Baudžiamoji byla Nr. 2K-589/2006
Procesinio sprendimo kategorija
1.1.8.1.; 2.1.6.1.; 2.1.6.2.(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. lapkričio 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Benedikto Stakausko, Gintaro Godos, ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,
sekretoriaujant M. Čiučiulkai,
dalyvaujant prokurorui L. Belevičiui,
gynėjams: nuteistųjų T. V. ir Ž. J. advokatei A. Ručienei, nuteistųjų M. M. ir D. J. advokatui J. Puškoriui,
nuteistiesiems A. C., M. M., D. J.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 2 d. nuosprendžio, kuriuo panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalis dėl M. M. nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 254 straipsnio 2 dalį, 1961 m. BK 206 straipsnį; D. J. nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 254 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 1961 m. BK 206 straipsnį; A. C. nuteisimo pagal BK 254 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 1961 m. BK 206 straipsnį ir priimtas naujas nuosprendis: M. M. išteisintas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 254 straipsnio 2 dalį, 1961 m. BK 206 straipsnį, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką. D. J. išteisintas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, BK 254 straipsnio 2 dalį, BK 253 straipsnio 2 dalį, 1961 m. BK 206 straipsnį, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką. A. C. išteisintas pagal BK 254 straipsnio 2 dalį, BK 253 straipsnio 2 dalį, 1961 m. BK 206 straipsnį, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką.
Taip pat pakeista Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalis: M. M. nusikalstama veika iš BK 253 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 253 straipsnio 1 dalį ir paskirta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams. Panaikinta nuosprendžio dalis dėl 21 590 Lt vertės M. M. turto konfiskavimo.
D. J., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4 dalimis, bausmės, paskirtos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (S. K. paso suklastojimas ir panaudojimas), BK 300 straipsnio 1 dalį (dokumentų, susijusių su vairuotojo pažymėjimo gavimu, suklastojimas ir suklastotų dokumentų panaudojimas), BK 300 straipsnio 1 dalį (suklastoto vairuotojo pažymėjimo panaudojimas), subendrintos jas iš dalies sudedant ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šios bausmės pridėta dalis Kauno apygardos teismo 1996 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Panaikinta nuosprendžio dalis dėl 21 590 Lt vertės D. J. turto konfiskavimo.
A. C. nusikalstama veika iš BK 180 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į BK 189 straipsnio 2 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 8 dalimi ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams.
Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 15 d. nuosprendis pakeistas ir nuteistajam Ž. J. paskirtos bausmės: pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (automobilis „Daimler Chrysler") 150 MGL (18 750 Lt) dydžio bauda; pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 1 dalį 250 MGL (31 250 Lt) dydžio bauda; pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (automobiliai „Audi Allroad" ir „Volvo S80") 150 MGL (18 750 Lt) dydžio bauda, pagal BK 237 straipsnio 1 dalį 100 MGL (12 500 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 300 MGL (37.500 Lt) dydžio bauda.
Taip pat Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 15 d. nuosprendis pakeistas ir nuteistajam T. V. paskirtos bausmės: pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (automobilis „Daimler Chrysler") 150 MGL (18 750 Lt) dydžio bauda; pagal BK 21 straipsnio 1 dalį 250 MGL (31 250 Lt) dydžio bauda; pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (automobiliai „Audi Allroad" ir „Volvo S80") 150 MGL (18 750 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 300 MGL (37 500 Lt) dydžio bauda.
Panaikinta nuosprendžio dalis dėl priteisimo iš M. M., A. C., D. J. nukentėjusiajam G. K. 4671 Lt ir UAB „S.“ – 10 000 Lt.
Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu M. M. nuteistas pagal 2000 m. BK 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams, pagal BK 254 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams, pagal 253 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams, pagal 1961 m. BK 206 straipsnį (1994 m. liepos 19 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 254 straipsnio 2 dalį, BK 206 straipsnį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas aštuoneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas devyneriems metams.
D. J. nuteistas pagal 2000 m. BK 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams; 254 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams; 253 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams; 300 straipsnio 1 dalį (S. K. paso suklastojimas ir panaudojimas) laisvės atėmimu dvejiems metams; 300 straipsnio 1 dalį (dokumentų, susijusių su vairuotojo pažymėjimo gavimu, suklastojimas ir suklastotų dokumentų panaudojimas) laisvės atėmimu dvejiems metams; 300 straipsnio 1 dalį (suklastoto vairuotojo pažymėjimo panaudojimas) laisvės atėmimu vieneriems metams; 1961 m. BK 206 straipsnį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 254 straipsnio 2 dalį, 1961 m. BK 206 straipsnį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas aštuoneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (S. K. paso suklastojimas ir panaudojimas), 300 straipsnio 1 dalį (dokumentų, susijusių su vairuotojo pažymėjimo gavimu, suklastojimas ir suklastotų dokumentų panaudojimas), BK 300 straipsnio 1 dalį (suklastoto vairuotojo pažymėjimo panaudojimas), ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas devyneriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, prie šios nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės, paskirtos Kauno apygardos teismo 1996 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dešimčiai metų.
A. C. nuteistas pagal 2000 m. BK 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams, BK 254 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams, BK 253 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams, 1961 m. BK 206 straipsnį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 254 straipsnio 2 dalį, BK 206 straipsnį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas aštuoneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas devyneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 8 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dešimčiai metų.
Ž. J. nuteistas pagal 2000 m. BK 189 straipsnio 2 dalį (automobilis „Daimler Chrysler") laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 1 dalį, BK 189 straipsnio 2 dalį (automobiliai „Audi Allroad" ir „Volvo S80") laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 237 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis 2000 m. BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams.
T. V. nuteistas pagal 2000 m. BK 189 straipsnio 2 dalį (automobilis „Daimler Chrysler") laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams; pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (automobiliai „Audi Allroad" ir „Volvo S80") laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis 2000 m. BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams.
Iš nuteistųjų M. M., D. J. ir A. C. solidariai priteista nukentėjusiajam G. K. 4671 Lt ir UAB „S." – 10 000 Lt.
Iš nuteistųjų Ž. J., T. V. ir liudytojo G. P. solidariai priteista nukentėjusiajam P. U. 4000 Lt.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuota: M. M. turto už 21 590 Lt, D. J. turto už 21.590 Lt, A. C. turto už 21 590 Lt.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš nuteistųjų T. V., Ž. J. ir liudytojo G. P. konfiskuota 72 000 Lt (po 24 000 Lt).
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio patenkinti kasacinį skundą, nuteistojo A. C., nuteistųjų M. M., D. J. ir jų gynėjo, nuteistųjų Ž. J. ir T. V. gynėjos, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. M., D. J. ir A. C. nuteisti už tai, kad, veikdami organizuota grupe, susitarę apiplėšti E. K. ir G. K., pasiskirstę pareigomis, 2002 m. vasario 4–6 d., Marijampolės m., pasekę nukentėjusiuosius, išsiaiškino jų gyvenamąją vietą. 2002 m. vasario 7 d., apie 18.30 val., paskui E.K. atvažiavę iki jos namų, esančių (duomenys neskelbtini), įsibrovė į garažą ir grasindami daiktu, panašiu į pistoletą, užpuolė automobilyje sėdinčią nukentėjusiąją, ištraukė iš jos rankų mobiliojo ryšio telefoną „Siemens A-15" su SIM kortele, kurių vertė 249 Lt, 100 Lt vertės piniginę, 100 Lt vertės automobilio raktelius su nuotolinio valdymo pulteliu. Tęsdami plėšimą, nukentėjusiąją E. K. ir mažametes dukteris uždarė sandėliuke, o patys iš garažo pagrobė UAB „S." 60 000 Lt vertės automobilį „Mercedes Benz", ir mašinoje buvusių sutuoktinių K. daiktų už 770 Lt.
Plėšimo eigoje, pavartodami fizinį smurtą ir grasinimus, iš mašinos ištraukė E. K. ir jos mažametes dukteris, privertė parodyti gyvenamajame name esantį seifą ir seifo raktus, surišo nukentėjusiosios rankas lipnia juosta ir pagrobė iš seifo G. K. 1500 Lt vertės pistoletą „Baikal IZH-71H" su dviem dėtuvėmis, 1800 Lt vertės medžioklinį šautuvą „FS", 200 Lt vertės medžioklinį šautuvą „IŽ 18E", 32 Lt vertės 32 pistoleto šovinius, 20 Lt vertės 20 medžioklinio šautuvo šovinių. Iš viso plėšimo būdu pagrobė svetimo turto ir pinigų už 64 771 Lt. Darydami plėšimą, M. M., D. J. ir A. C., panaudoję fizinį smurtą ir grasinimus, atėmę nukentėjusiosios piniginę, pagrobė šioje piniginėje buvusius nukentėjusiosios svarbius asmens dokumentus: vairuotojo pažymėjimą, socialinio draudimo pažymėjimą ir transporto priemonės registracijos liudijimą; Ž. J., veikdamas organizuota grupe su G. P., iš anksto nepažadėję slėpė žinomai nusikalstamu būdu gautus UAB „S." automobilį „Mercedes Benz", G. K. šaunamuosius ginklus ir kitus daiktus.
Ž. J. ir T. V. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteisti už tai, kad, veikdami organizuota grupe kartu su G. P. (pastarasis BK 391 straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas), žinodami, kad turtas gautas nusikalstamu būdu, 2000 m. sausio 16 d. įgijo 70 500 Lt vertės iš D. S. pavogtą automobilį „Daimler Chrysler“ ir tą pačią dieną kėsinosi iš Vilniaus per Lietuvos Respublikos sieną Šalčininkų r. ribose kontrabandos būdu išgabenti į Baltarusiją ir ten realizuoti, tačiau netoli valstybės sienos mašinai sugedus, nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios.
Taip pat Ž. J. ir T. V. nuteisti už tai, kad, veikdami organizuota grupe su G.P., telefonu iš B. S. gavę pasiūlymą įsigyti nusikalstamu būdu gautą turtą, 2001 m. rugpjūčio 3 d., apie 5 val., kelyje Vilnius–Utena susitikę su B. S. ir kitais asmenimis, dėl kurių baudžiamoji byla tiriama atskirai, iš jų įgijo šiuos automobilius: 229 495 Lt vertės „Audi Allroad", priklausantį UAB „VB Lizingas" bei ant mašinos buvusią 3000 Lt vertės automobilinę bagažinę, priklausančią P. U.; 96 694 Lt vertės automobilį „Volvo S80", priklausantį UAB „Baltijos autolizingas". Abu automobiliai plėšimo būdu buvo pagrobti 2001 m. rugpjūčio 3 d. apie 3.00 val. sodyboje, esančioje Zarasų r. (duomenys neskelbtini).
Tą pačią dieną G. P., lydimas Ž. J., automobiliu „Audi Allroad", nuvažiavo iki Šalčininkų pasienio policijos posto ir apie 6.30 val. pervažiavo Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Vogtą mašiną paliko Baltarusijoje. Automobilį „Volvo S80" T. V. nuvarė į garažą, esantį Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini). Abi nusikalstamu būdu įgytas mašinas realizavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims.
D. J. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2002 m. įgijo S. K. Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini); klastodamas dokumentą, įklijavo jame savo fotografiją. 2002 m. spalio 21 d. suklastotą pasą pateikė B. individualios įmonės (IĮ) direktoriui P. B., po to VRM Kauno poliklinikos darbuotojams. Dėl apgaulingo kaltinamojo elgesio su juo buvo sudaryta transporto priemonės vairavimo mokymo sutartis, išduota medicininė pažyma. Tęsdamas nusikalstamas veikas, 2002 m. lapkričio 21 d. Jonavos m., B... IĮ patalpose, vėliau Kauno VPK Eismo priežiūros tarnyboje, suklastotą pasą ir sveikatos pažymėjimą pateikė transporto eismo egzaminus priiminėjusiam Kauno m. VPK Eismo priežiūros tarnybos jaunesniajam inspektoriui K. S., vėliau – tos pačios tarnybos pareigūnui L. V., suklastojo egzaminų kortelę įrašęs joje svetimą – S. K. pavardę ir anketinius duomenis, pasirašė už S. K.. Apgavęs policijos pareigūnus ir išlaikęs egzaminus, kaltinamasis S. K. vardu gavo vairuotojo pažymėjimą Nr. KM (duomenys neskelbtini). 2004 m. vasario 19 d., apie 18.30 val., Lazdijuose, Turistų g. 92, esančioje degalinėje suklastotą vairuotojo pažymėjimą pateikė Lazdijų r. PK VP VTS patruliui R.Š..
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 2 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalis ir nuosprendis pakeistas. Teisėjų kolegija pripažino, kad nėra pakankamai įrodymų, kad M. M., A. C. ir D. J. dalyvavo plėšimo būdu pagrobiant K. turtą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad neabejojama dėl įrašytų telefoninių pokalbių teisėtumo, tačiau nepadaryta jų fonoskopinė ekspertizė, o originalai ar jų kopijos neišliko. Teigiama, kad liudytojai V. M. ir M. G. galėjo sąžiningai klysti dėl asmenų, dalyvavusių įrašytuose telefoniniuose pokalbiuose, identifikavimo, nes jie nėra fonoskopinio identifikavimo specialistai. Kitų įrodymų, leidžiančių priskirti telefoninius pokalbius minimiems asmenims, neužtenka. Neturint galimybių patikrinti tiesioginių pirminių įrodymų – telefoninių pokalbių įrašų, abejotinas ir išvestinių įrodymų – liudytojų V. M. ir M. G. parodymų – patikimumas.
Toliau apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodoma, kad keistinos bausmės Ž. J. ir T. V., nes pirmosios instancijos teismas nesilaikė BK 54 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Nurodoma, kad nėra duomenų, įrodančių, kad šie asmenys verstųsi nusikalstama veikla. Teigiama, kad nėra pagrindo jiems skirti laisvės atėmimo bausmės, nes abu nuteistieji turi legalius pragyvenimo šaltinius, yra antros grupės invalidai, Ž. J. neteistas, o T. Ve. nusikaltimų padarymo metu nebuvo teistas.
Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 2 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 15 d. nuosprendį. Prašymas motyvuojamas nurodant, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymus vertino išsamiai neišnagrinėjęs visų bylos aplinkybių, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį. Kasatoriaus nuomone, teismas įrodymus vertino atsietai vienas nuo kito, o teismo išvada, kad operatyvinių veiksmų protokoluose užfiksuotų duomenų patikimumo negalima patikrinti, reiškia netinkamą BPK 20 straipsnio 4 dalies aiškinimą. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad liudytojai V. M. ir M. G. galėjo sąžiningai klysti, nemotyvavo, kodėl atmetami šių liudytojų parodymai. Taip pat kasaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija nepasisakė dėl kitų įrodymų, patvirtinančių telefoninių pokalbių autentiškumą (pokalbių išklotinių, specialisto D. M. išvados, liudytojų G. P., V. M., M. G., R. V., A. V. parodymų).
Taip pat kasaciniame skunde teigiama, kad, keisdamas bausmes Ž. J. ir T. V. apeliacinės instancijos teismas neteisingai pasisakė dėl minėtų asmenų teistumo, nes šie asmenys buvo nuteisti kitais nuosprendžiais už nusikalstamas veikas, kurias padarė tada, kai jiems jau buvo taikomos kardomosios priemonės šioje baudžiamojoje byloje. Toliau kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog Ž. J. ir T. V. veikose yra BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kasatoriaus nuomone, nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad šių asmenų padarytos nusikalstamos veikos labai pavojingos visuomenei, įvykdytos tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų, jie veikė kaip aktyvūs organizuotos grupės nariai, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skiriant laisvės atėmimo bausmes. Galiausiai nurodoma, kad, bendrinant bausmes A. C., apeliacinės instancijos teismas turėjo remtis ne BK 63 straipsnio 8 dalimi, o 63 straipsnio 9 dalimi.
Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, naikintina Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 2 d. nuosprendžio dalis, kuria panaikinta ir pakeista Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalis dėl M. M., D. J. ir A. C. nuteisimo.
Prokuroro kasacinis skundas paduotas dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 2 d. nuosprendžio teisėtumo. Kasaciniame skunde nurodyti BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti kasacinio apskundimo pagrindai. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalies nuostatą kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu, t. y. patikrina, ar pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, ar byloje nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Abu skunde nurodyti pagrindai priimtini kasaciniam nagrinėjimui, o išvados dėl jų išdėstomos atskirai.
Dėl BPK 20 straipsnio 4, 5 dalių reikalavimų
Reikalavimai apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiui yra išdėstyti BPK 331 straipsnyje. Bendras reikalavimas visiems teismo sprendimams yra tas, kad sprendimai būtų teisėti, pagrįsti ir teisingi. Atitinkantis šiuos reikalavimus sprendimas gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai išaiškinamos reikšmingos bylai aplinkybės. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 2 d. nuosprendis, kuriuo panaikinta ir pakeista Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalis dėl M. M. nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, BK 253 straipsnio 2 dalį, BK 254 straipsnio 2 dalį ir 1961 m. BK 206 straipsnį, D. J. nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, BK 254 straipsnio 2 dalį, BK 253 straipsnio 2 dalį ir A. C. nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, BK 253 straipsnio 2 dalį, BK 254 straipsnio 2 dalį bei 1961 m. BK 206 straipsnį, nevisiškai atitinka šiuos reikalavimus.
Panaikinant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį apeliacinės instancijos teismo nurodytu pagrindu, padaryti esminiai BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų pažeidimai, kurių esmė – įrodymų, kuriais pagrįstas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, negalima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ši nuostata yra įtvirtinta BPK 20 straipsnio 4 dalyje, kuri reiškia, kad įrodymu gali būti laikomi tik tokie duomenys, kurių patikimumas BPK numatytomis priemonėmis teismo proceso metu gali būti patikrintas. Pažymėtina ir tai, kad įrodymais gali būti ne tik duomenys, tiesiogiai patvirtinantys ar paneigiantys reikšmingą aplinkybę, bet ir duomenys, padedantys nustatyti tarpinius faktus, patikrinti kitus įrodymus, patikrinti arba paneigti tiriamas versijas. Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 15 d. nuosprendis, kiek tai susiję su M. M., D. J. bei A. C., iš dalies pagrįstas jų telefoninių pokalbių turinio ir laiko analize. Teismas tam panaudojo operatyvinių veiksmų atlikimo protokolus, kuriuose telefoninių pokalbių turinys užfiksuotas iš neišlikusios elektroninės laikmenos. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, ištyrė priežastis, dėl kurių ši laikmena buvo neišsaugota, ir pasinaudojo kaip įrodymu užrašytų telefoninių pokalbių protokolais. Apeliacinės instancijos teismas šių protokolų nepripažino įrodymu ir motyvavo tuo, kad jų negalima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, nes negalima identifikuoti kaltinamųjų pagal jų balsus telefoninių pokalbių įrašuose, kurių elektroninių laikmenų originalų ir kopijų nėra.
Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada prieštarauja BPK normų prasmei. Pagal BPK 154 straipsnio 6 dalį, klausydamasis telefoninių pokalbių ar kontroliuodamas kitą telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją, ikiteisminio tyrimo pareigūnas rašo protokolą, kuriam taikomi bendrieji reikalavimai, nustatyti BPK 179 straipsnyje. Dokumentų, kuriais galima remtis baudžiamajame procese, samprata yra pateikta BPK 95 straipsnyje, o pagal BPK 96 straipsnio 1 dalies 1 punktą ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai priskirti prie dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. BPK 179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atliekant tyrimo veiksmus, rašomi protokolai. Iš viso to išplaukia, kad protokolai gali būti panaudojami kaip įrodymai. Jų turinio įvertinimas atliekamas pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.
Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 15 d. nuosprendyje motyvuotai nurodyta, kodėl telefoninių pokalbių protokolai teismo pripažintini įrodymu byloje. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu tai, kas užfiksuota šiuose protokoluose, atmesta kaip įrodymas tuo pagrindu, kad nėra pokalbių įrašų originalų. Beje, protokolai ir pokalbių įrašai priklauso skirtingiems įrodymų šaltiniams, vieni yra pirminiai, kiti – išvestiniai. Tačiau įstatymas nė vienai įrodymų grupei neteikia pirmenybės. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju remdamasis įstatymu sprendžia teismas, tačiau visais atvejais gauti duomenys vertintini bendrajame bylos kontekste. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje atlikta protokoluose užfiksuotų pokalbių analizė, jų turinys sugretintas su kitų asmenų, apklaustų kaip liudytojų (A. V., G. P., A. P.) parodymais. Dėl šių protokolų, kaip įrodymų patikimumo, davė parodymus liudytojai V. M., M. G., remtasi specialisto D. M. išvada. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 242 straipsnio reikalavimų, ištyrė kitus įrodymus, todėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 2 d. nuosprendyje išdėstyta išvada, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus dėl pateikto kaltinimo M. M., D. J., ir A. C. pažeidė BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus, yra abejotina. Tokiai išvadai pagrįsti apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų motyvų nepakanka.
Apeliacinės instancijos teismas, savaip įvertinęs byloje surinktus duomenis, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes jų visų išsamiai neišnagrinėjo. Šios instancijos teisėjų kolegija nuosprendžiu atmetė nukentėjusiosios E. K. parodymus, kuriuose ji teigė, jog M. M., D. J. ir A. C. pagal kūno sudėjimą panašūs į ją apiplėšusius asmenis, ir konstatavo, jog nukentėjusioji jų neatpažino. Tokia išvada kelia abejonių, nes pagal bylos aplinkybes plėšikai buvo kaukėti, todėl nelogiška reikalauti iš nukentėjusiosios juos atpažinti pagal veido bruožus. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 2 d. nuosprendyje pažymėta, kad teismui nėra pagrindo abejoti policijos pareigūnų V. M. ir M. G. sąžiningumu, tačiau, duodant parodymus teismui, neatmetama galimybė, kad šie liudytojai gali sąžiningai klysti. Tai yra tik teismo spėjimas, kuris nėra paremtas atitinkamais bylos duomenimis, leidžiančiais suabejoti liudytojų V. M. ir M. G. parodymais. Siekdamas išsiaiškinti apklaustų liudytojų parodymų patikimumą, teismas privalėjo padaryti jų išdėstytų faktų analizę, patikrinti ar liudytojai V. M. ir M. G. teisingai suprato bylos aplinkybių esmę ir teisingai jas išdėstė duodami parodymus. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas apsiribojo konstatavimu, jog šie liudytojai gali sąžiningai klysti. Šios išvados negalima paneigti, tačiau nuosprendžio išvados turi būti kategoriškos. Tai reiškia, kad teismas turėjo neabejotinai nustatyti, kad liudytojai klydo.
Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas liudytojo G. P. parodymus ir juos įvertindamas, konstatavo, kad liudytojas nematė paties nusikaltimo įvykio ir negali duoti apie jį parodymų. Tai atitinka bylos aplinkybes, tačiau šio liudytojo parodymai turėjo būti vertinami visos bylos kontekste. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad G. P. davė parodymus apie tai, jog A. C. prašė jo pasaugoti automobilį „Mercedes Benz“. Toks automobilis buvo pagrobtas iš E. ir G. K., šis automobilis laikinai buvo saugotas liudytojo A. P. daržinėje. Apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių visos bylos kontekste neįvertino, nuosprendyje tik konstatavo, jog nei G. P., nei A. P. nenurodė, kad kas nors iš kaltinamųjų automobilį „Mercedes Benz“ pagrobė. Tinkamai neįvertinta ir aplinkybė, kai pas M. M. atsirado du medžiokliniai šautuvai, kurie taip pat buvo pagrobti iš E. ir G K. namų.
Visa tai yra pagrindas pripažinti, kaip nurodoma prokuroro kasaciniame skunde, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio išvados dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies M. M., D. J. bei A. C. panaikinimo ir pakeitimo yra pagrįstos neišsamiu bylos duomenų įvertinimu, o įrodymai įvertinti atsietai nuo jų visumos. Taip apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Šioje įstatymo normoje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų nesilaikymas sukliudė apeliacinės instancijos teismui priimti teisingą nuosprendį, todėl BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 2 d. nuosprendžio dalis priimta dėl M. M., D. J. ir A. C. nuteisimo naikintina ir ši bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka ji tikrinama tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), įrodymų tyrimas šioje stadijoje nėra atliekamas, todėl teisėjų kolegija nedaro galutinės išvados dėl visų bylos duomenų įvertinimo.
Dėl BK 54 straipsnio taikymo
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra pateikti BK 54 straipsnyje. Pagrindine šio straipsnio nuostata reikėtų laikyti 1 dalies normą, kad teismas bausmę skiria pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją. Tai reiškia, kad bausmė gali būti paskirta pagal įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nurodytas ribas. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 2 d. nuosprendžiu Ž. J. ir T. V. paskirtos bausmės, kurių rūšys yra numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje, BK 199 straipsnio 1 dalyje, 237 straipsnio 1 dalyje. Paskirtų bausmių – baudų – dydis atitinka BK 47 straipsnio 3 dalyje nustatytas ribas, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatą.
BK 54 straipsnio 2 dalyje yra išdėstytos nuostatos, skirtos bausmei individualizuoti. Šios nuostatos išdėstytos septyniuose punktuose. Kasatorius nenurodo konkrečios nuostatos, kurią apeliacinės instancijos teismas pritaikė netinkamai. Aplinkybės, nurodytos kasaciniame skunde, kurios, kasatoriaus nuomone, turėjo įtakos bausmių skyrimui Ž. J. ir T. V., yra apsvarstytos ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje. BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatos yra vertinamosios, jų pažeidimo neįmanoma tiksliai nustatyti. Tai kiekvienoje konkrečioje byloje teismo, kuris skiria bausmę, prerogatyva. Be to, kasacinės instancijos teismas netikrina nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumo, jeigu jis nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, priimdama 2006 m. kovo 2 d. nuosprendį dėl bausmių paskyrimo Ž. J. bei T. V., esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Teisėjų kolegija nenustatė, kad apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmes Ž. J. ir T. V., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl ši prokuroro kasacinio skundo dalis netenkintina.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1, 3 punktais,
nutaria:
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 2 d. nuosprendžio dalį, kuria Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalis panaikinta ir pakeista dėl M. M., D. J. ir A. C. nuteisimo ir perduoti šia bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kitą apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Benediktas Stakauskas
Gintaras Goda
Josifas Tomaševičius