Civilinė byla Nr. e2-148-471/2022

Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00598-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos : 2.6.2.1; 2.6.8.3; 2.6.8.4; 2.6.8.10; 2.6.11.6; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.6.1

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 24 d.

Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėjas Vidmantas Rudaitis,

sekretoriaujant Raimondai Stulpinaitei,

dalyvaujant ieškovo L. A. atstovui

advokatui V. K. ( nuotoliniu būdu ),

atsakovei A. V.,

atsakovės atstovui advokatui V. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. A. ieškinį atsakovei A. V. dėl avanso arba netesybų permokos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas L. A. kreipėsi į teismą su 2021-08-16 ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės A. V. 5000 EUR avansą arba sumažinti neprotingo dydžio netesybas iki 0 EUR ir priteisti iš atsakovės 5000 EUR netesybų permoką, taip pat priteisti procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas ( 1-9 l. ).

Ankstesniame teismo posėdyje ieškovas L. A. paaiškino, kad nuo 2004 m. yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“, užsiimančios nekilnojamuoju turtu ( sodybų ir sklypų pardavimu ), vadovas. Atsakovę pažinojo nuo 2016 m., kai ji jo įmonei leido pardavinėti savo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Šią sodybą įmonė pardavinėjo 5 metus, bet niekas nepirko. 2020 m. 11 mėn. sugalvojo sodybą nusipirkti pats – galimai savo reikmėms, o pasikeitus situacijai dėl pandemijos, galimai pardavimui. 2020-11-14 šioje sodyboje susitikęs su ieškove susitarė, kad sodybą nupirks iki 2020-12-31 už 40000 EUR, sumokėdamas 5000 EUR avansą, ir sudarė preliminariąją sutartį. Ten pat atsakovei sumokėjo dalį avanso ( 1200 EUR ) grynais pinigais, iš atsakovės gavo sodybos raktus. Likusią avanso dalį ( 3800 EUR ) netrukus pervedė į atsakovės banko sąskaitą; ar pavedimą darė iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, neprisimena. Pradėjus ruoštis sudaryti pirkimo sutartį pas notarą paaiškėjo, kad NTR sodybai yra įsiskolinimo žyma, neleidžianti sudaryti sandorio. Todėl atsakovė ėmėsi tvarkyti dokumentus šiai žymai panaikinti. 2020 m. 12 mėn. izoliavosi dėl draugės ligos, po to pats susirgo Covid-19 liga ( tai patvirtinančių įrodymų neturi ). Be to, sandorio sudarymo apsunkino judėjimo tarp savivaldybių ribojimas. Todėl telefonu su atsakove susitarė atidėti sandorio sudarymą vėlesnei datai. Jokių tokį susitarimą patvirtinančių įrodymų nėra, jis buvo žodinis. Tuo metu pats ieškojo pirkėjo sodybai, kad „nebūtų dvigubų išlaidų notarui“ ( cituojama ). 2021 m. 03 mėn. pasiruošęs sodybos pirkimui sužinojo, kad ją atsakovė jau yra pardavusi kitam asmeniui. 2021-03-06 jam paskambino būsimas pirkėjas ( jo anksčiau nepažinojo ), kuriam sodyboje paliko raktus jos apžiūrėjimui, o po to pirkėjas sodybą nupirko tiesiogiai iš atsakovės, „apeidami jį kaip tarpininką“ ( cituojama ).

Sodybą pirkti susitarė ir preliminariąją sutartį sudarė kaip fizinis asmuo, nes dalį turto perka kaip asmuo ir planavo ja naudotis pats; vėliau planai pasikeitė dėl pandemijos. Preliminariosios sutarties blanką atsivežė jis, tik po susitarimo abu ( jis – tik savo vardą, pavardę ir asmens kodą ) su atsakove įrašė papildomas sąlygas ranka. Pripažįsta, kad 2020 m. 12 mėn. buvo patalpinęs skelbimus internete ( portale „(duomenys neskelbtini)“ ) su papildomomis ( namo vidaus ) nuotraukomis, kur nurodė sodybą parduodantis už apie 46000-47000 EUR kaip asmuo. Tai darė specialiai, nes „nesireklamuoja, jog kaip įmonė pardavinėja, nes žmonės to nemėgsta“ ( cituojama ). Sandorio iki 2020-12-31 nesudarius, pats iki 2021 m. 03 mėn. daugiau jokių veiksmų tam nesiėmė. Pati atsakovė privalėjo eiti pas notarą užsakyti sutarties sudarymo laiką ir informuoti jį, ko ji nepadarė. Atsakovės 2021-03-01 rašytą el. laišką pamatė apie 03-20 d., nes buvo sudužęs jo mobiliojo telefono ekranas, jį taisė ir iš meistro atsiėmė 03-20 d. Daugiau jokių žinučių dėl pardavimo sutarties sudarymo pas notarą laiko nei atsakovė jam, nei jis jai nesiuntė. Jokių įrodymų dėl jo siūlymų atsakovei sudaryti sandorį pas notarą neturi. Pripažįsta, kad nuo 2020-12-31 iki 2021-03-20 atsakovei pretenzijų dėl sutarties nesudarymo nereiškė. Dėl 2021-08-02 el. laiško ( 24 l. ) patikslina, kad neturėjo sau pasilikęs preliminariosios sutarties egzemplioriaus, todėl buvo pamiršęs, jog ji turi būti sudaryta iki 2020-12-31.

Jis padarė visą darbą – pardavinėjo atsakovės sodybą 5 metus, galiausiai 2021 m. 03 mėn. surado pirkėją, kuris sodybą nupirko, jį apeinant, tiesiogiai iš atsakovės. Todėl faktiškai yra nukentėjęs, nes ne tik negavo pinigų už atliktą darbą ( ko ir nereikalauja ), bet „pradirbo savo pinigus“ ( t. y. sumokėtą avansą – cituojama ). Be to, atsakovė pirkėjui sodybą pardavė už 45000 EUR, t. y. už didesnę, nei buvo sutarta su ieškovu, sumą, taip gaudama dvigubus pinigus – iš pirkėjo ir iš ieškovo. Dėl taikos sutarties sudarymo galimybių palieka spręsti savo atstovui. Prašo ieškinį tenkinti.

Ieškovo L. A. atstovas advokatas nurodė, kad visos ginčo spendimui reikšmingos aplinkybės paaiškėjo išklausius šalis. Atsakovės tikslas buvo atkeršyti ieškovui, pasiliekant avansą. Ji pripažino nuostolių nepatyrusi, nors turėjo įrodyti, kad tokie jai buvo padaryti nesudarius sutarties iki 2020-12-31. Taip pat ji pripažino nuo 2020-12-14 iki 2020-12-31 nesiėmusi jokių veiksmų sutarčiai sudaryti. Be to, tam galimybes ribojo pandemija, atsakovės situacija ( dėl užimtumo, kt. ) ir ieškovo liga. Todėl akivaizdu, kad abi šalys nerodė iniciatyvos sutarčiai sudaryti, dėl ko nėra Lietuvos CK 6.165 str. 4 d. nurodytų sąlygų nuostolių atsakovei atlyginimui. Be to, pagal preliminariosios sutarties 3.1 p. ir 3.2 p. būtent atsakovė turėjo rodyti iniciatyvą tam ( kreiptis į notarą, susitarti dėl sutarties sudarymo laiko ir apie tai informuoti ieškovą ), ko ji nepadarė. Todėl atsakovė neįrodė ieškovo vengimo sudaryti sutartį, o ir jai pačiai nebuvo jokio reikalo sutartį sudaryti iki nustatyto termino. Jei vis tik būtų konstatuotas ieškovo vengimas sudaryti sandorį, nėra kitos būtinos sąlygos - nuostolių padarymo ( nes avansas yra jų atlyginimas ). Iš visų duomenų matyti, kad atsakovė nuostolių nepatyrė. Priešingai, ji 2021 m. 03 mėn. sodybą pardavė už didesnę kainą ( su ieškovu buvo sutarusi už 40000 EUR, o po 2 mėn. pardavė už 45000 EUR ir dar pasiliko 5000 EUR avansą ) ir to pakanka sprendimo byloje priėmimui. Jos nurodomas a/m pirkimas nepatvirtina buvus nuostolių, tam būtų reikalingi papildomi įrodymai ( duomenys apie a/m kainas ir visą atsakovės turtinę padėtį tuo laikotarpiu ). Todėl ieškiniu taip pat prašoma mažinti netesybas iki tikrų nuostolių, t. y. iki 0 EUR, nes uždirbinėti iš baudų yra draudžiama. Nors dalį avanso atsakovei sumokėjo ieškovo įmonė, susitaręs turtą pirkti buvo jis kaip asmuo, jo santykiai su įmone šioje byloje neturi įtakos, todėl ir šią avanso dalį galima priteisti tiesiogiai ieškovui. Kad preliminariąją sutartį sudaręs ieškovas yra įmonės vadovas, buvo atskleista iš įmonės sąskaitos padarius avanso dalies pavedimą atsakovei. Be to, atsakovės tikslas buvo sodybą parduoti, todėl kas ją perka – asmuo ar įmonė – neturėjo reikšmės. Įrodymai patvirtina, kad sutarties nesudarė abi šalys, t. y. šis terminas joms nebuvo svarbus. Preliminarioji sutartis buvo sudaryta tarp fizinių asmenų, todėl taikyti vartojimo santykių normas negalima. Prašo ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė A. V. 2021-11-04 atsiliepimu ( 56-63 l. ) prašė ieškinį atmesti ( detaliau neaptariama, nes iš esmės analogiškai nurodė teismo posėdžiuose ).

Teismo posėdžiuose atsakovė A. V. paaiškino, kad 2016 m. su įmone „(duomenys neskelbtini)“ sudarė susitarimą dėl tarpininkavimo parduodant jai priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kurį nutraukė 2017-06-07. 2020 m. 11 mėn. paskambinęs įmonės darbuotojas K. Ž., su kuriuo anksčiau bendraudavo, pasakė, kad atsirado pirkėjas. Susisiekusi su nurodytu pirkėju ( t. y. ieškovu ) susitarė susitikti sodyboje, kur abu ( su ja dar buvo sutuoktinis ) nuvyko 2021-11-14. Ieškovas sodybą apžiūrėjo ir susitarė ją nupirkti už 40000 EUR iki 2020-12-31, sumokėdamas 5000 EUR avansą. Tada jie surašė preliminariąją sutartį, kurios blanką turėjo ieškovas. Ten pat jis jai sumokėjo 1200 EUR avanso dalį grynais pinigais; likusius 3800 EUR netrukus pervedė į banko sąskaitą. Tik tada ji pamatė, kad pavedimas padarytas iš „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos. Kad ieškovas yra kaip nors susijęs su įmone, jis nesakė ir iki tol ji nežinojo. Dar būnant sodyboje ieškovas paprašė leisti pasidaryti patalpų nuotraukų, kurias sakė parodysiantis draugei; ji sutiko ir paliko jam sodybos raktus. Taip pat susitarė, kad sutartį pas notarą sudarys (duomenys neskelbtini) maždaug 11 mėn. 16-18 d. d. 11-16 d. paskambinęs ieškovas pasakė, kad sodybai yra uždėta skolos žyma, dėl ko jos negalima parduoti. Tada ji sutvarkė dokumentus ( panaikino skolos žymą pas notarą ir perdavė duomenis RC ), apie tai 11-18 d. telefonu informavo ieškovą ir jam pasakė, kad nuo 11-26 d. galima sudaryti sutartį pas notarą. Po to jai skambinant susitarė sutartį sudaryti pas notarą (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovas vis nerasdavo sutarčiai sudaryti ( sakė esąs saviizoliacijoje, nes serga draugė, kt. ). Dar kartą paskambinus 12-14 d. jis pasakė sergantis ir paprašė atsiųsti sodybos planą, ką ji padarė. Taip pat ieškovas sakė, jog jai vėliau perskambins, bet to nepadarė. Vėliau ji turėjo problemų su sveikata ir daug darbo, todėl iki 2021 m. 03 mėn. sutarties sudarymu nebesirūpino ir ieškovui nebeskambino. Atsiradus pirkėjui 2021 m. 03 mėn. 01, 02 ir 08 d. jam parašė el. laiškus, į kuriuos jis neatsakė. Tik 03-24 d. paskambinęs atsakovas ėmė reikšti pretenzijas, kodėl ji sodybą pardavė. 03-06 d. jai paskambinęs iki tol nepažįstamas K. pasakė, kad ieškovas jos sodybą pardavinėja, susisiekus jam ( K. ) paliko raktus, todėl jis nuvykęs sodybą apžiūrėjo ir nusprendė pirkti; tada sužinojo, kad sodyba priklauso jai. Kadangi sutartis su ieškovu iki 2020-12-31 nebuvo sudaryta, ji apie tai informavo K., susitarė jam sodybą parduoti ir 2021-03-17 (duomenys neskelbtini) pas notarą pardavė už 45000 EUR.

Ji panašiu verslu ( nekilnojamojo turto pardavinėjimu ) neužsiima. Grąžinti avansą ieškovui nesutinka, nes jis buvo nesąžiningas – nesakė, jog yra įmonės vadovas; apgavo dėl nuotraukų ( darė jas atseit draugei, o panaudojo 2020 m. 12 mėn. skelbimuose apie sodybos pardavimą, kuriuose skirtingai nurodė kainą nuo 49000 EUR iki 49900 EUR ); sudarant sutartį neatskleidė tikrųjų ketinimų ( jog nori uždirbti perparduodamas sodybą ); pasivadinęs E. slapta pardavinėjo dar jai priklausantį turtą ( dėl ko prašė ir sodybos raktų ), norėdamas uždirbti; vengė sudaryti sutartį ir neatsakė į el. laiškus, o galiausiai ją aprėkė paskambinęs 2021-03-24. Pripažįsta, kad nuo 2021-01-01 iki 2021-03-01 ieškovui nerašė ir neskambino. Apie sodybos pardavimą po 2021-03-17 jo taip pat neinformavo, nes preliminariosios sutarties terminas buvo pasibaigęs. Jokio susitarimo pratęsti pardavimo sutarties sudarymo terminą nei 2020-12-14, nei visų kitų pokalbių metu nebuvo. Susitikus 2020-11-14 ieškovas sugebėjo ją įkalbėti parduoti sodybą už 40000 EUR, nors iki tol ją pardavinėjo už 45000 EUR. Jei būtų žinojusi, kad jis iš agentūros, nebūtų sutikusi mažinti kainą. Nesudarius sutarties iki 2020-12-31 ji patyrė ir nuostolių, nes reikėjo lėšų pirkti automobiliui „Hummer“ ( verslui, vežioti vestuvininkus ). Tokį automobilį nusipirko tik 2021-03-24. J ieškovui skambino eilę kartų – 2020 m. 11 mėn. 18 d., 26 d., 12 mėn. 14 d. ), o jis jai nei karto ir vis vengė susitarti dėl sutarties pas notarą sudarymo.

Pardavimo sutarties nesudarius iki nustatyto termino ( 2020-12-31 ) pagal preliminariosios sutarties 5.5 p. buvo nustatyta bauda. K. apie ją kaip savininkę sužinojo ne iš ieškovo, o iš sodybos kaimynų. Kad sodybą jam pardavė brangiau, nei buvo sutarta su ieškovu, yra jos pelnas. Ieškovas pažeidė beveik visus sutarties punktus ( dėl sąžiningumo, informacijos atskleidimo, konfidencialumo ir kt. ). Pagal Lietuvos CK 6.165 str. 4 d. ieškovas jai privalėjo atlyginti nuostolius. Pinigų jai reikėjo padengti paskolai, pirkti a/m ir kt., tai yra jos reikalas. Pagal ieškovo atstovą išeitų, kad uždirbti iš baudų draudžiama, o pelnytis parduodant svetimą turtą galima. Prašo ieškinį atmesti.

Atsakovės A. V. atstovas advokatas nurodė, kad reikalavimai preliminariajai sutarčiai yra nustatyti Lietuvos CK 6.163 str.; jų nevykdymas pagal LAT praktiką reiškia nesąžiningumą. Atsakovė sodybą nuo 2016 m. pardavinėjo per įmonę „(duomenys neskelbtini)“, kurios atstovas jai pasakė radęs pirkėją. Taip ieškovas pasinaudojo informacija, kurią gavo kaip įmonės vadovas, ir tai nuslėpė nuo atsakovės. Be to, jau sudarant preliminariąją sutartį jis pasidarė patalpų nuotraukas, kurias 12 mėn. panaudojo įmonės skelbimuose internete apie parduodamą sodybą. Tai patvirtina, jog sodybą jis rengėsi pirkti perpardavimui. Todėl ieškovas, nuslėpdamas esąs įmonės vadovas ir norintis sodybą perparduoti, elgėsi nesąžiningai. Pagal teisės normas nutraukti sutartą ( šiuo atveju – pardavimo ) procesą galima tik dėl svarbių priežasčių. Atsakovė visą laiką rodė iniciatyvą pardavimo sutarčiai sudaryti – skambino ieškovui, pašalino skolos žymą dokumentuose, vėliau rašė el. laiškus. Gi ieškovas visą laiką vengė ( atsisakinėjo ) sudaryti sutartį įvairiausiais formaliais motyvais, kurie nepagrįsti jokiais įrodymais ( dėl saviizoliacijos, sirgimo Covid-19, telefono gedimų ir t. t. ) ir jokių aktyvių veiksmų jai sudaryti neatliko.

Preliminariosios sutarties blanką pateikė ieškovas – šios srities profesionalas, todėl visos jos sąlygos turi būti aiškinamos atsakovės naudai. Be to, realiai sutartį sudarė profesionalas, naudodamasis savo įmone, todėl ginčo sprendimui taikytinos vartojimo santykius reguliuojančios teisės normos. Pagal sutarties 3.3 p. pagrindinės sutarties sudarymo terminas galėjo būti pratęsiamas tik raštu ir ieškovas negalėjo to nežinoti. 2020-12-31 šis terminas baigėsi, tačiau ieškovas ir toliau pardavinėjo atsakovės sodybą ( pvz., 2021-03-06 K. nusiuntė sodybos dokumentus ); netgi po atsakovės 2021 m. 03 mėn. el. laiškų ( kuriuose informuojamas apie sutarties nutraukimą ) išsiuntimo. Gi su atsakove jis susisiekė tik sužinojęs, jog ji sodybą pardavė tiesiogiai.

Pagrindinis ieškovo argumentas yra tai, jog atsakovė nepatyrė nuostolių. Pagal preliminariąją sutartį netesybų tikslas yra kompensuoti nuostolius, o jų dydžio įrodinėti nereikia, nes sutarta suma laikoma minimaliais nuostoliais. Tai reiškia, kad įrodžius ieškovo kaltę ( nesąžiningumą ), nuostolių įrodinėti nereikia. Atsižvelgtina, kad ieškovas pats pateikė sutarties blanką, į ją įrašė sutartą 5000 EUR sumą ( t. y. prisiėmė tokią pareigą ), o po to teigia ją esant neprotingo dydžio. Todėl būtent jis turėtų įrodyti netesybų neprotingumą, ko nepadarė.  Įmonės skelbimuose nuo 2020 m. 12 mėn. sodybos kaina buvo nurodoma maždaug 49000 EUR, t. y. ieškovas aiškiai suvokė, kad jos vertė žymiai didesnė nei sutarta 40000 EUR suma. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys atmestinas.

Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 0,27 ha. ploto žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovei A. V. ( buv. V. – 68 l. ) priklausė nuosavybės teise pagal 2010-07-07 pirkimo – pradavimo sutartį ( duomenys 2021-03-17 sutartyje – pvz., 29 l. ). Pagal 2021-03-17 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) turtas nuosavybės teise priklauso J. ir K. K. ( 15-17 l. ).

2016-12-07 tarpininkavimo paslaugų sutartimi ( 120 l. ) atsakovė pavedė UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai K. Ž., tarpininkauti, parduodant šį turtą. Bendrovė jį pardavinėjo ( kurio laikotarpio skelbimai, neaišku - 65, 66 l. ), o 2017-05-29 el. laišku ieškovė pranešė, jog tokia sutartis nuo 2017-06-08 nepratęsiama ( 64 l. ).

2020-11-14 preliminariąja nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartimi ( 11-14 l. ) ieškovas L. A. ir atsakovė A. V. ( nurodoma – V. ) įsipareigojo joje nurodytais terminais ir sąlygomis sudaryti pagrindinę notarinę pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pirkėjas iš pardavėjo nuperka žemės sklypą su pastatais, esančius (duomenys neskelbtini) ( 1.1 p. ). Pagal ją šalys įsipareigojo pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti iki 2020-12-31 ( 3.1 p. ) pardavėjo nurodytame notarų biure ( 3.2 p. ); šis terminas gali būti pratęstas šalių atskiru rašytiniu susitarimu ( 3.3 p. ). Taip pat šalys susitarė dėl pagrindinių ... sutarties sąlygų ( 3.4 p. ) : turtas parduodamas už 40000 EUR kainą ( 3.4.1 p. ), dalį kainos – 1200 EUR grynais ir 3800 EUR pervedimu į nurodytą s-tą – avansą pirkėjas sumoka per 3 kalendorines dienas nuo šios sutarties pasirašymo ( 3.4.2.1 p. ), likusią kainos dalį – 35000 EUR – pirkėjas sumoka ne vėliau negu pagrindinės ... sutarties sudarymo dieną ( 3.4.2.2 p. ). Jei pagrindinė ... sutartis iki 3.1 p. nustatyto termino nebus pasirašyta dėl pirkėjo kaltės ( įskaitant jo nepagrįstą vengimą arba atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį ), jo sumokėtas pardavėjui avansas ( sutarties 3.4.2.1 p. p. ) liks pardavėjui kaip šalių aptartas ir pardavėjo patirtų minimalių nuostolių atlyginimas ( 5.3 p. ). Jeigu pagrindinė sutartis nėra sudaroma iki 2020-12-31, ši sutartis laikoma pasibaigusia ( 6.1 p. ).    

Pagal atsakovės prašymą ( 105 l. ) 2020-11-18 notariškai patvirtintu liudijimu atsakovei buvo išregistruotas NTR draudimas perleisti nuosavybės teisę į nurodomą turtą dėl įsiskolinimo visiškai atsiskaičius su pardavėjais ( 102 l. ).

Ieškovui nuo 2020-12-11 iki 2020-12-24 buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas dėl epideminės situacijos ( taip tekste – 18 l. ).

Neginčijama, kad nuo 2020 m. 12 mėn. sodyba portale (duomenys neskelbtini) buvo pardavinėjama už 49000 EUR, pardavėju nurodytas privatus asmuo E.; skelbime nurodytas jo tel. Nr. ... (duomenys neskelbtini) priklauso ieškovui ( 70-72 l. ).

2021-03-01 el. laiške atsakovė ieškovui nurodė, kad pagal preliminariąją sutartį jis buvo įsipareigojęs nupirkti ir galutinai atsiskaityti turtą iki 2020-12-31, 12-16 d. jai skambinus žadėjo perskambinti, bet taip ir nesulaukė; šiandien jau kovo 1 d. ( taip tekste – 19 l. ).

03-02 rašte ji nurodė, jog rašė laišką ir nesulaukia atsakymo. 2020-12-31 pasibaigė preliminarios sutarties galiojimas. Šiandien vėl skambina ir teiraujasi kiti ( t. y. pirkėjai – 20 l. ).

2021-03-08 el. laiške atsakovė ieškovui nurodė, kad jam atsisakius vykdyti prievolę sudaryti pagrindinę notarinę sutartį , sutartis laikom pasibaigusia, o sumokėtas avansas lieka jai kaip patirtų nuostolių atlyginimas; atsiradus rimtam pirkėjui ( skambučių yra ), sodybą parduos ( 25, 44 l. ).

Neginčijama ( Lietuvos CPK 187 str. 1 d. ), kad 2020-03-06 ieškovas išsiuntė J. ( t. y. J. K. ) sodybos dokumentų kopijas ( 21-23 l. ).

2021-03-17 notarine sutartimi ( 28-42, 43 l. ) atsakovė A. V. K. ir J. K. pardavė ginčo sodybą už 45000 EUR ( 3.1 p. – 36 l. ).

2021-03-24 el. laiške atsakovei ieškovas nurodė sutinkantis jos nurodytu laiku atvykti pas jos nurodytą notarą, pasirašyti pagrindinę sutartį ir sumokėti likusią kainos dalį ( 24 l. ).

2021-03-25 el. laiške ieškovui atsakovė nurodė argumentus ( neaptariami, nes atitinka jos paaiškinimą teismo posėdžiuose ) dėl jo kaltės nesudarant pagrindinės sutarties ( 26-27 l. ).

2021-03-30 el. laiške ieškovas pareiškė pretenziją atsakovei dėl avanso grąžinimo ( 46-47 l. ), kurią atsakovė pateikė 2021-04-06 atsakymą ( 73-75 l.; argumentai taip pat neaptariami, nes atitinka šalių paaiškinimus teisme ).

2021-03-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė pretenziją atsakovei dėl tarpininkavimo sutarties pažeidimo ( 134-135 l. ).

Ieškovas L. A. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri daugiau kaip 10 metų ( taip nurodoma ) užsiima nekilnojamuoju turtu vaizdingose vietose ... prekyba ir tarpininkavimu ( 112, 136 l. ), direktorius ( 99 l. )

Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį ( Lietuvos CK 6.165 str. 1 d. ). Tokiu preliminariu ( išankstiniu ) susitarimu sukuriama sutartinė prievolė CK 6.1 str. prasme. Preliminarioji sutartis turi būti rašytinė ( CK 6.165 str. 2 d. ); su šalių įsipareigojimu joje aptartomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį; šios sąlygos turi būti pakankamos pagrindinei sutarčiai sudaryti ( susitarta dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių sąlygų – CK 6.165 str. 1 d. ); taip pat nurodytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti ( CK 6.165 str. 3 d. ).  

Šalių paaiškinimai ir 2020-11-14 sutarties turinys patvirtina ( ir dėl to ginčo nėra – Lietuvos CPK 187 str. 1 d. ), kad ieškovo L. A. ir atsakovės A. V. sudaryta 2020-11-14 preliminarioji ( taip joje nurodoma ) sutartis atitinka visus tokios sutarties požymius : joje aiškiai nurodytas šalių susitarimas ateityje sudaryti pagrindinę ( sodybos pirkimo–pardavimo ) sutartį aptartomis sąlygomis ( dėl kainos ir avanso – 3.4.1 – 3.4.4 p.; dėl šalių įsipareigojimų – 4.1 p., dėl atsakomybės – 5.1 p. – 5.5 p., kt. ), sudaryta rašytine forma, joje nustatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti ( iki 2021 12-31 ).

Nustatyta, kad nei iki nustatyto termino pabaigos, nei vėliau šalys pagrindinės ( sodybos pirkimo-pardavimo ) sutarties nesudarė, o atsakovė sodybą 2021-03-17 pardavė kitiems pirkėjams, po ko sudaryti pagrindinę sutartį tapo neįmanoma. Jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia ( CK 6.165 str. 5 d. ). Ieškovas reikalavimą atsakovei grąžinti jo sumokėtą ( tai atsakovė pripažįsta ) 5000 EUR avansą ( preliminariosios sutarties 3.4.2.1 p. – 12 l. ) grindžia tuo, kad terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti nebuvo praleistas ( nes pratęstas ), dėl pagrindinės sutarties nesudarymo nėra ieškovo kaltės ir atsakovė nuostolių nepatyrė; be to, kitu atveju neprotingo dydžio netesybos mažintinos iki realių nuostolių – 0 EUR.

Pagal Lietuvos CK nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką ( pvz., 2006 m. vasario 15 d. nutartis Nr. 3K-3-124/2006, kt. ) pinigai pagal preliminariąją sutartį perduodami tam tikram tikslui. Jeigu šis tikslas nėra pasiekiamas ( pagrindinė sutartis nesudaroma ), laikoma, kad pinigai perduoti ( gauti ) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, todėl jų gali būti reikalaujama pagal CK 6.237 str. ( kuriuo ieškinyje nesiremiama ). Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti juos grąžinti, išskyrus atvejus, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie jos šalių susitarimą dėl atsakomybės už joje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ... ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 06 d. nutartis Nr. 3K-P-382/2006; kt.), jei yra visos Lietuvos CK 6.156 str. 4 d. nurodytos sąlygos.

Dėl pagrindinės sutarties sudarymo termino pabaigos

Ieškovas teigia ( paaiškinime, per atstovą ir ieškinyje ), kad terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti nebuvo praleistas, nes pratęstas, nesuderinus konkretaus atidėjimo termino ( pvz., ieškinio 18 p. – 4 l. ), šalių žodiniu susitarimu 2020-12-14 telefoninio pokalbio metu. Kaip minėta, preliminarioji sutartis privalo būti rašytinė ( o formos reikalavimų nesilaikymas daro ją negaliojančią – CK 6.165 str. 2 d. ). Todėl bet kokie jos pakeitimai  ( šiuo atveju - susitarimas dėl pagrindinės sutarties sudarymo termino pakeitimo ) turėjo būti sudaromi tokia pat forma ( CK 6.192 str. 4 d. ), kaip ir numatyta preliminariosios sutarties 6.3 p. ( 13 l. ). Tokio rašytinio susitarimo nėra, o žodinį susitarimą atsakovė neigia. Pažymėtina, kad ieškovas yra profesionalus šios srities ( prekybos nekilnojamuoju turtu, todėl ir preliminariųjų sutarčių sudarymo ) verslininkas - bendrovės vadovas, todėl preziumuojama, kad jam tokia tvarka neabejotinai žinoma ( Lietuvos CPK 182 str. 1 p. ), ką patvirtina faktas, jog preliminariosios sutarties blanką ( su visomis spausdintinėmis sąlygomis ) paruošė jis. Dėl kitų ieškovo argumentų šiuo klausimu teismas nurodo, kad atsakovės reikalavimo grąžinti sodybos raktus nereiškimas ( ieškinio 16 p. – 4 l. ) nepatvirtina termino pratęsimo fakto, nes nei teisės normos, nei jų taikymo praktika to nenumato. Analogiškai vertinami ir atsakovės 2021 m. 03 mėn. 01 d. ( 19 l. ), 02 d. ( 20 l. ) ir 08 d. ( 25 l. ) el. laiškai. Sutarčių laisvės principas leidžia šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Preliminariosiose sutartyse nustatomas pagrindinių sutarčių sudarymo terminas nėra naikinamasis ( CK 1.117 str. 3 d. ir 6 d. ), todėl gali būti pratęsiamas ir jam pasibaigus, tačiau tik bendru šalių susitarimu. Todėl pagal įstatymo analogiją taikant CK 6.193 str. taisykles atsakovės el. laiškų turinys vertinamas tik kaip informacija apie pasibaigusį terminą ( o ne jo pratęsimo pripažinimas - 01 d. ir 02 d. ) bei pranešimas apie jo pasibaigimą ( 08 d. ). Pažymėtina, kad pats ieškovas 2021-03-24 el. laiške pripažino sumaišęs sutarties terminą ( buvo įsitikinęs, kad jis sueina vėliau nei 2020-12-31 – 24 l. ), kas visiškai prieštarauja jo versijai. Todėl faktas, kad pagrindinės sutarties sudarymo terminas buvo pratęstas, pripažįstamas neįrodytu ( Lietuvos CPK 185 str. 1 d. ).  

Dėl šalių kaltės

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais ( Lietuvos CK 6.38 str. ). Pagal Lietuvos CK 6.63 str. šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas ( 2 d. ). Tai reiškia, kad jeigu derybų metu šalys nepasiekia susitarimo ar vienai šaliai nepriimtinos kitos šalies siūlomos sąlygos, negalima jų versti tęsti derybas ar taikyti atsakomybę už sutarties nesudarymą. Tačiau šalis, kuri pradeda derybas ar derasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius ( 3 d. ). Analogiškai nustatyta, kad preliminariąją sutartį sudariusi šalis, nepagrįstai vengusi ar atsisakiusi sudaryti pagrindinę sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius ( CK 6.165 str. 4 d. ). Tai reiškia, kad po preliminariosios sutarties sudarymo, faktiškai toliau vykstant derybų dėl pagrindinės sutarties procesui, šalys gali ir nesudaryti pagrindinės sutarties. Tačiau priklausomai nuo priežasčių, dėl kurių pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, atsiranda teisė reikalauti nuostolių atlyginimo. Šalies atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu pagrindinė sutartis nesudaryta nepagrįstai ( atsisakyta ar vengta ją sudaryti ), šalis yra dėl to kalta ir tuo kitai šaliai padaryti nuostoliai.

Pagal CK 6.139 str. taisykles sprendžiant šį ginčą ( nes šalys skirtingai aiškina pagrindinės sutarties nesudarymo motyvus ), įvertintini tikrieji šalių ketinimai ( 1 d. ),  sutarties turinys ( esmė, tikslas, sudarymo aplinkybės, sąlygų tarpusavio ryšys ir įprastinės sąlygos – 2 d. ), šalių elgesys po sutarties sudarymo ( 5 d. ) ir kitos reikšmingos aplinkybės ( 3 d., 4 d. ). 

Preliminariosios sutarties turinys pagal pažodinį tekstą ( CK 6.193 str. 1 d. ) yra aiškus – fizinis asmuo ( atsakovė ) susitarė kitam fiziniam asmeniui ( ieškovui ) parduoti jai nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus nurodytomis sąlygomis ( dėl pagrindinės sutarties termino, kainos, šalių įsipareigojimų, atsakomybės ir kt. ). Tačiau kitos faktinės aplinkybės - tą patį turtą ieškovo vadovaujama bendrovė kaip tarpininkė pardavinėjo nuo 2016 metų; šiame procese ieškovė bendravo su kitu bendrovės darbuotoju ( 64, 120 l. ) ir nėra įrodymų, kad ji iki 2020-11-14 būtų pažinojusi ieškovą kaip bendrovės vadovą ar jis jai būtų tai nurodęs sudarant preliminariąją sutartį; ieškovą kaip atsiradusį pirkėją jai pristatė kitas bendrovės darbuotojas; dalį avanso ieškovas sumokėjo iš bendrovės sąskaitos, iš karto po sutarties sudarymo jis viešai paskelbė apie dar nenupirkto turto perpardavimą už žymiai didesnę kainą ( 49000 EUR vietoje 40000 EUR ), dėl to tarėsi su galimais pirkėjais ( pvz., J. K. sudarė sąlygas apžiūrėti sodybą ), paties ieškovo jokių veiksmų pagrindinei sutarčiai sudaryti neatlikimas ( bus aptarta toliau ) ir reikšmingų faktų pripažinimas ( jog neskubėjo sudaryti pirkimo sutarties, kad „nebūtų dvigubų mokesčių notarui“, jog „pirkėjai nemėgsta, kai turtą parduoda tarpininkai“ – Lietuvos CPK 187 str. 1 d. ), nebuvimas jokių įrodymų dėl tikslo turtą įsigyti savo reikmėms – leidžia konstatuoti, kad ieškovas, nors ir sudarė sutartį kaip fizinis asmuo savo reikmėms, tačiau faktiškai veikė kaip verslininkas su tikslu uždirbti turtą perparduodamas ( CK 6.193 str. ) ir tam pasinaudodamas jo vadovaujama bendrove ( jos turima informacija, lėšomis, jo pristatymu kaip atsiradusio pirkėjo ). Gi atsakovė, nors ir buvo praeityje sudariusi nekilnojamojo turto pardavimo preliminariąją sutartį, dėl kurios vyko ginčas teisme ( LITEKO sistemos duomenys apie bylą e2-5207-446/2019 ), turimų duomenų ( pvz., 144 l. ) akivaizdžiai nepakanka konstatuoti ją veikiant kaip verslininkę. Todėl teismas sutinka su atsakovės atstovo argumentais, jog tokioje situacijoje turi būti taikomos Lietuvos CK 6.193 str. 4 d. taisyklės dėl sutarties sąlygų aiškinimo jas pasiūliusios šalies ( ieškovo ) nenaudai ir vartotojo ( atsakovės, nes ieškovas veikė dvigubo naudojimo tikslais, tačiau vyraujant verslo tikslams – CK 6.228-3 str. 3 d. 1 p. ) naudai.

Nustatyta, kad po preliminariosios sutarties sudarymo ieškovė po 4 d. panaikino žymą NTR apie įsiskolinimą ir apie tai informavo ieškovą, jie 11 mėn. 26 d. bendravo telefonu, jai paskambinus 12-14 d. ieškovas nurodė sergąs ( pripažįstama ), išsiuntė ieškovui el. laiškus 2021 m. 03 mėn. 01 d., 02 d. ir 08 d., o 03-17 d. sodybą pardavė kitam asmeniui. Ieškovas prieš 2020-11-18 informavo atsakovę apie skolos žymą ir 2021-03-24 el. laišku nurodė sutinkantis pasirašyti pagrindinę sutartį. Tokį elgesį ieškovo atstovas vertina kaip abiejų šalių nerodymą iniciatyvos sudaryti pagrindinę sutartį, t. y. abipusę kaltę. Su tokiu vertinimu teismas nesutinka dėl sekančių motyvų. Visų pirma, kaip minėta, tikrieji atsakovės ketinimai buvo turtą parduoti, ką ji ir padarė ne tik pasibaigus preliminariosios sutarties galiojimo terminui, bet ir papildomai tris kartus informavusi ieškovą, kuris atsakymo nepateikė. Sutiktina su ieškovo atstovo argumentu, kad atsakovės veiksmai nebuvo pakankamai intensyvūs ( tam tikrais laikotarpiais ir ji nesiėmė jokių veiksmų, pasiteisindama užimtumu darbe, sveikatos problemomis – 108-11 l., ieškovo skambučio laukimu ir kt. ) ar vienareikšmiškai patvirtinantys tokį siekį ( pvz., sandorio laiko suderinimas su notaru ir raštiškas ieškovo informavimas apie tai ). Visgi tokį elgesį, įvertinus nurodytus jo motyvus ( pvz., kad ieškovas jai žadėjo pasveikęs perskambinti, ko jis neginčija nepadaręs; ji laukė, nes sužinojo, kad jis yra šios srities profesionalas, kt. ), teismas laiko pakankamu konstatuoti, jog atsakovė ėmėsi bent minimalių veiksmų pagrindinei sutarčiai sudaryti. Pažymėtina, kad ji turtą kitam asmeniui pardavė 2021-03-17, prieš tai parašiusi ieškovui tris el. laiškus, iš jų du – dar iki ieškovui surandant pirkėją A. K., kuris su ieškovu susisiekė 03-06 d. ( 21-23, 45 l. ). Be to, atsakovės nurodomas kitas reikšmingas aplinkybes ( jog sakė jai negalintis sudaryti sutarties, nes izoliuojasi dėl draugės ligos, po to sirgo pats ir kt. ) atsakovas pripažino.

Gi, kaip minėta, ieškovo tikrieji ketinimai buvo uždirbti turtą perparduodant, todėl jis neturėjo būti suinteresuotas pagrindinės sutarties sudarymu iki savo pirkėjo suradimo ( kaip pats nurodė, „kad nebūtų dvigubų mokesčių notarui“ ). Tai patvirtina įvykių seka – iš karto po preliminariosios sutarties sudarymo jis paskelbė turtą per/parduodantis už žymiai didesnę kainą ( kas visiškai atitinka jo vadovaujamos bendrovės veiklos pobūdį ), nesiėmė jokių veiksmų pagrindinei sutarčiai sudaryti iki pat 2021-03-24 ( kai turtas jau buvo parduotas ) ir kt. Argumentai dėl žymos apie įsiskolinimą įtakos ( pvz., ieškinio 4 p. – 1-2 l. ) yra paneigti savalaikiu ( praėjus tik 4 d. po preliminariosios sutarties sudarymo ) jos išregistravimu ( 2020-11-18 - 102 l. ) ir ieškovo informavimu apie tai ( 67 l., kt. ). Nors atsakovę apie žymą dėl įsiskolinimo informavo ieškovas, teismas to fakto nevertina kaip patvirtinančio jo siekį sudaryti pagrindinę sutartį, nes žymos panaikinimas jam buvo naudingas pačiam pardavinėjant turtą, o po jos išregistravimo jis jokių veiksmų pagrindinei sutarčiai sudaryti nebeatliko. Dėl kitų ieškovo nurodomų aplinkybių ( jog izoliavosi dėl draugės ligos, po to pats sirgo Covid-19, vėliau sugedo telefonas, dėl ko negalėjo naudotis el. paštu ), įvertinus pateiktus įrodymus ( tik nedarbingumo pažymėjimas dėl epideminės situacijos – 18 l. ), teismas konstatuoja, kad kiekviena iš jų savaime nėra nei ypatingos, nei neįtikėtinos ( nebent negalėjimas naudotis el. paštu, nes jis akivaizdžiai nesusijęs su konkrečiu įrenginiu ). Tačiau jų visuma, papildomai įvertinus įvykių seką ( aptarta aukščiau ), teismui leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą tokių faktų visumos nesant nei esant ( per daug vienareikšmiškai kryptingų sutapimų, nesant nei juos patvirtinančių įrodymų, nei įrodymų apie bet kokius ieškovo veiksmus, rodančius siekį sudaryti sutartį nuo 2020-11-18 iki 2021-03-24 ). Argumentas dėl su pandemija susijusių judėjimo tarp savivaldybių ribojimo įtakos prieštarauja visiems žinomoms aplinkybėms ( vykimas sandoriams pas notarą buvo leidžiamas – Lietuvos CPK 182 str. 1 p. ). Be to, jį ieškovas pirmą kartą nurodė tik 2021-03-24 el. laiške, kurio turinys prieštaringas ( kartu nurodyta, jog pats sumaišė sutarties terminą ir negavo iš atsakovės rašytinio pranešimo dėl notarų biuro, į kurį turėtų atvykti - 24 l. ). Apie kitas reikšmingas aplinkybes ( ar ieškovas nurodomu laikotarpiu nesudarinėjo kitų sandorių, ar tuo tikslu nevyko į kitas savivaldybes ir pan. ) duomenų nėra. Todėl konstatuojama, kad ieškovo veiksmai ( pirkėjo ieškojimas turto perpardavimui, net preliminariosios sutarties terminui pasibaigus ) ir neveikimas ( jokių veiksmų nesiėmimas pagrindinei sutarčiai sudaryti ) buvo pagrindinės sutarties nesudarymo priežastis ( CK 6.165 str. 4 d. ).

Taip pat nustatyta ( nes kitokių įrodymų nėra ), kad sudarydamas preliminariąją sutartį ieškovas nuslėpė esąs turtą prieš tai pardavinėjusios bendrovės vadovas, po to slėpė ( neinformavo atsakovės ) turto perpardavimo faktą ir kitas reikšmingas aplinkybes ( žymiai didesnę kainą perparduodant, atsakovės leidimu padarytų namo vidaus nuotraukų panaudojimą skelbimuose, kt. ). Tai patvirtina ne tik atsakovės ( jog žinodama, kad jis yra perpardavinėtojas, jį nebūtų sutikusi sumažinti kainą ar išvis parduoti sodybą ), bet ir ieškovo ( jog veikloje stengiasi neafišuoti esantis tarpininkas, nes žmonės to nemėgsta ) paaiškinimai. Tuo jis akivaizdžiai pažeidė preliminariosios sutarties 2.1.7 p. ( dėl atskleidimo visos žinomos informacijos ir klaidinančios informacijos nepateikimo ) ir 3.4.3 p. ( dėl perpardavimo jam nuosavybės teise neperėjusio turto ), Lietuvos CK 6.163 str. 3 d. ( dėl sąžiningumo kriterijų neatitinkančių veiksmų ), 4 d. ( dėl informacijos atskleidimo ) bei CK 6.228-4 str. 5 d.   ( dėl sutarties sudarymui turėjusių įtakos aplinkybių ) reikalavimus. Todėl konstatuojama, kad pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės ( nesąžiningumo sudarant preliminariąją sutartį ir vengimo sudaryti pagrindinę sutartį ), dėl ko jis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius ( CK 6.165 str. 4 d. ).

Dėl nuostolių dydžio  

Išsprendus kaltės klausimą ieškovo reikalavimas grąžinti sumokėtą avansą nors ir skirtingais pagrindais ( nepadarius nuostolių pagal CK 6.165 str. 4 d. arba mažinant iki realių nuostolių , t. y. 0 EUR, pagal CK 6.73 str. 2 d. ) grindžiamas ta pačia faktine aplinkybe – jog nesudarius pagrindinės sutarties atsakovė jokių nuostolių nepatyrė; priešingai - nepraėjus 3 mėn. nuo termino pabaigos turtą pardavė už didesnę kainą. Su tokiu ieškovo argumentu teismas nesutinka dėl sekančių motyvų.

Preliminariojoje sutartyje nustatyta, kad dalį kainos – 5000 EUR avansą – pirkėjas sumoka ( dalimis ) per 3 d. nuo sutarties pasirašymo dienos ( 3.4.2.1 p. ). Jei pagrindinė sutartis iki numatyto termino pabaigos nebus pasirašyta dėl pirkėjo kaltės, tai jo sumokėtas avansas liks pardavėjui kaip šalių aptartas pardavėjo patirtų minimalių nuostolių atlyginimas ( 5.3 p.). Sutartyje nurodyti netesybų dydžiai yra ekonomiškai pagrįsti, visiškai atitinka jų interesus, neprieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams ir atitinka iš anksto šalių įvertintus minimalius nukentėjusios šalies nuostolius dėl sutarties neįvykdymo ( 5.5 p. ). Šių sąlygų visuma vienareikšmiškai patvirtina buvus šalių susitarimą ( Lietuvos CK 6.193 str. ) dėl konstatuojamųjų netesybų dydžio. Sutarčių laisvės principas leidžia šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, išskyrus prieštaraujančias įstatymams ( Lietuvos CK 6.156 str. 1 d. ). Teismas dėl ieškovo atstovo argumentų šiuo klausimu ( kad reikia įrodinėti realių nuostolių dydį, atsižvelgti į atsakomybės pardavėjui nebuvimą, jo faktinį dvigubą praturtėjimą ir kt. ) konstatuoja, kad kitomis aplinkybėmis ( jei preliminariąją sutartį būtų sudarę du fiziniai asmenys savo reikmėms, ją sudarant abu būtų sąžiningi ir kt. ) šie argumentai būtų reikšmingi. Tačiau šioje byloje nustatyta, kad preliminariąją sutartį ieškovas sudarė faktiškai kaip verslininkas. Tiek ją sudarydamas, tiek po to jis buvo nesąžiningas ( nuslėpė veikiąs kaip verslininkas, pasinaudodamas bendrove, bandė nenupirktą turtą perparduoti, net ir pasibaigus sutarties terminui, kt. ). Be to, sutarties blanką pateikė ( t. y. visas jos sąlygas, išskyrus kainą, terminą ir avanso dydį ) iš anksto nustatė pats ieškovas. Būdamas šios srities profesionalas, dėl ko jam negalėjo būti nežinomos ir nesuprantamos preliminarios sutarties sąlygos ir nepagrįsto vengimo vykdyti sutartinius įsipareigojimus teisinės pasekmės ( kas konstatuota dar 2020-01-07 Marijampolės apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2-49-714/2020 – LITEKO sistemos duomenys, 142 l. ), jis pats iš anksto nustatė pirkėjo atsakomybės sąlygas ir jas prisiėmė, sumokėdamas avansą. Todėl teismas sutinka su atsakovės atstovo argumentu, kad tokioje situacijoje nuostolių dydžio klausimas neturi būti sprendžiamas. Priešingu atveju išeitų, jog verslininko pasiūlymu susitarus dėl konstatuojamųjų ( t. y. neįrodinėtinų ) netesybų dydžio, jų taikymo procese ši sąlyga nebegalioja ir pereinama jų prie įrodinėjimo, taip faktiškai netinkamai apribojant vartotojo teises verslininko atžvilgiu tuo atveju, kai šis neįvykdo sutartyje numatytų įsipareigojimų, kas prieštarauja imperatyviems Lietuvos CK 6.228-4 str. 2 d. 2 p. reikalavimams. Papildomai dėl ieškovo atstovo argumentų ( tik kiek tai susiję su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymu – Lietuvos CK 1.5 str. ) teismas konstatuoja sekančias aplinkybes. Nustatyta, kad turtą atsakovė pardavė už didesnę nei sutarta preliminariojoje sutartyje ( 4000 EUR ) kainą ( 45000 EUR ). Tačiau taip pat nustatyta, kad tiek iki preliminariosios sutarties sudarymo, tiek po to buvo viešai skelbiama turtą parduodant už maždaug 49000 EUR, atsakovė jį norėjo parduoti už 45000 EUR ir galiausiai už tokią sumą pardavė. Todėl būtent tokia kaina – apie 45000 EUR - laikytina realia. G šalių sulygta preliminariojoje sutartyje kaina yra ženkliai mažesnė. Todėl nėra pagrindo vertinti kritiškai atsakovės nurodytas aplinkybes ( jog ji norėjo gauti 45000 EUR kainą, tačiau ieškovui pavyko nusiderėti iki 40000 EUR; jei būtų žinojusi, kad jis yra perpardavinėtojas, būtų nesutikusi ir pan. ). Teismo vertinimu, teisingumo ir sąžiningumo prasme tai reiškia, kad ieškovui nesąžiningai buvo pavykę nusiderėti dėl mažesnės kainos, o atsakovė jį vėliau pardavė už realią kainą, dėl ko nurodomo dvigubo praturtėjimo nėra ( nėra tik nuostolių dėl sulygtos per mažos kainos ). Dėl kito argumento ( jog ieškovas turtą ilgą laiką pardavinėjo, galiausiai surado pirkėją, bet nieko neuždirbo, net prarado savo pinigus ) konstatuojama, kad ankstesni bendrovės ir atsakovės santykiai su šalių ginču nėra susiję, o pats ieškovas po preliminariosios sutarties sudarymo turtą pardavinėjo neteisėtai ir nesąžiningai, todėl svarstyti tokios veiklos atlyginimo klausimą nėra pagrindo. Dėl argumento ( jog draudžiama uždirbinėti iš baudų ) pažymima, kad netesybos įstatyme yra numatytos ne kaip uždarbis, o kaip sankcija kaltininkui už netinkamą prievolės vykdymą ( Lietuvos CK 6.71 str. ). Teismo vertinimu, kaip tik priešingas situacijos traktavimas akivaizdžiai neatitiktų nei sąžiningumo principo, nei bendrųjų sutartiniams santykiams keliamų reikalavimų – ieškovui nesąžiningai perpardavinėjant svetimą turtą, tačiau nepavykus to padaryti, jam būtų sugrąžintos visos sumokėtos sumos, nepatiriant jokių neigiamų pasekmių. Kitus šalių argumentus ( dėl neturėjimo įtakos, kas perka turtą – asmuo ar įmonė; dėl pinigų reikėjimo automobiliui pirkti, kt. ) teismas laiko nereikšmingais ginčo sprendimui ir neaptaria. Todėl konstatuojama, kad pagal nustatytas aplinkybes šalių ginče sumažinti netesybas nėra pagrindo ( Lietuvos CK 6.73 str. 2 d. ) ir ieškovas privalo atsakovei atlyginti padarytus neįrodinėtinus nuostolius, kurių dydis nurodytas preliminariosios sutarties 5.3 p., dėl ko ieškinys ( o kartu ir reikalavimas dėl procesinių palūkanų - Lietuvos CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. ) atmestinas.

Atmetant ieškinį ieškovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis ( 10 l. ) ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti ( 48, 87, 118 l. ) – iš atsakovės nepriteisiamos; atsakovei pagal prašymą ( 113-114 l. ) iš ieškovo priteisiama 847 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti ( 69, 115-116 l., Lietuvos CPK 93 str. ). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už minimalią valstybei priteistiną sumą ( Lietuvos CPK 96 str. 6 d. ).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos CPK 268 - 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovo L. A. ieškinį atsakovei A. V. dėl avanso arba netesybų permokos priteisimo atmesti.

Priteisti iš ieškovo L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 847 EUR ( aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus ) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėjas                             Vidmantas Rudaitis