Baudžiamoji byla Nr. E1-322-1079/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22869-2018-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.6; 2.5.16.
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2019 m. vasario 8 d.
Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo klausimą dėl nuteistajam A. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), paskirtos ir neįvykdytos bausmės – baudos, perdavimo vykdyti Europos sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai.
Teismas
n u s t a t ė :
2018 m. gegužės 28 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu A. S. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir nubaustas 51 (penkiasdešimt vieno) MGL, t. y. 2550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, A. S. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 34 (trisdešimt keturių) MGL, t. y. 1700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. S. paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. gegužės 15 d. 21.26 val. iki 2018 m. gegužės 16 d. 14.37 val., ir laikoma, kad A. S. yra sumokėjęs 2 (du) MGL, t. y. 100 Eur (vieną šimtą eurų) baudos. A. S. paskirtą baudą – 32 (trisdešimt du) MGL, t. y. 1600 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus eurų) privalėjo sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir pateikti teismui banko kvitą.
Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2018 m. birželio 25 d., įspėjimas dėl baudos mokėjimo nuteistajam A. S. įteiktas asmeniškai 2018 m. liepos 10 d., jam paskirtą baudą nuteistasis turėjo sumokėti iki 2018 m. gruodžio 27 d., tačiau išrašas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įmokų paieškos internetinio puslapio patvirtina, kad A. S. per teismo nustatytą 6 mėnesių terminą baudos savanoriškai nesumokėjo, todėl yra teisinis pagrindas bausmę vykdyti priverstinai.
Prokurorui ir nuteistajam išsiųstas pranešimas apie klausimo nagrinėjimo laiką ir apie teisę per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos pateikti atsiliepimą, pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362 straipsnio 5 dalis), tačiau suinteresuoti asmenys atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų nepateikė.
BPK 342 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė – bauda arba baudžiamojo poveikio priemonės – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą arba turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas, o nuteistasis ar turtas, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, arba konfiskuotinas turtas yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, teismas savo iniciatyva arba bausmę (baudžiamojo poveikio priemonę) vykdančios institucijos teikimu gali šią bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę perduoti vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai. Sprendimas priimamas BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų ir sprendimų konfiskuoti perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisykles patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Lietuvos Respublikos teismų baudžiamosiose bylose paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 219 (nauja redakcija nuo 2014 m. balandžio 3 d., TAR, 2014, Nr. 2014-03998) patvirtintos Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisyklės. Šių taisyklių 4 punkte numatyta, kad piniginė sankcija gali būti perduodama vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei esant šioms sąlygoms: nubaustas asmuo savanoriškai nesumokėjo piniginės sankcijos ir yra teisinis pagrindas ją vykdyti priverstinai; turima duomenų, kad nubaustas asmuo yra kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar nuolatinis gyventojas arba nubausto asmens turtas ar pajamos, į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, arba nubausto juridinio asmens buveinė yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje; piniginė sankcija yra didesnė už 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 7 straipsnio 2 dalies h punkte nustatytą sumą ir nežinoma aplinkybių, dėl kurių kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija galėtų atsisakyti pripažinti ar vykdyti paskirtą piniginę sankciją; nustatomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 631 straipsnio 1 dalies 2, 3 ar 9 punkte nurodytos aplinkybės arba yra kitų priežasčių manyti, kad priverstinis piniginės sankcijos išieškojimas Lietuvos Respublikoje būtų neįmanomas ar sudėtingas; piniginę sankciją būtų tikslinga perduoti vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Taisyklių 5 punkte numatyta, kad klausimą dėl piniginės sankcijos perdavimo vykdyti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėja ir nutartimi išsprendžia sprendimą dėl piniginės sankcijos priėmęs teismas. Šį sprendimą teismas priima savo iniciatyva pagal baudžiamojoje byloje esančią medžiagą arba piniginę sankciją vykdančios institucijos teikimą.
Bylos duomenys patvirtina, kad 2018 m. gegužės 28 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2018 m. birželio 25 d., įspėjimas dėl baudos mokėjimo nuteistajam A. S. įteiktas asmeniškai 2018 m. liepos 10 d. jam suprantama kalba. Nuteistasis A. S. jam paskirtą 32 (trisdešimt dviejų) MGL, t. y. 1600 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų) baudą turėjo sumokėti iki 2018 m. gruodžio 27 d., tačiau išrašas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įmokų paieškos internetinio puslapio patvirtina, kad A. S. per teismo nustatytą 6 mėnesių terminą baudos savanoriškai nesumokėjo, todėl yra teisinis pagrindas bausmę vykdyti priverstinai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis yra Latvijos Respublikos pilietis, jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) Latvijos Respublika, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad šioje Europos Sąjungos valstybėje jis turi turto ar pajamų, iš kurių būtų galima vykdyti išieškojimą (Europos Sąjungos Tarybos 2005 m. vasario 24 d. pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 4 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, kad A. S. Lietuvos Respublikoje turėtų turto, dirbtų ar gautų pajamų, į kurias būtų galima nukreipti paskirtos baudos išieškojimą, todėl priverstinis piniginės sankcijos išieškojimas Lietuvos Respublikoje būtų neįmanomas. Nuteistajam paskirta bauda yra didesnė už 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 7 straipsnio 2 dalies h punkte nustatytą sumą (70 Eur). Nežinoma aplinkybių, dėl kurių Latvijos Respublikos kompetentinga institucija galėtų atsisakyti pripažinti ar vykdyti paskirtą nesumokėtą baudą.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad yra visos Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisyklėse nurodytos sąlygos, kurioms esant bausmė gali būti perduota vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, be to, akivaizdu, kad piniginę sankciją tikslinga perduoti vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės – 32 (trisdešimt dviejų) MGL, t. y. 1600 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų) baudos, vykdymas yra perduotinas Latvijos Respublikos kompetentingai institucijai.
Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 10 straipsnyje nustatyta, kad jei neįmanoma visiškai arba iš dalies įvykdyti sprendimo, sprendimą vykdančioji valstybė gali taikyti alternatyvias sankcijas, įskaitant laisvės atėmimo sankcijas, jeigu tokiais atvejais tai numato vykdančiosios valstybės įstatymai, o sprendimą priėmusi valstybė leido taikyti tokias alternatyvias sankcijas 4 straipsnyje nurodytame liudijime. Alternatyvios sankcijos dydis nustatomas pagal sprendimą vykdančiosios valstybės teisę, bet jis negali viršyti sprendimą priėmusios valstybės perduotame liudijime nustatyto maksimalaus dydžio.
BK 47 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu. Taigi teismas konstatuoja, kad nuteistajam A. S. vengiant savo noru sumokėti baudą ir nesant galimybių jos išieškoti, Latvijos Respublikos kompetentinga institucija gali nuteistajam A. S. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą 32 MGL (1600 Eur) baudą pakeisti areštu, nustatant, kad maksimali arešto trukmė yra 16 (šešiolika) parų (BK 47 straipsnio 8 dalis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunktis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio 5 dalimi, 362 straipsnio 3, 5 dalimis, 364 straipsnio 2, 3 dalimis, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1044-1079/2018 nuteistajam A. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), paskirtos ir nesumokėtos 32 MGL (trisdešimt dviejų minimalių gyvenimo lygių) – 1600 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų) baudos išieškojimą perduoti vykdyti Latvijos Respublikai.
Nurodyti, kad maksimali galima A. S. arešto trukmė (dienomis) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą yra 16 (šešiolika) parų arešto.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.
Teisėja Sigita Rozgaitė