Pranešėjas Z. Pocius Baudž. byla Nr. 1A-243-382/2010
Teisėja N. Bagdonienė Procesinio sprendimo
kategorija:
(S)
1.1.4.2.; 1.2.14.10.; 2.4.1.
KLAIPĖDOS
APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. liepos 8 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Zigmo
Pociaus,
teisėjų Violetos Miliuvienės, Daliaus Jocio,
sekretoriaujant Aurelijai Urbšaitytei,
dalyvaujant prokurorei Dianai Mikelėnienei,
gynėjui Tomui Leščinskui,
nuteistajam O. A. ,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo
baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. A. apeliacinį skundą
dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo O. A. nuteistas pagal BK 22 str. 1 d. ir 187 str. 2
d. dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75
str. 1 d., 2 d. 4, 6, 7 p., bausmės vykdymas atidėtas dvejų metų laikotarpiui,
nustatant šiuos įpareigojimus: per visą bausmės atidėjimo laikotarpį dirbti
arba registruotis darbo biržoje, gydytis nuo alkoholizmo ir be institucijos,
prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios
vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas
laikotarpis nuo 2009-07-20 iki 2009-07-22. Iš O. A. M. K. priteisti 1000 Lt neturtinės žalos
atlyginimo.
Kolegija, išnagrinėjusi
bylą,
n u s t a t ė:
O. A. nuteistas už tai, kad pasikėsino sunaikinti
didelės vertės svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu: 2009 m. liepos 20 d.
18.20 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namo antro
aukšto koridoriuje esančias sandėliuko duris, medinius laiptus iš namo antrojo
aukšto į pirmąjį aukštą ir medines sienas apipylė degiu skysčiu (tirpikliu) ir
tyčia padegė, taip pasikėsindamas sunaikinti 50 000 Lt vertės I. B. butą Nr. (duomenys neskelbtini), 150 000
Lt vertės M. K. butą
Nr. (duomenys neskelbtini), 100 000 Lt vertės M. Š. butą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 13
624 Lt vertės Šilutės rajono savivaldybės socialinio būsto fondui priklausantį
butą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nusikalstamos veikos
nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes M.
K. ugnį užgesino.
Apeliaciniu skundu O. A. prašo Šilutės
rajono apylinkės teismo 2010-03-10 nuosprendį panaikinti ir priimti
išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar
baudžiamojo nusižengimo požymių. Nurodo, kad viso ikiteisminio tyrimo bei
teisminio bylos nagrinėjimo metu jis davė nuoseklius, išsamius ir kategoriškus
parodymus apie gaisro kilimo aplinkybes. Sutinka, kad būdamas neblaivus
gyvenamojo namo laiptinėje neatsargiai elgėsi su degiomis medžiagomis, tačiau
tyčios sunaikinti svetimą ir savo turtą neturėjo, nesuvokė pavojingos
nusikalstamos veikos pobūdžio ir dėl to galinčių atsirasti padarinių, to, kad
gali kilti gaisras ir tokiu būdu gali būti sunaikintas ar sugadintas svetimas
turtas. Pažymi, jog tokių padarinių nenorėjo, sąmoningai neleido jiems kilti, todėl
nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 187 str., nes ten numatytas nusikaltimas yra
tyčinis, t. y. padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Mano, jog jo
poziciją patvirtina ir ta aplinkybė, kad 2009-08-04 buvo priimtas prokurorės
nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Nurodo, kad teismas, remdamasis
nukentėjusiųjų M. K. ir M. Š. parodymais,
neatsižvelgė į tai, kad jo ir minėtų asmenų santykiai yra priešiški ir jie gali
jį apkalbėti. Pažymi, jog teismas tam tikrų pėdsakų (medinių laiptų ir sienų
apipylimo degiu skysčiu) buvimą įvykio vietoje nustatinėjo remdamasis liudytojų
aiškinimais. Mano, kad tokius pėdsakus privalėjo užfiksuoti policijos
pareigūnai procesiniuose dokumentuose, nes jie atvyko į įvykio vietą nedelsiant,
tačiau tokių pėdsakų protokoluose užfiksuota nėra. Apeliantas nesutinka ir su
teismo nustatytu M. K. padarytos neturtinės žalos dydžiu.
Mano, jog priteisęs 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, teismas šio sprendimo
tinkamai nemotyvavo ir nesilaikė CK 6.250 straipsnio nuostatų.
Nuteistasis ir jo gynėjas prašė
apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir
nešališkai ištyrė nuteistajam O. A. inkriminuotos
nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei teisingai kvalifikavo ją pagal BK 22
str. 1 d. ir 187 str. 2 d. kaip pasikėsinimą sunaikinti didelės vertės svetimą
turtą visuotinai pavojingu būdu. Nuteistojo kaltė yra visiškai įrodyta byloje
surinktais duomenimis, kurie ištirti teisiamojo posėdžio metu: nukentėjusiųjų
M. K. , M. Š. , nukentėjusiosios
I. B. atstovės pagal įstatymą E. K. parodymais,
liudytojų V. K. , S. Š. , R. R. parodymais, kurie viso ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant
bylą pirmosios instancijos teisme buvo nuoseklūs, 2009-07-20 įvykio vietos
apžiūros protokolu, alkotesterio parodymais bei 2009-07-20 daikto pateikimo
protokolu.
Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje
atskleidė nuteistojo veikoje visus pasikėsinimo sunaikinti svetimą turtą
visuotinai pavojingu būdu požymius. Svetimo
turto sunaikinimą ar sugadinimą tyčia baudžiamasis įstatymas laiko
kvalifikuotu, jeigu jis padarytas
BK 187 straipsnio 2 dalyje išvardytais būdais: sunaikinus ar sugadinus svetimą
turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardžius ar sugadinus įrenginį ar
agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikinus ar sugadinus
didelės vertės svetimą turtą ar sugadinus didelės mokslinės, istorinės ar
kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Visi šie nusikaltimą kvalifikuojantys
požymiai yra alternatyvūs ir priklauso objektyviesiems nusikaltimo sudėties
elementams. Turto sunaikinimas ar sugadinimas gali būti padaromas labai
įvairiais būdais ir gali būti susijęs su įvairiais sunkiais padariniais. Pagal
teismo nustatytas konkrečias faktines aplinkybes O. A. 2009-07-20,
apie 18.20 val., būdamas neblaivus, gyvenamojo namo, esančio (duomenys
neskelbtini), antro aukšto koridoriuje degiu skysčiu (tirpikliu) apipylė sandėliuko
duris, grindis, medinius laiptus ir sienas bei tyčia juos padegė, taip
pasikėsindamas sugadinti didelės vertės svetimą turtą visuotinai pavojingu
būdu, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo
jo valios, nes atbėgęs kaimynas M. K. ugnį užgesino. Todėl
nuteistasis savo veika iš esmės pasikėsino sunaikinti ne tik didelės vertės
svetimą turtą, tačiau pasikėsino tai padaryti visuotinai pavojingu būdu, t. y.
padegdamas. Padegimas yra laikomas dažniausiai pasitaikančia visuotinai
pavojingo būdo forma, t. y. nekontroliuojamo degimo proceso, per kurį
sunaikinamos materialinės vertybės ir sudaromas pavojus žmonių gyvybei ir
sveikatai, sukėlimas. Todėl, be turto sunaikinimo, dėl visuotinai pavojingo
asmens veikimo būdo gali kilti ir kitos sunkios pasekmės – žmonių aukos arba
sutrikdyta žmogaus sveikata. Šio nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiškia
tiesiogine arba netiesiogine tyčia, kuri padarinių atžvilgiu gali būti ir
tiesioginė, ir netiesioginė. Kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą,
numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori,
jei ir nenori, sąmoningai leidžia joms atsirasti. Iš byloje esančių duomenų
matyti, jog O. A. pasikėsino padaryti šį nusikaltimą
tyčia, t. y. jis suvokė, kad padegdamas degiuoju skysčiu apipiltas sandėliuko
duris, grindis, sienas ir laiptus, sukels gaisrą ir sunaikins ar sugadins namo,
esančio (duomenys neskelbtini), kitų gyventojų turtą, sukels pavojų jų sveikatai
ir net gyvybei, ir šių pasekmių, jei ir nenorėjo, bet būtų leidęs joms sąmoningai
kilti. Nuteistojo tyčią rodo ir jo paties grasinimas ,,vis tiek padegti namą“,
kurį patvirtino įvykio vietoje buvę liudytojai M. K. (t.
1, b. l. 18–19, 20–21, 23–24) ir M. Š. (t. 1, b. l. 31)
bei į įvykio vietą iškviesti pareigūnai I. L. bei S. Š. (t. 1, b. l. 65–66, 67–69). M. K. ir
O. A. akistatos metu dėl minėto grasinimo iš esmės
prispažino ir pats nuteistasis (t. 1, b. l. 24). Todėl atmestini kaip
nepagrįsti nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, jog jis tyčios sunaikinti
svetimą ir savo turtą neturėjo, nesuvokė pavojingos nusikalstamos veikos
pobūdžio ir dėl to galinčių atsirasti padarinių, to, kad gali kilti gaisras ir
tokiu būdu gali būti sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas. Nuteistojo
parodymai, jog jis degiuoju skysčiu (tirpikliu) plovė rankas, netyčia parvirto šio
tirpiklio butelis, ir nuo jo mestos cigaretės įsiplieskė liepsna, vertintini
kritiškai, kadangi protingas ir sąmoningas žmogus suvoktų ir įvertintų
situacijos rizikingumą bei būtų siekęs išvengti tokių padarinių. Atmestini ir O. A. apeliacinio skundo argumentai dėl jo, kaip įtariamojo,
parodymų nuoseklumo. Pažymėtina, jog nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu prisimindamas
įvykio aplinkybes nebuvo nuoseklus: apklausiamas kaip įtariamasis iš pradžių
teigė, jog įsiliepsnojusį gaisrą užgesino kartu su M. K. ,
t. y. jam padėjo (t. 1, b. l. 86), vėliau nurodė, kad liepsną gesino vienas M. K. (t. 1, b. l. 89). Atmestini ir nuteistojo apeliacinio
skundo argumentai dėl neturtinės žalos priteisimo nepagrįstumo. Pažymėtina, jog
vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymu kiekvienas asmuo, pripažintas
nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai
nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos
veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Teismas,
nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą
padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei
kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo
ir protingumo kriterijus. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į bylai reikšmingų aplinkybių
visumą, tinkamai vadovavosi BPK 113, 115 straipsnių ir CK 6.250, 6.282
straipsnių nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo
tvarką, įvertino dėl šio nusikaltimo nukentėjusiojo M.
K. patirtus nepatogumus, jo sveikatos būklę ir nuolatinį nerimą dėl buto,
taip pat dėl savo ir savo šeimos narių saugumo, tenkino civilinį ieškinį iš
dalies ir pagrįstai priteisė 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Esant
išdėstytoms aplinkybėms, kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos
teismo išvada, kad O. A. veiksmuose
yra visi būtini BK 22 str. 1 d. ir 187 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymiai.
Nuteistąjį išteisinti ar kitaip keisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo
10 d. nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326
str. 1 d. 1 p., kolegija
n u t a r i a:
nuteistojo O. A. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Zigmas
Pocius
Teisėjai Violeta
Miliuvienė
Dalius
Jocys