Civilinė byla Nr. e2A-645-601/2019
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14865-2018-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2;
3.3.1.14; 3.3.1.18.4.; 3.3.1.20.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 11 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Tomo Romeikos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) aerodromas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) aerodromas“ ieškinį atsakovei Kėdainių rajono savivaldybės administracijai, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, dėl 2017 m. birželio 14 d. perdavimo–priėmimo akto Nr. (48-1)-447K dalies pripažinimo negaliojančia bei nekilnojamojo turto registracijos panaikinimo, trečiasis asmuo byloje – Valstybės įmonė Registrų centras.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Byloje kilęs ginčas dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai savivaldybės nuosavybėn perduota vietinės reikšmės gatvė su sudėtinėmis dalimis.
2. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini) aerodromas“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Valnetas“, kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama: 1) pripažinti 2017 m. birželio 14 d. perdavimo–priėmimo akto Nr. (48-1)-447K dalį, kuria Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotasis asmuo Aplinkos ministerijos kancleris R. K. perdavė Kėdainių rajono savivaldybės nuosavybėn vietinės reikšmės gatvę su sudėtinėmis dalimis Kėdainių r. sav., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g., kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančia; 2) panaikinti atsakovės Kėdainių rajono savivaldybės nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) gatvę, esančią Kėdainių r. sav., (duomenys neskelbtini) k., kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centre; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – susisiekimo komunikacijos (pakilimo–nusileidimo, manevravimo takai ir lėktuvų stovėjimo aikštelės), esantys Kėdainių r. sav., Kėdainių m. sen., (duomenys neskelbtini) k., kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau žemės sklypas, kuriame yra minėtas ieškovei priklausantis nekilnojamasis turtas, ieškovei niekada nepriklausė, t. y. ji juo naudojosi pagal 2001 m. birželio 21 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N53/01-39. 2018 m. balandžio mėn. ieškovė sužinojo, kad ant jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, nesant jokio ieškovės leidimo/sutikimo ar kitokio įstatyminio/sutartinio pagrindo, 2017 m. rugpjūčio 10 d. buvo suformuota (duomenys neskelbtini) gatvė, priklausanti atsakovei Kėdainių rajono savivaldybei. Tačiau, ieškovės įsitikinimu, Aplinkos ministerija negalėjo perduoti Kėdainių rajono savivaldybei daikto, kuris jai nepriklausė, kadangi perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo. Atsižvelgiant į tai, perdavimo–priėmimo akto dalis, kuria buvo perduotas kelias (gatvė), pripažintina niekine ir negaliojančia kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms, o atsakovės Kėdainių rajono savivaldybės nuosavybės teisės registracija VĮ Registrų centre naikintina.
4. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad jos nuosavybės teisė į turtą buvo įregistruota 2000 m. balandžio 3 d., tuo tarpu Kėdainių rajono savivaldybės – tik 2017 m. spalio 16 d. Taigi vien Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.75 straipsnio 4 dalies pagrindu, net neginčijant atsakovės Kėdainių rajono savivaldybės nuosavybės teisės į ginčo objektą atsiradimo pagrindo, turtas vienareikšmiai pripažintinas ieškovės nuosavybe. Tai yra pakankamas savarankiškas pagrindas panaikinti atsakovės Kėdainių rajono savivaldybės nuosavybės teisės į kelio (gatvės) teisinę registraciją viešajame registre.
5. Atsakovė Kėdainių rajono savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad procedūros dėl gatvės suformavimo ir įregistravimo buvo vykdomos siekiant suteikti ūkiniams pastatams adresus, sudaryti galimybę gatve patekti asmenims į jų turimus žemės sklypus, padaryti kelią be apylankos Akademijos kryptimi. Atsakovė teigia, kad iki (duomenys neskelbtini) gatvės įregistravimo nebuvo atlikti žemės sklypo, ant kurio yra ieškovei priklausantis turtas, kadastriniai matavimai, pagal kuriuos (duomenys neskelbtini) gatvė negalėtų būti formuojama ant šio žemės sklypo. Be to, nėra galimybės nustatyti, kokią (duomenys neskelbtini) gatvės dalį užima ieškovės turimas turtas. Taigi atsakovė nepažeidė jokių teisės aktų, atlikdama visus veiksmus prieš įregistruodama VĮ Registrų centre minimą turtą ir teisėtai jį priėmė iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.
6. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, atsiliepime nurodė, kad ji neturi pagrindo spręsti dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo.
7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VĮ Registrų centras atsiliepimu nesutiko su ieškinio reikalavimu, kuriuo teismo prašoma panaikinti atsakovės Kėdainių rajono savivaldybės nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) gatvės teisinę registraciją VĮ Registrų centras. Anot trečiojo asmens, kitas šioje civilinėje byloje reiškiamas reikalavimas nėra susijęs su VĮ Registrų centro teisėmis ir pareigomis, todėl dėl jo pagrįstumo nepasisako.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė ir iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) aerodromas“ priteisė atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, naudai 57,94 Eur patirtų kelionės išlaidų.
9. Teismas konstatavo, kad žemės sklypas, ant kurio yra ieškovės nekilnojamieji daiktai, nuosavybės teise priklauso valstybei, todėl ji turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, jai nuosavybės teise priklausantį objektą valdyti, naudoti ir juo disponuoti, tame tarpe teisės aktų nustatyta tvarka įrengti gatvę ant jai priklausančio žemės sklypo. Aplinkybė, kad šiame žemės sklype yra ieškovei priklausančių nekilnojamųjų daiktų, nesudaro pagrindo varžyti ar riboti valstybės nuosavybės teisę į jai priklausantį žemės sklypą, tuo labiau, teigti, kad Kėdainių rajono savivaldybė neteisėtai pasisavino ieškovės turtą.
10. Teismo vertinimu, ieškovei neturint nuosavybės teisės į žemės sklypą, nėra galimybės nustatyti, kokia (duomenys neskelbtini) gatvės dalis užima ieškovės žemės sklypą. Todėl, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių atstovų duotus paaiškinimus, teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė savo teiginio, jog (duomenys neskelbtini) gatvė negalėjo būti suformuota kaip naujas daiktas ant minėto žemės sklypo be jos sutikimo. Ieškovė nenurodė, kokias teisės aktų nuostatas pažeidė atsakovės, perduodamos (duomenys neskelbtini) gatvę Kėdainių rajono savivaldybės nuosavybėn.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė bankrutavusi UAB „(duomenys neskelbtini) aerodromas“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Valnetas“ ir advokato Š. R. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir patenkinti ieškinį 1) pripažinti 2017 m. birželio 14 d. perdavimo–priėmimo akto Nr. (48-l)-447K dalį, kuria Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas asmuo Aplinkos ministerijos kancleris R. K. perdavė Kėdainių rajono savivaldybės nuosavybėn vietinės reikšmės gatvę su sudėtinėmis dalimis, esančią Kėdainių r. sav., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g., kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančia; 2) panaikinti atsakovės Kėdainių rajono savivaldybės nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) gatvę, esančią Kėdainių r. sav., (duomenys neskelbtini) k., kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registracijų VĮ Registrų centre. Apeliantė taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai:
11.1. valstybė jai priklausantį žemės sklypą gali naudoti tik nepažeisdama kitų asmenų, šiuo atveju ieškovės, kuriai byloje aktualiame žemės sklype priklauso nekilnojamojo turto objektas, net jei valstybinės žemės nuomos sutartis jau yra nutraukta, teisėtų interesų. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėti (tačiau nenagrinėjo), ar įregistruodamos Kėdainių rajono savivaldybės nuosavybės teisę į kelią (gatvę), atsakovės nepažeidė bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini) aerodromas“ teisės valdyti, naudoti ir disponuoti jai priklausančiu turtu;
11.2. UAB „Sklypas ir namas“ matininko nubraižyta 2018 m. rugpjūčio 21 d. situacijos schema M 1:5000 patvirtina, kad kelias (gatvė) yra įregistruotas ant ieškovės susisiekimo komunikacijų (ribos yra tos pačios). Ir, nors UAB „Sklypas ir namas“ bylos nagrinėjimo metu 2018 m. lapkričio 26 d. patikslino situacijos schemą M 1:5000, nekilnojamųjų objektų ribos pasikoregavo tik maža dalimi, todėl situacija iš esmės nėra pasikeitusi, t. y. susisiekimo komunikacijų dalies ir (duomenys neskelbtini) gatvės ribos yra tos pačios. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad kelio (gatvės) ir susisiekimo komunikacijų ribų dubliavimąsi yra iš dalies pripažinęs ir VĮ Registrų centro Kauno filialas 2018 m. birželio 29 d. rašte Nr. (3.1.6)KAS-830 „Dėl informacijos pateikimo“. Taigi, anot apeliantės, jai priklausantis turtas buvo užimtas be jokio teisinio pagrindo, t. y. dar Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. SP-266 bei 2016 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. TS-147 daliai susisiekimo komunikacijų suteikus (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimą, galiausiai 2017 m. spalio 16 d. šis kelias (gatvė) neteisėtai buvo įregistruotas ant bendrovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto atsakovės Kėdainių rajono savivaldybės vardu, tuo pažeidžiant bendrovės teisę naudoti ir disponuoti savo turtu;
11.3. kelio (gatvės) ribos sutampa su bendrovės susisiekimo komunikacijų ribomis, šis kelias (gatvė), kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, niekada nebuvo ir negalėjo būti nei vienos iš atsakovių nuosavybė. Atitinkamai Aplinkos ministerija negalėjo perduoti Kėdainių rajono savivaldybei daikto, kuris valstybei nepriklausė, t. y. perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo (CK 4.48 straipsnio 1 dalis). Dėl to perdavimo–priėmimo akto dalis, kuria buvo perduotas kelias (gatvė), pripažintina niekine ir negaliojančia kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, o atsakovės Kėdainių rajono savivaldybės nuosavybės teisės registracija VĮ Registrų centras naikintina;
11.4. ieškovės nuosavybės teisė į turtą buvo įregistruota 2000 m. balandžio 3 d., o Kėdainių rajono savivaldybės – 2017 m. spalio 16 d. Taigi vien šios teisės normos pagrindu, net neginčijant atsakovės Kėdainių rajono savivaldybės nuosavybės teisės į ginčo objektą atsiradimo pagrindo, turtas vienareikšmiai pripažintinas ieškovės nuosavybe (CK 1.75 str. 4 d.). Tai yra pakankamas savarankiškas pagrindas panaikinti atsakovės Kėdainių rajono savivaldybės nuosavybės teisės į kelio (gatvės) teisinę registraciją viešajame registre. Palikus skundžiamą 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą nepanaikintą, bendrovė neteks galimybės naudotis, valdyti bei disponuoti jai priklausančiomis susisiekimo komunikacijomis be jokios kompensacijos, o tokiu būdu bus akivaizdžiai pažeisti ne tik jos, bet ir visų bankrutavusios įmonės kreditorių interesai, atitinkamai liks neapsaugotas ir viešasis interesas.
12. Atsakovė Kėdainių rajono savivaldybės administracija atsiliepimu prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė tinkamą ir pagrįstą sprendimą, išnagrinėjęs tiek ieškovės argumentus, tiek bylos faktines aplinkybes.
13. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, paliekant galioti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą. Atsakovės vertinimu, ieškovė neturėdama jokių teisių į žemę, kurioje yra ginčo turtas, neturi teisinio pagrindo riboti žemės savininkės (valstybės) teisės valdyti, naudotis ir disponuoti šia žeme. Atsižvelgiant į tai, kad Kėdainių rajono savivaldybės administracijos parengtas ir pateiktas 2017 m. birželio 14 d. perdavimo–priėmimo aktas tiek forma, tiek turiniu pilnai atitiko visus įstatymų ir Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos aprašo reikalavimus, Vyriausybės įgaliotas atstovui nebuvo jokio pagrindo abejoti dėl ginčo turto perdavimo nepagrįstumo ar dėl nuosavybės teisės į ginčo turtą;
14. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimu prašo ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl ginčo gatvės nuosavybės teisių registracijos panaikinimo, palikti nepakeistą, o likusioje dalyje – pateikto apeliacinio skundo pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra. Pažymi, kad ieškovė nenurodė, kokias teisės aktų nuostatas pažeidė nekilnojamojo turto registro ir kadastro tvarkytojas atlikdamas ginčo gatvės ir nuosavybės teisių į ją registraciją. Be to, ieškovė nėra pasinaudojusi privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka ginčijant 2017 m. spalio 16 d. teritorinio kadastro ir registro tvarkytojo sprendimą. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad reikalavimai asmeniui, kuris nėra atsakovas civilinėje ginčo byloje, negali būti patenkinti, todėl vien šiuo pagrindu reikalavimas dėl ginčo gatvės nuosavybės teisių registracijos panaikinimo teismo sprendimu buvo atmestas visiškai pagrįstai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
16. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis).
17. Byloje nustatyta, kad 2000 m. kovo 23 d. Akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 31-62, 2000 m. gegužės 1 d. Akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 31-116 bei 2000 m. gegužės 1 d. Priėmimo–perdavimo akto pagrindais ieškovės vardu registruota nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą – Susisiekimo komunikacijas – Pakilimo – nusileidimo, manevravimo takus ir lėktuvų stovėjimo aikšteles, esantį Kėdainių r. sav., Kėdainių miesto sen., (duomenys neskelbtini) k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nuomotojas Kauno apskrities viršininkas G. B., atstovaujamas Žemės tvarkymo departamento direktorės R. S., ir ieškovė (nuomininkė) UAB „(duomenys neskelbtini) aerodromas“ 2001 m. birželio 21 d. sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N53/01-39, pagal kurią nuomotojas išnuomoja, o nuomininkas išsinuomoja 99 metams 172,1628 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Kėdainių k. sen., Kėdainių r. (žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir ūkinės veiklos būdas – kita paskirtis – komerciniams objektams statyti, įrengti ir eksploatuoti). 2017 m. spalio 5 d. Valstybės įmonės Registrų centras Kauno filiale buvo gautas Kėdainių rajono savivaldybės administracijos prašymas Nr. 15770304 2017 m. birželio 14 d. perdavimo – priėmimo akto Nr. (48-1)-447K ir 2017 m. rugpjūčio 10 d. kadastro duomenų bylos pagrindu įregistruoti nekilnojamojo turto registre Kėdainių rajono savivaldybės administracijos nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) gatvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) k., Kėdainių miesto sen., Kėdainių r. sav. bei išduoti tai patvirtinantį Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašą. Atsakovės Kėdainių rajono savivaldybės vardu 2017 m. spalio 16 d. registruota nuosavybės teisė į (duomenys neskelbtini) g., esančią Kėdainių r. sav., Kėdainių miesto sen., (duomenys neskelbtini) k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – kelias), kurią 2017 m. birželio 14 d. perdavimo – priėmimo aktu Kėdainių rajono savivaldybės nuosavybėn perdavė Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kancleris.
18. Apeliantė nurodo, kad atsakovės vardu įregistruotos nuosavybės teisės į kelią neteisėtai, nes šis kelias suformuotas ant ieškovei nuosavybės teise priklausančių susisiekimo komunikacijų, tuo pasisavinant ieškovės turtą.
19. Ginčo esmė, - ar atsakovė neįregistravo nuosavybės teisių savo vardu į ieškovei priklausantį turtą, ar nėra įregistruotos nuosavybės teisės du kartus į tą patį daiktą.
20. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį motyvavo tuo, kad atsakovui (valstybei) turint nuosavybės teises į žemės sklypą, atsakovas turi teisę įrengti kelią ant jam priklausančio žemės sklypo, o aplinkybė, kad šiame žemės sklype yra ieškovei priklausančių nekilnojamųjų daiktų, nesudaro pagrindo varžyti ar riboti valstybės nuosavybės teisę į jai priklausantį žemės sklypą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais motyvais.
21. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nenustatęs (nenustatinėdamas) ir neįvertinęs (nevertindamas) esminių bylos aplinkybių, nenurodęs jokių motyvų dėl ieškinyje nurodomų argumentų, dėl ko galėjo būti neteisingai išspęsta byla. Pažymėtina, kad:
22.1. teismas išnagrinėjo bylą, nenustatęs ir neįvertinęs ginčo esmės - ar atsakovė neįregistravo nuosavybės teisių savo vardu į ieškovei priklausantį turtą, ar nėra įregistruotos nuosavybės teisės du kartus į tą patį daiktą. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo ir nevertino, nors tuo buvo grindžiamas ieškinys. Apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės pasisakyti dėl šių aplinkybių, nes, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas jų nenustatinėjo ir nevertino (dėl to nėra jokių motyvų), o atsakovai dėl jų taip pat nepasisakė;
22.2. teismo motyvas dėl žemės sklypo priklausymo atsakovei (valstybei) nėra esminis, sprendžiant šalių ginčą. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, jai nuosavybės teise priklausantį objektą valdyti, naudoti ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.). Taigi, nuosavybės teisė nėra absoliuti, t. y. įgyvendinant šią teisę turi būti nepažeidžiami įstatymai ir kitų asmenų teisės ir interesai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovės žemės sklypas yra apsunkintas (jame yra) ieškovei priklausančiu nekilnojamuoju turtu, todėl valdant žemės sklypą, jį naudojant turi būti atsižvelgiama į jame esantį turtą, siekiant nepažeisti šio turto savininko interesų;
22.3. pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės pateiktų įrodymų (VĮ Registrų centro 2018-06-29 raštas (t. 1, b. l. 10-11; UAB „Sklypas ir namas“ matininko sudarytos situacijos schemos (t. 1, b. l. 17, 132-133), kurie leidžia daryti prielaidą, jog atsakovės suformuotas kelias yra ant ieškovei priklausančio turto (tam tikra dalimi);
22.4. nepareikalauti iš atsakovų įrodymai, kokiu pagrindu buvo įgyta nuosavybės teisė į kelią (pagal sandorį, pastatant kelią, pasisavinant bešeimininkį daiktą ir pan. – CK 4.47 str.). Atkreiptinas dėmesys, jog kelias – inžinerinis statinys, kurį turėjo kažkas pastatyti;
22.5. atsakovams turėtų būti pasiūlyta pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovės pateiktus įrodymus dėl šalių turto galimo kadastrinių duomenų dubliavimosi.
23. Nagrinėjant iš naujo bylą, būtina atkreipti dėmesį, jog ieškovė siekia apginti savo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą (siekia, jog šis daiktas nebūtų nepagrįstai pasisavintas), ginčo, jog šias turtas priklauso teisėtai ieškovei nėra, ir priešingai byloje yra ginčas dėl atsakovei priklausančio turto (kelio) atsiradimo teisėtumo, todėl būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad ji šį turtą įgijo teisėtai, nepažeisdama kitų asmenų teisių ir interesų, ir kad šis turtas nesidubliuoja su ieškovės turimu turtu.
24. Perdavus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, kaip neturintys reikšmės apeliacinės instancijos teismo sprendimui.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai | | Žibutė Budžienė |
| Evaldas Burzdikas |
| Tomas Romeika |