Baudžiamoji byla Nr. 1-846-806/2016

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00162-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.3.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 10 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė,

sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei,

dalyvaujant prokurorui Benediktui Leišiui,

kaltinamiesiems G. L., J. J.,

nukentėjusiajai J. R.,

kaltinamojo G. L. gynėjams advokatams Algirdui Gurauskui, Liudmilai Karvelienei,

kaltinamojo J. J. gynėjai advokatei Elenai Šajaukaitei,

vertėjai Helenai Žemaitel,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje G. L. (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

G. L. panaudodamas fizinį smurtą ir atimdamas galimybę priešintis pagrobė svetimą turtą, o būtent:

jis, 2016-01-01 apie 15.50 val., Vilniuje, Meldų g., ties namu Nr. 15, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su kitu asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, tyčia vieną kartą spyrė koja nukentėjusiajai J. R. į nugarą, po ko rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajai vieną kartą į kairės pusės smilkinį, o nukentėjusiajai pargriuvus ant žemės ir praradus galimybę priešintis, jis kartu su kitu asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, atėmė iš nukentėjusiosios rankinę, iš kurios paimdami pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Sony Xperia“ 350 eurų vertės, telefono įkroviklį bei ausines – bendros 10 eurų vertės. Tokiu būdu, jis panaudodamas fizinį smurtą ir atimdamas galimybę nukentėjusiajai J. R. priešintis, kartu su kitu asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, pagrobė J. R. priklausantį turtą, tuo padarydamas nukentėjusiajai 360 eurų dydžio turtinę žalą.

Apklaustas teisme kaltinamasis G. L. parodė, kad buvo išgėrę, jis trenkė į nugarą nukentėjusiajai. Ėjo su J. J., pastarasis nežinojo, kad jis, G. L. ketina padaryti apiplėšimą. Jis, G. L. pamatė panelę, pastarajai trenkė į nugarą. Panelė kai atsistojo ir pati atidavė tašę. Kaltę iš dalies pripažįsta, kad vieną kartą spyrė į nugarą pripažįsta. Po to, jie pamatė policiją, policiją sustabdė ir juos nuvežė į komisariatą. Tai buvo žiemos galas, negalėjo būti sausio 1 d. Pasak G. L., jie kartu girtavo su J. J., kartu ėjo pas draugą. Kai jie ėjo, pastebėjo panelę, jis, G. L. pribėgo, trenkė iš nugaros, panelė pati atidavė tašę. Kitas kaltinamasis tik stovėjo. Kai jis, G. L. paėmė viską, toliau nuėjo. Pripažįsta sudavęs smūgį koja ir pagrobęs turtą. Taip pasielgė, nes buvo prisigėręs. G. L. teigimu, neturėjo progos atsiprašyti nukentėjusiosios, gailisi ir atsiprašo. Jam, G. L. darė spaudimą, jo nepalaužė, o J. J. palaužė.

Apklaustas teisme kaltinamasis J. J. parodė, kad ėjo su G. L. išgėrę, neatsimena laiko, nežino kas G. L. užėjo, pastarasis pribėgo prie paneles, spyrė su koja jai į nugarą. Jis, J. J. buvo gal 5 metrai nuo G. L.. G. L. paėmė telefoną, pastarasis pažiūrėjo į merginos rankinę, nematė ką G. L. ten įsidėjo. Pasak J. J., kai G. L. spyrė mergina nenugriuvo, vieną kartą pastarajai spyrė. Mergina numetė rankinę. Kai jie ėjo, policija privažiavo ir juos sulaikė. Nematė, kad G. L. būtų sudavęs panelei į veidą, į nugarą matė kaip spyrė. Teisėjai pagarsinus Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. tvarka kaltinamojo J. J. parodymus, kai jis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad G. L. pažįsta, su pastaruoju susipažino Vilniaus nakvynės namuose, adresu A. Kojelavičiaus g. 50, Vilniuje, kur apsigyveno išėjęs į laisvę. 2016-01-02 apie 15.00 val., jis, J. J. išėjo su G. pasivaikščioti, tuo metu dar buvo pagirioti. Einant Galgiuose, Meldų gatvėje, stotelėje pamatė einančią merginą. Jie ėjo merginai iš paskos, tada G. pribėgo prie tos merginos ir sudavė koja į nugarą. Mergina pargriuvo ir G. pasiėmė iš pastarosios rankinę bei ją apžiūrėjo. Po ko G. tą rankinę padavė jam, J. J. kadangi jis stovėjo šalia. Apžiūrėjęs rankinę, jis, J. J. nieko nerado, todėl numetė ją ant žemės. Po ko mergina atsistojo ir jis, J. J. su G. nuėjo link stoteles, link Naujosios Vilnios pusės. Kai ėjo, G. rankose turėjo tos merginos mobiliojo ryšio telefoną, telefono pakrovėją bei ausines. Kai buvo autobusų stotelėje prie parduotuvės „Norfa“, Šiaurės gatvėje prie jų privažiavo policijos pareigūnai ir juos sulaikė. Minėtus vogtus daiktus, t.y. telefoną, ausinės ir pakrovėją pareigūnai surado pas G. striukėje. Po ko juos pristatė į policijos komisariatą. Jis, J. J. merginos nemušė, jai į nugarą sudavęs nebuvo, per veidą irgi jos nemušė. Nematė ar G. sudavė merginai į veidą. (b.l. 34-35, 40-41) – kaltinamasis tvirtino, kad taip nebuvo kaip parašyta. Policija pasistengė, per šonkaulius porą kartų duoda ir pasirašai ko jie nori. Jis, J. J. nelabai supranta lietuviškai, tai prirašė ko nori. Pasak J. J., jis dabar sako visą teisybę kaip buvo, policijoje duotus parodymus neigia. Kai išleido iš ,,kpz'' apklausė du kartus. Įvykio vietoje važiavo su tyrėja kur padarė nusikaltimą. Kai G. L. paėmė rankinę, jis, J. J. stovėjo ir žiūrėjo, ką jam tada daryti. Jis, J. J. nieko nebūtų sakęs, jei būtų kokie žmonės atėję, jis ne bendrininkas. Pasak J. J., tyrėja atliko veiksmus, jis tyrėjai pasakė, kad keis parodymus, pareigūnai jį mušė, nebuvo advokato. Jis, J. J. neapžiūrėjo rankinės. Pareigūnai jį, J. J. privertė taip parašyti. Nežino kodėl negynė merginos. Pasak J. J., jis teistas vieną kartą, gulėjo psichiatrijos klinikoje, Parko g. 15. Jis, J. J. nesikreipė į medikus, kai sumušė pareigūnai. Kai jis, J. J. pasirašė prisipažinimą, jis pasakė, kad pakeis parodymus. Dabar kaip pasakė, tai visa teisybė ir yra. Jį, J. J. privertė duoti tokius parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Taip nebuvo, kad jis, J. J. paėmė merginos rankinę ir apžiūrėjo. Atsiprašo merginos. Nesutinka su liudytojos J. L. parodymais, kaip pastaroji galėjo iš tokio atstumo matyti, kokie 300 m yra iki to namo.

Apklausta teisme nukentėjusioji J. R. parodė, kad sausio 1 d., apie 4 val., ėjo į stotelę, pajuto smūgį į nugarą, ji atsisuko, gavo smūgį į kairį smilkinį ir nugriuvo, kai nugriuvo atėmė jos rankinę. Tada perdavė rankinę kitam vaikinui. Kaltinamieji pradėjo apžiūrėti jos, J. R. paltą, ji nenorėjo, kad ją liestų, tada ji nusivilko paltą. Vaikinas pagrasino, kad ji, J. R. nekviestų policijos, bet ji grįžinėjo pas draugus ir iškvietė policiją. Policija ją, J. R. nuvežė prie įtartinų asmenų, ji parodė kad tai jie, nuvežė į komisariatą, ji atsisakė važiuoti į ligoninę. Pasak J. R., ji nematė kas sudavė smūgį į nugarą, į kairį smilkinį jai taip pat pataikė. Viskas buvo prieš 4 val. dienos, sausio 1 d. Jos, J. R. mobilus telefonas buvo rankinėje. Ji, J. R. išgirdo, kad kažkas bėga ir pajuto smūgį į nugarą, buvo šokas. J. R. teigimu, smūgį į veidą sudavė G. L., jai skaudėjo, buvo patinimas ir nubrozdinimas. Į ligoninę nenorėjo važiuoti. Ji, J. R. buvo su rankine ant peties ir taše. Po smūgio ji, J. R. nugriuvo, smūgis buvo stiprus, sutrikdė koordinaciją. Kai ji, J. R. nugriuvo, iš jos paėmė tašę. Ji, J. R. pradėjo prašyti, kad paliktų dokumentus. Tada kaltinamieji pradėjo kuistis po tašę ir pradėjo jai paltą tikrinti. Viskas truko kurį laiką. Iš jos, J. R. paėmė telefoną, įkroviklis ir ausinės buvo tašėje. Viskas buvo šviesiu paros metu, ji, J. R. įsiminė kaltinamuosius. Kai paliko kaltinamieji, sakė: „Žiurke patylėk ir nedrįsk iškviesti policiją“. Ji, J. R. norėjo eiti pas draugus, bet ją sustabdė liudytoja, paklausė ar ją apvogė. Pareigūnai atvyko po 10 min., bet po to greitai reagavo. Ją, J. R. pakvietė į tarnybinį automobilį. Tada privažiavo prie kaltinamųjų ir rado jos, J. R. daiktus, ji atpažino, kad tai jos daiktai. Medikai buvo kviesti į policijos įstaigą ir ji, J. R. buvo apžiūrėta. Jai, J. R. tik moralinę žalą padarė J. J.. Nevažiavo ekspertizės atlikimui, nes nenorėjo.

Apklausta teisme liudytoja J. L. parodė, kad sausio 1 d, apie 16.00 val. pamatė merginą ir paskui ją du einančius vaikinus, jie ją pasivijo, vaikinas, ėjęs iš kairės, pastūmė merginą ir ji griuvo į sniegą, jis jai trenkė į veidą, kai jis ją pasivijo, mergina atsisuko ir gavo smūgį su ranka į veidą. Vaikinas neleido merginai atskelti. Mergina gulėjo sniege, vaikinas pasiėmė pastarosios daiktus ir perdavė kitam vaikinui, kuris stovėjo šalia. Ji, J. L. suprato, kad kažkas ne taip vyksta, nuėjo pasiimti telefono ir susisekti su policija, kai grįžo vėl stebėjo. Vaikinai susitikrino daiktus ir patys pradėjo eiti keliu link važiuojamosios dalies. Mergina pradėjo eiti link jos, J. L. namo, ji pakvietė merginą ir paklausė ar ją apvogė. Mergina buvo pasimetusi, nieko nesuprato, patvirtino, kad pastarąją apvogė, ji nieko neminėjo ką paėmė. Pasak J. L., iš dešinės vaikinui ant džemperio, ant nugaros buvo didelė raidė Z, buvo ženklas įsimintinas, vaikinai buvo tamsiai apsirengę. Buvo apie 4 val. vakaro, nebuvo tamsu, viskas gerai matėsi. Smūgį matė į veidą. Sunku būtų nustatyti, negalėjo suprasti ką jie svarsto, matė tik faktą, kad jie užpuolė merginą. Pasak J. L., matė kaip vienas sudavė smūgį ir neleido merginai atskelti, matėsi, kad vyksta pokalbis tarp vaikinų, tada jis perdavė daiktus kitam vaikinui. Po kurio laiko jis atsikėlė ir jie abu žiūrėjo merginos daiktus. Mergina turėjo dvi tašes. Matė, kad merginai buvo kraujosruvos ant tos vietos, matėsi, kad ką tik trenkta, mergina sakė, kad pastarajai skauda, iš kairės prie smilkinio pas ją buvo sužalota. Kad būtų nusivilkusi viršutinį rūbą to momento nematė, matė kaip rausėsi vaikinai merginos nešuliuose. J. L. teigimu, yra tiesus kelias ir pastatai nuo kelio yra tolokai, visur buvo erdvė ir ji mato pro savo langą kokie automobiliai važiuoja, koks atstumas nežino. Tai buvo 2 aukštas. Neįmanoma, kad būtų 300 m., jai, J. L. pavyko su fotoaparatu juos nufotografuoti ir pritraukti vaizdą. Ji, J. L. turėjo nuotrauką, bet policijoje pasakė, kad nereikia, ji rodė policijoje. Ji, J. L. pasakė, kad abu vaikinai žiūrėjo daiktus, paklausė kodėl taip mano, tada parodė telefone užfiksuotą nuotrauką kur matėsi, kad abu žiūri daiktus, tyrėjai rodė nuotrauką, nežino ar ji iki šiol išlikusi.

Apklausta teisme liudytoja B. V. parodė, kad gavo iškvietimą, jog įvyko plėšimas ir pavogtas telefonas. Kreipėsi liudytoja, kuri viską paaiškino. Su nukentėjusiąja nuvažiavo į stotelę kur sulaikė abu plėšikus. Labai silpnai matėsi nuotraukoje, nes iš tolo daryta nuotrauka. Nukentėjusioji pasakojo, kad kaltinamieji ėjo iš nugaros, ją pastūmė ir plėšikai ištraukė telefoną. Gal į nugarą buvo smūgis. Nukentėjusioji atpažino daiktus, sulaikytieji neramiai elgėsi. Savo parodymus tvirtina.

Apklausta teisme A. Z. parodė, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tyrė tą bylą, apklausinėjo įtariamuosius, apklausiant iš tyrėjų daugiau niekas nedalyvavo. Vyko apklausos, kaltinamieji prisipažino nepilnai, neprisipažino dėl to, kad sudavė į veidą. Pasak A. Z., niekas nedarė poveikio asmenims, jiems viskas buvo paaiškinta ir jie savo valia davė parodymus, niekuo kaltinamieji nesiskundė, jiems nebuvo reikalingas advokatas, jie be advokato buvo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis G. L. parodė, kad J. J. pažįsta, su juo susipažino nakvynės namuose prieš keletą dienų. 2016-01-02 apie 15.00 val., jie išėjo ir su J., ėjo į Galgius. Stovint gatvėje pamatė, kad pro juos praėjo mergina, pastarosios rankose buvo mobiliojo ryšio telefonas. Tada jis, G. L. tą merginą pasivijo ir su koja sudavė jai vieną kartą į nugarą. Mergina pargriuvo ir jis, G. L. atėmė iš pastarosios rankų mobiliojo ryšio telefoną liečiamu ekranu, po ko pasiėmė tašę ir iš tašės pasiėmė mobiliojo ryšio telefono pakrovėją bei ausines. Dar rankinėje buvo piniginė, tačiau piniginėje pinigų nebuvo. Rankinuką padėjo ant žemės. Kol jis, G. L. apžiūrinėjo rankinuką, mergina padavė jam savo striukę ir pasakė, kad gali imti viską, tik kad prie pastarosios nesiliestų. Pasiėmę daiktus jie abu pabėgo. Ką darė tuo metu J., jis, G. L. nematė, J. rankinuko padavęs nebuvo. Merginai į galvą nesudavė. Kai jie buvo autobusų stotelėje pavadinimu „Galgių“, prie jų privažiavo policijos pareigūnai ir juos sulaikė. Minėtus vogtus daiktus, t.y. telefoną, ausinės ir pakrovėją pareigūnė rado jo, G. L. striukės kišenėje, po ko juos pristatė į policijos komisariatą. Jie iš karto nebuvo susitarę pagrobti telefoną, ši mintis kilo staiga, pamačius telefoną merginos rankose. (b.l. 69-70,75-76).

          G. L. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota kaip G. L. parodė kryptį, kuria ėjo mergina, vietą kurioje buvo užpulta nukentėjusioji ir vietą, kurioje buvo sulaikytas policijos pareigūnų. (b.l. 77-79)

J. J. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota kaip J. J. parodė kryptį, kuria ėjo mergina, vietą kurioje buvo užpulta nukentėjusioji ir vietą, kurioje buvo sulaikytas policijos pareigūnų.  (b.l. 42-44).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. R. parodė, kad 2016-01-01 apie 15.40 val., išėjo iš (duomenys neskelbtini), kuriame svečiavosi. Išėjus ėjo link Meldų gatvėje esančio visuomeninio transporto stotelės. Apie 15.50 val., priėjus prie Meldų g. matė kelkraštyje stovinčius du vyrus. Jie kalbėjosi. Ji, J. R. praėjo šalia tų vyrų. Įsidėmėjo, kad vienas iš vyrų buvo apsirengęs pilkos spalvos striuke su gobtuvu, o kitas apsivilkęs bliuzonu. Ant jo veido pastebėjo žaizdą lūpų srityje. Paėjus nuo jų apie 10-15 metrų pajuto smūgį į nugarą. Nuo smūgio nukrito ant žemės. Jai, J. R. atsisukant, staiga vyras, apsivilkęs pilkos spalvos striukę su gobtuvu, trenkė jai kumščiu į veidą, į kairės pusės smilkinį. Tuomet abu vyrai ištraukė iš jos, J. R. rankų turėtus du nešulius, t. y. rankinuką ir krepšį, kur pradėjo raustis. Kol vyras, vilkintis bliuzoną, rausėsi nešuliuose, kitas vilkintis pilkos spalvos striukę su gobtuvu pradėjo raustis jos, J. R. palto kišenėse. Ji, J. R. nenorėdama, kad jie prie jos liestųsi, nusiėmė paltą. Apžiūrėję jos, J. R. daiktus, vyrai iš jos rankinuko ištraukė jos mobilaus ryšio telefoną „Sony Xperia“, pakrovėją telefonui bei ausines. Tikrindami krepšius jie ištraukė ir piniginę, tačiau ten buvo vos keli eurai, ir jai, J. R. paprašius palikti jai nors dokumentus, piniginę jai gražino. Vyrai pasiėmę daiktus jai, J. R. pagrasino, kad jeigu ji kreipsis į policiją ją padurs ir nuėjo gatve. Ji, J. R. surinko savo daiktus ir pradėjo eiti link savo draugų namų, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ją sustabdė nepažįstama moteris ir pasakė, kad ji viską matė bei jau iškvietė policijos pareigūnus. Kartu su ta moterimi ji, J. R. laukė policijos. Atvykusiems policijos pareigūnams jos papasakojo kaip viskas buvo ir apibūdino plėšikus. Pareigūnai pasakė, kad atitinkančius požymius vyriškius matė autobusų stotelėje ir pasiūlė jai, J. R. nuvažiuoti kartu juos atpažinti. Privažiavus prie autobusų stotelės ji, J. R. atpažino abu ją apiplėšusius vyrus ir tai nurodė pareigūnams. Jos, J. R. akivaizdoje pareigūnai apžiūrėjo vyrus ir parodė jai jos daiktus bei paklausė ar būtent šie daiktai buvo pagrobti. Pavogti daiktai jai, J. R. buvo gražinti. Dėl galvos sumušimų į gydymo įstaigą nesikreips. (b. l. 8, 10).

Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. R. parodė, kad nori papildyti, kad  kai praėjo du vaikinus, kurie stovėjo ir kalbėjosi tarpusavyje, ir nuėjo nuo jų kažkur 10-15 metrų pajuto smūgį į nugarą. Tuo metu atsisuko ir pamatė šalia savęs vaikiną, kuris buvo apsirengęs pilkos spalvos striukė su gobtuvu, kaip minėjo jau anksčiau. Tada jai, J. R. nespėjus iki galo atsisukti atgal gavo smūgį kumščiu į veidą, į kairės pusės smilkinį. Po to smūgio pagriuvo ant žemės, kiek prisimena ant nugaros. Po to minėti vaikinai iš jos, J. R. rankų išplėšė jos rankinuką ir pradėjo jį rausti. Kas tiksliai atėmė rankinę neprisimena, tačiau apžiūrinėjo ją abu vaikinai. Kiek atsimena, pirmas apžiūrinėti rankinę pradėjo vaikinas, apsirengęs su striuke, bliuzonu, kurio nugaroje buvo nupiešta kažkokia balta raidė, o vaikinas apsirengęs pilkos spalvos striuke pradėjo tikrinti jos, J. R. kišenes. Dar klausė, ar ji, J. R. turi pinigų. Ji, J. R. nenorėdama, kad vaikinas ją liestų pasakė, kad pinigų turi mažai, atiduos jiems viską ką turi, tik kad jie jos neliestų. Tada atsistojo ir padavė savo striukę vaikinui, apsirengusiam pilkos spalvos striuke. Apžiūrėję striukę vaikinai numetė ją ir pradėjo apžiūrinėti jos, J. R. tašę. Pirmojo vaikino rankose matė rankose savo telefoną „Sony Xperia“, juodos spalvos, po ko pamatė, kad tas kitas vaikinas, kuris buvo apsirengęs pilkos spalvos striuke, ištraukė iš rankinės telefono pakrovėją bei ausines, o tam kitam vaikinui pasakė patikrinti kitą tašę, kur buvo sudėti jos, J. R. rūbai. Apžiūrėję tašes vaikinai nuėjo link Naujosios Vilnios. Tada ji, J. R. norėjo grįžti pas savo draugus, tačiau iš vieno namo išėjo moteriškė ir pasakė, kad viską matė bei iškvietė policiją. Kai atvyko pareigūnai, jie pradėjo klausinėti kas įvyko ir klausinėjo apie vaikinų požymius. Tada liudininkė dar pasakė, kad ant vieno vaikino nugaros buvo kažkokia balta raidė. Patruliai pasakė, kad lyg tai jie pakeliui važiuojant matė įtartinus vaikinus. Kai jie privažiavo prie „Galgių“ stotelės, ji, J. R. pamatė būtent tuos du vaikinus, kurie ją apiplėšė. Pareigūnai išlipę bendravo su minėtais vaikinais, o ji, J. R. iš automobilio išlipusi nebuvo. Sėdėdama automobilyje matė, kad pareigūnai iš tų vaikinų paėmė jos, J. R. daiktus, iš kurio būtent paėmė - nepastebėjo. Taip pat girdėjo kaip vienas vaikinas, tas kuris buvo apsirengęs su pilkos spalvos striuke, prisistatė G. L. vardu, o kitas vaikinas - J. J. vardu. Pareigūnai minėtus vaikinus sulaikė ir su kitu automobiliu juos pristatė į komisariatą, ją, J. R. irgi atvežė į komisariatą. Savo telefoną vertina 350 eurų, jis buvo pirktas 2015 m. rugpjūčio mėn. „TELE2“ salone, buvo kartu su pakrovėju, ausines vertina 10 eurų. (b. l.9)

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. L. parodė, kad 2016-01-01 apie 16.00 val., per savo namų langą pamatė šaligatviu einančią merginą, o jai iš paskos ėjo du vaikinai. Vienas buvo apsirengęs tamsios spalvos striuke su gobtuvu, o kitas irgi buvo apsirengęs tamsiai, bet ant nugaros buvo kažkokia baltos spalvos kažkokia raidė. Matė, kad merginai iš dešinės pusės ėjo vaikinas tas, ant kurio striukės nugaros buvo užrašyta ta balta raidė, o kitas vaikinas su gobtuvu ėjo merginai iš kairės. Minėti vaikinai pribėgo prie merginos, iš nugaros pusės, ir tas, kuris buvo su gobtuvu sudavė merginai į veido sritį. Mergina tuo metu pargriuvo, o tas vaikinas, kuris trenkė, neleido pastarajai atsikelti, atėmė iš merginos tašes ir padavė kitam vaikinui. Tas kitas vaikinas pradėjo žiūrėti tašę. Po ko vaikinas, buvęs su gobtuvu, atsistojo ir pradėjo žiūrėti merginos kitą tašę, tuo metu mergina atsikėlė. Gali pasakyti, kad jie gan ilgai apžiūrinėjo merginos tašės. Ji, J. L. tuo metu paskambino į policiją. Paskambinusi į policiją toliau žiūrėjo kas vyksta bei kalbėjo su pareigūnais. Ji, J. L. nepastebėjo, kad mergina būtų nusirengusi striukę. Matė, kad mergina striukę buvo prasisegus, kai prie jos priėjo, nes įvykio metu mergina stovėjo į ją, J. L. atsisukus šonu. Po to, kai vaikinai apžiūrėjo merginos tašės, jie nuėjo link kelio, ji, J. L. namo link autobusų stotelės. Pamačiusi, kad vaikinai nuėjo, o mergina stovi ir nežino ką daryti, mergina pradėjo eiti į tą pusę iš kurios ji, J. L. ėjo. Ji, J. L. merginą pakvietė iš balkono ir kai mergina atsisuko į ją, paklausė, ar ją apiplėšė. Kai mergina atsakė, kad ją apiplėšė, tą perdavė pareigūnams ir nuėjo prie tos merginos, kad jai pasakė, jog viską matė ir iškvietė policiją. Kartu su mergina laukė atvykstančių policijos pareigūnų, o kai jie atvyko papasakojo, ką matė, parodė keletą nuotraukų, nes nufotografavo minėtą įvykį (tačiau nuotraukos gavosi neryškios, nes darytos iš tolo). ( b.l. 22-23 ).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja B. V. parodė, kad 2016-01-01 apie 16.15 val., dirbant kartu su vyresniuoju patruliu A. P., iš Vilniaus aps. OVS gavo pranešimą, kad Meldų g. 15, Vilniuje, buvo apiplėšta mergina. Merginą apiplėšė du vaikinai, kurių požymiai buvo: vienas su juoda striuke ant nugaros didelės baltos spalvos raidės, o kitas irgi tamsiai apsirengęs. Važiuodami į įvykio vietą Naujoje Vilnioje „Galgių“ stotelėje pastebėjo du vaikinus, iš kurių vienas buvo tamsiai apsirengęs, o kitas spalvotai, todėl pagalvojo, kad tai ne tie vaikinai.  Atvykus prie merginos, kuri prisistatė kaip J. R., gim. (duomenys neskelbtini), pastaroji paaiškino, kad ji ėjo gatve į autobusų stotelę ir praėjo du vaikinus, kurie stovėjo šaligatvyje ir kalbėjosi. Jai vaikinus praėjus pajuto smūgį iš nugaros pusės, po ko jai vienas iš vaikinų sudavė į galvą ir ji pargriuvo. Minėti vaikinai apžiūrėjo jos rankinuką bei kišenes ir pavogė iš jos mobiliojo ryšio telefoną „Sony Xperia“, pakrovėją ir pasišalino link pagrindinės gatvės. Kartu su nukentėjusiąją buvo dar kita mergina liudytoja, kuri matė įvykį ir pranešė policijai. Po ko kartu su nukentėjusiąja nuvyko prie „Galgių“ stotelės, kur matė įtartinus du vaikinus. Privažiavus prie stotelės nukentėjusioji nurodė, kad būtent tie du vaikinai ją apiplėšė. Vienas iš jų buvo apsirengęs pilkos spalvos striuke su gobtuvu, o kitas buvo su bliuzonu, ant nugaros buvo užrašytos baltos spalvos raidės. Priėjus prie minėtų vaikinų buvo nustatyta, kad vienas iš jų buvo G. L., gim. (duomenys neskelbtini) (apsirengęs pilkos spalvos striuke su gobtuvu), o kitas - J. J., gim. (duomenys neskelbtini). Paviršutiniškai apžiūrėjus minėtus vaikinus pas G. L. išorinėse striukės kišenėse buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas „Sony Xperia“, pakrovėjas bei ausinės. Nukentėjusioji nurodė, kad čia yra jos daiktai. Minėti vaikinai buvo sulaikyti, buvo iškviestas kitas ekipažas, kuris vaikinus pristatė į Vilniaus m. 4 PK, o jie  nukentėjusiąją irgi pristatė į komisariatą.  (b. l. 25-26).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Sony“, telefono įkroviklis ir ausinės (b.l. 12-16), daiktai pakvitavimu grąžinti J. R.. (b.l. 17).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo duomenimis, J. R. ikiteisminiam tyrimui pateikė mobiliojo ryšio telefono „Sony“ įsigijimo dokumentų kopijas. (b.l. 18-20).  

Iš alkotesterio kvito matyti, kad 2016-01-01, 16.54 val., G. L. buvo nustatytas 0,89 prom. girtumas (b. l. 99).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-23 nutartimi iš baudžiamosios bylos Nr. 1-845-806/2016 išskirta baudžiamoji bylą kaltinamojo J. J. atžvilgiu.

Ištyrus byloje esančius įrodymus ir juos įvertinus BPK 20 straipsnio tvarka, darytina išvada, kad G. L. padarė kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką. Pats kaltinamasis G. L. iš dalies pripažįsta padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nurodydamas, kad vieną kartą spyrė nukentėjusiajai į nugarą, pripažįsta sudavęs smūgį koja ir pagrobęs turtą, tačiau neigia sudavęs nukentėjusiajai į galvą. Tokie kaltinamojo parodymai paneigti byloje surinktais įrodymais ir vertintini kaip kaltinamojo pasirinkta gynybinė versija. Apklausta nukentėjusioji J. R. teisme parodė, kad eidama į stotelę, pajuto smūgį į nugarą, ji atsisuko, gavo smūgį į kairį smilkinį ir nugriuvo, kai nugriuvo atėmė rankinę. J. R. teigimu, smūgį į veidą sudavė G. L., jai skaudėjo, buvo patinimas ir nubrozdinimas. Po smūgio ji, J. R. nugriuvo, smūgis buvo stiprus, sutrikdė koordinaciją. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji J. R. parodė, kad paėjus apie 10-15 metrų pajuto smūgį į nugarą, nuo smūgio nukrito ant žemės. Jai, J. R. atsisukant, staiga vyras, apsivilkęs pilkos spalvos striukę su gobtuvu (byloje nustatyta, kad tai buvo G. L.), trenkė jai kumščiu į veidą, į kairį pusės smilkinį. Papildomai apklausta nukentėjusioji J. R. parodė, kad nuėjus kažkur 10-15 metrų nuo vaikinų pajuto smūgį į nugarą, tuo metu atsisuko ir pamatė šalia savęs vaikiną, kuris buvo apsirengęs pilkos spalvos striukę su gobtuvu. Tada jai, J. R. nespėjus iki galo atsisukti atgal gavo smūgį kumščiu į veidą, į kairį pusės smilkinį. Po to smūgio pargriuvo ant žemės, kiek prisimena ant nugaros. Nukentėjusiosios J. R. parodymai apie tai, jog smūgį į veidą sudavė G. L. viso proceso metu buvo nuoseklūs. Byloje nėra nustatyta, jog tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo G. L. iki įvykio būta nesutarimų ar konfliktų, iki įvykio jie nebendravo ir nebuvo  pažįstami, todėl teismo nuomone, dėl šių aplinkybių mažai tikėtina, kad nukentėjusioji galėtų siekti nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį G. L.. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina tiesiogiai nusikaltimo aplinkybes mačiusios liudytojos J. L. parodymai. Apklausta teisme liudytoja J. L. tvirtino, kad matė merginą ir paskui ją einančius vaikinus, jie ją pasivijo, vaikinas, ėjęs iš kairės, pastūmė merginą, ji griuvo į sniegą, jis jai trenkė į veidą, kai jis ją pasivijo, mergina atsisuko ir gavo smūgį su ranka į veidą. J. L. teigimu, buvo apie 4 val. vakaro, nebuvo tamsu, todėl viskas gerai matėsi, matė smūgį į veidą, matė, kad merginai buvo kraujosruvos ant tos vietos, matėsi, kad ką tik trenkta, mergina sakė, kad pastarajai skauda, iš kairės pusės prie smilkinio pas ją buvo sužalota. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. L. parodė, kad matė, kad merginai iš dešinės pusės ėjo vaikinas tas, ant kurio striukės nugaros buvo užrašyta ta balta raidė, o kitas vaikinas su gobtuvu ėjo merginai iš kairės. Minėti vaikinai pribėgo prie merginos, iš nugaros pusės, ir tas, kuris buvo su gobtuvu sudavė merginai į veido sritį. Mergina tuo metu pargriuvo, o tas vaikinas, kuris trenkė, neleido pastarajai atsikelti, atėmė iš merginos tašes ir padavė kitam vaikinui. Vertinant liudytojos B. V. parodymus, matyti, kad ši liudytoja nematė paties įvykio, tik patvirtino tai, ką jai pasakojo nukentėjusioji, jog ji ėjo gatve į autobusų stotelę ir praėjo du vaikinus, kurie stovėjo šaligatvyje ir kalbėjosi, jai vaikinus praėjus pajuto smūgį iš nugaros pusės, po ko jai vienas iš vaikinų sudavė į galvą ir ji pargriuvo. Minėti vaikinai apžiūrėjo jos rankinuką bei kišenes ir pavogė iš jos mobiliojo ryšio telefoną „Sony Xperia“, pakrovėją ir pasišalino link pagrindinės gatvės. Liudytoja A. Z. parodė, jog per apklausas kaltinamieji prisipažino dėl kaltinimų nepilnai, neprisipažino dėl to, kad sudavė į veidą nukentėjusiajai, jokio poveikio šiems asmenims dėl parodymų davimo ji nedarė ir nematė, kad kas nors iš pareigūnų darytų poveikį kaltinamiesiems. Analizuojant kaltinamojo J. J., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, parodymus kaip įrodymų šaltinį matyti, kad pasak jo, jis nematė, jog G. L. būtų sudavęs panelei į veidą, matė tik kaip spyrė vieną kartą į nugarą. Tokius J. J. parodymus teismas vertina kaip pastarojo gynybinę poziciją, kadangi jo parodymai prieštarauja surinktai ir aukščiau aptartai bylos medžiagai.

Taigi byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad kaltinamasis G. L. suvokė, kad nukentėjusiosios J. R. turtas jam yra svetimas ir norėjo jį užvaldyti panaudodamas fizinį smurtą, t. y. šią nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis kaltinamojo G. L. padaryta nusikalstama veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, kadangi panaudodamas fizinį smurtą – vieną kartą spiriant koja nukentėjusiajai J. R. į nugarą, po ko rankos kumščiu suduodant nukentėjusiajai vieną kartą į kairės pusės smilkinį, o nukentėjusiajai pargriuvus ant žemės ir praradus galimybę priešintis, atimant iš nukentėjusiosios rankinę, iš kurios pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Sony Xperia“, telefono įkroviklį bei ausines, t. y. kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini kaip baigtas apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Būtinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (t.y. pritarimu kito asmens atliekamiems veiksmams ir prisijungimu prie jų) ir pan. Iš anksto numatytas detalus nusikaltimo padarymo planas, vaidmenų pasiskirstymas ar išankstinis susitarimas nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-197/2009, 2K-275/2007, 2K-229/2008 ir kt.) Visi bendrininkai atsako pagal tą patį Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas). Šioje byloje kaltinamųjų susitarimas reiškėsi konkliudentiniais veiksmais. Tyčia bendrininkavimo atveju: kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Pabrėžtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytą pavojingos veikos požymį (kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2007, 2K-211/2008 ir kt.). Iš byloje esančių nukentėjusiosios J. R., liudytojos J. L. parodymų akivaizdu, jog G. L. veikdamas bendrininkų grupe apiplešė J. R.. Nebūtina kiekvienam iš kartu plėšimą darančių asmenų atlikti aktyvius veiksmus, net stovint šalia nukentėjusiojo taip pat yra apsunkinama galimybė nukentėjusiajam priešintis. Nors nenustatyta, kad kaltinamieji būtų detaliai aptarę J. R. apiplėšimą, pasiskirstę vaidmenis, tačiau veiksmų bendrumas bei suderinamumas, tai kad asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, stebi aplinką, stovėjo šalia G. L., G. L. rankinę perdavė kitam bendrininkui, abu kaltinamieji pradėjo apžiūrinėti nukentėjusiosios rankinę, pradėjo tikrinti jos paltą, kaltinamieji pasiėmę daiktus, pagrasino J. R., abu kartu nuėjo rodo kaltinamųjų pritarimą vienas kito veiksmams, tyčios kryptingumą panaudojant fizinį smurtą užvaldant nukentėjusiosios turtą. Tyčia susiformavo jau darant pačią veiką.

Kaltinamojo G. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė bendrininkų grupėje, bei nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę G. L., vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, savanaudiškais motyvais. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikalstama veika baigta. Tiriant G. L. asmenybę nustatyta, kad teistas 3 kartus, tame tarpe ir už analogiško nusikaltimo padarymą, baustas administracine tvarka, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti G. L. paskyrus laisvės atėmimo bausmę.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis  BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra G. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias apysunkio nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad G. L. skirtina bausmė mažesnė už numatytą bausmės vidurkį.

Bausmės pradžia G. L. skaičiuojama nuo 2016-10-10.

G. L. taikyta kardomoji priemonė – suėmimas pratęstina iki bausmės vykdymo pradžios, atsižvelgiant į tai, kad neišnyko suėmimo pagrindas numatytas LR BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir kitomis priemonėmis neįmanoma pasiekti LR BPK 119 str. numatytų tikslų užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2016-01-01 16.45 val. iki 2016-01-03 13.30 val. bei sulaikyme ir suėmime nuo 2016-07-19 iki 2016-10-10.

Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą nustatyta, kad G. L. yra suimtas. Taigi šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas teismo buvo pripažintas būtinu, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, tai atvejais, kai gynėjo dalyvavimą teismas pripažįsta būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu nepriteisiamos (kasacinė byla Nr. 2K–322/2014). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297,            298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio        1 dalimi, 308 straipsniu,

         n u s p r e n d ž i a :

        G. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180  straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 2 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią G. L. skaičiuoti nuo 2016-10-10.

G. L. taikytą kardomąją priemonę – suėmimą pratęsti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2016-01-01 iki 2016-01-03 bei laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2016-07-19 iki 2016-10-10.

Netenkinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam - nuo įteikimo, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                             Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė