Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-357-458/2017
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00565-2017-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3.; 16.9.4.; 21.11.10
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2017 m. rugpjūčio 9 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Daugėla rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko funkcijas atliekančio Ramūno Stasiulio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje, kuria pakeistas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. gegužės 15 d. nutarimas Nr. 30ANN-99721285-17 ir V. R., pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą neskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.
Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
V. R. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. gegužės 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30ANN-99721285-17 buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalį 170 Eur (vieno šimto septyniasdešimties eurų) dydžio bauda, kartu atimant specialiąją teisę (teisę vairuoti transporto priemones) 3 (trims) mėnesiams už tai, kad jis 2017 m. balandžio 12 d. 12.35 val. Klaipėdos r. sav., Kretingalės mstl., Klaipėdos Tilto g., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1. punkto „Siaura ištisinė linija“ reikalavimus, t. y. paženklintame kelio ruože išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, atlikdamas lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. Tokiu būdu V. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 8, 9, 140.1. punktų, 3 priedo 1.1. punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje.
2017 m. gegužės 30 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas V. R. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. gegužės 15 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30ANN-99721285-17 pakeitimo. Atsižvelgdamas į tai, kad specialios teisės atėmimas sukeltų neadekvačiai sunkias pasekmes, V. R. prašė taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę administracine nuobaudą, t. y. pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. gegužės 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30ANN-99721285-17 ir paskirti švelnesnę nuobaudą, paskiriant piniginę baudą ir neatimant specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartimi pakeistas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. gegužės 15 d. nutarimas Nr. 30ANN-99721285-17 ir V. R., pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą nutarta neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Kita Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. gegužės 15 d. nutarimo dalis palikta nepakeista.
Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko funkcijas atliekantis Ramūnas Stasiulis prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartį ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – V. R. paskirti 170 Eur (vieno šimto septyniasdešimties eurų) baudą, kartu atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams.
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog V. R. netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nėra pagrindo, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, jog aplinkybės, kad asmuo nuoširdžiai gailisi, ir tai, kad vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbui ir rūpinimuisi artimaisiais, nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti.
Teismas nenurodė išskirtinių aplinkybių, kuriomis remdamasis netaikė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. V. R. nurodyti dėl paskirtos nuobaudos patiriami nepatogumai (finansiniai, darbiniai, šeiminiai, asmeniniai) yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti, ir tai nėra pagrindas netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes tokie apribojimai bei suvaržymai yra natūrali neteisėto elgesio pasekmė.
Apeliaciniame skunde pažymima, jog administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą V. R. atstovas advokatas Petras Macenis prašo palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartį nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas, paskirdamas švelnesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą, visiškai pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pats lenkimas per ištisinę liniją buvo padarytas ne dėl chuliganiškų paskatų, bet dėl priekyje labai lėtai važiavusio automobilio su priekaba, kurį lenkė visa virtinė automobilių, važiavusių priešakyje, ir kad V. R. iš karto pripažino padaręs nusižengimą, nuoširdžiai gailėjosi bei padėjo jį išaiškinti, o tai laikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog V. R. tinkamai atlikti visas darbines pareigas ir nurodymus gali tik turėdamas teisę vairuoti transporto priemones – priešingu atveju tai sukeltų daugybę nepatogumų darbdaviui, dėl to kiltų grėsmė netekti darbo. Tai patvirtina ir byloje esanti 2017 m. balandžio 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristika, kurioje nurodoma, jog V. R. yra kruopštus, pareigingas, iniciatyvus, pasižymintis gerais darbo rezultatais darbuotojas, o vairuotojo pažymėjimo praradimas prilygtų darbo praradimui.
Pažymima, jog darbo išsaugojimas yra labai svarbus finansinių įsipareigojimų vykdymui, kadangi 2007 m. liepos 25 d. V. R. įsigijo gyvenamąjį būstą būsto paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) už 43153 Eur (149 000 Lt) sumą, o 2017 m. vasario 15 d. iš AB „(duomenys neskelbtini)“ paėmė 95 000 Eur kreditą būsto statybos darbų užbaigimui ir aplinkos sutvarkymui.
Atsižvelgdamas į tai, V. R. atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą daro išvadą, kad V. R. darbo ir gaunamo užmokesčio išsaugojimas yra labai svarbus jo šeimos pragyvenimui, t. y. darbo netekimas dėl atimtos teisės vairuoti transporto priemones būtų per daug griežta, neadekvati ir prieštaraujanti savo paskirčiai nuobauda.
Atkreipiamas dėmesys, kad V. R. apie 10 metų nėra padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir administracine tvarka nebaustas. Taip pat pažymima, jog V. R. sutuoktinė S. R. transporto priemonių po įvykusios avarijos nebevairuoja, tačiau ją yra būtina nuolatos vežti į Vilnių dėl pagalbinio apvaisinimo procedūrų, kurios kainuoja labai brangiai ir kurių nutraukimas yra negalimas.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba nesutinka tik su V. R. paskirta nuobauda, teigia, jog už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, paskirta nuobauda yra per švelni, ir prašo ją sugriežtinti, paskiriant už padarytą nusižengimą ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trims) mėnesiams. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.
ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcija numato vairuotojui baudą nuo 170 Eur iki 230 Eur, o to paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.
ANK 34 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė.
ANK 34 straipsnio 5 dalyje inter alia nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Teismai, skirdami nuobaudas pažeidėjams, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui) konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).
Apylinkės teismas, pakeisdamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. gegužės 15 d. nutarimą, skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad V. R. skiriant nuobaudą administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys buvo įvertinti nevisapusiškai, o specialiosios teisės atėmimas 3 mėnesiams yra neproporcinga nuobauda V. R. padarytam nusižengimui. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nebus pažeisti V. R., pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė išskirtinių aplinkybių, kuriomis remiantis netaikė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, ir pažymima, kad V. R. dėl paskirtos administracinės nuobaudos patiriami nepatogumai yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn patraukto V. R. skunde pirmosios instancijos teismui nurodytos aplinkybės teisingai buvo įvertintos kaip ypač švelninančios jo atsakomybę ir sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas – neskirti V. R. administracinio poveikio priemonės, numatytos ANK 420 straipsnio 5 dalyje.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad V. R. padarytas nusižengimas turi būti vertinamas kaip pavojingas Kelių eismo taisyklių pažeidimas ir kad skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino V. R. nurodytas aplinkybes, kad lenkimas buvo padarytas ne dėl chuliganiškų paskatų, o dėl priekyje labai lėtai važiuojančio automobilio su priekaba, kurį lenkė visa virtinė automobilių. Be to, V. R. iš karto prisipažino padaręs nusižengimą, nuoširdžiai gailėjosi, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Už šiomis aplinkybėmis padarytą pažeidimą specialiosios teisės atėmimo taikymas nebūtų teisinga ir proporcinga nuobauda. V. R. nurodė, kad praradęs specialiąją teisę, pajuto darbdavio nusivylimą ir nepasitikėjimą, todėl turi atlaikyti didelį psichologinį spaudimą, nes tinkamai atlikti visas darbines funkcijas ir nurodymus gali tik turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, priešingu atveju tai sukeltų didelių nepatogumų darbdaviui ir iškiltų grėsmė netekti darbo. Aplinkybę, kad teisės vairuoti transporto priemones praradimas V. R. suponuotų ir darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ praradimą, patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo pateikta V. R. charakteristika (b. l. 19).
Būtina pažymėti, jog finansinis stabilumas ir darbo vietos išsaugojimas V. R. yra itin reikšmingas, kadangi bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, jog V. R. ir S. R. yra 95000 Eur kredito sumos gavėjai, kredito grąžinimo terminas yra 2047 m. vasario 5 d. (b. l. 22–36), o 2007 m. liepos 25 d. būsto paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu V. R. įsigijo gyvenamąjį būstą už 43153 Eur (149000 Lt) sumą (b. l. 37–45). Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad šeimos pragyvenimui ir turimų finansinių įsipareigojimų vykdymui yra labai svarbus pastovių nuolatinių pajamų gavimas, todėl darbo išsaugojimas V. R. itin reikšmingas. Skunde pirmosios instancijos teismui V. R. buvo pažymėjęs, kad sutuoktinė S. R. turi teisę vairuoti transporto priemones, tačiau po eismo įvykio bijo vairuoti. Aplinkybę, kad V. R. sutuoktinė buvo patekusi į avariją, patvirtina UADB „(duomenys neskelbtini)“ raštas ir eismo įvykio deklaracijos kopijos (b. l. 7, 8, 11). Pažymėtina, jog vien tai, kad pažeidėjo sutuoktinė turi teisę vairuoti transporto priemones, savaime nereiškia, jog kasdienėje šeimos narių veikloje bus galimybė tinkamai ja pasinaudoti ir tai užtikrins šeimos narių poreikių patenkinimą.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas 2017 m. birželio 16 d. nutartyje pagrįstai atsižvelgė ir įvertino aplinkybę, jog 2017 m. balandžio 13 d. Medicinos dokumento išraše / siuntime nustatyta, jog S. R. yra siunčiama į Vaisingumo centrą vaisingumo specialisto konsultacijai (b. l. 21). V. R. yra nurodęs, jog sutuoktinę būtina reguliariai vežti į Vilnių dėl pagalbinio apvaisinimo procedūrų, tačiau vykimo datos nėra iš anksto numatytos, nes tai priklauso nuo žmogaus organizmo būklės ir kitų reikšmingų medicininių faktorių.
Visos išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog V. R. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimu paskirta nuobauda šiuo atveju būtų neproporcinga ir neadekvati jo padarytam pažeidimui (nustatyta, kad V. R. lenkė kitą transporto priemonę, kuri važiavo labai nedideliu vos 30 km/val. greičiu, be to, minėtą transporto priemonę lenkė ir kiti automobiliai), asmenybei, taip pat jo darbinei veiklai ir šeiminei situacijai, siekiant susilaukti vaiko dirbtinio apvaisinimo būdu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Įvertinus tai, daroma išvada, jog administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys įvertinti visapusiškai, dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta V. R. neskirti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo, yra teisėta ir pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartyje padaryta išvada, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti V. R. pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Tokią išvadą patvirtina ir aplinkybės, jog nagrinėjamu atveju dėl V. R. padaryto nusižengimo nekilo jokios neigiamos pasekmės, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, reikšmingas nuobaudos skyrimui (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar pakeisti teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininko funkcijas atliekančio Ramūno Stasiulio apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Arvydas Daugėla