Administracinė byla Nr. II-44-162/2010 m.

                                                              (Proceso Nr. 4-63-3-00536-2009-1)

                                                                                Procesinio sprendimo kategorija  39.1; 45.4;73

(S)

 

 

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. kovo 5 d.

Klaipėda

 

            Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R.T., 2010 m. kovo 1 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R.T. skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2009-11-30 nutarimo dalinio panaikinimo,  

n u s t a t ė:

            2009 m. lapkričio 30 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūnė surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2009 m. lapkričio 26 d. 23.35 val. Dariaus ir Girėno gatvėje, ties pastatu Nr. 34A, R.T. perdavė vairuoti transporto priemonę „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), asmeniui, kuris neturėjo teisės vairuoti transporto priemones ir buvo neblaivus. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 128 straipsnio 3 dalį ir 126 straipsnio 6 dalį.

2009 m. lapkričio 30 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariatokėlių policijos skyriaus pareigūnės (toliau – ir Institucijos) nutarimu R.T. pagal ATPK 128 straipsnio 3 dalį paskirta 200 litų bauda, pagal ATPK 126 straipsnio 6 dalį paskirta 400 litų bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 400 litų bauda.

R.T. skundu (b.l. 5-7) prašo panaikinti nutarimą dalyje dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 6 dalyje. Pripažįsta perdavęs transporto priemonę asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones. Paaiškina, kad 2009 m. lapkričio 26 d. vakare jis atvažiavo į Tauragės skyriaus policijos asociacijos patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir tvarkė asociacijos dokumentus. Pas jį atėjęs sūnėnas Ž.T. žaidė kompiuteriu. Vėliau pas sūnėną atėjo jo draugas J.K. ir jie abu žaidė kompiuterinius žaidimus. Asociacijos patalpose niekas  negėrė ir nevalgė. Teigia, jog jis nebuvo priėjęs prie sūnėno arčiau, tik trumpai kalbėjo, kadangi buvo įsigilinęs į atliekamą darbą. Baigęs darbus, pasakė jiems, kad važiuoja namo. Sūnėnas, būdamas kieme, paprašė leisti pavairuoti transporto priemonę. Žinojo, kad sūnėnas yra nepilnametis, tačiau tuo momentu nepagalvojo, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemones, kadangi gerai vairuoja. Buvo tamsus paros laikas, mašinų daug nebuvo, todėl leido jam  vairuoti transporto priemonę. Pripažįsta kaltę dėl šio pažeidimo ir nuoširdžiai gailisi. ATPK 126 straipsnio 6 dalyje inkriminuojamam pažeidimui būtina kaltės forma – tyčia, tačiau jis neprivalėjo žinoti ar numatyti, kad sūnėnas buvo išgėręs, todėl jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Teigia, jog buvo sekamas policijos pareigūnų, sustabdytas priverstinai vežamas į Tauragės rajono vyriausiojo policijos komisariato patalpas, transporto priemonė buvo paimta ir priverstinai nuvežta saugojimui. Policijos pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose nurodė tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes. Mano, kad pažeidimas buvo tiriamas netinkamai dėl jo užimamų (duomenys neskelbtini) pareigų.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo tenkinti skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusi skundžiamą nutarimą – Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariatas tinkamai informuota apie teismo posėdžio vietą ir laiką (b.l. 79). Atstovas į teismo posėdį neatvyko. Negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti, nepraneštos neatvykimo priežastys.

Atsiliepimu (b.l. 39-40) prašo atmesti R.T. skundą kaip nepagrįstą. Policijos pareigūnai, 2009 m. lapkričio 26 d. 23.35 val. sustabdę transporto priemonę „Renault Megane“, kurios savininkas yra R.T., nustatė, kad transporto priemonę vairavo nepilnametis ir neblaivus Ž.T. (nustatyta 1,66 promilių neblaivumas). Mano, jog R.T., būdamas pareigūnu, turėjo suprasti, kad Ž.T. buvo neblaivus. Transporto priemonės savininkas, prieš perduodamas transporto priemonę vairuoti kitam asmeniui, privalėjo įsitikinti, ar vairuotojas yra blaivus, ar turi teisę vairuoti transporto priemonę, tačiau nesiėmė jokių veiksmų tai padaryti. 

Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Konstatuojama

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ATPK 126 straipsnio 6 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už perdavimą vairuoti transporto priemonę neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmeniui, ATPK 128 straipsnio 3 dalyje – už perdavimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, neturinčiam teisės jos vairuoti ar neturinčiam teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamai į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką ir už kurį įstatymai nustato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn.Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

R.T. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 19) ir skundžiamu nutarimu (b.l. 20) paskirta administracinė nuobauda už tai, kad jis perdavė vairuoti transporto priemonę neblaiviam ir neturinčiam teisės vairuoti transporto priemonių asmeniui. Tokiais veiksmais pažeidė KET 14 punkto, nustatančio draudimą vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų <...>, reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal ATPK 128 straipsnio 3 dalį bei 126 straipsnio 6 dalį.

R.T. pripažįsta padaręs pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta ATPK 128 straipsnio 3 dalyje, t.y. perdavimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, neturinčiam teisės jos vairuoti ar neturinčiam teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, tačiau ginčija pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 6 dalyje (perdavimą vairuoti transporto priemonę neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmeniui).

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio patrulis A.B. 2009 m. lapkričio 26 d. R.T. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. F 227799 (b.l. 22) už tai, kad jis „perdavė vairuoti transporto priemonę asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti, ir šis asmuo vairavo neblaivus“. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūnės 2009 m. lapkričio 30 d. tarnybiniame pranešime (b.l. 23) nurodyta, kad 2009 m. lapkričio 26 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. F 227799 surašytas netinkamai, todėl 2009 m. lapkričio 30 d. surašytas naujas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o ankstesnis pripažintas sugadintu.  2009 m. lapkričio 30 d.  R.T. surašytas naujas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 19), kuriame jis kaltinamas tuo, jog  perdavė transporto priemonę vairuoti neblaiviam ir neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones asmeniui. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė dar vieną 2009 m. lapkričio 26 d. policijos pareigūno A.B. surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriuo jis buvo kaltinamas tik transporto priemonės perdavimu vairuoti asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti (b.l. 45). Liudytojas A.B. parodė, kad protokolą R.T. surašė už transporto priemonės perdavimą asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones, o nustačius, kad transporto priemonę Ž.T. vairavo neblaivus, kaltinimas buvo papildytas.

Teismas pažymi, jog Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 5-V-462 patvirtintos Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos 27 punktas nustato, jog neteisingai nurodžius asmens, transporto priemonės duomenis ar pažeidimo esmę, protokolas panaikinamas ir surašomas kitas. Pareigūnas panaikinto protokolo blanką perbraukia kryžmai, įrašo žodį „SUGADINTAS“ ir pasirašo. Kitais atvejais pataisius protokole turi būti pažymima „Ištaisymu tikėti“ ir tai patvirtinama pareigūno ir asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, parašais, nurodant pareigūno vardą, pavardę ir datą. Nagrinėjamu atveju nebuvo laikytasi protokolo ištaisymo nustatytos tvarkos.

Nors R.T. neigia perdavęs transporto priemonę neblaiviam asmeniui, tačiau jo pažeidimas įrodytas policijos pareigūnų A.B. ir N.G. tarnybiniais pranešimais (b.l. 25-26), jų parodymais teismo posėdžio metu, Ž.T. surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 21), Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutarimu (b.l. 41-42) ir kita Ž.T. administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga.

Byloje svarbus transporto priemonę vairavusio asmens neblaivumo faktas, kuris nustatytas įsiteisėjusiu Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutarimu (b.l. 37-38).  Minėtu nutarimu nustatyta, kad Ž.T. 2009 m. lapkričio 26 d., apie 23 val. 35 min. vairavo R.T. vardu registruotą automobilį „Renault Megane“, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę ir būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,66 promilės alkoholio). Minėtas nutarimas turi res judicata galią nagrinėjamoje byloje tuo aspektu, jog asmuo, kuriam R.T. perdavė teisę vairuoti transporto priemonę, buvo neblaivus.  Pažymėtina, jog Ž.T. administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6-2089-367/2009 medžiaga nustatyta, kad jis pats neginčijo pažeidimo fakto, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, sutiko su alkoholio kiekio matuoklio parodymais.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę dėl ATPK 126 straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo patvirtina ir liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymai. Liudytojas A.B. (policijos pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą)  parodė (b.l. 53), kad 2009 m. lapkričio 26 d. apie 23.30  val. pagal gautą informaciją buvo sustabdyta transporto priemonė „Renault Megane“ patikrinimui. Paaiškėjo, kad automobilį vairavo Ž.T., neturintis teisės vairuoti, taip pat jam buvo nustatytas vidutinio girtumo laipsnis. Liudytojas N.G. (policijos pareigūnas, surašęs administracinio tesiės pažeidimo protokolą Ž.T.) parodė, kad patikrinus transporto priemonės dokumentus, buvo nustatyta, kad automobilį vairavo nepilnametis asmuo, neturintis teisės vairuoti transporto priemones, nepateiktas automobilio registracijos dokumentas ir draudimo polisas. Vairuotojo neblaivumo faktas buvo nustatytas automobilio sustabdymo vietoje. Liudytojas parodė, kad nuo vairuotojo pro langą sklido alkoholio kvapas, todėl kilus įtarimui, kad vairuotojas gali būti neblaivus, nuspręsta patikrinti neblaivumą. Liudytojas parodė, kad ir transporto priemonės savininkas R.T. buvo neblaivus.

Netikėti šių liudytojų parodymais nėra pagrindo, kadangi jų parodymai yra nuoseklūs, sutampantys, atitinkantys jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. Teismui nėra pagrindo abejoti liudytojų, vykdžiusių tarnybines pareigas, parodymų tikrumu. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiai, kad jis buvo sekamas policijos pareigūnų, kad pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose nurodė tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes, tai kad su juo siekiama susidoroti dėl užimamų (duomenys neskelbtini) pareigų nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis, todėl vertintini kaip gynybos nuo pareikšto kaltinimo versija.

R.T. paaiškinimu (b.l. 51-52) 2010 m. sausio 25 d. teismo posėdyje nustatyta, kad su sūnėnu Ž.T. sėdėjo prie vieno stalo priešais vienas kitą 16 kv.m. ploto kabinete, išeidamas kuriam tai laikui dirbti į buhalterės kabinetą ir vėl sugrįždamas. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia nesupratęs, kad sūnėnas galėjo būti neblaivus, tačiau vien aplinkybė, kad jie kartu asociacijos patalpose praleido daugiau kaip 6 valandas (R.T. ir Ž.T. parodymai dėl susitikimo laiko skiriasi, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, kad sūnėnas atėjo apie 20 val., o liudytojas Ž.T. parodė, kad į šias patalpas atėjo apie 17 val.) leidžia daryti išvadą, kad R.T. privalėjo pastebėti neblaivumą, įvertinus jų pakankamai dažną bendravimą bei sūnėno neblaivumo laipsnį. Akivaizdu, jog sėdint tokio dydžio kabinete neįmanoma neužuosti alkoholio kvapo net ir tuo atveju, jei patalpoje nebuvo vartojami alkoholiniai gėrimai. 2010 m. kovo 1 d. teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo patvirtino palaikantis ankstesniame teismo posėdyje duotus paaiškinimus (b.l. 92).

Įvertinus sąvoką „perdavimas“, darytina išvada, jog perdavimas sietinas su aktyviais ir sąmoningais asmens veiksmais, t.y. asmuo tam tikrus veiksmus sąmoningai ir aktyviai atliko, turėdamas tikslą duoti kitam asmeniui tam tikrą daiktą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdžio metu paaiškino, jog sūnėnas pasiėmė ant stalo gulėjusius automobilio raktelius ir, nieko nepaklausęs, atsisėdo į vairuotojo vietą. Nors sakė sūnėnui nekvailioti, tačiau pats leido jam vairuoti transporto priemonę. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skunde šią situaciją nurodė kitaip. Skunde nurodė, kad sūnėnas kieme (t.y. iki įsėsdamas į transporto priemonę)  paprašė leisti vairuoti transporto priemonę ir jis tokį sutikimą davė. Aktyvius ir sąmoningus perdavimo vairuoti transporto priemonę veiksmus patvirtino liudytojas J.K. (b.l. 92) parodęs, jog asociacijos patalpų kieme vyko pokalbis, kas vairuos transporto priemonę. Liudytojas parodė, kad Ž.T., prieš įsėsdamas į automobilį, paprašė leisti vairuoti ir gavo tam R.T. sutikimą. Liudytojo Ž.T. (b.l. 52) parodymais nustatyta, kad dėdė (R.T.) pats leido jam vairuoti, nes mašinų buvo mažai. Faktinė aplinkybė, jog Ž.T. pasiėmė nuo stalo raktelius, teisinio vertinimo nekeičia, nes iki pradedat vairuoti transporto priemonę jis gavo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sutikimą transporto priemonės vairavimui, kas atitinka pažeidimo dispozicijoje nurodytą veiką – perdavimą.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikoje nustatyti administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudarantys veiksmai.

Darytina išvada, jog surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi administraciniam teisės pažeidimui – transporto priemonės perdavimui vairuoti neblaiviam asmeniui, įrodyti. Administracinio teisės pažeidimo protokolo sunaikinimo tvarkos nesilaikymas nelaikomas esminiu pažeidimu, darančiu skundžiamą nutarimą neteisėtu. Byloje nenustatyta, kad 2009 m. lapkričio 30 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu pakeičiant kaltinimo formuluotę ir tą pačią dieną priimant skundžiamą nutarimą būtų pažeistos ATPK 272 straipsnio nuostatos.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003 m. sausio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. 29-03 (Administracinių teismų praktika Nr. 4, psl. 57-59) konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos tvarka leidžia pašalinti visas klaidas, kurios galėjo būti padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Nagrinėjant bylą teisme buvo apklausti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymu iškviesti liudytojai Ž.T. ir J.K., apklausti policijos pareigūnai, surašę administracinio teisės pažeidimų protokolus, kuriems administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo galėjo užduoti klausimus, jis dalyvavo teismo posėdyje ir galėjo duoti paaiškinimus bei išsakyti savo nuomonę visais klausimais, susijusiais tiek su faktinių aplinkybių vertinimu, tiek su teisės normų taikymu.

ATPK 126 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatyta nuobauda – bauda nuo 300 iki 500 litų, o ATPK 128 straipsnio 3 dalyje – bauda nuo 200  iki 400 litų.

ATPK 30 straipsnis reglamentuoja nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles. Jame numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ATPK 30² straipsnio 1 dalis nustato, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į  atsakomybę lengvinančias   ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis  mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Institucija, nustačiusi R.T. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (gailisi dėl padaryti pažeidimo, t.y. dėl transporto  priemonės perdavimo asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti), pagal ATPK 128 straipsnio 3 dalį paskyrė sankcijoje numatytos baudos minimumą, o pagal ATPK 126 straipsnio 6 dalį, nenustačiusi atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, paskyrė sankcijoje numatytos baudos vidurkį. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi Institucija pagrįstai paskyrė galutinę subendrintą nuobaudą – 400 litų baudą. Administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas (ATPK 225 straipsnis).

Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu skundas netenkintinas.

            Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, i ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a:

 

            skundo nepatenkinti.

2009 m. lapkričio 30 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno nutarimą, kuriuo R.T. pagal ATPK 128 straipsnio 3 dalį ir 126 straipsnio 6 dalį paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 400 litų bauda, palikti nepakeistą.

            Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

 

 

Teisėja                                                                                     Dalia Gumuliauskienė