Civilinė byla Nr. e2-435-910/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00342-2021-9
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 26 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Istpro“ ir atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 4 d. nutarties atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Lideres“. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 6 d.
2. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, o pareiškėjos UAB „Istpro“ pareikštą 4 756 418,77 Eur reikalavimą, atsižvelgdamas į nemokumo administratorės ir kitų kreditorių pareikštus prieštaravimus, išskyrė nagrinėti atskiroje civilinėje byloje.
3. Pareiškėja UAB „Istpro“ prašė įtraukti ją į BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių sąrašą ir patvirtinti 4 756 418,77 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Nurodė, kad BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 4 756 418,77 Eur skolą pareiškėjai patvirtina 2013 m. kovo 4 d. statybos rangos sutartis, 2013 m. lapkričio 14 d. susitarimas dėl skolos pagal statybos rangos sutartį dengimo ir atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktai bei PVM sąskaitos faktūros. Pagal statybos rangos sutartį pareiškėja atliko statybos darbų už 1 643 767,41 Eur sumą. Kitą reikalavimo dalį sudaro už pagrindinę skolą apskaičiuotos 2013 m. lapkričio 14 d. susitarime numatytos palūkanos ir rangos sutartyje sulygti delspinigiai. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-2025-1122/2021 esantys duomenys patvirtina, kad bankrutuojanti įmonė pareiškėjai 2012-2013 m. yra sumokėjusi 760 000 Lt (220 111,21 Eur), tačiau ši suma sumokėta pagal 2012 m. balandžio 11 d. reikalavimų perleidimo sutartį. Be to, baudžiamojoje byloje pateikti 2012 m. gruodžio 12 d. – 2013 m. spalio 17 d. kasos pajamų orderių blankai, kuriuose nurodyta, jog atsakovė pareiškėjai sumokėjo 655 500 Lt (189 845,92 Eur), nėra pasirašyti, yra išlikusios abi šių blankų dalys (taip pat ir kasos pajamų orderio kvitas, kuris turi būti perduotas pinigų mokėtojui), todėl šie kasos pajamų orderių blankai negali būti laikomi atsiskaitymo dokumentais.
4. Nemokumo administratorė UAB „Lideres“ prašė patvirtinti pareiškėjos nurodytą pagrindinę skolą su palūkanomis, o dėl delspinigių spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad pagal pareiškėjos pateiktą statybos rangos sutartį bankrutuojanti įmonė buvo įsipareigojusi sumokėti 1 653 767,41 Eur už tinkamai atliktus darbus, tačiau reiškiamas 4 756 418,77 Eur dydžio reikalavimas yra beveik tris kartus didesnis. Didžiąją kreditorės pareikštų reikalavimų dalį sudaro apskaičiuotos palūkanos ir delspinigiai. Už visą skolos ir palūkanų sumą yra skaičiuojami 0,2 proc. dydžio delspinigiai, todėl teismas turėtų nuspręsti, ar šalių sulygtos netesybos atitinka teismų praktikoje nustatytus sąžiningumo reikalavimus. Kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjos vadovas I. K., pati UAB „Istpro“, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ su buvusiu vadovu R. B. ir S. R. yra kaltinamieji Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-2025-1122/2021, neturi jokios įtakos kreditorinio reikalavimo pagrįstumui nustatyti. Pareiškėja teismui yra pateikusi PVM sąskaitas faktūras, pagrindžiančias finansinį reikalavimą, šios sąskaitos iš tikrųjų galėjo būti išrašytos. Finansinis reikalavimas nėra pateiktas pavėluotai, nes pirminis reikalavimas pateiktas 2021 m. rugsėjo 30 d.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 4 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Istpro“ prašymo netenkino ir nepatvirtino 4 756 418,77 Eur dydžio finansinio reikalavimo BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėja UAB „Istpro“ 4 756 418,77 Eur dydžio reikalavimą grindė su BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2013 m. kovo 4 d. sudaryta statybos rangos sutartimi, pagal kurią UAB „Istpro“ įsipareigojo atlikti statybos darbus BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ objektuose – (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), taip pat 2013 m. lapkričio 14 d. susitarimu dėl skolos pagal 2013 m. kovo 4 d. statybos rangos sutartį dengimo, kuriuo šalys pripažino, kad UAB „Istpro“ atliko statybos darbų už 5 710 129,10 Lt (1 653 767,70 Eur) sumą, tačiau UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ už juos neatsiskaitė. Susitarimo 2 punkte numatyta, kad, be rangos sutartyje numatytų delspinigių, už skolos sumą bus skaičiuojamos 12 proc. dydžio metinės palūkanos. UAB „Istpro“ reikalavimas susideda iš 1 653 767,70 Eur dydžio skolos už atliktus pagal rangos sutartį darbus ir 3 102 651,07 Eur dydžio apskaičiuoti delspinigiai bei palūkanos.
7. Pagal byloje esančių atliktų darbų aktų duomenis darbų buvo atlikta iš viso už 5 710 130,10 Lt (1 653 767,99 Eur). Atliktų darbų aktuose nurodyti darbai atitinka darbus, nurodytus rangos sutarties priedo Nr. 2 sąmatose. Pareiškėja taip pat pateikė penkias PVM sąskaitų faktūrų kopijas, kuriose nurodyta, kad jas išrašė direktorius I. K., prie žodžių „sąskaitą gavo“ yra parašas, tačiau nenurodytas pasirašęs fizinis asmuo, jo pareigos. Ne visose sąskaitose išvardinti atlikti darbai, 2013 m. liepos 31 d. sąskaita Nr. IST 020 – nepasirašyta.
8. Teismas, susipažinęs su Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-263-1122/2022 esančiu kaltinamuoju aktu, nustatė, kad dokumentų klastojimu, apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymu, siekiu neteisėtai įgyti kuo didesnę ES paramą ir valstybės lėšų sumą bei nepagrįstai suformuoti kuo didesnį PVM atskaitos likutį, visiškai neinvestuojant nuosavų lėšų, buvo kaltinami fiziniai ir juridiniai asmenys, tarp jų – ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, UAB „Istpro“ bei jų vadovai. Kaltinamajame akte taip pat nurodyti tirti ir nustatyti UAB „Istpro“, jos vadovo I. K. bei faktiniu įmonės vadovu laikomo S. R. nusikalstami veiksmai laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2014 m. Būtent šiuo metu ir buvo sudaryti nagrinėjamoje byloje vertinami dokumentai: rangos sutartis, atliktų darbų perdavimo aktai, išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir 2013 m. lapkričio 14 d. susitarimas. Kaltinamajame akte nurodyta aplinkybė, jog I. K. kaltinamas tuo, kad jis pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo, apgaule įgijo didelės vertės turtą, t. y. 2014 m. liepos 3 d. pasirašė fiktyvią reikalavimo teisės perleidimo sutartį ir 2018 m. lapkričio 28 d. pateikė žinomai suklastotus dokumentus BUAB „GJ baldai“ nemokumo administratoriui, kuris juos pateikė Vilniaus apygardos teismui, šis patvirtino fiktyvius UAB „Istpro“ finansinius reikalavimus BUAB „GJ baldai“.
9. Kaltinamajame akte nenurodyta, kad būtų tirti ar vertinti nagrinėjamoje byloje pateikti dokumentai: sutartys ir PVM sąskaitos faktūros. Tačiau teismas padarė išvadą, kad aptarti kaltinimai ir baudžiamojoje byloje tiriamos aplinkybės yra pakankamas pagrindas reikalauti iš UAB „Istpro“ itin detalių ir tikslių duomenų, kurie pagrįstų, jog rangos sutartyje ir atliktų darbų aktuose nurodyti darbai buvo atlikti, o atliktų darbų ir panaudotų medžiagų vertė tikrai buvo artima nurodytiems darbų sąmatose, atliktų darbų aktuose ir PVM sąskaitose faktūrose.
10. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 21 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją UAB „Istpro“ pateikti delspinigių detalizaciją, PVM sąskaitų faktūrų originalus, įrodymus apie statybos darbų pradžią ir pabaigą objektuose – statant parduotuvę „Iki“ (duomenys neskelbtini), ir remontuojant pastatą (duomenys neskelbtini), paaiškinti, kodėl visose sąskaitose sumos nurodytos litais, o 2013 m. rugsėjo 30 d. sąskaitoje faktūrose suma nurodyta eurais. Pareiškėja per teismo nustatytą terminą įvardytų dokumentų nepateikė, nenurodė jokių šių įrodymų nepateikimo priežasčių, neprašė išreikalauti šių įrodymų iš kitų asmenų. Nemokumo administratorė taip pat nepasisakė dėl teismo prašomų pateikti dokumentų, t. y. ar jai buvo perduoti PVM sąskaitų faktūrų originalai, ar statybos darbai realiai buvo vykdomi. Pareiškėja UAB „Istpro“ ne tik nepateikė PVM sąskaitų faktūrų originalų, tačiau nepateikė ir jokių duomenų apie rangos sutartyje nurodytų objektų realiai vykdytą statybą ir remontą (pastatų nuotraukų, medžiagų užsakymo dokumentų, dirbusių darbuotojų sąrašo ir kt.), nepaaiškino, kodėl negali jų pateikti.
11. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas nusprendė, kad pareiškėja neįrodė, jog rangos sutartyje nurodyti darbai tikrai buvo atlikti, taigi neįrodė ir savo reikalavimo teisės į 1 653 767,70 Eur dydžio skolą už atliktus darbus. Susitarimas, pagal kurį pareiškėja apskaičiavo ir reikalauja 3 102 651,07 Eur dydžio delspinigių bei palūkanų, buvo sudarytas remiantis aplinkybe, jog 1 653 767,70 Eur vertės darbai pagal rangos sutartį buvo atlikti. Pripažinus, kad pareiškėjos reikalavimas dėl 1 653 767,70 Eur skolos yra nepagrįstas, atitinkamai nepagrįstu pripažintas ir reikalavimas dėl delspinigių bei palūkanų.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
12. Atskirajame skunde atsakovė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Lideres“, prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti kreditorės UAB „Istpro“ finansinį reikalavimą dėl pagrindinės prievolės (1 653 767,70 Eur) ir teismo nuožiūra patvirtinti teisingumo bei protingumo principus atitinkančią palūkanų ir (ar) delspinigių sumą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Byloje nėra jokių duomenų, kuriais remdamasis teismas galėtų daryti išvadą, kad statybos darbai, dėl kurių pasirašyti atliktų darbų aktai ir išrašytos PVM sąskaitos faktūros, būtų neatlikti. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad baudžiamojoje byloje būtų nagrinėjamas būtent šioje civilinėje byloje pateiktų atliktų darbų aktų ir PVM sąskaitų faktūrų realumas ir (ar) teisėtumas.
12.2. Į bylą pateiktas sąskaitų apyvartos žiniaraštis laikytinas apskaitos registru ir buhalterinės apskaitos dokumentu. Žiniaraštyje matyti, kad jo autentiškumą patvirtina Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) žyma apie kopijų autentiškumą, atlikta dar 2016 m.; atliekant FNTT patvirtintų dokumentų palyginimą su pareiškėjos į bylą pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis, jokių neatitikčių nenustatyta. Atliekant į bylą pateiktų PVM deklaracijų ir PVM sąskaitų faktūrų palyginimą, taip pat nenustatyta neatitikčių ar prieštaravimų. Dėl to darytina išvada, kad PVM sąskaitos faktūros, kuriomis pareiškėja grindžia savo reikalavimą, yra pateiktos mokesčių administratoriui, PVM yra apskaičiuotas ir deklaruotas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nustatyta tvarka.
12.3. Teismas nepateikė jokių argumentų, kaip baudžiamoji byla gali daryti įtaką šioje civilinėje byloje nagrinėjamo kreditorinio reikalavimo dydžiui.
12.4. Kadangi pagrindinės prievolės egzistavimo faktas nekelia abejonių, teismas turėjo spręsti ir palūkanų bei delspinigių patvirtinimo klausimą, atsižvelgdamas į CK 6.73 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą netesybų mažinimo institutą.
13. Pareiškėja UAB „Istpro“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį tenkinti iš dalies – patvirtinti UAB „Istpro“ finansinį reikalavimą dėl pagrindinės prievolės (1 653 767,70 Eur), o kitą skundo dalį atmesti ir klausimą dėl palūkanų ir delspinigių dalies (3 102 651,07 Eur) išspręsti iš esmės – patvirtinti kreditorinį reikalavimą visa apimtimi. Nurodo šiuos argumentus:
13.1. Atsakovė neginčijo pareiškėjos atliktų darbų fakto, o pareiškėjos finansinis reikalavimas yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, kurie nenuginčyti kitais byloje esančiais įrodymais, todėl turėjo būti patvirtintas.
13.2. Atsižvelgiant į skolos laikotarpį (2013-2021 metai), skolos dydį, palūkanų norma laikytina sąžininga šalių atžvilgiu, nes atsakovės prievolės įvykdymui užtikrinti netaikyta jokia prievolės užtikrinimo priemonė, o tokios nesant pareiškėjai kyla didesnė rizika neatgauti skolos. Šalių nustatytos palūkanos atlieka kompensacinę funkciją, t. y. palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Palūkanų apskaičiavimo mechanizmą šalys nustatė 2013 m. lapkričio 14 d. susitarimo 3 punkte.
13.3. Delspinigių dydis nustatytas šalių sudarytoje statybos rangos sutartyje – 0,2 proc. už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną. Pareiškėja, remdamasi CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu, apskaičiavo delspinigius už 180 dienų laikotarpį. Delspinigiai apskaičiuoti nuo pagrindinės skolos dalies už kiekvieną išrašytą PVM sąskaitą faktūrą.
14. Atskirajame skunde pareiškėja UAB „Istpro“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje patvirtinti UAB „Istpro“ 4 756 418,77 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Pareiškėjos prašomas patvirtinti finansinis reikalavimas pagrįstas rašytiniais įrodymais, dėl to turėjo būti patvirtintas.
14.2. Teismas skundžiama nutartimi iš esmės pripažino, kad darbai pagal statybos rangos sutartį, už kuriuos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ neatsiskaitė, yra atlikti. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad „Iš viso darbų buvo atlikta už 5 710 130,10 Lt (1 653 767,99 Eur). Atliktų darbų aktuose nurodyti darbai atitinka darbus, nurodytus Rangos sutarties priedo Nr. 2 sąmatose“. Taigi, nors teismas pripažino, kad darbai yra atlikti, tačiau nutarė netvirtinti finansinio reikalavimo, dėl to pareiškėja praranda galimybę gauti atsiskaitymą už atliktus darbus.
14.3. Skundžiamoje nutartyje keliamos nepagrįstos abejonės dėl pareiškėjos išrašytų PVM sąskaitų faktūrų. Teiginys, kad 2013 m. liepos 31 d. sąskaita Nr. IST 020 nėra pasirašyta, neturi teisinės reikšmės, nes pareiškėja neprivalėjo pasirašinėti PVM sąskaitų faktūrų. Be to, darbų perdavimas įformintas į bylą pateiktais atliktų darbų aktais ir PVM sąskaitomis faktūromis. Tai, kad atsakovė nepasirašė visų PVM sąskaitų faktūrų, nereiškia, jog darbai nebuvo atlikti ir perduoti atsakovei. Atsakovės parašo PVM sąskaitoje faktūroje nebuvimas tėra formalumas.
14.4. Teismas nepagrįstai rėmėsi kaltinamuoju aktu. Jame nėra duomenų, kad būtų vertinti ar tirti nagrinėjamoje byloje pateikti dokumentai, pagrindžiantys pareiškėjos finansinį reikalavimą – sutartys, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktai ir PVM sąskaitos faktūros. Taigi kaltinamasis aktas nepaneigia atliktų statybos darbų fakto.
14.5. Teismas peržengė civilinės bylos nagrinėjimo ribas, nurodydamas, kad pareiškėjos direktorius kaltinamas tuo, jog 2014 m. liepos 3 d. pasirašė fiktyvią reikalavimo teisės perleidimo sutartį ir 2018 m. lapkričio 28 d. pateikė žinomai suklastotus dokumentus BUAB „GJ baldai“ nemokumo administratoriui, kuris juos pateikė Vilniaus apygardos teismui, o šis patvirtino fiktyvius UAB „Istpro“ finansinius reikalavimus BUAB „GJ baldai“ bankroto byloje. Šios aplinkybės nesusijusios su nagrinėjamoje byloje prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo pagrindais ir (ar) dydžiu.
14.6. Teismas nevertino kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, tarp jų – buhalterinės apskaitos dokumentų, kurie patvirtina PVM sąskaitų faktūrų ir kitų pareiškėjos pateiktų dokumentų realumą, net ir nesant pateiktų PVM sąskaitų faktūrų originalų, t. y. nevertino sąskaitų apyvartos žiniaraščio, PVM deklaracijų.
14.7. Teismas, vertindamas pareiškėjos pateiktą delspinigių ir palūkanų apskaičiavimą, turėjo atlikti elementarius aritmetinius veiksmus, kuriuos atlikus būtų padaryta vienareikšmė išvada, kad pareiškėjos 4 756 418,77 Eur finansinis reikalavimas, įskaitant 3 102 651,07 Eur dydžio delspinigius ir palūkanas, yra pagrįstas ir turi būti patvirtintas.
15. Atsakovė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Lideres“, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį tenkinti (teismo nuožiūra patvirtinti teisingumo ir protingumo principus atitinkančią palūkanų ir (ar) delspinigių sumą). Nurodo šiuos argumentus:
15.1. Pareiškėjos prašomas patvirtinti finansinis reikalavimas pagrįstas rašytiniais įrodymais, dėl to turėjo būti patvirtintas. Teismas visiškai nepagrįstai rėmėsi kaltinamuoju aktu, kuriame nėra neigiamas atliktų statybos darbų faktas ir kaltinamajame akte pareiškėjos pateikti reikalavimą pagrindžiantys dokumentai netiriami.
15.2. Administratorė nematė poreikio savo iniciatyva pasisakyti dėl PVM sąskaitų faktūrų originalų (ne)pateikimo, nes, vertinant visumą pateiktų dokumentų, tarp jų – sąskaitų apyvartų žiniaraštį, PVM deklaracijas, administratorei nekilo abejonių dėl PVM sąskaitų faktūrų realumo ir jose nurodytų duomenų teisingumo bei atitikties tikrovei.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
17. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirųjų skundų ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskiruosius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
18. Atskirieji skundai paduoti dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos UAB „Istpro“ prašymas dėl finansinio reikalavimo, kildinamo iš šalis siejusių statybos rangos teisinių santykių, patvirtinimo BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas kreditoriaus finansinio reikalavimo bankroto byloje patvirtinimas, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
Dėl finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo
19. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 1-2 dalys).
20. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditorinio reikalavimo pagrįstumo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga. Kreditoriaus pareikštų reikalavimų pirminį patikrinimą atlieka bankrutuojančios bendrovės administratorius pagal kreditoriaus bei bendrovės pateiktus apskaitos dokumentus, ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas. Dėl administratoriaus ginčijamo reikalavimo tvirtinimo teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami. Taip sudaromos realios galimybės taikyti rungimosi principą, nes tiek administratoriui, tiek kreditoriui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).
21. Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima išvada, kad šis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Atsižvelgiant į viešojo intereso buvimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2013; 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-660/2018). Taigi dėl bankroto bylose egzistuojančio viešojo intereso teismas turi pareigą imtis priemonių, kad nebūtų patvirtinti nepagrįsti kreditorių reikalavimai ir būtų apsaugoti tiek visų kreditorių, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesai. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus.
22. Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012). Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).
23. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).
24. Pažymėtina, kad civilinių bylų procese yra taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (lot. onus probandi), pagal kurią įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-540/2009, kt.).
25. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė pareiškėjos UAB „Istpro“ prašymą dėl 4 756 418,77 Eur dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje, iš esmės motyvuodamas tuo, kad pareiškėja nepateikė PVM sąskaitų faktūrų originalų, duomenų apie realiai vykdytą rangos sutartyje nurodytų objektų statybą ir remontą (pastatų nuotraukų, medžiagų užsakymo dokumentų, dirbusių darbuotojų sąrašo ir kt.), t. y. pareiškėja neįrodė, jog rangos sutartyje nurodyti darbai tikrai buvo atlikti, todėl neįrodė ir savo reikalavimo teisės į 1 653 767,70 Eur dydžio skolą už atliktus darbus.
26. Apeliantės (tiek pareiškėja, tiek atsakovė, atstovaujama nemokumo administratorės) atskiruosiuose skunduose nurodo, kad prašomas patvirtinti finansinis reikalavimas dėl pagrindinės skolos už atliktus darbus yra pagrįstas rašytiniais įrodymais (statybos rangos sutartimi, susitarimu dėl skolos pagal statybos rangos sutartį dengimo, sąskaitų apyvartos žiniaraščiu, atliktų darbų aktais, PVM deklaracijomis, PVM sąskaitomis faktūromis), todėl turėjo būti patvirtintas.
27. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja UAB „Istpro“ ir atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2013 m. kovo 4 d. sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią rangovė (pareiškėja) įsipareigojo atlikti statybos darbus užsakovės (atsakovės) objektuose – (duomenys neskelbtini). Šalys 2013 m. lapkričio 14 d. pasirašė susitarimą dėl skolos pagal 2013 m. kovo 4 d. statybos rangos sutartį dengimo, kurio 1 punkte užsakovė (atsakovė) pripažino, kad pagal 2013 m. kovo 4 d. statybos rangos sutartį yra skolinga rangovei (pareiškėjai) 5 710 129,10 Lt. Pagal 2013 m. kovo 4 d. statybos rangos sutarties priedų Nr. 1 ir 2 duomenis objekto (duomenys neskelbtini), objektinė sąmata – 758 121,20 Lt, o objekto PC „IKI“ (duomenys neskelbtini), objektinė sąmata – 4 955 058,72 Lt. Iš atliktų darbų aktų už 2013 m. balandžio, gegužės, birželio, rugsėjo mėnesius kopijų matyti, kad rangovė (pareiškėja) nurodytuose dviejuose objektuose atliko darbų už bendrą 5 698 393,10 Lt sumą. Atliktų darbų aktuose nurodyti darbai atitinka darbus, nurodytus objektinėse sąmatose.
28. Pareiškėja UAB „Istpro“ savo finansiniam reikalavimui pagrįsti taip pat pateikė penkias PVM sąskaitų faktūrų kopijas: 2013 m. balandžio 30 d. Nr. IST 006, pagal kurią mokėtina suma – 1 590 196,61 Lt, 2013 m. gegužės 31 d. Nr. IST 008, pagal kurią mokėtina suma – 1 373 862,81 Lt, 2013 m. birželio 28 d. Nr. IST 010, pagal kurią mokėtina suma – 756 755,78 Lt, 2013 m. liepos 31 d. Nr. IST 020, pagal kurią mokėtina suma – 11 737 Lt ir 2013 m. rugsėjo 30 d. Nr. IST 031, pagal kurią mokėtina suma – 1 977 577,90 Eur. Iš į bylą pateikto apyvartos žiniaraščio kopijos (kopijos autentiškumą patvirtina FNTT 2016 m. gruodžio 23 d. žyma) matyti, kad žiniaraščio duomenys sutampa su įvardytų PVM sąskaitų faktūrų duomenimis. Be to, PVM sąskaitų faktūrų duomenys sutampa su į bylą pateiktų PVM deklaracijų duomenimis, t. y. PVM sąskaitos faktūros, kuriomis pareiškėja grindžia savo reikalavimą, yra pateiktos mokesčių administratoriui, PVM yra apskaičiuotas ir deklaruotas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) nustatyta tvarka.
29. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus ir ginčui aktualią kasacinio teismo praktiką, neturi pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo argumentams, kad pareiškėja nepateikė į bylą pakankamai duomenų, kuriais būtų galima įsitikinti jos finansinio reikalavimo pagrįstumu.
30. Nustatyta, kad pareiškėja į bylą yra pateikusi tiek statybos rangos sutartį, kurios pagrindu buvo atliekami darbai, tiek 2013 m. lapkričio 14 d. susitarimą dėl skolos dengimo, kuriame atsakovė patvirtino savo skolą pareiškėjai, tiek atliktų darbų aktus, kurių pagrindu išrašytos PVM sąskaitos faktūros, bei apyvartos žiniaraščio ir PVM deklaracijų duomenis, kurie sutampa su PVM sąskaitų faktūrų duomenimis. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė yra faktiškai gavusi pareiškėjos išrašytose sąskaitose nurodytą statybos rangos darbų rezultatą (atsakovės nemokumo administratorė neginčija aplinkybės, kad statybos rangos darbai faktiškai buvo atlikti ir perduoti atsakovei), taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė už šiuos darbus su pareiškėja būtų atsiskaičiusi. Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų visumą, nesant jokių kitų duomenų, paneigiančių pareiškėjos atsakovei suteiktų paslaugų (atliktų darbų) faktą, nėra pagrindo nepripažinti atsakovės pareigos atsiskaityti už atliktus darbus ir, atitinkamai, pareiškėjos finansinį reikalavimą (dėl pagrindinės skolos dalies) laikyti nepagrįstu (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis, 302 straipsnis).
31. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, skundžiamoje nutartyje akcentavo Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamą baudžiamąją bylą Nr. 1-263-1122/2022, kurioje, be kitų subjektų, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, UAB „Istpro“ ir jų vadovai yra kaltinami dokumentų klastojimu, apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymu, siekiu neteisėtai įgyti kuo didesnę ES paramą ir valstybės lėšų sumą bei nepagrįstai suformuoti kuo didesnį PVM atskaitos likutį, visiškai neinvestuojant nuosavų lėšų. Nurodytoje baudžiamojoje byloje tiriami UAB „Istpro“, jos vadovo I. K. bei faktiniu įmonės vadovu laikomo S. R. galbūt nusikalstami veiksmai laikotarpiu nuo 2012 iki 2014 metų, t. y. tuo metu, kai buvo sudaryti nagrinėjamoje byloje vertinami dokumentai: rangos sutartis, susitarimas dėl skolos dengimo, atliktų darbų perdavimo aktai, išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Dėl to, pirmosios instancijos teismo vertinimu, baudžiamojoje byloje tiriamos aplinkybės ir pateikti kaltinimai yra pakankamas pagrindas reikalauti iš pareiškėjos itin detalių ir tikslių duomenų, kurie pagrįstų, jog rangos sutartyje ir atliktų darbų aktuose nurodyti darbai tikrai buvo atlikti, o atliktų darbų ir panaudotų medžiagų vertė tikrai buvo artima nurodytiems darbų sąmatose, atliktų darbų aktuose ir PVM sąskaitose faktūrose.
32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje pareiškėjos pateikti įrodymai (statybos rangos sutartis, susitarimas dėl skolos dengimo, atliktų darbų aktai, PVM sąskaitos faktūros) nėra nuginčyti civilinio proceso normų nustatyta tvarka, taip pat jie nėra tyrimo objektas ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-263-1122/2022. Be kita ko, baudžiamoji byla Nr. 1-263-1122/2022 nėra išnagrinėta, joje nėra priimto apkaltinamojo nuosprendžio UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, UAB „Istpro“ ir jos vadovo atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos pateiktų įrodymų, kuriais grindžiamas jos finansinis reikalavimas (sutarties, PVM sąskaitų faktūrų, atliktų darbų aktų ir kt.), nėra pagrindo vertinti kaip neobjektyvių, nepatikimų ar nepakankamų.
33. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, be kita ko, pažymėjo, kad pareiškėja UAB „Istpro“ nepateikė PVM sąskaitų faktūrų originalų, taip pat nevykdė 2022 m. sausio 21 d. nutartyje išaiškintos įrodinėjimo pareigos, t. y. nepateikė jokių duomenų apie rangos sutartyje nurodytų objektų realiai vykdytą statybą ir remontą (pastatų nuotraukų, medžiagų užsakymo dokumentų, dirbusių darbuotojų sąrašo ir kt.), nepaaiškino, kodėl negali jų pateikti.
34. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 21 d. nutartimi nustatė pareiškėjai UAB „Istpro“ 14 dienų terminą, skaičiuotiną nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos, pateikti delspinigių detalizaciją, PVM sąskaitų faktūrų originalus, įrodymus apie statybos darbų pradžią ir pabaigą objektuose – statant parduotuvę „IKI“ (duomenys neskelbtini), ir remontuojant pastatą (duomenys neskelbtini).
35. Viena vertus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja neįvykdė 2022 m. sausio 21 d. nutartyje nustatytų įpareigojimų, nenurodė šių įpareigojimų neįvykdymo priežasčių. Kita vertus, įvardytų įpareigojimų neįvykdymas, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudarė pagrindo pirmosios instancijos teismui netvirtinti pareiškėjos finansinio reikalavimo.
36. Visų pirma, pažymėtina tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 21 d. nutartimi nenustatė pareiškėjai įpareigojimo pateikti duomenis apie rangos sutartyje nurodytų objektų realiai vykdytą statybą ir remontą (pastatų nuotraukų, medžiagų užsakymo dokumentų, dirbusių darbuotojų sąrašo ir kt.), taigi pareiškėja neturėjo pareigos pateikti tokius duomenis. Be to, byloje nesant ginčo dėl to, kad darbai pagal statybos rangos sutartį buvo atlikti ir perduoti atsakovei, pareiškėjai nebuvo pagrindo tokius duomenis teikti į bylą savo iniciatyva.
37. Antra, kasacinio teismo pasisakyta, kad, kai nėra dokumento originalo, o tik kopija, teismas sprendžia, ar kopiją pripažinti įrodymu, ir vertina jos įrodomąją reikšmę, nustatydamas bylos faktines aplinkybes. Kai dokumento originalas neišlikęs, jo kopija teismo gali būti pripažįstama įrodymu, atsižvelgiant į tai, kaip šioje kopijoje esantys duomenys dera ir ar neprieštarauja kitoms bylos aplinkybėms bei kitiems įrodymų duomenims, ar kiti bylos įrodymai nepaneigia kopijoje išdėstytų duomenų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2016 41 punktą). Taigi dokumento kopijos įrodomosios reikšmės nustatymas priskirtas teismo diskrecijai; jis įgyvendinamas teismui įvertinus, ar, be kopijos, yra kitų dokumento sudarymą ir turinį patvirtinančių pakankamų įrodymų.
38. Vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008). Kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012).
39. Nagrinėjamu atveju pareiškėja savo reikalavimui pagrįsti pateikė ne tik PVM sąskaitų faktūrų kopijas, tačiau ir kitus įrodymus, patvirtinančius šalis siejusius rangos teisinius santykius ir jų rezultatą (rangos sutartį, susitarimą dėl skolos dengimo, atliktų darbų aktus, objektines sąmatas, apyvartos žiniaraštį, PVM deklaracijas). Teisėjų kolegijos vertinimu, PVM sąskaitų faktūrų originalų nepateikimas nesuponuoja pagrindo pareiškėjos reikalavimą vertinti kaip nepagrįstą.
40. Trečia, išsamios delspinigių detalizacijos nepateikimas taip pat nebuvo pagrindas pirmosios instancijos teismui netvirtinti pareiškėjos finansinio reikalavimo. Apeliantė (pareiškėja) atskirajame skunde pagrįstai nurodė, kad delspinigių ir palūkanų apskaičiavimas buvo pateiktas administratorei kartu su jos prašymu patvirtinti finansinį reikalavimą ir, atitinkamai, pateiktas į bylą, o konkretūs palūkanų ir delspinigių dydžiai numatyti statybos rangos sutartyje ir susitarime dėl skolos dengimo. Tuo tarpu įvertinti pareiškėjos prašomų patvirtinti delspinigių ir palūkanų dydžius, jų pagrįstumą, yra teismo prerogatyva.
41. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad pateiktų PVM sąskaitų faktūrų kopijose prie žodžių „sąskaitą gavo“ yra tik parašas, nenurodant pasirašančio fizinio asmens ar jo pareigų, o 2013 m. liepos 31 d. sąskaita Nr. IST 020 nėra pasirašyta. Pažymėtina tai, kad pagal PVMĮ 2 straipsnio 30 dalį PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas ir kuris atitinka visus šiame įstatyme tokiam dokumentui nustatytus privalomus reikalavimus. Taigi pagal bendrąją taisyklę PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą, paslaugų suteikimą ar darbų atlikimą. PVM sąskaitos faktūros privalomi rekvizitai nustatyti PVMĮ 80 straipsnyje 1 dalyje, kurioje nėra imperatyviai nurodyta, kad PVM sąskaitoje faktūroje turi būti prekes, paslaugas, darbus ar sąskaitą priėmusio asmens parašas. Atsižvelgiant į tai bei į pirmiau nurodytus PVM sąskaitos faktūros, kaip specialią paskirtį turinčio buhalterinės apskaitos dokumento, tikslus, darytina išvada, kad sąskaitos faktūros nepasirašymas savaime nepaneigia šalių tarpusavio prievolės, kilusios iš sutartinių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2004; 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012).
42. Apibendrindama nurodytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo, kildinamo iš šalis siejusių statybos rangos teisinių santykių, patvirtinimo, netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir tai lėmė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėja nepateikė pakankamai įrodymų tiek statybos rangos darbų atlikimo faktui, tiek neatsiskaitymo už šiuos darbus aplinkybei pagrįsti (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis, 302 straipsnis). Dėl to pareiškėjos prašymas patvirtinti jos 1 653 767,70 Eur finansinį reikalavimą (pagrindinę skolos dalį) atmestas nepagrįstai.
Dėl delspinigių ir palūkanų
43. Pareiškėja UAB „Istpro“, prašydama patvirtinti jos finansinį reikalavimą, prašo patvirtinti ne tik 1 653 767,70 Eur dydžio pagrindinę skolą už atliktus statybos rangos darbus, bet ir 3 102 651,07 Eur delspinigių bei palūkanų sumą (595 356,47 Eur delspinigių ir 2 507 294,60 Eur palūkanų).
44. Rangos sutarties 8 skyriaus 1 dalyje šalys susitarė, kad užsakovė (atsakovė), nepagrįstai uždelsusi atsiskaityti už atliktus darbus šioje sutartyje nustatyta tvarka ir laiku, moka rangovei (pareiškėjai) 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo neapmokėtų darbų kainos už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną.
45. Šalys (pareiškėja ir atsakovė) 2013 m. lapkričio 14 d. susitarimo dėl skolos pagal 2013 m. kovo 4 d. statybos rangos sutartį dengimo 2 ir 3 punktuose susitarė, kad, be statybos rangos sutartyje numatytų delspinigių, už skolos sumą bus skaičiuojamos 12 proc. dydžio metinės palūkanos; 12 proc. metinės palūkanos skaičiuojamos už kiekvienoje UAB „Istpro“ pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą už laikotarpį nuo sąskaitos išrašymo datos iki sąskaitos apmokėjimo dienos; pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams, skolos ir palūkanų sumos yra sudedamos ir kitais kalendoriniais metais 12 proc. metinės palūkanos skaičiuojamos nuo akumuliuotos skolos sumos.
46. Atsakovė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Lideres“, prašo teismo nuožiūra patvirtinti teisingumo ir protingumo principus atitinkančią palūkanų ir (ar) delspinigių sumą.
47. Pažymėtina tai, kad, nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas gali mažinti susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymines palūkanas, esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis) arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis).
48. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal CK 6.37 straipsnio 4 dalį palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytas išimtis, jeigu toks šalių susitarimas nepažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų. Be to, pagal CK 1.125 straipsnio 10 dalį reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas.
49. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos civilinėje teisėje galioja bendroji taisyklė dėl įskaitinių netesybų, t. y. baudinių netesybų netaikymo arba jų taikymo tik atskirų rūšių sutartims (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). CK 6.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos (delspinigiai kaip netesybų rūšis) įskaitomos į nuostolių atlyginimą (analogiška taisyklė – CK 6.258 straipsnio 2 dalyje). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad kompensuojamąją funkciją gali atlikti palūkanos. Jos yra nustatomos sutartyje arba įstatymuose. Jeigu kreditorius civilinėje byloje neįrodinėja didesnio nuostolių dydžio, o remiasi palūkanų dydžiu, tai jis reikalauja minimalių nuostolių atlyginimo. Tokiu atveju turi būti vadovaujamasi įskaitinių netesybų taisykle – netesybos įskaitomos į nuostolius, taip pat ir į minimalius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006). Taigi negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai; kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją.
50. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad palūkanos ir delspinigiai yra išvestinės prievolės, todėl, pripažinęs, jog pareiškėjos reikalavimas dėl 1 653 767,70 Eur pagrindinės skolos yra nepagrįstas, atitinkamai pripažino nepagrįstu ir reikalavimą dėl prašomų patvirtinti delspinigių bei palūkanų. Taigi pirmosios instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo palūkanų ir delspinigių, kaip pareiškėjos finansinio reikalavimo dalies, patvirtinimo bankroto byloje klausimo ir nepasisakė dėl jų dydžio pagrįstumo.
51. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą.
52. Teisėjų kolegijos vertinimu, jeigu, pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjus pareiškėjos prašomų patvirtinti palūkanų ir delspinigių dydžio, nurodytų dviejų institutų, susijusių su tos pačios piniginės prievolės įvykdymo termino pažeidimu, santykio ir taikymo kartu, šis klausimas pirmą kartą visa apimtimi būtų išspręstas apeliacinės instancijos teisme, tai pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu aplinkybių nustatymu ir jų įvertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl to pareiškėjos prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo, grindžiamo apskaičiuotais delspinigiais ir palūkanomis, dalis perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties ir žyminio mokesčio grąžinimo
53. Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir tai lėmė nepagrįstą išvadą dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo, grindžiamo atliktais statybos rangos darbais, įrodytumo (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis, 302 straipsnis). Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama. Atsižvelgiant į tai, kad proceso teisės normų pažeidimai, susiję su 1 653 767,70 Eur dydžio finansinio reikalavimo pagrįstumu, gali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, šis klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjos UAB „Istpro“ prašymas dėl nurodyto dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo tenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Remiantis šios nutarties 51, 52 punktuose nurodytais argumentais, bylos dalis dėl finansinio reikalavimo, grindžiamo pareiškėjos apskaičiuotais delspinigiais ir palūkanomis, perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
54. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Istpro“, paduodamos atskiruosius skundus, sumokėjo po 45 Eur žyminio mokesčio.
55. Atsižvelgiant į tai, kad nei bankrutuojanti įmonė, nei kreditorė, kurios finansinis reikalavimas ginčijamas, už atskirąjį skundą neturi mokėti žyminio mokesčio (žr., inter alia (be kita ko), Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020), apeliančių sumokėtas žyminis mokestis joms grąžinamas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 4 d. nutartį panaikinti.
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Istpro“ 1 653 767,70 Eur dydžio finansinio reikalavimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje patvirtinimo klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti uždarosios akcinės bendrovės „Istpro“ 1 653 767,70 Eur dydžio finansinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje.
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Istpro“ finansinio reikalavimo dalies, grindžiamos apskaičiuotomis palūkanomis ir delspinigiais, patvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti apeliantei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ (juridinio asmens kodas 300145575) 2022 m. kovo 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 03141205 AB Šiaulių banke sumokėtą 45 Eur dydžio žyminį mokestį už atskirąjį skundą.
Grąžinti apeliantei uždarajai akcinei bendrovei „Istpro“ (juridinio asmens kodas 300713693) 2022 m. kovo 14 d. Perlo terminale sumokėtą 45 Eur dydžio žyminį mokestį už atskirąjį skundą.
Teisėjos Romualda Janovičienė
Laima Ribokaitė
Aldona Tilindienė