Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1A-243-382-2010].doc
Bylos nr.: 1A-243-382-2010
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Klaipëdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Pranešėjas Z

Pranešėjas Z. Pocius                                                                       Baudž. byla Nr. 1A-243-382/2010

Teisėja N. Bagdonienė                                                                   Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

                                                                                                       1.1.4.2.; 1.2.14.10.; 2.4.1.                                                                                                 

 

 

 

 

 


KLAIPĖDOS  APYGARDOS  TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2010 m. liepos 8 d.

Klaipėda

 

 

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Zigmo Pociaus,

teisėjų Violetos Miliuvienės, Daliaus Jocio,

sekretoriaujant Aurelijai Urbšaitytei,

dalyvaujant prokurorei Dianai Mikelėnienei,

gynėjui Tomui Leščinskui,

nuteistajam O. A. ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. A. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo O. A. nuteistas pagal BK 22 str. 1 d. ir 187 str. 2 d. dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 4, 6, 7 p., bausmės vykdymas atidėtas dvejų metų laikotarpiui, nustatant šiuos įpareigojimus: per visą bausmės atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje, gydytis nuo alkoholizmo ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikotarpis nuo 2009-07-20 iki 2009-07-22. Iš O. A. M. K. priteisti 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė:

 

O. A. nuteistas už tai, kad pasikėsino sunaikinti didelės vertės svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu: 2009 m. liepos 20 d. 18.20 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namo antro aukšto koridoriuje esančias sandėliuko duris, medinius laiptus iš namo antrojo aukšto į pirmąjį aukštą ir medines sienas apipylė degiu skysčiu (tirpikliu) ir tyčia padegė, taip pasikėsindamas sunaikinti 50 000 Lt vertės I. B. butą Nr. (duomenys neskelbtini), 150 000 Lt vertės M. K. butą Nr. (duomenys neskelbtini), 100 000 Lt vertės M. Š. butą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 13 624 Lt vertės Šilutės rajono savivaldybės socialinio būsto fondui priklausantį butą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes M. K. ugnį užgesino.

Apeliaciniu skundu O. A. prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-03-10 nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nurodo, kad viso ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu jis davė nuoseklius, išsamius ir kategoriškus parodymus apie gaisro kilimo aplinkybes. Sutinka, kad būdamas neblaivus gyvenamojo namo laiptinėje neatsargiai elgėsi su degiomis medžiagomis, tačiau tyčios sunaikinti svetimą ir savo turtą neturėjo, nesuvokė pavojingos nusikalstamos veikos pobūdžio ir dėl to galinčių atsirasti padarinių, to, kad gali kilti gaisras ir tokiu būdu gali būti sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas. Pažymi, jog tokių padarinių nenorėjo, sąmoningai neleido jiems kilti, todėl nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 187 str., nes ten numatytas nusikaltimas yra tyčinis, t. y. padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Mano, jog jo poziciją patvirtina ir ta aplinkybė, kad 2009-08-04 buvo priimtas prokurorės nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Nurodo, kad teismas, remdamasis nukentėjusiųjų M. K. ir M. Š. parodymais, neatsižvelgė į tai, kad jo ir minėtų asmenų santykiai yra priešiški ir jie gali jį apkalbėti. Pažymi, jog teismas tam tikrų pėdsakų (medinių laiptų ir sienų apipylimo degiu skysčiu) buvimą įvykio vietoje nustatinėjo remdamasis liudytojų aiškinimais. Mano, kad tokius pėdsakus privalėjo užfiksuoti policijos pareigūnai procesiniuose dokumentuose, nes jie atvyko į įvykio vietą nedelsiant, tačiau tokių pėdsakų protokoluose užfiksuota nėra. Apeliantas nesutinka ir su teismo nustatytu M. K. padarytos neturtinės žalos dydžiu. Mano, jog priteisęs 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, teismas šio sprendimo tinkamai nemotyvavo ir nesilaikė CK 6.250 straipsnio nuostatų.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam O. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei teisingai kvalifikavo ją pagal BK 22 str. 1 d. ir 187 str. 2 d. kaip pasikėsinimą sunaikinti didelės vertės svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu. Nuteistojo kaltė yra visiškai įrodyta byloje surinktais duomenimis, kurie ištirti teisiamojo posėdžio metu: nukentėjusiųjų M. K. , M. Š. , nukentėjusiosios I. B. atstovės pagal įstatymą E. K. parodymais, liudytojų V. K. , S. Š. , R. R. parodymais, kurie viso ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo nuoseklūs, 2009-07-20 įvykio vietos apžiūros protokolu, alkotesterio parodymais bei 2009-07-20 daikto pateikimo protokolu.

Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje atskleidė nuteistojo veikoje visus pasikėsinimo sunaikinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu požymius. Svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą tyčia baudžiamasis įstatymas laiko kvalifikuotu, jeigu jis padarytas BK 187 straipsnio 2 dalyje išvardytais būdais: sunaikinus ar sugadinus svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardžius ar sugadinus įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikinus ar sugadinus didelės vertės svetimą turtą ar sugadinus didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Visi šie nusikaltimą kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir priklauso objektyviesiems nusikaltimo sudėties elementams. Turto sunaikinimas ar sugadinimas gali būti padaromas labai įvairiais būdais ir gali būti susijęs su įvairiais sunkiais padariniais. Pagal teismo nustatytas konkrečias faktines aplinkybes O. A. 2009-07-20, apie 18.20 val., būdamas neblaivus, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), antro aukšto koridoriuje degiu skysčiu (tirpikliu) apipylė sandėliuko duris, grindis, medinius laiptus ir sienas bei tyčia juos padegė, taip pasikėsindamas sugadinti didelės vertės svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes atbėgęs kaimynas M. K. ugnį užgesino. Todėl nuteistasis savo veika iš esmės pasikėsino sunaikinti ne tik didelės vertės svetimą turtą, tačiau pasikėsino tai padaryti visuotinai pavojingu būdu, t. y. padegdamas. Padegimas yra laikomas dažniausiai pasitaikančia visuotinai pavojingo būdo forma, t. y. nekontroliuojamo degimo proceso, per kurį sunaikinamos materialinės vertybės ir sudaromas pavojus žmonių gyvybei ir sveikatai, sukėlimas. Todėl, be turto sunaikinimo, dėl visuotinai pavojingo asmens veikimo būdo gali kilti ir kitos sunkios pasekmės – žmonių aukos arba sutrikdyta žmogaus sveikata. Šio nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, kuri padarinių atžvilgiu gali būti ir tiesioginė, ir netiesioginė. Kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori, jei ir nenori, sąmoningai leidžia joms atsirasti. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog O. A. pasikėsino padaryti šį nusikaltimą tyčia, t. y. jis suvokė, kad padegdamas degiuoju skysčiu apipiltas sandėliuko duris, grindis, sienas ir laiptus, sukels gaisrą ir sunaikins ar sugadins namo, esančio (duomenys neskelbtini), kitų gyventojų turtą, sukels pavojų jų sveikatai ir net gyvybei, ir šių pasekmių, jei ir nenorėjo, bet būtų leidęs joms sąmoningai kilti. Nuteistojo tyčią rodo ir jo paties grasinimas ,,vis tiek padegti namą“, kurį patvirtino įvykio vietoje buvę liudytojai M. K. (t. 1, b. l. 18–19, 20–21, 23–24) ir M. Š. (t. 1, b. l. 31) bei į įvykio vietą iškviesti pareigūnai I. L. bei S. Š. (t. 1, b. l. 65–66, 67–69). M. K. ir O. A. akistatos metu dėl minėto grasinimo iš esmės prispažino ir pats nuteistasis (t. 1, b. l. 24). Todėl atmestini kaip nepagrįsti nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, jog jis tyčios sunaikinti svetimą ir savo turtą neturėjo, nesuvokė pavojingos nusikalstamos veikos pobūdžio ir dėl to galinčių atsirasti padarinių, to, kad gali kilti gaisras ir tokiu būdu gali būti sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas. Nuteistojo parodymai, jog jis degiuoju skysčiu (tirpikliu) plovė rankas, netyčia parvirto šio tirpiklio butelis, ir nuo jo mestos cigaretės įsiplieskė liepsna, vertintini kritiškai, kadangi protingas ir sąmoningas žmogus suvoktų ir įvertintų situacijos rizikingumą bei būtų siekęs išvengti tokių padarinių. Atmestini ir O. A. apeliacinio skundo argumentai dėl jo, kaip įtariamojo, parodymų nuoseklumo. Pažymėtina, jog nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu prisimindamas įvykio aplinkybes nebuvo nuoseklus: apklausiamas kaip įtariamasis iš pradžių teigė, jog įsiliepsnojusį gaisrą užgesino kartu su M. K. , t. y. jam padėjo (t. 1, b. l. 86), vėliau nurodė, kad liepsną gesino vienas M. K. (t. 1, b. l. 89). Atmestini ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentai dėl neturtinės žalos priteisimo nepagrįstumo. Pažymėtina, jog vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymu kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tinkamai vadovavosi BPK 113, 115 straipsnių ir CK 6.250, 6.282 straipsnių nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką, įvertino dėl šio nusikaltimo nukentėjusiojo M. K. patirtus nepatogumus, jo sveikatos būklę ir nuolatinį nerimą dėl buto, taip pat dėl savo ir savo šeimos narių saugumo, tenkino civilinį ieškinį iš dalies ir pagrįstai priteisė 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad O. A. veiksmuose yra visi būtini BK 22 str. 1 d. ir 187 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymiai. Nuteistąjį išteisinti ar kitaip keisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

 

n u t a r i a:

 

nuteistojo O. A. apeliacinį skundą atmesti.

 

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                         Zigmas Pocius

 

Teisėjai                                                                                                Violeta Miliuvienė

 

                                                                                                            Dalius Jocys