Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-616-478/2021

       Teisminio proceso Nr. 4-53-3-00178-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10

(S)

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. nutarimo, kuriuo L. V. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 209 straipsnio 7 dalyje,

n u s t a t ė :

1.       Kauno teritorinė muitinė (toliau – Institucija) 2020 m. rugsėjo 16 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą L. V. už tai, kad jis 2020 m. liepos 29 d. 11 val. 29 min. iš sporto klubo „duomenys neskelbtini“, esančio (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas UAB „T“ paslaugomis, į Jungtinę Karalystę siuntė 800 pakelių cigarečių „Fest 7“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 2840 Eur (56,8 BNBD). Šiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Ūkio ministro įsakymo „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtintų 2004 m. gegužės 26 d. Nr. 4-200, pakeitimo ir papildymo (aktuali redakcija 2013 m. rugsėjo 10 d.) (toliau – Taisyklės), 3.3. punkto reikalavimą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 209 straipsnio 7 dalyje.

2.       Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. liepos 5 d. nutarimu konstatuota L. V. kaltė pažeidus Taisyklių 3.1.2 punkto reikalavimą ir jis pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 209 straipsnio 7 dalyje, dėl ko nubaustas 5200 Eur dydžio bauda bei taikyta administracinio poveikio priemonė - 800 pakelių cigarečių „Fest 7“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais konfiskavimas.

3.       Nesutikdamas su teismo priimtu 2020 m. liepos 5 d. nutarimu, L. V. pateikė skundą apeliacinės instancijos teismui, kuris 2020 m. gruodžio 9 d. nutarimu jo skundą patenkino iš dalies – panaikino minėtą 2020 m. liepos 5 d. nutarimą bei priėmė naują – administracinio nusižengimo bylos medžiagą grąžino iš naujo nagrinėti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams.

4.       Pakartotinai išnagrinėjus L. V. administracinio nusižengimo bylą, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. nutarimu L. V. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 209 straipsnio 7 dalyje, už tai, kad pasinaudodamas savo motinos A. M. ir UAB ,,T“ paslaugomis, 2020 m. liepos 29 d. iš Vilkaviškio miesto į Jungtinę Karalystę siuntė 800 pakelių cigarečių su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kai galėjo laikyti ir gabenti tik 10 pakelių, šios cigaretės buvo sulaikytos UAB ,,T“ patalpose Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) mieste, tokiais savo veiksmais pažeidė Taisyklių 2.1.1 punktą, 3.3. punktą, 3.1.2 punktą (nusižengimą nustatantys teisės aktai papildyti vadovaujantis ANK 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu). Gabentų cigarečių muitinė vertė viršija 50, bet neviršija 150 BBND. L. V. paskirta administracinė nuobauda – 5200 eurų dydžio bauda su prekių – cigarečių be Lietuvos Respublikos akcizo ženklų „Fest“, 800 pakelių, konfiskavimu 

5.       Nesutikdamas su priimtu nutarimu L. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog jokio administracinio nusižengimo nepadarė, todėl prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. 

5.1.                        Skunde L. V. nurodo, kad nurodytu pažeidimo laiku su šeima buvo Anglijoje. Ir nors šis faktas teismo nustatytas ir patvirtintas, teismas vis tik padarė išvadas, kad jis, pasinaudodamas kitais asmenimis, siuntė siuntą su joje buvusiais 800 pakelių cigarečių, dėl ko tokia išvada yra nepagrįsta.

5.2.                        Byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad jis supakavo siuntinį, kad būtent jis į siuntinį įdėjo cigaretes ir, kad būtent jis organizavo, jog į siuntinį būtų įdėtos nurodytos cigaretės. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad jis tuo metu nebuvo Lietuvoje, dėl ko siuntinio nei sukrovė, nei supakavo, nei cigarečių įdėjo. Byloje nėra ir duomenų, kad jis būtų ko nors prašęs į siuntinį įdėti cigaretes. Jis paprašė mamos atsiųsti jam ir jo šeimai į Angliją lietuviškų maisto produktų, tačiau ne cigarečių. Tokių aplinkybių nenurodė ir apklausiama kaip liudytoja jo motina, kuri siuntinį perdavė kurjeriams. Todėl teismas padarė prielaidą, kad galimai jis užsakė siųsti akcizines prekes vien dėl to, kad jis rūko, kad tokios prekės Anglijoje yra brangesnės. Asmens kaltės grįsti spėjimais nėra galima.

5.3.                        Apeliantas nurodo, kad teisme apklausta jo motina parodė, jog į siuntinį įdėjo lašinių, agurkų, saldainių anūkui, nes buvo jo gimtadienis, žaisliukų, pinigų, kruopų. Apie tai, kad jis būtų prašęs įdėti ir akcizinių prekių – liudytoja nenurodė bei priešingai, paaiškino, kad jos siuntinyje tokių prekių nebuvo. Ji taip pat nurodė, kad kurjeris, paėmęs iš jos siuntinį, skubėjo ir nei sutarties, nei kvito neišdavė, ir ji niekur nepasirašė. Siuntė paprastą kartoninę dėžę, ant kurios buvo užklijuotas lapelis su siuntėjo ir gavėjo adresais. Taip pat paaiškino, kad kurjeris prie jos jokio lipduko ant siuntinio neklijavo. 

5.4.                        Skunde L. V. atkreipia dėmesį į liudytojų duotus parodymus, o būtent į tai, kad: vienas muitinės darbuotojų nurodė, kad nuvykus į siuntų tarnybą, siuntą atidarė prie jų ir kad be jų jie patys neatidarinėjo, kitas muitinės darbuotojas paaiškino, kad būtent jie atvažiavę atidarė dėžę, o tuo tarpu siuntų tarnybos direktorius paaiškino, kad dėžes atidaro jie patys be muitinės pareigūnų, dėžė buvo jų atplėšta ir po to kviesti muitinės darbuotojai. Taigi, kai atvyko muitinės pareigūnai, siunta jau buvo atidaryta, muitinės pareigūnai aplinkybes fiksavo jau po dėžės atidarymo, ir kas su siuntiniu buvo daroma po jo atidarymo iki muitinės pareigūnų atvykimo nėra žinoma. Pažymi, kad bendrovės direktorius nurodė, jog pats siuntos atidarymas nėra filmuojamas, nors nurodė ir tai, kad prieš tai siunta tikrinta rentgenu ir tai yra filmuojama, įrašas saugomas tris dienas, tačiau dėl pareiškėjui nežinomų priežasčių tokios medžiagos, kuomet buvo tikrinama uždaryta siunta, muitinės pareigūnai, turėdami pareigą išsiaiškinti visas aplinkybes, nepareikalavo. Atsižvelgiant į tai tvirtina, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kad muitinės pareigūnai tikrino A. M. siųstą siuntinį.

5.5.                        Apeliantas skunde atkreipia dėmesį, jog teisme nustatytas faktas, kad nei sutartis, nei kvitas nebuvo pasirašyti, o siunta tiesiog buvo paimta iš siuntėjo neišdavus jokių dokumentų. Byloje taip pat nustatyta, kad pati siuntos dėžė nebuvo išsaugota, atidarymas nebuvo filmuojamas ar fotografuojamas, muitinės pareigūnų patikrinimo metu siuntinys taip pat nebuvo fotografuotas ar filmuotas. Dėl to jokios galimybės identifikuoti, kokia tai buvo siunta, kaip, kur ir kokiu būdu ji buvo supakuota ir ar ji yra A. M. siųsta, nėra galimybės. A. M. paaiškino, kad tai buvo paprasta kartoninė dėžė, o liudytojas V. M. vienu atveju nurodė, kad dėžė buvo krepšyje, o kitu atveju papildomai nurodė, kad dėžė galėjo būti apsukta dovanų popieriumi, taigi, dėžė, kurią nurodė, kaip siuntusi A. M., neatitinka dėžės, kurią apžiūrėjo muitinės darbuotojai. Skunde apeliantas pažymi, kad UAB „T“ direktorius nurodė, kad būna atvejų, kai užrašai nukrenta, kad dažniausia atsirenkantys ir kad bando atrasti siuntas pagal turinį. Taigi, egzistuoja atvejai, kuomet užrašai nuo siuntų nukrenta, dėl ko galimi atvejai, kad nukritus užrašui nuo siuntos, galimas ir netinkamas jos atrinkimas, nukritusį siuntos užrašą priskiriant ne tai siuntai, prie kurios jis buvo priklijuotas.

5.6.                        Apeliantas L. V. skunde atkreipia dėmesį ir į kitus byloje esančius aplinkybių neatitikimus. Neaišku, kodėl cigaretės išimtos tik 2020 m. rugsėjo 16 d., kai tikrinimas atliktas 2020 m. rugpjūčio 3 d. Teismo nutartyje analizuojant bylos įrodymus nurodyta, kad muitinės pareigūno V. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 7 d. telefonu UAB „T“ direktorius R. P. informavo, kad patikrinus rentgeno aparatu siuntą Nr. 195830, rastos cigaretės, taigi, nurodyta, kad informacija gauta 2020 m. rugpjūčio 7 d., bet kitur nurodoma, kad pats patikrinimas buvo atliktas 2020 m. rugpjūčio 3 d. Pirmosios instancijos teismas nutarime padarė išvadą, kad „neginčytinai nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. V. užsakė ir siuntė 2021 m. liepos 27 d. siuntinį, pasinaudodamas UAB „T“ paslaugomis“ (nutarties 8 lapas). Taigi, nors minėtų dokumentų datos yra visiškai kitos bei prieštaringos (sutartis 2020 m. liepos 7 d., pinigų priėmimo kvitas su pinigų gavėjo parašu 2020 m. liepos 24 d.), tačiau nepaisant to teismas jų pagrindu daro išvadą, kad pareiškėjas ginčo siuntą siuntė 2020 m. liepos 27 d., ir antra, nors teismas ir konstatuoja, kad siunta siųsta 2020 m. liepos 27 d., tačiau administracinę atsakomybę taiko už 2020 m. liepos 29 d. dieną siųstą ir sulaikytą siuntą.

5.7.                        Apelianto manymu, visos aukščiau išdėstytos aplinkybės liudija, kad jis cigarečių nesiuntė ir siųsti negalėjo, to daryti pas nieką neprašė, o jei teoriškai ir vertinti, kad būtų prašęs, net ir tokiu atveju negalėtų kilti atsakomybė, kadangi atsakomybė taikoma ne subjektui, kuris prašo, o subjektui, faktiškai atliekančiam draudžiamus veiksmus. Kaip ir pažymėjo pirmosios instancijos teismas, administracinių nusižengimų teisėje nėra bendrininkavimo instituto, kadangi kiekvienas subjektas atsako už savo padarytus pažeidimus, todėl nesant jokių objektyvių įrodymų, kad jis siuntė cigaretes, jam negali kilti už tai atsakomybė. Visos abejonės ir neaiškumai turi būti vertinami jo naudai, o kaltės įrodinėjimo našta turi tekti institucijoms.

6.       Kauno apygardos teisme gautas Institucijos atsiliepimas į L. V. apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad nutarimas yra priimtas objektyviai ir visapusiškai ištyrus surinktus įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį prašo palikti nepakeistą.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

k o n s t a t u o j a :

L. V. apeliacinis skundas atmestinas

7.       Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių jo kaltę pagrindžiančių įrodymų ir duomenų, L. V. prašo administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti. 

8.       ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

9.       Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas išsamiai išanalizavo visus byloje esančius ir nustatytus duomenis, juos tinkamai įvertino, padarė objektyvias išvadas, nutarime paneigtos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iškeltos versijos, pašalinti prieštaravimai. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas nutarimas išsamiai argumentuotas, apeliacinės instancijos teismas tų pačių motyvų nekartoja, o tik pasisako dėl esminių skundo argumentų.

10.       Pagal ANK 209 straipsnio 7 dalį administracinė atsakomybė kyla už akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą (išskyrus energinius produktus ir elektros energiją), laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, prekybą akcizais apmokestinamomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai įsigytų, laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė viršija penkiasdešimt, bet neviršija vieno šimto penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. 

11.       Skundžiamame nutarime konstatuota, kad L. V. pažeidė Taisyklių 2.1.1 punktą, pagal kurį Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose: tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis (išskyrus šių Taisyklių 3 punkte nurodytus atvejus), pažeidė tų pačių taisyklių 3.3. punktą, kuriame nustatyta, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius ir alkoholinius gėrimus (išskyrus alų, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais ir natūralios fermentacijos sidrą, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 procento), jeigu jie gabena įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais nustatyto kiekio, leidžiamo keleiviams įvežti oro transportu iš trečiųjų šalių be importo muitų, pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų; tų pačių taisyklių 3.1.2 punktą, kuriame nustatyta, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius; jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares (toliau – trečiosios šalys).

12.       Apeliantas, ginčydamas savo kaltę, visų pirma pažymi tai, jog byloje nustatyta, kad administracinio nusižengimo padarymo metu jis nebuvo Lietuvos Respublikoje, todėl administracinio nusižengimo padaryti niekaip negalėjo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ANK 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog administracinio nusižengimo padarymo vieta yra vieta, kurioje asmuo veikė arba turėjo ir galėjo veikti, arba vieta, kurioje atsirado šio kodekso specialiojoje dalyje numatyti padariniai. Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad L. V., nors nusižengimo padarymo metu ir buvo Anglijoje, dėl ko akcizais apmokestinamų prekių fiziškai pats negabeno, tačiau byloje nustatyta, kad šiuos veiksmus būtent jis realizavo per kitus asmenis.

13.       Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad byloje svarbu nustatyti tinkamą administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, t. y. subjektą. Aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame nutarime išdėstytiems argumentams, jog administracinių nusižengimų kodeksas neįtvirtina bendrininkavimo instituto, dėl ko administracinėn atsakomybėn kiekvienas asmuo traukiamas individualiai, todėl šiuo atveju šioje administracinio nusižengimo byloje yra nagrinėjamas ir sprendžiamas klausimas būtent tik dėl L. V. administracinės atsakomybės pagal būtent jam surašytą administracinio nusižengimo protokolą, neginčijant aplinkybių, jog prie šio nusižengimo padarymo prisidėjo ir kiti asmenys ir kad tie asmenys taip pat galėtų būti trauktini administracinėn atsakomybėn.

14.       Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateikiamus samprotavimus apie jo atsakomybės nebuvimą ir traukimo administracinėn atsakomybėn negalimumą, teisinėje valstybėje susidarytų situacija, kuomet dėl kitų asmenų, kurie supažindinami su draudžiamų siųsti daiktų sąrašu, siunčiamų siuntų atsakomybė kiltų siuntų gabenimo bendrovei ar jos darbuotojams, o ne tokią paslaugą užsakiusiems ar pateikusiems asmenims.

15.       Sutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, kad byloje nustatyta, jog ant Keleivio nelydimo bagažo pervežimo sutarties (toliau –ir sutartis) nebuvo L. V. ar jo motinos asmens duomenų ir parašų, tačiau apeliacinės instancijos teismas šį faktą vertina būtent kaip asmenų rizikos suvokimą ir, nesėkmės atveju, siekį išvengti galimai kilsiančios atsakomybės. Be to, nors šių duomenų ant sutarties ir nėra, tačiau pagal civilinės teisės normas, laikytina, jog sutartis tarp asmenų sudaryta, kadangi šiuo atveju buvo pateiktas užsakymas, jis priimtas, apmokėtas ir pradėtas vykdyti. Šias aplinkybes neabejotinai patvirtina ir byloje esantys įrodymai.

16.       Administracinio nusižengimo byloje nustatyta ir neginčijama, kad L. V. 2020 m. liepos 28 d. 17.53 val. pateikė užsakymą siuntų pervežimo bendrovei UAB „T“, kurioje pažymėjo, kad siuntą reikia paimti adresu (duomenys neskelbtini), siuntėjo tel. Nr. +3706******0, siuntą pristatyti adresu: (duomenys neskelbtini), Anglija. Gavėjo tel. Nr. +44*******33. Bylos duomenimis patvirtinta, kad užsakyme nurodytas siuntėjo telefono numeris priklauso L. V. (b. l. 13). L. V. posėdyje patvirtino, kad tai jo vardu paimtas telefono numeris, kuriuo naudojasi motina. Siuntos paėmimo vieta – sporto klubas „(duomenys neskelbtini)“, kurio vadovas yra L. V. (b. l. 26-28). Be to, užsakymą L. V. pateikė „Facebook“ platformoje iš vartotojo, pasivadinusio „N. L.“. Bylą nagrinėjant apylinkės teisme apklausiamas L. V. patvirtino, kad užsakymą pateikė jis, nurodytas siuntos gavėjo adresas yra jo gyvenamosios vietos Anglijoje adresas, nurodytas gavėjo telefonas taip pat jo.

17.       Byloje taip pat nustatyta, kad siuntą siuntų bendrovės kurjeriui nurodytu adresu perdavė moteris – L. V. motina A. M.. Teisme apklausiama ši liudytoja neigė į siuntą įdėjusi cigaretes, tvirtino, kad sūnui ir jo šeimai siuntė maisto produktus, pinigus. Skunde L. V. taip pat nurodė, kad jo motina nenurodė, kad jis būtų jos prašęs siųsti cigaretes, o priešingai, paaiškino, kad jos siuntinyje tokių prekių nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą ir pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad liudytojos A. M. duoti parodymai vertintini kritiškai, kaip galimai melagingi parodymai, siekiant išvengti administracinės atsakomybės tiek sūnui, tiek sau, kadangi duodama priešingus parodymus, ji pripažintų savo galimai padarytą administracinį nusižengimą. Be to, juos duotus parodymus iš dalies paneigia kiti byloje esantys duomenys.

18.       Nors apeliaciniame skunde ginčijamos aplinkybės, jog neįrodyta, kad S. K. paėmė būtent A. M. siuntą ir kad buvo patikrinta būtent jos siųsta dėžė, šį skundo argumentą apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą. Kaip nurodyta ir skundžiamame 2021 m. rugsėjo 2 d. nutarime, liudytojų A. M. ir S. K. parodymai apie siuntos paėmimo aplinkybes sutapo, o būtent sutapo šių asmenų parodymai apie kurjerio paklydimo aplinkybes, dėl ko A. M. jam paaiškino, kur tiksliau privažiuoti, apie siuntos paėmimo iš automobilio aplinkybes, apie už siuntą sumokėtą piniginę sumą ir paliktus 5 eurus arbatpinigių, taigi, skunde nurodomos aplinkybės, kad S. K. buvo nurodęs, kad moteris skubėjo ir nepasirašė ant sutarties, o A. M. nurodė priešingai, jog kurjeris skubėjo ir jai nieko nedavė, nepaneigia siuntos pateikimo ir priėmimo fakto. Apeliacinės instancijos teismas nereikšmingu laiko ir faktą, jog teismo posėdyje šie liudytojai neatpažino vienas kito, kadangi akivaizdu, kad vieną kartą gyvenime prieš metus laiko matyti asmenys neįsimena tiek, kad juos pamačius būtų galima atpažinti, juolab įvertinus tai, kad asmenys po metų laiko gali būti išoriškai ir pasikeitę (plaukų spalva, šukuosena, drabužiai ir pan.).

19.       Apeliantas taip pat skunde nurodė, kad kurjeris prie A. M. neužklijavo jokio lapuko ant siuntos, dėl ko galimai siuntos buvo sumaišytos, ypač įvertinus UAB „T“ direktoriaus parodymus, kad būna tokių atvejų, kada lapukai nukrenta ir tenka ieškoti siuntų ir jų gavėjų pagal siuntų turinį. Šie apeliacinio skundo argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo L. V. nurodomas aplinkybes ir galimybę, jog siunta galėjo būti apkeista, todėl aukštesnysis teismas tų pačių argumentų išsamiai nekartoja, tačiau pažymi, jog tuo atveju, jei tai būtų buvusi ne jo siunta, toji tariamai tikroji siunta turėjo būti likusi niekam nepristatyta ir, kaip kad nurodė bendrovės vadovas, būtų bandyta ieškoti siuntos savininko, tačiau nagrinėjamu laikotarpiu neatsirado nė vienos siuntos, kuri nebūtų pasiekusi savo adresato, kas įrodo, jog būtent muitinės sulaikyta siunta ir buvo toji, kurios siuntimą suorganizavo L. V..

20.       Tais pačiais argumentais atmestinas ir skundo argumentas, kad byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad UAB „T“ sandėlyje tikrinant siuntas akcizais apmokestinamos prekės – cigaretės būtų rastos būtent A. M. pateiktoje siuntoje. Apeliantas nurodo, kad nei siuntos tikrinimo rentgenu momentas, nei siuntos atidarymo ir patikrinimo momentai, nei momentas, kada ją tikrino ir apžiūrėjo Institucijos darbuotojai, nebuvo užfiksuoti. Aukštesnysis teismas sutinka su šiuo argumentu, kad byloje nėra minėtų užfiksuotų akimirkų, tačiau šių duomenų nebuvimas nepaneigia byloje esančių kitų duomenų įrodomosios galios, kuo remiantis galima konstatuoti L. V. kaltę padarius administracinį nusižengimą. Kaip teisingai L. V. pažymėjo savo skunde, UAB „T“ direktorius buvo nurodęs, jog sandėlyje yra vaizdo fiksavimo kamera ir, kada yra daromas patikrinimas, yra filmuojama, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dėl objektyvių duomenų šis vaizdo įrašas nebuvo pridėtas prie bylos medžiagos, o būtent, kaip nurodė liudytojas R. P. – filmuota medžiaga yra saugoma tik 3 dienas. Bylos duomenys patvirtina, kad jie siuntą tikrino 2020 m. rugpjūčio 3 d., tą pačią dieną apie rastas akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes su Baltarusijos Respublikos banderolėmis pranešė Institucijai, kurios pareigūnai atvyko ir surašė prekių sulaikymo protokolą, paėmė bendrovės direktoriaus paaiškinimą, kuriame šis nurodė, kad siuntėjo nurodyti negali, nes neprašo asmens duomenų, todėl 2020 m. rugpjūčio 6 d. pateiks siuntos paėmimo sutartį ir pinigų priėmimo kvitą, ant kurio turėjo siuntėjas pasirašyti. Taigi akivaizdu, kad tik po 3 dienų paaiškėjo situacija, kad ant minėtos sutarties pasirašyta nebuvo ir reikėjo aiškintis aplinkybes, t. y. siuntą organizavusį asmenį.

21.       Apelianto skunde nurodomas aplinkybes apie tai, kad liudytojų parodymai yra prieštaringi apie dėžės atidarymo momentą, bei apelianto išsakytos dvejonės, kad nėra duomenų, kur ir kaip buvo siunta nuo jos paėmimo momento iki patikrinimų, nepaneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės ir fakto, kad tos cigaretės buvo rastos būtent A. M. kurjeriui perduotoje dėžėje. Kaip matyti ir iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. V. parodymų apylinkės teisme, jis nurodė, kad tikėtina, jog tai bendrovės darbuotojai siekė siųsti cigaretes. Tačiau ši versija pirmosios instancijos teismo nutarime išsamiai argumentuojant atmesta. Nurodyta, kad visi UAB „T“ darbuotojai žino, jog visos siuntos, prieš iškeliaudamos į Angliją, yra tikrinamos rentgeno aparatu. Patikros procesas yra stebimas vaizdo kameromis. Tie patys vairuotojai, kurie surenka siuntas, nebūtinai veža jas į Angliją ar ten išvežioja, vairuotojai yra rotuojami. Be to, net ir norint siųsti siuntą su tokiu turiniu, darbuotojams nebūtų būtina užklijuoti kito asmens, kuris realiai siunčia kitą siuntą, duomenų. Pažymėtina ir tai, kad pats L. V. parodė, kad yra ne kartą siuntęs siuntas, tik per kitas bendroves. Per UAB „T“ gal ir yra siuntęs, bet labai senai, dėl ko akivaizdu, kad jam nebuvo žinoma, jog būtent ši bendrovė, siekdama išvengti savo ir savo darbuotojų galimos atsakomybės už klientų siuntose esantį turinį, yra įsigijusi rentgeno aparatą. Taigi, L. V. iškelta versija pagrįstai pirmosios instancijos teismo atmesta kaip gynybinė. 

22.       Kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime, nors siuntinio dėžė nėra išsaugota, ji nėra užfiksuota jokia vaizdine medžiaga, tai nėra pagrindas teigti, kad kitais įrodymais remiantis negali būti pagrįsta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė. Aukštesniojo teismo vertinimu, byloje esantys tam tikri liudytojų nurodomi dėžės apibūdinimo neatitikimai nepaneigia, jog būtent L. V. iniciatyva siųsta siunta buvo patikrinta rentgenu ir būtent joje rasti 800 pakelių cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Kaip ir minėta, kita siunta, kuri tariamai buvo siųsta L. V. su maisto produktais, nebuvo aptikta, ji jokių kitų adresatų taip pat nepasiekė. Šiame kontekste aukštesnysis teismas kritiškai vertina ir L. V. bei jo motinos parodymus apie tariamos siuntos turinį, visų pirma L. V. nurodė, kad motina turėjo įdėti lašinių, vaikui gimtadienio dovaną, saldainių, iš pradžių nurodė, kad vaiko gimtadienis liepos 1* dieną, vėliau paklaustas apie vaiko gimimo dieną nurodė, kad liepos 2* d. Apklausiama A. M. taip pat teigė, kad įdėjo maisto produktus, saldainių vaikui, pinigų ir kt., kai tuo tarpu pažymėtina, jog abu asmenys nurodė, kad vaikui tik metai laiko, dėl ko akivaizdu, kad saldainių siuntimas šiam vaikui netikslingas, be to, kaip L. V. nurodė, jo ir draugės pajamos siekia apie 3000-3500 svarų, o A. M. nurodė, kad nei ji, nei jos vyras nedirba, todėl ir pinigų siuntimas siuntoje šiuo atveju atrodo neįtikinamai.

23.       Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad skundžiamame nutarime yra faktinių neatitikimų. Skundžiamo nutarimo 8 lape nurodant bylos duomenis, kurie patvirtinta L. V. kaltę padarius administracinį nusižengimą, nurodyta, kad Kauno teritorinės muitinės mobiliųjų grupių posto vyriausiojo inspektoriaus V. M. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 7 d. UAB „T“ direktorius telefonu informavo apie rastas cigaretes. Tame pačiame nutarimo lape pirmosios instancijos teismas nurodė, kad remiamasi S. K. rašytiniais parodymais, kuriuose jis nurodo, kad 2020 m. liepos 27 d. atvykęs pasiimti siuntos jis skambino nurodytu numeriu. Be to, konstatuojama ir tai, kad UAB „T“ keleivio nelydymo bagažo pervedimo sutartyje nurodyta data – liepos 7 d. (2020 m.), o jos apačioje esančiame pinigų priėmimo kvite nurodoma, kad jo surašymo data – 2020 m. liepos 24 d. Teismas konstatavo, kad „Šiais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. V. užsakė ir siuntė 2021 m. liepos 27 d. siuntinį <...>“. Ginčijamame nutarime nurodytos datos yra prieštaringos viena kitai ir neatitinka administracinio nusižengimo protokole nurodytų, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šie datų neatitikimai vertintini tik kaip korektūros klaidos, kadangi pirmosios instancijos teismas rėmėsi oficialiais byloje esančiais ir ištirtais duomenimis, pateikdamas nuorodas į konkrečius bylos lapus. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su minėtais dokumentais pažymi, kad Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių posto Vyriausiojo Inspektoriaus V. M. tarnybiniame pranešime nurodyta UAB „T“ direktoriaus telefoninis skambutis buvo 2020 m. rugpjūčio 3 d. (b. l. 7). Byloje esančio S. K. paaiškinime nurodyta data yra 2020 m. liepos 29 d., kaip ir rašytoje Keleivio nelydymo bagažo pervežimo sutartyje nurodoma sutarties sudarymo data „2020-7 29“, sutarties apačioje esančiame pinigų priėmimo kvite taip pat įrašyta data „2020 m.7-29 d.“ (b. l. 18, 19). Tai, kad datos nutartyje buvo nurodytos netiksliai, galimai lėmė S. K. rašomo skaičiaus „9“ ypatybės, kadangi pagal šį jo skaitmenį, jį galimą traktuoti ir tiek kaip „4“, tiek kaip „7“, tačiau kad tai tikrai yra skaičius „9“, patvirtina tuose pačiuose dokumentuose nurodomas siuntos paėmimo adresas „(duomenys neskelbtini)“, kur šis skaitmuo yra analogiškas aukščiau aptartiems. Taigi, šie rašymo apsirikimai nelaikytini esminėmis aplinkybėmis, paneigiančiomis L. V. kaltę ar administracinio nusižengimo padarymo faktą. 

24.       Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad liko neaišku, kodėl atlikus patikrinimą 2020 m. rugpjūčio 3 d., cigaretės išimtos tik 2020 m. rugsėjo 16 d. Aukštesnysis teismas pažymi, kad atlikus patikrinimą ir nustačius, kad galimai yra padarytas administracinis nusižengimas, akcizais apmokestinamos prekės yra sulaikomos, tą patvirtina ir byloje esantis 2020 m. rugpjūčio 3 d. prekių sulaikymo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8), ir tik ištyrus visas aplinkybes bei nustačius, kad sulaikyti daiktai yra administracinio nusižengimo objektas, jų įgijimas, laikymas ar gabenimas nepagrindžiamas oficialiais duomenimis, kas reiškia, kad yra neteisėtai jomis disponuojama Lietuvos Respublikos teritorijoje, bei nustačius kieno galimai yra sulaikytos akcizais apmoketinamos prekės – tuomet surašomas daiktų paėmimo protokolas ir administracinio nusižengimo protokolas.

25.       Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad L. V. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 209 straipsnio 7 dalyje, yra įrodyta ir pagrįsta byloje esančiais ir teisme ištirtais įrodymais, skundžiamas nutarimas yra išsamus, pagrįstas ir teisėtas, todėl jį keisti ar naikinti skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalimi, 654 straipsniu

n u t a r i a :

L. V. apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Marijampolės rajono apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. nutarimą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

        Teisėja                                                 Jūratė Jakubonienė