Civilinė byla Nr. e2-434-330/2023

 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00196-2022-7

                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.12.2

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo I. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. nutarties, kuria ieškovo I. R. ieškinys atsakovei J. B. dėl skolos ir tiesioginių išlaidų pavedimui vykdyti priteisimo paliktas nenagrinėtas,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas I. R. pateikė ieškinį atsakovei J. B. dėl 115 000 Eur skolos ir 335,85 Eur tiesioginių išlaidų pavedimui vykdyti priteisimo.

2.       Teismas 2022 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2022 m. gegužės 26 d. Teismo posėdis buvo atidėtas ieškovo prašymu, paskiriant kitą teismo posėdžio datą 2022 m. rugpjūčio 24 d.

3.       Ieškovas 2022 m. rugpjūčio 24 d. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo. Be to, ieškovas prašė atidėti 2022 m. rugpjūčio 24 d. teismo posėdį, sudarant galimybę šalims susitarti taikiai, bei pripažinti atsakovės dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. protokoline nutartimi buvo atsisakyta priimti ieškovo pareiškimą dėl ieškinio dalyko patikslinimo, konstatavus, kad ieškovas pasirinko iš esmės naują savo teisių gynimo būdą, nors jo nurodomos aplinkybės jam buvo žinomos nuo bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. protokolinė nutartis palikta nepakeista. Teismas atidėjo teismo posėdį 2022 m. spalio 10 d. bei pripažino atsakovės dalyvavimą teismo posėdyje būtinu.

4.       Ieškovas prašė atidėti teismo 2022 m. spalio 10 d. posėdį bei iškviesti liudytoją. Teismas prašymą tenkino, bylos nagrinėjimą atidėjo 2022 m. gruodžio 20 d. ir nutarė apklausti liudytoją.

5.       2022 m. gruodžio 20 d. teismo posėdyje ieškovas pareiškė teisėjui nušalinimą, kuris Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2022 m. gruodžio 23 d. nutartimi nebuvo tenkintas.

6.       Teismo posėdis buvo paskirtas 2023 m. kovo 7 d. Apie šio teismo posėdžio paskyrimą ieškovas buvo informuotas 2022 m. gruodžio 27 d., jam išsiunčiant šaukimą per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 7 d. nutartimi ieškovo I. R. ieškinį paliko nenagrinėtą bei priteisė atsakovei iš ieškovo 4 036 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

8.       Teismas nustatė, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį. Iki teismo posėdžio ieškovas prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, neatvykimo į posėdį priežasčių nenurodė, todėl teismas nusprendė, kad yra pagrindas palikti ieškinį nenagrinėtą.

9.       Nustatęs, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, kad jos patirtos dėl ieškovo kaltės, teismas priteisė atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Atskirajame skunde ieškovas I. R. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartį, išspręsti jo pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo ir jį patenkinti.

11.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1.                      Sužinojęs apie tai, kad sutartis, kurios pagrindu reiškiami ieškinio reikalavimai atsakovei, negalioja, ieškovas 2023 m. vasario 27 d. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo, tačiau dėl techninių kliūčių pareiškimas elektroninių paslaugų sistemoje nebuvo matomas. Ieškovas tikėjosi, kad teismo posėdžio dieną šis pareiškimas bus išspręstas.

11.2.                      Teismo 2023 m. kovo 7 d. posėdyje ieškovas negalėjo dalyvauti dėl didelio užimtumo, paskirtos komandiruotės ir įvykusios avarijos. Šios priežastys laikytinos svarbiomis, todėl nutartis palikti ieškinį nenagrinėtą neturėjo būti priimta.

11.3.                      Teismas negalėjo priimti nutarties palikti ieškinį nenagrinėtą, nes atsakovo atstovas pareiškė prašymą nagrinėti ieškinį iš esmės.

11.4.                      Priimdamas nutartį palikti ieškinį nenagrinėtą, teismas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo turėjo spręsti įvertinęs šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Be to, atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl teismas nepagrįstai jai priteisė iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

12.       Atsakovė J. B. atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

13.       Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

13.1.                      Ieškovas pareiškimą dėl atsisakymo ieškinio teismui įteikė tik 2023 m. kovo 15 d., o įrodymų, kad toks pareiškimas buvo teikiamas teismui 2023 m. vasario 27 d., nepateikta.

13.2.                      Ieškovas, turėdamas pareigą, nepranešė teismui, kodėl negali atvykti į teismo posėdį, nors turėjo galimybę apie tai pranešti.

13.3.                      Teismas tinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties dalies negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

15.       Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus: pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo; dokumentus, jo vertinimu, pagrindžiančius neatvykimo į teismo 2023 m. kovo 7 d. posėdį priežastis.

16.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustačius bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015 ir joje nurodytą praktiką).

17.       Teismas, susipažinęs su pateiktais duomenimis, nustatė, kad pareiškimas dėl ieškinio atsiėmimo yra 2023 m. kovo 15 d. užregistruotas Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-606-656/2023 elektroninėje kortelėje (jam suteiktas Nr. DOK-10387). Nustačius, kad teikiamas dokumentas yra civilinėje byloje bei įvertinus tai, kad, esant poreikiui, teismas turi teisę remtis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje esančiais duomenimis bei informacija (CPK 179 straipsnio 3 dalis), su atskiruoju skundu teikiamas dokumentas (pareiškimas dėl ieškinio atsiėmimo) vertintinas kaip perteklinis informacinis dokumentas, todėl jį priimti atsisakoma.

18.       Sprendžiant dėl kitų pateiktų duomenų priėmimo (2023 m. kovo 6 d. įsakymo dėl apelianto komandiruotės, kurį parengė pats apeliantas, taip pat pridedamų fotonuotraukų), kuriais apeliantas siekia pagrįsti savo neatvykimo į 2023 m. kovo 7 d. teismo posėdį priežastis, išaiškintina, kad byloje priimami nagrinėti tik tie įrodymai, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Teismas, spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, turi vadovautis įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014). Susipažinus su apelianto teikiamais papildomais duomenimis, nustatyta, kad jie nepatvirtina ieškovo įrodinėjamų aplinkybių, dėl kurių jis esą neturėjo objektyvios galimybės pranešti apie neatvykimą į posėdį ir nurodyti neatvykimo priežastis, prašyti bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir pan. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apelianto papildomai teikiamus duomenis, kaip naujus įrodymus, atsisakoma priimti.

Dėl ieškinio palikimo nenagrinėto

19.       Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas dėl ieškovo neatvykimo į teismo posėdį, yra pagrįsta ir teisėta.

20.       CPK

21.       Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad ieškovas buvo tinkamai ir laiku informuotas apie 2023 m. kovo 7 d. paskirtą teismo posėdį. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas teigia, kad teismas neatsižvelgė į ieškovo neatvykimo į teismo posėdį priežastis ir nepagrįstai nepripažino jų svarbiomis.

22.       CPK 246 straipsni

23.       Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismui ieškovas nenurodė neatvykimo į teismo posėdį priežasčių bei neprašė atidėti teismo posėdį. Pagal CPK 42 straipsnio 5 dalį šalys bylos nagrinėjimo metu turi ne tik procesines teises, bet ir pareigas, tokias kaip sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, veikti siekiant, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas savo procesinių pareigų tinkamai nevykdė ir nepranešė teismui apie priežastis, kliudančias jam dalyvauti teismo posėdyje.

24.       Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad jo neatvykimą į teismo posėdį lėmė jo užimtumas ir įvykusi avarija, tačiau tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų ieškovas pirmosios instancijos teismui nepateikė. Neturėdamas informacijos apie ieškovo neatvykimo į teismo posėdį priežastis, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai ir teisėtai ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu.

25.       Apeliantas taip pat teigia, kad teismas neturėjo teisinio pagrindo palikti ieškinį nenagrinėtą, kadangi atsakovė ir jos atstovas tokio prašymo nepateikė. Pasak ieškovo, atsakovės atstovas prašė nagrinėti bylą iš esmės. Susipažinus su 2023 m. kovo 7 d. teismo posėdžio garso įrašu nustatyta, kad teismui išaiškinus atsakovo procesines teises į teismo posėdį neatvykus ieškovui, tinkamai informuotam apie teismo posėdį bei nepranešusiam neatvykimo į posėdį priežasčių, atsakovės atstovas prašė palikti ieškinį nenagrinėtą (teismo posėdžio garso įrašas nuo 01:13 min.).

26.       Ieškovas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, taip pat teigia, kad iki paskirto teismo posėdžio, t. y. 2023 m. vasario 27 d. jis buvo pateikęs teismui pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo, todėl pagrįstai tikėjosi, jog 2023 m. kovo 7 d. posėdžio metu teismas šį pareiškimą išspręs. Pasak apelianto, paaiškėjo, kad dėl techninių kliūčių pareiškimas nebuvo įkeltas į EPP sistemą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismui nepateikta duomenų, jog pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo buvo bandoma įkelti į EPP sistemą dar 2023 m. vasario 27 d., į tai, kad ieškovui iki tol nebuvo kilę kliūčių ar sunkumų įkeliant dokumentus į EPP sistemą, šios apelianto nurodytos aplinkybės nevertina kaip pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

27.       Šiame kontekste apeliantui išaiškintina, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme objektas yra teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtas, teistumo ir pagrįstumo įvertinimas. Kitų, su apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamos bylos procesu nesusijusių, procesinių prašymų (apelianto prašymo apeliacinės instancijos teisme išspręsti jo prašymą dėl ieškinio atsisėmimo), apeliacinės instancijos teismas nevertina ir dėl jų nepasisako (CPK 139 straipsnis).

28.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su skundo argumentais, kuriais kvestionuojama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovei atlyginimo.

29.       Pirma, priešingai nei teigia apeliantas, atsakovė iki bylos išnagrinėjimo pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas: 2022 m. spalio 10 d. teisme buvo gautas atsakovės prašymas atlyginti 4 036 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė 3 900 Eur atstovavimo išlaidos (atsiliepimo į ieškinį bei tripliko parengimo išlaidos) bei 136 Eur kelionės išlaidos (atsakovė paaiškino, kad dėl sveikatos būklės ji į teismo posėdį vyko kartu su lydinčiuoju asmeniu). Antra, teismas pagrįstai atsakovės nurodytas kelionės į teismo posėdį išlaidas pripažino išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, kadangi jos buvo būtinos, siekiant užtikrinti atsakovės dalyvavimą teismo posėdyje, kuriame jos dalyvavimas buvo pripažintas būtinu pagal ieškovo prašymą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Trečia, atsakovės prašomos atlyginti procesinių dokumentų parengimo išlaidos neviršija užmokesčio už civilinėse bylose teikiamą teisinę pagalbą maksimalių dydžių, nustatytų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, 8.2 ir 8.3 punktuose.

30.       Atsižvelgęs į šalių procesinį elgesį, įvertinęs, kad prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidas atsakovė patyrė dėl ieškovo inicijuoto proceso, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė atsakovei iš ieškovo jos patirtų ir įrodymais pagrįstų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

31.       Nors ieškovas teigia, kad, inicijavus bylą, atsakovė nutraukė sutartį, kurios pagrindu ieškovas grindė reikalavimus, dėl ko byla prarado teisinį perspektyvumą ir būtent dėl atsakovės nesąžiningo elgesio išnyko teisinis ieškinio pagrindas, šios aplinkybės nesudaro pagrindo kitaip vertinti šalių procesinį elgesį, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Ieškovas nesirūpino ekonomišku ir veiksmingu bylos procesu, todėl jam tenka dėl to kilusios procesinės pasekmės – pareiga atlyginti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

32.       Apelianto teigimu, palikus ieškinį nenagrinėtą, teismas CPK 87 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu turėjo ieškovui grąžinti sumokėtą žyminį mokestį. Įstatymas nustato, kad sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas suinteresuoto asmens pareiškimu arba teismo iniciatyva (CPK 87 straipsnio 1 ir dalys). Šiuo atveju ieškovas tokio prašymo nebuvo pateikęs, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi klausimo dėl žyminio mokesčio grąžinimo nesprendė. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, gali pasisakyti tik dėl aplinkybių, kurios buvo vertinamos ir sprendžiamos pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas žyminio mokesčio grąžinimo klausimo nesprendė, tad dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su teismo pareiga grąžinti žyminį mokestį palikus ieškinį nenagrinėtą, apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Apeliantui išaiškintina, kad jis turi teisę kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu grąžinti jo sumokėtą žyminį mokestį (CPK 87 straipsnio 4 dalies nuostata).

33.       Įvertinęs nustatytas aplinkybes bei atskirajame skunde išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškovo neatvykimo į teismo posėdį teisines pasekmes, ir priėmė teisingą nutartį, kurią naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                Gintaras Pečiulis