Pirmosios instancijos teismo teisėja                         Civilinė byla Nr. 2A-10-755/2016

Daina Lisaitė              Proceso Nr. 2-08-3-04986-2014-7                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.21., 3.3.1.22.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTArtis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 2 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Eigirdo Činkos, teisėjų Birutės Jonaitienės ir Birutės Valiulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. E. E. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-105-812/2015 pagal ieškovo ieškinį atsakovams UAB „Sigitos balansai“, Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, (duomenys neskelbtini) T. S., Panevėžio priešgaisrinei gelbėjimo valdybai, A. B., žmonių su negalia VšĮ „Aplinka visiems“, Panevėžio visuomenės sveikatos centrui, Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl statybos leidimo panaikinimo, neteisėtos statybos padarinių pašalinimo,

n u s t a t ė :

ieškovas G. E. E. ieškiniu teismo prašė: panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gruodžio 3 d. Statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti atsakovę UAB „Sigitos balansai“ per teismo nustatytą terminą nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, ieškovo 2011 m. rugpjūčio 2 d. duotą sutikimą A. B. statytis dviejų aukštų pastatą ant esamų pamatų (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, pripažinti niekiniu sandoriu nuo jo sudarymo momento, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ieškovas nurodė ir pirmosios instancijos teisme ieškovas ir jo atstovas paaiškino, kad ieškovas yra žemės sklypo ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., savininkas. Gretimame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., 0,012 ha ploto, priklausančiame Lietuvos Respublikai, atsakovė UAB „Sigitos balansai“ vykdo statybą, neturėdama privalomų statybą leidžiančių dokumentų, arba turėdama leidžiančius statybą dokumentus, tačiau išduotus nesilaikant imperatyvių įstatymo ir teisės aktų reikalavimų.1992-05-04 Panevėžio miesto valstybinė statybos inspekcija išdavė statytojui UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos leidimą Nr.12 administracinio-gamybinio pastato (duomenys neskelbtini) statybai, galiojusį iki 1993-05-04. Žemės sklypą statybai skyrė Panevėžio miesto valdyba 1991-12-02  potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini). Statinių, esančių greta ginčo sklypo - (duomenys neskelbtini) (buvęs pavadinimas (duomenys neskelbtini)), Panevėžio m., bendrasavininkai minėtu laiku buvo D. N. M. ir ieškovo tėvai E.. Statybos projektas parengtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Statinys suprojektuotas 1992 m., jame nesilaikyta atstumų nuo statinio iki kaimyninio sklypo ribų, negauti dviejų kaimyninių sklypų savininkų - ieškovo tėvų ir Lietuvos valstybės sutikimai. Statybos leidimo išdavimo procedūros metu buvo gautas D.N. M. sutikimas blokuoti administracinį gamybinį pastatą prie esamų (duomenys neskelbtini) statinių, tačiau negautas kitų nekilnojamojo turto bendrasavininkių – E. sutikimas, nors toks sutikimas privalėjo būti duodamas nepriklausomai nuo to, kad tėvai nebuvo blokuojamo garažo savininkai. Ieškovas pripažįsta, kad dėl statomo statinio ieškovo tėvai pretenzijų statytojui UAB „(duomenys neskelbtini)“ nereiškė. Sutikimą pastato blokavimui davė tokios teisės neturėjęs asmuo - (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kuris niekada nebuvo valstybinės žemės tvarkytoju,todėl toks sutikimas,kaip sandoris,prieštaraujantis imperatyvioms teisės normoms, pripažintinas niekiniu teismo iniciatyva. 1992-07-15 ieškovas tapo dalies gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., garažo bei ūkinio pastato bendrasavininku ieškovo motinai V. E. dovanojus jai priklausiusią gyvenamojo namo dalį, tačiau iš ieškovo taip pat nebuvo gautas sutikimas dėl administracinio pastato blokavimo su namų valdoje esančiu garažu. Pagal minėtą statybos leidimą buvo pradėti statybos darbai – įrengti pastato pamatai. 2001-11-22 dovanojimo sutartimi ieškovo tėvai padovanojo ieškovui likusią nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, dalį. Administracinio-gamybinio pastato pamatai buvo perleisti eilei savininkų, nurodant statybos baigtumą 17 procentų, statybos nebuvo vykdomos, statybvietė apleista.Valstybinės žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., registruotas valstybės vardu nuo 2000-04-05, sklypo naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, todėl nei administraciniai, nei gyvenamieji pastatai sklype negali būti statomi.

2011-06-10 pamatus, kurie ieškovo teigimu nepagrįstai įregistruoti kaip nebaigtas statyti administracinis-gamybinis pastatas, įsigijo A. B.. 2011-08-02 A. B. atvyko pas ieškovą ir paprašė pasirašyti jo parengtą tekstą: „Aš, G. E., gyv. (duomenys neskelbtini) g. Namo Nr. (duomenys neskelbtini) , sutinku kad A. B. statytųsi dviejų aukštų pastatą ant esamų pamatų (duomenys neskelbtini)“ Ieškovas sutikimą pasirašė, nes norėjo, kad greta esantis žemės sklypas būtų sutvarkytas, kad jame stovėtų pastatas. Ieškovas ir šiuo metu sutinka, kad sklype stovėtų dviejų aukštų pastatas, tačiau ne gyvenamasis namas, o jo aukštis būtų ne didesnis kaip šeši metrai.Nei sutikimo davimo metu, nei vėliau A. B. nepateikė ieškovui statinio projekto, nederino su ieškovu jo detalių, nors pažadėjo namo projektinius sprendinius derinti su ieškovu, neatskleidė jokių aplinkybių apie vykdomą statybą, jos paskirtį. Ieškovas mano, kad atsakovės statinio projektas, išorinė apdaila turėjo būti raštu suderintas su ieškovu. Tokiais trečiojo asmens veiksmais ieškovas buvo suklaidintas, apgautas, dėl ko jo sutikimas pripažintinas niekiniu. Be nurodyto, sandoris yra niekinis, nes neturi turinio ir turi valios ydingumą. Šiuo atveju statytojui buvo būtina gauti du sutikimus - sutikimą statinį statyti arčiau kaimyninio sklypo ribos, negu numato teisės aktai, ir sutikimą, kad naujas statinys būtų blokuojamas prie ieškovo statinio. Tokie sutikimai negauti. Galiojantys teisės aktai nenumato pareigos statytojui pateikti kaimyno sutikimą statyti ant esamų pamatų, A. B. negavo iš ieškovo pritarimo projektui.

2011-07-25 A. B. buvo išduoti specialieji architektūros reikalavimai Nr. 271, kuriuose nurodyta statybos rūšis – rekonstravimas. Ieškovas teigia, kad A. B. savavališkai, neturėdamas statybos leidimo, pasistatė pirmą pastato aukštą. Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, nagrinėdamas ieškovo pareiškimą, sustabdė statybos darbus, 2012-01-04 surašė A. B. Statybos sustabdymo aktą Nr. SSU-50-120104-00001, tačiau nenurodė statybos darbų sustabdymo priežasčių. 2012-01-31 Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius išdavė A. B. kitus specialius architektūros reikalavimus Nr. SPR-40, kuriame nurodyta statybos rūšis – nauja statyba (projekto korektūra). 2012-12-10 A. B. išduotas statybos leidimas statyti naują statinį – administracinį pastatą (teisinių paslaugų biurą) su gyvenamosiomis patalpomis. 2014-05-19 VTPSI prie AM Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pažymoje apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. PASS-SO-140SI9-00068, nurodyta, kad statyba vykdoma be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Ieškovas teigia, kad tokios pažymos nebuvo galima išduoti, nes rūsyje ir pirmame aukšte matyti nukrypimai nuo projekto – nėra atsarginio išėjimo gaisro atveju. Be to, pažymoje nurodyta, kad pastato projektą 2012 m. parengė (duomenys neskelbtini) T. S., kuriai statybos specialisto kvalifikacijos atestatas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas (duomenys neskelbtini), todėl mano, kad projektą, pagal kurį Panevėžio miesto savivaldybes administracija išdavė statybą leidžiantį dokumentą – 2012-12-10 Statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), parengė neturintis teisės asmuo.

2014-05-22 A. B. administracinį pastatą (teisinių paslaugų biurą) su gyvenamosiomis patalpomis (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, pardavė atsakovei UAB „Sigitos balansai“. Atsakovė UAB „Sigitos balansai“ vykdė statybą A. B. išduoto statybos leidimo pagrindu, neturėdama savo vardu išduoto statybos leidimo, pasistatė pastato antrą aukštą, todėl statyba yra savavališka. Atsakovei išduotas statybos leidimas tik dėl administracinio pastato statybos, jame nenurodyti duomenys apie gyvenamųjų patalpų statybą. Be to, leidimas statyti išduotas nepašalinus savavališkos statybos padarinių. Atsakovė UAB „Sigitos balansai“ statybą vykdo valstybiniame žemės sklype, dėl kurio su atsakove nesudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, todėl nesant statybos leidimo išdavimui būtino dokumento, statybos leidimas negalėjo būti išduodamas. Be to, pamatai, įvardinti administraciniu pastatu, buvo pardavinėjami neperleidžiant ir neįgyjant teisių į žemės sklypą ir ankstesniais sandoriais. Atsakovė UAB „Sigitos balansai“ nesudarė su ieškovu laikino žemės sklypo naudojimo sutarties, kaip tai numato Statybos Įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 6 punktas. Ieškovas nesutinka su atsakovės argumentais, kad ji nesinaudoja ieškovo žemės sklypu. Statant statinį ant ribos, visuomet techniškai naudojamasi gretimo sklypo savininko nuosavybe - jo sklypu ir virš šio sklypo oro erdve. Jis pateikė įrodymus, kad ant ieškovui priklausančių pastatų, kiemo krenta statybinių medžiagų likučiai, be to, atsakovė nurodė, kad virš ieškovo žemės sklypo dirbs keltuvas.Teigia, kad pagal sklypo paskirtį šiame žemės sklype negalima nei gyvenamojo namo, nei administracinio pastato statyba, nes nepakeista žemės sklypo paskirtis, be to, žemės sklypo plotas, kuriame stovi statinys, yra per mažas, kad jame būtų galima vykdyti statybą. Žemės sklypo plotas yra 0,012 ha ploto, o statyba leidžiama žemės sklype, kuris yra ne mažesnis nei 400 kv.m. Statinys statomas sklype, kuriam neparengtas detalusis planas. Atsakovės statomas statinys iš esmės yra gyvenamasis namas, neturintis jokių administracinių pastatų požymių. Projektas neatitinka parametrų, keliamų administraciniam pastatui. Pastatas gali būti statomas tik kitos paskirties žemėje (Gyvenamosios teritorijos, Visuomeninės paskirties teritorijos). Tokį statinį gali statyti tik juridinis asmuo, todėl statybos leidimo išdavimas fiziniam asmeniui yra sąmoningai padarytas teisinis pažeidimas. Statinys nepritaikytas žmonių su negalia reikmėms, nėra pandusų, per mažas tambūras ir kita, sklype nesuprojektuota automobilių stovėjimo aikštelė, atskiri tualetai vyrams ir moterims, privalomos rūkymo patalpos, atsarginis išėjimas, projektas nepasirašytas atsakingų pareigūnų. Atsakovės vykdoma statyba fiziškai įtakoja ieškovo turimą statinį ūkinį pastatą-garažą, nes statybos eigoje sutrūkinėjo jo sienos, statybinės atliekos krenta ant stogo. Naujas statinys ieškovo statinį palieka šešėlyje, dėl pastato eksploatavimo jis neteks privatumo, padidės užterštumas, turimas turtas praras komercinį patrauklumą. Ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino, nes 2012 m. statybos leidimas pateiktas ieškovui tik teismo proceso metu, o reikalavimas dėl 2014 m. statybos leidimo pareikštas bylos nagrinėjimo metu.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-06-17 sprendimu ieškinys atmestas. Teismas priteisė iš ieškovo G. E. E. 52,62 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžeto pajamas, 1714,39 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Sigitos balansai“, 1448 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui A. B.. Teismas atsakovės UAB „Sigitos balansai“ prašymą panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir skirti baudą ieškovui G. E. E. už piktnaudžiavimą procesu atmetė. 

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad 1964 m. CK 84 straipsnis numatė bendrą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl pažeistos teisės gynimo pareikšti, pripažino, kad nors byloje pateikti įrodymai patvirtina ieškovo nurodytą aplinkybę, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos leidimo išdavimo metu nebuvo gauti visų gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., naudotojų - ieškovo tėvų - sutikimai dėl administracinio-gamybinio pastato statybos ant sklypo ribos, visi ieškovo argumentai dėl įrodomojo fakto - 1992-05-04 Panevėžio miesto valstybinės statybos inspekcijos išduoto UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidimo vykdyti administracinio - gamybinio pastato (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, statybos-montavimo darbus neteisėtumo, yra atmestini ieškovui netekus teisės ginčyti minėto statytos leidimo išdavimo teisėtumo suėjus ieškinio senaties terminui. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad dalis pastatyto statinio negali būti vadinama pastatu, kad pirkimo-pardavimo sandoriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, nurodęs tai, kad nebaigtas statyti pastatas yra nekilnojamojo turto objektas, kurio statybos baigtumas yra nustatomas procentine išraiška, o duomenys įrašomi Nekilnojamojo turto kadastre. Teismas sprendė, kad byloje duomenų apie vykdytas statybas, 1992-05-04 statybos leidimo pratęsimus iki 2012-12-10 statybos leidimo išdavimo byloje nėra pateikta. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes ir buvusį teisinį reglamentavimą, teismas padarė išvadą, kad po 1992-05-04 Panevėžio miesto valstybinės statybos inspekcijos išduoto UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidimo vykdyti administracinio - gamybinio pastato (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, statybos-montavimo darbus galiojimo pasibaigimo, nepratęsus statybos leidimo galiojimo ir nevykdžius statybos darbų, statybos eiga nutrūko pastačius 17 procentų statinio – UAB „(duomenys neskelbtini)“ paklojus pamatus ir pastačius rūsį, o 1992-05-04 statybos leidimas neteko galios 1993-05-04.

Teismas, nustatė, kad 2011-08-02 ieškovas pasirašė sutikimą, kuriuo sutiko, kad A. B. statytųsi dviejų aukštų pastatą ant esamų pamatų. Ieškovo argumentus, susijusius su A. B. neteisėtu veiksmų atlikimu, atmetė kaip nepagrįstus. Teismas pripažino, kad ieškovo 2011-08-02 duotas sutikimas turi aiškiai išreikštą turinį, todėl atitinka Reglamento reikalaujamą pateikti kaip statybą leidžiantį dokumentą gretimo sklypo savininko sutikimą. Teismas nenustatė sutikimo negaliojimo pagrindų, kuriais remiantis būtų pagrindas sutikimą pripažinti niekiniu sandoriu, taip pat ieškovo išreikštos valios trūkumų, jos suvaržymo aplinkybių, statytojo A. B. neteisėtų, nesąžiningų, klaidinančių veiksmų, nutylėjimo aplinkybių, galėjusių lemti esminį sandorio šalies (ieškovo) suklydimą. Teismas sprendė, kad ieškovas suvokė, kokį sutikimą davė, tačiau vėliau savo valią pakeitė ir nebesutiko su įvairiais statinio projektiniais sprendiniais, kurie neturi teisinės reikšmės sutikimo pripažinimui negaliojančiu. Dėl paminėto, ieškinio reikalavimą - 2011-08-02 sutikimą A. B. statytis dviejų aukštų pastatą ant esamų pamatų (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, pripažinti niekiniu sandoriu nuo jo sudarymo momento, teismas atmetė.

Teismas, atsižvelgęs į VĮ Registrų centro NTRCDB išrašo duomenis, Žemės ūkio ir Aplinkos ministrų 2005-01-20 įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtinto Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 20 punktą bei 2008-10-30 Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 1-25-1 „Dėl Panevėžio miesto bendrojo plano (korektūros) patvirtinimo“, brėžinio reglamento lentelės duomenis, sprendė, kad ieškovo argumentai, jog minėtame žemės sklype negalima nei administracinio, nei gyvenamojo namo statyba, yra paneigti. Be to,teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovo argumentą, kad žemės sklype statyba negalima, nes nėra parengtas detalusis planas. Teismas konstatavo, jog nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą teigti, kad ginčo valstybinės žemės sklypui buvo privaloma rengti atskirą detalųjį planą. Sklypo (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., tvarkymo ir naudojimo režimas nebuvo keičiamas, sklypas yra teritorijoje, kurioje yra parengtas bendrasis planas ir jame yra apibrėžtos teritorijoje galimos veiklos rūšys, ginčo valstybinės žemės sklype esančiam nebaigtam statyti pastatui eksploatuoti žemės sklypas buvo suteiktas tikslinei paskirčiai -administracinio pastato statybai 1991 m., o 2004 m., atlikus sklypo kadastrinius matavimus, buvo suformuotas žemės sklypo planas esamam statiniui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo paskirtį, kuris suderintas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre ir kuris gali būti prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.

Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad statyba buvo vykdoma valstybei priklausančiame žemės sklype statytojams A. B., o po to UAB „Sigitos balansai“ neturint sudarius su valstybe valstybinės žemės nuomos sutarties ir sutikimo vykdyti statybą. Teismas nurodė, kad 1999-03-20 Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 45 p., galiojęs tiek statinio įgijimo A. B. vardu 2011-06-10, tiek statinio įgijimo UAB „Sigitos balansai“ vardu 2014-05-22, numatė žemės nuomos teisės į valstybinės žemės sklypą perleidimo galimybę kitiems asmenims, kai perleidžiami išnuomotame žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai (ar jų dalys). Tokiu atveju turėjo būti pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis – joje įrašomas naujasis nuomininkas ,nekeičiant valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygų, o šios pareigos neįvykdymo norminiai teisės aktai nenumato kaip nuomos sutarties negaliojimo, pasibaigimo, nutraukimo pagrindo (CK,Žemės įstatymas, 1999-03-20 LR Vyriausybės nutarimas Nr. 260).

Teismas, įvertinęs 2012-01-04 A. B. surašytą Statybos sustabdymo aktą, kitus rašytinius bylos įrodymus, konstatavo, kad jie paneigia ieškovo argumentus, jog A. B. vykdyta statyba sustabdyta nenurodžius statybos sustabdymo priežasčių.

Ieškovo argumentai, kad 2014-05-19 VTPSI prie AM pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių Nr. PASS-50-14519-00068, išduota neteisėtai, nes statyba buvo vykdoma nukrypus nuo projekto – nenumatytas avarinis išėjimas iš pastato gaisro atveju, teismo atmesti kaip nepagrįsti įvertinus projekto aiškinamąjį raštą, (duomenys neskelbtini) T. S. paaiškinimus, tai, kad statinio projektui pritarė visi subjektai IS „Infostatyba“. Teismas nustatė, kad T. S. A. ministerijos Atestavimo komisijos 2008-06-27 protokolu Nr. 81 išduotas kvalifikacijos atestatas Nr. (duomenys neskelbtini), galiojęs iki 2013-04-25, kuris buvo pateiktas kartu su projektine medžiaga.

Teismas vertino, jog naujasis pastatų savininkas UAB „Sigitos balansai“ dalį statybos darbų atliko pagal galiojantį 2012-12-10 A. B. išduotą statybos leidimą ir negavus statybą leidžiančio dokumento supaprastinta tvarka,nėra teisiškai reikšminga bylos nagrinėjimui,nes statybos leidimas, išnykus kliūtims jį išduoti, atsakovei UAB „Sigitos balansai“ buvo išduotas.Teismas pripažino, kad tai, jog atsakovei vykdžius statybą iki jos sustabdymo, į ieškovo žemės sklypą byrėjo statybinių medžiagų likučiai, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovo namų valdos žemės sklypo dalis yra statybvietės dalis dėl kurios naudojimo būtinas atskiras susitarimas, nurodė, kad statinio projekte statybos vieta taip pat neapima ieškovo žemės sklypo. Teismas, atsižvelgęs, jog tiek 2012-12-10, tiek 2014-12-03 statybos leidimuose yra nurodyta, kad statomo statinio paskirtis administracinė, ieškovo argumentus, jog pagal minėtus statybos leidimus nesuteikta teisė statyti administracinio pastato su gyvenamosiomis patalpomis atmetė.

Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad statybos neteisėtumą ieškovas, kaip gretimo sklypo savininkas, gali grįsti visais, net ir nesusijusiais tiesiogiai su jo, kaip gretimo sklypo savininku, teisių pažeidimu, galimai padarytais pažeidimais statybos leidimo išdavimo procedūros metu bei statybos vykdymo metu. Ieškovas yra fizinis asmuo, neturintis teisės atstovauti kitų asmenų, visuomenės grupių interesų valstybės interesų, todėl jo ieškinys gali būti grindžiamas tik tais teisės aktų reikalavimų pažeidimais, kurie pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, kaip gretimo sklypo savininko. Šiais motyvais teismas atmetė ieškovo argumentus, kad atsakovės statomas statinys neturi administracinių pastatų požymių, projektas neatitinka parametrų, keliamų tokiam pastatui, kad statinį gali statyti tik juridinis, o ne fizinis asmuo,  kad negauti ar netinkamai gauti gretimų valstybinės žemės sklypų naudotojų sutikimai, kad statinys nepritaikytas žmonių su negalia reikmėms, nėra pandusų, per mažas tambūras, statinyje nesuprojektuoti atskiri tualetai vyrams ir moterims, rūkymo patalpos, atsarginis išėjimas, kad statinio sklype nesuprojektuota automobilių stovėjimo aikštelė, nėra spausdintinio statinio projekto varianto su visais atsakingų pareigūnų parašais.

Teismas sprendė, kad ieškovo nurodytos aplinkybės, kad vykdoma statyba fiziškai įtakoja ieškovo turimą statinį - ūkinį pastatą-garažą, nes statybos eigoje sutrūkinėjo jo sienos, statybinės atliekos krenta ant stogo, kad dėl pastato eksploatavimo ieškovas neteks privatumo, padidės užterštumas, ieškovo turimas turtas praras komercinį patrauklumą, yra nepagrįstos priežastinį ryšį tarp vykdomos statybos ir ieškovo nurodytų pasekmių įrodančiais įrodymais. Ieškovas byloje nekėlė reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, nors ir nurodė šias aplinkybes, tačiau jų neįrodinėjo, teigdamas, kad ieškinį grindžia vien norminių teisės aktų pažeidimais.

Teismas konstatavo, kad ištyrus visumą bylos įrodymų, nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti,kad 2012-12-10 ir 2014-12-03 statybos leidimai išduoti  neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl reikalavimą panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gruodžio 3 d. Statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti atsakovę UAB „Sigitos balansai“ per teismo nustatytą terminą nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę atmetė kaip neįrodytą.Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad apie išduotą 2012-12-10 statybos leidimą jam tapo žinoma tik pradėjus nagrinėti bylą teismo posėdyje.Teismas, atsižvelgė, kad ieškovas gretimame sklype vykdomomis statybomis domėjosi nuo pat jo sutikimo 2011 m. rugpjūčio mėnesį davimo dienos, 2012-12-10 Statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūra vykdyta per IS „Infostatyba“ (3t.,b.l.151-152). Todėl, sprendė, kad ieškovas, būdamas rūpestingas ir atidus, turėdamas (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, turėjo galimybę laiku sužinoti apie 2012-12-10 statybos leidimo priėmimą, o manydamas, kad yra pažeidžiamos jo teisės, imtis galimai pažeistų savo teisių gynybos, gauti reikalingus dokumentus ir nepraleidžiant terminų kreiptis teisminės gynybos į teismą, tačiau tokia teise nesinaudojo ir ieškinį teisme pareiškė tik 2014-07-25. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro 2012-12-10 statybos leidimo išdavimo aplinkybės, todėl teismas sprendė, jog nėra teisiškai reikšminga, kad nepraleistas terminas 2014-12-03 statybą leidžiančio dokumento, kuris priimtas tik proceso metu, išdavimui apskųsti. Teismas sprendė, kad nuo 2012-12-10 statybos leidimo išdavimo momento susiklostę statybos teisiniai santykiai turi tęstinumo pobūdį, todėl, nustačius norminių teisės aktų pažeidimus išduodant 2012-12-10 statybos leidimą, nurodė, kad negalėtų galioti ir 2014-12-03 statybos leidimas, kuris išduotas supaprastinta procedūra keičiant duomenis tik apie statinio savininką. Teismas byloje nenustatė objektyvių, nuo ieškovo valios nepriklausančių priežasčių, sutrukdžiusių jam laiku sužinoti apie skundžiamą aktą bei kreiptis į teismą gynybos, ieškovas neprašė atnaujinti praleisto termino reikalavimui pareikšti. Todėl teismas sprendė, kad nurodytais motyvais būtų pagrindas ieškinio reikalavimą - panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gruodžio 3 d. Statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti atsakovę UAB „Sigitos balansai“ per teismo nustatytą terminą nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę atmesti ir dėl pasibaigusio termino reikalavimui pareikšti tuo atveju, jei būtų nustatytos 2012-12-10 statybos leidimo išdavimo neteisėtumo aplinkybės.

Teismas UAB „Sigitos balansai“ reikalavimą taikyti ieškovui CPK 95 straipsnio nuostatas ir skirti už piktnaudžiavimą procesu baudą, atmetė. Nurodė, kad  vien aplinkybė, kad ieškinys atmetamas ieškovui neįrodžius ieškinio pagrįstumo, nėra pakankama pripažinti, kad ieškovas savo teisėmis naudojosi akivaizdžiai ne pagal jų paskirtį, nesąžiningai.

Apeliaciniu skundu ieškovas G. E. E. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. sprendimą, prašo jį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliantas teigia, kad teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, sprendimo motyvuojamoji dalis surašyta atmestinai, nesilaikant CPK 270 str. 4 d. reikalavimų. Teismo išvados nepagrįstos įrodymais ir teisiškai neargumentuotos, grįstos selektyviai atrinktais įrodymais, motyvuojamoji sprendimo dalis neatskleidžia dėl ko vyko ginčas, klausimus, kuriuos, ieškovas kėlė ieškinyje ir proceso metu, teismas paliko nenagrinėtus. Teigia, kad teismas netyrė ir nevertinto įrodymų atskirai ir visumoje, nes jie nenaudingi atsakovams. Apeliantas teigia, kad teismas CPK 163 str. 3 p. numatytu pagrindu privalėjo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla Nr. A-2149-502/2015, kurioje sprendžiamas savavališkos statybos klausimas bei sprendžiamas ir šioje byloje.

Dėl teismo išvados, jog iš ieškovo pateikto žemės sklypo plano matyti, kad besiribojančių su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., statinių savininkai raštu pareiškė sutinkantys, kad prie jų nuosavybės teise esančių pastatų būtų blokuojamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektavimo skyriaus pastatas, apeliantas nurodo, kad jis jokių reikalavimų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdytos statybos nereiškė. Tačiau, nurodo kad minėti sutikimai negali turėti įrodomosios galios,kadangi neaišku kada sutikimai surašyti,parašų autentiškumas nepatvirtintas. Neaišku, kokį ryšį šis įrodymas turėjo su įrodinėjimo dalyku ir kodėl teismas jį laikė patikimu įrodymu. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) V. B. nei pats, nei jo vadovaujama įstaiga, niekada nebuvo nei valstybinės žemės tvarkytoja, nei garažų savininku, todėl jo parašas sutikime nereikšmingas. Pažymi, kad norint statyti statinį nesilaikant atstumų iki gretimo sklypo ribų, pirmiausia, privalėjo būti gauti gretimų žemės sklypų savininkų - jo tėvų sutikimai. Apeliantas nurodo, kad teismo išvados, jog D.N. M. priklausę statiniai buvo pastatyti ant sklypo ribos su sklypu (duomenys neskelbtini), nereikšmingos ir neteisingos, nes sklypas (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, suformuotas daug vėliau nei D.N. M. pasistatė statinį. Teigia, nėra aišku ir kokią reikšmę turi išvada, jog jo tėvai nebuvo žemės savininkais ir jais tapo tik 1997 gruodžio mėnesį. Teismas klaidingai vertino, kad valstybinės žemės nuomininkai buvo beteisiai. Teigia, kad jų sutikimai turėjo būti tvirtinami notarine tvarka. Nors teismas nurodė, kad jis, tapęs bendrasavininku 1992-07-15, ginčo nekėlė, tačiau apeliantas akcentuoja, kad jis neprieštarauja, kad gretimame sklype stovėtų teisės aktų reikalavimus atitinkantis dviejų aukštų statinys, nesutinka, kad statytojai jį statytų aukštesnį, nei buvo sutarta, bei keistų jo paskirtį iš administracinės - gamybinės į gyvenamąją.Nurodo, kad jis reikalavimo dėl 1992-05-04 leidimo statyti nereiškė, todėl ir jokio pagrindo gintis nuo nepareikšto reikalavimo ieškinio senatimi nebuvo. Teismas nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos leidimo išdavimo metu neturėjo privalomo gretimų sklypų savininkų (nuomininkų) sutikimų ir leidimas buvo išduotas neteisėtai, tačiau apeliantas pažymi, kad nuo šių įrodymų įvertinimo negalima gintis ieškinio senatimi. Ieškovas pažymi nurodęs, kad projektas trijų aukštų statinio statybai niekada nebuvo parengtas, atsakovai šios aplinkybės nenuginčijo ir patvirtino, kad tokio projekto niekas nematė, A. B. iš ankstesnių savininkų tokio projekto taip pat neįsigijo, projekto vadovė T. S. patvirtino, kad ji statinio projekto korektūrą atliko neturėdama trijų aukštų statinio projekto, tačiau teismas neįvertinto, kad tokiu atveju korektūra negalima. Apeliantas teigia, kad statyba be projekto yra savavališka, todėl visi pirkimo - pardavimo sandoriai yra niekiniai ir naikintini teismo iniciatyva. Apeliantas teigia, kad statinio kaip viso nupirkimas sietinas su lengvatomis, numatytomis Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p. ir 10 str. 5 d. 1 p., nes tik statinių ar įrenginių, o ne pamatų savininkai, neturintys leidinio statyti, turi teisę be aukciono išsinuomoti ar nupirkti valstybinės žemės sklypą po statiniais, tačiau teismas ir šios svarbios bylai aplinkybės netyrė ir neaptarė, nutylint, kokio užbaigtumo statinį įsigijo A. B..

Apeliantas pažymi, kad sprendime neteisingai ir nepagrįstai, nepatikrinus dokumentų patikimumo, nurodoma apie ginčo statinio 17 procentų užbaigtumą. Statyba buvo vykdoma savavališkai, neturint nustatyta tvarka patvirtinto trijų aukštų statinio projekto. Nėra aišku, kaip buvo nustatytas statinio užbaigtumas, kai nebuvo paties statinio projekto - duomenų, statinio baigtumui nustatyti. Kai statinio užbaigtumas nustatomas be statinio projekto, tai yra netikro dokumento pagaminimas (BK 300 str. l d.), kodėl teismas netaikė CPK 300 str., esant jo, ieškovo, prašymui nepasisakyta.

Nurodo, kad teismas, aptardamas teisės aktus, galiojusius laikotarpyje nuo 1995-02-01 iki 1997-03-01, neatskleidė, kokius ginčo teisinius santykius teismas kvalifikuoja. Teismui teisingai nustačius, jog statybos leidimo galiojimas pasibaigė 1993-05-04, reikėjo vertinti teisės aktus, galiojusius 1993 m., o ne 1995 m. Teismas neatkreipė dėmesio, kad statybos leidimo pasibaigimas sąlygojo ir teisės naudotis valstybine žeme pasibaigimą bei ignoravo principą, kad iš neteisėtumo teisė neatsiranda. A. B. realiai negalėjo nusipirkti statinio, o tam, kad pradėti statybos procesą, privalėjo įgyti teisę būti statytoju, gauti leidimus ir sutikimus. Teismas neįvertino to, kad leidimo statyti galiojimo termino pasibaigimas, tiek teisės jį pratęsti supaprastinta tvarka neįgijimas, sukuria pasekmes - pamatų savininkas praranda teisę tokiais pamatais disponuoti kaip pastatu ir juos gali parduoti tik kaip statybines medžiagas, privalomai atlaisvindamas ir grąžindamas valstybei priklausanti sklypą.

Apeliantas dėl jo 2011-08-02 pasirašyto sutikimo leisti A. B. statytis dviejų aukštų pastatų ant esamų pamatų (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, nurodo, kad  teismo sprendimas šioje dalyje prieštaringas, nes teismas nustatė faktines aplinkybes, kad dėl eilės klausimų jis su A. B. nesusitarė ir padarė išvadą, kad tai, jog jis ir A. B. pilnai susitarė,aišku iš sutikimo teksto. Išvadą, kad 2011-08-02 duotas sutikimas turi aiškiai išreikštą turinį teismas privalėjo pagrįsti ir tai nurodyti sprendime. Teigia, kad iš sutikimo turinio neaišku, dėl ko buvo tartasi ir dėl ko pavyko susitarti. Sutikime Apeliantas dėl jo 2011-08-02 pasirašyto sutikimo leisti A. B. statytis dviejų aukštų pastatų ant esamų pamatų (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, nurodo, kad  teismo sprendimas šioje dalyje prieštaringas, nes teismas nustatė faktines aplinkybes, kad dėl eilės klausimų jis su A. B. nesusitarė ir padarė išvadą, kad tai, jog jis ir A. B. pilnai susitarė,aišku iš sutikimo teksto. Išvadą, kad 2011-08-02 duotas sutikimas turi aiškiai išreikštą turinį teismas privalėjo pagrįsti ir tai nurodyti sprendime. pasisakyta dėl dviejų aukštų namo, ant esamų pamatų, statymo. Teigia, kad rašytinis sutikimo, kaip dvišalės sutarties tekstas, esant ginčui, turėjo būti aiškinamas pagal sutarčių aiškinimo taisykles suformuotas teismų praktikos, atsižvelgiant į CK 6.193 str. 1 d., 5 d. nuostatas. Pažymi, kad teismas, neatkreipė dėmesio, kad įrodyti ar davusio sutikimą valia dėl statinio statymo ant sklypo ribos nepažeista, teko statytojui, bet ne ieškovui. Pažymi, kad jis turėjo teisę nesutikti, kad trečiasis asmuo statytų arčiau jo sklypo ribos, nei nustato teisės aktų reikalavimai ir neaiškinti savo nesutikimo priežasčių, taip pat turėjo teisę duoti sutikimą statyti su tam tikromis išlygomis ir neaiškinti, kodėl tokias išlygas padarė, o statytojas galėjo arba sutikti su jo sutikimu ir nesilaikyti nustatytų atstumų , arba atsisakyti ketinimų statyti arčiau negu leidžia teises aktai iki sklypo ribos, arba toliau tartis su ieškovu. Nurodo, kad trečiasis asmuo, kol ieškovas nebuvo pasirašęs jo parengto sutikimo, sutiko su visomis ieškovo sąlygomis, o kai jis, ieškovas, sutikimą pasirašė, susitarimą ignoravo ir be projekto, t.y. savavališkai pasistatė pirmą aukštą, po to, prisidengęs projekto korektūra, pastatą perprojektavo į gyvenamąjį namą apie pastato paskirties pakeitimą neinformavęs. Projekto vadovė iki projektavimo darbų pradžios žinodama, kad susitarimo, tokio koks numatytas teisės aktuose, tarp ieškovo ir A. B. nėra ir kokiais klausimais nesutariama, neteisėtai įregistravo projekto eskizą kaip tikrą projektą, todėl turi prisiimti atsakomybę dėl kilusių pasekmių. Apeliantas teigia, kad susitarimas, neturintis turinio ir dalyko, yra niekinis sandoris. Nustačius, kad pamatai yra savavališkos statybos pasekmė, kaimynų susitarimas leisti statyti ant jų yra savarankiškas pagrindas naikinti sutikimą. Be to, savarankišką pagrindą naikinti susitarimą sudaro ir tai, kad susitarimas neatitinka tokiam dokumentui keliamų reikalavimų. Sutikime turėjo būti aiškiai išreikštas sutikimas statinį blokuoti prie jau esamo statinio. Dėl statinių blokavimo nesitarta, tokio turinio sutikimo ieškovo A. B. ir neprašė. Pažymi, kad tai, jog susitarimo nepavyko pasiekti, patvirtino trečiasis asmuo, todėl sutikimas naikintinas. Taip pat proceso metu paaiškėjo, jog nebuvo gautas sutikimas statyti ir iš Nacionalinės žemės tarnybos, o statinio projektui iki šiol papildomai esant nesuderintam, jo ieškinys tenkintinas panaikinus leidimą paminėtų pažeidimų pagrindu.

Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad teisės norminiai aktai nenumato pareigos statytojui atlikti statinio projekte derinimo su gretimo sklypo savininku procedūrą. Teisės aktai numato pareigą teisėtai gauti kaimyninio sklypo savininko sutikimą, o tai apima ir pareigą supažindinti su konkrečiu statinio projektu. Teismo išvada, kad ieškovas, duodamas sutikimą gerai suvokė, kokį sutikimą davė, o vėliau pakeitė savo valią dėl statinio projektinių sprendimų, neteisinga ir nepagrįsta.Jis dėl projektinių sprendimų nuomonės nekeitė, to nenurodė ir trečiasis asmuo. Sutikimo dėl statinio paskirties pakeitimo jo niekas neprašė ir su tuo jis nesutiktų.

Apeliantas nurodo, kad teismo išvados, jog D.N. M. priklausę statiniai buvo pastatyti ant sklypo ribos su sklypu (duomenys neskelbtini), nereikšmingos ir neteisingos, nes sklypas (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, suformuotas daug vėliau nei D.N. M. pasistatė statinį. Teigia, nėra aišku ir kokią reikšmę turi išvada, jog jo tėvai nebuvo žemės savininkais ir jais tapo tik 1997 gruodžio mėnesį.

Nurodo, kad jis reikalavimo dėl 1992-05-04 leidimo statyti nereiškė, todėl ir jokio pagrindo gintis nuo nepareikšto reikalavimo ieškinio senatimi nebuvo.

Apeliantas teigia, kad statyba be projekto yra savavališka, todėl visi pirkimo - pardavimo sandoriai yra niekiniai ir naikintini teismo iniciatyva. Apeliantas teigia, kad statinio kaip viso nupirkimas sietinas su lengvatomis, numatytomis Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p. ir 10 str. 5 d. 1 p., nes tik  statinių ar įrenginių, o ne pamatų savininkai, neturintys leidinio statyti, turi teisę be aukciono išsinuomoti ar nupirkti valstybinės žemės sklypą po statiniais, tačiau teismas ir šios svarbios bylai aplinkybės netyrė ir neaptarė, nutylint, kokio užbaigtumo statinį įsigijo A. B..

Apeliantas pažymi, kad sprendime neteisingai ir nepagrįstai, nepatikrinus dokumentų patikimumo, nurodoma apie ginčo statinio 17 procentų užbaigtumą.

teismas, aptardamas teisės aktus, galiojusius laikotarpyje nuo 1995-02-01 iki 1997-03-01, neatskleidė, kokius ginčo teisinius santykius teismas kvalifikuoja. Teismui teisingai nustačius, jog statybos leidimo galiojimas pasibaigė 1993-05-04, reikėjo vertinti teisės aktus, galiojusius 1993 m., o ne 1995 m. Teismas neatkreipė dėmesio, kad statybos leidimo pasibaigimas sąlygojo ir teisės naudotis valstybine žeme pasibaigimą bei ignoravo principą, kad iš neteisėtumo teisė neatsiranda. A. B. realiai negalėjo nusipirkti statinio, o tam, kad pradėti statybos procesą, privalėjo įgyti teisę būti statytoju, gauti leidimus ir sutikimus. Teismas neįvertino to, kad leidimo statyti galiojimo termino pasibaigimas, tiek teisės jį pratęsti supaprastinta tvarka neįgijimas, sukuria pasekmes - pamatų savininkas praranda teisę tokiais pamatais disponuoti kaip pastatu ir juos gali parduoti tik kaip statybines medžiagas, privalomai atlaisvindamas ir grąžindamas valstybei priklausanti sklypą.

Apeliantas nurodo, kad teismas rėmėsi Žemės ūkio ir Aplinkos ministrų 2005-01-20 įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtintu žemės naudojimo būdų turinio aprašo 20 p., kuris įsigaliojo nuo 2014-01-01, t.y. dar negaliojusiu aktu, kuomet buvo sprendžiami statybos leidimo išdavimo klausimai. Nurodo, kad 2012 m. galiojusios redakcijos 18 p. apibrėžė, kas yra komercinės paskirties objektų teritorijos, gyvenamieji namai ir administraciniai statiniai juose negalėjo būti statomi. Apeliantas nurodo, kad gyvenamųjų namų statyba negalima, kadangi mažiausias žemės sklypas negali būti mažesnis negu 400 kv.m., o administracinio dar ir todėl, kad šiame žemės sklype nėra vietos suprojektuoti privalomą automobilių stovėjimo aikštelę. Dėl to teigia, kad negali būti statomas dvejopos paskirties - administracinis su gyvenamosiomis patalpomis statinys. Nemano, kad miesto centre gyvenamųjų namų, administracinių, komercinių pastatų statyba galima be detaliojo plano. Šis planas yra dokumentas, kurio sprendinių pagrindu atsiranda galimybė gauti statybą leidžiantį dokumentą. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformulavęs taisyklę, kad Statybos leidimų neteisėtumas yra išvestinis iš detaliojo planavimo proceso neteisėtumo (pvz.. LVAT 2014-01-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A -923/2013). Teigia, kad sprendime neteisingai nurodoma, kad remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 ir 3 dalimis, nagrinėjamojoje situacijoje detalusis planas iš viso nereikalingas. Detalieji planai nerengiami tuomet, jei būsimo statinio statybai iš viso nereikalingas leidimas, ko nagrinėjamu atveju nėra. Be to, parengti detalųjį planą įpareigojo miesto vyriausiojo architekto pavaduotojas, kurio patvarkymas galioja ir nebuvo įvertintas. Apeliantas teigia, kad detalaus plano  neparengimas   (neturėjimas),   kai  jis buvo  privalomas, yra savarankiškas pagrindas ieškinį patenkinti. Apeliantas teigia, kad šioje dalyje teismo sprendimas nemotyvuotas ir  negalioja CPK 329 str. 2 d. 4 p. pagrindu.

Apeliantas teigia, kad teismas netyrė ir nevertino aplinkybės, kad A. B. įsigyto namo kaip pilnai pastatyto viešame registre neregistravo.Įsigijęs namą, jis prašė išduoti specialiuosius reikalavimus naujam namui statyti.A. B. 2011-07-25 gavo reikalavimus statinio rekonstrukcijai, tačiau teismas netyrė, ką A. B. rekonstravo.

Apeliantas nesutinka su teismo išaiškinimu apie teisę perleisti valstybinės žemės nuomos teisę tam asmeniui, kuris įsigyja nebaigtą statyti statinį. Apeliantas teigia, kad nenurodytas teisės aktas, suteikiantis teisę perleidinėti valstybinės žemės nuomos teisę po nebaigtu statyti statiniu,nes tokios teisės nėra.Teigia, kad šioje dalyje sprendimas nemotyvuotas ir teisiškai neargumentuotas,turintis visus absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindus, numatytus CPK 329 str. 2 d. 4 p. Byloje CK 6.394 straipsnis netaikomas, kadangi klausimai sprendžiami viešosios teisės normų - Žemės įstatymo ir poįstatyminių aktų pagrindu. Nurodo, kad valstybine žeme teisėtai galima naudotis nuomos, panaudos sutarčių pagrindu, arba ją įsigyti nuosavybėn pirkimo - pardavimo sutartimi. Tokių žemės nuomos teisių perleidimo sutarčių, kaip savarankiškų civilinių sutarčių, nėra. CK 6.394 straipsnis numato pastatus, o ne nebaigtus statyti pastatus. Teigia, kad teismas nevertino to, kad nebaigtas statyti statinys civilines apyvartos objektu gali būti ne ilgiau, negu galioja leidimas statyti, o po 1994 m. datos visi sudaryti sandoriai laikytini niekiniais, todėl sandorius teismas turėjo naikinti savo iniciatyva (ex officio). Kadangi statyba be patvirtinto statinio projekto buvo savavališka statyba, todėl D. ir L. S. įsigijo savavališkos statybos rezultatą, dėl to jiems žemės sklypas negalėjo būti išnuomotas.D. ir L. S., neturėdami galiojančio statybos leidimo, ir nustatyta tvarka patvirtinto projekto statiniui (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, neturėjo statytojo statuso, todėl su D. ir L. S. žemės nuomos sutartis negalėjo būti sudaryta, ji yra niekinė. Teismas nevertino, kad sutartis tarp A. B. ir D. ir L. S. dėl žemės nuomos perleidimo teisės nebuvo sudaryta. Nurodo, kad ir nauja valstybinės žemės nuomos sutartis taip pat nebuvo sudaryta. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad teisės aktai nenumato šios pareigos neįvykdymo pasekmių, nes, nesudarius sutarties, jokie santykiai neatsiranda, nesant teisėto naudojimosi valstybine žeme fakto, neatsiranda prielaida tapti statytoju (Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p.). Apeliantas pažymi, kad nepagrįsta ir prieštaringa teismo išvada, kad A. B.,  UAB „Sigitos balansai“ sudarė tinkamas valstybinės žemės nuomos sutartis, nes esant tokias sutartis nenustatyta.

Apeliantas nurodo, kad T. S. neturėjo teisės rengti statinio korektūros projekto dėl to, kad projektą gali koreguoti projekto autorius, o ji pati patvirtino, kad ji nebuvo projekto autorė, be to, apeliantas pažymi, kad nebuvo ir ko koreguoti, kadangi statinio projekto iš viso nebuvo. Teismo išvados, jog A. B. 2012-12-10 išduotu leidimu statyti galėjo teisėtai naudotis naujasis savininkas UAB „Sigitos balansas“, kad naujojo pirkėjo vykdyta statyba neturint statybas leidžiančio dokumento išduoto supaprastinta tvarka nėra teisiškai reikšminga, nepagrįstos teisės aktais,teismų praktika ir nelogiškos. Apeliantas pažymi, kad norint tęsti teisėtai vykdytą statybą, pakanka išsiimti statybą leidžiantį dokumentą supaprastinta tvarka (STR 1.07.01:2010, Žin. 2013, Nr. 128-6547), o be šio dokumento vykdoma statyba yra savavališka (Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis). Pažymi, kad leidimas statyti išduodamas konkrečiam asmeniui, bet ne statiniui. UAB „Sigitos balansai“ supaprastinta tvarka negalėjo būti išduotas leidimas todėl, kad jis enos nėra sudaręs valstybinės žemės nuomos sutarties.

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad Statybos įstatymo 34 straipsnio pažeidimas yra nereikšmingas, nepagrįsta.Teismas nevertino, kad įstatymo nustatyta tvarka esant nepašalintiems savavališkos statybos padariniams, nebuvo pagrindo išduoti statybos leidimo supaprastinta tvarka.

Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad statybos metu nesinaudojama ieškovo sklypu. Statydamas ant ribos, atsakovas naudojasi jo sklypu ir erdve virš jo, todėl jis privalėjo gauti ieškovo sutikimą naudotis jo sklypo dalimi, nes toks sutikimas vertinamas kaip privalomas leidimas (Statybos įstatymo 2 str. 92 d.). Išvada, kad atsakovas gali naudotis ieškovo sklypu be ieškovo sutikimo, o jis, ieškovas, tik turi teisę į nuostolius, yra nepagrįsta.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog gyvenamosioms patalpoms užimant 80,29 kv. m.,o administracinėms patalpoms 80,86 kv. m., statinys yra administracinis, neteisinga. Gyvenamųjų patalpų yra 80,29 kv. m., tuo tarpu administracinių patalpų vos 41,22 kv. m., tai nurodyta projektiniame pasiūlyme. Teigia, kad nei eskizai, nei informacija pateikta teismo posėdžio metu, neleidžia teigti, kad pirmojo aukšto pagalbinė patalpa priskirtina administracinėms patalpoms,todėl administracinių patalpų plotas dvigubai mažesnis už gyvenamųjų patalpų plotą,o gyvenamasis namas pastatytas neteisėtai.Teismas nevertino, kad statybos leidime UAB „Sigitos balansai“ leidžiama statyti 161,15 kv.m. administracinių patalpų. Kadangi statinio paskirtis priskiriama prie esminių statinio projekto sprendinių, o pakeitus statybos leidime nurodytą statinio paskirtį iš administracinės į gyvenamąją, yra pagrindas konstatuoti naują savavališką statybą.

Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis, ieškovas, galėjo remtis tik tų teisės aktų pažeidimais, kurie įtakoja jo teises ir teisėtus interesus, teigia ši teismo išvada neatitinka Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praktikos, suformuotos 2010 m. liepos 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010, jog tuo atveju, kai reikalavimas reiškiamas, remiantis CK 4.103 straipsnio 2 dalimi, ir statybos teisėtumas ginčijamas teisės aktų reikalavimo pažeidimo pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra tik statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų faktas, t.y. kaimyninio sklypo savininkas turi įrodyti, kokie teisės aktai yra pažeidžiami, tačiau neturi įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) sukelia tokios statybos, nes šių reikalavimų pažeidimas kvalifikuojamas jo subjektinės teisės, garantuojamos tuo teisės aktu, pažeidimu. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos  teismas nepagrįstai rėmėsi LAT 2014-10-27 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.3K-7-414/2014, nes bylų ratio decidendi nesutampa.

Apeliantas pažymi, kad teismas, nurodydamas kokių ieškovo reikalavimų nenagrinėjo ir juos atmetė (atsakovės statomas statinys neturi administracinių pastatų požymių, projektas neatitinka parametrų, keliamų administraciniam pastatui; negauti ar netinkamai gauti gretimų valstybinės žemės sklypų naudotojų sutikimai; statinys nepritaikytas žmonių su negalia reikmėms, nėra pandusų; per mažas tambūras; statinyje nesuprojektuoti atskiri tualetai vyrams ir moterims; rūkymo patalpos; atsarginis išėjimas, privalomas visuomeniniam pastatui; kad statinio sklype nesuprojektuota automobilių stovėjimo aikštelė; kad nėra spausdintinio statinio projekto varianto su visais atsakingų pareigūnų parašais), patvirtino, kad uždraudė ginčyti savavališką statinio paskirties pakeitimą, kuris labiausiai pažeidžia jo teises.

Dėl ieškinio senaties taikymo apeliantas nurodo, kad nepagrįsta išvada, jog jis ginčijo 2012 m. statybos leidimą. Be to, jis neprivalo laukti Infostatyboje kokios nors informacijos. Jokio leidimo nuorašo ar išrašo iki šios dienos jis negavo, todėl, priešingai, nei teigia pirmosios instancijos teismas, jokio termino jis nepraleido. Be to, teismas neištyrė įrodymo - atsakovės 2014-06-20 rašto Nr. 8A-724 (18.13), kuriuo atsisakyta jam išduoti bet kokius dokumentus.

Apeliantas teigia, kad teismas pažeidė CPK 93 str. 4 d. nuostatas, kurias privalėjo taikyti ir iš jo bylinėjimo išlaidų nepriteisti. Pasielgęs priešingai, teismas pažeidė kasacinio teismo suformuotą taisyklę 2013 m. kovo 22 d nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-89/2013), jog pagal konstitucinį teisinės valstybės principą negalimas toks teisinis reguliavimas, kurį taikant asmuo, nesilaikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, galėtų išvengti teisinės atsakomybės. Pažymi, kad trečiasis asmuo į bylą buvo įtrauktas ne jo,  bet atsakovės iniciatyva, kuris surašė formalų atsiliepimą į ieškinį, todėl jis neturi pareigos apmokėti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliantas teigia, kad teismas bylos iš esmes nenagrinėjo ir neatskleidė bylos esmės, pažeidė teisę būti išklausytam, dėl ko yra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliantas pažymi, kad jo prašymas apie kai kurių pareigūnų galimai padarytą nusikalstamą veiką, be  motyvų buvo paliktas nenagrinėtu, todėl teismas šiurkščiausiai pažeidė asmenų lygybės įstatymui ir teismui principą, įtvirtintą CPK 6 straipsnyje, kas vertintina esminiu procesiniu pažeidimu. Ieškovas nurodo, kad nebuvo tirti jo argumentai, kodėl rengiant naujo statinio projektą, jis nurodytas kaip (nesamo) projekto korektūra, nebuvo tirti argumentai, kad statybą leidžiantys dokumentai išduodami eiliškumo tvarka, iki pradedant statyti, o ne pastačius statinį, kad leidimas statyti nepašalinus savavališkos statybos padarinių, vadovaujantis Statybos įstatyme nustatyta tvarka, neišduodamas. Teismas nevertino, ar statinio projekto duomenys sutapo su duomenimis statybos leidime. Netyrė ir nevertino argumentų, kad nėra parengto statinio projekto, kad pasibaigus statybos leidimo galiojimo laikui pasibaigia ir teisė naudotis valstybės žeme.

Atsiliepimu į G. E. E. apeliacinį skundą Panevėžio visuomenės sveikatos centras prašo dėl ieškovo apeliacinio skundo priimti nutartį teismo nuožiūra. Nurodo, kad centro specialistai, įvertinę Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ pateiktus projektavimo dokumentus, dėl administracinio pastato (teisinių paslaugų biuro) su gyvenamosiomis patalpomis (duomenys neskelbtini), Panevėžyje (statytojas - A. B.), techninio projekto atitikties visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimams, nustatė, kad techninis projektas atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimams, surašė statinio projektavimo dokumentų vertinimo pažymą (2012-10-25 Nr. SPD-485), kurioje techniniam projektui pritarė. Pažymi, kad vėlesnėse statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūrose centras nedalyvavo. Apeliaciniame skunde nereiškiami jokie reikalavimai, nesutikimai ar pretenzijos dėl centro vykdytų procedūrų statybą leidžiančio dokumento išdavimo procesų. Nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu dėl senaties termino taikymo skundžiant Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2012-12-10 išduotą statybos leidimą.

              Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu su G. E. E. apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes. Nurodo, kad Panevėžio apskrities VPK derina projektus, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005-10-24 įsakymu Nr. 5-V-671 patvirtintu Kelių eismo sąlygų kontrolės tvarkos aprašu, tad pateiktas projektas derinimui yra vertinamas tik pagal saugaus eismo kriterijus.

              Panevėžio apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad laikosi 2015-01-06 teismui pateiktame atsiliepime į ieškovo G. E. E. patikslintą ieškinį  išsakytos pozicijos.

              Trečiasis asmuo T. S. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimu T. S. nurodo, kad apelianto skunde išdėstyti argumentai nesusiję su pirminiu ieškiniu. Nurodo, kad sklype įregistruota nebaigta statyba patvirtina, kad pamatai yra, todėl projektavimo sąlygos buvo išduotos kaip naujai statybai. Besiribojančio sklypo savininko G. E. E. sutikimas buvo gautas, prašymo susipažinti su projektu nebuvo, pakeitus projekto sprendinius, buvo atsižvelgta į ieškovo pageidavimą dėl pastato aukštingumo ir pastatas buvo sužemintas vienu aukštu. Projekto sprendiniai - vidaus patalpų išplanavimas yra derinami su statytoju, bet ne su gretimo sklypo savininkais. Nurodo, kad administracinės paskirties pastate gali būti įrengiamos gyvenamosios patalpos. Jei sklype nėra galimybės įrengti automobilių stovėjimo vietų, nurodo, kad dėl to statytojas kreipiasi į Panevėžio miesto savivaldybės administraciją dėl nuomos sutarties sudarymo. Statinio projektui buvo pritarta.

              Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrius atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo objektyviai, įvertinęs visas faktines aplinkybes. Nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos pozicija, išdėstyta atsiliepime ir teismo posėdyje, nesikeičia, su apelianto skundo argumentais nesutinka ir nurodo, kad apelianto skundas yra nepagrįstas.

              Atsiliepimu į apelianto G. E. E. apeliacinį skundą atsakovė UAB „Sigitos balansai“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-06-17 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš apelianto  atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.              Nurodo, kad apeliantas nepagrįstai  teigia, jog teismas nepagrįstai nestabdė bylos, kadangi tarp šios ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamos administracinės bylos (Nr. A-2149-502/2015), kurioje apeliantas siekia įpareigoti valstybės instituciją atlikti tam tikrus veiksmus, nėra prejudicinio ryšio. Atsakovė nurodo, kad apeliaciniame procese ieškovas pripažino faktą, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikti statybos darbai, pastatant 17 proc. statinį, yra teisėti ir dėl jų ginčo nėra. Nors apeliantas  skundu kelia klausimą dėl parašų tikrumo, tačiau nauji argumentai, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, negali būti keliami. Pažymi, kad  pagal statybos leidimo išdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ metu galiojančius Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 937 patvirtinus Statybos pagrindų laikinuosius nuostatus sutikimai iš kaimyninių žemės sklypų naudotojų dėl atstumo nesilaikymo neturėjo būti privalomai gauti, o ieškovo nurodomas įsakymas „Dėl leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklių“ tuo metu dar negaliojo ir nagrinėjant ginčą negali būti taikomas. Be to, ieškovas iš D. N. M. įgijęs minėtus pastatus, tame tarpe ir garažą ir ūkinį pastatą, yra saistomas iki tol buvusios savininkės išduotų leidimų ir sutikimų. Nurodo, kad šioje byloje yra pagrindas taikytinas ieškinio senaties terminą, sprendžiant klausimus dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų statybos darbų. Pažymi, kad A. B. išduotas naujas statyba leidžiantis dokumentas pagal naujai parengtą projektą, todėl visi argumentai, susiję su pamatu statyba, yra nenagrinėtini, nes nesusiję su ginčo dalyku. Atsakovei UAB „Sigitos balansai" išduotas statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas supaprastinta tvarka įsigijus nebaigtos statybos statinį iš A. B., kuris gavo naują statybą leidžiantį dokumentą pagal naujai parengąa projektą ir gavęs ieškovo sutikimą. Apelianto argumentai, kad,perleidus nebaigtos statybos statinį, naujasis statinio savininkas neįgijo teisės nuomotis valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu yra nepagrįsti, jis Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p. nuostatas aiškina neteisingai. Kadangi A. B., įsigijęs nebaigtos statybos statinį, įgijo ir teises valstybinės žemės sklypą, todėl jis buvo teisėtu žemės naudotoju ir teisėtu statytoju. Atsakovė teigia, kad apelianto argumentai, jog 17 procentų statinio užbaigtumo nėra, nes statyba buvo vykdoma savavališka, neįrodyti. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad 17 proc. statinio statybai taikytinas Statybos ir urbanistikos ministerijos įsakymas „Dėl leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklių“, kadangi jos įsigaliojo 1995 m., o UAB „(duomenys neskelbtini)“ 17 proc. statinio dalį pastatė iki šių taisyklių įsigaliojimo. Pažymi, kad teisė naudoti užstatytą valstybinės žemės sklypą siejama ne su statybos leidimo galiojimu ar išdavimu, o su statinio ar nebaigto statinio nuosavybės faktu.             

              Atsakovė teigia, kad ieškovas savo 2011-08-02 sutikimą ginčija, nes nepatinka statomo pastato architektūra, konkrečiai aukštingumas, jis nepagrįstai teigia, kad sutikimas yra dvišalis sandoris. Jis sutikimu savo valią išreiškė aiškiai, suprasdamas visas sutikimo pasekmes, tik vėliau persigalvojo. Atsakovė pažymi, kad suklydimas pagal CK 1.90 str. laikomas esminiu, jeigu buvo suklysta dėl paties sandorio esmės. Tačiau ieškovas yra (duomenys neskelbtini), o sutikimą statyti dviejų aukštų pastatą davė ant esamų pastatų, kurie buvo nuo 1993 m. Be to, ieškovas nepagrįstai nurodo, kad jis buvo A. B. apgautas dėl pastato statybos, nes pats nurodo, kad dviejų aukštų pastato statyba atitiko jo valią ir nenurodo, kokias neteisingas ar melagingas prielaidas bei informaciją A. B. pateikė tikslu gauti sutikimą. Be to, ieškovui kreipusis į Panevėžio miesto savivaldybės administracija su pretenzija, reikalaujančia pakoreguoti leidžiamą ginčo statinio statybos aukštingumą, ieškovas laikomas patvirtinusiu sandorį, todėl negali jo ginčyti.

              Taip pat atsakovė atsiliepimu nurodo, kad teisės aktai nenumato, kad statinio projektas turi būti suderintas su kaimyninio žemės sklypo savininku.               Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad perleidus nebaigtos statybos statinį, jo įgijėjui negali būti perleidžiama valstybinės žemės nuomos teisė. Remiantis Statybos įstatymu, galima nebaigto statinio registracija Nekilnojamojo turto registre, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatos numato, kad perleidus statinį (tiek baigtą, tiek nebaigtą), perleidžiama ir valstybinės žemės nuomos teisė, kadangi sklypas jau yra užstatytas.Civilinės apyvartos objektu yra daiktas- statinys nepriklausomai nuo jo baigtumo.

              Atsakovė pažymi, kad ieškovo argumentai, jog ginčo sklype negalima administracinės paskirties statinių statyba yra nepagrįstai, nes Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu „Dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“ nuostatos numato, jog komercinės paskirties objektų teritorijose galima administracinės paskirties statyba. Pagal aprašo redakciją, galiojusią nuo 2014 m. sausio 1 d., komercinės paskirties žemės sklypuose buvo galima paslaugų paskirties pastatų statyba, kas apėmė privačių įmonių administracinės paskirties patalpas.

              Atsiliepimu atsakovė nurodo, kad ieškovas negalėjo ginčyti jai išduoto statybą leidžiančio dokumento remiantis viešojo intereso normomis, jis gali reikšti reikalavimus tik dėl savo konkrečių teisių pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad jokie teisės aktuose numatyti procedūriniai pažeidimai, darantys negaliojančiu atsakovei išduotą statybą leidžiantį dokumentą, nebuvo nustatyti, nes teiginiai, kad techninis projektas yra netinkamai pasirašytas, nes nėra architekto parašo, nepagrįsti. Projekto vadovas – T. S. projektą pasirašė jį teikiant per „Infostatyba“.

              Ieškovas neįrodė, kad statomas pastatas neatitinka administracinės paskirties pastatui keliamų reikalavimų, apeliantas jokiais įrodymais (eksperto išvadomis) nepaneigia, kad statomas statinys iš tiesų neatitinka techninio projekto. Ieškovas neįrodė, kad statybą leidžiantis dokumentas Atsakovei UAB „Sigitos balansai“ yra išduotas neteisėtai. Nėra pripažinta, kad nebaigtas statinys iki 2014 m., kurio baigtumas yra 48 proc. ir kurį įsigijo atsakovė, yra neteisėtas. Atsakovė yra nebaigtos statybos statinio savininkė, turinti teisę, gavusi statybą leidžiantį dokumentą, tęsti statinio statybas.

              Atsakovė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčui taikė ieškinio senaties terminą kaip savarankišką pagrindą ieškiniui atmesti. Ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo vėliausiai 2012 metais, todėl būtent nuo tada skaičiuotina ieškinio senatis, kadangi statinio vėlesnis perleidimas ir statybą leidžiančio dokumento perrašymas nesudaro pagrindo iš naujo skaičiuoti ieškinio senaties pradžią.

              Atsakovė nurodo, kad nėra pagrindo perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes nėra CPK 327 str. 1 d. numatytų pagrindų, be to, bylą galima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

              Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-06-17 sprendimą civilinėje byloje palikti nepakeistą.               Atsiliepimu nurodoma, kad stabdyti bylos nagrinėjimą, vadovaujantis CPK 163 str. 3 p., nėra pagrindo. 1992 m. gegužės 4 d. Panevėžio miesto valstybinė statybos inspekcija, vadovaudamasi 1991 m. gruodžio 2 d miesto valdybos potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) ir projektu, sąmata, patvirtinta 1992 m. gegužės 1 d. uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu Nr. 3, išdavė užsakovui UAB “(duomenys neskelbtini)“ leidimą statyti administracinį - gamybinį pastatą (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Prie šio projekto yra asmenų - gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkės D. M., gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų G. U., St. B. ir E. N. ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) V. B. parašai, kurie patvirtina, kad prie jų pastatų būtų blokuojamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektavimo skyriaus pastatas. Statytojas A. B. pateikė visus Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nurodytus dokumentus statybą leidžiančiam dokumentui gauti. Patikslintu ieškiniu apeliantas nereikalavo jo duoto sutikimo pripažinti niekiniu ar negaliojančiu, todėl 2011-08-02 duotas sutikimas A. B. yra tinkamas ir teisėtas. Po to, kai statytojui A. B. 2012-12-10 buvo išduotas Leidimas statyti naują statinį - administracinį pastatą (teisinių paslaugų biurą) su gyvenamosios patalpomis, ieškovas iki 2014 m. pavasario jokių reikalavimų nei statytojui A. B., nei atsakovei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, nei tretiesiems asmenims nekėlė. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo bei iš ieškovo pateiktos teismui 2014-05-22 pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp A. B., R. B. ir atsakovės UAB „Sigitos balansai“, matyti, kad pardavėjai  pardavė administracinį pastatą (teisinių paslaugų biuras) su gyvenamosiomis patalpomis,  kurio baigtumas yra 48 proc. Dėl apelianto 2011-08-02 pasirašyto sutikimo atsiliepimu nurodo, kad susipažinus su visuose patikslintuose ieškiniuose pateiktais argumentais, taip pat teismo posėdžio metu išdėstyta nuomone, matyti, kad apeliantas aiškiai suvokė, kokį sutikimą ir dėl ko davė, nurodė, kad jis A. B. kėlė sąlygas. Ieškovas 2011-08-02 duotame sutikime jokių A. B. reikalavimų nenurodė. Atsiliepimu nurodoma, kad ginčo teritorijoje pagal patvirtintą bendrąjį planą galimos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirtys bei naudojimo būdai, tame tarpe ir kitos paskirties komercinės paskirties objektų. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais, apeliantas vadovaujasi 2005 m. sausio 20 d. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymo Nr. 3D-37/D1-40 redakcija galiojusia iki 2014-01-01, nors reikalauja, kad būtų panaikintas 2014-12-03 statybos leidimas. Atsiliepimu pažymima, kad Statybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog nebaigtas statyti ar rekonstruoti ypatingas ar neypatingas statinys, taip pat nebaigtas rekonstruoti į ypatingą ar neypatingą statinį nesudėtingas statinys gali būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išduotos pažymos apie tai, kad statinys statomas be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, pagrindu. Tuo tarpu iš 2014-05-19 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pažymos Nr. PASS-50-140519-00068 apie statinio statybą be nukrypimų nuo statinio projekto.

              Atsiliepimu Panevėžio miesto savivaldybė nurodo, kad trečiajam asmeniui A. B. perleidžiant statinio nuosavybės teisę atsakovei UAB „Sigitos balansai“ buvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimas dėl pastato ir valstybinės žemės nuomos teisės perleidimo. Trečiajam asmeniui A. B. 2012-12-10 išduoto statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimas nebuvo panaikintas nei vienu įstatymo nustatytu būdu. Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2014-12-03 išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) statyti naują (-us) statinį (-ius)/rekonstruoti statinį (-ius)/atnaujinti (modernizuoti) pastatą, tokiu būdu buvo pašalintas Statybos įstatymo 34 str.4 dalyje numatytos statytojo pareigos pažeidimas. Nurodo, kad A. B. statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimo momento susiklostę statybos teisiniai santykiai turi tęstinumo pobūdį, todėl nustačius teisės aktų pažeidimų, išduodant 2012-12-10  statybos leidimą, negalėtų galioti ir 2014-12-03 UAB „Sigitos balansai“ išduotas statybos leidimas, kuris buvo išduotas supaprastinta procedūra, keičiant duomenis tik apie statinio savininką.  2012-12-10  statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra individualus teisės aktas, kuris gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Kadangi ieškovas (apeliantas), žinodamas apie išduotą ginčijamą statybos leidimą, atstatyti praleisto termino administraciniam aktui apskųsti neprašė ir praleidimo priežasčių nenurodė, todėl Panevėžio miesto savivaldybės administracija nurodo, kad ir toliau reikalauja taikyti senaties terminus. Teigia, kad ieškovo argumentai dėl CPK 93 str. 4 d. pažeidimo  yra atmestini kaip nepagrįsti.

              Atsiliepimu į G. E. E. apeliacinį skundą  trečiasis asmuo A. B. prašo apelianto prašymą atmesti ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-06-17 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo jo naudai visas bylinėjimosi išlaidas.               Atsiliepimu A. B. teigia, kad ieškovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, neatitinka apeliaciniams skundui keliamų reikalavimų – ieškovas nenurodė aiškaus apeliacinio skundo pagrindo, nenurodė, kokias konkrečias teisės normas teismas pažeidė, kokių konkrečių faktinių aplinkybių ir įrodymų teismas nevertino. Nurodo, jog pasisakant kokios konkrečios ieškovo teisės buvo pažeistos ginčijamu leidimu, ieškovas nurodė tai, kad skilo garažo siena - daugiau jokių konkrečių argumentų, ieškovo teisių pažeidimų nebuvo nurodyta. Pažymi, kad net, jeigu byloje esantys įrodymai būtų patvirtinę, jog, išduodant pradiniu ieškiniu ginčytą 2012-12-10 statybos leidimą, buvo pažeisti teisės aktai, ieškovas būtų privalėjęs įrodyti, kad šie pažeidimai yra susiję su jo teisėmis, tačiau ieškovas proceso metu ėmėsi ginti tariamai pažeistą viešąjį interesą, kurio ieškovas teisės ginti neturi.

              A. B. atsiliepimu nurodo, kad ieškovas privalėjo įrodyti 2012-12-10 statybos leidimo ir 2011-08-02 sutikimo negaliojimo pagrindus. Atsiliepimu pažymima, kad jeigu yra pažeistas viešasis interesas, dėl viešo intereso gynimo turi teisę kreiptis į prokuratūrą statybos įstatymo 23 str. 30 p. nurodytos institucijos. Ginčydamas statybos leidimą, asmuo privalo įrodyti kokios konkrečios jo teisės ir interesai buvo pažeisti, taip pat įrodyti teisės normų pažeidimus, kurie buvo padaryti išduodant statybą leidžiantį dokumentą. Teigia, kad ieškovas byloje išimtinai įrodinėjo ne savo teisių pažeidimus, bet tariamus teisės aktų pažeidimus ir to neįrodė.  Ieškovo išdėstyti argumentais nesusiję su jo subjektinių teisių ar teisėtų interesų pažeidimais.              Teigia, kad apeliantas nenurodo jokių argumentų dėl kurių teismo sprendimas dalyje dėl ieškovo 2011-08-02 sutikimo pripažinimo negaliojančiu būtų nepagrįstas ir neteisingas. Apeliantas sutarčių aiškinimo taisyklių klausimų pirmosios instancijos teisme nekėlė, be to, 2011-08-02 sutikimas nėra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas dėl civilinių teisinių santykių, tai vieno ieškovo vienašalis valios pareiškimo aktas, todėl toks aktas nėra ir negali būti laikomas sutartimi, o jį aiškinant netaikomos sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Pažymi, kad ieškovas sutikimą ginčijo skirtingais pagrindais - CK 1.80 str., 1.90 str. ir 1.91 str. pagrindu, bet ginčijamas sandoris negali būti ir niekiniu, ir nuginčijamu tuo pačiu metu. Nurodo, kad teisės aktai neįtvirtina sutikimo formos. Tai, kad ieškovas, teigdamas, kad  2011-08-02 buvo suklaidintas ar sutikimas buvo išgautas apgaulės būdu, taip pat, kad toks sutikimas prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, įrodinėjimo pareigos ieškovas neįvykdė. Be to, ieškovas kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės administraciją su 2014-06-14 prašymu, kuriame aiškiai nurodė, kad jis 2011-08-02 yra davęs sutikimą (duomenys neskelbtini) savininkams nesilaikyti privalomų atstumų iki kaimyninio sklypo ribos ir projektuoti naują statinį blokuojant jį su jau esančiais statiniais jo sklype. Praėjus beveik trejiems metams po sutikimo davimo ieškovas sutikimo neginčijo, o patikslintame ieškinyje nurodo, kad tiesiog nežinojo koks bus projektas, tačiau tai nereiškia, kad ieškovas nesutiko, kad ant sklypo ribos būtų pastatytas ir sublokuotas dviaukštis pastatas.

              Atsiliepimu A. B. nurodo, kad ieškovas nei vienu aspektu neįvykdė įrodinėjimo pareigos, skunde nurodo dviprasmiškus argumentus dėl 17 procentų statinio baigtumo. Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2012-12-13 sustabdytos statybos patikrinimo aktas, 2014-05-19 pažyma apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių ir 2014-05-19 statinio atitikties statinio projektui patikrinimo aktas yra galiojantys, nenuginčyti, ieškovas jų neginčijo. Nurodyti dokumentai yra oficialūs rašytiniai įrodymai, turintys didesnę įrodomąją galią. Ieškovo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra nepagrįsti.

Apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeičiamas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 dalis, 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nacionalinių ir tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010;). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus (CPK 185 str.), kaip minėta, nenustačiusi absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.), iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, kurių nekartoja, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė ir aiškino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, visapusiškai įvertino šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra teisinio ar faktinio pagrindo (CPK 176 str., 263 str., 320 str., 327 str.), todėl apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nebuvo tinkamo proceso, tad byla turėtų būti nagrinėjama iš naujo, atmetami kaip nepagrįsti (CPK 176 str., 185 str.). Apeliantas pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė (CPK 12 str., 178 str., 314 str.). Konstatavus, kad bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir tinkamai pagrindė sprendimą, teisėjų kolegija spręsdama, jog nėra pagrindo tokį sprendimą naikinti pagal apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, neturi pareigos atsakyti į kiekvieną tokio skundo argumentą ir pasisako tik dėl esminių jo motyvų.

Sutinkamai su CPK 182 str. 2 p. nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

Administraciniuose teismuose išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.I-89-320/2015 Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 27 d. sprendimu atmetė G.E. E. skundą, kuriuo jis prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos (toliau - ir Inspekcija) Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau - ir Inspekcijos Panevėžio skyrius) 2014-10-30 sprendimą (raštą) Nr.2D-16922-(18.2), 2014-10-29 patikrinimo aktą Nr.FAK-1236-(18.3) bei įpareigoti atsakovą per teismo nustatytą  terminą priimti sprendimą dėl savavališkos statybos fakto objekte (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, nustatymo, savavališkos statybos akto surašymo bei su juo susijusių procedūrų pradėjimo. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. spalio 5 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistu.

Šiame procese ieškovas įrodinėjo , jog UAB„Sigitos balansai“ 2014-05-22 pirkimo-pardavimo sutartimi iš A. B. nusipirkusi nebaigtą statyti ginčo pastatą (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, neturėdama savo vardu išduoto statybą leidžiančio dokumento, pastatė antrąjį pastato aukštą, t.y. vykdė savavališką statybą. UAB ,,Sigitos balansai“ statybą vykdė ne tik neturėdama statybą leidžiančio dokumento, bet ir nesudariusi žemės sklypo, kuriame statinys statomas, nuomos sutarties, taigi ji neturi statytojo statuso. Statybos įstatymo ( toliau – SĮ) 34 straipsnio 4 dalis nurodo, kad tuo atveju, kai nebaigtas statyti statinys perleidžiamas kitam asmeniui, šį statinį įsigijęs asmuo turi teisę vykdyti statinio projekte, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, numatytus statybos darbus tik po to, kai Aplinkos ministerijos nustatyta supaprastinta statybą leidžiančio dokumento išdavimo tvarka savo vardu gauna statybą leidžiantį dokumentą. Pareiškėjo nuomone, minėtos teisės normos reikalavimų pažeidimas sudarė pagrindą statybą pripažinti savavališka. Žemės sklypas, kuriame statomas ginčo statinys, yra tik 121 kv. m ploto, tokio dydžio sklype atskirų objektų statyba neturėtų būti leidžiama, nugriovus savavališkai pastatytus statinius ir atlaisvinus valstybinį žemės sklypą, pareiškėjas pageidautų šį sklypą įsigyti ir ateityje sujungti su jau turimu žemės sklypu. Statomas pastatas oficialiai įvardijamas kaip „Administracinis pastatas (teisinių paslaugų biuras) su gyvenamosiomis patalpomis“, bet tokio pastato statyba prieštarauja žemės sklypo, kuriame jis statomas, paskirčiai. Nesilaikyta administracinės paskirties pastatams projektuoti ir statyti keliamų reikalavimų.  Statomo statinio siena blokuojama su pareiškėjui priklausančio  garažo siena, kuri dėl savavališkų statybų pradėjo trūkinėti, statomas pastatas atgrasus, pažeis pareiškėjo privatumą, sumažės jo turto vertė.

Šiame procese suinteresuotu asmeniu buvo įtraukti ir civilinės bylose procese dalyvaujantys asmenys – UAB “Sigitos balansai“,Panevėžio miesto savivaldybė. Aukščiau išvardyti faktiniai pagrindai nurodomi ieškinio pagrindu ir civilinėje byloje, apeliantas dėl šios priežasties teikė prašymą bylos nagrinėjimą sustabdyti iki bus išnagrinėta administracine tvarka nagrinėjama byla, bet šis prašymas nebuvo tenkintas. Iki teismo sprendimo paskelbimo bylos nagrinėjimas administracine tvarka nebuvo baigtas( sprendimas nebuvo įsiteisėjęs), o bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka laikui šis procesas jau pasibaigęs, skundas atmestas. Dalis apeliacinio skundo motyvų yra analogiški ieškinio pagrindui ir klausimams išnagrinėtiems administracine tvarka nagrinėtose bylose, todėl kitoje byloje, esant nustatytiems prejudiciniams faktams, kolegija dėl šių skundo motyvų nebepasisako ( dėl UAB “Sigitos balansai“ vykdytos statybos kaip savavališkos, dėl statytojo statuso neturėjimo, dėl draudimo neatitinkant sklypo paskirčiai statyti pastatą konkrečiame sklype,dėl projekto neatitikimo  visuomeninės paskirties statiniams keliamų reikalavimų ).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų kolegija pastebi, jog civilinis procesas be kita ko yra  yra grindžiamas ir šalių dispozytivumo principu, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis( CPK 13 str.). Šalys  nustato bylos nagrinėjimo ribas, procesiniuose dokumentuose formuluoja reikalavimus. Iš patikslinto ieškinio matyti, jog ieškovas kėlė du materialinio pobūdžio reikalavimus ( t.4, b.l.89-90): panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gruodžio 3 d. Statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti atsakovę UAB "Sigitos balansai" per teismo nustatytą terminą nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, ieškovo 2011m. rugpjūčio 2 d. duotą sutikimą A. B. statytis dviejų aukštų pastatą ant esamų pamatų (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, pripažinti niekiniu sandoriu nuo jo sudarymo momento.

Iš teismo sprendimo argumentų ir motyvų matyti, jog teismas analizavo ir pasisakė ne tik dėl šių reikalavimų, bet ir dėl tokių aplinkybių, kurios nėra tiesiogiai susijusios tik su suformuluotais reikalavimais, -analizavo 2012-12-10 išduoto A. B. statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstumą, susitarimų tarp buvusių  bendrasavininkų( valdytojų) sudarymo aplinkybes, jų turinį, ieškinio senaties buvimą ir pan., nors savarankiškų reikiama procesine forma pateiktų reikalavimų  ieškovas ,kaip minėta, nebebuvo suformulavęs.Kolegijos vertinimu,nors proceso požiūriu taip sukonkretintas procesinis dokumentas ( 2015-01-15 ieškinys,t.4,b.l.77) nevisiškai atitiktų ieškiniui keliamus reikalavimus, nes dėl teismo nagrinėto 2012-12-10 išduoto statybos leidimo niekaip nebeprašyta nuspręsti ,bet, įvertinant, kad toks reikalavimas buvo keltas pradiniu ieškiniu, jo atsisakyta panaikinus leidimo galiojimą, bet nenurodant to pagrindo, toks platesnis pirmos instancijos teismo procesinis tyrimas iš esmės buvo pagrįstas, kadangi 2014-12-03 statybos leidimo pagrįstumas yra išvestinis iš 2012-12-10 statybos leidimo pagrįstumo. Konstatavus pirmojo nepagrįstumą, neįvykus kitoms reikšmingoms aplinkybėms tokiu būtų ir jį pakeitusio statybos leidimo teisėtumas.

Dėl sprendimo motyvacijos pakankamumo

Apeliantas teigia, kad teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, sprendimo motyvuojamoji dalis surašyta atmestinai, nesilaikant CPK 270 str. 4 d. reikalavimų, teismo išvados nepagrįstos įrodymais ir teisiškai neargumentuotos, grįstos selektyviai atrinktais įrodymais, motyvuojamoji sprendimo dalis neatskleidžia dėl ko vyko ginčas, klausimus, kuriuos ieškovas kėlė ieškinyje ir proceso metu, teismas paliko nenagrinėtus. Teigia, kad teismas netyrė ir nevertinto įrodymų atskirai ir visumoje, nes jie nenaudingi atsakovams.

Kolegijos vertinimu, šie skundo argumentai nepagrįsti. CPK 270 str. 4 d. nustato, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma:1) teismo nustatytos bylos aplinkybės;2) įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas;3) argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus;4) įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Procesinis įstatymas nedetalizuoja kiek teismo išvadų forma gali būti glausta, tad, kolegijos vertinimu, tas priklauso nuo ginčo pobūdžio, nagrinėjamų klausimų sudėtingumo, įrodymų sudėties ir pan. Kolegijos vertinimu,  nėra pagrindo ginčijama sprendimą vertinti kaip nepagrįstą, nemotyvuotą, surašytą“atmestinai“.Teismas išvadas darė remdamasis konkrečiais nurodomais įrodymais, išvadas motyvavo, nurodė kokias teisines pasėkmes sukėlė vieni ar kiti veiksmai. Tai,jog teismo išvados yra priešingos apelianto padarytoms, nereiškia, kad teismo išvados nepagrįstos ar nemotyvuotos.

Apeliantas kaip bereikšmes nurodo išvadas, jog iš ieškovo pateikto žemės sklypo plano matyti, kad besiribojančių su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., statinių savininkai raštu pareiškė sutinkantys, kad prie jų nuosavybės teise esančių pastatų būtų blokuojamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektavimo skyriaus pastatas, nes jis jokių reikalavimų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdytos statybos nereiškė, išvados, jog D.N. M. priklausę statiniai buvo pastatyti ant sklypo ribos su sklypu (duomenys neskelbtini), nereikšmingos, nes sklypas (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, suformuotas vėliau nei D.N. M. pasistatė statinį, neaišku ir kokią reikšmę turi išvada, jog jo tėvai žemės savininkais tapo tik 1997 m. gruodžio mėnesį.

Į šiuo apelianto motyvus atsakoma, jog, kaip minėta, procesinis įstatymas nenustato kiek detalus turi būti teismo sprendimas, taigi teismas pasirenka kiek reikšmingų bylai aplinkybių tikslinga nustatyti, kad būtų galima atskleisti ginčo esmę, padaryti ginčui išspręsti būtinas išvadas, tai susiję su įrodinėjimo tikslu ( CPK 176 str.).Šio ginčo atveju apeliantas įrodinėjo statybos savavališkumą, todėl ,kolegijos vertinimu, buvo tikslingas ir aplinkybių, susijusių su pirminio leidimo statybai išdavimo pagrįstumu, vertinimas.

Nurodo, kad jis reikalavimo dėl 1992-05-04 leidimo statyti nereiškė, todėl ir jokio pagrindo gintis nuo nepareikšto reikalavimo ieškinio senatimi nebuvo.Vertinant šį argumentą, kolegija pastebi, jog ieškovas nors konkretaus reikalavimo procesiškai nesuformulavo, bet motyvavo dėl jo nuomone nepagrįstų statybų nuo pat jų pradžios( tas atkartojama ir apeliaciniame skunde ,4 lapas) , todėl teismas turėjo pareigą dėl šių motyvų pasisakyti.

Dėl perleisto statinio baigtumo

Apeliantas ginčija teismo išvadas dėl 17 proc. baigtumo statinio perleidimo. Nors su tokia išvada jis nesutinka, bet daugkartinis nebaigtos statybos perleidimo faktas akivaizdus, skunde nesuformuluota kokios apimties nebaigtas statyti pastatas buvo perleistas. Pirmos instancijos teismas savo išvadą motyvavo, nurodė konkrečius ją pagrindžiančius įrodymus – sutartis                     ( t.1,b.l.24,27,30-33,VĮ Registrų centras išrašų duomenis).Sutartys neginčijamos.Teismas nurodė tokių perleidimo teisinę bazę-Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str.1 d.2 p. Su teismo išvadomis kolegija sutinka, tad jų nebekartoja.

              Dėl derinimo reikalingumo              

              Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad teisės norminiai aktai nenumato pareigos statytojui atlikti statinio projekte derinimo su gretimo sklypo savininku procedūrą. Teisės aktai numato pareigą teisėtai gauti kaimyninio sklypo savininko sutikimą, o tai apima ir pareigą supažindinti su konkrečiu statinio projektu.

              Toks apelianto samprotavimas klaidingas ir su pirmos instancijos teismo išvada kolegija sutinka. Papildomai pastebima, jog teismo išvada tiksli , nes pagal statybos techninį reglamentą STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.2. rašytiniai gretimų (besiribojančių) žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi– kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau žemės sklypų ribų, negu numatyta teisės aktuose (tik tuo atveju, jei teisės aktai tokį susitarimą numato); statinio rekonstravimo atveju tokie rašytiniai sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų ribų; atvejai, kai būtina gauti besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, detalizuojami Reglamento 11 priede.Minėtas reglamentas nenustato statytojo pareigos tiesiogiai suderinti su gretimo sklypo savininku (naudotoju) ketinamo statyti statinio projektą. Suprantama, jog netiesiogiai toks derinimas vyksta, pvz. jeigu nesutariama dėl  įstatymais nustatyto atstumo nuo gretimo sklypo ribos nesilaikymo. Ši informacija išsamiausiai atskleidžiama pateikiant statinio projektą, tačiau ji gali būti pateikta ir projektinių pasiūlymų forma arba kitais būdais, jeigu jie yra pakankamai informatyvūs ir išsamūs. Informacijos atskleidimo būdas gali priklausyti nuo statinio sudėtingumo, statybos darbų masto, projektavimo darbų kainos ir kitų aplinkybių. Ieškovas suformulavo sutikimą dėl statybos ant jau esamų įrengtų pastato pamatų. Bendriausiais bruožais statinio duomenys( jo vieta, sienų gabaritai, paskirtis ir pan.) jam buvo žinomi iš nebaigtos statybos fizinio buvimo fakto, ankstesnių savininkų teiktų sutikimų. Jis suformulavo sutikimą dėl statybos esančio statinio vietoje, todėl , kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismo išvada, jog apeliantui buvo atskleisti jam reikšmingi duomenys, nes jis davė sutikimą ,pagrįsta. Teigdamas, jog tokios esminės informacijos ieškovas nežinojo ar ji buvo nepakankama, ieškovas turėtų pateikti to įrodymus. Kolegijos vertinimu, tokie įrodymai nepateikti, tad pagrįsta pirmos instancijos teismo išvada, jog  ieškovas statybos proceso eigoje tiesiog pakeitė savo pradinę poziciją, Tai, jog projektavimo eigoje buvo atlikti projekto tikslinimai-dėl lango, statinio aukščio neįrodo, kad ieškovas tikėjosi( susitarė su A. B.) kitokių esminių projektuojamo statinio požymių ar jie suprojektuoti esmingai kitokie nei jis iš A. B. turėjo informacijos.

              Dėl sandorių negaliojimo              

              Apeliantas teigia, kad statyba be projekto yra savavališka, todėl visi pirkimo - pardavimo sandoriai yra niekiniai ir turėjo būti naikinti teismo iniciatyva. Toks skundo motyvas nepagrįstas.Pagal CK 1.78 str.3 d. niekiniu sandoris gali būti laikomas tik esant įstatymu nustatytiems pagrindams. Tokio sandorio pasėkmes teismas taiko ex officio. Kolegijos vertinimu, teisinio pagrindo “ visus“ ginčo objekto pirkimo-pardavimo sandorius vertinti niekiniais teismui nebuvo, o tokių konkrečių pagrindų  apeliantas nesuformulavo.

Dėl 2011-08-02 sutikimo

Sutinkama su teismo sprendimo išvada, jog apeliantas neįrodė, kad 2011-08-02 sutikimas yra negaliojantis( niekinis).

Įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.).Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju.

Pastebima,jog  ieškovas sutikimo ydingumą ginčijo ir dėl jo suklydimo, ir dėl apgaulės, ir dėl jo prieštaravimo įstatymo reikalavimams. Šie pagrindai yra skirtingi- sandoris gali būti nuginčijamas arba yra niekinis. Nepaisant to, jog šie skirtingi pagrindai formuoja būtinumą įrodinėti ir skirtingas aplinkybes, kolegijos vertinimu, nė vienų jų ieškovas neįrodė.

Dėl sutikimo turinio, jo reikalingumo

Apeliantas dėl jo 2011-08-02 pasirašyto sutikimo leisti A. B. statytis dviejų aukštų pastatų ant esamų pamatų (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, nurodo, kad  teismo sprendimas šioje dalyje prieštaringas, nes teismas nustatė faktines aplinkybes, kad dėl kai kurių klausimų jis su A. B. nesusitarė ir sykiu padarė išvadą, kad tai, jog jis ir A. B. pilnai susitarė , aišku iš sutikimo teksto. Išvadą, kad 2011-08-02 duotas sutikimas turi aiškiai išreikštą turinį teismas privalėjo pagrįsti. Teigia, kad iš sutikimo turinio neaišku, dėl ko buvo tartasi ir dėl ko pavyko susitarti.

Nepagrįstas skundo tvirtinimas, jog rašytinis sutikimo, kaip dvišalės sutarties tekstas, esant ginčui,  turėjo būti aiškinamas pagal sutarčių aiškinimo taisykles suformuotas teismų praktikos, atsižvelgiant į CK 6.193 str. 1 d., 5 d. nuostatas. Sutikimas nėra dvišalis sandoris. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad toks sutikimas traktuotinas vienašaliu sandoriu, sukuriančiu pareigą jį sudariusiam asmeniui, t. y. rašytinį sutikimą davusiam asmeniui atsiranda pareiga netrukdyti įgyvendinti tas teises, kurias rašytinis sutikimas sukuria jo adresatui, o pastarasis įgyja teisę nekliudomai įgyvendinti rašytiniu sutikimu suteiktą teisę (CK 1.63 str.3, 4 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2012). Sutikimą duodantis turi įvertinti statybos padarinius, galinčius daryti poveikį jo teisėms ar interesams tiek statybos (rekonstrukcijos) metu, tiek statinį eksploatuojant ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013).Taigi, nesant tarp ieškovo ir A. B. sutarties, teismas taikyti sutarčių aiškinimo taisyklių neturėjo

Kolegijos vertinimu, teismo išvados dėl apelianto 2011-08-02 sutikimo turinio esmės, jo paskirties pagrįstos. Atsietai vertinant pagrįsta teigti, kad ieškovas turėjo teisę nesutikti, kad trečiasis asmuo statytų arčiau jo sklypo ribos, nei nustato teisės aktų reikalavimai ir neaiškinti savo nesutikimo priežasčių, ar duoti sutikimą statyti su tam tikromis išlygomis ir neaiškinti, kodėl tokias išlygas padarė, o statytojas galėjo arba sutikti su jo sutikimu ir nesilaikyti nustatytų atstumų , arba atsisakyti ketinimų statyti arčiau negu leidžia teises aktai iki sklypo ribos, arba toliau tartis su ieškovu. Tačiau po to kai toks sutikimas jau buvo duotas, priešingai nei teigia skunde apeliantas , sutikimą davusiojo, o ne jį gavusiojo ( statytojo) procesinė pareiga yra įrodyti, kad jis neatitinka susitarime išreikštos valios, kad susitarimas buvęs kitoks nei išreikštas raštu, ar kad jis pažeidžia imperatyvius norminių aktų reikalavimus ir pan. Nors apeliantas teigia neaišku su kuo jis sutiko (  jis turėjo teisę nesutikti, duoti sutikimą statyti su tam tikromis išlygomis), kolegijos vertinimu, tokie teiginiai tėra procesinė ieškovo pozicija, sąlygota konkretaus procesinio tikslo byloje siekio.Aiškinimas, kad ,kaip teigia ieškovas, sutikimą pasirašė nesiekdamas iš viso jokių pasekmių ( sutikimas neturi turinio), kolegijos vertinimu, negyvenimiškas, neatitiktų protingo ir apdairaus žmogaus elgesio standartų, galiausia yra nesąžiningas sutikimą gavusiojo atžvilgiu, nes leistų piktnaudžiauti teise sutikimą vienašališkai paneigiant. Teigdamas, jog sutikimas neturi turinio ir nurodydamas , kad jis padarė kai kurias esmines išlygas ( dėl pastato paskirties, konkretaus aukščio), ieškovas jas turėtų įrodyti ( CPK 12,182 str.). Reglamentas nenustato ar turi ir kokio konkretumo dokumentai turi būti parengti iki gretimo sklypo savininkas sprendžia ar duoti sutikimą. Asmuo gali būti duoti sutikimą ir būdamas abejingas statybos apimčiai, kai kurioms statinio savybėms, bet tokiu atveju jis prisiima galimą neigiamų pasekmių kilimo riziką, įgyja procesinę pareigą įrodyti konkrečių jo teisių esmingą pažeidimą.

Apeliantas nurodė susitaręs dėl negyvenamosios paskirties statinio, dviejų aukštų, ne tokio aukščio. Esami statybos dokumentai patvirtina, jog pastatas ir yra administracinio pobūdžio( tokios paskirties jis buvo ir pradėtas statyti iki įsigyjant jį A. B.) , dėl  statinio patalpų paskirties pirmos instancijos teismas sprendime pasisakė, išvadas tinkamai motyvavo. Iš pastato projekto matyti, jog jis ir yra dviejų aukštų( jo pradinis aukštingumas buvo trys aukštai), aukštis iki stogo kraigo 6,88 m ( t.5, b.l.83). Taigi, suprojektuoti pastato gabaritai, paskirtis iš esmės atitinka, kaip nurodė ir ieškovas, derintas sąlygas ar yra artimi joms- ne gyvenamasis namas, ne daugiau dviejų aukštų . Norminiuose aktuose (STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“) numatyta kada reikalingas gretimo sklypo savininko(valdytojo) sutikimas – šiuo atveju tai būtų 11 priedo 4 p. - statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos. Šiuo atveju statyba ant jau esančių pamatų reiškia statybas arčiau nei 3 metrai iki sklypo ribos, todėl toks sutikimas turėjo būti gautas. Teisiniai aktai nenumato keletos sutikimo – vieno dėl statybos arčiau nei 3 metrai iki sklypo ribos, kito dėl statybos ant jau esančių pamatų, galimai dar kito dėl statinio savybių (projekto) ir pan. gavimo. Ginčo sutikime ieškovas suformulavo neprieštaravimą  dėl statybos konkrečioje vietoje, todėl skunde nepagrįstai teigiama, jog sutikimas statyti ant esamų pamatų nėra tuo pačiu sutikimu statyti arčiau teisės aktais nustatyto minimalus atstumo nuo sklypo ribos.

Pirmos instancijos teismas motyvavo kodėl pastatas vertinamas kaip negyvenamosios (administracinės) paskirties- STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 6.1. pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei (pogrupiui), jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis yra naudojama tai paskirčiai. Apeliantas prašo remtis projektinio pasiūlymo duomenimis, bet bylos duomenys nepatvirtina apelianto teiginio.Iš Bendrųjų statinio rodiklių matyti, kad pastato bendrasis( naudingas) plotas yra 161,15 kv.m., o gyv. patalpų ir  gyvenamasis plotai atitinkamai 80,29 ir 69,42 kv.m., taigi atskirai kiekvienas šių dydžių mažesnis nei pusė bendro ploto ( t.5, b.l.62).

Dėl ieškinio senaties

Kadangi ieškovas patikslino ieškinį ir ginčijo 2014-12-03 statybos leidimą bei nebeginčijo 2012-12-10 statybos leidimo , teismo motyvai dėl 2012-12-10 statybos leidimo ginčijimo savalaikiškumo, ieškinio senaties taikymo šiam reikalavimui teisiškai nebeaktualūs ir dėl jų pagrįstumo kolegija nepasisako.

Nepagrįstas skundo motyvas, jog vykdant statybas nesilaikyta teritorijų planavimo įstatymo reikalavimų. Pirmos instancijos teismas tikrino šiuos ieškovo argumentus ir dėl jų pasisakė. Apeliacinės instancijos teismas su teismo motyvacija sutinka ir jų nebekartoja.

Nepagrįstas skundo argumentas, jog statytojas turėjo gauti ieškovo kaip  gretimo sklypo savininko sutikimą, nes statybos laikotarpiu naudojamasi jo sklypu, o jo nesant statybos leidimas negalėjo būti išduotas, o SĮ 23 str.7 d. 6 p, nustato, kad jeigu statinius numatoma statyti ar rekonstruoti statytojo (užsakovo) nevaldomame nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise žemės sklype (teritorijoje), taip pat jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, – sutartis (sutikimas) su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar naudotoju.Ieškovas nepateikė įrodymų, jog statytojas statybos reikmėms naudotųsi ieškovo žemės sklypo dalimi. Tai, jog statybos laikotarpiu dėl statybos procesų, tikėtina, laikinai bus patenkama į oro erdvę , esančią virš G.E. E. žemės sklypo , kolegija nevertina kaip savininko teisių pažeidimo.Toks patekimas dėl statybos specifikos, pvz. pastato išorės sienos, besiribojančios su ieškovo sklypo riba, apdailos, stogo įrengimo darbų ir pan., būtų nors ir neišvengiamas, bet tik mažos apimties, trumpalaikis, negali palikti jokių fizinių pasekmių, padaryti žalos. Jos padarymo atveju  ši, suprantama, privalėtų būti atlyginta, bet reikalavimas žalai atlyginti šiame procese nereiškiamas. Pastebima,jog atsakovė pateikė pasiūlymus kaip atlikti kai kuriuos būtinus statybos darbus nesinaudojant ieškovo žemės sklypo paviršiumi                          ( naudojant keltuvą, t.1,b.l.52-59), išvengti apgadinimų.

Nepagrįstas tvirtinimas, jog pastatas  apskritai negalėjo būti statomas dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinio nesilaikymo. Pirmos instancijos teismas tinkamai motyvavo, kodėl tokia statyta šiame sklype leistina. Sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis –kita, naudojimo būdas- komercinės paskirties objektų teritorijos. Teismas nurodė koks teismo išvados įstatyminis pagrindimas- Žemės naudojimo būdų turinio aprašas. Jo 20 p. numato, jog tokios paskirties objektų teritorijos skirtos viešbučių paskirties pastatams; administracinės paskirties (išskyrus valstybės ir savivaldybės institucijų, kitų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomų įstaigų administraciniams pastatams) pastatams; prekybos paskirties pastatams; paslaugų paskirties pastatams; maitinimo paskirties pastatams ir sporto paskirties pastatams. Taigi, administracinės paskirties statinio (kaip yra šiuo atveju) statyba galima. Apeliantas pagrįstai nurodo, jog teismo naudota Aprašo redakcija , galiojanti nuo 2014-01-01, 2012 metais buvusi kitokia, vienok ta aplinkybė teismo išvados pagrįstumo nepaneigia.Pastebima, jog patikslintu ieškiniu ieškovas ginčijo 2014-12-03 statybos leidimą, o jo išdavimo metu jau galiojo teismo minėta redakcija. Kita vertus,  2012-12-10 statybos leidimo išdavimo laikui galiojusi Aprašo redakcija 18.1. komercinės paskirties objektų teritorijose leido prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybą. Šie sklypai apibūdinti kaip žemės sklypai, kuriuose yra esami arba numatomi statyti prekybos įmonių (maisto ir kitų prekių pardavimo), finansų įstaigų (bankai, kredito įstaigos, investicinės bendrovės, draudimo įmonės ir kt.) pastatai, turizmo (viešbučiai, moteliai, sanatorijos, poilsio namai, kempingai), parodų kompleksų bei kitų paslaugų įmonių statiniai, stadionai, universalūs (daugiafunkciniai) sporto ir pramogų kompleksai, vandens bei sporto šakų statiniai. Kolegijos vertinimu, apeliantas dirbtinai atskiria teritorijos ir sklypo sąvokas. Suprantama, jog teritorija yra suskirstyta konkrečiais sklypais, bet dėl to sklypo leistinos veiklos pobūdis nepasikeičia.

Nors ieškovas įrodinėja, jog statinys neatitinka tokiems statiniams keliamų reikalavimų dėl šių argumentų kolegija nebepasisako, nes jie nagrinėti administracinės bylos procese ir dėl jų teismo nuspręsta( CPK 182 str. 2 p.).

Apelianto nuoroda,jog statyba savavališka, kadangi UAB“Sigitos balansas“ vykdydami statybas nebuvo žemės sklypo savininkais( nuomininkais) kolegija pastebi, jog pirmos instancijos teismas šia aplinkybę vertino ir pagrįstai sprendė, jog toks pažeidimas yra formalus ir negali sąlygoti nei žemės nuomos sutarties pabaigos ar pats savaime statybą „paversti“ savavališka. Nepagrįstas skundo tvirtinimas, kad sprendime nemotyvuota kokiu pagrindu leista po nebaigtu statyti pastatu perleisti valstybinę žemę .Teismas dėl to motyvus nurodė ( sprendimo 10 l.), kolegijos vertinimu, jie pagrįsti ir išsamūs.

Dėl proceso išlaidų pirmos instancijos teisme

              Apelianto tvirtinimas, jog pirmos instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas nepagrįstas .Teismas motyvavo kodėl jos taip paskirstytos , tretysis asmuo įtrauktas į procesą dėl ieškovo inicijuoto proceso. Nesvarbu kieno sprendimu asmuo įtrauktas į procesą trečiuoju asmeniu , CPK nenumato, jog dėl šios priežasties proceso išlaidos galėtų būti paskirstomos ne pagal pagrindinį procesinį -pralaimėjęs moka principą.

              CPK 98 str. 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio( toliau-Rekomendacijos), į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Šioje byloje atsakovės ir trečiojo asmens patirtos išlaidos pagrįstos dokumentais, jos neviršija Rekomendacijų dydžių, procesiniai dokumentai parengti tinkamai, procesinių priežasčių nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ( CPK 93 str. 4 d.) nenustatyta.

              Kiti šioje nutartyje atskirai neaptarti skundo motyvai, kolegijos vertinimu, ginčo sprendimui teisinės reikšmės neturi arba dėl jų pasisakyta teismo sprendime, su kurio motyvais kolegija ,kaip minėta, sutinkama, arba dėl jų pasisakyta administracinėje byloje, todėl dėl jų nepasisakoma ( nesikartojama).

              Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos procese.

              Apeliacinės instancijos teisme atsakovas UAB“Sigitos balansai“ prašo iš ieškovo priteisti 396 €( t.6,b.l.56),A. B. – 670 € už atsiliepimų į apeliacinį skundą parengimą                        ( pastarojo prašyme (priede) netiksliai nurodyta, jog buvo surašytas apeliacinis skundas, nes faktiškai pateiktas atsiliepimas į ieškovo skundą) (t.6,b.l.38). Išlaidos neviršija Rekomendacijų dydžių, dokumentai parengti kokybiškai, tačiau iš esmės skirtingos ar naujos teisinės argumentacijos, nei nurodyta nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme neišdėstyta, todėl, kolegijos vertinimu, atlygintina suma mažintina iki 300 € už atsiliepimą. 

              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-105-812/2015 palikti nepakeistą.

              Priteisti iš G. E. E.,a.k. (duomenys neskelbtini) UAB „Sigitos balansai“ ir  A. B. naudai po 300 Eur (tris šimtus ) bylinėjimosi išlaidų kiekvienam.

Teisėjai                                                                          Eigirdas Činka

                                                                                                  Birutė Jonaitienė

                                                                                                  Birutė Valiulienė