Adm. byla Nr.I-2510-13/07
Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 1.3;
15.2; 23.1; 25
Vilniaus apygardos administracinis teismas
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
(S)
2007 m. vasario mėn. 8 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mefodijos Povilaitienės ir Stasio Gagio, sekretoriaujant Renatai Janovičiūtei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui adv. Kęstučiui Stankevičiui, atsakovo Finansų ministerijos atstovėms Monikai Dikčiūtei ir Elitai Petraitienei, atsakovo Žemės ūkio ministerijos atstovėms Margaritai Sidarienei ir Virginijai Kondratienei, trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės mokėjimų agentūros atstovėms Sandrai Junaitei ir Dovilei Kirkilaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Rovisa“ skundą dėl Finansų ir Žemės ūkio ministerijos sudarytos komisijos sprendimų panaikinimo ir dėl žalos atlyginimo, atsakovai Finansų ministerija ir Žemės ūkio ministerija, Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Finansų ir Žemės ūkio ministerijų, tretysis suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) prie Žemės ūkio ministerijos
Išnagrinėjusi bylą, kolegija
nustatė:
Pareiškėja, paduodama teismui 2006 08 25 patikslintą skundą (t. 1, b.l. 99-104), prašo įpareigoti atsakovus Finansų ministeriją ir Žemės ūkio ministeriją panaikinti Finansų ministro ir Žemės ūkio ministro 2006 05 16 įsakymu Nr. 1K-191/3D-206 sudarytos komisijos Europos Sąjungos institucijų – Europos kovos su sukčiavimu tarnybos, Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros direktorato bei Generalinės prokuratūros pateiktai informacijai dėl UAB „Rovisa“ pateiktų įtarimų dėl galimo dokumentų klastojimo ir neteisėto SAPARD paramos lėšų panaudojimo įvertinti priimtus neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus: 2006 05 19 protokolo Nr. 8D-169 (5.50) nutarimą 2.1., 2006 06 07 protokolo Nr. 8D-199-(5.50) nutarimą 1.1., 2006 07 21 protokolo Nr. 8D-269-(5.50) nutarimą 1.1 p.
Pareiškėja reikalauja įpareigoti atsakovus nedelsiant priimti iš esmės sprendimą dėl sutarties tarp Agentūros ir UAB „Rovisa“ nutraukimo (nenutraukimo) bei sprendimą dėl eksporto kompensacijų mokėjimo pagal galiojančius Lietuvos įstatymus bei normatyvinius aktus.
Pareiškėja reikalauja priteisti iš atsakovų pareiškėjos naudai nuostoliams atlyginti solidariai 500 000 Lt.
2007 01 15 teisme gautas pareiškėjos patikslintas skundas (t. II, b.l. 154-157), kuriuo reikalaujama priteisti iš valstybės valdžios institucijų – Žemės ūkio ministerijos ir Finansų ministerijos - skunduose aprašytais veiksmais padarytą turtinę ir neturtinę žalą – atitinkamai 350089 Lt ir 100000 Lt. Patikslintu skundu keliami ir anksčiau pirminiame skunde nurodyti reikalavimai.
Teismo 2007 01 16 nutartimi (t. II, b.l. 181-182) šis reikalavimas buvo priimtas, patikslinant, kad atsakovu byloje yra Lietuvos Respublika, atstovaujama Žemės ūkio ir Finansų ministerijų, nes skundo motyvacinėje dalyje pareiškėja pasisakė, kad žala turi būti atlyginama iš valstybės.
Skunde ir patikslintame skunde pareiškėja paaiškina, kad užsiima ūkine komercine veikla, susijusia su gyvulių skerdimu, mėsos perdirbimu, mėsos ir jos gaminių didmenine ir mažmenine prekyba, taip pat mėsos (jautienos) eksportu į trečiąsias šalis.
Paaiškina, kad Lietuva yra Europos Sąjungos narė (ES), todėl žemės ūkio ir kaimo plėtros klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos ir Europos Bendrijų komisijos, atstovaujančios Europos Bendrijai, daugiametė finansavimo sutartis „Dėl specialiosios žemės ūkio ir kaimo plėtros paramos programos (SAPARD, toliau vadinamas „Sutartis“). Už eksportuotus žemės ūkio produktus yra mokamos grąžinamosios išmokos. Tai reglamentuoja 1999 04 15 Komisijos Reglamentas (EEB) Nr. 800/1999, nustatantis bendrąsias išsamias eksporto grąžinamųjų išmokų sistemos taikymo žemės ūkio produktams taisykles, Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1258/1999 „Dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo“. Produktų, už kurių eksportavimą mokamos grąžinamosios išmokos, jų dydžiai ir eksporto paskirties šalis reglamentuoja 2004 06 11 Komisijos Reglamentas (EB) Nr. 1109/2004, nustatantis eksporto grąžinamąsias išmokas galvijienos sektoriuje.
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie ŽŪM nustatyta tvarka įgyvendina Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos priemones. NMA veiklą reglamentuoja Sutarties priedo A skyrius bei NMA nuostatai, patvirtinti ŽŪM 2003 01 22 įsakymu Nr. 3D-17, kiti teisės aktai.
2006 m. balandžio mėn. pareiškėja pajuto, kad NMA nustojo mokėti nustatytas ir paskaičiuotas grąžinamąsias išmokas (eksporto kompensacijas). NMA pareigūnai savo veiksmų pareiškėjai konkrečiai nepaaiškino.
Pareiškėja 2006 04 26 raštu Nr. 460 kreipėsi į NMA, prašydama išaiškinti, kodėl delsiama išmokėti grąžinamąsias išmokas, tačiau atsakymo negavo.
Dėl to pareiškėja rašė skundus ŽŪM ir FM. Į skundus taip pat negavo atsakymo. Skundus kartojo ir tuomet pareiškėjai buvo pranešta, kad yra sudaryta abiejų ministerijų bendra Komisija UAB „Rovisa“ skundams ištirti. Bendrovės atstovai buvo iškviesti 2006 05 31 į komisijos posėdį, išdėstė savo poziciją ir buvo informuoti, jog sprendimo priėmimas atidedamas. Nesulaukusi nei komisijos, nei ministerijų atsakymo dėl neteisėtų NMA veiksmų, pareiškėja kreipėsi dėl to į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kur jų skundas buvo priimtas.
Jau padavus skundą teismui, 2006 06 15 bendrovėje gautas 2006 06 13 FM raštas Nr. (18.6-3)-5K0614426)-6K-0606345. Ir tik iš šio rašto pareiškėja sužinojo, kad ŽŪM ir FM 2006 05 16 įsakymu Nr. 1K-191/3D-206 buvo sudaryta komisija ir buvo pateikti duomenys apie šios komisijos sprendimus. Pareiškėja teigia prašiusi, bet negavusi Europos Sąjungos institucijų raštų, dėl kurių buvo sudaryta minėta komisija. Taip pat pareiškėja mano, kad gautame atsakyme neteisingai traktuojami Europos Tarybos reglamento Nr. 2988/95 ir 1258/1999 atskiri straipsniai. Teigia, kad joks Lietuvos įstatymas nenumato galimybės vienašališkai nutraukti vieno sandorio vykdymą tam, kad būtų užtikrintas galimai neteisėto sandorio panaikinimo pasekmės.
Pareiškėja paaiškina, kad išmokų sustabdymas neigiamai atsiliepia įmonės ūkinei-finansinei veiklai, stabdo gamybą, trikdo atsiskaitymą su verslo partneriais.
Pareiškėja teigia, kad eksportuodama produkciją į trečiąsias šalis nepažeidė nei ES reglamentų, nei Lietuvos įstatymų. Teigia, kad tokią pareiškėjos poziciją patvirtina NMA turimi dokumentai.
Paaiškina, kad kompensacijų mokėjimas buvo nutrauktas tuomet, kai NMA 2006 04 19 raštu Nr. BRG-(10.14)-513 pareiškė pretenziją dėl 4882538 Lt suteiktos SAPARD paramos grąžinimo. Pareiškėja atsisakė tenkinti šią pretenziją, taip pat ėmėsi kitų veiksmų dėl NMA reikalavimo. NMA 2006 05 22 raštu Nr. BR6-(1.14)-6523 informavo pareiškėją, kad grąžinti SAPARD paramą reikalauja remiantis Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) 2006 02 07 raštu Nr. D/01030 bei Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros direktorato 2006 04 18 raštu Nr. AGR 010328, o eksporto kompensacijų mokėjimą sustabdė vadovaudamasi reglamento Nr. 1258/1999 8 str. NMA rašte nenurodė, kad sutartis nutraukiama, ir nepateikė savo sprendimo nutraukti sutartį. Pareiškėja teigia, kad atidžiai įsigilinus į pateiktus raštus matyti, jog NMA pareigūnai ignoruoja Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato 2006 04 18 rašto Nr. AGR010328 nurodymus per du mėnesius pateikti Lietuvos institucijų atsakymą. Teigia, kad Europos institucijų raštuose minimi pažeidimai buvo tiriami FNTT dar nuo 2003 m., baigus tyrimą LR Generalinėje prokuratūroje priimtas 2004 10 27 nutarimas, kuriuo buvo atsakyta į keliamus klausimus, ir visi įtarimai buvo panaikinti.
Teigia, kad dėl SAPARD paramos suteikimo pareiškėjai teisėtumo yra pasisakęs ir Europos Komisijos Žemės ūkio generalinis direktorius, atlikęs patikrinimą dar 2004 01 16 ir padaręs išvadą, kad parama „Rovisa“ suteikta teisėtai. Tuomet su prašymu išaiškinti paramos suteikimo teisėtumą į direktoratą kreipėsi pati NMA.
Paaiškina, kad paramos sutarties Nr. SA-8-P27010010 dėl 4926994 Lt paramos suteikimo, pasirašytos tarp NMA ir R. I. firmos Rovisa 2002 02 28, 14 str. 2 p. nustato reikalavimo grąžinti suteiktą paramą atvejus. Teigia, kad Rovisa neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių būtų galima reikalauti grąžinti paramą. Apie įrangos įsigijimą NMA buvo žinoma dar iki to laiko, kai realiai parama buvo išmokėta. Teigia, kad pažeidimo faktas nėra užfiksuotas.
Teigia, kad tampa aišku, jog NMA, reikalaudama grąžinti jų pačių sprendimu suteiktą SAPARD paramą bei sustabdydama eksporto grąžinamųjų išmokų mokėjimą, kol nebaigtas privalomas susirašinėjimas su EK institucijomis ir nepriimtas šių institucijų galutinis sprendimas, pažeidžia Sutartis priedo A skyriaus 12 str. 3 p. nuostatas.
Paaiškina, kad specialiai sudarytos komisijos, kurios nutarimus skundžia, protokolus gavo tik 2006 08 08. Pareiškėja teigia, kad kartu gavo Europos Komisijos Žemės ir kaimo plėtros direktoratui atsakovų rašytą raštą bei atsakymą į šį raštą, ir kad iš Direktorato atsakymo aišku, jog problemą turi spręsti Lietuvos pareigūnai, remdamiesi savo šalies įstatymais. Tačiau ir po šio atsakymo Lietuvos pareigūnai iš esmės nesprendžia klausimo ir neįpareigoja NMA mokėti eksporto išmokas pagal galiojančius įstatymus bei ES reglamentus, neįpareigoja NMA atšaukti jos reikalavimą grąžinti suteiktą SAPARD 488258 Lt paramą.
Pareiškėja teigia, kad iš skundžiamų komisijos protokolų aišku, jog komisija duoda nurodymus, teikia rekomendacijas NMA, todėl pastaroji įtrauktina proceso šalimi.
Pareiškėja mano, kad ŽŪM ir FM sudarius specialią komisiją dirbtinai iškeltoms kliūtims spręsti, NMA nusišalino nuo klausimo sprendimo.
Pareiškėja paaiškina, kad dalinai eksporto kompensacijos išmokėtos, bet ne visos, jos išmokėtos praleidus terminus. Pareiškėja planuoja savo gamybą, atsižvelgdama į turimas finansines lėšas, gaunamas pajamas ir kompensacijas už realizuotą produkciją bei galimas banko paskolas. NMA pareikalavus grąžinti teisėtai gautą SAPARD paramą ir sustabdžius eksporto kompensacijų mokėjimą, sutriko bendrovės veikla, bendrovė atsidūrė ant bankroto slenksčio.
Mano, kad atsakovai vilkina klausimo sprendimą ir tuo bendrovei padaromi milžiniški nuostoliai. Pareiškėja teigia, kad išankstiniais skaičiavimais bendrovei padaryta 500 000 Lt nuostolių.
Reikalavimas dėl žalos atlyginimo grindžiamas tuo, kad laiku neišmokėjus eksporto subsidijų, viso virš 1,2 mln Lt, kaip teigia pareiškėjas dėl nurodytų ministerijų kaltės, bendrovė patyrė labai didelių nuostolių. Įmonė 2006 m. balandžio – rugpjūčio mėnesiais buvo priversta sumažinti produkcijos realizavimo apyvartą 3907857 Lt ir negavo 310221,02 Lt pajamų, o per šį laikotarpį neeksportavus skerdienos negauta 37577,36 Lt eksporto kompensacijų. Sutrikus apmokėjimui dėl atsakovo kaltės, sutriko atsiskaitymai su tiekėjais ir verslo partneriais, pareiškėja buvo priversta mokėti 34659,34 Lt delspinigių. Dėl to buvo priversti prašyti AB banko „Snoras“ pakeisti (atidėti) kredito grąžinimo grafikus ir teko bankui sumokėti 4809,01 Lt palūkanų. Neturtinė žala grindžiama tuo, kad dėl sutrikusių atsiskaitymų žymiai sumažėjo pasitikėjimas įmone, atsirado problemų realizuojant produkciją, prarastas autoritetas banke ir pareiškėja negavo papildomos paskolos apyvartinėms lėšoms. Žlugo bendrovės planai susijungti su kitomis įmonėmis. Pareiškėja paaiškina, kad žalą apskaičiavo tik dėl laiku neišmokėtų eksporto kompensacijų. Dėl NMA reikalavimu grąžinti suteiktą paramą padarytos žalos atlyginimo pareiškėja kreipsis į teismą atskiroje byloje.
Paaiškina, kad neteisėtais valdžios institucijų veiksmais, t.y. atsakovų sudarytos komisijos priimtais sprendimais bei atsakovų vilkinimu spręsti klausimą, padarytą turtinę ir neturtinę žalą privalo atlyginti valstybė.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas prašė skundą tenkinti.
Atsakovas Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija atsiliepimuose į skundą (t. 2, b.l. 59-66 67-74, t. 3, b.l. 1-4, 15-18) išdėstė nuomonę, kad su skundo reikalavimais nesutinka.
Atkreipia dėmesį į tai, kad pagal LR Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 1998 09 15 nutarimu Nr. 1120, 6.10 punktą Žemės ūkio ministerija iki Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dienos koordinuoja Specialiosios žemės ūkio ir kaimo plėtros programos (SAPARD) įgyvendinimą. LR Vyriausybės 2001 07 31 nutarimo Nr. 953 „Dėl finansinių Europos Sąjungos paramos programų lėšų valdymo ir kontrolės taisyklių patvirtinimo“ 2.4 punkte taip pat nustatyta, kad Žemės ūkio ministerija paskirta tvarkyti SAPARD programos paramą žemės ūkiui ir kaimo plėtrai.
Finansinių Europos Sąjungos paramos programų lėšų valdymo ir kontrolės taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2001 07 31 nutarimu Nr. 953, 6.1 punkte nustatyta, kad SAPARD programos lėšos Lietuvos Respublikai skiriamas vadovaujantis Europos Sąjungos Tarybos reglamentu Nr. 1268/1999, taip pat Lietuvos Respublikos ir Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujančios Europos Bendrijai, daugiamete finansavimo sutartimi dėl Specialiosios žemės ūkio ir kaimo plėtros paramos programos <...>.
Taip pat atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad Finansinių Europos Sąjungos paramos programų lėšų valdymo ir kontrolės taisyklių 6.6 punkte bei Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM nuostatų, patvirtintų LR Žemės ūkio ministro 2003 01 22 įsakymu Nr. 3D-17 (toliau NMA nuostatai), 7.2 ir 8.1 punktuose NMA, kaip SAPARD agentūrai, pavestos su įgyvendinimu ir mokėjimu susijusios užduotys. Vadovaujantis NMA nuostatų 9 punktu, NMA turi teisę sudaryti sutartis su paramos gavėjais bei kontroliuoti tokių sutarčių vykdymą.
Pareiškėja ir NMA 2002 02 28 sudarė sutartį Nr. SA 8-P27010010 (toliau – Paramos sutartis) dėl 4 926 994 Lt SAPARD paramos (ES įnašas – 3 695 245 Lt, Lietuvos valstybės įnašas – 1 231 749 Lt). Sudarytos sutarties dalyku buvo teisiniai šalių santykiai, susiję su paramos iš ES ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų suteikimu pareiškėjai, įgyvendinančiai „Skerdyklos ir mėsos perdirbimo cecho statybos investicijų“ projektą pagal SAPARD krypties „Žemės ūkio ir žuvininkystės produktų perdirbimo ir marketingo tobulinimo“ „Mėsa“ sektorių.
2002 m. Lietuvos valstybės kontrolė (ataskaitos Nr. 1070-2, data 2003 01 31) padarė patikrinimą ir nustatė Lietuvos Respublikos ir Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujančios Europos Bendrijai, daugiametės finansavimo sutarties dėl specialiosios žemės ūkio ir kaimo plėtros paramos programos (SAPARD) A skyriaus 8 str. 1 (b) paragrafo pažeidimus. Ataskaitoje teigiama, kad NMA išmokėjo 2 017 700 Lt pareiškėjai už įrangą, kuri buvo pristatyta ir sumontuota anksčiau nei sudaryta sutartis paramai gauti. Papildomų dokumentų data taip pat buvo ankstesnė, nei susitarimo data. Pareiškėja nebuvo paminėjusi, kad įranga jau buvo sumontuota ir testuojama bendrovės patalpose.
Lietuvos valstybės kontrolė rekomendavo pirmojo 2 017 7000 Lt išmokėjimo susigrąžinimą. NMA rekomendacija nesivadovavo ir buvo atlikti tolesni mokėjimai.
2003 05 09 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (FNTT) iniciatyva pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-10002-03 dėl sukčiavimo apgaule įgyjant didelės vertės svetimą turtą. Paramos sutartyje imperatyviai nurodyta, kad NMA kompensuoja tik tas investicijas, kurias paramos gavėjas padaro po Paramos sutarties pasirašymo. Todėl FNTT siekė patikrinti, ar skerdyklos įrangos, už kurią prašyta SAPARD paramos, pirkimo sutartis nebuvo pasirašyta anksčiau nei Paramos sutartis.
Valstybės kontrolės išvadų ir FNTT turimos medžiagos pagrindu LR Generalinė prokuratūra patikrino pareiškėjos veiklą ir dokumentus, bet pažeidimų nenustatė, todėl 2004 10 27 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-1002-03. Tokiu būdu pareiškėjai panaikinti iškelti įtarimai dėl baudžiamojo pobūdžio veikos klastojant dokumentus ir didelės vertės svetimo turto įgijimo sukčiavimo bei apgaulės būdu.
Atsakovė paaiškina, kad 2003 m. FNTT dėl šio įvykio taip pat kreipėsi pagalbos į Europos kovos su sukčiavimu tarnybą (OLAF). Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) 2003 06 13 pradėjo kriminalinės pagalbos bylą Nr. OF/2003/0227. 2006 05 19 raštu Nr. D/04174 ji pateikė galutinę ataskaitą, kurioje nurodoma apie nustatytus pažeidimus pareiškėjai neteisėtai gavus SAPARD paramą, ir rekomendavo, kad NMA išieškotų iš pareiškėjos išmokėtą SAPARD paramą. Tokia pati informacija buvo pateikta ir Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato 2006 04 18 rašte Nr. AGR010328, kuriame nurodoma susigrąžinti pareiškėjai išmokėtas lėšas bei informuoti Generalinį direktoratą apie veiksmus, kurių vadovaujantis Komisijos tarnybų išvadomis buvo imtasi.
Atsakovė, gavusi Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) 2006 05 19 raštą Nr. D/04174, 2006 07 17 raštu Nr. 2D-(3.1)-3489 kreipėsi į LR generalinę prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-10002-03. Generalinė prokuratūra 2006 07 25 raštu atsakovei pranešė apie atsisakymą atnaujinti ikiteisminį tyrimą.
Atsakovė pasisako, kad ŽŪM sudarytos komisijos sprendimai, kuriuos skundžia pareiškėja, yra teisėti.
Paaiškino, kad pagal Daugiametės finansavimo sutarties nuostatas ir kitus dokumentus daroma išvada, jog Komisijos tarnybos nesikiša į šalių narių veiksmus ir visa atsakomybė už nustatytus pažeidimus tenka valstybei narei. Atsakovė paaiškina, kad dėl to buvo būtina sudaryti komisiją, kuri nustatytų, kaip teisingai įvykdyti Europos Komisijos institucijų rekomendacijas dėl sankcijų taikymo. Atsakovė remiasi 1999 04 15 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 8000/1999 nuostatomis, Europos Bendrijų Pirmos instancijos teismo 1999 10 12 sprendime T-216/96 esančiu išaiškinimu, LR Vyriausybės 2005 05 30 nutarimu Nr. 590 patvirtintomis Taisyklėmis, LR Finansų ministro 2005 10 17 įsakymu Nr. 1K-307 patvirtintomis Taisyklėmis, NMA nuostatais, ir teigia, kad, atsižvelgiant į ES institucijų abejones dėl pareiškėjos veiklos skaidrumo, LR institucijos buvo įpareigotos taikyti sankcijas, nes buvo būtina užtikrinti koordinuotą ir teisingą Lietuvos ir ES institucijų veikimą rūpestingai saugant Europos Bendrijų finansinius interesus.
Atsakovė įsitikinusi, kad nesant pareiškėjos veiksmuose nusikaltimo požymių, pareiškėjos veikoje buvo ES teisės pažeidimai ar neatitikimai ES teisei.
Lietuvai įstojus į ES reglamentai taikomi tiesiogiai, remiantis LR konstitucinio akto „Dėl LR narystės ES“ nuostatomis, ES teisė yra sudėtinė Lietuvos teisinės sistemos dalis, ir šios teisės pagrindu pareiškėjai gali būti taikomos sankcijos.
Atsakovė teigia, kad pagal teisės aktus, nustatančius ministerijų veiklą, ministerijos galėjo bendru įsakymu sudaryti komisiją, kurios kompetencija plačiai apibrėžta pačiame įsakyme, tačiau ši komisija nėra įgaliota priimti privalomų sprendimų, ji tik gali teikti rekomendacijas.
Atsakovė nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad ji apie komisijos sudarymą sužinojo tik 2006 06 15, nes komisijos posėdžiuose dalyvavo ir pareiškėjos atstovai. Paaiškina, kad nuo 2006 05 19 iki 2006 07 21 įvyko 5 komisijos posėdžiai ir komisija sprendė eksporto subsidijų mokėjimo pareiškėjai bei laikino mokėjimų sustabdymo teisėtumo klausimus, vertino ES institucijų poziciją pareiškėjos atžvilgiu. 2006 07 17 įvykus neoficialioms atsakovės, Finansų ministerijos bei NMA atstovų konsultacijoms su Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros Generalinio direktorato atstovu bei gavus Europos Komisijos žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato 2006 06 20 raštą Nr. AGR015810, nurodantį, kad Komisijos tarnybos nesikiša į tokio pobūdžio šalių narių veiksmus ir visa atsakomybė tenka valstybei narei, 2006 07 21 Komisijos posėdžio metu buvo nutarta rekomenduoti NMA atnaujinti eksporto grąžinamųjų išmokų mokėjimą pareiškėjai.
Atsakovė paaiškina, kad skunde pareiškėja nenurodė teisinio pagrindo, kuris leistų teigti, jog komisijos veiksmai laikytini neteisėtais. Atsakovė įsitikinusi, kad Komisijos veikla nepažeidžia norminių teisės aktų reikalavimų, o sprendimai priimti vadovaujantis nacionaline ir ES teise bei kompetentingų ES institucijų pozicijomis.
Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad neturi kompetencijos priimti sprendimą dėl paramos sutarties nutraukimo/nenutraukimo bei eksporto grąžinamųjų išmokų mokėjimo. Tokią kompetenciją turi tik NMA.
Dėl pareiškėjos argumentų, jog atsakovė turi atlyginti nuostolius, susidariusius dėl jos neveikimo, atsakovė pažymi, kad šie argumentai nepagrįsti.
Nurodo, kad 2006 05 03 gavo pareiškėjos prašymą ir, reaguodama į šį prašymą, sudarė komisiją. Į pareiškėjos 2006 07 11 prašymą Nr. 666 atsakė 2006 08 07 raštu, į 2006 08 07 prašymą atsakė 2006 08 21 raštu. Skunde pareiškėjos minimi 2006 05 02 ir 2006 05 25 prašymai-skundai ŽŪM nebuvo gauti, todėl atsakymai į juos nebuvo rengiami. Teigia, kad atsakovė nepažeidė Viešojo administravimo įstatymo nuostatų.
Be to, atsakovė teigia, kad nuostolių atlyginimas galimas tik vadovaujantis Civilinio kodekso 6.246, 6. 247, 6.248, 6.249 str. nuostatomis, o pareiškėja neįrodė, kad yra sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti.
Atsiliepime į pareiškėjos galutinį skundo patikslinimą, atsakovė papildomai paaiškino, kad Finansų ministerija ir Žemės ūkio ministerija 2006 05 16 raštu Nr. 2D-(3.11)-2411/(18.6-3)-6K 0605175 informavo Europos Komisijos žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinį direktoratą, kad nėra gavusios iš OLAF ir Europos Komisijos žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato dokumentų, įrodančių, jog buvo nustatyta neatitikimų, susijusių su UAB „Rovisa“ išmokėtų lėšų panaudojimu bei dokumentų klastojimu, o pranešimus iš minėtų tarnybų dėl nustatytų neatitikimų ir lėšų išieškojimo gavo. Raštu informavo, kad Lietuvos institucijos ir OLAF, atlikdamos tyrimą, priėmė skirtingus sprendimus. 2006 05 19 OLAF raštu Nr. D/04174 NMA prie ŽŪM pateikė UAB „Rovisa“ bylos tyrimo ataskaitą.
Paaiškina, kad pagal Daugiametės finansavimo sutarties priedo A skyriaus 12 straipsnio 3 dalį Europos Komisija kviečia Lietuvos Respubliką dvišalių diskusijų, kurių metu abi šalys bando susitarti dėl priemonių, kurių bus imtasi, ir įvertinti pažeidimų sunkumo laipsnį bei Bendrijos finansinius nuostolius. Dvišalėms deryboms kvietimo Lietuva dar nėra gavusi, tačiau 2006 07 17 įvyko neoficialios atsakovų, NMA atstovų konsultacijos su Europos Komisijos žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato atstovu. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su eksporto grąžinamosiomis išmokomis, atsakovė paaiškina, jog 1995 12 18 Tarybos reglamentu (EB Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 5 str. 1 dalyje nustatoma, kad padarius tyčinius pažeidimus dėl aplaidumo gali būti skiriamos šios administracinės nuobaudos: visiškai ar dalinai panaikinant Bendrijos taisyklėmis suteiktą naudą, net jeigu ekonominės veiklos vykdytojas neteisėtai pasinaudojo tik dalimi šios naudos; nesuteikiant arba panaikinant naudą tam tikram laikotarpiui po pažeidimo; laikinai panaikinant patvirtintą ar pripažintą teisę dalyvauti Bendrijos pagalbos sistemoje. Paaiškina, kad eksporto grąžinamųjų išmokų mokėjimas buvo sustabdytas vadovaujantis minėto reglamento nuostatomis, o gavus Europos Komisijos žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato raštą, ministerijų bendru įsakymu sudaryta speciali komisija priėmė palankų sprendimą pareiškėjai. Paaiškina, kad rekomendacijos pradėti mokėti eksporto grąžinamąsias išmokas nereikėtų interpretuoti kaip nevisiško išmokėjimo ir dalinio problemos sprendimo.
Dar kartą atkreipė dėmesį, kad komisija, kurios sprendimai skundžiami, gali tik teikti rekomendacijas, o sprendimų priėmimas dėl eksporto grąžinamųjų išmokų, paramos lėšų mokėjimo yra NMA kompetencija. Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovus priimti sprendimą dėl paramos sutarties nutraukimo (nenutraukimo) yra nepagrįstas, nes atsakovai nėra paramos sutarties šalys, paramos sutartis nenustato jiems teisių bei pareigų, tame tarpe ir teisės nutraukti ar nenutraukti paramos sutartį. Dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimą, atsakovė paaiškina, kad šį klausimą reglamentuoja Civilinio kodekso 6.271 straipsnis, neturtinės žalos atlyginimą reglamentuoja CK 6.250 straipsnis. Taip pat žalos atlyginimo klausimą reglamentuoja Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis. Mano, kad žalos atlyginimas galimas tik tada, kai konstatuojami neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp veiksmų ir atsiradusių nuostolių, kaltė bei žala. Mano, kad pareiškėja neįrodė atsakovo neveikimo, nors pagal CK normas įrodinėjimo našta tenka pareiškėjai.
Prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovės palaikė atsiliepimų argumentus ir prašė skundo reikalavimų netenkinti.
Atsakovė Finansų ministerija atsiliepimuose į skundą ir patikslintus skundus (t. 2, b.l. 88-92, t. 3, b.l. 6-9) pasisakė, kad Finansų ministerijos kompetencijai nepriklauso administruoti Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) garantijų skyriaus priemones, iš kurių yra finansuojamos eksporto kompensacijos. Remiasi LR Vyriausybės 2004 02 06 nutarimu Nr. 135 ir paaiškina, kad ŽŪM paskirta EŽŪOGF Garantijų skyriaus atsakinga institucija, o NMA institucija administruojančia EŽŪOGF priemones bei atliekančia lėšų mokėjimo ir kontrolės funkcijas.
Dėl faktinių skunde nurodomų aplinkybių, atsakovė paaiškino, kad 2006 04 21 gavo Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato 2006 04 18 raštą Nr. 010328, kuriame informuojama, kad Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), atlikusi tyrimą, nustatė su projektu Nr. P27010010, finansuojamu pagal paramos sutartį, susijusius pažeidimus ir neatitiktį sutarčiai. Rašte buvo prašoma informuoti apie veiksmus, kurių buvo imtasi. Įgaliotasis valstybės pareigūnas (pagal Vyriausybės 1999 04 29 nutarimą Nr. 498 su vėlesniais pakeitimais tokiu pareigūnu yra paskirtas Finansų ministerijos sekretorius Edmundas Žilevičius) pateikė direktoratui atsakymą į minėtą raštą, atsakyme nurodė, kad LR Generalinė prokuratūra, skirtingai nei OLAF, pažeidimų nenustatė, todėl savo 2004 10 27 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą. Taip pat įgaliotasis valstybės pareigūnas pasiūlė Europos Komisijai dvišalių diskusijų metu įvertinti susidariusią situaciją ir tartis dėl priemonių, būtinų padėčiai, susidariusiai dėl Europos Sąjungos ir LR institucijų skirtingo UAB „Rovisa“ įrengimų pirkimo traktavimo, ištaisyti. Direktoratas atsakydamas 2006 07 03 rašte Nr. 017113 prašo iki 2006 m. rugsėjo pabaigos pateikti papildomą informaciją, susijusią su UAB „Rovisa“, ir tik tuomet, jei bus reikalinga, Europos Komisija kvies LR atstovus dvišalių diskusijų.
Paaiškina, kad tų pačių klausimų sprendimui 2006 05 16 dviejų ministrų įsakymu Nr. 1K-191/3D-206 buvo sudaryta komisija. Komisija priėmė skundžiamus nutarimus, vėliau, atsižvelgdama į iš Europos institucijų gautus raštus, Komisija 2006 07 21 posėdyje nutarė rekomenduoti NMA mokėti pareiškėjai eksporto grąžinamąsias išmokas.
Finansų ministerijos manymu komisijos sprendimai buvo pagrįsti, todėl pareiškėjos reikalavimas neturi pagrindo.
Pažymi, kad pareiškėjos skunde yra netikslumų, nes FM negavo pareiškėjos 2006 05 02 prašymo-skundo, šis raštas atsakovei buvo pateiktas su pareiškėjos 2006 05 26 raštu Nr. 540.
FM pateikė atsakymą į pareiškėjos 2006 07 11 prašymą 2006 08 02 raštu ir kartu pateikė pareiškėjai direktorato 2006 04 18 rašto kopiją bei 2006 05 16 įsakymo Nr. 1K-191/3D-206 kopiją ir komisijos protokolų išrašus.
Skunde nurodoma, kad agentūros pareigūnai ignoruoja direktorato 2006 04 18 rašto nurodymus per 2 mėnesius pateikti Lietuvos institucijų atsakymą. Atsakovė paaiškina, kad FM 2006 06 06 rašte pateikė atsakymą direktoratui. Nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad direktoratas 2004 01 06 rašto priede padarė išvadą, jog pareiškėjai parama suteikta teisėtai, nes kitame rašto punkte nurodyta, kad tokia išvada neapsiribojama, jei bus gauta daugiau informacijos, kuri jiems leistų daryti kitokią išvadą.
Dėl pareiškėjos galutinio skundo patikslinimo atsakovė papildomai paaiškina, kad FM ir ŽŪM, atsakydamos į 2006 04 18 Europos Komisijos žemės ūkio ir kaimo plėtros direktorato raštą, 2006 05 16 raštu informavo direktoratą, jog pagal prokuratūros duomenis UAB „Rovisa“ dokumentų neklastojo, todėl atsižvelgiant į OLAF pranešimą, kuriame nurodoma išieškoti visą SAPARD programos paramą, suteiktą UAB „Rovisa“, direktorato paprašyta pateikti daugiau informacijos. Paaiškina, kad Finansų ministerijos sekretorius (įgaliotasis valstybės pareigūnas) 2006 06 06 rašte direktoratui, prašydamas pateikti OLAF tyrimo medžiagą, informuoja, jog Lietuvos generalinė prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą, taip norėdamas pabrėžti OLAF tyrimo medžiagos pateikimo Lietuvos institucijoms svarbumą. Toks susirašinėjimas numatytas daugiametės finansavimo sutarties „Dėl specialiosios žemės ūkio ir kaimo plėtros paramos programos (SAPARD) A priedo 12 straipsnio 2 dalyje. Įgaliotasis valstybės pareigūnas gavo direktorato 2006 07 03 raštą Nr. AGR 017116, kuriame Europos Komisija pakartotinai nurodo, kad pagal Daugiametės finansavimo sutarties A priedo 14 straipsnio 2.8 punktą, išieškotina suma turi būti įtraukta į skolininkų sąrašą, ir prašo imtis visų reikiamų priemonių, kad su pažeidimu susijusi suma būtų išieškota. Įgaliotasis valstybės pareigūnas, atsakydamas į direktorato raštą, išdėstė esamą situaciją ir prašė direktorato išieškojimo procedūras pradėti tik sulaukus teismo sprendimo.
Paaiškina, kad direktorato raštuose nebuvo kvietimo Lietuvos institucijoms dalyvauti dvišalėse derybose, kurias numato Daugiametės finansavimo sutarties A priedo 12 strapsnio 3 punktas.
Paaiškina, kad priimti sprendimus dėl paramos lėšų grąžinimo yra NMA kompetencija.
Atsakovė taip pat aiškina, kad pagal CK normas pareiškėjos reikalavimai dėl žalos atlyginimo yra nepagrįsti. Ginčija ir pareiškėjos paskaičiavimus dėl nuostolių atlyginimo. Paaiškina, kad pareiškėja nenurodo objektyvių duomenų ir remiasi tik hipotetiniais teiginiais apie galėjusias būti produkcijos realizavimo apimtis bei apie prognozuojamas pajamas. Mano, kad Finansų ministerijos veiksmai dalyvaujant sudarant komisiją, kurios sprendimai skundžiami, yra pagrįsti ir teisėti, todėl pareiškėjos skunde ir patikslintame skunde išdėstyti reikalavimai neturi pagrindo.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovės palaikė atsiliepimų argumentus ir prašė skundo netenkinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimuose į skundą ir patikslintą skundą (t. 2, b.l. 119-121, 187) paaiškina teismui, jog 2006 02 06 raštu Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) informavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos, kad buvo nustatyta, jog pareiškėjos veikla, ypač dokumentų klastojimas, turėjo įtakos visam „Skerdyklos ir mėsos perdirbimo cecho statybos investicijų“ projektui, kurį nuspręsta remti Agentūros direktoriaus 2002 02 28 įsakymu Nr. 30 „Dėl SAPARD paramos suteikimo R. I. firmai „Rovisa““. Šiame rašte OLAF rekomendavo susigrąžinti visą pagal 2002 02 28 Paramos sutartį Nr. SA-8-P27010010 pareiškėjui suteiktą paramą. Be to, Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas 2006 04 18 raštu pranešė, kad atsakingos Lietuvos institucijos privalo išieškoti paramą, suteiktą, remiantis Paramos sutartimi, ir apie tai informuoti Europos Komisiją.
Atkreipia dėmesį į tai, kad atsakingomis Lietuvos institucijomis laikytinos Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija ir Nacionalinė mokėjimo agentūra. Atsakingos Lietuvos institucijos, reaguodamos į minėtus raštus, pagal savo kompetenciją ėmėsi atitinkamų veiksmų.
Agentūra, vykdydama jai teisės aktais priskirtas funkcijas, remdamasi Europos Sąjungos institucijų raštais, 2006 04 19 raštu Nr. BR6-(10.14)-5133 UAB „Rovisa“ pareiškė pretenziją dėl pagal paramos sutartį suteiktos ir išmokėtos 4 882 538 Lt SAPARD paramos.
FM ir ŽŪM, be kitų vykdytų veiksmų, bendru 2006 05 16 įsakymu Nr. 1K-191/3D-206 sudarė komisiją Europos Sąjungos institucijų pateiktai informacijai dėl UAB „Rovisa“ įvertinti (toliau komisija), kuri 2006 06 01 posėdyje nutarė sprendimą dėl Paramos sutarties nutraukimo/nenutraukimo priimti tik po susitikimo su Europos Komisijos atstovais.
Atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Sąjungos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1258/1999 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo 8 straipsnis nustato Lietuvai pareigą užkirsti kelią pažeidimams ir su jais kovoti, taip pat išieškoti sumas, kurios buvo pervestos dėl taisyklių nesilaikymo ar aplaidumo. Atsižvelgdama į šias nuostatas bei į Europos Komisijos reglamento (EEB) Nr. 8000/1999 14 straipsnį, Agentūra sustabdė šių grąžinamųjų išmokų pareiškėjai mokėjimą, kadangi pasitvirtinus gautai informacijai, kiltų grėsmė Europos Sąjungos finansiniams interesams. Apie tai, kad grąžinamųjų išmokų už eksportą į trečiąsias šalis mokėjimas yra sustabdytas, Agentūra informavo pareiškėją 2006 05 22 raštu.
Apie tai, kad pareiškėjai yra sustabdytas eksporto kompensacijų mokėjimas, Agentūra informavo FM ir ŽŪM. Komisija 2006 05 19 posėdyje nutarė, kad Agentūra ir toliau privalo būti sustabdžiusi eksporto subsidijų mokėjimus UAB „Rovisa“ iki naujų aplinkybių paaiškėjimo.
Teigia, kad Agentūros veiksmai sustabdant pareiškėjui grąžinamųjų išmokų už eksportą į trečiąsias šalis mokėjimą buvo pagrįsti ir teisėti.
Vėliau, 2006 07 21 posėdyje komisija nutarė rekomenduoti Agentūrai pradėti mokėti pareiškėjai eksporto grąžinamąsias išmokas. Agentūra atsižvelgė į šią komisijos rekomendaciją ir 2006 07 27 pareiškėjai pradėjo mokėti eksporto grąžinamąsias išmokas. T.y pervedė į pareiškėjos sąskaitą 400 052,08 Lt, 2006 08 04 – 779 440, 78 Lt ir likusią eksporto grąžinamųjų išmokų sumą nustatytais terminais iki 2006 09 05 su kitomis pareiškėjai priklausančiomis eksporto grąžinamosiomis išmokomis – 231 421,75 Lt. Teigia, kad pareiškėjai yra išmokėtos visos jos reikalaujamos ir teisės aktų nustatyta tvarka priklausančios mokėti eksporto grąžinamosios išmokos.
Atsižvelgiant į tai, aiškina, kad skundas yra nepagrįstas, o atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens veiksmai, siekiant apsaugoti Europos Sąjungos finansinius interesus bei administruojant ES paramą, teisėti ir pagrįsti, todėl prašo UAB „Rovisa“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teisminio nagrinėjimo metu NMA atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundo netenkinti.
Teismas, išnagrinėjęs bylos rašytinę medžiagą, įvertinęs proceso dalyvių paaiškinimus, daro išvadą, kad skundas netenkintinas.
Šio ginčo dalykas yra Lietuvos Respublikos finansų ministro ir žemės ūkio ministro 2006 05 16 įsakymu Nr. 1K-191/3D-206 sudarytos komisijos veiklos bei priimtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas bei šios komisijos neteisėtais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad komisija nutarė, jog NMA privalo ir toliau būti sustabdžiusi eksporto subsidijų mokėjimus UAB „Rovisa“ iki naujų aplinkybių paaiškėjimo, pareiškėjai padarytos žalos atlyginimas.
Kaip pareiškėja pabrėžė galutinai patikslintame skunde (t. II, b.l. 154-157), skundžiami atsakovų veiksmai ir aktai, dėl kurių prašoma priteisti žalos atlyginimą, susiję išimtinai su laiku neišmokėtomis eksporto kompensacijomis. Taip pat pareiškėja skundžia kitus atsakovių sudarytos komisijos sprendimus, susijusius su sutarties, sudarytos tarp NMA ir pareiškėjos, vykdymu.
Teismas nustatė, kad Finansų ministras ir Žemės ūkio ministras 2006 05 16 įsakymu „Dėl komisijos sudarymo Europos Sąjungos institucijų pateiktai informacijai dėl UAB „Rovisa“ įvertinti“ Nr. 1K-191/3D-206 (t. I, b.l. 105-106) sudarė specialią komisiją (toliau – Komisija). Įsakyme nurodoma, kad jį priimant atsižvelgta į 2001 03 05 Lietuvos Respublikos ir Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujančios Europos Bendrijai, daugiametę finansavimo sutartį dėl Specialiosios žemės ūkio ir kaimo plėtros paramos programos (SAPARD), Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) 2006 02 07 raštą Nr. D/01303, Europos Komisijos 2006 04 18 raštą Nr. AGR 010328, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos 2006 05 05 raštą Nr. BR6-(2.26)-5934, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroro 2004 10 27 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-10002-03.
Teismas daro išvadą, kad tokios komisijos sudarymas buvo teisėtas, be to, Komisijos sudarymas pareiškėjos teisių nepažeidė.
Vyriausybės 1998 09 15 nutarimu Nr. 1120 (su pakeitimais) patvirtinti LR žemės ūkio ministerijos nuostatai, 1998 09 08 (su pakeitimais) nutarimu Nr. 1088 patvirtinti LR finansų ministerijos nuostatai. Šiais nuostatais Žemės ūkio ministerijai pavesta užtikrinti efektyvų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos ir kitų šalių paramos programų lėšų, skirtų žemės ūkiui, kaimo plėtrai, panaudojimą (p. 5.15), iki įstojimo į Europos Sąjungą ministerijai buvo pavesta koordinuoti SAPARD įgyvendinimą (6.10 p.), nustatyta, kad ministerija, vykdydama jai pavestus uždavinius, vykdo Europos Sąjungos struktūrinių fondų valdymo tarpinės institucijos funkcijas administruojant Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) lėšas (6.11 p.), Vyriausybės nustatyta tvarka administruoja iš Europos Sąjungos fondų teikiamos paramos lėšas. Į Finansų ministerijos funkcijas įeina nacionalinis Europos Sąjungos finansinės paramos koordinavimas (Nuostatų 5.1.6 p.), pagal SAPARD programą gaunamų ir išmokėtų Europos sąjungos finansinės paramos lėšų finansinė priežiūra (Nuostatų 6.25 p.), paramos gavimo koordinavimas ir šios paramos atrankinių patikrinimų koordinavimas (6.26 p.). Taigi į abiejų ministerijų funkcijas patenka iš Europos Sąjungos gaunamos paramos klausimų koordinavimas bei kontrolė, taip pat pagal SAPARD programą gautos paramos kontrolė. Ministerijų funkcijos šioje srityje yra nustatytos ir Vyriausybės 2001 07 31 nutarimu Nr. 953 „Dėl finansinių Europos Sąjungos paramos programų lėšų valdymo ir kontrolės taisyklių patvirtinimo“. Šiuo nutarimu patvirtintų taisyklių 8 punktas numato, kad atsakingos ministerijos, gavusios informaciją apie neteisėtą finansinių ES paramos programų lėšų panaudojimą, nedelsdamos informuoja OLAF kontaktinę instituciją, nacionalinį pagalbos koordinatorių ir įgaliotąjį valstybės pareigūną. Suprantama, kad ministerijos, gavusios atitinkamą informaciją, gali atlikti ir šios informacijos tyrimą. Taigi, ministerijos, gavusios iš Europos Komisijos institucijų informaciją dėl Lietuvoje galimai padaryto pažeidimo, galėjo šio konkretaus klausimo tyrimui sudaryti komisiją. Tačiau atsižvelgiant į nuostatuose įtvirtintas ministerijų funkcijas, kurios yra apibūdintos kaip bendro pobūdžio koordinavimas, efektyvumo užtikrinimas ir pan., be to atsižvelgiant į tai, kad yra institucija tiesiogiai sprendžianti paramos teikimo klausimus – Nacionalinė mokėjimo agentūra prie ŽŪM – tokios komisijos uždavinys buvo tik atlikti tyrimą, o komisijos sprendimai vertintini kaip rekomendacijos, kurių vykdymas priklausė nuo tam tikslui įsteigtos institucijos (NMA) sprendimų. Komisijos protokoluose esančius nutarimus pasirašė ne ministrai ar kiti ministerijos atsakingi pareigūnai, o komisijos posėdžio pirmininkas ir sekretorius (t. I, b.l. 107-108, 109- 110, 111-112, 113-114), todėl ir šia prasme šios komisijos sprendimai negali būti vertinami, kaip sukeliantys kokias nors teisines pasekmes pareiškėjai. Be to, nustatyta, kad pati pareiškėja kreipėsi į abi ministerijas, reikalaudama paveikti NMA dėl sustabdytų mokėjimų, pareiškėjos atstovas dalyvavo komisijos posėdžiuose.
Tai, kad tiek lėšų panaudojimo pagal SAPARD programą klausimus, tiek eksporto subsidijų klausimus tiesiogiai sprendžia Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) prie ŽŪM, patvirtina šios agentūros nuostatai (patvirtinti Žemės ūkio ministro 2003 01 22 įsakymu Nr. 3D-17) bei kiti teisės aktai, tame tarpe ir minėti Žemės ūkio ministerijos nuostatai (6.11, 6.16 p.).
Pagal NMA nuostatų 1 punktą Agentūra yra savarankiška vykdomosios valdžios institucija, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos (ES) paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas. 2-me nuostatų punkte pasakyta, kad, vykdydama jai pavestas funkcijas, Agentūra atsižvelgia į Europos sąjungos (ES) teisės aktus, jos institucijų rekomendacijas. Pagal šiuos nuostatus tik Agentūra gali administruoti eksporto kompensacijų sistemą, o nustačiusi lėšų naudojimo pažeidimus, tik Agentūra gali sustabdyti ir/ar anuliuoti paramos gavėjo teisę naudotis suteikta parama bei inicijuoti suteiktos paramos išieškojimą (Nuostatų 9.4 p.).
Vyriausybės 2001 07 31 nutarimu Nr. 953 „Dėl finansinių Europos Sąjungos paramos programų lėšų valdymo ir kontrolės taisyklių patvirtinimo“ taip pat nustatyta, kad SAPARD programos lėšų panaudojimą administruoja NMA (Kontrolės taisyklių p. 6). Vyriausybės 2004 02 06 nutarimu Nr. 135 „Dėl valstybės institucijų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo garantijų skyriaus priemonių įgyvendinimą, paskyrimo“ nustatyta, kad NMA administruoja Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Garantijų skyriaus priemones, atlieka lėšų mokėjimo ir kontrolės funkcijas, vykdo kitas Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytas funkcijas (2 p.).
Šio ginčo atveju pareiškėjos reikalavimai susiję su dvejopo pobūdžio paramos teikimu: 1) eksporto subsidijų mokėjimas (mokamos už eksportuotą produkciją grąžinamosios išmokos) pagal 1999 04 15 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 800/1999 nuostatas; 2) parama pagal SAPARD programą, gaunama pagal sutartį, sudarytą tarp pareiškėjos ir NMA (paramą sudaro tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos biudžeto lėšos).
Iš faktinių aplinkybių matyti, kad NMA teisingai aiškina, jog pirmiausiai sprendimą dėl grąžinamųjų išmokų už jautienos eksportą mokėjimo sustabdymo priėmė NMA, kuri apie tai pranešė pareiškėjai 2006 05 22 raštu Nr. BR6-(1.14)-6523 (t. 1, b.l. 11-12), apie tai NMA pranešė Finansų ir Žemės ūkio ministerijoms. Iš pareiškėjos 2006 04 27 rašto NMA (t. I, b.l. 10) matyti, kad jau tuo metu eksporto kompensacijų išmokėjimas buvo sustabdytas. NMA 2006 07 27 pareiškėjai pradėjo vėl mokėti eksporto grąžinamąsias išmokas. NMA teigia, kad atsižvelgė į Komisijos rekomendacijas atnaujindama išmokų mokėjimą, tačiau tai buvo NMA sprendimas, nes tik NMA administruoja šių išmokų mokėjimą. Išmokų mokėjimo sustabdymo klausimą NMA sprendė savarankiškai, nes tuo metu Komisija, kurios sprendimus skundžia pareiškėja, dar nebuvo sudaryta. Iš ŽŪM ir FM 2006 05 16 rašto Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generaliniam direktoratui turinio (t. II, b.l. 75-76) matyti, kad NMA rašant šį raštą jau buvo sustabdžiusi grąžinamųjų eksporto išmokų mokėjimą (Komisija sudaryta 2006 05 16).
Taigi eksporto grąžinamųjų išmokų mokėjimo pareiškėjai sustabdymo klausimą bei jų mokėjimo atnaujinimo klausimą sprendė NMA, o ne ministerijų sudaryta Komisija, kurios sprendimai buvo tik rekomendacinio pobūdžio ir NMA neprivalomi.
Teismas daro išvadą, kad pareiškėja apskritai neturi reikalavimo teisės ginčyti Komisijos sprendimus, kuriais NMA rekomenduojama elgtis tam tikru būdu sprendžiant eksporto subsidijų klausimą pareiškėjai.
Kadangi šioje byloje teismas nesprendžia NMA sprendimų dėl eksporto grąžinamųjų išmokų mokėjimo sustabdymo ir mokėjimo atnaujinimo teisėtumo klausimų, teismas nepasisako ir dėl to, ar buvo pagrindo įtarti, kad pareiškėja yra padariusi pažeidimą, dėl to, ar teisingai pareiškėjai taikytos 1999 04 15 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 800/1999 ir 1995 12 18 Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 nuostatos. Teismo manymu informacija dėl galimų pažeidimų, pareiškėjos ir NMA kreipimaisi į ministerijas dėl UAB „Rovisa“ gaunamos paramos, galėjo būti teisėtu pagrindu atsakovėms sudaryti Komisiją pažeidimo aplinkybių tyrimui, tačiau, šios Komisijos tikslai buvo aplinkybių tyrimas, papildomos informacijos rinkimas ir vertinimas, Komisijos nutarimai dėl eksporto kompensacijų mokėjimo tolimesnio stabdymo, vėliau dėl jo atnaujinimo, buvo rekomendacinio pobūdžio, todėl Komisijos sprendimais pareiškėjos teisės negalėjo būti pažeistos.
Dėl skundžiamų Komisijos nutarimų, susijusių su sprendimo priėmimu dėl sutarties tarp Agentūros ir UAB „Rovisa“ nutraukimo.
Darant teismo išvadas šiuo klausimu, teismas vadovaujasi anksčiau išdėstytais argumentais, kad Komisijos sprendimai buvo rekomendacinio pobūdžio. Pagal Vyriausybės 2001 07 31 nutarimu Nr. 953 patvirtintų Taisyklių 6.4 punktą vadovaujantis Daugiamete finansavimo sutartimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 11 11 nutarimu Nr. 1266 „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos įsteigimo“ SAPARD agentūros funkcijas Lietuvoje vykdo Nacionalinė mokėjimo agentūra. SAPARD lėšų skyrimą reglamentuoja šių taisyklių 6.1 punktas. Pagal NMA nuostatų 9 punktą, NMA turi teisę sudaryti sutartis su paramos gavėjais bei kontroliuoti tokių sutarčių vykdymą. Pareiškėja ir NMA 2002 02 28 sudarė paramos sutartį Nr. SA-8-P27010010 (toliau – Sutartis) dėl 4 926 994 Lt SAPARD paramos (Europos Sąjungos įnašas – 3 695 245 Lt, Lietuvos valstybės biudžeto lėšos – 1 231 749 Lt, sutartis yra administracinės bylos I tome, b.l. 85-96). Skundžiamas Komisijos nutarimas susijęs su šios sutarties vykdymu, tačiau nei Žemės ūkio ministerija nei Finansų ministerija nebuvo šios sutarties šalimis. Iš dokumentų matyti, kad NMA 2006 04 19, t.y. kai Komisija, kurios nutarimai skundžiami, dar nebuvo sudaryta, raštu Nr. BR6-(10.14)-513 (t. I, b.l. 13) pareiškė UAB „Rovisa“ pretenziją dėl SAPARD lėšų grąžinimo, nurodė pretenzijoje, kokius pažeidimus padarė pareiškėja. Paramos sutarties vykdymo sąlygos nustatytos pačioje sutartyje. Sutarties 13 straipsnyje (t. I, b.l. 91) nustatyta, kad Europos Komisijos įgalioti asmenys, Agentūra ar jos pavedimu kitos įstaigos bei asmenys turi teisę kontroliuoti, kaip vykdomas Projektas, taip pat turi teisę kontroliuoti paramos gavėjo finansinę-ūkinę veiklą, o taip pat bet kokias kitas aplinkybes, susijusias su šia sutartimi. Iš bylos duomenų matyti, kad NMA gavo informaciją apie galimus pažeidimus iš Europos Komisijos institucijos (OLAF), iš Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato, todėl kreipėsi pagalbos į atsakingas Lietuvos institucijas, t.y Finansų ir Žemės ūkio ministeriją dėl tolimesnio aplinkybių tyrimo. Ministerijų sudaryta komisija tyrė ir šios sutarties vykdymo perspektyvas.
Sutarties 17 straipsnyje nustatyta, kad šalių ginčai, susiję su šia sutartimi, sprendžiami Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme, o jeigu byla teisminga apygardos teismui – Vilniaus apygardos teisme (t.I, b.l. 94). Taigi, sutartyje nenumatyti jokie ministerijų įgaliojimai dėl šios sutarties vykdymo, nutraukimo ar pan. Dėl to nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimo dėl atsakovų įpareigojimo panaikinti Komisijos 2006 06 07 protokolo Nr. 8D-199-(5.50) nutarimą 1.1. „Sprendimą dėl sutarties tarp Agentūros ir UAB „Rovisa“ nutraukimo priimti tik po susitikimo su Europos Komisijos atstovais“. Šis nutarimas yra rekomendacinio pobūdžio, priimtas ministerijų, nedalyvaujančių Sutartyje, įsakymu sudarytos Komisijos, todėl ir šis Komisijos sprendimas jokių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia. Dėl šios priežasties pareiškėja neturi reikalavimo teisės ginčyti ir šį Komisijos sprendimą.
Pareiškėja reikalauja įpareigoti atsakovus nedelsiant priimti iš esmės sprendimą dėl sutarties tarp Agentūros ir UAB „Rovisa“ nutraukimo (nenutraukimo) bei sprendimą dėl eksporto kompensacijų mokėjimo pagal galiojančius Lietuvos įstatymus bei normatyvinius aktus. Šis reikalavimas negali būti tenkinamas, nes atsakovai neturi įgalinimų spręsti sutarties nutraukimo ar nenutraukimo klausimų, taip pat grąžinamųjų eksporto kompensacijų mokėjimo pareiškėjai klausimų, be to, mokėjimus dar 2006 m. liepos mėnesį atnaujino NMA. Motyvai, kodėl atsakovai nesprendžia nurodytų klausimų, yra išdėstyti aptariant grąžinamųjų eksporto išmokų mokėjimo teisinį reguliavimą bei SAPARD lėšų skyrimo ir mokėjimo teisinį reguliavimą, taip pat sutarties vykdymo metu susiklosčiusius teisinius santykius tarp pareiškėjos ir NMA.
Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad visi pareiškėjos argumentai, kuriais grindžiami reikalavimai dėl ministerijų veiksmų neteisėtumo bei dėl to atsiradusios žalos atlyginimo, susiję tik su NMA atliktų veiksmų vertinimu, t.y. pati pareiškėja dėstydama argumentus patvirtina, kad sprendimo teisę ginčijamais klausimais turi tik NMA. Pareiškėja nenurodo, kokius teisės aktus pažeidė ministerijos sudarydamos Komisiją, taip pat reikalavimo dėl žalos atlyginimo negrindžia kitais ministerijų veiksmais.
Kadangi nenustatyta, kad atsakovių Finansų ir Žemės ūkio ministerijų skundžiami aktai įtakojo pareiškėjos teisės, pareiškėja neįgyja teisės reikalauti žalos atlyginimo iš valstybės. Atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų sąlygos nustatytos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi būtina žalos atlyginimo sąlyga yra konstatavimas fakto, jog valstybės valdžios institucija priėmė neteisėtą aktą, kuris buvo žalos atsiradimo priežastimi. Šiuo atveju valstybės valdžios institucijos atliko tyrimą (t.y. tyrimą atliko specialiai tam sudaryta komisija), kurį atlikti turėjo teisę pagal savo vykdomas funkcijas ir kompetenciją, tačiau šio tyrimo išvados buvo rekomendacinio pobūdžio ir skirtos ne pareiškėjai, bet NMA, kuri ir turėjo priimti sprendimus.
Dėl to negali būti tenkinamas pareiškėjos reikalavimas dėl žalos atlyginimo iš valstybės dėl neteisėtų atsakovių veiksmų.
Kolegija, vadovaudamasi LR ABTĮ 85-88 str., 127 str.,
n u s p r e n d ė :
Pareiškėjos UAB „Rovisa“ skundą atmesti.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 14 dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Halina Zaikauskaitė
Mefodija Povilaitienė
Stasys Gagys