Baudžiamoji byla Nr. 1-259-900/2012

Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00366-2012-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3.; 1.2.4.8.2.; 2.10.2.7.

(S)

ŠIAULIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 6 d.

Šiauliai

Šiaulių rajono apylinkės teismo teisėja Alma Berniūnaitė,

sekretoriaujant Ugnei Patkauskienei,

dalyvaujant prokurorei Dovilei Morkūnaitei,

kaltinamajam V. G. ir jo gynėjai advokatei Jurgitai Šlapaitienei,

nukentėjusiesiems G. G. ir S. G.,

viešame teisiamajame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Šilutės r., LR pilietis, lietuvis, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone, neteistas, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

V. G. 2012 m. gegužės 19 d. apie 2100 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., kambaryje, paėmęs už kairės rankos sutuoktinę G. G., ją pastūmė, dėl ko ji kaire ranka trenkėsi į spintą, po to dar kartą ją pastūmė, dėl ko ji trenkėsi nugara į palangę, padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kairiajame žaste, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; tęsdamas savo nusikalstamą veiką, virtuvėje ranka apglėbė nepilnamečio sūnaus S. G., kuris gynė motiną, kaklą, lenkė jį prie grindų, S. G. išsilaisvinus, ne mažiau kaip du kartus stūmė nukentėjusįjį S. G. nuo savęs, padarydamas jam odos nubrozdinimą kairėje sprando pusėje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Be to, V. G. 2012 m. gegužės 19 d. apie 2100 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., virtuvėje, grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, o būtent: smurtaudamas artimoje aplinkoje prieš sutuoktinę G. G. ir sūnų S. G. bei laikydamas rankoje virtuvinį peilį, pakėlė peilį sau ties veidu ir, nukreipęs peilį į S. G. pusę, pasakė: „aš tave papjausiu“, pagrasino, kad kai S. G. miegos, jis suvarysiąs jam į paširdžius peilį, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis V. G. kaltę dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir parodė, kad su G. G. yra susituokęs 18 m., gyvena (duomenys neskelbtini) kaime uošvienei priklausančiame name, turi tris sūnus. 2012 m. gegužės 19 d. apie 20 val. grįžo į namus neblaivus. Namuose buvo sutuoktinė ir vyresnieji sūnūs. Miegamajame papriekaištavo sutuoktinei dėl S., kad jis vėlai važinėjasi, pastaroji kažką atsakė, dėl ko V. G. supyko. Prisimena, kad kelis kartus pastūmė sutuoktinę nuo savęs, ar ji trenkėsi – neatsimena. Po to išėjo į virtuvę, kur vėl konfliktavo su sutuoktine, ten pat atėjo ir sūnus S., su kuriuo irgi sukonfliktavo. Kaltinamasis klausė sūnaus S., kur šis vaikšto vakarais, kodėl vėlai grįžta. Ką sūnus pasakė neatsimena, bet atsakymas jam nepatiko. Kas toliau vyko, neatsimena. Pasak kaltinamojo, jis galėjo paimti peilį ir laikydamas peilį ką nors sakyti namiškiams, bet dėl girtumo to neprisimena. Agresyviai elgėsi dėl girtumo, nesuprato, ką daro, ir sužaloti ką nors tikrai nenorėjo. Prisimena, kad virtuvėje stumdėsi su sūnumi S., kažką jam sakė, galėjo ir susikibti. Prisimena, kad ėjo į garažą, nuvertė spintelę su įrankiais, kieme numetė pašto dėžutę. Nuėjo pas savo seserį, kur jį ir sulaikė policijos pareigūnai. Labai gailisi dėl to, kas įvyko, tikina, kad smurtas artimoje aplinkoje ateityje nepasikartos.

Kadangi paskelbus kaltinamąjį aktą (mutatis mutandis - pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka) kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, davė paaiškinimus, iš esmės analogiškus duotiems ikiteisminio tyrimo metu, jis nėra kaltinamas padaręs sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir kaltinamojo gynėja nei prokurorė nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, teismas, įvykdęs BPK 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę, padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodo nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, specialisto išvados, protokolai, kiti rašytiniai įrodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji G. G. (b. l. 18, 20-22) parodė, kad 2012 m. gegužės 19 d. apie 21 val. į namus grįžo girtas sutuoktinis V. G.. Jauniausias sūnus bijo girto tėvo, nes jis ima šūkauti ant vaikų, todėl išėjo pas draugus. Namuose liko du vyresnieji sūnūs: S. (17 m.) ir E. (16 m.), jie kambaryje žiūrėjo televizorių. Iš pradžių viskas buvo gerai, kol V. G. nuėjo į tualetą. Tualete kaltinamasis ištraukė iš pritvirtinimų klozetą ir jį apvertė. Išėjęs iš tualeto pirštu parodė į vyriausiąjį sūnų S. ir liepė jam eiti sutvarkyti klozetą. Moteris užstojo sūnų ir pasakė sutuoktiniui sutvarkyti pačiam. Sūnus E. užsuko bėgantį vandenį tualete. Tada kaltinamasis išbėgo iš namo į garažą ir pradėjo mėtyti ant žemės įrankius, nuplėšė prie namo pritvirtintą pašto dėžutę, daužė metalines palanges. Kai kaltinamasis grįžo į namą, jis nuėjo į miegamojo kambarį; iš spintos pasiėmė švarius marškinius. Nukentėjusioji dėl to papriekaištavo. V. G. supykęs smarkiai trenkė spintos duris ir, viena ranka paėmęs sutuoktinei už kairės rankos, o kita ranka palietęs jai krūtinę, smarkiai stūmė nuo savęs, nuo smūgio moteris atsitrenkė kaire ranka į spintą. Tuoj po to kaltinamasis ranka stūmė ją dar kartą, nukentėjusioji atsitrenkė nugara į palangę. Pasiėmęs marškinius, kaltinamasis nubėgo į virtuvę. Virtuvėje tuo metu buvo sūnus S.. Tėvas pradėjo jam priekaištauti dėl baudų (mat sūnus buvo padaręs avariją). Nukentėjusioji irgi nuskubėjo į virtuvę. Pamatęs ją, kaltinamasis reiškė nepasitenkinimą, kad ji nuolat užtaria vaikus. Išgirdęs, kad sutuoktinei vaikai yra svarbiausi, kaltinamasi dar labiau įtūžo ir puolė prie nukentėjusiosios, bet E. įsiterpė tarp jų ir nustūmė tėvą į šalį. Tada kaltinamasis pagriebė nuo spintelės virtuvinį peilį, padėjo savo ranką ant stalo ir pasakė, kad persidurs ranką. S. pasišaipė iš tokio tėvo elgesio. Kaltinamasis pakėlė peilį sau ties veidu ir žiūrėdamas į S. pasakė: „aš tave papjausiu“. Tuo metu į virtuvę atėjo nukentėjusiosios motina B. G. ir stovėjo kaltinamajam už nugaros. Ji norėjo paimti peilį, kuris jai beimant peilis iškrito ant grindų. Nukritusį peilį pakėlė E. ir padėjo į spintelę. Tada kaltinamasi puolė prie S., ranka apglėbė jam galvą, kaklą ir pradėjo lenkti prie grindų. S. išsilaisvino iš tėvo glėbio, atsitraukė į koridorių, o tėvas išvadino jį necenzūriniais žodžiais (gaidžiu, medine koja). S. paskambino policijai. Kai vaidai nurimo, nukentėjusioji pastebėjo, kad S. nubraižytas sprandas. Kaltinamasis taip elgiasi ne pirmą kartą, darnai geria. Dėl smurto, vyro nepagarbos nukentėjusiajai ir vaikams padaryta moralinė, fizinė žala.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis S. G. (b. l. 25, 27-29) parodė, kad 2012 m. gegužės 19 d. grįžo girtas jo tėvas ir pradėjo šaukti. Jis stebėjo tėvą, nes šis, būdamas girtas, ne kartą yra mušęs motiną. Matė, kad tėvas pastūmė mamą ir ji trenkėsi į spintą, dar kartą ją pastūmė ir ji trenkėsi į palangę. Nukentėjusysis pasakė tėvui nebandyti dar kartą paliesti mamos. Tada tėvas nuėjo į virtuvę, ten pradėjo mamai priekaištauti, kad ji gina vaikus, o vaikams – kad jie užstoja mamą. Mama tėvui kažką pasakė, o šis griebė nuo spintelės peilį ir grasino susižaloti, po to - kad persmeigs jį (S. G.). Tėvas atrodė kaip išprotėjęs. Praradęs peilį, tėvas puolė jį, bandė galvą lenkti žemyn, tačiau jis išsilaisvino. Tėvo grasinimus, kad jį papjaus, suprato kaip realius, nes girtas tėvas yra neprognozuojamas. Vėliau brolis E. ramino tėvą, o nukentėjusysis paskambino ir iškvietė policiją.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas nepilnametis E. G. (b. l. 33-35) parodė, kad 2012 m. gegužės 19 d. vakare su broliu S. žiūrėjo televizorių. Apie 20-21 val. į namus girtas parėjo tėvas. Išgirdę bildesį, nuėjo pasižiūrėti, kas atsitiko, pamatė tualete nuverstą klozetą. Liudytojas užsuko vandenį, kad nebėgtų. Sutvarkyti klozetą tėvas liepė S.. Tada tėvas nuėjo į miegamąjį, jam iš paskos - mama. Miegamajame jiedu apsižodžiavo, tėvas norėjo suduoti mamai, bet nespėjo – liudytojas juos išskyrė. Tada tėvas nuėjo į virtuvę. Virtuvėje, paėmęs peilį, tėvas sakė, kad susibadys: pakėlė ranką su peiliu sau ties veidu, bet močiutė griebė jam už rankos ir peilis iškrito. Liudytojas pakėlė peilį nuo žemės ir jį paslėpė. Tada tėvas išėjo į lauką. Išėjęs liudytojas pamatė nudaužtą laiškų dėžutę, apverstą suolelį, šiukšlių dėžę. Visa tai galėjo padaryti tėvas, nes jis dažnai išgėręs būna agresyviai nusiteikęs.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja B. G. (b. l. 30-32) parodė, kad ji 2012 m. gegužės 19 d. buvo savo namuose (adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių r.), kai grįžo girtas žentas V. G.. Išgirdusi bildesį, moteris išėjo iš kambario ir išvydo iš tualeto išeinantį žentą bei nuverstą klozetą. Kaltinamasis liepė sūnui S. sutvarkyti klozetą. S. atsisakė tai daryti. Tada liudytoja grįžo į savo kambarį, o vėl po kurio laiko išėjusi liudytoja pastebėjo uždarytas virtuvės duris. Pradariusi jas, liudytoja pamatė savo dukrą, anūkus S. ir E. bei žentą V. G.. Kaltinamasis pasiėmęs virtuvinį peilį iš pradžių grasino susižalosiąs pats, vėliau pakėlė peilį į viršų. Stovėdama už nugaros liudytoja sugriebė kaltinamajam už rankos, kurioje šis laikė peilį, ir peilis iškrito. Netrukus po to liudytoja iš virtuvės pasišalino.

G. G. 2012 m. gegužės 19 d. parašė policijai protokolą-pareiškimą (b. l. 3) dėl to, kad sutuoktinis V. G. 2012 m. gegužės 19 d. apie 2100 val. namuose iškeikė necenzūriniais žodžiais, apstumdė, paėmęs ją už rankos trenkė į spintą, tada puolė ant nepilnamečio sūnaus S. G., grasino peiliu, ranka subraižė sūnaus sprandą.

2012 m. gegužės 19 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir schemoje (b. l. 4-6) užfiksuota įvykio vieta: miegamasis ir virtuvė, esantys gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone.

Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės būrio vado S. B. 2012 m. gegužės 19 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad patruliuodami su vyr. patruliu K. P. 2012 m. gegužės 19 d. apie 2116 val. iš budėtojo gavo pranešimą apie smurtą šeimoje. Atvykę į įvykio vietą ((duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone) sužinojo, kad neblaivus tėvas V. G. puolė sūnų S. G. ir sužalojo galvą (matėsi kraujosruvos), grasino peiliu, rado nuverstą tualetą ir numestą pašto dėžutę (b. l. 7-9).

2012 m. gegužės 23 d. daiktų apžiūros protokole su foto lentele (b. l. 13-15) užfiksuota peilio, kuriuo kaltinamasis grasino sūnui S. G., apžiūra.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Šiaulių skyriaus 2012 m. gegužės 22 d. specialisto išvadoje Nr. G 936/12(04) (b. l. 17) nurodyta, kad nukentėjusiajai G. G. padarytos poodinės kraujosruvos kairiame žaste. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Juos padaryti reikėjo ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių kietais bukais daiktais paveikus kairį žastą. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Šiaulių skyriaus 2012 m. gegužės 22 d. specialisto išvadoje Nr. G 937/12(04) (b. l. 24) nurodyta, kad nukentėjusiajam S. G. padarytas odos nubrozdinimas sprando kairėje pusėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Juos padaryti reikėjo vieno trauminio poveikio kietu buku daiktu paveikus sprando kairę pusę. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Iš asmens blaivumo testo (alkotesterio) parodymų (b. l. 36) matyti, kad 2012 m. gegužės 19 d. 2236 val. kaltinamajam nustatytas sunkus – 2,70 promilių - girtumo laipsnis.

Ištyrus byloje surinktus duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį, nes yra visi būtinieji nusikalstamų veikų sudėties požymiai. Kaltinamasis du kartus stūmė sutuoktinę, dėl ko moteris atsitrenkė į spintą ir į palangę; susikibo su vyriausiuoju sūnumi ir lenkė jį prie grindų. Abiems nukentėjusiesiems padarė sužalojimus, kurie vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Be to, kaltinamasis, sakydamas, jog papjaus ar miegančiam sūnui suvarys į paširdžius peilį, grasino sunkiai sužaloti žmogaus sveikatą ar jį nužudyti. Vertinant pašalinio žmogaus akimis, grasinimas konkretus, realus, nes kaltinamasis rankose turėjo įrankį, kuriuo išvardintus grasinimus galima įvykdyti.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai apgailestavo dėl to; atsiprašė nukentėjusiųjų dėl savo nederamo elgesio (BK 59 str. 1 d. 2 p., 2 d.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teisiamajame posėdyje pateiktas kaltinamojo ir nukentėjusiųjų G. G. bei S. G. prašymas „Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės“ (pagal BK 38 straipsnį). Jame teigiama, kad kaltinamasis pripažįsta padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, atsiprašė nukentėjusiųjų ir pasižada daugiau nebenusikalsti. Nukentėjusieji patvirtino, kad atsiprašymą priėmė ir atleido kaltinamajam dėl prieš juos panaudoto fizinio smurto, grasinimų nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, išreiškė viltį, jog ateityje kaltinamasis pasitaisys.

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Kaip minėta, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimas veikas, gailėjosi jas padaręs, atsiprašė nukentėjusiųjų, susitaikė su jais. Kaltinamasis dirba, darbdavio apibūdinamas kaip tvarkingas, pareigingas, neturintis drausminių nuobaudų, alkoholiu nepiktnaudžiaujantis darbuotojas (b. l. 46, 54). Kaltinamasis nėra įtrauktas į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registrą (b. l. 52); neteistas (b. l. 43), baustas administracine tvarka pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalis (visi pažeidimai padaryti esant neblaiviam) (b. l. 48-50). Kitų duomenų, charakterizuojančių kaltinamąjį neigiamai, nėra. Ar kaltinamasis pakeis požiūrį į problemų sprendimą, suras priimtinų būdų, kaip bendrauti su šeimos nariais, parodys laikas. Tuo tarpu susiklosčiusioje situacijoje teismas parodo kaltinamajam pasitikėjimą ir atleidžia jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, o baudžiamąją bylą nutraukia.

Atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį tikslinga jam taikyti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 722 straipsniuose, siekiant ugdyti, skatinti, plėtoti tokias kaltinamojo savybes kaip tolerancija, pagarba, atjauta fiziškai už save silpnesniems, ir todėl, kad nusikalimas susijęs su smurtu artimoje aplinkoje.

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartimi (b. l. 66) kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų (BPK 1321 str.) – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama.

Daiktas, turintis reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinamas teisėtam savininkui.

Vadovaudamasis BK 38 straipsniu, BPK 94, 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

V. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiesiems susitaikius už nusikalstamų veikų pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį padarymą, o baudžiamąją bylą nutraukti.

Taikyti V. G. baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigoti 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartimi V. G. taikytą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Virtuvinį peilį, saugomą pakete prie baudžiamosios bylos Nr. 96-1-366-12, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti teisėtam savininkui: G. G., V. G. ir/ar B. G..

Išaiškinti V. G., kad jei jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per 1 (vienerius) metus padarys naują baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jei jis per 1 (vienerius) metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.

Teisėja                                                                 Alma Berniūnaitė