Administracinė byla Nr. AS-112-822/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05968-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 61.2; 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo B. A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. A. G. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas B. A. G. kreipėsi į teismą prašydamas 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. SPRE-2418; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. (1.45)I-7141.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad praleido ginčijamų aktų apskundimo terminą ir prašė skundo padavimo terminą atnaujinti. Teigė, kad terminą praleido, nes jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), be to, pareiškėjas nemoka lietuvių kalbos, todėl turėjo ieškoti atstovo, kuris kalba lenkų ir lietuvių kalbomis. Įgaliotas atstovas anksčiau negalėjo pateikti skundo dėl užimtumo kitose bylose, tai patvirtina aplinkybė, jog teisinės pagalbos sutartis sudaryta tik 2015 m. gruodžio 16 d., t. y. jau praleidus skundo padavimo terminą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi pareiškėjo B. A. G. prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą netenkino ir skundą priimti atsisakė.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas apie skundo padavimo terminą žinojo, anksčiau jau buvo pasinaudojęs galimybe skųsti administracinius aktus Lietuvos Respublikoje, kadangi skundė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos sprendimą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Atstumas tarp atsakovo buveinės ir (duomenys neskelbtini) nėra kliūtis bendrauti su advokatu ar laiku kreiptis į teismą. Advokato užimtumas kitose bylose nėra svarbi priežastis, sudaranti pagrindą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

III.

Pareiškėjas B. A. G. su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi nesutinka. Atskirajame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir atnaujinti skundo padavimo terminą.

Nurodo, kad terminą praleido, nes pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), be to, jis nemoka lietuvių kalbos, todėl turėjo ieškoti atstovo, kuris kalba lenkų ir lietuvių kalbomis. Įgaliotas atstovas anksčiau negalėjo pateikti skundo dėl užimtumo kitose bylose, tai patvirtina aplinkybė, jog teisinės pagalbos sutartis sudaryta tik 2015 m. gruodžio 16 d. Atsižvelgiant į didelį atstumą nuo (duomenys neskelbtini) iki Vilniaus, pareiškėjas, norėdamas savo atstovui perduoti visus būtinus dokumentus, turėjo naudotis pašto paslaugomis. Pažymėtina, kad iki šiol nėra gauti visi dokumentų originalai. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčą nagrinėjant ikiteismine tvarka pareiškėjas nesinaudojo kvalifikuota teisininko pagalba. Nesutinka, kad skundas teismui paduotas žymiai praleidus terminą (VSDFV skundas pareiškėjui įteiktas 2015 m. lapkričio 10 d., o pareiškėjo skundas teismui išsiųstas 2015 m. gruodžio 17 d.). Pareiškėjas pažymi, kad nepaisant to, jog VSDFV skundą pareiškėjas gavo 2015 m. lapkričio 10 d., terminas skundui paduoti suėjo 2015 m. lapkričio 30 d., taigi pareiškėjas nors ir praleido terminą, tačiau jį praleido nežymiai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti skundo padavimo terminą ir skundą priimti atsisakyta, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjo skundą atsisakyta priimti vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu (praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą).

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-103-822/2015).

Nagrinėjamu atveju Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimas Nr. (1.45)I-7141 pareiškėjui įteiktas 2015 m. lapkričio 10 d. (b. l. 22). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendime nurodyta, kad šis sprendimas gali būti per 20 dienų nuo jo gavimo dienos skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Taigi terminas skundui paduoti suėjo 2015 m. lapkričio 30 d., tačiau pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2015 m. gruodžio 17 d., t. y. terminą praleidęs 17 dienų.

Įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios. Remiantis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, kad terminą praleido, nes jo įgaliotas atstovas anksčiau negalėjo pateikti skundo dėl užimtumo kitose bylose.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo sprendžiami atstovavimo klausimai paprastai teismo nėra pripažįstami svarbia priežastimi, kuri gali būti pagrindas atnaujinti praleistą terminą. Laikoma, kad pareiškėjui teisinę pagalbą teikiantis ir atstovaujantis advokatas yra tiesiogiai su juo susijęs asmuo, o jo atlikti veiksmai, vertinant juos trečiųjų asmenų atžvilgiu, laikytini paties pareiškėjo veiksmais. Advokato neatidumas ar nerūpestingumas, vertinant jį trečiųjų asmenų atžvilgiu, taip pat laikytinas paties pareiškėjo neatidumu ar nerūpestingumu (2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011). Termino praleidimas negali būti pateisintas ir dideliu advokato darbo krūviu (2012 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-127/2012). Teisėjų kolegijos vertinimu, atstumas tarp atsakovo buveinės ir pareiškėjo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) nėra kliūtis bendrauti su advokatu ir laiku kreiptis į teismą.

Dokumentų gavimas / negavimas šiuo atveju taip pat nelaikytinas svarbia termino kreiptis į teismą praleidimo priežastimi, nes gavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. (1.45)I-7141, pareiškėjas turėjo suprasti, ar skundžiami sprendimai pažeidžia jo teises, todėl siekdamas apginti savo galbūt pažeistas teises, pareiškėjas galėjo kreiptis į teismą dėl jų panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo atlikti pageidaujamus veiksmus. Pridurtina ir tai, kad administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime įprastai nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011). Akcentuotina, kad maža termino praleidimo trukmė pagal teismų praktiką pati savaime nėra vertinama kaip pagrindas atnaujinti terminą, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių. Tai, jog terminas yra praleistas nedaug, gali turėti reikšmės vertinant, ar yra pagrindas atnaujinti terminą, atsižvelgiant į visumą byloje nustatytų aplinkybių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1290-575/2015). Atitinkamai šiuo konkrečiu atveju 20 dienų terminas kreiptis į teismą buvo praleistas 17 dienų, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad terminas buvo praleistas nežymiai.

Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodomas termino praleidimo priežastis negalima pripažinti pakankamai svarbiomis ir nepriklausančiomis nuo pareiškėjo valios, kad sudarytų pagrindą praleistą terminą atnaujinti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo B. A. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                    Irmantas Jarukaitis

                 Romanas Klišauskas

                 Skirgailė Žalimienė