Civilinė byla Nr. 2-1358-1154/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22033-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.2.4.4; 3.2.4.11

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 22 d. 

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Navickytė,

sekretoriaujant Karolinai Ploutinai,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laiva“ atstovei L. R.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“ atstovui advokato padėjėjui Simui Lilui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laiva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Neris“ dėl žalos atlyginimo.

Teismas

nustatė:

1.       ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Laiva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti iš atsakovės UAB „Mano Būstas Neris“ 1554,95 Eur žalos ir 41 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. vasario 26 d. apie 15 val. jai priklausančios sandėlio patalpos, esančios Kalvarijų g. 14-7, Vilniuje, buvo užlietos vandeniu, kuris sunkėsi per lubas, bėgo per patalpų sienas, apsėmė grindis, patalpose dingo elektra. Ieškovei kreipusis į namo administratorę UAB „Mano Būstas Neris“, buvo iškviesta avarinė tarnyba. Jos darbuotojas įvardijo, kad dėl nevalyto ir susikaupusio tirpstančio sniego netvarkingame ir neizoliuotame namo bendro naudojimo antro aukšto koridoriuje vanduo prasisunkė pro namo konstrukcijas ir užliejo patalpas. Atsakovė žadėjo skubiai spręsti problemą, tačiau jokių veiksmų nebuvo imtasi. Dėl užpylimo padaryta žala patalpoms, elektros įrangai, kompiuteriams ir patalpose buvusioms prekėms, bendra žalos vertė – 1554,95 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovė aplaidžiai vykdė savo funkcijas, neprižiūrėjo bendro naudojimo patalpų, nevalė sniego, bendro naudojimo patalpos nebuvo tinkamai hermetizuotos ir apsaugotos nuo vandens pratekėjimo, dėl to ieškovės patalpos buvo užlietos. Taigi, atsakovei kyla atsakomybė už atsiradusią žalą.

2.       Atsakovė UAB „Mano Būstas Neris“ atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nesutikimą su ieškinio reikalavimais grindė tuo, kad ieškovė neįrodė nė vienos iš atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų.

3.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, rėmėsi ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, papildomai paaiškindama, kad atsakovei tenka pareiga rūpintis namo technine būkle, tinkamai jį prižiūrėti, organizuoti techninę priežiūrą. Atsakovė nedarė nieko, kad išsiaiškintų avarijos priežastis, tik iškvietė avarinę tarnybą. Iš atsakovės pateikto namo apžiūros, atliktos iki įvykio, akto matyti, kad namo bendro naudojimo patalpų, esančių virš ieškovės patalpų, taip pat lietaus nuvedimo sistemos būklė buvo netinkama, tačiau atsakovė nesiėmė jokių veiksmų trūkumams pašalinti ir būklei pagerinti, neteikė jokių pasiūlymų. Ieškovė daug kartų kreipėsi į atsakovę, prašydama išsiaiškinti avarijos priežastis ir atlyginti žalą, tačiau atsakovė į tai nereagavo.

4.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas akcentavo, kad ieškovė tik cituoja teisės aktuose įtvirtintas atsakovės pareigas, tačiau nepagrindžia, kuo šioje konkrečioje situacijoje pasireiškė nurodytų pareigų pažeidimas. Iš bylos duomenų neaišku, iš kur pateko vanduo, ieškovė remiasi tik prielaidomis, teigia, kad atsakovė turėjo valyti sniegą, tačiau neaišku, ar sniego apskritai buvo, kiek jo buvo. Atsakovės atstovas pabrėžė, kad pagal užpylimo mastą vandens kiekis turėjo būti apie 1 kubinį metrą, taigi nerealu, kad tiek vandens galėjo tiesiog prasisunkti per konstrukcijas. Be to, vėliau užpylimas nepasikartojo, tai buvo vienintelis kartas. Taigi užpylimo priežastis yra neaiški ir neįrodyta, kad tai atsitiko dėl atsakovės pareigų nevykdymo. Atsakovė taip pat nesutiko su žalos dydžiu, teigdama, kad neįrodytas realus apgadintų prekių kiekis, jų vertė.

Teismas

konstatuoja:

Dėl patalpų užliejimo priežasties.

5.       Byloje nustatyta, kad sandėliavimo patalpos, esančios Kalvarijų g. 14-7, Vilniuje, priklausančios ieškovei UAB „Laiva“, 2021 m. vasario 26 d. apie 15 val. buvo užlietos vandeniu. Dėl šios aplinkybės šalių ginčo nėra. Pastato, kuriame yra ieškovės patalpos, bendro naudojimo objektų administratorė yra atsakovė UAB „Mano Būstas Neris“. Ieškovė teigia, kad užliejimas įvyko dėl neprižiūrimų bendro naudojimo patalpų – balkono, esančio virš ieškovės patalpų, todėl, jos teigimu, už atsiradusią žalą yra atsakinga atsakovė UAB „Mano Būstas Neris“, kuri nevykdė savo pareigų, susijusių su namo bendro naudojimo objektų priežiūra. Atsakovė savo atsakomybę neigia, akcentuodama, kad byloje nėra jokių įrodymų, dėl kokios priežasties patalpos buvo užlietos, taip pat įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės neteisėtus veiksmus kaip jos atsakomybės sąlygą. 

6.       Tam, kad būtų galima atsakyti į klausimą, ar atsakovei kyla atsakomybė dėl patalpų užliejimu padarytos žalos, visų pirma būtina nustatyti patalpų užliejimo priežastį.

7.       Bylos nagrinėjimo metu iš ieškovės ir atsakovės atstovų paaiškinimų, pateiktų nuotraukų (b. l. 129–130, 158–164), 2021 m. rugsėjo 2 d. statinio apžiūros akte Nr. DA417792 (b. l. 70) esančių nuotraukų nustatyta, kad ieškovei priklausančios patalpos adresu Kalvarijų g. 14–7, Vilnius, yra pastato pirmame aukšte. Virš ieškovės patalpų yra J. L. (byloje apklaustos kaip liudytoja) butas, kurio adresas – (duomenys neskelbtini). Įėjimas į J. L. butą yra iš lauko – iš bendro naudojimo atviros laiptų aikštelės, einančios palei J. L. buto sieną (ir atitinkamai – palei ieškovės patalpų sienos viršutinę dalį). Po laiptų aikštele yra atvira erdvė. Ieškovė ieškinyje šią atvirą laiptų aikštelę įvardija kaip bendro naudojimo balkoną arba koridorių, tačiau toliau šiame sprendime bus vartojama atviros laiptų aikštelės sąvoka, nes ji, teismo vertinimu, geriausiai atspindi šio pastato elemento konstrukcinį pobūdį ir paskirtį. Taigi, byloje nustatyta, kad tiesiai virš ieškovės patalpų yra J. L. butas, o išilgai šio buto sienos tęsiasi bendro naudojimo atvira laiptų aikštelė; ieškovės patalpos yra po J. L. butu ir ribojasi su juo per lubas, o per sienų ir lubų sandūrą (siūlę) viršuje taip pat ribojasi su išorinėmis namo konstrukcijomis – atvira laiptų aikštele. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra.

8.       Ieškovės atstovė nurodė, kad vieta, pro kur į patalpas sunkėsi vanduo, yra ieškovei priklausančios patalpos, techninės apskaitos byloje esančiame plane pažymėtos indeksu 4-1 (b. l. 52), viršutiniame dvi sienas jungiančiame kampe, kuris viršuje per siūlę (sandūrą) ribojasi su greta J. L. buto esančia laiptų aikštele, o tiesiai virš jo yra J. L. butas. Šią aplinkybę patvirtina ne tik ieškovės paaiškinimai, bet ir jos pateiktos nuotraukos (b. l. 5–6), atsakovės atstovas jos taip pat iš esmės neginčijo. Taigi aplinkybės, kad tiesiai virš ieškovės patalpų yra J. L. butas, tačiau per viršutinį sienų kampą ieškovės patalpos (konkrečiai patalpa 4-1) taip pat ribojasi su bendro naudojimo objektu – atvira laiptų aikštele, laikytinos nustatytomis.

9.       Byloje nėra ginčo dėl patalpų užliejimo fakto, atsakovė šią aplinkybę pripažįsta. Šalių ginčas kilo dėl to, kur yra vandens patekimo į ieškovės patalpas šaltinis ir kokia vandens patekimo priežastis. Ieškovė teigė, kad vanduo pateko per bendro naudojimo patalpą – laiptų aikštelę, tuo tarpu atsakovė su tuo kategoriškai nesutiko, teigdama, kad ši vandens patekimo priežastis nepagrįsta jokiais įrodymais, be to, nerealu, kad iš laiptų aikštelės, t. y. per pastato bendrųjų konstrukcijų siūlę, patektų toks didelis kiekis vandens, kad būtų apsemtos ieškovės patalpos.

10.       Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, ir to šalys taip pat neginčija, kad 2021 m. vasario 26 d., įvykus ieškovės patalpų užpylimui, ieškovė kreipėsi į atsakovę, pranešdama apie įvykį. Tą pačią dieną atsakovė iškvietė avarinę tarnybą. Į bylą yra pateiktas 2021 m. vasario 25 d. (abi bylos šalys sutiko, kad data nurodyta klaidingai, nes įvykis įvyko 2021 m. vasario 26 d., o tarnyba atvyko tą pačią dieną) avarinės tarnybos darbuotojo surašytas aktas, kuriame pažymėta, kad vanduo bėga iš antro aukšto, bute Nr. 9 visur sausa, ir kad tikėtina, jog vanduo bėga iš balkono (b. l. 72). Pažymėtina, kad aktas yra itin neinformatyvus, be to, surašytas neaiškiai ir iš dalies neįskaitomai. Dėl to ieškovė prašė apklausti kaip liudytoją šį aktą surašiusį darbuotoją. Teismas įpareigojo atsakovę pateikti liudytojo duomenis, kad būtų galima išsiųsti jam šaukimą į teismo posėdį. Atsakovė pateikė tokius aktą surašiusio darbuotojo duomenis: A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Teismas šaukimą liudytojui išsiuntė atsakovės nurodytu bei jo paties deklaruotu adresais, tačiau šaukimai grįžo neįteikti, o atsakovės nurodytu adresu siųstas šaukimas buvo grąžintas teismui su įrašu, kad nurodytame name nėra tiek butų. Teismui įpareigojus atsakovę patikslinti liudytojo adresą, atsakovė nurodė, kad tikslesnių duomenų gauti neturi galimybės. Taigi, ieškovė dėjo visas pastangas įvykdyti savo įrodinėjimo pareigą, tačiau ne dėl jos kaltės teismo posėdyje nebuvo galimybės apklausti liudytojo, kuris galėjo paaiškinti tuoj pat po įvykio apžiūrėjus patalpas nustatytas galimas įvykio priežastis.

11.       Ieškovės atstovė, dalyvavusi avarinės tarnybos darbuotojui apžiūrint patalpas ir aiškinantis įvykio priežastis, paaiškino, kad avarinės tarnybos darbuotojas apžiūrėjo ne tik užlietas ieškovės patalpas, bet ir virš jų esantį butą adresu (duomenys neskelbtini), priklausantį J. L., ir konstatavo, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) visur sausa, jame užliejimo šaltinio nėra, todėl labiausiai tikėtina užliejimo priežastimi buvo įvardytas vandens patekimas iš balkono (laiptų aikštelės).

12.       Byloje ieškovės prašymu kaip liudytoja buvo apklausta buto (duomenys neskelbtini), savininkė J. L.. Ji parodė, kad 2021 m. vasario 26 d. jai paskambino ieškovės vadovė L. R. ir pranešė, kad užlietos ieškovės patalpos. Liudytojos teigimu, jai atvykus ieškovės patalpose matėsi apie 2 cm vandens, šlapios sienos. Jos bute vandens nutekėjimo nebuvo, butą apžiūrėjo kartu su avarinės tarnybos darbuotoju. Liudytoja taip pat paaiškino, kad laiptų aikštelė yra prastos būklės, betono danga trupa, buvo atsivėrusi apie 10 x 10 cm dydžio skylė, kurią liudytoja pati savo jėgomis užbetonavo. Liudytoja nurodė, kad ji kartkartėmis „palopo“ laiptų aikštelės betoninę dangą, nes namo administratorė to nedaro.

13.       Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, konstatuoja, jog byloje yra nustatyta, kad ieškovės patalpų užliejimo šaltinis buvo ne J. L. bute. Tokią išvadą nuosekliai patvirtinta tiek avarinės tarnybos darbuotojo surašytas aktas, tiek ieškovės paaiškinimai, tiek liudytojos J. L. parodymai. Tarp šių įrodymų prieštaravimų nėra, jie vienas kitą papildo, priešingų įrodymų nėra, todėl jais įrodinėjamos aplinkybės laikytinos nustatytomis. Šias aplinkybes paneigiančius įrodymus galėjo teikti atsakovė, tačiau ji jokių įrodymų neteikė. Atsakovė nesiėmė veiksmų ištirti įvykio priežastis, nedalyvavo avarinės tarnybos darbuotojui aiškinantis įvykio priežastis, taigi tam tikra prasme pati atsisakė savo teisės surinkti ir pateikti teismui įvykio priežastims nustatyti reikšmingus įrodymus.

14.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje šiuo klausimu nurodyta, kad civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020). Remiantis kasacinio teismo praktika, taip pat akcentuotina, kad įrodinėjimo pareiga negali būti beribė – asmuo negali būti įpareigotas įrodyti tokias faktines aplinkybes, kurių jis objektyviai negali įrodyti (lot. probatio diabolica) arba kurių įrodinėjimas yra maksimaliai apsunkintas, be to, asmeniui negali būti priskirta neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo našta. Priešingas aiškinimas suponuotų asmens teisės į teisingą teismą paneigimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-969/2019). Šios taisyklės, apibrėžiančios įrodinėjimo pareigos ribas, yra bendros ir taikytinos visų kategorijų civilinėms byloms.

15.       Paminėti kasacinio teismo išaiškinimai yra aktualūs nagrinėjamoje byloje ir teismas, vertindamas įrodymus bei spręsdamas dėl bylai reikšmingų aplinkybių įrodytumo, jais remiasi.

16.       Iš bylos aplinkybių matyti, kad ieškovė apie įvykį iš karto pranešė atsakovei, tikėjosi aktyvaus jos dalyvavimo sprendžiant įvykio priežasčių nustatymo ir galimo žalos atlyginimo klausimus, o nesulaukusi reakcijos ir dėl žalos atlyginimo kreipusis į teismą, sąžiningai stengėsi pateikti visus turimus bylai reikšmingus įrodymus, prašė apklausti liudytojus. Ieškovės kaltės nėra dėl to, kad byloje liudytoju nebuvo apklaustas įvykio dieną iškviestos avarinės tarnybos darbuotojas, ji neatsako ir už tai, kad avarinės tarnybos aktas surašytas neaiškiai, nėra informatyvus. Tuo tarpu atsakovė, priešingai, elgėsi pasyviai tiek įvykio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo metu. Teismas išaiškino šalims įrodinėjimo pareigą, bet negali reikalauti iš ieškovės pateikti įrodymus, kurių ji neturi ir negali gauti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-611/2021; 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-381/2022; kt.). Teismas taip pat pažymi, kad atsakovė turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą, kaip namo bendro naudojimo objektų administratorė, išsiaiškinti įvykio priežastis; ieškovė apie užlietas patalpas atsakovei pranešė iš karto, po to dar ne vieną kartą kreipėsi į atsakovę, kad ši imtųsi veiksmų įvykio priežastims nustatyti, tai patvirtina vykdant teismo įpareigojimą atsakovės pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad atsakovės pranešimų sistemoje užregistruoti 2021 m. vasario 26 d., 2021 m. kovo 1 d., 2021 m. kovo 3 d., 2021 m. kovo 8 d. ieškovės kreipimaisi (b. l. 99-100), taip pat ieškovės pateikti duomenys apie atsakovei 2021 m. kovo 8 d. rašytą skundą (b. l. 85-87), tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų ėmusis realių veiksmų įvykio priežastims išsiaiškinti, išskyrus avarinės tarnybos iškvietimą, kuriai atvykus atsakovės atstovas taip pat nedalyvavo.

17.       Spręsdamas dėl ieškovės patalpų užliejimo priežasčių, teismas taip pat atsižvelgia ir į kasacinio teismo praktikoje suformuotą aiškinimą, jog asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; kt.). Šiuo atveju byloje nustatyta, kad tiesiai virš ieškovės patalpų esantis J. L. priklausantis butas Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo ieškovės patalpų užpylimo šaltinis, tačiau ieškovės patalpos viršuje ribojasi ne tik su J. L. butu, bet ir su bendromis konstrukcijomis – laiptų aikštele (per viršutinį sienų kampą), todėl, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes ir įvertinus tai, kad jokių kitų galimų užpylimo priežasčių nėra konstatuota, o vanduo į patalpas sunkėsi iš viršaus, per tą patį viršutinį kampą, kuris ribojasi su laiptų aikštele, darytina išvada, jog labiausiai tikėtina priežastis buvo būtent vandens patekimas per išorines pastato konstrukcijas – atvirą laiptų aikštelę.

18.       Pažymėtina, kad jokių kitų užpylimo priežasčių, išskyrus galimą vandens patekimą iš laiptų aikštelės (2021 m. vasario 25 d. akte įvardytos kaip balkonas), nenustatė ir ieškovės patalpas bei virš jų esančius objektus įvykio dieną apžiūrėjęs avarinės tarnybos darbuotojas.

19.       Atsakovės atstovas teigė, kad patalpos iš laiptų aikštelės negalėjo būti užlietos, nes, pirma, tiek daug vandens per laiptų aikštelę į patalpas objektyviai negalėjo patekti, antra, po laiptų aikštele yra atvira erdvė, taigi vanduo, net jeigu aikštelės danga ir galėjo būti nesandari, būtų bėgęs per išorinę ieškovės patalpų sieną, bet ne į patalpų vidų, trečia, aikštelės grindų nuolydis yra į priešingą pusę (tolyn nuo sienos), todėl vanduo negalėjo subėgti per siūlę, kuria aikštelė ribojasi su pastato siena. Tačiau jokių įrodymų šiems teiginiams pagrįsti atsakovė nepateikė, todėl teismas juos atmeta kaip nepaneigiančius labiausiai tikėtinos patalpų užliejimo priežasties būtent iš laiptų aikštelės. Atitinkamai savaime nepaneigiančiu nustatytos patalpų užliejimo priežasties pripažintinas ir atsakovės argumentas, kad užpylimas buvo vienkartinis ir daugiau nepasikartojo. Juolab kad iš ieškovės atstovės paaiškinimų ir liudytojos J. L. parodymų matyti, jog laiptų aikštelės betoninė danga gyventojų asmeninėmis pastangomis buvo prižiūrima užtaisant atsivėrusius plyšius, kas galėjo padėti išvengti pakartotinio patalpų užpylimo vandeniu.

20.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas, ištyręs byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, kad, nesant nustatytų jokių kitų galimų patalpų užliejimo priežasčių ir atmetus patalpų užliejimo galimybę iš J. L. buto Nr. (duomenys neskelbtini), labiausiai tikėtina, jog patalpos buvo užlietos iš atviros laiptų aikštelės, su kuria ieškovės patalpos ribojasi per viršutinį patalpos 4-1 kampą, o būtent toje vietoje ir nustatytas vandens pratekėjimas į ieškovės patalpas. Taigi, ši aplinkybė laikytina nustatyta.

Dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų.

21.       Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad turtui padarytą žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Deliktinė civilinė atsakomybė asmeniui kyla nustačius būtinąsias sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos priežastinį ryšį, žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nagrinėjamu atveju aktualu išsiaiškinti, ar bylos faktinės aplinkybės pagrindžia atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, kaltę, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

22.       Namo bendro naudojimo patalpos ir pagrindinės namo konstrukcijos priklauso namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra ginčo dėl to, kad atvira laiptų aikštelė, su kuria ieškovės patalpos ribojasi per patalpos 4-1 viršutinį kampą, yra bendro naudojimo objektas.

23.       CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Remiantis CK 4.84 straipsnio 1 dalimi, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Sprendžiant dėl namo administratoriaus atsakomybės, vertintina, kaip administratorius atliko jam teisės aktais priskirtas funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). Atsakovė, kaip namo administratorė, turėjo pareigą užtikrinti bendro naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 3 punktas).

24.       Statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtinto Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 (toliau – Reglamentas) (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. balandžio 8 d. iki 2021 m. kovo 3 d.), 84 punkte buvo nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas techninį prižiūrėtoją; pagal 85 punktą, valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Reglamente nurodytais teisės aktais, Reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę. Reglamento 87 punkte numatyta, kad namo būklei įvertinti atliekami nuolatiniai namo būklės stebėjimai (87.1 papunktis), periodinės (sezoninės) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros –pavasarį, pasibaigus šildymo sezonui (ne vėliau kaip iki einamųjų metų birželio 1 d.) ir rudenį, prieš prasidedant pastato šildymo sezonui, po namo parengties naujam šildymo sezonui akto pasirašymo (ne vėliau kaip iki einamųjų metų spalio 1 d.) (87.2 papunktis), specializuotos apžiūros – po stichinių nelaimių (gaisro, liūties, uragano, sprogimo ir kitų), namo ar jo dalių griūties, kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas namo konstrukcijų deformacijas, keičiantis valdytojui ir (ar) techniniam prižiūrėtojui (87.3 papunktis), kita. Pagal nuolatinių stebėjimų, apžiūrų, statinio tyrimų ar ekspertizės, energijos vartojimo pastate audito ar pastato energinio naudingumo sertifikavimo, ar šiluminės energijos sąnaudų analizės duomenis ir išvadas nustatytas pastebėtų defektų ir deformacijų šalinimo priemones ir namo atnaujinimo (remonto) darbus valdytojas teisės aktų nustatyta tvarka planuoja ir organizuoja šių priemonių ir darbų įgyvendinimą (Reglamento 95 punktas). Reglamento 96 punkte nurodyta, kad pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir / ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir / ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus. Nustatytus namo bendrojo naudojimo objektų defektų ir deformacijų, dėl kurių negresia materialiniai nuostoliai, pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, šalinimo, atnaujinimo (remonto) darbus, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų, bendrojo naudojimo patalpų sanitarijos ir higienos reikalavimus užtikrinančius darbus valdytojas numato metiniame ir (ar) ilgalaikiame plane (Reglamento 97 punktas). Taigi, privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas: nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais. Nuolatinių stebėjimų, periodinių (sezoninių), specializuotų apžiūrų, statinio tyrimų, ekspertizės, energinio audito ar energinio naudingumo sertifikavimo metu atlikti namo būklės įvertinimai aprašomi ir registruojami statinio techninės priežiūros žurnale, apžiūrų aktuose, techninėse ataskaitose (Reglamento 101 punktas).

25.       Apibendrinant nurodytą reglamentavimą, konstatuotina, kad namo administratoriui yra pavesta administruoti bendrojo naudojimo objektus, jais rūpintis bei prižiūrėti, nes tai iš esmės yra pagrindinės administratoriaus funkcijos (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1920-590/2014, 2017 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-695-577/2017). Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Kadangi namo būklės įvertinimai turi būti fiksuojami ir registruojami Reglamente nustatytuose dokumentuose (Reglamento 101 punktas), būtent šie dokumentai, t. y. techninės priežiūros žurnalas, apžiūrų aktai, yra teisės aktuose įtvirtinti įrodymai, kurie gali patvirtinti namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiksmus atliekant jam teisės aktų pavestas funkcijas.

26.       Byloje nėra ginčo, kad atsakovė yra pastato Kalvarijų g. 14, Vilniuje, bendro naudojimo patalpų administratorė, taigi ji buvo atsakinga už pastato bendrosios dalinės nuosavybės objektų priežiūrą ir tinkamos jų būklės užtikrinimą. Byloje yra pateikti atsakovės vykdytos periodinės statinio apžiūros aktai – 2019 m. spalio 5 d. statinio apžiūros aktas Nr. DA461474 ir 2021 m. vasario 5 d. statinio apžiūros aktas Nr. DA443735 (b. l. 101-105, 153-157). Iš jų matyti, kad pastato laiptų ir laiptų aikštelių būklė nurodyta kaip patenkinama, tačiau kartu pažymėta, kad laiptai veikiami oro temperatūrų skirtumų, turi pažeidimų, vietomis trupa betonas, o skiltyje „Rekomenduojami darbai defektams šalinti“ nurodyta, kad reikalinga remontuoti išorinius laiptus su aikštele. Pažymėtina, kad identiški įrašai padaryti tiek 2019 m., tiek 2021 m. apžiūros aktuose, t. y. poreikis remontuoti laiptus ir aikšteles buvo nustatytas dar 2019 m. spalio 5 d. apžiūros akte, tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kokių veiksmų buvo imtasi dėl laiptų ir jų aikštelių remonto, todėl darytina išvada, kad šiuo klausimu reikiamų veiksmų nebuvo imtasi, o 2021 m. vasario 5 d. apžiūros metu tik dar kartą konstatuota ta pati būklė. Toks administratorės pareigų atlikimas vertintinas kaip formalus, nesiekiant iš esmės spręsti problemos, o tik išoriškai dokumentuose įtvirtinant neva atliktas pareigas. Bylos duomenimis, pastatas statytas dar praėjusio amžiaus pradžioje, jo būklė nėra gera ir tai administratorei buvo žinoma, tai akivaizdžiai matyti ir iš namo nuotraukų, tačiau administratorė nepateikė jokių įrodymų, kad tinkamai vykdė bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, kokiu mastu ją vykdė. Tinkamo administratorės funkcijų vykdymo savaime nepatvirtina atsakovės atstovo argumentas, kad byloje aptariama avarija (vandens užpylimas) įvyko pirmą kartą. 

27.       Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad ir po įvykio namo administratorė nesiėmė aktyvių veiksmų įvykio priežastims išsiaiškinti ir pasekmėms pašalinti. Atsakovės atstovas teigė, kad administratorė apžiūrėjo patalpas po įvykio apie 2021 m. kovo mėnesį, tačiau šio teiginio niekuo pagrįsti negalėjo. Byloje pateiktas 2021 m. rugsėjo 2 d. statinio apžiūros aktas Nr. DA417792 (b. l. 70) patvirtina, kad atsakovė ėmėsi aiškintis įvykio priežastis tik praėjus daugiau kaip pusei metų po įvykio, tačiau ir šis dokumentas vertintinas kaip surašytas formaliai, nes apžiūros akte nurodyta, kad apžiūrą atliko atsakovės atstovė R. M., kurios pareigos nurodytos „pastatų administravimo vadybininkas“, teismo posėdžio metu atsakovės atstovas negalėjo paaiškinti, kokia yra šios atstovės kvalifikacija, be to, aktas nepasirašytas. Iš akto neaišku, kas konkrečiai ir kokiomis priemonėmis buvo tiriama ir vertinama, jame tik apibendrintai nurodyta, kad vandens pratekėjimai nefiksuojami, konstrukcijų ir vamzdynų pažeidimų nepastebėta, kad galimai tai yra vienkartinis užpylimas ir reikalingas detalesnis techninio inžinieriaus įvertinimas. Tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog detalesnis įvykio priežasčių vertinimas buvo atliktas.

28.       Atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad ieškovės akcentuojamas atsakovės neveikimas nereaguojant į įvykusį patalpų užpylimą nėra susijęs su byla, nes atsakovės civilinei atsakomybei nustatyti svarbu įvertinti jos veiksmų neteisėtumą  (neteisėtą neveikimą) iki įvykio, o ne po jo. Su tokia atsakovės atstovo pozicija iš dalies sutiktina, tačiau iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovė ne tik po įvykio, bet ir iki jo nedėjo reikiamų pastangų užtikrinti saugumo reikalavimus atitinkančią bendro naudojimo objektų būklę, o tai reiškia atsakovės veiksmų neteisėtumą kaip vieną iš sąlygų jos civilinei atsakomybei kilti. Atsakovė šioje byloje apsiribojo tik savo atsakomybės sąlygų neigimu, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji tinkamai atliko savo, kaip pastato administratorės, pareigas.

29.       Atsakovė iš esmės neginčijo žalos fakto, tačiau teigė, kad ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina prašomos atlyginti žalos dydžio, nes tai yra tik pačios ieškovės vienašališkai surašyti dokumentai.

30.       Šie atsakovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius tiek patirtos žalos faktą, tiek jos dydį, t. y. surašytą žalos aktą, patikslintą 2021 m. lapkričio 16 d., taip pat duomenis apie sugadintų daiktų vertę, buhalterinius dokumentus, įskaitant prekių, kurios buvo apgadintos, įsigijimo sąskaitas faktūras, būtinų remonto darbų kainas (b. l. 36–50), taip pat teismo posėdžio metu paaiškino, kad nemaža dalis sugadintų prekių buvo popieriaus gaminiai, o tai reiškia, kad po sudrėkimo jos nebetinkamos naudoti pagal paskirtį. Atsakovė turėjo realią galimybę atvykti ir apžiūrėti patalpas iš karto po įvykio ir įvertinti patalpų užliejimu padarytą žalą, tačiau to nedarė, todėl atsakovės bendro pobūdžio teiginius dėl žalos neįrodytumo teismas atmeta kaip nepagrįstus ir nepaneigiančius byloje pateiktų duomenų (CPK 178, 185 straipsniai).

31.       Nustačius, jog žala atsirado dėl atsakovės neteisėto neveikimo, byloje nesant duomenų apie kitų asmenų veiksmus, galėjusius prisidėti prie žalos atsiradimo, konstatuotina, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos yra priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Nagrinėjamu atveju atsakovė savo kaltės prezumpcijos nepaneigė.

32.       Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais, konstatuotina, kad byloje nustatytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos dėl 2021 m. vasario 26 d. įvykusiu ieškovės patalpų užliejimu padarytos žalos, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 1554,95 Eur žalos atlyginimą pripažintinas pagrįstu ir tenkinamas (CPK 178 straipsnis, CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

33.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju patikslintas ieškinys patenkintas, ieškovei iš atsakovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 41 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5, 7 dalys). Ieškovė nesikreipė teisinės pagalbos į advokatą ir neprašo atlyginti atstovavimo išlaidų, todėl jų atlyginimo priteisimo klausimas neaktualus.

34.       Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 44,80 Eur. Ieškinį patenkinus, šių išlaidų atlyginimas valstybei priteisiamas iš atsakovės UAB „Mano Būstas Neris“ (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Laiva“ (juridinio asmens kodas 220370240) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Neris“ (juridinio asmens kodas 121483222) 1554,95 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 95 ct) žalos atlyginimo ir 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“ 44,80 Eur (keturiasdešimt keturis eurus 80 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja         Lina Navickytė