Civilinė byla Nr. e2A-240-883/2021

Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00553-2019-9                                                                                                                Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.4.3.10.; 3.3.1.14                                                                                          3.3.1.18.3

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

                                                      N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 21 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Linos Muchtarovienės ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų J. P. ir S. D. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Forkada“ ieškinį atsakovams J. P. ir S. D. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo V. M..

         Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Forkada“, atstovaujama bankroto administratoriaus J. G., kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį patikslino, prašydama priteisti iš atsakovės J. P. 293,30 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo S. D. 20 000 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2018 m. birželio 14 d. nutartimi iškėlė UAB „Forkada“ bankroto bylą. Atsakovė J. P. nevykdė pareigos perduoti bankroto administratoriui įmonės turto pagal balansą per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, t.y. neperdavė bendrovės kasoje buvusių lėšų, todėl įmonei padaryta žala, kurią atlyginti pareiga kyla atsakovei  J. P..

3.       Nuo įmonės įsteigimo 2014 m. spalio 2 d. iki bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos įmonės vadove buvo atsakovė J. P., kuri disponavo bendrovės piniginėmis lėšomis paimdama jas iš bendrovės banko sąskaitos ir kasos ir šiomis lėšomis atsiskaitydama su kreditoriais. Patikrinus UAB ,,Forkada“ dokumentus paaiškėjo, kad paskutinė avanso apyskaita užpildyta už 2017 m. rugpjūčio mėnesį, pagal kurią atsakovė liko skolinga įmonei 17 614,35 Eur. Dėl šios sumos priteisimo bankroto administratorius kreipėsi į teismą, bylos nagrinėjimo metu atsakovė pateikė išrašus iš bendrovės didžiosios knygos, kurioje nurodyta, kad pagal kasos pajamų orderį atsakovė į įmonės kasą grąžino 12 485,51 Eur avansą, taip pat pateikė ir avanso apyskaitą už 2017 m. rugsėjo mėnesį, kurioje nurodyta, kad kaip atskaitingas asmuo atsakovė apmokėjo UAB „Nadis“ 7 420,84 Eur skolą. Vadovaujantis šiais dokumentais bankroto administratorius atsisakė ieškinio minėtoje civilinėje byloje. Be to paaiškėjo, kad (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderį, kuriuo atsakovė grąžino į UAB „Forkada" kasą 12 485,51 Eur, kaip gavėjas pasirašė laikinai einantis direktoriaus pareigas S. D.. Taip pat buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) kasos priėmimo-perdavimo aktas, kuriuo J. P. laikinai einančiam direktoriaus pareigas S. D. perdavė grynų pinigų likutį 12 485,51 Eur. Pagal bendrovės didžiosios knygos duomenis kasoje (duomenys neskelbtini) įmonės kasos likutis buvo 9 093,30 Eur, o paskutinis įrašas didžiojoje knygoje – (duomenys neskelbtini) kasoje buvo ir paskutiniais duomenimis yra 32 778,81 Eur. Šios piniginės lėšos administratoriui neperduotos. Sprendžiant atsakomybės klausimą dėl piniginių lėšų neperdavimo, paaiškėjo, kad nuo (duomenys neskelbtini) J. P. išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Pagal VSDFV pažymą ji buvo atleista iš darbo (duomenys neskelbtini). S. D. atleistas iš darbo (duomenys neskelbtini) VSDFV iniciatyva. Pastarasis kasos likučio, kurį buvo perėmęs iš J. P. atleidus jį iš darbo, jai neperdavė. Taip pat, kaip paaiškėjo teisminio proceso metu, pateikus pirminius buhalterinius dokumentus, J. P. nedarbingumo laikotarpiu pinigines lėšas pagal kasos pajamų orderius(duomenys neskelbtini) 11 200 Eur priėmė atsakovas S. D.. Taigi pagal pateiktus į bylą apskaitos dokumentus S. D. turėjo perduoti administratoriui 20 000,00 Eur kasos likutį ir jam kildinama atsakomybė dėl šių piniginių lėšų perdavimo administratoriui. (duomenys neskelbtini) likutis įmonės kasoje buvo 293,30 Eur ir, kaip teismo posėdžio metu liudijo buvusi finansininkė A. D., šis likutis buvo formalus, nes realiai piniginių lėšų kasoje nebuvo. Pažymėtina tai, kad 8 800 Eur suma yra užpajamuota UAB „Forkada" didžiojoje knygoje, tačiau pirminis dokumentas, kasos pajamų orderis, administratoriui nebuvo pateiktas, jis nebuvo pateiktas ir teismui. Taigi nebuvo nustatyta, kas priėmė pinigines lėšas ir kada jos priimtos. Todėl atsakomybė už neperduotas 293,30 Eur pinigines lėšos atsakinga atsakovė J. P.. Visus UAB ,,Forkada” dokumentus administratoriui perdavė ir perdavimo – priėmimo aktus pasirašė (duomenys neskelbtini) atsakovė, kuri tai padarė administratoriaus darbo vietoje, o didžiosios knygos išrašas pateiktas tik teismui.

4.       Taip pat nurodė, kad J. P., R. P. ir G. P. (duomenys neskelbtini) sudarė turimų 100 procentų UAB ,,Forkada“ akcijų pardavimo sutartį su V. M.. Akcijų pardavimo metu bendrovė veiklos nevykdė (veikla nevykdyta nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio). Šis sandoris nebuvo įregistruotas VĮ Registrų centre, taip pat registrų centras negavo pranešimo apie akcijų pardavimo sandorį. Kadangi akcininkė J. P. akcijų pardavimo momentu buvo ir bendrovės vadovė, ji turėjo pareigą pranešti VĮ Registrų centrui apie šį sandorį, tačiau to nepadarė. Taip pat neatlikti ir kiti veiksmai susiję su akcijų pardavimu, naujajam akcininkui neperduoti buhalteriniai dokumentai ir turtas. Bendrovėje nebuvo paskirtas naujas vadovas ir VĮ Registrų centre vadovu liko įregistruota atsakovė. Teismui atsakovė pateikė akcininko V. M. sprendimą dėl atsakovės atleidimo iš direktorės pareigų, šis sprendimas nebuvo perduotas administratoriui.

5.       Atsakovas S. D. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad 2019 m. spalio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi patvirtino taikos sutartį, sudarytą tarp jo ir ieškovės; šioje byloje pareikšti tapatūs reikalavimai dėl turtinės žalos atlyginimo, todėl byla jo atžvilgiu turi būti nutraukta.  

6.       Atsakovė J. P. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad patikslinto reikalavimo dėl 293,30 Eur žalos priteisimo teisėtumą teismas turėtų įvertinti CPK 279 straipsnio 4 dalies kontekste ir  civilinė byla dalyje dėl ieškovės reikalavimo priteisti 293,30 Eur žalos atlyginimo turi būti nutraukta CPK 293 straipsnio 3 dalies pagrindu. Paaiškino, kad piniginės įplaukos sumoje 32 485,59 Eur į bendrovės kasą pateko laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini). Nurodytu laikotarpiu atsakovė sirgo, darbe nebuvo, taigi neturėjo realios galimybės bendrovės kasos valdyti; bylos dokumentai patvirtina, kad S. D., perėmęs įmonės kasą nuo (duomenys neskelbtini) iki savo darbo santykių pabaigos (duomenys neskelbtini), disponavo įmonės kasos pinigais 32 485,59 Eur apimtyje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovo S. D. 20 000 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. birželio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovės J. P. 293,30 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. birželio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš S. D. 450,15 Eur žyminio mokesčio ir 7,36 Eur teismo turėtų pašto išlaidų valstybei; priteisė iš J. P. 6,85 Eur žyminio mokesčio ir 7,36 Eur teismo turėtų pašto išlaidų valstybei.

8.       Remdamasis bylos duomenimis ir civilinės bylos Nr. e2-2445-237/2019 medžiaga, teismas nustatė, kad ieškovė ieškiniu, kurį patikslino, pareiškė reikalavimus atsakovams ne tuo pačiu pagrindu ir ne dėl to paties dalyko, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CPK 293 straipsnio 3 punktą.

9.       Teismas nurodė, kad ginčas tarp šalių kilo dėl žalos atlyginimo, nes iškėlus bankrotą UAB ,,Forkada”, atsakovams J. P. ir S. D., kaip atitinkamais laikotarpiais buvusiems UAB ,,Forkada” vadovams, atsirado pareiga bankroto administratoriui perduoti visą įmonės turtą, tame tarpe ir neperduotas bendrovei priklausančias kasoje esančias pinigines lėšas, bendrai 32 485,59 Eur sumoje: S. D. 20 000,00 Eur, J. P. 293,30 Eur; dėl likusios sumos 12 485,51 Eur S. D. ir bankrutuojanti UAB ,,Forkada“ sudarė taikos sutartį, kuri 2019 m. spalio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose nutartimi patvirtinta, šioje dalyje byla nutraukta.

10.       Teismas nustatė, kad atsakovė J. P. faktine UAB „Forkada“ vadove buvo nuo jos paskyrimo į pareigas iki bankroto bylos įmonei iškėlimo.  (duomenys neskelbtini) likutis įmonės kasoje buvo 293,30 Eur, todėl teismas sprendė, kad atsakovė J. P. padarė tokio dydžio žalą UAB „Forkada“, kurią turi atlyginti.

11.       Teismas taip pat nustatė, kad J. P. ligos laikotarpiu laikinai direktoriaus pareigas ėjo S. D., kuris laikinai, direktorės J. P. ligos laikotarpiu, vadovauti įmonei buvo paskirtas direktorės įsakymu, todėl jam tenka atsakomybė kaip faktiniam vadovui. Atsakovas S. D. iš Jučių kaimo melioracijos ir statinių naudotojų asociacijos kaip skolos dengimą (duomenys neskelbtini) gavo 11 200,00 Eur (kasos pajamų orderis (duomenys neskelbtini)) ir 8 800 Eur (kasos pajamų orderis (duomenys neskelbtini), priėmė pinigines lėšas įmonės vardu, o išeidamas iš darbo niekam jų neperdavė. Taip pat nepateikė jokių įrodymų, kur šias lėšas panaudojo. Teismas konstatavo, kad pagal pateiktus į bylą apskaitos dokumentus S. D., kaip buvęs faktinis įmonės vadovas, turėjo perduoti administratoriui 20 000,00 Eur kasos likutį, tačiau to nepadarė, todėl sprendė, kad jis padarė žalą UAB „Forkada“, kurią turi atlyginti.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

12.       Apeliaciniu skundu apeliantė (atsakovė) J. P. prašo Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės J. P. priteista 293,30 Eur žalos atlyginimo, panaikinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.  Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniai argumentais:

12.1.       Ieškovė kelis kartus tuo pačiu pagrindu dėl vadovo pareigų tinkamo neatlikimo kreipėsi su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, tačiau teismas pakartotinai nagrinėdamas bylą iš esmės, šio atsakovės argumento nevertino, nemotyvuotai padarė išvadą, kad ieškinio reikalavimai nėra tapatūs.  

12.2.       Teismas neišnagrinėjo būtinų aplinkybių, kurias nurodė apeliacinės instancijos teismas:  kokia suma pagal įmonės finansinius dokumentus turėjo būti įmonės kasoje atsakovės nedarbingumo laikotarpio pradžioje, jos atleidimo iš darbo dieną ir bankroto bylos iškėlimo metu. Teismo sprendimu nustatyti faktai yra prieštaringi, kadangi įmonės kasoje fiksuojama 32 485,59 Eur suma susideda iš 12485,51 Eur, 11 200 Eur, 88000 Eur. Šias pinigines lėšas J. P. nedarbingumo laikotarpiu pagal kasos pajamų orderius (duomenys neskelbtini), kasos priėmimo perdavimo aktą - 12485,51 Eur priėmė atsakovas S. D.. Taigi teismo nurodomi 293,30 Eur pagal įmonės kasos dokumentus į 32 485,59 Eur sumą nepatenka. Teismo išvadų ydingumą dėl įmonės kasoje buvusių piniginių lėšų apimties fiksavimą lemia tai, kad teismas nesivadovavo sisteminiu įrodymų vertinimu. Teismas nevertino reikšmingos aplinkybės, kad J. P. kasos piniginių lėšų perdavimo aktu perdavė visus tai dienai įmonės kasoje buvusius grynuosius pinigus ir iki išėjimo iš darbo dienos įmonės kasos nebevaldė, todėl teigti, kad J. P. turėjo pareigą perduoti administratoriui įmonės kasos pinigus 293,30 Eur apimtyje, teismas neturėjo jokio realaus pagrindo, kadangi tai neatitinka bylos medžiagos įmonės „Forkada“ kasos finansinės apskaitos dokumentų.

12.3.       Teismas nepagrįstai sprendimu nustatė, kad visus dokumentus bankroto administratoriui perdavė atsakovė J. P.. Atsakovė nuo (duomenys neskelbtini) susirgo, bankroto administratoriui perdavė prisijungimų prie buhalterinės programos duomenis; prašoma bankroto administratoriaus, ne kaip įmonės vadovė, o kaip fizinis asmuo, pasirašė, kad perduoda įmonės dokumentus. Teismo išvados, kad visus dokumentus  administratoriui perdavė J. P., kad ji iki bankroto bylos iškėlimo ir po to ėjo direktoriaus pareigas, kad J. P. padarė įmonei „Forkadą“ 293,30 Eur žalą dėl to, kad (duomenys neskelbtini) įmonės kasoje buvo 293,30 Eur, priešingos bylos medžiagai ir pačio teismo nustatytoms aplinkybėms, tuo teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintą įrodymų tyrimo objektyvumo principą.

12.4.       Teismas byloje nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-139-370/2020 suformuluotu išaiškinimu, kad buvęs įmonės vadovas nėra atsakingas už viešame registre esančių duomenų apie vadovą pakeitimą; nustačius, kad vadovo darbo santykiai su bendrove yra pasibaigę, vien registro įrašas apie įmonės vadovą negali šiam asmeniui sukelti teisinių pasekmių. Nesant duomenų, paneigiančių atsakovės J. P. darbinių santykių su UAB „Forkada“ pasibaigimą, akcijų pirkimo-pardavimą, bylos įrodymai ir nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovė neįrodė reikalavimų dėl žalos priteisimo iš atsakovės J. P. pagrįstumo.

12.5.       Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, kadangi visiškai nesprendė ir nepasisakė dėl atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės bylinėjimosi išlaidos buvo sąlygotos ieškovo inicijuoto teisminio proceso, kuris baigėsi ieškovui 98,55 procentus atsisakius ieškinio reikalavimų, pastarajam praradus suinteresuotumą jį tęsti tokioje apimtyje, o ne todėl, kad atsakovė būtų pripažinusi ieškinį ar patenkinusi šiuos reikalavimus.

13.       Atsiliepimu į atsakovės J. P. apeliacinį skundą ieškovė BUAB „Forkada“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais: bendrovės vadovė perdavė administratoriui buhalterinius duomenis, kurie buvo vedami iki (duomenys neskelbtini). Pagal teismui pateiktą kasos išrašą (duomenys neskelbtini) likutis įmonės kasoje buvo 293,30 Eur, buvusi finansininkė patvirtino, kad šis likutis buvo formalus, realiai pinigų kasoje nebuvo, todėl atsakomybė už neperduotas 293,30 Eur pinigines lėšas tenka atsakovei J. P.. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, atskyrė kiekvieno atsakovo atsakomybės ribas.

14.       Apeliaciniu skundu atsakovas S. D. prašo Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo S. D. priteista 20 000 Eur žalos atlyginimo, panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų pasisavinęs 20 000 Eur, todėl sprendimas jo atžvilgiu nepagrįstas; ieškovė pasirinko tapatų pažeistų teisių gynimo būdą – atlyginti turtinę žalą, pareikštas patikslintas ieškinys yra tapatus ankstesnėje byloje išnagrinėtam ieškiniui, todėl byla atsakovo atžvilgiu turi būti nutraukta.

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl atsakovės J. P. apeliacinio skundo

16.       Šiaulių apygardos teismas 2018 m. birželio 14 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Forkada“, bankroto administratoriumi paskyrė J. G.. Juridinių asmenų registro duomenimis atsakovė J. P. įregistruota UAB „Forkada“ vadove nuo (duomenys neskelbtini); įmonės akcininke  - nuo (duomenys neskelbtini).  (duomenys neskelbtini) sutartimi J. P., R. P. ir G. P. pardavė V. M. 100 procentų UAB „Forkada“ akcijų. (duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko V. M. sprendimu J. P. atleista iš UAB „Forkada“ direktorės pareigų (duomenys neskelbtini). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovės J. P. nedarbingumas tęsėsi nuo (duomenys neskelbtini), draudimo laikotarpis UAB „Forkada“  - (duomenys neskelbtini).

17.       Byloje pateikti duomenys, kad (duomenys neskelbtini) likutis įmonės kasoje buvo 293,30 Eur, šios lėšos bankroto administratoriui neperduotos, todėl teismas sprendė, kad J. P. padarė tokio dydžio žalą UAB „Forkada“, kurią turi atlyginti. 

18.       Atsakovė su tokiu teismo sprendimu nesutinka, nurodo, kad manymu, šioje byloje pareikštas ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas, nes teisme jau buvo nagrinėjamas tapatus ieškinys. CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkte išdėstytos normos tikslas – išvengti pakartotinio to paties ginčo nagrinėjimo teisme ir kelių teismo sprendimų dėl to paties reikalavimo priėmimo. Iškėlus bylą teisme pripažįstama, kad teise pareikšti ieškinį jau pasinaudota, todėl vėliau reikšti dar vieną tapatų ieškinį neleidžiama. Tapačiais ieškiniai gali būti pripažinti tais atvejais, kai sutampa trys elementai – šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Ieškinio dalykas – ieškovo reikalavimas, kurį šis pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Sprendžiant dėl ieškinio dalyko tapatumo būtina įvertinti reikalavimų turinį. Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą aiškinęs, kad, nustatant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas.

19.       Faktinis reikalavimo pagrindas šioje ir kitoje tos pačios ieškovės atsakovei iškeltoje byloje skiriasi, nes faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami ieškovės reikalavimai, yra skirtingos. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-2445-237/2019 ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės 17 614,35 Eur žalos atlyginimą, ieškinio pagrindu nurodė avanso apyskaitas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo priteisti š atsakovės 293,30 Eur, nurodydama, kad (duomenys neskelbtini) likutis įmonės kasoje buvo 293,30 Eur.  Apeliantės aiškinimas, kad ieškinių tapatumas turi būti nustatomas pagal tą patį reikalaujamų sumų panaudojimo tikslą (nagrinėjamu atveju - žalai atlyginti), teisiškai nepagrįstas. Remdamasi šiomis aplinkybėmis teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog į teismą su patikslintu ieškiniu bankroto administratorius kreipėsi ne tuo pačiu pagrindu, ne dėl to paties dalyko.    

20.       Atsakovė laikosi pozicijos, jog, kai perdavė kasą ir paskyrė laikinai einantį direktoriaus pareigas S. D., jokių neatitikimų nebuvo, o už lėšų, kurios pateko į bendrovės kasą jos nedarbingumo laikotarpiu, trūkumą ji neatsako.

21.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo pareigų, be kita ko, yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-701/2016; 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-421/2020).

22.       Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011; kt.).

23.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė, reikšdama reikalavimą atlyginti žalą, atsiradusią dėl to, kad buvę įmonės vadovai neišsaugojo įmonės turto ir jo neperdavė bankroto administratoriui, pateikė ir  tai patvirtinančius įrodymus. Atsakovė J. P., atsikirsdama į pareikštą ieškinį, pateikė Kasos knygos išrašą, iš kurio duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) likutis įmonės kasoje buvo 293,30 Eur. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad 293,30 Eur Eur suma buvo išleista bendrovės naudai ir jos interesais. Atitinkamai, konstatuotina, kad byloje nustatytas 293,30 Eur  žalos dydis atsakovės J. P. jokiais leistinais įrodymais nebuvo paneigtas. Taigi pirmosios instancijos teismas byloje esančių įrodymų pagrindu pripažino įrodytomis aplinkybes, kad būtent atsakovės vadovavimo laikotarpiu (iki atsakovės nedarbingumo laikotarpio pradžios) įmonėje buvo apskaitomas  293,30 Eur kasos likutis, išlaidas patvirtinančių dokumentų nėra, nurodyta suma bankroto administratoriui neperduota. Taigi, teismas dėl sąlygų atsakovės atsakomybei egzistavimo sprendė byloje esančių įrodymų pagrindu.

24.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo išaiškinimus aktualių nagrinėjamai bylai teisės normų kontekste, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad atsakovė, kaip buvusi vadovė, nors ir buvo laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) nedarbinga dėl ligos pagal oficialiai išduotą nedarbingumo pažymėjimą, pažeidė savo, kaip juridinio asmens vadovo, pareigą elgtis lojaliai bedrovės atžvilgiu, dirbti rūpestingai bei kvalifikuotai, todėl yra pagrindas konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus ieškovės BUAB „Forkada“ atžvilgiu (CK 2.87 straipsnis).

25.       Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis ir byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo, tinkamai įvertino ginčo šalių teiginius, pateiktus į bylą įrodymus, nustatė turinčias bylai reikšmės aplinkybes ir pagrįstai sprendė, kad ieškovė įrodė neteisėtus atsakovės veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų dėl ieškovei padarytos žalos.

26.       Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles įtvirtinančias civilinio proceso teisės normas, reikalavimą civilinėje byloje sprendimą grįsti visų įrodymų visumos vertinimu, nesuteikiant kuriam nors įrodymui iš anksto didesnės galios.

     Dėl apelianto S. D. ir BUAB „Forkada“ taikos sutarties patvirtinimo

27.       2021-02-15 ieškovė BUAB „Forkada“ ir apeliantas (atsakovas) S. D. pateikė teismui prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo; nurodė, kad ieškovė BUAB „Forkada“ ir atsakovas S. D. 2021-02-05 byloje sudarė taikos sutartį, todėl prašo Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo S. D. priteista 20 000 Eur žalos atlyginimo,  procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti; pateikė šalių pasirašytą taikos sutartį ir BUAB „Forkada“ kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 2, kuriuo pritarta S. D. pasiūlymui pasirašyti taikos sutartį.

28.       Atsakovė J. P. nurodė, kad prašymas patvirtinti taikos sutartį ir pati taikos sutartis neatitinka procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų; taikos sutartis savo turiniu akivaizdžiai pažeidžia trečiųjų asmenų interesus ir galimai viešąjį interesą; taikos sutartimi siekiama atsakovui S. D. sumažinti piniginės prievolės apimtis; iš pateikto kreditorių susirinkimo protokolo, neaišku ar kreditoriams buvo atskleista teisinio santykio ir siūlymo pasirašyti taikos sutartį esmę, ar kreditoriai buvo tinkamai informuoti apie vykdomą ikiteisminį tyrimą dėl UAB „Forkada“ piniginių lėšų pasisavinimo ar iššvaistymo, ar kreditoriams buvo atskleistas taikos sutarties turinys ir ar būtent tokiam sutarties turiniui kreditoriai pritarė.

29.       Pagal CPK 111 straipsnio nuostatas procesiniai dokumentai teismui pateikiami raštu ir jie turi būti pasirašyti jį paduodančio asmens parašu (CPK 111 straipsnio 1 dalis, CPK 111 straipsnio 2 dalis 7 punktas). CPK 113 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys teismui pateikia procesinių dokumentų originalus. CPK 175-1 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – ir Teismų įstatymas) 37-1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami ir elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Pagal CPK 175-1 straipsnio 6 dalį elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas. Teismų įstatymo 37-1 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmenys, teikiantys

30.       Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 371 straipsnio, reglamentuojančio elektroninės bylos, informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimą teismuose, 3 dalyje nustatyta, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. CPK 1751 straipsnis reglamentuoja informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese ypatumus. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka šio CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas (CPK 1751 straipsnio 6 dalis).

31.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 d. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintas Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas (toliau - Aprašas), kuris nustato procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą ir procesinių dokumentų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nagrinėjant civilines, administracines, baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas. Šiame apraše procesinius dokumentus teikiantis asmuo yra asmuo, kuris, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ir (ar) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatomis, turi teisę pateikti teismui procesinius dokumentus (Aprašo 2 punktas). Procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami pildant LITEKO VEP posistemyje esančias procesinių dokumentų formas (šablonus) arba į ją gali būti įkeliami jau parengti procesiniai dokumentai tais formatais, kuriuos palaiko sistema (Aprašo 13 punktas).  

32.       Rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais (CK 1.73 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju taikos sutartis sudaryta šalims  apsikeičiant elektroninėmis ryšio priemonėmis pasirašytais sutarties egzemplioriais. Atsakovės J. P. teiginiai, kad S. D. vardu pasirašyti dokumentai savo parašo pavyzdžiu skiriasi nuo į bylą anksčiau teiktų jo vardu procesinių dokumentų parašų, remiasi subjektyviu vertinimu, yra deklaratyvūs. Prašymą dėl Taikos sutarties patvirtinimo ir Taikos sutartį pateikė ieškovės BUAB „Forkada“ bankroto administratorius per EPP sistemą. Teismui per elektroninių paslaugų teikimo sistemą pateiktas prašymas ir taikos sutartis yra pasirašyti šalių fiziniais parašais, todėl nėra pagrindo teigti, kad pateikti dokumentai neatitinka procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų.

     Prašymas patvirtinti taikos sutartį tenkinamas.

33.       CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. CPK 42 straipsnio 1 dalyje, inter alia (be kita ko), nustatyta, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Remiantis CPK 140 straipsnio 3 dalimi, bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi.

34.       Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų Civilinio kodekso, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 47 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

35.       Teismo sprendimu patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią; iki to laiko bet kuri iš taikos sutarties šalių gali išreikšti valią netvirtinti tokios sutarties. Procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo, kuris šalims suteikia teisę disponuoti tiek ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, tiek procesinėmis priemonėmis, išraiškų.

36.       Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), šalys gali pasirinkti, kokias tarpusavio nuolaidas taikys, kokiu būdu ir apimtimi išspręs kilusį teisminį ginčą, taip pat kurioje proceso stadijoje tai padarys (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Esminis šios sutarties bruožas yra ginčo šalių tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, ji turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 47 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

37.       Civilinės bylos užbaigimas taikos sutartimi atitinka civilinio proceso tikslus, dispozityvumo, proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus (CPK 2, 7, 13 straipsniai) ir yra teismo skatintina pozityvi siekiamybė. Šalims sudarius taikos sutartį ir išreiškus valią ginčą baigti taikiai, teisme turi būti sudarytos visos sąlygos įstatyme nustatyta tvarka tokiai šalių valiai įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 48 punktas).

38.       CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui. Taigi šalių teisė bylą baigti taikos sutartimi nėra absoliuti, prieš tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį teismas turi įsitikinti ne tik dėl to, ar ji (taikos sutartis, jos sąlygos) atitinka tikrąją šalių valią, bet ir ar ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui. Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliuti. Šalių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2009; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2010; kt.). Teismui atsisakius tvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį, ji neįgyja teisinės galios, tokiu atveju teismas turi tęsti ginčo nagrinėjimą CPK nustatyta tvarka.

39.       Iš teismui pateiktos tvirtinti taikos sutarties turinio matyti, kad šalys ginčą, kuris nagrinėjamas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų civilinėje byloje Nr. e2-6079-674/2020, siekia išspręsti taikiai, priimtinomis sąlygomis, mažiausiomis ekonominėmis ir laiko sąnaudomis. Taikos sutartį sudarė ir ją pasirašė atsakovas S. D. ir ieškovės BUAB „Forkada“ bankroto administratorius J. G.. Bankroto administratorius pateikė teismui 2021-02-05 bendrovės kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 2, kuriuo nuspręsta pritarti S. D. pasiūlymui sudaryti taikos sutartį. Minėtas kreditorių susirinkimo nutarimas galiojantis, nenuginčytas.

40.       Teismui pateiktos taikos sutarties turinys, sudarymo aplinkybės nesuponuoja išvados, kad ją sudariusių asmenų valia būtų išreikšta ydingai. Atsižvelgiant į tai, kad esminis taikos sutarties bruožas yra ginčo šalių tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, ji turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 47 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika), teismas sprendžia, kad tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teismas neturi pagrindo atsisakyti ją tvirtinti.

41.       Šalys patvirtino, kad joms yra žinomos taikos sutarties sudarymo pasekmės bei tai, kad sudarius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus bei dėl to nutraukus civilinę bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, o teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi res judicata (įsiteisėjęs teismo sprendimas) galią.

42.       Įvertinęs šalių sudarytos taikos sutarties sąlygas, teismas sprendžia, kad taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl yra pagrindas taikos sutartyje išdėstytas ir šalių valią atspindinčias taikos sutarties sąlygas patvirtinti (CK 6.983 straipsnis, CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 3, 4 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privalomai vykdytinas dokumentas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 646 straipsnio 3 dalis). Todėl, kilus poreikiui spręsti taikos sutarties priverstino vykdymo klausimą ir/ar išduoti vykdomąjį raštą, jame turėtų būti nurodyta ir su išieškojimu (priverstiniu vykdymu) susijusi rezoliucinė teismo procesinio sprendimo dalis pažodžiui, todėl taikos sutarties 8-10 punktuose nurodytos nuostatos (kuriose nėra formuluojami jokie šalių tarpusavio įsipareigojimai) į nutarties tekstą neperkeliamos.

43.       Atsižvelgdamas į tai, kad bylos šalių procesinis elgesys apeliacinėje instancijoje buvo tinkamas – šalys proceso metu siekė ir baigė bylą Taikos sutartimi, teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš atsakovo valstybei nepriteisia (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

44.       Patvirtinus taikos sutartį, atitinkamai keistinas skundžiamas teismo sprendimas, panaikinant sprendimo dalį dėl 20 000 Eur skolos ir procesinių palūkanų, taip pat dėl 450,15 Eur žyminio mokesčio ir 7,36 Eur teismo turėtų pašto išlaidų valstybei iš atsakovo priteisimo, ir bylos dalis atsakovo S. D. atžvilgiu nutrauktina (CPK 293 straipsnio 5 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktai).

     Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

45.       Apeliantė J. P. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, kadangi visiškai nesprendė ir nepasisakė dėl atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės bylinėjimosi išlaidos buvo sąlygotos ieškovo inicijuoto teisminio proceso, kuris baigėsi ieškovui 98,55 procentais atsisakius ieškinio reikalavimų atsakovės atžvilgiu, pastarajam praradus suinteresuotumą jį tęsti tokioje apimtyje, o ne todėl, kad atsakovė būtų pripažinusi ieškinį ar patenkinusi šiuos reikalavimus.

46.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

47.       Atsakovę byloje atstovavo advokatas, jis teikė teisines paslaugas (pateikta atliktų paslaugų suvestinė). Atsakovės prašymas dėl 1430 Eur bylinėjimosi išlaidų (išlaidų advokato pagalbai apmokėti) priteisimo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, pagrįstas pinigų priėmimo kvitu, advokato atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbą dydžius. Antrą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovė patyrė 150 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo vertinimu, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą, rekomendacijų leistinus dydžius bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, be to, jų neginčijo ieškovas, todėl ieškinį atmetus 98 procentais, įvertinus, kad bylinėjimosi išlaidos atsirado po bankroto bylos iškėlimo, iš ieškovės UAB „Forkada“ administravimui skirtų lėšų priteistina atsakovei J. P. 1548 Eur atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). 

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

48.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą: patvirtinti ieškovės ir atsakovo S. D. sudarytą taikos sutartį ir bylos dalį dėl reikalavimo atsakovui S. D. nutraukti; pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės ir priteisti atsakovei J. P. 1548 Eur atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme.

49.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Apeliantės išlaidos už apeliacinio skundo parengimą sudaro 600 Eur. Atsakovės J. P. apeliacinį skundą tenkinus iš dalies bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalyje, iš ieškovės BUAB „Forkada, priteistina apeliantei 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.  

      Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 5 punktu, 302 straipsniu, 87 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

n u t a r i a:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimą pakeisti.

Patvirtinti ieškovės BUAB „Forkada“, atstovaujamos bankroto administratoriaus J. G., ir atsakovo S. D. sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

1.       Ieškovas atsisako 20 000 Eur ieškinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo 8000 Eur dalies ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019-06-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Šalys susitaria, kad reikalavimo suma atsakovui sutarties pasirašymo dieną yra 12 000 Eur.

3.       Atsakovas sutinka sus ieškovo atsisakymu nuo likusios reikalavimo sumos 8000 Eur ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019-06-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4.       Šakys susitaria, kad atsakovas sumoka ieškovui likusią 12 000 Eur sumą per dvylika mėnesių pagal grafiką:

prieš teikiant tvirtinti teismui šią taikos sutartį sumoka 3000,00 Eur, likusią 9000,00 Eur sumą mokant dalimis:

iki 2021 m. kovo 10 d. -750,00 Eur,

iki 2021 m. balandžio 10 d. -750,00 Eur,

iki 2021 m. gegužės 10 d. -750,00 Eur,

iki 2021 m. birželio 10 d. -750,00 Eur,

iki 2021 m. liepos 10 d. -750,00 Eur,

iki 2021 m. rugpjūčio 10 d. -750,00 Eur,

iki 2021 m. rugsėjo 10 d. -750,00 Eur,

iki 2021 m. spalio 10 d. -750,00 Eur,

iki 2021 m. lapkričio 10 d. -750,00 Eur,

iki 2021 m. gruodžio 10 d. -750,00 Eur,

iki 2022 m. sausio 10 d. -750,00 Eur,

iki 2022 m. vasario 10 d. -750,00 Eur.

5.       Pinigines lėšas pervesti į BUAB „Forkada“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ banke.

6.       Atstovavimo išlaidos paliekamos šalims.

7.       Atsakovui pavėlavus daugiau kaip 15 darbo dienų ketvirtame sutarties punkte nustatytu terminu sumokėti bent vieną įmoką, ieškovas turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo likusiai skolos sumai.“

     Civilinės bylos dalį atsakovo S. D. atžvilgiu nutraukti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

    Priteisti atsakovei J. P. iš ieškovės BUAB „Forkada“ administravimui skirtų lėšų 1548 Eur atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 400 Eur atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos                                                      Rasa Bartašienė

                                               Lina Muchtarovienė

                                               Irena Stasiūnienė