Civilinė byla Nr. e2A-2136-866/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13718-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.19.2

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugpjūčio 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Renatos Beinoravičienės, Ramunės Mikonienės ir Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), 

apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Amerigas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Amerigas“ ieškinį dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, pareikštą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, trečiasis asmuo – Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2022 m. gegužės 3 d. raštą (sprendimą) Nr. 49SD-4589-(14.49.136 E.) ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį su ieškove dėl 1748 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimo ieškovei; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė argumentais:

1.1.                      Ieškovė 2020 m. spalio 12 d. su Vilniaus Gedimino technikos universitetu sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu nuosavybės teise įsigijo: pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius – tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nurodyti statiniai yra valstybinės žemės sklype. Buvęs statinių savininkas nurodytų statinių eksploatavimui pagal jų tiesioginę paskirtį panaudos teise naudojosi/valdė 1748 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą, kurio kadastro Nr. 0101/0057:135, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

1.2.                      Ieškovė, nuosavybėn įsigijusi nurodytus statinius, kurie pagal ieškovę, turi kultūros vertybės statusą, 2020 m. lapkričio 2 d. prašymu kreipėsi į atsakovę dėl nurodyto žemės sklypo įsigijimo. Atsakovė 2020 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. 49SJN-3387-(14.49.136E.) „Dėl trūkstamų dokumentų pateikimo“ prašymo netenkino, nurodžiusi, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40 patvirtintos Kitos paskirties valstybinės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu administravimo metodikos (toliau – ir Metodika) 7 punkto teisinis reglamentavimas suponuoja, kad žemės sklypo dydžio nustatymas siejamas su statinių, kurie Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registre yra įrašyti kaip kultūros paveldo objektai, eksploatavimu. Valstybinės žemės sklype esantys, ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai, nėra kultūros paveldo objektai, įrašyti į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, nors suformuotas žemės sklypas jiems eksploatuoti patenka į Vilniaus senamiesčio (kodas 16073), Vilniaus pranciškonų vienuolyno pastatų ansamblio (kodas 769) teritorijas Vilniaus senojo miesto ir priemiesčių archeologinę vietovę (kodas 25504), o Vilniaus pranciškonų vienuolyno pastatų ansamblio (kodas 769) teritorijos ribos registruotos Kultūros vertybių registre, todėl Metodikos 7 punktas nėra taikomas nustatant žemės sklypo (jo dalių) dydį, reikalingą statiniams, kurie nėra kultūros paveldo objektai, įrašyti į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, eksploatuoti. Šiame rašte atsakovė nurodė, jog Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, todėl be aukciono gali būti parduodamas tik tokio dydžio žemės sklypas, koks būtinas jame esantiems statiniams eksploatuoti, ar jo dalis, jeigu suformuotas žemės sklypas yra didesnis nei reikalinga minėtiems statiniams eksploatuoti.

1.3.                      Ieškovei buvo išaiškinta, kad pageidaujant pirkti žemės sklypo dalį kartu su prašymu turi būti pateiktas teisės aktų nustatyta tvarka parengtas žemės sklypo planas, kuriame būtų pažymėtos pagal Metodiką nustatytos žemės sklypo dalys, reikalingos žemės sklype esantiems pastatams eksploatuoti. Ieškovė 2021 m. sausio 18 d. raštu Nr. 20210118.3 pateikė atsakovei matininko parengtą pageidaujamo įsigyti žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą M1:500 ir nurodė, jog nesutinka su tuo, kad turi būti taikomas Metodikos 6 punktas, nes nėra įmanoma užtikrinti efektyvios prieigos prie ieškovės nuosavybės teise valdomos tvoros, kuri yra saugoma kultūros paveldo, yra kultūros paveldo zonoje, ir kurią ieškovė turi pareigą prižiūrėti. Atsakovė 2021 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. 49SD-2954-(14.49.136 E.) atsisakė tenkinti ieškovės prašymą, argumentuodama tuo, kad ieškovės pateiktas 2021 m. sausio 18 d. žemės sklypo planas nebeatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 8 punkto reikalavimų.

1.4.                      Atsakovė 2022 m. gegužės 3 d. raštu Nr. 49SD-4589-(14.49.136 E.) pakartojo ankstesniuose raštuose išdėstytus argumentus, nurodžiusi, kad ieškovei gali būti parduotas ne visas sklypas, o jo dalis. Nesutikdama su atsakovės pozicija ieškovei pateikė 2022 m. gegužės 8 d. raštą Nr. SD-207 (B71.2) pažymėdama, jog prašo parduoti ieškovei visą 0,1748 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriam nėra reikalinga rengti atskiro plano, nes nurodyto valstybinės žemės sklypo planą atsakovė, kaip valstybinės žemės patikėtinė, turi kadastro duomenų byloje. Ieškovės nuomone, atsakovė skundžiamu sprendimu pažeidė ieškovės teises ir teisėtus interesus, nes aukščiau nurodyti ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai yra valstybiniame 0,1748 ha ploto žemės sklype, kurio viso atsakovė nesutinka parduoti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40 patvirtintos Metodikos 6 punktu, nusprendusi, kad ieškovei statinių eksploatavimui yra pakankama 837 kv. m. valstybinio žemės sklypo ploto dalis. Paaiškino, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančių statinių plotas sudaro 469,35 kv. m., todėl statinių naudojimui ir priežiūrai liktų 367,65 kv. m. plotas, kuris, ieškovės nuomone, yra per mažas. Žemės sklypas, kuriame yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai ir kuris visas, ieškovės teigimu, yra reikalingas statinių eksploatavimui, buvo suformuotas statiniams eksploatuoti pagal detalųjį planą (Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2003 m. vasario 13 d. sprendimas Nr. 288V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, papildančio senamiesčio regeneravimo koncepciją ir sklypo planą, sprendinių tvirtinimo“).

2.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Atsiliepimą grindė tokiais esminiais argumentais:

2.1.                      Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, plotas – 1748 kv. m, pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas nėra nurodytas. Šie duomenys nustatyti pagal sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detalųjį planą, papildantį Senamiesčio regeneravimo koncepciją ir sklypų planą, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2003 m. vasario 13 d. sprendimu Nr.288V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano, papildančio Senamiesčio regeneravimo koncepciją ir sklypų planą, sprendinių tvirtinimo“ ir patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 01A66-V-227 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto nustatymo“.

2.2.                      Pagal detalųjį planą žemės sklypo naudoji būdas yra visuomeninės paskirties žemė. Detaliajame plane nurodyta, kad sklypo tvarkymo režimas „restauravimo atkūrimo“, naudojimo režimas – riboto naudojimo (negalima ūkinė gamybinė veikla). Žemės sklypas suformuotas Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 4899-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suformavimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2020 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 49VĮ-2113-(14.49.2.) „Dėl 2003 m. gruodžio 1 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 1267 K01/2003-28237 pripažinimo pasibaigusia“ su Vilniaus Gedimino technikos universitetu sudaryta 2003 m. gruodžio 1 d. valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. 1267 K01/2003-28237 pripažinta pasibaigusia. Patvirtino, kad atsakovė gavo 2020 m. lapkričio 2 d. ieškovės prašymą, kuriuo buvo prašoma parduoti ginčo valstybinės žemės sklypą. Ieškovei buvo nurodyta, kad ieškovei pageidaujant pirkti žemės sklypo dalį kartu su prašymu turi būti pateiktas teisės aktų nustatyta tvarka parengtas žemės sklypo planas, kuriame būtų pažymėtos pagal Metodiką nustatytos žemės sklypo dalys, reikalingos žemės sklype esantiems pastatams eksploatuoti.

2.3.                      Ginčo valstybiniame žemės sklype yra keletas savarankiškai funkcionuojančių statinių. Kai žemės sklype yra keletas savarankiškai funkcionuojančių statinių, asmenys pageidaujantis išsinuomoti/įsigyti valstybinės žemės sklypą, turi parengti planą statiniams eksploatuoti, kuriame turėtų būti aiškiai pažymėtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam nekilnojamajam daiktui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys. Nuo 2020 m. sausio 24 d. įsigaliojusioje Metodikoje yra aprašyta tvarka, kaip turi būti nustatomas valstybinės žemės sklypo dydis, reikalingas statiniams eksploatuoti. Šia metodika vadovaujantis ir buvo nustatytas valstybinės žemės sklypo plotas statiniams eksploatuoti, kuris gali būti parduotas ieškovei ne aukciono tvarka, todėl ieškovės teisės ir teisėti interesai įsigyti reikiamo dydžio sklypą nebuvo pažeisti. Metodikos 7 punkto teisinis reglamentavimas suponuoja, kad žemės sklypo dydžio nustatymas siejamas su statinių, kurie Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registre yra įrašyti kaip kultūros paveldo objektai, eksploatavimu. Ginčo žemės sklype esantys statiniai, nuosavybės teise priklausantys ieškovei, nėra kultūros paveldo objektai, įrašyti į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, nors suformuotas žemės sklypas jiems eksploatuoti patenka į Vilniaus senamiesčio (kodas 16073), Vilniaus pranciškonų vienuolyno pastatų ansamblio (kodas 769) teritorijas Vilniaus senojo miesto ir priemiesčių archeologinę vietovę (kodas 25504), o Vilniaus pranciškonų vienuolyno pastatų ansamblio (kodas 769) teritorijos ribos registruotos Kultūros vertybių registre. Atsakovė pagrįstai pareikalavo, kad ieškovė parengtų žemės sklypo planą, atitinkantį Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 8 punkto ir Metodikos reikalavimus.

2.4.                      Žemės sklypai pertvarkomi padalijimo, sujungimo ir kitais būdais pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus Žemės įstatymo 30 straipsnio nustatyta tvarka, o valstybinės žemės patikėtiniui, įvertinusiam pateiktą planą su išskirtomis dalimis, skirtomis žemės sklype esančių statinių eksploatavimui, suteikta teisė priimti galutinį sprendimą dėl nuomotinų žemės sklypo dalių – patvirtini planą ir priimti administracinį sprendimą (įsakymą) dėl dalių nustatymo. Ieškovė ne kartą buvo informuota, jog žemės sklypo dalies pardavimo procedūra galės būti pradėta tik pateikus nustatyta tvarka parengtą žemės sklypo planą su pažymėtomis dalimis, reikalingomis valstybinės žemės sklype esantiems pastatams eksploatuoti.

2.5.                      Nesutinka su ieškovės argumentais, kad buvo pažeistas lygiateisiškumo principas, nes buvusiam statinių savininkui – Vilniaus Gedimino technikos universitetui – panaudos sutarties pagrindu buvo suteikta teisė statinių eksploatavimui naudotis visu žemės sklypu vadovaujantis Žemės įstatymo 8 straipsniu bei Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr.1428 „Dėl valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklių patvirtinimo“, kurių 15 punkte nustatyta, jeigu valstybinės žemės sklype esantys statiniai ar jų dalis ar (ir) patikėjimo ar kitos teisės į juos yra perleidžiami tretiesiems asmenims, panaudos gavėjas turi per mėnesį nuo perleidimo dienos kreiptis į valstybinės žemės patikėtinį dėl valstybinės žemės sklypo panaudos sutarties nutraukimo ar jos pakeitimo šalių susitarimu. Atsakovė 2022 m. kovo 27 d. raštu Nr. 49SJN-738-(14.49.136E) informavo Vilniaus Gedimino technikos universitetą, kad perleidus statinius bus sprendžiamas panaudos sutarties nutraukimo klausimas, o su nauju savininku dėl teisės naudotis valstybine žeme bus sprendžiama teisės aktų nustatyta tvarka.

3.       Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ginčą nagrinėti prašo teismo nuožiūra, šio asmens atstovui nedalyvaujant. Paaiškino, kad žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), patenka į Kultūros vertybių registre registruoto kompleksinio kultūros paveldo objekto – Vilniaus pranciškonų vienuolyno pastatų ansamblio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 769) teritoriją. Žemės sklypas taip pat patenka į Kultūros paveldo vietovių – Vilniaus senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 16073) ir Vilniaus senojo miesto ir priemiesčių archeologinės vietovės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 25504) teritorijas. Ieškinyje nurodyti statiniai – pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, – nėra Kultūros vertybių registre registruoti kultūros paveldo objektai. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalį kultūros paveldo objektai – pavieniai, kompleksiniai ar į kompleksą įeinantys objektai, registruoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, t. y. žemės sklypuose, sklypų dalyse, vandens, miško plotuose ar jų dalyse esantys statiniai ar kiti nekilnojamieji daiktai, kurie turi vertingųjų savybių ir kartu su jiems priskirta teritorija yra atskiri daiktinės teisės objektai ar gali jais būti.

4.       Ieškovė dubliku palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad Metodikos 6 punkte, kuriuo vadovavosi atsakovė, nustatydama žemės sklypo dalį, kurią ieškovė gali pirkti iš valstybės, yra pateikta formulė, susidedanti iš dviejų dedamųjų, todėl norint apskaičiuoti plotą, kurį turi teisę išpirkti iš valstybės statinių savininkas, reikia prie statinio užimamo ploto (Smin) pridėti statiniui prižiūrėti reikalingą plotą (Spriež). Statiniui prižiūrėti reikalingas plotas priklauso nuo statinio ploto, kuris dauginamas ne iš to paties dydžio daugiklio. Atsakovė nustačiusi, jog ieškovė gali ne aukciono tvarka pirkti 837 kv. m ploto žemės sklypo dalį nurodytais teisės aktais nesivadovavo, todėl nustatė, kad statinių, kurių bendras plotas sudaro 469,35 kv. m, eksploatavimui pakankamas 367,65 kv. m žemė sklypo plotas. Ieškovės nuomone, 837 kv. m ploto žemės sklypo dalis neužtikrina racionalaus, protingo ir realaus statinių naudojimo, ir tai patvirtina aplinkybės: viena, atsakovė neprieštaravo servituto nustatymui, su kuo nesutiko vienuolynas; antra, žemės sklypo dydis neužtikrina tvoros, kuri nuosavybės teise taip pat priklauso ieškovei, priežiūros. Žemės sklypas buvo suformuotas, suderinus visuomenės interesus su pastatų savininko interesais, todėl jo plotas negali būti laikomas per dideliu. Ieškovė turėjo pagrįstą lūkestį, kad detaliojo plano sprendiniai, įskaitant statiniams būtinas žemės sklypo ribas, nebus keičiami jokiais kitais individualaus pobūdžio teisės aktais, tačiau atsakovė, atsisakanti parduoti viso ploto žemės sklypą, detaliojo plano sprendinius keičia.

5.       Atsakovė triplike papildomai paaiškino, kad žemės sklypo formavimo metu žemės sklype esantiems pastatams skirtas žemės plotas nėra besąlyginis pagrindas visą nustatytą plotą ir toliau parduoti ieškovei, jeigu statinių kiekis pakito ir/ar žemės naudojimo būtinumas nėra pagrįstas, nes pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatas teisė be aukciono pirkti tam tikro dydžio kitos paskirties valstybinės žemės sklypą siejama su asmens nuosavybės teise valdomais statiniais, esančiais pageidaujamame pirkti valstybinės žemės plote, o parduodamas gali būti tik tokio dydžio žemės sklypas, koks būtinas jame esantiems statiniams eksploatuoti, ar jo dalis, jeigu suformuotas žemės sklypas yra didesnis nei reikalinga minėtiems statiniams eksploatuoti. Pažymėjo, kad Vilniaus Gedimino technikos universitetui buvo suteikta teisė statinių eksploatavimui naudotis visu žemės sklypu panaudos pagrindu. Ieškovė ir buvęs valstybinės žemės sklypo panaudos gavėjas yra skirtingi subjektai, skirtingu teisiniu pagrindu turėję teisę į valstybinės žemės sklypo nuomą/panaudą. Panaudos teisiniams santykiams nurodyta Metodika nėra taikoma, o panaudos sutartis pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1428 patvirtintų Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklių 15 punktą nutraukiama, panaudos gavėjui perleidus nuosavybės teisę į valstybinės žemės sklype esančius statinius, ar jų dalį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7.       Teismas nustatė, kad šalių susirašinėjimas patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 2 d. iki 2021 m. kovo 24 d. valstybinio žemės sklypo ar jo dalies pardavimo procedūra nebuvo pradėta, nes ieškovė kartu su 2020 m. lapkričio 2 d. prašymu nepateikė jokio žemės sklypo plano, o su 2021 m. sausio 18 d. prašymu ieškovė atsakovei pateikė matininko M. U. 2021 m. sausio18 d. parengtą 1748 kv. m žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. Šio laikotarpio susirašinėjimas patvirtina ir tai, kad ieškovei tiek 2020 m. gruodžio 4 d., tiek 2021 m. kovo 24 d. raštais buvo nurodyta, jog kartu su prašymu dėl žemės sklypo pardavimo ne aukciono tvarka turi būti pateiktas žemės sklypo planas, parengtas pagal Metodikos 6 punkto reikalavimus, kuriame būtų pažymėtos pagal Metodiką nustatytos žemės sklypo dalys, reikalingos žemės sklype esantiems pastatams eksploatuoti. Ieškovei buvo nurodyta tai, kad ieškovės nuosavybės teise valdomų pastatų eksploatavimui būtinas 837 kv. m. žemės sklypo plotas.

8.       Teismas sprendė, kad susirašinėjimas patvirtina ir tai, kad beveik 6 mėnesių laikotarpiu ieškovė 2020 m. lapkričio 2 d. prašymo trūkumų nešalino, tačiau pateikė atsakovei 2021 m. rugsėjo 6 d. prašymą Nr. 2021/09/06, kuriame, remdamasi teisės aktų nuostatomis ir būdama įsitikinusi tuo, kad dviejų garažų ir dviejų tvorų eksploatavimui, jai lengvatinėmis sąlygomis turi būti parduotas visas valstybinės žemės sklypas, išdėstė prašymą parduoti 1748 kv. m. ploto žemės sklypą bei pareikalavo, kad atsakovė nedelsiant inicijuotų servituto nustatymą tam, kad ieškovė galėtų naudotis valstybiniame žemės sklype esančiais ir jai nuosavybės teise priklausančiais daiktais. Atsakovė 2021 m. spalio 5 d. raštu ieškovei nurodė, kad žemės sklypas, kuriame ieškovė siekia servituto nustatymo, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso valstybei ir Mažesniųjų brolių (pranciškonų) ordino vienuolynui bei pasiūlė servituto nustatymo klausimą derinti su nurodytu ordinu. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie leistų nustatyti įvykius 4 mėnesių laikotarpiu, tačiau 2022 m. vasario 10 d. ieškovės raštas patvirtina, kad šiuo raštu ieškovė kreipėsi į atsakovę ir Mažesniųjų brolių (pranciškonų) ordino vienuolyną, su prašymu vieno mėnesio laikotarpiu pateikti pozicijas dėl servituto nustatymo, pateikdama MB „Optimalūs geodeziniai sprendimai“ 2022 m. sausio 30 d.  parengtą servituto nustatymo planą 8566 kv. m. žemės sklype. Ieškovės atstovo paaiškinimai pakankami išvadai, jog Mažesniųjų brolių (pranciškonų) ordino vienuolynas, ieškovės nustatytu 1 mėnesio laikotarpiu, nedavė sutikimo servituto nustatymui pagal ieškovės pateiktą MB „Optimalūs geodeziniai sprendimai“ 2022 m. sausio 30 d. servituto nustatymo planą, todėl ieškovė 2022 m. kovo 1 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovę raštu dėl žemės sklypo įgijimo.

9.       Teismas nurodė, kad ieškovės prašomas panaikinti 2022 m. gegužės 3 d. raštas Nr. 49SD-4589-(14.49.136 E.) patvirtina, kad šiuo raštu atsakovė informavo ieškovę, jog žemės sklypo dalies, reikalingos sklype esantiems pastatams eksploatuoti, pardavimo procedūra pagal ieškovės atstovo 2022-03-01 prašymą Nr. SD-95(B71.2) galės būti pradėta tik pateikus nustatyta tvarka parengtą žemės sklypo planą su pažymėtomis dalimis, reikalingomis žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti. Byloje esantis ieškovės atstovo 2022 m. gegužės 8 d. raštas Nr. SD-207(B71.2) ir jo priedas – 2021 metų valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracija – taip pat nepatvirtina, jog ieškovė pateikė atsakovei 2022 m. gegužės 3 d. Nr. 49SD-4589-(14.49.136 E.), o taip pat 2020 m. gruodžio 4 d., 2021 m. kovo 24 d. , 2021 m. spalio 5 d. raštuose nurodyto žemės sklypo planą.

10.       Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neišdėstė argumentų, kurie leistų spręsti, kad prašomą panaikinti atsakovės 2022 m. gegužės 3 d. raštą Nr. 49SD-4589-(14.49.136 E.) priėmė nekompetentingas administravimo subjektas. Byloje esantys aukščiau nurodyti šalių raštai patvirtina, kad ieškovė, 2020 m. lapkričio 2 d. iniciavusi valstybinio žemės sklypo pirkimo procedūrą, nuo 2020 m. lapkričio 2 d. iki 2022 m. balandžio 22 d. nepateikė atsakovei žemės sklypo plano, kuriame būtų pažymėtos pagal Metodiką nustatytos žemės sklypo dalys, reikalingos žemės sklype esantiems pastatams eksploatuoti, todėl yra pagrindas išvadai, jog ne atsakovė pažeidė teisės aktais nustatytas procedūras, o ieškovės neveikimas arba netinkamas veikimas ir nulėmė tai, kad nurodytu laikotarpiu nebuvo pradėta valstybės žemės sklypo pardavimo procedūra. Kadangi ieškovė nepateikė teisės aktuose nustatytų dokumentų, reikalingų valstybinio žemės sklypo pardavimo procedūrai pradėti, nėra pagrindo ir išvadai, kad atsakovė, priimdama skundžiamą raštą, pasielgė neobjektyviai ar nepagrįstai. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo naikinti atsakovės 2022 m. gegužės 3 d. rašto Nr. 49SD-4589-(14.49.136 E.) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkte nustatytais pagrindais bei įpareigoti atsakovę sudaryti ieškovę valstybinio žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, t. y. baigiamąjį procedūros, kuri negalėjo būti pradėta, dokumentą.

11.       Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos paaiškinimų, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai – pastatas-garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir toros, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra kultūros vertybių registre registruoti kultūros paveldo objektai, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė nepagrįstai 2020 m. gruodžio 4d. rašte ieškovei nurodė, jog nagrinėjamu atveju netaikomas Metodikos 7 punktas.

12.       Teismas iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 24 d. sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. eI-4-629/2023 (teisminio proceso Nr. 3-66-3-00095-2022-8), nustatė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl Metodikos 6, 10 ir 11 punktų atitikimo aukštesnės galios teisės aktų reikalavimams, įvertino didžiąją dalį ieškovės argumentų.

13.       Teismas nurodė, kad nenustačius Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų administracinio akto panaikinimui, o taip pat ieškovei neįrodžius, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančių statinių (gražų ir tvorų) eksploatavimui yra būtinas 1748 kv. m ploto valstybinis žemės sklypas, ieškovės ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

14.       Apeliantė (ieškovė) UAB „Amerigas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį, t. y. panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2022-05-03 raštą (sprendimą) Nr. 49SD-4589-(14.49.136 E.) ir įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį su ieškove UAB „Amerigas“ dėl 1748 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimo ieškovei; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

14.1.                       Teismo sprendimas priimtas nesivadovaujant kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais, lemiančiais Žemės sklypo nedalumą. Žemės sklypas patenka į kompleksinio kultūros paveldo objekto – Vilniaus pranciškonų vienuolyno pastatų ansamblio (unikalus kodas 769) teritoriją, į kultūros paveldo vietovių – Vilniaus senamiesčio (unikalus kodas 16073) ir Vilniaus senojo miesto ir priemiesčių archeologinės vietovės (unikalus kodas 25504) – teritorijas. Ginčo dėl šių aplinkybių nėra. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kultūros paveldo objektas saugomas kartu su jo užimama ir jam nustatyta teritorija; ši teritorija nuo kultūros paveldo objekto neatsiejama. Kultūros paveldo objekto teritorijos ir kultūros paveldo vietovės ribos apibrėžiamos remiantis istorinių ir kitų tyrimų duomenimis, taip, kad sutaptų su esamų sklypų ar jų dalių, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribomis arba kitokiomis nekilnojamųjų daiktų, gamtinių ar antropogeninių elementų ribomis (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 straipsnio 2 dalis).

14.2.                       Atsižvelgdamas į minėtas kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas 2022 m. kovo 2 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-204-520/2022 panašiu atveju padarė išvadą, kad žemės sklypo dalis negali būti atidalyta, kadangi žemės sklypo užimama teritorija yra saugoma kartu su pastatų kompleksu; toks atidalijimas pažeistų pastatų komplekso ir jam priskirtos teritorijos, kaip nekilnojamojo kultūros paveldo objekto, apsaugos reikalavimus. LVAT sprendime, išnagrinėjęs norminę administracinę bylą, nurodė, kad „Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos nedraudžia keisti detaliuoju planu suformuoto žemės sklypo ribų ar jį (sklypą) dalinti, be kita ko, rengiant žemės sklypo pertvarkymo projektą (Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 2 punktas (2021 m. sausio 12 d. įstatymo Nr. XIV-158 redakcija)“. Šią išvadą, kaip ir kitas LVAT sprendimo nuostatas, neįvertinęs aukščiau nurodyto kultūros paveldo apsaugo teisinio reguliavimo ir konkrečios civilinėje byloje sprendžiamos situacijos, teismas tiesiog perrašė į teismo sprendimą.

14.3.                      Teismo sprendimas priimtas klaidingai interpretuojant eksperto išvadą, nevertinant kitų byloje esančių įrodymų bei netinkamai išaiškinus ir pritaikius materialiosios teisės normas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 28 d. nutartyje, kuria buvo paskirta teismo ekspertizė, nurodyta, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių yra kilęs ginčas dėl Žemės sklypo dydžio, būtino ieškovei nuosavybės teise priklausančių pastatų – garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimo 1G1p, ir garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimo 2G1p, bei kitų inžinerinių statinių – tvoros, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimos t4, ir tvoros, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimos t1-t3, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, eksploatavimui. Šioje nutartyje teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra svarbu nustatyti, kokio dydžio žemės plotas yra reikalingas ieškovei nuosavybės teise priklausančių garažų ir tvorų eksploatacijai, o tam reikalingos specialiosios žinios. 

14.4.                      R. J. parengtoje eksperto išvadoje nurodė, kad tiek vadovaujantis 2022 m. gegužės 3 d. aktualių teisės aktų redakcijomis, tiek vadovaujantis (ekspertizės atlikimo metu) galiojančių teisės aktų redakcijomis, esamas Žemės sklypo plotas – 1748 kv. m – užtikrina racionalų / optimalų ginčo statinių tinkamą naudojimą / eksploatavimą pagal jų tiesioginę naudojimo paskirtį.

14.5.                      R. J. apskaičiavo minimalius Žemės sklypo dalių dydžius (plotus), reikalingus ieškovės statiniams eksploatuoti, ir bendrojo naudojimo plotus, kaip tą numato teisės aktai, bei, kaip jį įpareigojo teismas, taip pat parengė du Žemės sklypo planus: vieną planą – vadovaudamasis 2022 m. gegužės 3 d. aktualių teisės aktų redakcijomis (toliau – Planas Nr. 1), kitą planą – vadovaujantis (ekspertizės atlikimo metu) galiojančių teisės aktų redakcijomis (toliau – Planas Nr. 2). Plane Nr. 1 nurodytas garažams, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatuoti reikalingas žemės plotas – 837 kv. m; bendro naudojimo plotas – 911 kv. m. Plane Nr. 1 nurodytas garažams, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatuoti reikalingas žemės plotas – 837 kv. m; bendro naudojimo plotas – 911 kv. m.

14.6.                      Tiek ginčui aktualios redakcijos Taisyklių 8 punkte, tiek šiuo metu galiojančios redakcijos Taisyklių 12.5 punkte aiškiai nurodyta, kad: 1) bendro naudojimo plotas – tai kiemas, automobilių stovėjimo vieta, žalia veja, žaidimų aikštelė ir kita; 2) šis plotas paskirstomas proporcingai kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui. Būtent laikantis minėtų Taisyklių nuostatų, Plane Nr. 1 ir Plane Nr. 2 išskirti ne tik minimalūs Žemės sklypo dalių dydžiai (plotai), reikalingi ieškovės statiniams eksploatuoti, bet ir bendro naudojimo plotai, kurie taip pat užtikrinama kiekvieno statinio tinkamą naudojimą: Plane Nr. 1 – 911 kv. m, Plane Nr. 2 – 813 kv. m. Kaip numatyta Taisyklėse, šie bendro naudojimo plotai (minėtuose planuose) yra proporcingai paskirstyti ieškovės statiniams. Nevertindamas aptartų aplinkybių, teismas skundžiamame sprendime visiškai nepagrįstai nurodė, jog teismo ekspertizės išvada iš esmės nepaneigtas atsakovės paskaičiuoto būtinojo statinių eksploatacijai Žemės sklypo dydis (837 kv. m) ir nepatvirtino ieškovės argumentų, jog ieškovei nuosavybės teise priklausančių statinių eksploatacijai yra būtinas visas 1748 kv. m ploto Žemės sklypas.

14.7.                       Eksperto išvadoje pateiktus teiginius apie automobilių stovėjimo vietų poreikį pagrindžia nuo 2024 m. lapkričio 1 d. galiojančios redakcijos statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 30 lentelė „Automobilių stovėjimo vietų minimalus skaičius“. Teismo sprendime teismas visiškai nurodė priešingus teiginius nei nurodyta eksperto išvados 13 lape, t. y. teismas klaidingai nurodė, kad „<...> specialiųjų žinių turintis asmuo, vadovaudamasis STR „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ ir nurodęs, jog nuo 2024 m. lapkričio 1 d. galiojančioje šio teisės akto redakcijoje nėra detalizuotas garažo paskirties statiniams taikytinas stovėjimo vietų poreikis, nustatė, jog prie garažų paskirties pastato yra reikalingas ir 11 automobilių stovėjimo vietų skaičius, kurio bendro ploto nenurodė.“ Teismo nuomonę dėl garažų naudojimo neginčijamai paneigia statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ nuostatos, iš kurių matyti, kad garažai yra skirti ne tik laikyti transporto priemonėms, bet ir joms remontuoti.

14.8.                      Pagal bendrą taisyklę privalomos automobilių stovėjimo vietos turi būti įrengiamos žemės sklypo ribose ir tik išimtiniais, aiškiai nustatytais atvejais gali būti įrengiamos už žemės sklypo ribų (žr. statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 107 ir 112 p.). Šios išimtys niekada negali būti taikomos automobilių stovėjimo vietoms, kurios skirtos specialiajam transportui ir žmonėms su negalia, t. y. tokios automobilių stovėjimo vietos visais atvejais privalo būti įrengiamos žemės sklypo ribose (statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 112 punktas). Teismo sprendime šie aspektai liko visiškai neįvertinti.

14.9.                      Teismo sprendime taip pat nurodyta, jog R. J. padarė išvadą, kad bent 262 kv. m Žemės sklypo ploto turėtų sudaryti želdynai, tačiau, kritiškai įvertinęs eksperto išvadą, teismas pasisakė tik dėl automobilių stovėjimo vietų, ir teismo sprendime nenurodė nei vieno argumento dėl eksperto išvadoje nurodyto želdynų ploto, nors CPK 218 straipsnis teismą įpareigoja motyvuoti savo nesutikimą su eksperto išvada.

14.10.                      R. J. parengtos eksperto išvados teisingumą patvirtina byloje esanti teismo eksperto G. P. 2024 m. vasario 5 d. konsultacinė išvada (toliau – Konsultacinė išvada). Konsultacinėje išvadoje, atlikus itin išsamų tyrimą, padaryta išvada, kad būtent visas Žemės sklypo plotas (1748 kv. m) yra būtinas sklandžiam / tinkamam ginčo statinių naudojimui / eksploatavimui. Teismas Konsultacinės išvados visiškai nevertino ir nepasisakė dėl šio įrodymo, teismo sprendime nurodydamas, kad „Teismas atskirai nepasisako dėl kitų šalių, jų atstovų paaiškinimų, rašytinių įrodymų, laikydamas, kad jie nėra svarbūs sprendžiant šalių ginčą.“

14.11.                      Teismo sprendimo motyvai, susiję su lygiateisiškumo principo bei su Žemės sklypo pardavimo procedūros vertinimu, yra nepagrįsti. Nuo 2003 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 16 d. Žemės sklypą panaudos pagrindu valdė ir naudojo panaudos gavėjas VGTU, laikant, kad visas Žemės sklypas yra reikalingas panaudos gavėjo nuosavybės teise valdomiems statiniams eksploatuoti. Ieškovė, akivaizdu, turėjo pagrindą manyti, kad Žemės sklype esančių statinių savininko pasikeitimas negali būti ir nebus priežastimi vertinti, jog šiems statiniams eksploatuoti staiga nebėra reikalingas visas 1748 kv. m ploto Žemės sklypas, tuo labiau, kad viena iš žemės panaudos sutarties šalių buvo Lietuvos valstybė.

14.12.                      Ieškovei įsigijus statinius iš Vilniaus Gedimino Technikos universiteto bei siekiant įsigyti šiais statiniais užstatytą Žemės sklypą iš valstybės, atsakovė ėmė reikalauti, kad ieškovė pateiktų žemės sklypo planą, kuriame būtų išskirtos Žemės sklypo dalys, reikalingos pastatams eksploatuoti. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė reikalavo, kad būtų išskirtas būtent 837 kv. m plotas ir laikėsi pozicijos, kad tik ši Žemės sklypo dalis gali būti parduota ieškovei. Esamas galiojantis žemės sklypo planas yra tinkamas Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti; atsakovė reikalavo pateikti naują planą ne dėl kokių nors esamo plano formos trūkumų, o tik tam, kad šio plano turinys atitiktų NŽT poziciją, t. y., kad jame būtų išskirtas būtent 837 kv. m žemės plotas. Ieškovei pateikus atsakovei reikalaujamo turinio žemės sklypo planą, atsakovė paprasčiausiai teisme būtų teigusi, kad ieškovė buvo sutikusi su atsakovės pozicija.

14.13.                      Teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 2 d. iki 2021 m. kovo 24 d. ar laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 2 d. iki 2022 m. balandžio 29 d. Žemės sklypo ar jo dalies pardavimo procedūra nebuvo pradėta, nes ieškovė nepateikė jokio žemės sklypo plano. Iš teismo sprendimo nėra aišku, kodėl jame išskirti būtent tokie du skirtingi laikotarpiai.

14.14.                      Teismo sprendimo motyvai, susiję su visuomeninės naudos ir efektyvumo principų vertinimu, yra nepagrįsti. Teismo sprendime akcentuojami visuomeninės naudos ir efektyvumo principai (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 punktai), cituojama juos aiškinanti kasacinio teismo praktika, tačiau galiausiai padarytos išvados prieštaraujančios šiems principams.

14.15.                      2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo Žemės įstatymo pakeitimai (2023 m. birželio 29 d. įstatymas Nr. XIV-2114 ir 2023 m. gruodžio 14 d. įstatymas Nr. XIV-2340), numatantys papildomą valstybinės žemės pardavimo pagrindą, t. y. nuo 2024 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 6 punktas numato, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu žemės sklypas valstybei priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais bendraturčiais – privačiais asmenimis, – šiems bendraturčiams, kai nėra galimybės atidalyti valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies ir suformuoti atskiro žemės sklypo ir išskyrus atvejus, kai sklypas užstatytas statiniais ir (ar) įrenginiais. 

14.16.                      Jeigu ir būtų nustatyta, kad ne visas Žemės sklypo plotas yra būtinas tinkamam ginčo statinių naudojimui / eksploatavimui (su kuo ieškovė nesutinka) ir dėl to ieškovė galėtų iš valstybės pirkti tik Žemės sklypo dalį, ieškovei nusipirkus dalį Žemės sklypo, šis sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausytų ieškovei ir valstybei. Tai reiškia, kad likusią Žemės sklypo dalį ieškovė taip pat turėtų teisę pirkti, kadangi galimybės atidalyti valstybei nuosavybės teise priklausančios Žemės sklypo dalies ir suformuoti atskiro žemės sklypo nėra.

15.       Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad, kaip nurodyta Departamento 2022 m. liepos 1 d. atsiliepime Nr. TS-102-(3.28 E) ir 2024 m. gruodžio 20 d. rašte Nr. TS-173-(3.28 E) „Dėl teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2-230-862/2024“, žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), patenka į Kultūros vertybių registre registruoto kompleksinio kultūros paveldo objekto – Vilniaus pranciškonų vienuolyno pastatų ansamblio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 769) teritoriją. Taip pat žemės sklypas patenka į Kultūros paveldo vietovių – Vilniaus senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 16073) ir Vilniaus senojo miesto ir priemiesčių archeologinės vietovės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 25504) teritorijas. Kultūros vertybių registro duomenys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – NKPAĮ) 8 straipsnio 12 dalimi, yra vieši ir skelbiami Kultūros vertybių registro tinklapyje http://kvr.kpd.lt. UAB „Amerigas“ ieškinyje nurodyti statiniai – Pastatas-Garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Pastatas – Garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje – nėra Kultūros vertybių registre registruoti kultūros paveldo objektai. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas bei priėmė motyvuotą ir teisingą sprendimą.

16.        Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:

16.1.                      Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gegužės 24 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-4-629/2023 (toliau – LVAT sprendimas), kuriame konstatavo, kad Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40 ,,Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika) 6 punktas bei 10 ir 11 punktai (žemės ūkio ministro 2020 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. 3D-680 redakcija), tiek kiek pagal juos apskaičiuotas ne aukciono būdu parduodamo valstybinės žemės sklypo dydis nėra būtinas ar pakankamas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktui (2004 m. sausio 27 d. įstatymo Nr. IX 1983 redakcija).

16.2.                      Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. D1-247 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta nauja Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodika (toliau – Metodika2). Metodika2 įsigaliojo 2024 m. rugpjūčio 1 d.

16.3.                      Bylos rašytinė medžiaga patvirtina, kad Tarnybos teritorinis skyrius, vadovaudamasis Metodika, įvertino, kad mažiausiais Žemės sklypo dydis, reikalingas Bendrovės Žemės sklype esantiems pastatams eksploatuoti, yra 837 kv. m. Tarp šalių kilo ginčas dėl Žemės sklypo dydžio. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad susipažinus su byloje esančia rašytine medžiaga, šalių išsakytomis pozicijomis, nėra teisinio ir faktinio pagrindo sutikti su ieškovės ieškinio reikalavimais. Sprendime taip pat buvo konstatuota, kad ,,<...> Nagrinėjamu atveju ieškovė neišdėstė argumentų, kurie leistų spręsti, kad prašomą panaikinti atsakovės 2022 m. gegužės 3 d. raštą Nr. 49SD-4589-(14.49.136 E.) priėmė nekompetentingas administravimo subjektas.

16.4.                      Tarnybos vertinimu, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus – byloje esančių visų rašytinių įrodymų, tarp jų ir skundžiamo rašto turinį bei ekspertizės turinį, Nekilnojamojo turto registro duomenis, Žemės sklypo planą, kitų byloje esančių rašytinių įrodymų turinį, kurie reikšmingi sprendžiant dėl ieškovės ieškinio reikalavimų tenkinimo, skyrė pakankamai dėmesio šių įrodymų bei kitų reikšmingų aplinkybių analizei ir vertinimui, jų santykio su kitomis byloje įrodinėtomis aplinkybėmis nustatymui, taip pat pagrįstai konstatavo, kad ieškovės ieškinys yra atmestinas.

16.5.                      Privatūs asmenys negali savo nuožiūra spręsti dėl valstybinės žemės nuomos teisės perleidimo ir žemės sklypo dalies, reikalingos pastatams eksploatuoti, nustatymo, nuomos (pardavimo) teisė į valstybinę žemę gali būti suteikiama (perleidžiama) ir statiniams eksploatuoti reikalingas plotas priskiriamas tik imperatyviųjų teisės aktų nustatyta tvarka ir būdais. Ginčo kontekste įvertintinas ir žemės teisinius santykius numatantis teisinis reguliavimas – valstybinės žemės sklypų pardavimą / nuomą reglamentuoja – Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Taisyklėse aiškiai bei nuosekliai nurodyta pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo tvarka.

16.6.                       Privalomos sąlygos, kurioms esant valstybinė žemė gali būti nuomojama / parduodama ne aukciono būdu, yra pakankamai aiškiai suformuluotos nurodytose teisės normose ir teisminė praktika, jas aiškinant yra nuosekliai plėtojama – nuomojamame žemės sklype turi būti savarankiški, realūs ir eksploatuojami statiniai. Valstybinės žemės pardavimas vykdomas teisės aktais nustatyta formalizuota tvarka, tam tikrais įstatymuose nustatytais atvejais valstybinės žemės pardavimo sandorio sudarymas imperatyviai draudžiamas, todėl tokiais atvejais valstybinės žemės pardavimo procedūros negalimos.

16.7.                      Teismų praktikoje pažymima, kad nuomotino ar perkamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, o sklypo ribos – pagal viešosios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintu sklypo planu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-14 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-684/2017; 2008-12-23 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad sprendžiant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, kokio dydžio žemės sklypas pastatams eksploatuoti reikalingas realiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011; 2015 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-640-611/2015).

16.8.                      Tarnyba nuosekliai viso teisminio proceso metu laikėsi pozicijos, kad ieškovė ir buvęs valstybinės žemės sklypo panaudos gavėjas (Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas) yra skirtingi subjektai, skirtingu teisiniu pagrindu turėję teisę į valstybinės žemės sklypo nuomą / panaudą. Taip pat pakartotinai primintina, kad panaudos teisiniams santykiams nurodyta Metodika nėra taikoma. Be to, valstybinės žemės panaudos teisinius santykius reglamentuojančių valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr.1428 „Dėl valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklių patvirtinimo“, (toliau – Taisyklės 2) 15 punkte nustatyta, kad jeigu valstybinės žemės sklype esantys statiniai ar jų dalis ar (ir) patikėjimo at kitos teisės į juos yra perleidžiami tretiesiems asmenims, panaudos gavėjas turi per mėnesį nuo perleidimo dienos kreiptis į valstybinės žemės patikėtinį dėl valstybinės žemės sklypo panaudos sutarties nutraukimo ar jos pakeitimo šalių susitarimu. Su nauju statinių ar jų naudotoju dėl teisės naudoti valstybinę žemę sprendžiama teisės aktų nustatyta tvarka.

16.9.                      Metodikos nuostatose taip pat buvo nustatyta, kad kultūros paveldo objektams, įrašytiems į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, žemės sklypo dydis, reikalingas statiniams eksploatuoti, nustatomas atsižvelgiant į šiems objektams Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka apibrėžtų teritorijų ribas, registruotas Kultūros vertybių registre. Metodikos 7 punkto teisinis reglamentavimas suponuoja, kad šiuo atveju Žemės sklypo dydžio nustatymas siejamas su statinių, kurie Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registre yra įrašyti kaip kultūros paveldo objektai, eksploatavimu. Pažymėtina, kad Žemės sklype esantys statiniai, nuosavybės teise priklausantys ieškovei, nėra kultūros paveldo objektai, įrašyti į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, nors suformuotas žemės sklypas jiems eksploatuoti patenka į Vilniaus senamiesčio (kodas 16073), Vilniaus pranciškonų vienuolyno pastatų ansamblio (kodas 769) teritorijas Vilniaus senojo miesto ir priemiesčių archeologinę vietovę (kodas 25504), o Vilniaus pranciškonų vienuolyno pastatų ansamblio (kodas 769) teritorijos ribos registruotos Kultūros vertybių registre.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

18.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 2 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos rašto (sprendimo) panaikinimo ir atsakovės įpareigojimo sudaryti su ieškove valstybinės žemės pardavimo ne aukciono tvarka sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

19.       Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kad 0,1748 ha žemės sklypas, kurio kadastro Nr. 0101/0057:135, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kurį patikėjimo teise valdo atsakovė (nuo 2024 m. sausio 31 d. patikėtinė – Vilniaus miesto savivaldybė). Šiuo žemės sklypu naudojosi Vilniaus Gedimino technikos universitetas 2003 m. gruodžio 1 d. panaudos sutarties Nr. 1267 K01/2003-28237 pagrindu nuo 2003 m. gruodžio 1 d.

20.       Pagal Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2003 m. vasario 13 d. sprendimą Nr.288V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano, papildančio Senamiesčio regeneravimo koncepciją ir sklypų planą, sprendinių tvirtinimo“ patvirtina, kad šiuo sprendimu patvirtinti nurodyto žemės sklypo plano sprendiniai: sklypo ribos, kitos paskirties žemės visuomeninis rekreacinis naudojimo būdas, mokymo, mokslo, švietimo įstaigoms naudoti pobūdis, sklypo užstatymo tankis, intensyvumas ir aukštingumas. Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto sklypų plano papildyme, kuriame nurodyti sklypo V1, esančio (duomenys neskelbtini) techniniai rodikliai (1745 kv. m. sklypo plotas, 430 kv. m. užstatymo plotas, 0,25 užstatymo tankumas), esančios pastabos patvirtina, kad nurodyto žemės sklypo naudojimo būdas – visuomeninės paskirties žemė, tvarkymo režimas – restauravimo atkūrimo, naudojimo režimas – riboto naudojimo (negalima ūkinė – gamybinė veikla).

21.       Nurodytame žemės sklype yra statiniai – 180,04 kv. m. bendro ploto, 227,37 kv. m. užstatyto ploto pastatas – garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 193,84 kv. m. bendro ploto, 241,98 kv. m. užstatyto ploto pastatas – garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir du kiti inžineriniai statiniai – tvora (plane žymima t4), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvora (plane žymima t1-t3), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šie statiniai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 8 pagrindu ir 2019 m. sausio 18 d. priėmimo–perdavimo akto Nr. A-42 pagrindu nuo 2019 m. kovo 13 d. įregistruoti Vilniaus Gedimino technikos universiteto nuosavybės teise. Nuo 2020 m. spalio 13 d. nurodyti statiniai įregistruoti ieškovės UAB „Amerigas“ nuosavybės teise 2020 m. spalio 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 6392 pagrindu.

22.       Ieškovė 2022 m. kovo 1 d. raštu Nr. SD-95 (B71.2) pakartotinai kreipėsi dėl Žemės sklypo įsigijimo, siekdama įgyvendinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą statinių /įrenginių savininkų teisę be aukciono įsigyti tokio dydžio valstybinės žemės sklypą, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Šis prašymas buvo grindžiamas tuo, jog ieškovei priklausančio turto, esančio Žemės sklype, eksploatacijai yra būtinas viso ploto Žemės sklypas. Akcentavo, jog Metodikos 6 punkto nuostata, kurioje įtvirtinta formulė mažiausiam valstybinės žemės sklypo, reikalingo statiniams eksploatuoti, dydžiui apskaičiuoti, neužtikrina minėto objektyvaus ieškovės poreikio. Taip pat prašyme pažymėta, jog net ir Metodikos 11 punkte nurodytos išimtys nėra pakankamos ieškovės interesui garantuoti. Pirmiausia dėl priežasties, jog nei viena iš Metodikoje nurodytų išimčių neatitinka subjektyvios faktinės ieškovės situacijos.

23.       Ieškovė dar kartą kreipėsi į atsakovę su 2022 m. balandžio 29 d. skundu ,,Dėl prašymo išsprendimo vilkinimo“ (dokumento registracijos Nr. 49GS-11).

24.       Atsakovė skundžiamu 2022 m. gegužės 3 d. raštu Nr. 49SD-4589-(14.49.136 E.) ieškovei nurodė, jog Žemės sklypo dalies, reikalingos sklype esantiems pastatams eksploatuoti, pardavimo procedūra galės būti pradėta tik pateikus nustatyta tvarka parengtą Žemės sklypo planą su pažymėtomis dalimis, reikalingomis Žemės sklype esantiems pastatams eksploatuoti.

25.       Ieškovė 2022 m. gegužės 8 d. raštu Nr. SD-207 (B71.2) pažymėjo, jog NŽT Vilniaus skyrius neįsigilino į ieškovės 2022 m. kovo 1 d. rašte Nr. SD-95 nurodytus argumentus ir prašymo pagrindimo teisinius pagrindus, kuriais buvo prašoma parduoti ieškovei visą 0,1748 ha ploto Žemės sklypą, t. y. tam nereikia atskiro plano, kadangi NŽT turi kadastro duomenų byloje minėto Žemės sklypo plano egzempliorių. Ieškovė taip pat prašė pakartotinai ir nuosekliai įvertinti 2022 m. kovo 1 d. rašte Nr. SD-95 nurodytus argumentus ir prašymo pagrindimo teisinius pagrindus.

26.       Žemės sklype esantys statiniai, nuosavybės teise priklausantys ieškovei, nėra kultūros paveldo objektai, įrašyti į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, nors suformuotas žemės sklypas jiems eksploatuoti patenka į Vilniaus senamiesčio (kodas 16073), Vilniaus pranciškonų vienuolyno pastatų ansamblio (kodas 769) teritorijas Vilniaus senojo miesto ir priemiesčių archeologinę vietovę (kodas 25504), o Vilniaus pranciškonų vienuolyno pastatų ansamblio (kodas 769) teritorijos ribos registruotos Kultūros vertybių registre.

27.       Atsakovė, vadovaudamasi Metodika, įvertino, kad mažiausias Žemės sklypo dydis, reikalingas Bendrovės Žemės sklype esantiems pastatams eksploatuoti, yra 837 kv. m. Ieškovė įrodinėjo, kad jos pastatams eksploatuoti reikalingas 1 748 kv. m. Taigi, tarp šalių kilo ginčas dėl žemės sklypo dydžio, reikalingo ieškovės pastatų eksploatavimui.

Dėl reikalavimo panaikinti atsakovės 2022 m. gegužės 3 d. raštą 

28.       Šioje byloje yra sprendžiamas reikalavimas dėl specifinio objekto – valstybinės žemės, turinčios atskirą teisinį reguliavimą. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad valstybinė žemė – tai visuomenei reikšmingas viešasis turtas, todėl valstybinės žemės teisiniams santykiams yra būdingas imperatyvus reglamentavimas ir teisinis apibrėžtumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-1075/2022, 24 punktas).

29.       Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus valstybinės žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui, taip pat išskyrus valstybinės žemės sklypus, kurie yra reikalingi viešosioms įstaigoms nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims eksploatuoti ir yra Vyriausybės nustatyta tvarka, pritarus Nacionalinei žemės tarnybai Vyriausybės nustatyta tvarka, parduodami centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo organizuojamuose viešuose aukcionuose. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

30.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės 2022 m. gegužės 3 d. rašto Nr. 49SD-4589-(14.49.136 E.) teisėtumo, konstatavo, kad ieškovė neišdėstė argumentų, kurie leistų spręsti, kad prašomą panaikinti atsakovės 2022 m. gegužės 3 d. raštą Nr. 49SD-4589-(14.49.136 E.) priėmė nekompetentingas administravimo subjektas. Teismas nurodė, kad byloje esantys aukščiau nurodyti šalių raštai patvirtina, kad ieškovė, 2020 m. lapkričio 2 d. iniciavusi valstybinio žemės sklypo pirkimo procedūrą, nuo 2020 m. lapkričio 2 d. iki 2022 m. balandžio 29 d. nepateikė atsakovei žemės sklypo plano, kuriame būtų pažymėtos pagal Metodiką nustatytos žemės sklypo dalys, reikalingos žemės sklype esantiems pastatams eksploatuoti, todėl yra pagrindas išvadai, jog ne atsakovė pažeidė teisės aktais nustatytas procedūras, o ieškovės neveikimas arba netinkamas veikimas ir nulėmė tai, kad nurodytu laikotarpiu nebuvo pradėta valstybės žemės sklypo pardavimo procedūra. 

31.       Ieškovė, apeliaciniame skunde nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodo, kad atsakovė neįsigilino į ieškovės 2022 m. kovo 1 d. rašte Nr. SD-95 nurodytus argumentus ir prašymo pagrindimo teisinius pagrindus (Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas), kuriais buvo prašoma parduoti ieškovei visą 0,1748 ha ploto Žemės sklypą, t. y. tam nereikia atskiro plano, kadangi atsakovė turi kadastro duomenų byloje minėto Žemės sklypo plano egzempliorių. Esamas galiojantis žemės sklypo planas yra tinkamas Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti; atsakovė reikalavo pateikti naują planą ne dėl kokių nors esamo plano formos trūkumų, o tik tam, kad šio plano turinys atitiktų atsakovės poziciją, t. y., kad jame būtų išskirtas būtent 837 kv. m žemės plotas. Būtent dėl šių priežasčių ieškovė neteikė plano, kuriame būtų išskirtas vien 837 kv. m plotas, bei galiausiai iškėlė ginčą dėl to teisme.

32.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė 2021 m. sausio 18 d. buvo pateikusi matininko M. U. 2021 m. sausio 18 d. parengto Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano M1:500 kopiją, tačiau atsakovė sprendė, kad ji nebeatitinka Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 8 punkto reikalavimų. Taip pat atsakovė informavo, kad pagal Metodikos 6 punktą mažiausias Žemės sklypo dydis, reikalingas Žemės sklype esantiems pastatams eksploatuoti, yra 837 kv. m ploto. Pažymėjo, kad Metodikos 11 punkte nurodytos išimtys, kokiais atvejais valstybinės žemės dydis, viršijantis metodikos 10 punkte nurodytą valstybinės žemės plotą, gali būti priskiriamas prie esamiems statiniams eksploatuoti reikalingos valstybinės žemės (jeigu yra būtinas ir naudojamas su statinio eksploatacija susijusiems poreikiams tenkinti) tokio ploto (kuris yra mažesnis už statinio faktiškai užstatytą žemės plotą) valstybinės žemės perleidimas ieškovei neatitiktų Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintų nuostatų, pagal kurias valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais <..> ir pagal kurias valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (CPK 185 straipsnis).

33.       Skundžiamame rašte buvo nurodyta nuoroda į ankstesnius atsakovės parengtus raštus, kuriuose atsakovė laikėsi pozicijos, kad ieškovė turi parengti žemės sklypo planą pagal Metodikos 6 punktą, kuriame ieškovės pastatams būtų skirtas išskirtas vien 837 kv. m plotas. Dėl šių priežasčių atsakovė nesutiko su ieškove sudaryti pirkimo–pardavimo sandorį dėl 0,1748 ha žemės sklypo ieškovei pardavimo jos pastatų eksploatavimui.

34.       Ieškovės prašymu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 27 d. ir 2023 m. vasario 10 d. nutartimis kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos 6 punktas atitinka: Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr.260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 8 punktą, Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į tai, kad vienintelis kriterijus, remiantis kuriuo nustatoma parduodamo valstybinio žemės sklypo dalis yra tame žemės sklype esančių statinių užimamas plotas; bei ar atitinka Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr.260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.4 punktą, Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 10 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalį ir 17 straipsnio 3 dalį, taip pat konstituciniam teisėtų lūkesčių principui, toje apimtyje, kiek, nustatant parduodamą valstybinės žemės sklypo plotą, yra neatsižvelgiama į detaliojo plano sprendinius.

35.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gegužės 24 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI-4-629/2023, nusprendė pripažinti, kad Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40, 6 punktas bei 10 ir 11 punktai (žemės ūkio ministro 2020 m. spalio 7 d. įsakymo Nr. 3D-680 redakcija), tiek kiek pagal juos apskaičiuotas ne aukciono būdu parduodamo valstybinės žemės sklypo dydis nėra būtinas ar pakankamas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktui (2004 m. sausio 27 d. įstatymo Nr. IX 1983 redakcija).

36.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neteisėtu pripažintas administracinis aktas negali būti taikomas tiek toje individualioje byloje, kurioje buvo iškeltas klausimas dėl šio administracinio akto atitikties aukštesnės galios teisės aktams, tiek ir kitose bylose, kuriose tuo metu dar nėra priimtas galutinis teismo sprendimas (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-1120/2025). Todėl nagrinėjamu atveju Metodikos nuostatos, kurios bylos nagrinėjimo metu buvo pripažintos neteisėtomis, negali būti taikomos vertinant byloje pareikštus reikalavimus.

37.       Kadangi byloje iš esmės yra kilęs ginčas dėl žemės sklypo dydžio, reikalingo ieškovės pastatų eksploatavimui, nagrinėjamoje byloje aktualu vadovautis bendromis Žemės įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis reikalavimus, kad statiniui eksploatuoti parduodama ar nuomojama žemės sklypo dalis užtikrintų galimybę jį naudoti pagal paskirtį, taip pat rašto priėmimo metu galiojusiomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Taisyklės) 8 punkto reikalavimų.

38.       Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateiktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad atsakovė jai pateikto prašymo iš esmės neišnagrinėjo ir nevertino ieškovės argumentų dėl jai reikalingo viso 1748 kv. m Žemės sklypo ploto. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad ieškovės statiniams turi būti išskirtas mažiausias reikalingas žemės sklypo plotas, kuris reikalingas statinių eksploatacijai. Kaip matyti iš šalių susirašinėjimo ieškovė atsakovei pateiktuose raštuose savo argumentus grindė ir tuo, kad ji turi teisę į visą Žemės sklypą, nes visu Žemės sklypu buvo suteikta teisė naudotis asmeniui, iš kurio ji įgijo nuosavybės teisę į statinius, o taip pat tuo, kad ji turi pareigą prižiūrėti jai nuosavybės teise priklausančias tvoras, esančias žemės sklype, kuris patenka į Kultūros vertybių registre registruoto kompleksinio kultūros paveldo objekto – Vilniaus pranciškonų vienuolyno pastatų ansamblio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 769) teritoriją; Kultūros paveldo vietovių – Vilniaus senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 16073) ir Vilniaus senojo miesto ir priemiesčių archeologinės vietovės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 25504) teritorijas. Atsakovė savo raštuose nurodė, kad prieš tai buvęs ginčo pastatų savininkas Vilniaus Gedimino Technikos universitetas naudojosi visu 1748 kv. m ploto Žemės sklypu panaudos teise, o ieškovė ketina sudaryti Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, todėl pirkimo–pardavimo sandoriams turi būti taikomos kitos Metodikos nuostatos. Nepaneigiant šio atsakovės argumento dėl skirtingų teisės aktų reglamentuojančių panaudos ir pirkimo–pardavimo teisinius santykius, pažymėtina, kad ši aplinkybė nesudarė pagrindo objektyviai įvertinti ieškovės argumentus dėl viso Žemės sklypo, kuris atitinka ir Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2003 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. 288V patvirtintas detaliojo plano sprendinius.

39.       Lietuvos Aukščiausiojo Teisme teisėjų kolegija tokio pobūdžio byloje yra akcentavusi, kad valstybinės žemės sklypo pardavėjas (nuomotojas), gavęs asmens, siekiančio įgyti nuosavybės ar nuomos teise valstybinės žemės sklypo dalį, parengtą planą su išskirtomis žemės sklypo dalimis, reikalingomis jame esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, turi įvertinti, ar pateiktame plane šiems objektams naudoti išskirtos žemės sklypo dalys yra nustatytos tinkamai, nepažeidžiant teisės aktuose keliamų reikalavimų. 

40.       Nagrinėjamos bylos atveju ieškovei nurodžius, kad ji pageidauja Žemės sklypą Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą statinių /įrenginių savininkų teisę be aukciono įsigyti 1748 kv. m dydžio valstybinės žemės sklypą, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, šis prašymas skundžiamame rašte nebuvo tinkamai įvertintas. Todėl skundžiamas raštas negali būti laikomas pagrįstu dėl neobjektyvaus jo išnagrinėjimo.

Dėl žemės sklypo dydžio, reikalingo ieškovės Ginčo pastatams eksploatuoti

41.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-4-629/2023) yra išaiškinta, jog, sprendžiant dėl žemės sklypo dalies, reikalingos statiniui eksploatuoti, nustatymo, kiekvieno statinio naudojimo poreikiai turi būti įvertinami individualiai, atsižvelgiant į konkrečias statinio bei vykdomos veiklos savybes, lemiamą reikšmę teikiant faktinės situacijos įvertinimui, o ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenims. Pagal Taisyklių 8 punktą, valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingą atskirą žemės sklypo dalį, turi būti siekiama, kad ši dalis būtų taisyklingos formos, vientisa, kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) būtų patogu naudotis žemės sklypu, ir tokio ploto, kad būtų užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

42.       Ieškovė, įrodinėdama, kad atsakovės, vadovaujantis Metodikos reikalavimais, apskaičiuotas būtinas pastatų eksploatavimui plotas yra per mažas ieškovei nuosavybės teise priklausančių statinių eksploatavimui, bylos nagrinėjimo metu pareiškė prašymą skirti byloje teismo ekspertizę. Iš byloje esančios ieškovės pasiūlyto specialiųjų žinių turinčio asmens R. J. 2025 m. sausio 20 d. parengtos išvados matyti, kad specialiųjų žinių turintis asmuo, atlikęs teismo paskirtą ekspertizę, nustatė, kad esamas Ginčo sklypo plotas – 1748 kv. m. – užtikrina racionalų / optimalų Ginčo statinių tinkamam naudojimui / eksploatavimui užtikrinti pagal jų tiesioginę naudojimo paskirtį. 

43.       Teismo nutartimi, kuria paskirta ekspertizė, ekspertui buvo pavesta atsakyti į klausimus:

43.1.                      nustatyti, kokio minimalaus ploto žemės sklypo dalys galėtų būti išskiriamos žemės sklype esančiam: a) garažui, kurio unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimam 1G1p, b) garažui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimam 2G1p, c) tvorai, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimai t4, d) tvorai, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimai t1-t3, t. y. atskirai kiekvienam statiniui, priklausiniui ar įrenginiui eksploatuoti, kad būtų užtikrinamas tinkamas statinių, priklausinių bei įrenginių eksploatavimas.

43.2.                      Nustatyti, kokio ploto žemės sklypas (jo dalis) reikalingas UAB „Amerigas“ nuosavybės teise priklausantiems (aukščiau įvardintiems) statiniams eksploatuoti, parengti planą. Tuo atveju, jeigu skirtųsi visiems valstybiniame žemės sklype esantiems, ieškovei nuosavybės teise priklausantiems garažams ir tvoroms, reikalingo eksploatuoti paskaičiuoto ploto dydis ir plotų, kurie paskaičiuoti kiekvienam nekilnojamajam daiktui atskirai, sumos dydis, prašoma paaiškinti tokio skirtumo priežastis.

43.3.                      Klausimuose 1 ir 2 nurodytus plotus nustatyti vadovaujantis 2022 m. gegužės 3 d. aktualių teisės aktų redakcijomis: Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu (redakcija galiojusi nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. liepos 1 d.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, nuostatomis (Redakcijos nuo 2022 m. balandžio 16 d. iki 2024 m. kovo 29 d.).

43.4.                      Nustatyti ar žemės sklypo plotų dydžius skaičiuojant pagal ekspertizės atlikimo momentu galiojančius teisės aktus: Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punktą (redakcija galiojanti nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, nuostatas (redakcija galiojanti nuo 2023 m. kovo 29 d.) ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2024 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. D1-247 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodiką a) pasikeistų kiekvienam aukščiau nurodytam garažui ir kiekvienai aukščiau nurodytai tvorai eksploatuoti būtinų žemės sklypo plotų dydžiai, jeigu taip, prašome nurodyti kiekvieno ploto dydį; b) ar pasikeistų žemės sklypo ploto dydis, reikalingas eksploatuoti visus jame esančius, ieškovei nuosavybės teise priklausančius, nekilnojamuosius daiktus, jeigu taip, prašome nurodyti ploto dydį.

44.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs eksperto išvadą, nurodė, kad byloje atliktos teismo ekspertizės išvada iš esmės nepaneigtas atsakovės paskaičiuoto būtinojo statinių eksploatacijai valstybinio žemės sklypo dydis ir nepatvirtino ieškovės argumentų, jog ieškovei nuosavybės teise priklausančių statinių eksploatacijai yra būtinas visas 1748 kv. m ploto valstybinės žemės sklypas. Teisėjų kolegijos vertinimu, eksperto išvadoje, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, yra nurodoma, kad esamas Ginčo sklypo plotas – 1748 kv. m. – užtikrina racionalų / optimalų Ginčo statinių tinkamam naudojimui / eksploatavimui užtikrinti pagal jų tiesioginę naudojimo paskirtį. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ekspertas, atlikęs teismo paskirtą ekspertizę, nustatė, kad būtinas plotas pagal Metodikos redakciją galiojusią 2022 m. gegužės 3 d. ieškovei nuosavybės teise, priklausančių pastatų eksploatavimui, sudaro 837 kv. m, t. y. specialiųjų žinių turinčio asmens nustatytas plotas atitinka ieškovės 2021 m. kovo 27 d. rašte nurodytą valstybinio žemės ploto dydį, padaryta neįvertinus visapusiškai ekspertizės išvados. Pažymėtina, kad šios ekspertizės tikslas buvo įvertinti ne tik minimalius Žemės sklypo dalių dydžius (plotus), reikalingus ieškovės statiniams eksploatuoti, bet ir bendrojo naudojimo plotus, reikalingus statiniams eksploatuoti, kaip tą numato teisės aktai, ir kaip tą pavedė ekspertui ištirti teismas.

45.       Kaip matyti teismo paskirtos ekspertizės ekspertas R. J. apskaičiavo minimalius Žemės sklypo dalių dydžius (plotus), reikalingus ieškovės statiniams eksploatuoti, ir bendrojo naudojimo plotus, taip pat parengė du Žemės sklypo planus: vieną planą – vadovaujantis 2022 m. gegužės 3 d. aktualių teisės aktų redakcijomis (toliau – Planas Nr. 1), kitą planą – vadovaujantis (ekspertizės atlikimo metu) galiojančių teisės aktų redakcijomis. Ekspertas išvadoje taip pat nurodė, kad nustatant sklypo dalis jame esančių Ginčo pastatų ir Ginčo tvorų eksploatavimui, tikslinga laikytis šių techninių kriterijų, Ginčo sklype numatant: 11 lengvųjų automobilių stovėjimo vietų, iš jų – bent 1 vietą, skirtą neįgaliųjų A tipo automobiliui (mikroautobusui), bent 2 vietas, skirtas elektromobiliams įkrauti; dvipusį pravažiavimą šalia automobilių stovėjimo vietų – ne mažesnio kaip 5,5 m pločio; vienpusį pravažiavimą šalia automobilių stovėjimo vietų – ne mažesnio kaip 3,5 m pločio; ne mažiau kaip 262 kv. m. ploto, skirto želdynams; galimybes prižiūrėti / aptarnauti Ginčo tvoras; dvipusį privažiavimą prie atskirų teritorijos objektų – ne mažesnį kaip 5 m; į Ginčo sklypą nėra patekimas iš Kėdainių g., todėl būtina užtikrinti patekimą nustatant servitutą gretimame žemės sklype.

46.       Nurodytuose planuose ekspertas išskyrė bendrojo naudojimo plotus pastatams eksploatuoti atitinkamai: Plane Nr. 1 – 911 kv. m, Plane Nr. 2 – 813 kv. m. Plane Nr. 1 nurodytas garažams, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatuoti reikalingas žemės plotas – 837 kv. m; bendro naudojimo plotas – 911 kv. m. Plane Nr. 2 nurodytas garažams, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), ir tvoroms unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatuoti reikalingas žemės plotas – 935 kv. m; bendro naudojimo plotas – 813 kv. m.

47.       Ekspertas, nustatydamas bendrojo naudojimo plotą reikalingą ieškovės statinių eksploatavimui, vadovavosi Ginčui aktualios redakcijos Taisyklių 8 punktu, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad Valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį, turi būti užtikrinamas patekimas (privažiavimas) nuo įvažiavimo į žemės sklypą į kiekvienam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti išskirtą atskirą žemės sklypo dalį. Žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo dalis nuo įvažiavimo į žemės sklypą iki kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti išskirtos atskiros žemės sklypo dalies laikoma visiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams reikalingu bendro naudojimo plotu. Jis paskirstomas proporcingai kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas šių statinių ar įrenginių savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, – šių statinių ar įrenginių bendraturčiams.

48.       Pirmosios instancijos teismas, vertindamas eksperto išvadą, nurodė, kad specialiųjų žinių turintis asmuo, vadovaudamasis STR „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ ir nurodęs, jog nuo 2024 m. lapkričio 1 d. galiojančioje šio teisės akto redakcijoje nėra detalizuotas garažo paskirties statiniams taikytinas stovėjimo vietų poreikis, nustatė, jog prie garažų paskirties pastato yra reikalingas ir 11 automobilių stovėjimo vietų skaičius, kurio bendro ploto nenurodė. Tačiau priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ekspertizės išvadoje nurodoma, kad minimalus 1 parkavimo vietos užimamas plotas yra: 2,5 x 5,1 = 12,75 kv. m ~ 13 kv. m. Minimalus 1 A tipo neįgaliųjų parkavimo vietos užimamas plotas yra: 4,9 x 8,2 = 40,18 kv. m ~ 40 kv. m. Taigi, bendras žemės sklypo plotas reikalingas tik parkavimo vietoms yra: 13 x 10 + 40 = 170 kv. m. Atitinkamai išvadoje ekspertas parengė schemą priklausomai nuo pasirinkto transporto priemonių parkavimo tipo, kuri reikalinga užtikrinti transporto manevravimui reikalingus atstumus tarp parkavimo vietų. Kaip matyti iš ekspertizės išvados, tokia eksperto išvada yra padaryta vadovaujantis 2022 m. gegužės 3 d. aktualių teisės aktų redakcijomis.

49.       Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr.D1-694 ,,Dėl atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ekspertas nurodė, kad priklausomųjų želdynų norma nustatoma atsižvelgiant į žemės sklypo, kuriam želdynai priklauso, žemės naudojimo būdą, priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo priedą. Pagal aprašo priedo lentelę, mažiausias želdynams priskiriamas plotas nuo viso žemės sklypo ploto nagrinėjamam sklypui sudaro 15%. Tai sudaro 262 kv. m.

50.       Ieškovė, siekdama įrodyti, kad atsakovės, vadovaujantis Metodikos reikalavimais, apskaičiuotas būtinas pastatų eksploatavimui plotas yra per mažas ieškovei nuosavybės teise priklausančių statinių eksploatavimui, taip pat į bylą pateikė G. P. 2024 m. vasario 5 d. konsultacinę išvadą. Šioje išvadoje nurodyta, kad tyrimas atliktas ir išvada parengta, remiantis Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-68-3-13718-2022-5 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-13718-2022-5) proceso šalies – ieškovės UAB „Amerigas“ pateiktu prašymu ir Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 21 straipsnio 2 dalies pagrindu 2024 m. sausio 8 d. pasirašyta Tyrimo atlikimo ir konsultacinės išvados parengimo sutartimi Nr. 20240108-0101/0057:135. Tyrimą atliko ir Išvadą parengė į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą įrašytas žemėtvarkos darbų bei nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo sričių specialistas G. P. (toliau – Specialistas). Specialistui buvo pavesta: 1) nustatyti, koks Ginčo sklypo plotas iš viso yra būtinas Ginčo statinių tinkamam naudojimui / eksploatavimui užtikrinti pagal jų tiesioginę naudojimo paskirtį; 2) grafiškai pavaizduoti, kaip galėtų / turėtų būti nustatytos Ginčo sklypo dalys pagal visus jų nustatymui keliamus esminius reikalavimus / kriterijus / principus, kad būtų užtikrintas Ginčo statinių tinkamas naudojimas / eksploatavimas pagal jų tiesioginę naudojimo paskirtį, parengiant Ginčo sklypo planą su nustatytomis dalimis Ginčo statinių eksploatavimui, atitinkantį tokiam planui keliamus reikalavimus. 

51.       Esminis specialisto G. P. tyrimo tikslas buvo nustatyti, kaip (kokiais esminiais principais / kriterijais remiantis) racionaliausiai turėtų būti nustatytos Ginčo sklypo dalys, kurios užtikrintų Ginčo statinių tinkamą naudojimą / eksploatavimą / funkcionavimą. Minėtam tikslui pasiekti Tyrimo metu buvo tiriama: 1) kokios aktualios teisės aktų nuostatos / reikalavimai taikytini nustatant Ginčo sklypo dalis; 2) kokia buvo / yra faktinė situacija Ginčo sklype Ginčo statinių naudojimo / eksploatavimo atžvilgiu; 3) koks yra Ginčo tvorų statusas Ginčo pastatų atžvilgiu; 4) kaip, įvertinus nustatytus duomenis / reikalavimus, turėtų būti nustatytos Ginčo sklypo dalys; kokį plotą iš viso jos sudarytų viso Ginčo sklypo ploto atžvilgiu.

52.       Konsultacinėje specialisto išvadoje nurodyta, kad užfiksuoti Ginčo pastatuose įrengti vartai – 11 atskirų įvažiavimų į garažus; nustatyta, kad vartų plotis yra nuo 2,70 m iki 3,10 m, vartų aukštis yra nuo 2,10 m iki 2,50 m – Ginčo pastatai naudotini ne tik lengvosioms, tačiau ir didesnių gabaritų transporto priemonėms – į tai būtina atsižvelgti atliekant transporto priemonių manevravimo galimybių analizę Ginčo sklype; nustatyta, kad Ginčo tvoros vietovėje faktiškai egzistuoja, yra naudojamos pagal tiesioginę paskirtį – pėsčiomis patekti į Ginčo sklypą iš Kėdainių gatvės, atriboti Ginčo sklypą nuo kitų teritorijų (Kėdainių gatvės, gretimų žemės sklypų). Taip pat nurodyta, kad Ginčo tvoros yra tiek fiziškai, tiek funkciškai susijusios su Ginčo pastatais – tarnauja šiems pastatams bei de facto yra jų priklausiniai.

53.       Konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad Ginčo sklypas šiuo metu faktiškai naudojamas tokia apimtimi, kaip buvo suplanuota Detaliuoju planu, t. y. mažesne apimtimi, negu buvo užfiksuota 1999 m. sausio 26 d. kadastro duomenų nustatymo metu bei faktiškai naudota 1995-2020 metų laikotarpiu. Tyrimo metu nustatyta, kad nagrinėjamu atveju Ginčo statinių racionalų naudojimą / funkcionavimą / eksploatavimą lemia būtent faktinė vietovės situacija – šių statinių išsidėstymas Ginčo sklype, Ginčo sklypo teritorijos ilgainiui susiformavęs faktinis naudojimas, atsižvelgiant į nustatytas Ginčo sklypo ribas.

54.       Specialistas nurodė, kad pagal atliktus skaičiavimus formaliai mažiausias Ginčo sklype esančių atskirai funkcionuojančių statinių eksploatavimui skirtas plotas iš viso formaliai turėtų būti ne mažesnis kaip 824 kv. m. Papildomas Ginčo pastatų tinkamo eksploatavimo užtikrinimui reikalingas plotas turėtų /galėtų būti skiriamas bendro naudojimo reikmėms. Tačiau tuo pačiu, atsižvelgdamas į faktinę situaciją, nurodė, kad patikrinimo metu užfiksuotus duomenis, tiek pagal Ginčo pastatų kadastro duomenų byloje užfiksuotus duomenis nustatyta, kad Ginčo pastatuose iš viso yra 11 automobilių stovėjimo vietų. Būtent toks automobilių stovėjimo vietų skaičius – 11 – visapusiškai tinkamam Ginčo pastatų eksploatavimui užtikrinti turėtų / galėtų būti skiriamas automobilių stovėjimo vietoms lauke.

55.       Tyrimo metu specialistas, įvertinęs nagrinėjamu atveju aktualių duomenų visumą, nustatė, kad esamas Ginčo sklypo plotas – 1748 kv. m. – užtikrina racionalų / optimalų Ginčo statinių naudojimą / eksploatavimą pagal jų naudojimo paskirtį. Specialisto vertinimu, būtent visas Ginčo sklypo plotas (1748 kv. m.) yra būtinas sklandžiam / tinkamam Ginčo statinių naudojimui / eksploatavimui. Specialistas pateikė Ginčo sklypo planus (2 galimus variantus) su nustatytomis dalimis Ginčo statinių eksploatavimui, atitinkantys tokiems planams keliamus reikalavimus, pateikiami Išvados prieduose.

56.       Pažymėtina, kad CPK 212 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. 

57.       Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone. Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, visgi, eksperto išvada teismui neprivaloma. Eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 straipsnis); ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-687/2018, nutarties 43–45 punktai; 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2020, nutarties 41 punktas).

58.       Ekspertizė yra įrodymų šaltinis. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti įvertinti kritiškai, t. y. atmesti kaip įrodymas, jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes teismo ekspertizė, kaip įrodymas, neturi išankstinės galios. Taigi ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Congestum group“ v. UAB ,,Sermeta“, bylos Nr. 3K-3-54/2009; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. L. v. VšĮ Biržų ligoninė, bylos Nr. 3K-3-603-701/2015; kt.).

59.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640-611/2015).

60.       Teisėjų kolegija, įvertinusi teismo paskirtos ekspertizės išvadą ir konsultacinę išvadą, sprendžia, kad nurodyti įrodymai pagrindžia, ieškovės įrodinėjamą aplinkybę, kad jos kad jos pastatų eksploatavimui reikalinga 1748 kv. m. Žemės sklypo plotas. Kaip matyti iš šių aptariamų rašytinių įrodymų, išvados parengtos vadovaujantis aktualiais teisės aktais. Byloje šios išvados nebuvo nuginčytos, paneigtos kitais įrodymais, nepasisakyta dėl jų ydingumo, nenustatyta, kad teismo paskirtas ekspertas ar ieškovės pateiktoje specialisto išvadoje būtų netinkamai taikomi ginčui aktualūs teisės aktai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo jokio pagrindo šiais rašytiniais įrodymais nesivadovauti. Pirmosios instancijos teismas įvertino tik tiriamojoje dalyje byloje paskirto eksperto nustatytą aplinkybę dėl Ginčo pastatų eksploatavimui reikalingo ploto. Tačiau nebuvo įvertinta, kad ieškovė įrodinėjo, kad pastatams reikia išskirti ne tik minimalų plotą, bet ir bendrojo naudojimo ir želdynams skirtus plotus. Pažymėtina, kad Taisyklių 12.5 punkte nurodyta, kad: 1) bendro naudojimo plotas – tai kiemas, automobilių stovėjimo vieta, žalia veja, žaidimų aikštelė ir kita; 2) šis plotas paskirstomas proporcingai kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui. Taigi, esant poreikiui bendro naudojimo plotas gali būti paskirstytas.

61.       Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės nuosavybės teise turimi pastatai – garažai ir yra skirti tam, kad juose parkuoti, laikyti, statyti transporto priemones, todėl teismo vertinimu, jau vien dėl šios priežasties, nėra būtina valstybiniame žemės sklype, įrengti vienuolikos papildomų automobilių stovėjimo aikštelių.

62.       Bylos duomenimis nustatyta, kad vienas pastatas – garažas pastatytas 1946 metais, o kitas – 1967 metais. Ginčo sklype yra 1946 metų statybos tvoros (Ginčo tvoros). Konsultacinėje išvadoje nustatyta, kad pagal 1999 m. sausio 26 d. užfiksuotus duomenis Ginčo statinių naudojimui skirta teritorija buvo ženkliai didesnė (2060 kv. m.) negu šiuo metu įregistruotas Ginčo sklypo plotas (1748 kv. m.) (7 pav.). Žemės sklypas buvo suformuotas 2003 m. spalio 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2003 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. 288V yra patvirtintas Ginčo sklypo detalusis planas. Konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad Ginčo tvoros yra tiek fiziškai, tiek funkciškai susijusios su Ginčo pastatais – tarnauja šiems pastatams bei de facto yra jų priklausiniai. Konsultacinėje išvadoje yra pateikta Žemės sklypo schema (7 pav.), kurioje 1999 m. sausio 26 d. užfiksuoti Ginčo statinių kadastro duomenys, jų eksploatacijai naudojama teritorija. Iš šios Ginčo statiniai ir esančios sklypas sudaro uždarą teritoriją. Tarp ginčo statinių yra pažymėtas „kiemas“. Detaliuoju planu numatytas Ginčo sklypo naudojimo būdas – visuomeninės paskirties, jame numatytas automobilių parkavimas bei dalinis želdinių rekuperavimas, t. y. Ginčo sklypo naudojimas, be kita ko, turėtų tenkinti visuomenės poreikius. Nuo 2003 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 16 d. Žemės sklypą panaudos pagrindu valdė ir naudojo panaudos gavėjas Vilniaus Gedimino technikos universitetas, kuris panaudos teise naudojo visą Žemės sklypą, t. y. tokį koks buvo suformuotas detaliajame plane pastatams eksploatuoti. Teisėjų kolegija, nors ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei savaime nesuteikiama teisė naudotis visu Žemės sklypu, kokiu naudojosi ankstesnis savininkas, tačiau šiuo atveju įvertintina tai, kad ieškovė įrodė, jog jai reikalingas visas Žemės sklypas, t. y. toks, koks jis buvo išskirtas pastatų eksploatacijai nuo Žemės sklypo suformavimo (1999 m.) su pastatams skirtais bendrojo naudojimo plotais.

Dėl galimybės atidalyti Žemės sklypą 

63.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas, nesivadovaujant kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais, lemiančiais Žemės sklypo nedalumą. Nurodo, kad Žemės sklypas patenka į kompleksinio kultūros paveldo objekto – Vilniaus pranciškonų vienuolyno pastatų ansamblio (unikalus kodas 769) teritoriją, į kultūros paveldo vietovių – Vilniaus senamiesčio (unikalus kodas 16073) ir Vilniaus senojo miesto ir priemiesčių archeologinės vietovės (unikalus kodas 25504) – teritorijas. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nebuvo.

64.       Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 straipsnio 1 dalį Kultūros paveldo objektas saugomas kartu su jo užimama ir jam nustatyta teritorija. Ši teritorija nuo kultūros paveldo objekto neatsiejama. Pagal šio įstatymo 2 dalį kultūros paveldo objekto teritorijos ir kultūros paveldo vietovės ribos apibrėžiamos remiantis istorinių ir kitų tyrimų duomenimis, taip, kad sutaptų su esamų sklypų ar jų dalių, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribomis arba kitokiomis nekilnojamųjų daiktų, gamtinių ar antropogeninių elementų ribomis.

65.       Ieškovė nurodo, kad Nekilnojamosios kultūros vertybės – statinių komplekso, ansamblio tipinio apsaugos reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių atskirų grupių tipinių apsaugos reglamentų patvirtinimo“, 9 punkte nurodyta, kad statinių ansamblis – tai vientisos architektūrinės kompozicijos statinių, želdinių, vandens telkinių ir dailės kūrinių darni visuma (kompleksas) viename žemės sklype, sukurta vienu metu ar papildyta istorijos raidoje, taikant šiai visumai būdingas kompozicines priemones ir savybes, o 10 punkte įtvirtinta, kad statinių kompleksas, ansamblis saugomas kartu su jo teritorija – šios kultūros vertybės užimamu ir su ja funkciškai, kompoziciškai ar istoriškai susijusiu žemės plotu (sklypu ar sklypais). Remiantis šio reglamento 11 punktu, saugomos visos vertingos statinių komplekso, ansamblio dalys bei elementai ir teritorija. Taip pat ieškovė remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-204-520/2022, kuriame padaryta išvada, kad žemės sklypo dalis negali būti atidalyta, kadangi žemės sklypo užimama teritorija yra saugoma kartu su pastatų kompleksu; toks atidalijimas pažeistų pastatų komplekso ir jam priskirtos teritorijos, kaip nekilnojamojo kultūros paveldo objekto, apsaugos reikalavimus.

66.       Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės argumentus, neturi pagrindo nesutikti su ieškove. Nors ieškovės pastatams nėra taikoma apsauga, tačiau ieškovei parengus planą ieškovės pastatams eksploatuoti išskiriant 837 kv. m žemės plotą iš esmės būtų sumažinta kompleksinio kultūros paveldo objektų (Vilniaus pranciškonų vienuolyno pastatų ansamblio (unikalus kodas 769), Vilniaus senamiesčio (unikalus kodas 16073) ir Vilniaus senojo miesto ir priemiesčių archeologinės vietovės (unikalus kodas 25504) saugoma teritorija, padalyta vientisa kultūros paveldo teritorija. Spręstina, kad toks plano parengimas neatitiktų Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurioje nurodyta kad kultūros paveldo objektas saugomas kartu su jo užimama ir jam nustatyta teritorija; ši teritorija nuo kultūros paveldo objekto neatsiejama. 

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

67.       Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje rašytinius įrodymus ir nepagrįstai nusprendė, kad nesant pagrindų administracinio akto panaikinimui, o taip pat ieškovei neįrodžius, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančių statinių (gražų ir tvorų) eksploatavimui yra būtinas 1748 kv. m ploto valstybinis žemės sklypas. Netinkamai įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, susijusius su valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties ne aukciono tvarkos sudarymu, pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą sprendimą, kurį apeliacinės instancijos teismas panaikina ir priima naują sprendimą – ieškinį tenkinti, t. y. panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2022 m. gegužės 3 d. raštą (sprendimą) Nr. 49SD-4589-(14.49.136 E.) ir įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį su ieškove UAB Amerigas dėl 1748 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimo ieškovei (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

68.       Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

69.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 94 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 16 128,25 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (teisinės pagalbos išlaidų, išlaidų už ieškovės prašymu atliktą teismo ekspertizę, konsultacinę išvadą, o taip pat išlaidų patirtų teisminės mediacijos metu). Prašomas priteisti išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamos pagalbos maksimalaus dydžio, išlaidos patirtos realiai, todėl priteistinas jų atlyginimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

70.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

71.       Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 111 Eur žyminį mokestį, šios išlaidos priteisiamos ieškovei iš atsakovės.

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Amerigas“ apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2022 m. gegužės 3 d. raštą (sprendimą) Nr. 49SD-4589-(14.49.136 E.) ir įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį su ieškove UAB Amerigas dėl 1748 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimo ieškovei.

Priteisti ieškovei UAB Amerigas, juridinio asmens kodas 126260725, iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus, juridinio asmens kodas 188704927, 16 222,25 Eur (šešiolika tūkstančių du šimtai dvidešimt du eurus 25 ct) bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieškovei UAB Amerigas, juridinio asmens kodas 126260725, iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus, juridinio asmens kodas 188704927, 111 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.