Civilinė byla Nr. e2-95-647/2021
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01938-2019-5
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.5.2.8;3.2.6.1 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 14 d.
Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Alfredas Juknevičius,
sekretoriaujant Danutei Pleskūnaitei,
dalyvaujant ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „GLC Logistikos parkas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „BSP Logistic Property“ atstovui advokatui Vydmantui Grigoravičiui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sadomaksa“ atstovui advokatui Linui Stanislavui Bagdonui ir atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovui Audriui Bulniui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „GLC Logistikos parkas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „BSP Logistic Property“ ieškinį atsakovėms Vilniaus rajono savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Sadomaksa“ dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo,
Teismas
n u s t a t ė:
1. ieškovės uždaroji akcinė bendrovė „GLC Logistikos parkas“ (toliau – UAB „GLC Logistikos parkas“) ir uždaroji akcinė bendrovė „BSP Logistic Property“ (toliau – UAB „BSP Logistic Property“) (toliau kartu – ieškovės, o atskirai – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms Vilniaus rajono savivaldybės administracijai (toliau – ir atsakovė 1) ir uždarajai akcinei bendrovei „Sadomaksa“ (toliau – UAB „Sadomaksa“ ir/ ar atsakovė 2) (toliau kartu ir atsakovės) dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo. Ieškovės ieškiniu prašė: 1) iš atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išreikalauti šiame ieškinyje nurodytą informaciją / dokumentus: Statinio projektą, kurio pagrindu buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-08-190517-00319, kartu su visa šio projekto rengimo informacija ir dokumentais; Privažiavimo kelio prie sklypo (kadastro Nr. 4165/0100:879), esančio Vilniaus r. sav., Nemėžio sen., Kuprioniškių k., Minsko pl. 55B, techninį projektą, Nr. 7851-00-TP-S, kartu su visa šio projekto rengimo informacija ir dokumentais; Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007-10-26 sprendimu Nr. T3-318 patvirtintą Žemės ūkio žemės sklypų (kad. Nr. 4162/0100:702, 4162/0100:703 ir 4162/0100:686), esančių Kuprioniškių k., Nemėžio sen., Vilniaus r., infrastruktūros plėtros, numatant pramonės ir sandėliavimo objektų vietą, specialųjį planą; 2) pripažinti statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-08-190517-00319 negaliojančiu, o atsakovės UAB „Sadomaksa“ vykdomą statybą –savavališka (statyba pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą). 3) priteisti iš atsakovių visas ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovės ieškinyje nurodė, kad ieškovė UAB „GLC Logistikos parkas“ ir ieškovė UAB „BSP Logistic Property“ nuosavybės teise valdo bei naudoja kitos paskirties, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, išsidėsčiusius šalia Terminalo g., Kuprioniškėse, Vilniaus raj., kurių unikalūs Nr. 4400-1809-3608 (Terminalo g. 6) ir 4400-1595-1825 (Terminalo g. 8). Susisiekimas tarp viešųjų kelių su ieškovėms priklausančiais ir intensyviai sandėliavimo bei logistikos veiklai vykdyti naudojamais žemės sklypais yra organizuojamas vienintele nuovaža, įrengta šiauriau žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 4400-1809-3608 (Terminalo g. 6) kuri jungia Terminalo g. su Minsko pl. (magistraliniu keliu A3 Vilnius-Minskas; toliau – Magistralinis kelias arba Minsko pl.). Greta išsidėsčiusioje teritorijoje, kuri šiaurinėje pusėje ribojasi su Minsko pl., rytinėje ir pietinėje – su Terminalo g., yra planuojama bei vykdoma nekilnojamojo turto plėtra, o konkrečiai – žemės sklype, kurio unikalus Nr. 4400-4947-5400 (Terminalo g. 3A), kuris priklauso atsakovei UAB „Sadomaksa“, 2019-05-17 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-08-190517-00319 (toliau – Statybos leidimas), be kita ko leidžiantis gamybos, pramonės paskirties statinio statybą (nauja statyba) bei kitų inžinerinių tinklų ir statinių statybą .
Žemės sklypas, kuriame yra išduotas Statybos leidimas, yra suplanuotas šiais teritorijų planavimo dokumentais: 1) Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2017-09-22 sprendimu Nr. T3-370 patvirtinta Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos dalies „U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijoje susisiekimo komunikacijų schema (Bendrojo plano sprendinių konkretizavimas); 2) Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007-10-26 sprendimu Nr. T3-318 patvirtintu Žemės ūkio žemės sklypų (kad. Nr. 4162/0100:702, 4162/0100:703 ir 4162/0100:686), esančių Kuprioniškių k., Nemėžio sen., Vilniaus r., infrastruktūros plėtros, numatant pramonės ir sandėliavimo objektų vietą, specialiuoju planu ; 3) Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2008-07-24 sprendimu Nr. T3-246 patvirtintu Žemės ūkio paskirties žemės sklypų (kad. Nr. 4162/0100:686, 4162/0100:702 ir 4162/0100:703), esančių Kuprioniškių k., Nemėžio sen., Vilniaus r. detaliuoju planu (toliau – Detalusis planas 1); 4) Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2014-06-12 sprendimu Nr. T3-232 patvirtintu Žemės sklypų (kad. Nr. 4162/0100:705, 4162/0100:704, 4162/0100:685, 4162/0100:684), Kurpioniškių k., Nemėžio sen., Vilniaus r. detaliuoju planu (toliau – Detalusis planas 2). 5) Prieš Statybos leidimo išdavimą, buvo parengtas bei Administracijos direktoriaus 2018-02-23 įsakymu Nr. KADI-98 patvirtintas Detaliojo plano 2 sprendinių koregavimas (toliau – Detaliojo plano 2 korektūra; ).
Visi aukščiau nurodyti teritorijų planavimo dokumentai, t. y. Bendrasis planas, Specialusis planas, Detalusis planas 1, Detalusis planas 2 bei Detaliojo plano 2 korektūra, numato (pakartoja) tą patį susisiekimo komunikacijų sprendinį – privažiavimo kelio, einančio paraleliai Minsko pl. ir jungiančio Minsko pl. (įrengiant naują nuovažą šalia žemės sklypo Minsko pl. 53) su Terminalo g. (ties žemės sklypo, adresu Minsko pl. 1, kampu).
Taip pat, visi nurodyti teritorijų planavimo dokumentai patvirtino ir nurodė, kad čia minimas privažiavimo kelias yra vienos eismo krypties: nuo naujai įrengiamos lėtėjimo juostos bei nuovažos/ privačiavimo iki Terminalo g.
Ieškovės ieškinyje pažymėjo, jog šiuo metu teritorijoje nurodytos apimties Privažiavimo kelias nėra įrengtas. Šio kelio įrengimas nėra numatytas ir atskovės UAB „Sadomaksa“ parengtame statybos projekte, kurio pagrindu išduotas Statybos leidimas, nors statybos projektu numatoma jungtis į jį. Todėl patekimui į / iš atsakovės UAB „Sadomaksa“ valdomo žemės sklypo bus naudojamas ne teritorijų planavimo dokumentais įtvirtinta susisiekimo schema.
Ieškovių įsitikinimu tokia situacija, įskaitant – Statybos leidimas, kuriame nėra tinkamai išspręsti (t. y. numatyti realiai galimi įgyvendinti) patekimo prie projektuojamų statinių klausimai bei ignoruojami Tarybos sprendimai įtvirtinti įpareigojimai, pažeidžia teisės aktų reikalavimus. Todėl, Statybos leidimas – neteisėtai išduotas, o pagal jį vykdoma statyba – savavališka.
Teisinis ir faktinis pagrindas.
Dėl detaliaisiais planais nustatytų sprendinių pažymėtina, kad ginčo teritorija, apribota Minsko pl. bei Terminalo g. yra suplanuota pakartotiniais teritorijų planavimo dokumentais. Tarybos sprendimo, kuriuo patvirtintas Detalusis planas 1, 3 p. numatyta, kad „Už infrastruktūros įrengimą savo lėšomis ir tolimesnę eksploataciją pagal detalųjį planą atsakingas sklypo(ų) savininkas. Pasikeitus žemės sklypo savininkui, sąlygas perima naujas savininkas“. O šio Detaliojo plano 1 aiškinamojo rašto 2.1.2 ir 2.3.8 p. nurodoma: 1) „Šiame planavimo etape detalizuojami specialiojo teritorijų planavimo dokumente (Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007-10-26 sprendimu Nr. T3-318 patvirtintame Žemės ūkio žemės sklypų (kad. Nr. 4162/0100:702, 4162/0100:703 ir 4162/0100:686), esančių Kuprioniškių k., Nemėžio sen., Vilniaus r., infrastruktūros plėtros, numatant pramonės ir sandėliavimo objektų vietą, specialiajame plane) nustatyti teritorijų tvarkymo ir naudojimo reglamentai, suformuotos žemės juostas komunikacinių koridorių ir susisiekimo komunikacijų įrengimu, inžinerinės infrastruktūros plėtrai“; 2) „Į planuojamą teritoriją (žemės sklypus) suprojektuotas vietinės reikšmės vidaus kelias. Įvažiavimas planuojamas iš Minsko plento, atvykstant iš Vilniaus miesto pusės, pasukant į dešinę pusę, esamo įvažiavimo vietoje. Prieš įvažiavimą numatoma įrengti lėtėjimo juostą. Vidaus kelią numatoma įrengti palei Minsko plentą, vienos krypties eismo. Naujo kelio pagrindinės atkarpos, kurios ilgis apie 440 m, tiesimas numatytas nuo organizuojamo įvažiavimo vietos iki planuojamos teritorijos ir toliau iki esamo išvažiavimo priešais UAB „Girteka“ naudojamą sklypą (Terminalo g. 6, unikalus Nr. 4400-1809-3608, kurį šiuo metu valdo ieškovė UAB „GLC Logistikos parkas“). Šis kelias skirtas planuojamoje teritorijoje numatomų statyti sandėliavimo terminalų aptarnavimui“.
Tarybos 2014-06-12 sprendimo Nr. T3-232, kuriuo patvirtintas Detalusis planas 2 3 p. numatyta, kad „Už infrastruktūros įrengimą savo lėšomis ir tolimesnę eksploataciją pagal detalųjį planą <...> atsakingas sklypo (-ų) savininkas. Pasikeitus žemės sklypų savininkui, sąlygas perima naujas savininkas“. Atitinkamai, Detalusis planas 2 nustato: 1) Detaliojo plano 2 pagrindinio brėžinio pastabų 5 p. aiškiai numatoma, kad „Įvažiavimas į planuojamą teritoriją – pagal Žemės ūkio paskirties žemės sklypų (kad. Nr. 4162/0100:686, 4162/0100:702 ir 4162/0100:703), esančių Kuprioniškių k., Nemėžio sen., Vilniaus r., detalųjį planą“, t. y. Detalųjį planą 1; 2) Detaliojo plano 2 aiškinamojo rašto 7 lape pateikiami „Susisiekimo infrastruktūros“ sprendiniai įtvirtinta: „Įvažiavimas į planuojamą teritoriją numatytas iš šiaurės vakarų pusės, iš magistralinio kelio Vilnius – Minskas, įvertinus anksčiau patvirtintų detaliųjų planų ir techninių projektų sprendinius <...> lygiagrečiais Minsko plentui, planuojama pratęsti anksčiau suprojektuotą įvažiavimą į sklypą <...> ir suformuoti kelio jungtį su esamu išvažiavimu į Minsko plentą planuojamos teritorijos rytuose. Planuojamas vienpusis judėjimas dviem eilėmis“.
Be kita ko, tiek Detalusis planas 1, tiek Detalusis planas 2 įgyvendina Specialiojo plano sprendinius, kurių, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatyme nustatytomis teritorijų planavimo dokumentų hierarchijos ir taikymo taisyklėmis, negali pakeisti rengiami nauji ar koreguojami esami vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai.
Pažymėtina, kad Detaliojo plano 2 korekcija aukščiau išdėstytų sprendinių taip pat nekeitė – Detaliojo plano 2 korekcijos aiškinamojo rašto 10 lape expressis verbis įtvirtinta, kad „Eismo organizavimas nekeičiamas, inžinerinės ir susisiekimo infrastruktūros žemės sklypai buvo suformuoti, teritoriją ribojančių gatvių raudonosios linijos buvo nustatytos detaliuoju planu ir nekeičiamos“. Tame pačiame lape, kiek aukščiau, tiesiogiai pakartojamas Detaliojo plano 2 sprendinys „Įvažiavimas į planuojamą teritoriją numatytas iš šiaurės vakarų pusės, iš magistralinio kelio Vilnius – Minskas, įvertinus anksčiau patvirtintų detaliųjų planų ir techninių projektų sprendinius <...> lygiagrečiais Minsko plentui, planuojama pratęsti anksčiau suprojektuotą įvažiavimą į sklypą <...> ir suformuoti kelio jungtį su esamu išvažiavimu į Minsko plentą planuojamos teritorijos rytuose. Planuojamas vienpusis judėjimas dviem eilėmis“.
Atsižvelgus į aiškiai įvardintus sprendinius, kad patekimas prie sklypų, esančių ginčo teritorijoje, yra organizuojamas ne Terminalo g., o naujai įrengiamu Privažiavimo keliu. Tai, be kita ko, patvirtina ir aktualus teisinis reglamentavimas. 1) Teritorijų planavimo įstatymo 18 str. 3 d. įtvirtinta, kad „Detaliuosiuose planuose nustatomi planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdai ir susisiekimo komunikacijos (numatomų skirstomųjų tinklų bei aptarnaujančių gatvių ir pagalbinių gatvių trasų išdėstymas), joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikis“. 2) Teritorijų planavimo įstatymo 4 str. 5 d. numatyta, kad „Žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais“. 3) Teritorijų planavimo įstatymo 17 str. 3 d. Numatyta, kad „<...> Detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms“. Tai pripažįstama ir Lietuvos teismų praktikoje (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-916/2017). 4) Statybos įstatymo 24 str. 3 d. Numatyta, kad „<...> Statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais (atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, sprendimu dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių <...>; poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentais <...>; teritorijų planavimo dokumentais <...>); galiojančiais teisės aktais“.
Aukščiau išdėstytas teisinis reglamentavimas įtvirtina tiesioginę asmenų, veikiančių ginčo teritorijoje, prievolę vadovautis teritorijų planavimo dokumentų – detaliųjų planų, sprendiniais, kurie, be kita ko, apima teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais bei susisiekimo komunikacijomis, sprendinius.
Taip pat, svarbu tai, kad Teritorijų planavimo įstatymas neišskiria ir nenustato, kad detaliųjų planų sprendiniai yra aktualūs tik statybos projektinei dokumentacijai rengti; priešingai – Teritorijų planavimo įstatymas aiškiai nurodo, kad detalieji planai (kaip visuma sprendinių), yra privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems (tad, tiek statantiems, tiek kitaip veikiantiems) fiziniams ir juridiniams asmenims.
Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, spręstina, kad: ginčo teritorijoje, suplanuotoje Detaliuoju planu 1 ir 2 (įskaitant Detaliojo plano 2 korektūrą), veikiantys asmenys (nepriklausomai nuo jo veiklos), privalo vadovautis šių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, tame tarpe – statybos projektus rengti bei statybą įgyvendinti laikantis jų pateikiamų sprendinių; valstybės ir savivaldos institucijos ir įstaigos privalo vadovautis Detaliojo plano 1 ir 2 (įskaitant Detaliojo plano 2 korektūrą) sprendiniais, įskaitant, tačiau neapsiribojant – kontroliuoti teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimą; šiuo konkrečiu atveju – užtikrinti, kad susisiekimo infrastruktūra būtų sukurta ir eksploatuojama Tarybos sprendimais patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų nustatytomis sąlygomis.
Pažymėtina, kad tiek projektiniuose pasiūlymuose (prašymas pritarti projektiniams pasiūlymams Nr. PSP-100-190416-00903), tiek statybos projekte, kurio pagrindu buvo išduotas Statybos leidimas, numatyta, kad esą į žemės sklypą patenkama iš privažiavimo kelio. Tačiau tokiu sprendiniu nėra tinkamai sprendžiamas patekimo prie projektuojamų statinių klausimas, kadangi nurodoma, kad susisiekimo dalies pagrindu yra Privažiavimo kelio prie sklypo (kadastro Nr. 4165/0100:879), esančio Vilniaus r. sav., Nemėžio sen., Kuprioniškių k., Minsko pl. 55B, techninis projektas, Nr. 7851-00-TP-S (toliau – Kelio techninis projektas) .
Ieškovės atkreipia dėmesį, kad Kelio techniniu projektu yra suprojektuota tik dalis jungiamojo kelio, suplanuoto Detaliuoju planu 1 ir Detaliuoju planu 2. Kelio techniniu projektu nėra niekaip sprendžiamas nei lėtėjimo juostos Minsko pl., nei nuovažos, nei maždaug pusės jungiamojo kelio (vakarinėje pusėje) įrengimas.
Visgi, nepaisant to, kad šiuo metu yra suprojektuota bei įrengta mažiau kaip pusė viso įrengtino Privažiavimo kelio, Kelio techninis projektas taip pat pakartoja, kad kelias yra būtent vienos krypties (o ne dviejų krypčių), taip kaip tą nustato aktualūs teritorijų planavimo dokumentai.
Tad, šiuo metu jokia projektine dokumentacija nėra išspręstas realaus patekimo prie pagal Statybos leidimą statomų statinių klausimas. Ieškovių įsitikinimu, suponuoja aiškią išvadą, kad Statybos leidimas buvo išduotas neatsižvelgus į aktualių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, o pagal Statybos leidimą pastatytų statinių eksploatavimas tiesiogiai suponuos šių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.
Ieškovių vertinimu laikytina STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 8 priedo 6 p., numatančio, kad „Sklypo sutvarkymo (sklypo plano) dalį sudaro sklypo, kuriame numatoma pastatyti statinį, reljefo formavimo (pažeminimo, paaukštinimo, lyginimo), jo reikmėms skirtų susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų tiesimo, žaidimų ar kitų aikštelių įrengimo, tvorų tvėrimo, apželdinimo, želdinių apsaugos, taip pat už sklypo ribų numatomų statyti susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų ir jų reikmėms reikalingų pastatų teritorijos sutvarkymo projektiniai sprendiniai“ pažeidimu.
Dėl Tarybos sprendimų privalomumo. Ieškovės atkreipia dėmesį, kad išdavus Statybos leidimą, Administracijos direktoriaus įsakymu buvo sudarytos sąlygos neįgyvendinti Tarybos sprendimu nustatytų įpareigojimų. Kaip išdėstyta, Detalusis planas 1 ir 2 aiškiai įtvirtino pareigą įrengti susijusią susisiekimo komunikacijų infrastruktūrą būtent žemės sklypų savininkams (valdytojams).
Atitinkamai, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pagrindu išdavus Statybos leidimą, tačiau kartu neišsprendus Tarybos sprendimuose (2008-07-24 sprendime Nr. T3-246 ir 2014-06-12 sprendime Nr. T3-232) įtvirtintų klausimų dėl infrastruktūros įrengimo, de facto keičiamas įtvirtinti teisiniai įpareigojimai.
Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika „detalusis planas pripažįstamas individualaus pobūdžio teisės aktu, o tai reiškia, kad detalusis planas (sprendimas dėl jo patvirtinimo), kai jis sukėlė konkrečias teises ir pareigas, negali būti panaikintas administracine tvarka“ .
Dėl šios priežasties, nei Taryba, nei Administracijos direktorius negali savo sprendimais (veiksmais, neveikimu) panaikinti ar pakeisti nustatytų įpareigojimų ar sąlygų, kurias įtvirtina detalieji planai. Jau vien dėl šios priežasties, spręstina, kad atsakovė 2 kaip susijusio žemės sklypo savininkas, turi pareigą, įgyvendinti Tarybos sprendimuose bei Administracijos direktoriaus 2018-02-23 įsakymu Nr. KADI-98 įtvirtintą įpareigojimą „Už infrastruktūros įrengimą savo lėšomis ir tolimesnę eksploataciją pagal detalųjį planą atsakingas sklypo(ų) savininkas. Pasikeitus žemės sklypo savininkui, sąlygas perima naujas savininkas“.
Dėl žalos ieškovių teisėtiems interesams. Ieškovės yra tiesiogiai suinteresuoti nurodytos infrastruktūros įrengimu, o atsakovių veiksmai (neveikimas), kuriais yra ignoruojami nuosekliai įtvirtinti teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai pažeidžia ieškovių teisėtus interesus bei lūkesčius dėl gretimos teritorijos plėtros sukeliamų padarinių ir jų poveikio ieškovių galimybėms naudotis viešąja infrastruktūra. Visų pirma, teritorija yra intensyviai urbanizuota ir toliau urbanizuojama pramonės bei sandėliavimo (logistikos) objektais. Tai lemia ypač didelius sunkiojo transporto (vilkikų) srautus, kurie nuolat įvažiuoja / išvažiuoja iš teritorijos. Antra, dabar egzistuojanti jungtis tarp Minsko pl. ir Terminalo g. yra vienintelis sunkiajam transportui pritaikytas patekimas į teritoriją. Sandėliavimo bei pramonės veiklą vykdantiems asmenims tai yra vienintelė teritorijos jungtis su viešuoju keliu. Trečia, be atsakovės 2, teritorijoje taip pat planuoja plėtrą ir kiti asmenys, t. y. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 4400-4947-5410, adresu Terminalo g. 3, Kuprijoniškės, Vilniaus raj. sav., valdytojas. Nurodytame žemės sklype yra parengti ir su Administracija, nepaisant ieškovių prieštaravimų, suderinti projektiniai pasiūlymai, kuriais taip pat nėra sprendžiamas susisiekimo klausimas.
Pabrėžtina, kad esamą nuovažą (jungtį tarp Terminalo g. ir Minsko pl.) eksploatuojant toliau susidarys vis intensyvesnės eismo sąlygos. Pažymėtina, kad esama jungtis 90 laipsnių kampu įsikerta į magistralinį kelią be jokių lėtėjimo / greitėjimo juostų, tad išaugęs jos naudojimas ne tik sumažins ieškovių galimybę naudotis infrastruktūra, tačiau ir mažins eismo saugumą ir pralaidumą, galimai sukels konfliktines bei avarines situacijas tarp vairuotojų. Be kita ko, kaip galima spręsti iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos, kuriai pavesta prižiūrėti ir valdyti magistralinius kelius, 2019-04-30 rašto Nr. (6.6)2-2393 jokie esamos nuovažos atnaujinimo, pertvarkymo ar remonto darbai nėra numatomi. Tame pačiame rašte pateikiama, kad susisiekimui į teritoriją pagerinti Lietuvos automobilių kelių direkcija tikisi, kad bus įgyvendinti teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai. Ieškovių prašymu patikslintame atsakyme (2019-05-21 Nr. (6.6)2-2780) Lietuvos automobilių kelių direkcija prideda schema, kurioje akivaizdžiai pakartoti dar Detaliojo plano 1 sprendiniuose nustatyti Privažiavimo kelio įrengimo bei jungimosi į Terminalo g. taškai.
Dėl šios priežasties, atsakovėms neįgyvendinant taikytinų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, ieškovių reali situacija bei veiklos galimybės pablogės. Be kita ko, ieškovės turi ir lūkestį dėl teisinio tikrumo bei apibrėžtumo; tikisi, kad jų teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio saugumo, t. y. pagrįstai tikisi ne tik, kad jo situacija (veiklos vystymo galimybės) nepablogės, tačiau, kartu pagrįstai tikisi, kad greta išsidėsčiusių teritorijų savininkai bei savivaldos institucijos įgyvendins priimtus sprendimus.
Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.Statybos įstatymo 33 str. 1 d. nustato, kad tais atvejais, kai statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į: (i) bendrosios kompetencijos teismą – dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta; arba (ii) administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas.
Atsižvelgiant į tai, kad 2019-05-28 buvo užregistruotas pranešimas apie statybos pradžią Nr. ANN-100-190528-03140 žemės sklype, adresu Terminalo g. 3A, Kuprioniškėse, Vilniaus raj. sav., ieškovės teikia šį ieškinį bendrosios kompetencijos teismui.
Apibendrinant ieškovės nurodė, kad šiuo metu atsakovei 2 išduotas Statybos leidimas negali būti įgyvendintas, kadangi prieštarauja (neatsižvelgia į) aktualių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams; be to, ieškovių žiniomis, statybos projektas, kurio pagrindu išduotas Statybos leidimas, yra parengtas ydingai – jame nėra tinkamų sklypo sutvarkymo bei susisiekimo dalių. Ieškovių poziciją, kad Statybos leidimas turi būti panaikintas, patvirtina nurodytos aplinkybės, kad: (i) pakartotiniais Tarybos sprendimais bei patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais ginčo teritorijoje numatyta įrengti Privažiavimo kelią, per kurį ir būtų organizuojamas visas susisiekimas su ginčo teritorija; (ii) šį sprendinį pavedama įrengti žemės sklypų, esančių ginčo teritorijoje, savininkams (valdytojams); (iii) Privažiavimo kelias nėra užbaigtas įrengti ir šiuo metu nėra net suprojektuota vakarinė kelio dalis; (iv) Statybos leidimas išduotas, nustatant, kad susisiekimas organizuojamas per neegzistuojantį kelią.
3. Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo, kuriame išdėstė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo Teismo atmesti jį kaip nepagrįstą.
Dėl ieškovių teisinio suinteresuotumo atsiliepime atsakovė 1 nurodė, kad Lietuvos CPK 5 straipsnio 1 dalis numato, jog tik suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ieškovės šioje byloje nenurodo, kokią konkrečiai teisę ar interesą jos siekia apginti, kokiu būdu prašomas panaikinti 2019-05-17 statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-08-190517- 00319 pažeidžia jų teises ir interesus. Nėra aišku, koks yra teisinis skundo pagrindas, kokioms teisės aktų nuostatoms galimai prieštarauja skundžiamas statybą leidžiantis dokumentas. Ieškinio 2.21, 2.24 p. nurodoma „Daugiau nei akivaizdu, kad esamą nuovažą (jungtį tarp Terminalo g. ir Minsko pl.) eksploatuojant toliau susidarys vis intensyvesnės eismo sąlygos. Pažymėtina, kad esama jungtis 90 laipsnių kampu įsikerta į magistralinį kelią be jokių lėtėjimo / greitėjimo juostų, tad išaugęs jos naudojimas ne tik sumažins Ieškovo galimybę naudotis infrastruktūra, tačiau ir mažins eismo saugumą ir pralaidumą, galimai sukels konfliktines bei avarines situacijas tarp vairuotojų. „Dėl šios priežasties, Atsakovams neįgyvendinant taikytinų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, Ieškovo reali situacija bei veiklos galimybės pablogės. Be kita ko, Ieškovas turi ir lūkestį dėl teisinio tikrumo bei apibrėžtumo; tikisi, kad jo teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio saugumo, t. y. pagrįstai tikisi ne tik, kad jo situacija (veiklos vystymo galimybės) nepablogės, tačiau, kartu pagrįstai tikisi, kad greta išsidėsčiusių teritorijų savininkai bei savivaldos institucijos įgyvendins priimtus sprendimus. “
Iš šių ieškovių nurodytų teiginių yra aišku, kad tai tik abejonės, į ateitį nukreipti nuogąstavimai, tačiau jokių konkrečių ieškovių teisių ar interesų pažeidimų, kuriuos sukėlė statybą leidžiantis dokumentas, ieškinyje nenurodoma. Be to, aiškiai matyti, kad ieškovės savo galimus teisių ar interesų pažeidimus kildina ne iš statybą leidžiančio dokumento, o iš atsakovės UAB „Sadomaksa“ numatomos vykdyti veiklos. Todėl šioje byloje privaloma nustatyti, kaip ir kokiu būdu ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas pažeidžia ieškovių teises ir teisėtus interesus, ar ieškovės turi teisinį suinteresuotumą byloje.
Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime taip pat prašė įtraukti trečiuosius asmenis į bylą: 1) Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir įpareigoti šią instituciją pateikti išvadą dėl ieškovių reikalavimo panaikinti statybą leidžiantį dokumentą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 10 str., būtent VTPSI tikrina statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumą. Todėl yra būtina įtraukti minėtą instituciją į bylą ir įpareigoti ją pateikti išvadą dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo. 2) STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-11-07 įsakymu Nr. D1-738, 49 p. nustatyta, kad statinio projektuotojas patvirtina savo parašu, jog projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas, ir atsako už viso projekto kokybę, projekto keitimų, papildymų ir taisymų pasekmes. Todėl atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija prašo į bylą įtraukti trečiuoju asmeniu projekto, kuriam buvo išduotas ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas, rengėją UAB „Vera Vita“, Kalniečių g. 180A, Kaunas. Manome, kad projektuotojas šioje byloje turėtų būti įtrauktas atsakovu. 3) Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Kelių direkcija).
Pabrėžė, jog byloje yra nagrinėjami klausimai dėl privažiavimo ir nuovažų nuo magistralinio kelio A3 Vilnius - Minskas, kurį naudoja, valdo ir prižiūri ne Vilniaus rajono savivaldybės administracija, o Kelių direkcija.
Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija dėl medžiagos pateikimo, atsiliepime pažymėjo, jog ieškovės prašo Teismo išreikalauti iš atsakovės 1 statinio projektą, kurio pagrindu buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-08-190517-00319, kartu su visa šio projekto rengimo informacija ir dokumentais, privažiavimo kelio prie sklypo (kadastro Nr. 4165/0100:879), esančio Vilniaus r. sav., Nemėžio sen., Kuprioniškių k., Minsko pl. 55B, techninį projektą Nr. 7851-00-TP-S kartu su visa šio projekto rengimo informacija ir dokumentais ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007-10-26 sprendimu Nr. T3-318 patvirtintą žemės ūkio žemės sklypų (kad. Nr. 4162/0100:702, 4162/0100:703 ir 4162/0100:686), esančių Kuprioniškių k., Nemėžio sen., Vilniaus r., infrastruktūros plėtros, numatant pramonės ir sandėliavimo objektų vietą, specialųjį planą . Todėl atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė prašomus dokumentus kartu su atsiliepimu.
Dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo atsakovė 1 nurodė, kad teritorijai, greta kurios yra sklypas, kad. Nr. 4162/0100:1372, buvo parengtas ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007-10-26 sprendimu Nr. T3-318 patvirtintas žemės ūkio žemės sklypų (kad. Nr. 4162/0100:702, 4162/0100:703 ir 4162/0100:686), esančių Kuprioniškių k., Nemėžio sen., Vilniaus r., infrastruktūros plėtros, numatant pramonės ir sandėliavimo objektų vietą, specialusis planas. Specialiojo plano aiškinamajame rašte nurodytas vienas iš planavimo tikslų: nustatyti teritorijas vietovės infrastruktūros ir kitų sričių plėtrai. Specialiuoju planu numatyti susisiekimo tinklų sprendiniai vėliau taikyti ir kitiems teritorijoje rengtiems teritorijų planavimo dokumentams - detaliesiems planams. Sklypui kadastrinis Nr. 4162/0100:879 (padalytas į sklypus, kad. Nr. 4162/0100:1372 ir 4162/0100:1397) 2017 metais parengtas „Privažiavimo kelio prie sklypo (kad. Nr. 4162/0100:879), esančio Vilniaus r. sav., Nemėžio sen., Kuprioniškių k., Minsko pi. 55B techninis projektas“. Statytojui (UAB „Sadomaksa“) 2016-11-16 išduotos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Statybos skyriaus sąlygos Nr. SKPS-962/16, kuriose nurodoma, jog gatvės atkarpos projektą parengti nuo taško A (koordinatės x-6057406,32; y-585953,99) iki taško B (koordinatės x-6057536,78; y-585648,48), t.y. nuo esamos nuovažos ties sklypu kadastrinis Nr. 4162/0100:248 (Vilniaus r. sav., Nemėžio sen., Kuprioniškių k., Terminalo g. 4) iki sklypo kad. Nr. 4162/0100:1372 vakarinės sklypo ribos.
Statinio projektu dėl gamybos ir pramonės paskirties pastato statybos, kuriam ir buvo išduotas ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas, nėra sprendžiamas klausimas dėl privažiavimo kelio - Statinio projekte yra numatytas prisijungimas prie Minsko pl., tačiau tik statinio statybos vietos nagrinėjamos teritorijos ribose. Statinio projekto Aiškinamojo rašto Statybos sklypo apibūdinimo dalyje nurodoma, kad: „Privažiavimai: nuo Minsko pl. per suplanuotą UAB „Kelprojekto“ privažiavimą (Nr. 7851-00-TP-S, 2017 m.)“. Tas pats yra numatytas Statinio projekto Aiškinamojo rašto Sklypo plano sprendinių dalyje ir kitose statinio projekto vietose.
Konkretūs privažiavimo sprendiniai yra nurodyti Kelio projekte: Statinio projekto Aiškinamojo rašto Bendrojoje dalyje yra nurodyta, kad vienas iš Statinio projekto rengimo pagrindų - tai 2017 m. Privažiavimo kelio prie sklypo (kadastro Nr. 4165/0100:879), esančio Vilniaus r. sav., Nemėžio sen., Kuprioniškių k., Minsko pl. 55B, techninis projektas Nr. 7851- 00-TP-S.
Pažymėtina, kad Kelio projektas buvo rengiamas remiantis LAKD 2017-03-15 išduotomis prisijungimo sąlygomis Nr. (6.6.)2-l 143, kurių 3 p. reikalaujama naujų įvažiavimo ir išvažiavimo kelių bei nuovažų nuo magistralinio kelio A3 Vilnius - Minskas į planuojamą privažiavimo kelią neprojektuoti ir neįrenginėti.
Atsiliepime atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo nurodė, kad ieškovės vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 33 str. reiškia reikalavimą pripažinti statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-08-190517-00319 negaliojančiu, o atsakovės UAB „Sadomaksa“ vykdomą statybą - savavališka (statyba pagal neteisėtai išduotą statybą leidžianti dokumentą). Tačiau iš šio reikalavimo nėra aišku, kokio Teismo sprendimo siekia ieškovės ir kokie konkretūs savavališkos statybos padariniai turi būti pašalinti. Statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas gamybos ir pramonės paskirties pastato statybai, todėl ieškovės, prašydamos pašalinti savavališkos statybos padarinius, turėtų detalizuoti, ar reikalauja griauti visą (ar dalį) pastato, ar reikalauja jį perstatyti ir t.t. Be to, turi būti nurodytos konkrečios šio statomo daikto koordinatės. Pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 11 dalį, kuris numato, kad: „į teismą dėl savavališkai pastatyto ar statomo statinio nugriovimo, jo dalių išardymo, savavališkai nugriauto statinio ar savavališkai išardytų jo dalių atstatymo ir statybvietės sutvarkymo taip pat gali kreiptis šio straipsnio 9 dalyje nenurodyti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai dėl savavališkos statybos yra pažeidžiami. Šiais atvejais teismas gali priimti sprendimą, nurodytą šio straipsnio 9 dalyje. Teismas jame gali nurodyti, kad jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimas neįvykdomas, ieškovas turi teisę įvykdyti teismo sprendimą atsakovo lėšomis." Minėto straipsnio 9 dalis numato, kad: „Teismas, savo sprendimu gali įpareigoti atsakovą savo lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus, - vykdyti šios dalies 2-5 punktuose nurodytus reikalavimus; 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; teismas sprendime nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimas neįvykdomas, Inspekcija turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę atsakovo lėšomis; 3) išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina sutvarkyti statybvietę; 5) atstatyti nugriautą statinį ar išardytas statinio dalis, jeigu dėl statinio nugriovimo ar jo dalių išardymo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. “
Dėl to, atsakovė 1 pažymi, kad ieškovės turėtų tikslinti ieškinį ir nurodyti, kokie savavališkos statybos padariniai (detalizuojant jų vietą ir matmenis) ir kokiais konkrečiais statybos darbais (rekonstravimo, remonto, griovimo, atstatymo, išardymo ar k.t.) turi būti pašalinami. Todėl teismo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovė UAB „Sadomaksa“ pateikė atsiliepimą į ieškinį dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, kuriame nesutinka su pareikštu ieškiniu ir atsiliepime nurodė savo nesutikimo motyvus bei argumentus.
Atsakovė 2 atsiliepime pažymėjo dėl teisės kreiptis į teismą su ieškiniu ginčijant statyba leidžiantį dokumentą, statinio statybos teisėtumą ir (ar) reikalaujant pašalinti neteisėtos statybos padarinius. Visų pirma, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje nurodyta, kad kiekvienas, kurio teisės ir laisvės, pripažintos šioje Konvencijoje, yra pažeistos, turi teisę pasinaudoti veiksminga teisinės gynybos priemone kreipdamasis į valstybės instituciją, nepriklausomai nuo to, ar tą pažeidimą padarė asmenys, eidami savo oficialias pareigas (13 straipsnis). Asmens teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis CPK ir kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal šią proceso teisės normą teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Šiose teisės normose nustatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas - tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2018 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2018, 21 punktas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014, konstatuota, kad į teismą gali kreiptis dvi subjektų grupės: 1) subjektai, ginantys jiems patiems priklausančią teisę arba jų pačių įstatymų saugomą interesą. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Taigi asmenys, kreipdamiesi į teismą, privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas. Tokia asmenų teisė kreiptis į teismą, siekiant apginti savo pažeistą teisę, yra konstitucinė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis), universali ir absoliuti teisė. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-252/2009). Suinteresuotumas - tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis Nr. 3K-3-25/2009; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis Nr. 3K-3-365/2009; 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-706/2013; kt.). Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirminė sąlyga asmeniui kreiptis į teismą yra teisinio suinteresuotumo turėjimas. Asmuo neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį. Asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus; 2) subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu. Pagal CPK 5 straipsnio 3 dalį įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti pareiškimą viešajam interesui ginti. Tokie asmenys, kreipdamiesi į teismą, įgyvendina ne jų teisę į teisminę gynybą (nes jie gina ne jų pačių pažeistą teisę), o specialius valstybės suteiktus įgaliojimus viešojo intereso apsaugos srityje. Privatus asmuo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, neturi teisės kreiptis į teismą tam, kad būtų apgintas viešasis interesas, nes įstatymų leidėjas siekė sukoncentruoti viešojo intereso gynybą profesionalių ir tam specialiai valstybės įgaliotų subjektų rankose. Tačiau tai nereiškia, kad privatus asmuo niekaip negali reaguoti į viešojo intereso pažeidimus. Jei asmeniui tampa prieinama informacija, kad yra pažeidžiamas viešasis interesas, toks asmuo turi teisę informuoti specialius įstatymų numatytus subjektus, kad jie imtųsi viešojo intereso gynimo priemonių, tarp jų - ir kreiptųsi į teismą dėl viešojo intereso gynybos, o nagrinėjamu atveju - pateiktų teismui prašymą atnaujinti procesą, siekiant apginti viešąjį interesą. Taigi privatus asmuo gali būti informacijos šaltinis apie atliktus viešojo intereso pažeidimus. Gautą informaciją apie viešojo intereso pažeidimus specialus įstatymų numatytas subjektas turi vertinti ir analizuoti pagal teisės aktuose nustatytas procedūras. Tačiau tai nereiškia, kad informaciją apie viešojo intereso galimus pažeidimus pateikęs asmuo tampa suinteresuotu asmeniu, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Jei viešojo intereso pažeidimas kartu reiškia ir to asmens teisių pažeidimą, toks asmuo gali ginti savo teises kaip suinteresuotas asmuo priemonėmis, suteiktomis įstatymu pažeistų subjektinių teisių gynybai (pvz., kreipdamasis į teismą su prašymu apginti pažeistą jo teisę). Tačiau asmens abstraktaus pobūdžio suinteresuotumas, kad būtų pašalintas viešojo intereso pažeidimas, nereiškia gintino teisme suinteresuotumo.
Atsakovė UAB „Sadomaksa“ pabrėžė, jog privatus asmuo gali ginti tik savo pažeistas teises ir interesus, o visuomenės (viešojo) intereso gynimą privalo užtikrinti įstatyme nurodyti subjektai (CPK 49 straipsnio 1, 2 dalys). Toks teisės aiškinimas išplaukia iš to, kad viešąjį interesą ginti įgalinti subjektai gauna atitinkamą valstybės resursų dalį šioms funkcijoms atlikti, o tokių subjektų turimi žmogiškieji resursai, specializacija ir patirtis turi sudaryti visas prielaidas kokybiškam teisės pažeidimų, dėl kurių nukenčia viešasis interesas, užkardymui, nustatymui ir tinkamam viešojo intereso atstovavimui teismuose. Pažymėtina, kad viešąjį interesą ginti įgaliotų subjektų sprendimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones atveju įstatymuose gali būti numatyta tokių sprendimų teisėtumo teisminė kontrolė - t. y. privatiems asmenims, informavusiems specialius įstatymų numatytus subjektus, kad jie imtųsi viešojo intereso gynimo priemonių, gali būti suteikiama galimybė skųsti tokius sprendimus teismui (pvz., Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalis). Privatus asmuo kreiptis į teismą ir ginčyti statybų teisėtumą gali tuo atveju, kai yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai. Šiuo atveju ieškovės prašo pripažinti, kad Vilniaus rajono savivaldybės išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-08-190517-00319 yra neteisėtas ir jį panaikinti, bei pripažinti UAB „Sadomaksa“ vykdomą statybą savavališka. Tačiau Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad privatus asmuo kreiptis į teismą ir ginčyti statybų teisėtumą gali tuo atveju, kai yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, o reikšti reikalavimą dėl visų neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, kai dėl statybos to privataus asmens teisės nėra suvaržomos, jis neturi teisės, nes tokiu reikalavimu būtų ginamas viešasis interesas, o tokios teisės įstatymas jam nesuteikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8-916/2015).
Atsakovė 2 atsižvelgdama į pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo praktiką, traktuoja, kad privačiam asmeniui reiškiant ieškinį dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo ir (ar) dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, šių reikalavimų pagrindu nurodomi viešosios teisės pažeidimai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Todėl privatus asmuo, reikšdamas teismui tokius reikalavimus, turi įrodyti: 1) reikalavimų pagrindu nurodomo viešosios teisės pažeidimo įtaką jo teisėms ir teisėtiems interesams; 2) reikalavimų pagrindu nurodomą viešosios teisės pažeidimą (norminių teisės aktų, reglamentuojančių statybą leidžiančio dokumento išdavimą, pažeidimą, statybos savavališkumą ar kt.). Tais atvejais, kai nenustatoma (neįrodoma) pirmoji aplinkybė, laikytina, kad privatus asmuo yra netinkamas ieškovas.
Nagrinėjamu atveju, ieškovės nurodo, kad buvo pažeistos jų teisės ir teisėti interesai, tačiau tam, kad ieškinys būtų priimtas tai būtina įrodyti ir pagrįsti.
Ieškovės pateiktame ieškinyje teigia, kad atsakovių veiksmai pažeidžia ieškovių teisėtus interesus bei lūkesčius dėl gretimos teritorijos plėtros sukeliamų padarinių ir jų poveikio ieškovių galimybėms naudotis viešąja infrastruktūra. Atsižvelgdami į tai, ieškovės nurodo, kad a) aplinkinė teritorija yra intensyviai urbanizuojama pramonės bei sandėliavimo (logistikos) objektais, o tai lemia sunkiojo transporto (vilkikų) srautus, kurie nuolat įvažiuoja/ išvažiuoja iš teritorijos; b) jungtis tarp Minsko pl. ir Terminalo g. yra vienintelis sunkiajam transportui pritaikytas patekimas į teritoriją, todėl sandėliavimo ir pramonės veiklą vykdantiems asmenims tai yra vienintelė teritorijos jungtis su viešuoju keliu; c) teritorijoje plėtrą planuoja ir kiti asmenys, kurie savo projektiniuose pasiūlymuose nesprendžia šio susisiekimo klausimo. Atsakovė UAB „Sadomaksa“ pabrėžė, kad šie ieškovių įvardijami galimi nepatogumai nėra realūs arba nėra susiję su atsakovės UAB „Sadomaksa“ vykdoma veikla ar statybomis, o tik preziumuojami. Visų pirma, ieškovės nežino kokios transporto priemonės atvažiuos į atsakovės 2 statomą pastatą. Tai reiškia, kad ieškinyje nurodytas pareiškimas „<..> lemia ypač didelius sunkiojo transporto (vilkikų) srautus, kurie nuolat įvažiuoja/ išvažiuoja iš teritorijos. “ turėtų būti vertinamas kritiškai, kadangi nėra paremtas jokiais faktais ar įrodymais, o tik prezumpcijomis. Antra, nurodoma, kad jungtis tarp Minsko pl. ir Terminalo g. egzistuoja. Tokiu būdu, traktuotina, kad įvažiavimas/ išvažiavimas į teritoriją yra realus ir veikiantis, tai reiškia, kad ieškovės nuogąstauja ne dėl jungties tarp Minsko pl. ir Terminalo g. (ne)egzistavimo, bet dėl neva per didelių srautų, kurie gali sukelti nepatogumus ieškovėms. Vis dėlto, tokie ieškovių vertinimai vėlgi turėtų būti vertinami kritiškai, kadangi nėra pateikta jokia statistika ar kitokie įrodymai, kad atsakovės 2 statomas pastatas tiesiogiai sukels nepatogumus, kurie lems pasunkintą patekimą į teritoriją. Priešingai, Techninio projekto Susisiekimo dalies Aiškinamojo rašto 5.1 p. nurodytos tyrimų išvados ir duomenys, kurie parodo kokių srautų galima tikėtis, negana to, kad tokie srautai nesukels nepatogumų nei ieškovėms, nei aplinkinių sklypų savininkams. Trečia, ieškovės nurodo, kad plėtrą planuoja ir kiti asmenys, o konkrečiai - žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 4400-4947-5410, adresu Terminalo g. 3, Kuprijoniškės, Vilniaus raj. sav., valdytojas. Taip pat pridedama, kad šio žemės sklypo projektiniais pasiūlymais nėra sprendžiamas susisiekimo klausimas. Manytina, kad tokie ieškovių pareiškimai turėtų būti vertinami ne tik kritiškai, tačiau kaip niekiniai. Trečiųjų asmenų (šiuo atveju kitų žemės sklypų valdytojų) ateities planai niekaip nėra susiję su atsakovės UAB „Sadomaksa“ vykdomomis statybomis ar statybą leidžiančio dokumento išdavimu.
Pažymėtina ir tai, jei ieškovės mano, kad žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-4947-5410 valdytojai yra susiję su šia civiline byla, turėtų prašyti teismo juos įtraukti į bylą kaip proceso šalį. Kitu atveju, tai tik klaidinantys pasvarstymai, kurie neturi jokio teisinio pagrindo.
Pabrėžtina, ieškovių teisinį suinteresuotumą kvestionuoti verčia ieškinio 2.28 p. nurodytas teiginys, kad „<..> teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais ginčo teritorijoje numatyta įrengti Privažiavimo kelią, per kurį ir būtų organizuojamas visas susisiekimas su ginčo teritorija“ „sprendinį pavedama įrengti žemės sklypų, esančių ginčo teritorijoje, savininkams (valdytojams)“. Remiantis šiais pareiškimais, preziumuojama, kad prie Privažiavimo kelio, kuris neva turi būti įrengtas, privalo prisidėti visų ginčo teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai (valdytojai). Visgi, iki teisminio ginčo, vykstant deryboms tarp šalių, ieškovės pareiškė, kad joms nepriklauso įrenginėti Privažiavimo kelią, tačiau tai neva turi padaryti kitų sklypų savininkai (valdytojai). Atsižvelgiant į tai, manytina, kad arba ieškovės stengiasi atsakomybę perkelti tretiesiems asmenims ir tokiu būdu siekia naudos išvengiant prisidėjimo prie Privažiavimo kelio statybos, arba traktuoja, kad jie nėra vieni iš į ginčo teritoriją patenkančių žemės sklypų savininkai (valdytojai). Tai reiškia, kad jeigu ieškovės nėra ginčo teritorijos žemės sklypų savininkai (valdytojai), tai jų teisės ar teisėti interesai nėra pažeidžiami, kas savaime reiškia, kad ieškovės neįrodė pirmosios aplinkybės - reikalavimų pagrindu nurodomo viešosios teisės pažeidimo įtakos jų teisėms ir teisėtiems interesams. Tais atvejais, kai nenustatoma (neįrodoma) ši aplinkybė, laikytina, kad privatus asmuo yra netinkamas ieškovas. Kitu atveju, ieškovės turėtų būti įpareigotos prisidėti prie Privažiavimo kelio statybos, kartu su visais aplinkiniais, ginčo teritorijoje esančiais, žemės sklypais.
Dėl statyba leidžiančio dokumento teisėtumo atsakovė 2 nurodė, kad ieškiniu reikalaujama pripažinti statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-08-190517-00319 negaliojančiu, kadangi jis neva neatitinka teritorijos planavimo dokumentų nuostatų. Vis dėlto, manytina, kad ieškovių pareiškimai dėl statybą leidžiančio dokumento neteisėtumo nėra įrodyti ir turėtų būti vertinami kritiškai. 2017 m. kovo mėn. 15 d. Kelių direkcija išdavė raštą dėl prisijungimo sąlygų nustatymo Nr. (6.6)2-1143 (toliau - Sąlygos). Kelių direkcija vadovaudamasi Kelių direkcijos Rengiamų kelių ir kelių statinių projektų koordinavimo komisijos 2017-03-15 protokolu Nr. PKK-39, nustatė sąlygas ir susisiekimo reikalavimus. Pastebėtina, kad Sąlygų 3.b punktas nurodo: „naujų įvažiavimo ir išvažiavimo kelių bei nuovažų nuo magistralinio A3 Vilnius - Minskas į planuojama privažiavimo kelia neprojektuoti ir neįrenginėti“. Atsižvelgiant į tai, atsakovė 2 laikėsi jai valstybės nustatytų imperatyvių sąlygų ir tam, kad jų nepažeistų, naujų nuovažų, kaip kad reikalauja ieškovės, planuoti ir įrengti negalėjo.
Be to, 2016 m. lapkričio mėn. 16 d. UAB „Sadomaksa“ iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos statybos skyriaus gavo atsakymą, kaip turėtų įrengti susisiekimo komunikacijas „Prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygos Nr. SKPS-962/16“, bei sudarė „Sutartis prie „Susisiekimo komunikacijų prisijungimo sąlygų Nr. SKPS-962/16“ Nr. AD-204- (3.35)“. Šiais dokumentais Savivaldybė nurodė, kad UAB „Sadomaksa“ turi parengti gatvės atkarpos projektą nuo taško A (koordinatės x- 6057406,32; y-585953,99) iki taško B (koordinatės x-6057536,78; y-585648,48), o tai labai aiškiai apibrėžta minėtos sutarties 1.3 punkte. Pabrėžtina, kad UAB „Sadomaksa“ nebuvo nurodyta įrengti daugiau jokių naujų gatvių ar kitokių susisiekimo priemonių, be aukščiau paminėtos sutartyje.
EŽTT analizavo valstybės ir asmens sąžiningumo, teisėtų lūkesčių vertinimo kriterijus tarpusavio sandorių sudarymo kontekste: sandorio sudarymo aplinkybes (ar sandorio sudarymą organizavo kompetentinga valstybės institucija; ar asmuo galėjo paveikti sandorio sudarymo sąlygas, kainą, ar tai priklausė išimtinei valstybės kompetencijai; ar sandoris sudarytas pagal standartines sąlygas; ar valdžios institucijos turėjo pareigą patikrinti pareiškėjo tinkamumą žemei paskirti ir žemės pardavimo atitiktį galiojančiai procedūrai ir įstatymams); ar asmuo pasinaudojo savo privilegijuota padėtimi, ar elgėsi kitaip, neteisėtai (ar galėjo žinoti, kad sandorio sudarymo metu buvo kokių nors problemų dėl sandorio objekto ir pan.) (žr. 2009 m. liepos 9 d. sprendimą byloje Padalevičius prieš Lietuvą; 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimą byloje Pyrantienė prieš Lietuvą; 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimą byloje Bogdel prieš Lietuvą; 2014 m. spalio 21 d. sprendimą byloje D. K. prieš Lietuvą). EŽTT yra nurodęs, kad sąžiningai besielgiantis asmuo iš principo turi teisę pasikliauti valstybės ar viešų pareigūnų, kurie, panašu, turi reikiamus įgaliojimus, tvirtinimais ir tuo, kad buvo laikytasi vidinių taisyklių ir procedūrų, nebent iš viešai prieinamų dokumentų (įstatymų ar įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų) aiškiai išplaukia arba asmuo žinojo ar turėjo žinoti, kad atitinkamas pareigūnas stokojo įgaliojimų „teisiškai susaistyti valstybę“ (žr. minėtą sprendimą byloje Lelas prieš Kroatiją). Atsižvelgiant į tai, sprendimas pripažinti atsakovės 2 statybą savavališka neatitiktų teisingumo, protingumo ir teisinio lūkesčių apibrėžtumo bei stabilumo principų, kadangi UAB „Sadomaksa“ atliko savo pareigas tinkamai ir tokiu būdu turėjo pagrįstų lūkesčių, kad įrenginėti jai nežinomų, naujų susisiekimo priemonių nereikės.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, traktuotina, kad UAB „Sadomaksa“ neprivalo ir netgi negali įrengti naujų nuovažų, kadangi tai prieštarautų Kelių direkcijos nustatytoms Sąlygoms, Savivaldybės išduotoms sąlygoms ir su Savivaldybe sudaryta sutartimi bei atitinkamiems teisės aktams ir tiek Lietuvos tiek tarptautinei teismų praktikai. Be kita ko, minėtos nuovažos įrengimas ar neįrengimas netgi nėra tiesiogiai susijęs su išduotu statybos leidimu ir negali būti pagrindas, naikinti išduotą statybos leidimą.
Atsakovė 2 remiantis išdėstytu savo atsiliepime prašė teismo ieškovių UAB „GLC Logistikos parkas“ ir UAB „BSP Logistic Property“ civilinį ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir ieškinio reikalavimų netenkinti bei prašė priteisti atsakovei UAB „Sadomaksa“ iš ieškovių UAB „GLC Logistikos parkas“ ir UAB „BSP Logistic Property“, solidariai visas bylinėjimosi išlaidas.
5. Trečiasis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie susisiekimo ministerijos pateikė išvadą. Pateiktoje išvadoje, Kelių direkcija pažymi, kad ieškovių pateikto ieškinio pagrindu byloje yra sprendžiamas šalių ginčas dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo, kiek tai susiję su jo (ne) atitiktimi teritorijų planavimo dokumentais: Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimais patvirtintais bendruoju, specialiuoju, detaliuoju planais ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus parengta detaliojo plano korektūra. Kelių direkcija neturi kompetencijos duoti išvadą dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių ir suformuluotų reikalavimų. Be to, pažymėjo, kad Kelių direkcijos pozicija dėl šalių ginčo yra išdėstyta ieškovių atstovui skirtuose 2019 m. balandžio 30 d. ir 2019 m. gegužės 21 d. raštuose, kurių kopijos yra pridėtos prie ieškinio pareiškimo ( žr. ieškinio priedai Nr. 8 ir Nr. 9).
6. Teismo posėdžio metu ieškovių atstovas ieškinį palaikė visa apimtimi ieškinyje nurodytais pagrindais ir bylos medžiaga, prašė ieškinį tenkinti ir priteisti visas ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ginčas yra dėl nuovažos įrengimo ir ginčo esmė yra susijusi su teisės klausimu, ar atsakovas galėjo įgyvendinti savo teises nesilaikydamas Teritorijų planavimo nurodymų. Pastatas paleistas eksplotavimui, tačiau privažiavimas nepadarytas, todėl nurodė, jog kai infrastruktūros klausimas nėra išspręstas, dėl to ir negalėjo būti išduotas statybų leidimas.
7. Teismo posėdžio metu atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės atstovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė atmesti visa apimtimi. Pažymėjo, jog dėl nuovažos įrengimo atsako žemės sklypų savininkai, tačiau pabrėžė, kad šiuo metu institucijose: Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje bei Kelių direkcijos sprendžiamos kitos problemos dėl vandens nuotekų. Taip pat, kadangi vyksta kelių projektavimas ir kai bus išspręsti minėti lietaus nuotekų klausimai, nuovaža turės būti padaryta. Nurodė, jog Vilniaus rajono savivaldybės administracija neatsisako Teritorijų planavimo sprendimų dėl nuovažos.
8. Atsakovės UAB „Sadomaksa“ atstovas nesutiko su ieškinio reikalavimais atsiliepime nurodytais pagrindais, prašė ieškinį atmesti ir priteisti visas atsakovės 2 patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, jog ieškovės apskritai neturi teisės reikšti tokio reikalavimo dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo. Pabrėžė ir tai, jog statybos leidimas nėra susijęs su nuovažos įrengimu, todėl mano, kad ieškinys turėtų būti atmestas. Dėl nuovažos atstovas nurodė, jog tai nepriklauso vien tik nuo atsakovės 2, kadangi vyksta derybos šiuo metu institucijoje.
Ieškinys atmestinas
9. CPK 5 str. 1 d. numato, jog tik suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
10. Iš byloje esančių faktinių duomenų ir proceso dalyvių paaiškinimų byloje nustatyta, jog ginčas iš esmės kilęs pagal faktą dėl nuovažos/ privažiavimo infrastuktūros. Ieškovės UAB „GLC Logistikos parkas“ ir ieškovė UAB „BSP Logistic Property“ ieškinyje nurodo, kad nuosavybės teise valdo bei naudoja kitos paskirties, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, išsidėsčiusius šalia Terminalo g., Kuprioniškėse, Vilniaus raj., kurių unikalūs Nr. 4400-1809-3608 (Terminalo g. 6) ir 4400-1595-1825 (Terminalo g. 8). Susisiekimas tarp viešųjų kelių su ieškovėms priklausančiais ir intensyviai sandėliavimo bei logistikos veiklai vykdyti naudojamais žemės sklypais yra organizuojamas vienintele nuovaža, įrengta šiauriau žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 4400-1809-3608 (Terminalo g. 6) kuri jungia Terminalo g. su Minsko pl. (magistraliniu keliu A3 Vilnius-Minskas; toliau – Magistralinis kelias arba Minsko pl.). Greta išsidėsčiusioje teritorijoje, kuri šiaurinėje pusėje ribojasi su Minsko pl., rytinėje ir pietinėje – su Terminalo g., yra planuojama bei vykdoma nekilnojamojo turto plėtra, o konkrečiai – žemės sklype, kurio unikalus Nr. 4400-4947-5400 (Terminalo g. 3A), kuris priklauso atsakovei UAB „Sadomaksa“, 2019-05-17 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-08-190517-00319, be kita ko leidžiantis gamybos, pramonės paskirties statinio statybą (nauja statyba) bei kitų inžinerinių tinklų ir statinių statybą. Žemės sklypas, kuriam išduotas minėtas ginčo statybos leidimas yra suplanuotas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2017-09-22 sprendimu Nr. T3-370 patvirtinta Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos ,,U“ žemės naudojimo funkcinės zonos Avižienių, Juodšilių, Nemėžio, Pagirių, Riešės, Rudaminos ir Zujūnų seniūnijų susisekimo komunikacijų schema (Bendrojo plano sprendimų konkretizavimas), Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007-10-26 sprendimu Nr. T3-318 patvirtintu Žemės ūkio žemės sklypų (kadastrinis Nr. 4162/0100:702, 4162/0100:703 ir 4162/0100:686), esančių Kuprioniškių k., Nemėžio sen., Vilniaus r. sav., infrastuktūros plėtros, numatant pramonės ir sandėliavimo objektų vietą, specialiuoju planu, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2008-07-24 sprendimu Nr. T3-246, patvirtintu Žemės ūkio paskirties žemės sklypų (kadastrinis Nr. 4162/0100:686, 4162/0100:702 ir 4162/0100:703), esančių Kuprioniškių k., Nemėžio sen., Vilniaus r. sav., detaliuoju planu, Vilniaus rajono savivaldybės Tarybos 2014-06-12 sprendimu Nr. T3-232 patvirtintu žemės sklypų (kadastrinis Nr. 4162/0100:705, 4162/0100:704, 4162/0100:685, 4162/0100:684) Kuprioniškių k., Nemėžio sen., Vilniaus r. sav., detaliuoju planu bei Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-02-23 įsakymu Nr. KADI-98 patvirtinta sprendinių Administracijos direktoriaus 2018-02-23 įsakymu Nr. KADI-98 patvirtintas Detaliojo plano 2 sprendinių korektūra. Ieškovės nurodo, kad visi nurodyti teritorijų planavimo dokumentai numato tą patį susisiekimo komunikacijų sprendinį – privažiavimo kelio, einančio paraleliai Minsko plentui ir jungiančio Minsko plentą (įrengiant naują nuovažą šalia žemės sklypo Minsko pl. 53) su Terminalo g. (ties žemės sklypo, adresu Minsko pl. 1, kampu), kuris nėra numatytas ginčijamame statybos leidime, nors projekte numatoma jungtis į jį, ieškovių nuomone tai yra pažeidimas, todėl statybos leidimas yra neteisėtas, o vykdoma statyba pagal jį yra savavališka.
Kaip nurodyta aukščiau, ginčas iš esmės kilęs pagal faktą dėl nuovažos/ privažiavimo infrastuktūros.
11. Nagrinėjamu atveju ieškovės byloje nenurodė, kokią teisę ar interesą jos siekia apginti, kokiu būdu prašomas panaikinti 2019 m. gegužės 17 d. statybą leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-08-190517-00319 pažeidžią jų teisės ir interesus.
12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 10 str., būtent Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos tikrina statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumą. Statinio projektavimas, projekto ekspertizė patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-11-07 įsakymu Nr. D1-738, 49 p. nustatyta, kad statinio projektuotojas patvirtina savo parašu, jog projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas, ir atsako už viso projekto kokybę, projekto keitimų, papildymų ir taisymų pasekmes.
Šiuo konkrečiu atveju dėl pripažinimo ginčo 2019 m. gegužės 17 d. statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-08-190517-00319 negaliojančiu, teismas laiko, kad ginčijamu statybos leidimu yra nustatomi reikalavimai statyti gamybos ir pramonės paskirties pastatą ir kitus inžinerinius tinklus atsakovei 2 priklausančiame žemės sklype kadastrinis Nr. 4162/0100:1372, tačiau nėra sprendžiamas klausimas dėl nuovažos/ privažiavimo kelio. Statinio projekte yra numatyta, kad pagrindinis susisiekimas su Vilniaus miestu ir užmiesčio teritorijomis vykdomas magistraliniu keliu Nr. A3 Vilnius – Minskas. Esamas patekimas į planuojamą teritoriją galimas anksčiau įrengtu įvažiavimu iš Minsko plento, kadangi bylos medžiagoje nurodoma, kad jungtis tarp Minsko pl. ir Terminalo g. egzistuoja. Tokiu būdu, traktuotina, kad įvažiavimas/ išvažiavimas į teritoriją yra realus ir veikiantis, tai reiškia, kad ieškovės nuogąstauja ne dėl jungties tarp Minsko pl. ir Terminalo g. (ne)egzistavimo, bet galimai dėl per didelių srautų, kurie gali sukelti nepatogumus ieškovėms. Tačiau, kadangi nėra pateikta jokia statistika ar kitokie įrodymai, kad atsakovės 2 pastatas tiesiogiai sukels nepatogumus, kurie lems pasunkintą patekimą į teritoriją. Techninio projekto Susisiekimo dalies Aiškinamojo rašto 5.1 p. nurodytos tyrimų išvados ir duomenys, kurie parodo kokių srautų galima tikėtis, ir kad tokie srautai nesukels nepatogumų nei ieškovėms, nei aplinkinių sklypų savininkams. Be to, ieškovės nurodo, kad plėtrą planuoja ir kiti asmenys, o konkrečiai - žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 4400-4947-5410, adresu Terminalo g. 3, Kuprijoniškės, Vilniaus raj. sav., valdytojas. Pabrėžtina, kad šio žemės sklypo projektiniais pasiūlymais nėra sprendžiamas susisiekimo klausimas. Trečiųjų asmenų (šiuo atveju kitų žemės sklypų valdytojų) ateities planai nėra susiję su atsakovės UAB „Sadomaksa“ valdomu komerciniu pastatu.
Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Sadomaksa“ ginčijamo statybos leidimo pagrindu patenka prie valdomo žemės sklypo nuo magistralinio kelio A3 Vilnius-Minskas ir per įrengtą jungtį Terminalo g., ir tai reiškia , jog šiuo metu įvažiavimas/ išvažiavimas į teritoriją yra realus ir veikiantis.
Taigi, faktinė situacija ta, jog atsakovė 2 valdo žemės sklypą, šalia magistralinio kelio A3 Vilnius - Minskas ir Terminalo g. Patekimas prie valdomo žemės sklypo nuo magistralinio kelio A3 Vilnius - Minskas yra įgyvendinama, t. y. veikiantis ir realus. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu nėra įrengta nauja nuovaža/ įvažiavimas į sklypą, teismo vertinimu tai nedaro ginčo statybos leidimo neteisėtu.
2017 m. kovo 15 d. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susiekimo ministerijos išdavė raštą dėl prisijungimo sąlygų nustatymo Nr. (6.6)2-1143, kurių pagrindu kelių direkcija vadovaudamasi Kelių direkcijos Rengiamų kelių ir kelių statinių projektų koordinavimo komisijos 2017 m. kovo 15 d. protokolu Nr. PKK-39, nustatė sąlygas ir susisiekimo reikalavimus. Sąlygų 3.b punktas nurodo: „naujų įvažiavimo ir išvažiavimo kelių bei nuovažų nuo magistralinio A3 Vilnius – Minskas į planuojamą privažiavimo kelią bei nuovažų nuo magistralinio A3 Vilnius – Minskas į planuojamą privažiavimo kelią neprojektuoti ir neįrenginėti.“ Todėl atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, traktuotina, kad atsakovė 2 laikėsi valstybės nustatytų imperatyvių sąlygų ir tam, kad jų nepažeistų, naujų nuovažų, kaip to reikalauja ieškovės, planuoti ir įrengti negalėjo.
13. Teritorijai, greta kurios yra sklypas, kad. Nr. 4162/0100:1372, buvo parengtas ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007-10-26 sprendimu Nr. T3-318 patvirtintas žemės ūkio žemės sklypų (kadastrinis Nr. 4162/0100:702, 4162/0100:703 ir 4162/0100:686), esančių Kuprioniškių k., Nemėžio sen., Vilniaus r., infrastruktūros plėtros, numatant pramonės ir sandėliavimo objektų vietą, specialusis planas. Specialiojo plano aiškinamajame rašte nurodytas vienas iš planavimo tikslų: nustatyti teritorijas vietovės infrastruktūros ir kitų sričių plėtrai. Specialiuoju planu numatyti susisiekimo tinklų sprendiniai vėliau taikyti ir kitiems teritorijoje rengtiems teritorijų planavimo dokumentams - detaliesiems planams. Sklypui kadastrinis Nr. 4162/0100:879 (padalytas į sklypus, kad. Nr. 4162/0100:1372 ir 4162/0100:1397) 2017 metais parengtas „Privažiavimo kelio prie sklypo (kad. Nr. 4162/0100:879), esančio Vilniaus r. sav., Nemėžio sen., Kuprioniškių k., Minsko pl. 55B techninis projektas“. Statytojui (UAB „Sadomaksa“) 2016-11-16 išduotos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Statybos skyriaus sąlygos Nr. SKPS-962/16, kuriose nurodoma, jog gatvės atkarpos projektą parengti nuo taško A (koordinatės x-6057406,32; y-585953,99) iki taško B (koordinatės x-6057536,78; y-585648,48), t.y. nuo esamos nuovažos ties sklypu kadastrinis Nr. 4162/0100:248 (Vilniaus r. sav., Nemėžio sen., Kuprioniškių k., Terminalo g. 4) iki sklypo kad. Nr. 4162/0100:1372 vakarinės sklypo ribos.
Statinio projektu dėl gamybos ir pramonės paskirties pastato statybos, kuriam ir buvo išduotas ginčijamas statybą leidžiantis dokumentas, nėra sprendžiamas klausimas dėl privažiavimo kelio - Statinio projekte yra numatytas prisijungimas prie Minsko plento, tačiau tik statinio statybos vietos nagrinėjamos teritorijos ribose. Statinio projekto Aiškinamojo rašto Statybos sklypo apibūdinimo dalyje nurodoma, kad: „Privažiavimai: nuo Minsko plento per suplanuotą UAB „Kelprojekto“ privažiavimą (Nr. 7851-00-TP-S, 2017 m.)“. Tas pats yra numatytas Statinio projekto Aiškinamojo rašto Sklypo plano sprendinių dalyje ir kitose statinio projekto vietose.
Konkretūs privažiavimo sprendiniai yra nurodyti Kelio projekte: Statinio projekto Aiškinamojo rašto Bendrojoje dalyje yra nurodyta, kad vienas iš Statinio projekto rengimo pagrindų - tai 2017 m. Privažiavimo kelio prie sklypo (kadastro Nr. 4165/0100:879), esančio Vilniaus r. sav., Nemėžio sen., Kuprioniškių k., Minsko pl. 55B, techninis projektas Nr. 7851- 00-TP-S.
Pažymėtina, kad Kelio projektas buvo rengiamas remiantis LAKD 2017-03-15 išduotomis prisijungimo sąlygomis Nr. (6.6.)2-l 143, kurių 3 p. reikalaujama naujų įvažiavimo ir išvažiavimo kelių bei nuovažų nuo magistralinio kelio A3 Vilnius - Minskas į planuojamą privažiavimo kelią neprojektuoti ir neįrenginėti.
Teismo posėdyje proceso dalyviai patvirtino, jog dėl naujos nuovažos įrengimo šiuo metu vyksta projektavimas tarp institucijų dėl minėtos nuovažos ir dėl susidariusios vandens nuotekų problemos bei atsakovė 1 neatsisako vadovautis teritorijos planavimo nurodymais dėl nuovažos įrengimo.
14. Remiantis aukščiau nurodytu, teismas daro išvadą, kad iš juridinio asmens atsakovės UAB „Sadomaksa“ veiksmų vyksta procesas dėl ieškovių nurodomos infrastruktūros kūrimo darbų dėl naujos nuovažos įrengimo, ir tokiu būdu teismas laiko, kad ieškovių nurodomos nuovažos ir kelio įrengimas (ar neįrengimas) nėra tiesiogiai susijęs su atsakovei UAB „Sadomaksa“ išduotu ginčo statybos leidimo dokumentu pastato statybai, ir todėl nėra pagrindo naikinti išduotą ginčo statybą leidžiantį dokumentą, nes pagal faktą ginčijamu statybos leidimu yra nustatyti reikalavimai statyti pramoninės paskirties pastatą atsakovei 2 priklausančiame žemės sklype kadastrinis Nr. 4162/0100:1372, o atitinkama kelių infrastruktūra pagal faktą, kaip nurodyta aukščiau, yra sprendžiama kitais teismo aptartais faktais, kas nesudaro, teismo vertinimu, aplinkybių, ko pagrindu turėtų būti naikinamas išduotas ginčo statybą leidžiantis dokumentas.
15. Remiantis aukščiau nurodytu, ir į tai, kad ieškovių reikalavimas pripažinti 2019 m. gegužės 17 d. statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-08-190517-00319 negaliojančiu, atmestini, kaip ir išvestiniai reikalavimai pripažinti atsakovės UAB „Sadomaksa“ vykdomą statybą - savavališka (statyba pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą), kur nagrinėjamuoju atveju statybos darbai pagal ginčijamą statybos leidimą yra užbaigti atsakovės 2 žemės sklype, unikalus Nr. 4400-4947-5400, pagal V.Į. Registrų centras išrašą, pagal kurį Pastatas – Pramonės paskirties pastatas, unikalus Nr. 4400-5240-3751, adresu Terminalo g. 3A, Kuprioniškių k., Nemėžio sen., Vilniaus r. sav., pagal 2020 m. spalio 22 d. statybos užbaigimo aktą Nr. ACCA-00-201022-00332 (baigtumas 100 proc.) ir nuo 2020 m. lapkričio 19 d. yra įregistruotas atsakovės UAB „Sadomaksa“ nuosavybe.
16. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir pateiktas faktines išvadas, ir į tai, kad dėl kitų ieškinio reikalavimų, kaip išvestinių, teismas nepasisako remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, kurioje buvo ne kartą nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 16034/90, p. 61; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-542-611-2016).
Aukščiau nurodyto pagrindais, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
17. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjimu atveju ieškinys atmestinas, todėl lygiomis dalimis iš ieškovių atsakovės UAB „Sadomaksa“ naudai priteistina
2 950,00 Eur pateiktais rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – advokato paslaugų išlaidoms apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma 3,60 Eur yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (5,00 Eur), šios išlaidos iš ieškovių nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 269 - 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovės UAB „Sadomaksa“ (j. a. k. 135297135) naudai lygiomis dalimis iš ieškovių UAB „GLC Logistikos parkas“ (j. a. k. 302325508) ir UAB „BSP Logistic Property“ (j. a. k. 300513479) po 1 475,00 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) iš kiekvienos ieškovės bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimo kopiją siųsti šalių, trečiojo asmens žiniai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Teisėjas Alfredas Juknevičius