padavimas vykdymo veiksmų nestabdo, todėl nesutinka, jog antstolis neturi teisės atlikti priverstinius vykdymo veiksmus, iki skundas bus išnagrinėtas. Nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog administracinis pastatas pardavinėjamas už nepagrįstai mažą kainą, kadangi pirmosiose varžytynėse nedalyvavo nė vienas dalyvis, antrosios varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis, kadangi varžytynių laimėtojas nesumokėjo visos sumos už turtą, o skundo surašymo dieną varžytynėse nebuvo užsiregistravęs nė vienas dalyvis, visa tai rodo, jog parduodamo turto kaina yra pakankamai aukšta ir atitinka nekilnojamojo turto rinkos realijas. Pažymėjo, jog skolininkas, gavęs turto arešto aktą, jau galėjo įgyvendinti teisę pasiūlyti savo areštuoto turto pirkėją, tačiau šia teise nepasinaudojo, kas leidžia teigti, jog iš varžytynių parduodamo daikto vertė yra pakankamai aukšta ir atitinka nekilnojamojo turto rinkos vertę. Nurodė, jog atsižvelgdamas į tai, kad skolininkas nėra žemės sklypo, ant kurio stovi administracinis pastatas, savininkas, ir į tai, kad daikto pardavimas iš varžytynių neprieštarauja įstatymų ar sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms, antstolis pagrįstai varžytynių skelbime nenurodė, jog iš varžytynių parduodamas ir žemės sklypas ar jo dalis, kadangi pirkėjas nusipirkdamas šį nekilnojamąjį turtą iš varžytynių turės teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip ir nekilnojamojo daikto pardavėjas.
3. Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Autoartus“ pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo su skundu nesutiko, prašė skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog pareiškėjas, teikdamas skundus dėl antstolio veiksmų, akivaizdžiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir vilkina išieškojimo procesą. Antstolis turto kainą nustatė atlikęs teisės aktuose nustatytas procedūras, vadovaudamasis įstatymu, teismai nenustatė jokių pažeidimų, todėl nėra jokių pagrindų abejoti, kad antrosiose turto pardavimo varžytynėse pradinė parduodamo turto kaina atitiko jo vertę. Pastebėjo, jog pareiškėjas nėra žemės sklypo, ant kurio yra parduodamas turtas, savininkas, nėra įgaliotas atstovauti savininko interesams, todėl negali reikšti jokių reikalavimų už kitą asmenį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi netenkino pareiškėjo S. G. skundo dėl antstolio veiksmų. Pagrindiniai nutarties motyvai:
4.1. Dėl ekspertizės trūkumų pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pastato vertei nustatyti antstolis skyrė ekspertizę. 2017 m. lapkričio 27 d. patvarkymu antstolis, remdamasis gautu ekspertizės aktu, areštuotą turtą įvertino. Įsiteisėjusia 2018 m. spalio 5 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi (civilinė byla Nr. 2YT-3704-639/2018) nustatyta, jog parduodamo iš varžytynių turto vertė yra nustatyta pagrįstai ir teisėtai. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2S-890-513/2018) nustatyta, jog eksperto nustatyta turto vertė nesukėlė abejonių, o pareiškėjas, reikšdamas abejones dėl nustatytos pastato vertės, įrodymų, patvirtinančių šias abejones, nepateikė, naujų aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti eksperto nustatyta turto verte, neįrodė.
4.2. Dėl turtinės teisės įtakos parduodamam turtui pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas abejones dėl nustatytos turto vertės grindžia deklaratyvaus pobūdžio teiginiais apie galimą valstybinės žemės nuomos teisės įtaką nekilnojamojo turto vertei, nėra aišku, kokią įtaką pastato vertės nustatymui gali daryti ir (ar) daro turtinė teisė į žemės sklypą, kokios vertės ši turtinė teisė. Iš byloje pateiktos 2005 m. balandžio 27 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties turinio matyti, jog pareiškėjui buvo išnuomota valstybei priklausančio žemės sklypo dalis, remiantis 2004 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, kuria pareiškėjas įgijo nuosavybes teise administracinį pastatą, tai yra valstybinio žemės sklypo dalis pareiškėjui išnuomota statiniui pagal paskirti naudoti. Įvertinus galiojantį teisinį reglamentavimą dėl valstybinės žemės sklypų nuomos ir aplinkybę, jog įstatyme nėra įtvirtintas imperatyvas kartu su statiniu perleisti ir žemės sklypo, reikalingo naudoti statinį pagal paskirtį, nuomos teisę, darytina išvada, jog pareiškėjo argumentai dėl varžytynių (ne)teisėtumo ir (ar) teisinio neapibrėžtumo nėra pagrįsti.
4.3. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju, išnagrinėjus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir išanalizavus bylos medžiagą, darytina išvada, jog antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, nepažeidė CPK VI dalyje esančių nuostatų, vykdymo procese įkainojo areštuotą turtą, vykdė šio turto pardavimo varžytynes, pareiškėjas jokių naujų objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti nustatyta turto verte, nepateikė, aplinkybių, sudarančių pagrindą prielaidoms apie kitokią, nei nustatyta vykdymo procese, areštuoto turto vertę, nenurodė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėjas S. G. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Dėl ekspertizės trūkumų apeliantas nurodo, kad ekspertizės akte nėra nurodytos turtinės teisės į žemės sklypą, dėl to ekspertizės akte nurodyta turto vertė yra per maža. Teigia, kad nors pirmosios instancijos teismas ir nurodė, jog Nekilnojamojo turto registro pateikiama turto vertė nustatyta masinio vertinimo būdu, tačiau, apelianto vertinimu, masinio vertinimo būdu nustatyta turto kaina būna žemesnė nei reali turto kaina, todėl tai, kad masinio vertinimo būdu nustatyta administracinio pastato kaina yra daug didesnė, duoda pagrindą spręsti dėl kainos nustatymo netinkamumo.
5.2. Dėl turtinės teisės apeliantas nurodo, kad vykdymo proceso metu pateiktame Nekilnojamojo turto kainos vertinimo ekspertizės akte nėra duomenų ar kitos informacijos apie turtinės teisės į žemės sklypą (viena iš esminių turto vertės nustatymo sudėtinės dalių), o tai leidžia daryti prielaidą jog antstolio užduotyje dėl turto vertinimo nebuvo įtrauktas šis vienas iš esminių veiksnių, turinčių įtaką administracinio pastato vertei nustatyti. Teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog žemės sklypo vertė nėra įtraukta nustatant turto vertę, yra pagrindas teigti, jog pastato vertė nebuvo nustatoma kaip turtinio vieneto (drauge su teise naudotis žemės sklypu), kas pažeidžia skolininko interesus parduodant jo turtą iš varžytynių.
5.3. Dėl antstolio veiksmų neteisėtumo apeliantas nurodo, kad nors apeliantas ir nepasinaudojo teise skirti pakartotinę turto ekspertizę, tačiau antstolis nuo pareigos tinkamai įkainoti turtą nėra atleidžiamas. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, administracinis pastatas varžytynėse pardavinėtas už netinkamai nustatytą kainą, kas pažeidžia ir skolininko interesus.
6. Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Autoartus“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Dėl ekspertizės trūkumų nurodo, kad nesutinka su apelianto argumentu, kad nustatyta kaina yra per maža. Teigia, kad apelianto nurodytas argumentas, kad masinio turto vertinimo metu nustatyta turto vertė neturi būti mažesnė nei turtą vertinant individualiai, yra nepagrįstas. Nurodė, kad vertinant turtą individualiai atsižvelgiama į vertinamo turto buvimo vietos ekonominius, socialinius rodiklius, vertinamo turto teisinį rėžimą, turto arba verslo plėtros galimybes. Tačiau nagrinėjamu atveju netgi parduodant turtą iš pirmųjų varžytynių neatsirado nė vieno turto pirkėjo.
6.2. Dėl turtinės teisės nurodo, kad apelianto argumentas, jog jo turima turtinė teisė į žemės sklypą turi įtakos turto vertei, yra nepagrįstas. Teigia, kad nagrinėjamu atveju buvo parduodamas tik pastatas, o ne turtinė teisė, todėl antstolis neturėjo ne tik pareigos, bet ir teisės vertinti pareiškėjo teisę į žemės sklypo nuomą.
6.3. Dėl antstolio veiksmų neteisėtumo nurodo, kad apeliantas atskirajame skunde nenurodo, kokias teisės aktuose nustatytas procedūras pažeidė antstolis, tai yra kokius neteisėtus veiksmus atliko ir teisės aktus pažeidė, dėl ko skundžiamas patvarkymas turi būti panaikintas. Pažymėjo, kad teismai, išnagrinėję ne vieną apelianto skundą, nenustatė jokių pažeidimų, todėl nėra jokių pagrindų abejoti, kad antrosiose varžytynėse nustatyta parduodamo pastato kaina atitiko rinkos vertę.
7. Suinteresuotas asmuo antstolis Jonas Petrikas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Dėl ekspertizės trūkumų nurodo, kad antstolis, gavęs teismo eksperto 2017 m. lapkričio 21 d. ekspertizės aktą, priėmė patvarkymą dėl turto įkainojimo. Ekspertizės skyrimo metu apeliantas nušalinimo ekspertui nereiškė. Vėliau apelianto atstovas pateikė prieštaravimą dėl turto įkainojimo, todėl apeliantui buvo siūloma pasirinkti atestuotą turto vertintoją ir sumokėti pinigų sumą, reikalingą ekspertizei atlikti. Apeliantas antstolį informavo pranešimu, kad už ekspertizę nemokės, todėl antstolis atsisakė tenkinti apelianto prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo. Pažymėjo, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-3152-323/2018 įpareigojo antstolį priimti patvarkymą, suteikiantį skolininkui 30 dienų terminą į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėti sumą, reikalingą ekspertizei atlikti, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-890-513/2018 panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir S. G. skundą atmetė.
7.2. Dėl turtinės teisės nurodo, kad apeliantas nepateikė duomenų, kokiam teisės aktui prieštarauja skolininkui priklausančių pastatų pardavimas. Tai, kad žemės sklypas, ant kurio stovi skolininkui priklausantis administracinis pastatas, priklauso valstybei, netrukdo šio pastato naudoti pagal paskirtį. Pažymėjo, kad turtą įsigijęs asmuo turės teisę pastatą įregistruoti viešajame registre ir juo naudotis.
7.3. Dėl antstolio veiksmų neteisėtumo nurodo, kad apelianto atstovas reiškia nepagrįstus skundus, sąmoningai siekia sudaryti visas įmanomas kliūtis įvykdyti prievolę kreditoriui, pažeidžia išieškotojo interesus ir siekia vilkinti vykdymo procesą. Nurodo, kad apeliantas, nelaukdamas skundo išnagrinėjimo rezultato ir teikdamas kitus skundus dėl antstolio veiksmų praktiškai su tais pačiais reikalavimais, siekia ne įvykdyti kreditinius įsipareigojimus ar bendradarbiauti su antstoliu, o sąmoningai kliudyti antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą ir kenkti išieškotojui.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Pagrindų peržengti skundo ribas ar absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338, 320 straipsniai).
9. Byloje yra kilęs ginčas, ar antstolis skirdamas ekspertizę ir nustatydamas turto vertę tinkamai įkainojo apeliantui priklausantį turtą – administracinį pastatą.
Dėl atskirojo skundo argumentų
10. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė apelianto argumentus dėl ekspertizės trūkumų. Apeliantas teigia, kad turtas buvo įvertintas netinkamai, per maža rinkos verte, mažesne nei nurodyta masinio turto vertinime, neįvertinus apelianto turtinės teisės į žemės sklypą. Atsižvelgiant į atskirajame skunde nurodytus motyvus, byloje keliami klausimai, ar antstolio paskirtas turto vertintojas tinkamai atliko ekspertizę, ar eksperto nustatyta turtė vertė gali būti mažesnė nei vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, ir ar antstolis teisėtai nustatė parduodamo turto rinkos vertę.
11. Turto pardavimas iš varžytynių yra skolininko nuosavybės teisių ribojimas, kuris turi būti atliekamas atsižvelgiant į privalomus reikalavimus. Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pakeitimu prieš savininko valią. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai) teisių apsauga. Areštuoto turto pardavimo iš varžytynių tinkamos kainos nustatymas kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojamas kaip esminė varžytynių teisėtumo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009, 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009).
12. Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas turi būti įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą ir arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto rinkos kaina. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti turi teisę skirti ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis).
13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2017 m. birželio 13 d. patvarkymu antstolis skyrė administracinio pastato turto rinkos vertės ekspertizę (v. b. l. 123, t. II). 2017 m. lapkričio 27 d. patvarkymu dėl turto arešto akte nurodytos areštuoto turto vertės pakeitimo, atsižvelgdamas į gautą ekspertizės išvadą, antstolis pastatą įvertino 262 000 EUR (v. b. l. 174, 175, t. II). 2017 m. gruodžio 5 d. patvarkymu dėl pakartotinės ekspertizės antstolis tenkino skolininko prašymą skirti pakartotinį turto vertinimą, nurodė į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėti sumą, reikalingą ekspertizei atlikti (v. b. l. 197, t. II), tačiau, apeliantui nesumokėjus, antstolis 2018 m. sausio 2 d. patvarkymu paliko areštuoto turto vertę, kuri nustatyta 2017 m. lapkričio 21 d. ekspertizės aktu (v. b. l. 206, t. II). 2018 m. sausio 26 d. patvarkymu dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių antstolis nutarė paskelbti pastato pardavimo varžytynes (v. b. l. 221, t. II). Pareiškėjas dėl 2018 m. sausio 26 d. patvarkymo pateikė skundą dėl antstolio veiksmų (v. b. l. 239–240, t. II), kuris Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-3704-639/2018 atmestas.
14. Apeliantas ginčija antstolio veiksmus tuo aspektu, kad yra netinkamai atlikta turto ekspertizė, neįvertinus turtinės teisės įtakos turto vertei. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet ir realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, kas sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).
15. Nagrinėjamu atveju iš apelianto pateikto atskirojo skundo motyvų matyti, kad apeliantas iš esmės nurodo aplinkybes, kurios buvo nagrinėtos Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-3704-639/2018. Šia nutartimi konstatuota, kad apeliantui buvo sudarytos sąlygos ir nustatytas terminas ne tik atlikti ekspertizę savo lėšomis, tačiau taip pat konstatuota, kad parduodamo iš varžytynių turto vertė yra nustatyta pagrįstai ir teisėtai ir duomenų, kuriais remiantis galima būtų paneigti turto vertę, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kad minėta nutartis yra įsiteisėjusi, apeliantui nepateikus duomenų apie faktiškai pasikeitusias aplinkybes, nėra pagrindo prielaidai, kad turto vertės nustatymas atliekant ekspertizę buvo atliktas su trūkumais ar trūkumai paaiškėjo tik po ekspertizės atlikimo.
16. Apelianto nurodyti argumentai, kad ekspertizės ydingumą įrodo ir aplinkybė, jog ekspertas nevertino apelianto turimos teisės – nuomos į žemės sklypą teisės, laikomas nepagrįstais. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad buvo areštuotas ir eksperto įvertinas apeliantui priklausantis nekilnojamasis objektas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris yra pastatytas žemės sklype, priklausančiame Lietuvos Respublikai (v. b. l. 264–265, t. II). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384-684/2018). Be to, CK 6.394 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo, kai tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Nagrinėjamojoje situacijoje suinteresuotas asmuo, įsigijęs apeliantui priklausantį pastatą, įgis teisę naudotis ir žemės sklypu, kuris yra būtinas įsigytiems pastatams eksploatuoti, todėl laikoma, kad apeliantui nenurodžius objektyvių duomenų apie parduodamo turto pasikeitimą, tai yra esminį turto pagerinimą ar kitas aplinkybes, sudarančių pagrindą abejoti ekspertizės objektyvumu ar būtinybę atlikti naują ekspertizę, nurodyti argumentai dėl ekspertizės ydingumo laikomi nepagrįstais.
17. Apelianto argumentas, kad nagrinėjamu atveju ekspertizės trūkumus įrodo ir faktas, kad masinio turto vertinimo būdu nustatyta turto vertė yra didesnė, laikytinas nepagrįstu. Nekilnojamojo turto masinis vertinimas yra nekilnojamojo turto vertinimo būdas, kai per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją ir automatizuotas Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės ir vertinimo technologijas, yra įvertinama panašių nekilnojamojo turto objektų grupė. Atlikus nekilnojamojo turto masinį vertinimą, parengiama bendra tam tikroje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, o kiekvieno nekilnojamojo turto vieneto ataskaita nerengiama (Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalis). Be to, viešame registre pateikti duomenys atlieka išviešinimo, bet ne realią vertę nustatančią funkciją. Individualusis turto vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į individualias jo savybes tam tikrą dieną, turtas vertinamas atitinkamu turto arba verslo vertinimo metodu, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Darytina išvada, kad valstybės įmonės Registrų centro standartizuotas masinis vertės nustatymas (vidutinė rinkos vertė) neatitinka tikrosios apeliantui priklausančio turto vertės, nes nustatant nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę masinio vertinimo būdu neįmanoma atsižvelgti į veiksnius, reikšmingai lemiančius objekto rinkos vertę, tai yra faktinė objekto būklė, įrengimo lygis, nekilnojamojo turto panaudojimo universalumas, plėtros potencialas ir kiti objekto vertę lemiantys faktoriai, kurių neįmanoma nustatyti ir įvertinti neatlikus ekspertizės.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
18. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias CPK normas ir pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolio Jono Petriko veiksmų. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
19. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atskirojo skundo netenkinus, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
21. CPK 443 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų interesai yra priešingi, teismas gali turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamu atveju apelianto atskirasis skundas atmestas. Antstolis už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą turėjo 95 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Autoartus“ už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą turėjo 484 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šios antstolio ir suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Autoartus“ išlaidos yra pagrįstos, neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatytų dydžių, dėl to šios išlaidos antstoliui ir suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Autoartus“ priteistinos iš apelianto S. G. (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 6 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo S. G. antstoliui Jonui Petrikui 95 EUR išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Priteisti iš pareiškėjo S. G. suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Autoartus“ 484 EUR išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Teisėja Erinija Kazlauskienė