Civilinė byla Nr. e2S-1376-773/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24589-2014-5

  Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.4.; 3.2.9.5.

(S)

Kauno apygardos teismas

Nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M., atstovaujamo advokatės N. G., atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovui M. D. dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

Ginčo esmė

1. Ieškovas V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo M. D. 17 272,97 Eur turtinės, 14 481 Eur neturtinės žalos ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 25 d. teismo posėdžio metu nutarė ieškovo V. M. dalyvavimą pripažinti būtinu ir bylos nagrinėjimą atidėjo 2017 m. kovo 9 d. Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 13 d. nutartimi bylos nagrinėjimą perkėlė į 2017 m. kovo 23 d., į šį teismo posėdį neatvyko nei ieškovas, nei jo atstovė.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 23 d. nutartimi ieškovo V. M. ieškinį atsakovui M. D. paliko nenagrinėtą.
2. Teismas nustatė, kad ieškovas V. M. neatvyko į 2015 m. lapkričio 11 d., 2016 m. sausio 19 d., 2016 m. vasario 29 d., 2016 m. kovo 30 d., 2016 m. balandžio 1 d., 2016 m. lapkričio 30 d., teismo posėdžius. Teismas pažymėjo, kad 2017 m. sausio 25 d. teismo posėdžio metu teismo protokoline nutartimi ieškovo dalyvavimas pripažintas būtinu, tačiau ieškovas neatvyko ir į 2017 m. kovo 23 d. teismo posėdį. Teismas nustatė ir tai, kad į 2017 m. kovo 23 d. teismo posėdį neatvyko ir ieškovo atstovė advokatė N. G., kuri anksčiau yra neatvykusi į 2015 m. spalio 2 d., 2016 m. kovo 30 d., 2016 m. balandžio 1 d., 2016 m. kovo 30 d. teismo posėdžius.
3. Teismas sprendė, kad tiek ieškovas, tiek jo atstovė grubiai pažeidė CPK 7 straipsnio 2 dalimi bei 42 straipsnio 5 dalimi jiems priskirtas procesines pareigas. Teismas pažymėjo, kad tiek ieškovas V. M., kurio dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu, tiek jo atstovė advokatė N. G., į kurios užimtumą buvo atsižvelgta paskiriant teismo posėdį, ne tik neatvyko į 2017 m. kovo 23 d. teismo posėdį, tačiau iki teismo posėdžio pradžios nepateikė savo neatvykimo į teismo posėdį priežastis patvirtinančių dokumentų, taip pat iki teismo posėdžio pradžios nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą arba perskirti teismo posėdžio datą.

3. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

1. Atskiruoju skundu ieškovas V. M., atstovaujamas advokatės N. G., prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – perduoti bylą pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas priimdamas skundžiamą nutartį neatsižvelgė į svarbias aplinkybes, t. y. neįvertino, kad 2017 m. sausio 25 d. teismo posėdžio metu atsakovo atstovas pateikė prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje atsakovas patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl ieškovui padaryto sveikatos sutrikdymo. Pažymėjo, kad teismas pasiūlė atsakovo atstovui prašymą dėl bylos sustabdymo pateikti raštu per 7 dienas. Teismas, gavęs atsakovo atstovo prašymą dėl bylos sustabdymo, priėmė rezoliuciją – atsakovo prašymą spręsti teismo posėdyje, o 2017 m. vasario 13 d. priėmė nutartį, kuria nusprendė su šalių atstovais suderintą teismo posėdžio datą iš 2017 m. kovo 9 d. perkelti į 2017 m. kovo 23 d. Nurodė, kad ieškovas ir jo atstovė sutiko su prašymu dėl bylos sustabdymo, todėl į 2017 m. kovo 23 d. teismo posėdį, kuriame turėjo būti sprendžiamas bylos sustabdymo klausimas, neatvyko, nes turėjo pagrindo manyti, jog paskirtas teismo posėdis nevyks. Pažymėjo, kad ieškovas nuo 2017 m. vasario mėnesio dirba Vokietijoje, jam nepriklauso atostogos, todėl formalus atvykimas į teismą jam būtų nuostolingas. Be to, ieškovo atstovė advokatė jį informavo, kad 2017 m. kovo 23 d. teismo posėdis nevyks ir dėl jos užimtumo kitoje byloje, kurioje posėdis paskirtas anksčiau.
2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad 2017 m. kovo 23 d. teismo posėdžio data pagal LITEKO duomenis yra suderinta su ieškovo atstove advokate N. G.. Pažymėjo, kad teismas teikdamas užklausą patikrino advokatės užimtumą tik Kauno apylinkės teisme. Nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-700-400/2017 paskyrė teismo posėdį 2017 m. kovo 23 d.,  9 val., vadinasi, teismui 2017 m. vasario 13 d. perskiriat teismo posėdžio datą ši aplinkybė galėjo būti žinoma.
3. Teismas neįvertino, kad ieškovo atstovė advokatė N. G. žodžiu informavo teismo posėdžių sekretorę, kad ji turi dalyvauti teismo posėdyje Panevėžyje. Pažymėjo, kad advokatė planavo suspėti atvykti ir į šioje byloje paskirtą teismo posėdį, todėl neteikė prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo. Nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teisme teismo posėdis baigėsi 9 val. 15 min. ir advokatė vyko į Kauną, tačiau jai sugedo automobilis. Ieškovo atstovės įsitikinimu, neatvykimo į teismo posėdį priežastis nepriklausė nuo jos valios ir turėtų būti laikytina pateisinama priežastimi.
4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo atstovė advokatė N. G. praleido anksčiau vykusius teismo posėdžius be svarbių priežasčių. Pažymėjo, kad nors ieškovo atstovė neatvyko į 2015 m. spalio 2 d. teismo posėdį, tačiau prieš posėdį pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nes iki paskirtos teismo posėdžio datos nesibaigė anksčiau paskirtos civilinės bylos Nr. 2-529-285/2015 nagrinėjimas. Nurodė, kad 2016 m. kovo 30 d. ieškovo atstovė nedalyvavo teismo posėdyje, tačiau iki tol buvo pateiktas ieškovo atstovės prašymas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą ir ji teismo prašė šį prašymą nagrinėti jai nedalyvaujant. Pažymėjo, kad 2016 m. balandžio 1 d. nevyko teismo posėdis, o tik buvo skelbiama nutartis dėl bylos sustabdymo, todėl ieškovo atstovė pagrįstai jame nedalyvavo. Ieškovo atstovės teigimu, nors ji neatvyko į 2016 m. lapkričio 30 d. teismo posėdį, tačiau pateikė prašymą bylos nagrinėjimą atidėti dėl užimtumo kitoje byloje.
5. Teismo argumentas, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu neatima iš šalies teisės pareikšti teismui naują ieškinį, prieštarauja proceso koncentruotumo, ekonomiškumo ir greitumo principams. Pažymėjo, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu nepašalina tarp šalių kilusio ginčo, nes Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje priėmus apkaltinamąjį nuosprendį nukentėjusysis (ieškovas) turėtų pagrindą reikalauti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, taigi, būtų pradėtas naujas civilinis procesas.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
2. Byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria ieškovo V. M. ieškinys paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
3. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 246 straipsnio 1 dalis numato, jog bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
4. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo pasyvus elgesys procese arba piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą. Ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos nagrinėjimo tęsimu. Dėl teismo sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtą nepagrįstai pailgėja bylos išnagrinėjimo trukmė, kas nesuderinama ir su proceso ekonomiškumo principu, kadangi ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme. Ieškinį palikus nenagrinėtą, kai nėra duomenų apie tai, kad ieškovas nebesuinteresuotas bylinėtis, dėl kreipimosi į teismą pakartotinai nepagrįstai pailgėtų bylos išnagrinėjimo trukmė, galėtų būti pažeista ieškovo teisė į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-498/2014, 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-337-381/2017 ir kt.).
5. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas V. M. į teismą su patikslintu ieškiniu kreipėsi dar 2015 m. vasario 3 d. (elektroninės bylos 1 t., b. l. 50–54). Nustatyta, kad į 2017 m. sausio 25 d. teismo posėdį atvyko ieškovo atstovė advokatė N. G. ir atsakovo atstovas advokato padėjėjas S. K., teismas ieškovo dalyvavimą pripažino būtinu, bylos nagrinėjimą atidėjo 2017 m. kovo 9 d. (e. b. l. 70–71). Atsakovo atstovas S. K. 2017 m. sausio 31 d. pateikė prašymą dėl bylos sustabdymo, teisėjas rezoliucija nutarė prašymą spręsti teismo posėdžio metu (2 t. b. l. 73). Nustatyta, kad 2017 m. vasario 13 d. nutartimi teismas perkėlė bylos nagrinėjimą į 2017 m. kovo 23 d. Iš bylos duomenų matyti, kad teismas teismų informacinėje sistemoje patikrino šalių atstovų advokatų užimtumą tik Kauno apylinkės teisme (e. b. 2 t., b. l. 74–76). Kauno apylinkės teismas skundžiama 2017 m. kovo 23 d. nutartimi ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą, nes į teismo posėdį neatvyko nei ieškovas, nei jo atstovė (CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
6. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nepakanka duomenų nustatyti, jog ieškovas V. M. nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ar vilkino bylos nagrinėjimą. Aplinkybė, kad ieškovas V. M. ir jo atstovė N. G. neatvyko į 2017 m. kovo 23 d. teismo posėdį, žinodami, jog yra pateiktas atsakovo atstovo prašymas dėl bylos sustabdymo ir jie šiam prašymui neprieštaravo, negali būti laikoma ieškovo V. M. piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 45 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad 2017 m. kovo 23 d. teismo posėdžio data nebuvo suderinta su ieškovo atstove. Iš LITEKO duomenų matyti, kad ieškovo atstovė advokatė N. G. 2017 m. kovo 23 d. dalyvavo teismo posėdyje Panevėžio miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-700-400/2017, kurioje teismo posėdis buvo paskirtas anksčiau nei šioje byloje (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Ieškovo atstovės teigimu, minėtoje civilinėje byloje teismo posėdis baigėsi 9 val. 15 min. ir ji ketino atvykti į Kauno apylinkės teismą, tačiau pakeliui sugedo automobilis. Pažymėtina, kad šią aplinkybę patvirtina pateikta UAB „Helijo ratai“ 2017 m. kovo 23 d. PVM sąskaita faktūra (e. b. l. 89).
7. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatuodamas, jog ieškovas V. M. neatvyko į 2015 m. lapkričio 11 d., 2016 m. sausio 19 d., 2016 m. vasario 29 d., 2016 m. kovo 30 d., 2016 m. balandžio 1 d., 2016 m. lapkričio 30 d., 2017 m. sausio 25 d. teismo posėdžius, o ieškovo atstovė neatvyko į 2015 m. spalio 2 d., 2016 m. balandžio 1 d., 2016 m. kovo 30 d. ir 2016 m. lapkričio 30 d. teismo posėdžius, visiškai nevertino neatvykimo į nurodytus teismo posėdžius priežasčių. Nustatyta, kad 2015 m. spalio 2 d. teismo posėdyje dalyvavo pats ieškovas V. M., 2015 m. lapkričio 11 d., 2016 m. sausio 19 d., 2016 m. vasario 29 d., 2017 m. sausio 25 d. teismo posėdžiuose dalyvavo ieškovo atstovė, todėl laikytina, jog ieškovas buvo atstovaujamas tinkamai (CPK 51 straipsnio 1 dalis, 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tuo tarpu į 2016 m. kovo 30 d. teismo posėdį niekas neatvyko, nes prieš posėdį buvo gautas ieškovo atstovės advokatės N. G. prašymas sustabdyti bylą ir šį prašymą nagrinėti jai nedalyvaujant, teismas teismo posėdžio metu nutarė nutarties paskelbimą dėl bylos sustabdymo atidėti ir paskelbti 2016 m. balandžio 1 d., į nutarties paskelbimą šalys neatvyko. Pažymėtina, kad procesas nenumato būtino šalies dalyvavimo procesinio sprendimo paskelbime (CPK 275 straipsnio 1 dalis, e. b. l. 42, 46–47). Nustatyta, kad į 2016 m. lapkričio 30 d. teismo posėdį šalys neatvyko, nes buvo gautas ieškovo atstovės prašymas bylos nagrinėjimą atidėti ir teismas jį tenkino (e. b. 2 t., b. l. 63–65). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovui V. M. ir jo atstovei N. G. vieną kartą neatvykus į teismo posėdį aptartų aplinkybių kontekste, teismas nepagrįstai tokį ieškovo ir jo atstovės elgesį vertino kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 42 straipsnio 5 dalis).
8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą – ir dėl tiesiogiai įtvirtintų Konstitucijoje, ir dėl įgytųjų teisių – negali būti dirbtinai suvaržyta, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkintas šios teisės įgyvendinimas; šios teisės negalima paneigti. Teisė kreiptis į teismą, suponuoja ir tinkamo teisinio proceso reikalavimą, kuris yra vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos  6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą turi būti aiškinama atsižvelgiant į teisės viršenybės principą, kuris reikalauja, kad visi bylininkai turėtų veiksmingą teisminės gynybos priemonę, kuria pasinaudoję galėtų apginti savo civilines teises. Teisė į teismą apima ne tik teisę inicijuoti procesą, bet ir teisę, kad teismas ginčą išspręstų (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2002 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Kutic prieš Kroatija, peticijos Nr. 47273/99).
9. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos  teismas nepagrįstai ieškinį palikęs nenagrinėtu suvaržė ir akivaizdžiai pažeidė ieškovo konstitucinę teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, CPK 5 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad civilinė byla nagrinėjama daugiau nei dvejus metus, bylos nagrinėjimui buvo pasirengta paruošiamųjų dokumentų būdu, byloje vyko septyni teismo posėdžiai, byla buvo sustabdyta iki bus gauta teismo medicinos ekspertizė atliekant ikiteisminį tyrimą. Teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtiną, neatsižvelgė, kad byloje sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju atsakovui panaudojus smurtą prieš ieškovą (CK 6.283 straipsnis). Be to, Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje atsakovas M. D. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl ieškovui padaryto sveikatos sutrikdymo ir būtent dėl šios bylos atsakovas prašė sustabdyti nagrinėjamą bylą.
10. Pažymėtina, kad teismas šioje byloje anksčiau du kartus nepagrįstai ieškovo ieškinį laikė nepaduotu, taip nebaigdamas bylos nagrinėjimo iš esmės. Pirmą kartą Kauno apylinkės teismas 2015 m. sausio 13 d. nutartimi nutarė ieškovo ieškinį laikyti nepaduotu, tačiau pats teismas gavęs atskirąjį skundą su juo sutiko ir 2015 m. sausio 21 d. nutartimi pasinaikino minėtą nutartį. Antrą kartą Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 6 d. nutartimi vėl nutarė ieškovo ieškinį laikyti nepaduotu, nes ieškovo ieškinyje nurodytas prie ieškinio pridėtų dokumentų sąrašas nesutampa su teisme elektroninių ryšių priemonėmis faktiškai gauta medžiaga. Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 7 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes teismas nepagrįstai reikalavo ieškinio priėmimo stadijoje pateikti visus turimus rašytinius įrodymus pilna apimtimi. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad trečią kartą ieškinio palikimas nenagrinėtu po dviejų metų yra tendencingas teismo sprendimas baigti bylą neišnagrinėjus jos iš esmės. Teismo vertinimu, šių aplinkybių kontekste, nepagrįstas ieškinio palikimas nenagrinėtu yra nesuderinamas su teismo ir teisėjo pareigomis rūpintis tinkamu, nepertraukiamu ir kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galiausiai, ir su civilinio proceso tikslais (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis, 159 straipsnio 1 dalis).
11. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, skundžiama Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis naikinama ir byla perduodama nagrinėti toliau pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                                                   Mindaugas Šimonis