LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2023 m. vasario 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Egidijos Tamošiūnienės ir Dalios Vasarienės,
susipažinusi su 2023 m. sausio 20 d. paduotu atsakovo H. S. kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutarties peržiūrėjimo
, prašymais stabdyti skundžiamo teismo procesinio sprendimo vykdymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones,
n u s t a t ė :
Atsakovas H. S. padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo. Byloje priimtais teismų procesiniais sprendimais tenkinus ieškinį ieškovui perkeltos buvusių pirkėjų teisės ir pareigos pagal žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, iš ieškovo buvusiems pirkėjams priteista sklypo kaina, taip pat 1700 Eur kompensaciją už jo pagerinimą. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad nurodytas teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovas H. S. kasaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 8 dalį, nes ginčas byloje kilęs ne dėl įstatymo nuostatų nesilaikymo, o dėl Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) klaidos padarinių. Kasaciniame skunde keliamas klausimas, ar ieškovas apskritai turėjo teisę nurodytu pagrindu reikalauti perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas pagal ginčo sutartį. Be to, teismai netinkamai taikė ir aiškino nurodyto įstatymo 5 straipsnį, pripažindami atsakovo pareigą privalomai parduoti žemės sklypą NŽT išduotoje pažymoje nurodytam asmeniui, nors įstatymas expressis verbis tokios pareigos parduoti nenustato; priverstinis sklypo pardavimas prieštarauja įstatymo nuostatoms, taip pat CK įtvirtintam sutarčių laisvės principui bei draudimui versti asmenį sudaryti sandorį. Teismai taip pat padarė esminius CK 1.130 straipsnio ir CPK 147 straipsnio taikymo pažeidimus, nuspręsdami, kad ieškovas nepraleido senaties termino; padarė esminius CK 1.80 straipsnio, 6.145 straipsnio taikymo pažeidimus – pritaikydami restituciją natūra ir ieškovui perkeldami nuosavybės teises į sutartimi perleistą sklypą, ignoravo faktą, kad jis de jure nebeegzistuoja; padarė proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pažeidimus.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos kasaciniame skunde įvardytais klausimais ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtam teismo procesiniam sprendimui priimti.
Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis, prašymai stabdyti skundžiamo teismo procesinio sprendimo vykdymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenagrinėtini.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti A. T. (duomenys neskelbtini) 173 (vieną šimtą septyniasdešimt tris) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. lapkričio 29 d. banke Swedbank, AB, mokėjimo nurodymo Nr. 130.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjos Gražina Davidonienė
Egidija Tamošiūnienė
Dalia Vasarienė