Administracinė byla Nr. AS146-272/2013
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00379-2012-9
Procesinio sprendimo kategorija 59 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2013 m. kovo 21 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. M. skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei „Lietuvos energija“, akcinei bendrovei LITGRID dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 29 d. gavo pareiškėjo P. M. skundą (b.l.5-11), kuriuo pareiškėjas prašė:1) panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės mero 2012 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr.(5.1.22)-A-4072 (toliau – ir Sprendimas Nr.4072); 2) įpareigoti savivaldybę atlikti veiksmus pagal pareiškėjo 2012 m. liepos 24 d. prašymą Nr.N12-1376 dėl informacijos suteikimo apie suprojektuotos 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai tiesimą per pareiškėjui priklausančius žemės sklypus; 3) priteisti iš atsakovo turtinę ir neturtinę žalą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. nutartimi atsisakė priimti skundą (b.l.3-4). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. spalio 12 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b.l.41-45,48-49).
Pareiškėjas 2012 m. spalio 24 d. pateikė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui patikslintą skundą (b.l. 52-62), kuriame pakartojo 2012 m. rugpjūčio 29 d. skundo 1 ir 3 reikalavimus (dėl Sprendimo Nr.4072 panaikinimo ir žalos atlyginimo). Reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovui nustatymo papildė, prašydamas įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus pagal pareiškėjo 2012 m. liepos 24 d. prašymą Nr.N12-1376 ir pakartotinį 2012 m. rugsėjo 17 d. prašymą Nr.A13-1711 dėl informacijos suteikimo. Be to, pareiškėjas pareiškė naują reikalavimą – prašė panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės mero 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. Nr.(5.1.22)-A-1930 (toliau – ir Raštas Nr.1930). Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Sprendimo Nr.1930 panaikinimo. Kitus skundo reikalavimus priėmė (I t., b. l. 77–79).
Pareiškėjas 2013 m. sausio 22 d. pateikė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui atsisakymą nuo skundo ir prašymą nutraukti bylą, kadangi atsakovas geruoju patenkino skundo reikalavimą (I t., b. l. 183–184). Nurodė, kad šią aplinkybė patvirtina pridėti dokumentai: atsakovo 2012 m. rugsėjo 21 d. atsakymas Nr.1930, 2012 m. gruodžio 5 d. raštas Nr.(5.1.22)-A5-6248, 2012 m. lapkričio 12 d. techninio projekto ištrauka Nr.PLNS-34-12-00978. Pareiškėjas prašė teismo grąžinti sumokėtą žyminį mokestį ir priteisti iš atsakovo išlaidas, susijusias su skundų surašymu ir padavimu, bylos nagrinėjimu bei transporto išlaidas.
Atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės atstovas teismo posėdyje dėl bylos nutraukimo sutiko, tačiau nesutiko su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigė, kad po pareiškėjo P. M. skundo priėmimo nesiėmė jokių veiksmų, kuriuos būtų galima vertinti kaip pareiškėjo keliamų reikalavimų patenkinimą. Atkreipė dėmesį į atsiliepime išdėstytus argumentus, kuriais remdamasis atsakovas prašė skundą atmesti.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 25 d. nutartimi (I t., b. l. 199–201) administracinę bylą nutraukė, pareiškėjo prašymą dėl išlaidų priteisimo atmetė.
Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 3 dalies nuostata, kad pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako prašymo (skundo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus prašymą (skundą) teismui.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas, gavęs Klaipėdos rajono savivaldybės mero 2012 m. rugsėjo 21 d. raštą Nr.1930, kurį pateikė kaip įrodymą, patvirtinantį, jog atsakovas patenkino jo skundo reikalavimus, 2012 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi patikslintu skundu į teismą, prašydamas panaikinti Raštą Nr.1930. Taigi pareiškėjas iš atsakovo gavęs prašomą informaciją, ne tik toliau palaikė savo skundo reikalavimus, bet pateikė patikslintą skundą. 2012 m. gruodžio 5 d. raštą Nr. (5.1.22)-A5-6248 pareiškėjui pateikė ne atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybė (taryba), o savivaldybės administracija, kuri nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra proceso šalimi.
Įvertinęs minėtas aplinkybes teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog po pareiškėjo kreipimosi į administracinį teismą atsakovas ėmėsi veiksmų, kuriais geruoju patenkino pareiškėjo skundo reikalavimus.
Išanalizavęs teisinį reglamentavimą ir atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką teismas pažymėjo, kad ABTĮ 44 straipsnio 3 dalyje išdėstytos nuostatos prasmė yra atlyginti bylinėjimosi išlaidas pareiškėjui, kai atsakovas nepagrįstai delsia imtis veiksmų, patenkinančių pareiškėjo reikalavimus, ir jų imasi tik tuomet, kai pareiškėjas kreipiasi į teismą (2008 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-400/2008). Be to, minėta teisės norma, atsižvelgiant į teisės gauti iš kitos šalies procesinių išlaidų atlyginimą prigimtį bei esmę, suteikia pareiškėjui teisę gauti iš atsakovo išlaidų atlyginimą ir tada, kai nustatoma, jog pareiškėjo skundo padavimą nulėmė atsakovo veiksmai (neveikimas). Ši nuostata reikalauja, kad atsakovas pareiškėjo reikalavimus patenkintų geruoju, pripažindamas savo veiksmų (neveikimo) ar akto neteisėtumą bei pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą.
Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas konstatavo, kad prašymas atlyginti pareiškėjo turėtas išlaidas yra nepagrįstas bei netenkintinas.
III.
Pareiškėjas P. M. padavė atskirąjį skundą (II t., b. l. 1–2), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 25 d. nutartį ir klausimą dėl teismo išlaidų atlyginimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atskirasis skundas grindžiamas argumentais, kad skundžiama teismo nutartis nemotyvuota, joje nepasisakyta dėl žyminio mokesčio grąžinimo, taip pat netinkamai vertintos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad atsakovas geruoju patenkino reikalavimą dėl informacijos pateikimo tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą.
Pareiškėjas nurodė, kad tik po pakartotinio jo 2012 m. rugsėjo 18 d. prašymo (Nr. A13-1710) Klaipėdos rajono savivaldybės merui, po dviejų susitikimų pas merą, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui LITGRID AB atsakovas pateikė 2012 m. rugsėjo 21 d. atsakymą Nr. (5.1.22)-A5-1930, taigi reikalavimus, kuriuos pareiškėjas kėlė savo skunde, atsakovas įvykdė tik gavęs informaciją iš teismo apie skundo padavimą. Šį raštą patikslintu skundu apskundė todėl, kad 2012 m. rugsėjo 18 d. gavo informaciją, jog jo sklypai nepatenka į projektuojamą 330 kV elektros perdavimo oro liniją. Pareiškėjo teigimu, aplinkybes, kad atsakovas ėmėsi atitinkamų veiksmų po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą, patvirtina Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2012 m. lapkričio 5 d. raštas Nr.(5.1.22)-A5-5696 ir 2012 m. gruodžio 5 d. raštas Nr. (5.1.22)-A5-6248. Į teismą kreipėsi, nes buvo klaidinamas Klaipėdos rajono savivaldybės ir LITGRID AB dėl teikiamo techninio projekto, dėl to patyrė išlaidų, kurias prašo atlyginti.
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 25 d. nutarties dalimi, kuria teismas atsisakė tenkinti prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo pareiškėjui atsisakius skundo ir teismui nutraukus bylą ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas (ABTĮ 44 straipsnio 2 dalis). ABTĮ 44 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje numatyta pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako prašymo (skundo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus prašymą (skundą) teismui.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad ABTĮ 44 straipsnio 3 dalyje išdėstytos nuostatos prasmė yra atlyginti bylinėjimosi išlaidas pareiškėjui, kai atsakovas nepagrįstai delsia imtis veiksmų, patenkinančių pareiškėjo reikalavimus, ir jų imasi tik tuomet, kai pareiškėjas kreipiasi į teismą. Ši nuostata reikalauja, kad atsakovas pareiškėjo reikalavimus patenkintų geruoju, pripažindamas savo veiksmų (neveikimo) ar akto neteisėtumą bei pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis: 2008 m. liepos 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS556-400/2008; 2011 m. gruodžio 23 d. Nr.AS525-811/2011 ir kt.).
Tikrinant atskirojo skundo argumentų, kad atsakovas patenkino pareiškėjo prašymus geruoju tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą, būtina nustatyti kada tarp pareiškėjo ir atsakovo susiklostė atitinkami teisiniai santykiai dėl kurių pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 29 d. kreipėsi teisminės gynybos, taip pat ar pareiškėjo kreipimasis į teismą lėmė kokius nors atsakovo veiksmus, kuriuos būtų galima pripažinti geranorišku pareiškėjo reikalavimų patenkinimu, kuriuos lėmė pareiškėjo kreipimosi į teismą faktas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. birželio 19 d. įsakymu Nr.4-462 „Dėl 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai statybos specialiojo plano rengimo“ buvo patvirtintas šio objekto statybos specialusis planas. Pareiškėjui priklausantis žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajone, yra šios elektros perdavimo linijos tiesimo zonoje, antrasis sklypas (duomenys neskelbtini) yra šio sklypo gretimybė. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. spalio 18 d. įsakymu Nr.Ž12-733 pareiškėjo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastrinis (duomenys neskelbtini) daliai (0,3447 ha) nustatytas servitutas – teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas nurodant, kad su tuo susijusius nuostolius pareiškėjui atlygina AB „Lietuvos energija“, išmokėdama piniginę kompensaciją. Šiame teritorijų planavimo dokumente nurodyta, kad šio regiono lygmens planavimo dokumento organizatorius yra AB „Lietuvos energija“ (2010 įvykus AB „Lietuvos energija“ reorganizavimui specialiojo planavimo organizatoriaus funkcijas perėmė LITGRID AB). Byloje yra duomenys apie tai, kad nuo 2010 m. tarp pareiškėjo ir Klaipėdos rajono savivaldybės administravimo subjektų vyko susirašinėjimas, kurį inicijavo pareiškėjas, teikdamas įvairius prašymus ir paklausimus, susijusius su elektros perdavimo oro linijos tiesimu. Iki 2012 m. liepos 24 d. prašymo Klaipėdos rajono savivaldybės merui pateikimo, pareiškėjas 2012 m. liepos 10 d. buvo pateikęs prašymą šios savivaldybės administracijos direktoriui, kuriame prašė pateikti informaciją apie elektros perdavimo oro linijos ir servituto koordinates bei sanitarinės apsaugos zoną dėl pareiškėjo žemės sklypų. Taip pat prašė pateikti elektros perdavimo oro linijos techninio projekto ištrauką, susijusią su pareiškėjo žemės sklypais. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija į šį pareiškėjo prašymą atsakė 2012 m. liepos 13 d. raštu Nr. (5.1.22)-A5-3710, kuriame, remdamasi Ūkio ministro 2010 m. birželio 19 d. įsakymu Nr.4-462 patvirtinto specialiojo plano duomenimis, pateikė informaciją apie sanitarinės apsaugos zoną ir elektros perdavimo oro liniją (nurodė koordinačių taškus ir kt.). Be to, nurodė, kad savivaldybės administracija neturi duomenų apie Nacionalinės žemės tarnybos 2010 m. spalio 8 d. įsakymu Nr.Ž12-733 nustatytą servitutą, informavo, kad elektros perdavimo oro linijos techninis projektas savivaldybei nebuvo pateiktas. Skunde pirmosios instancijos teismui nurodytu 2012 m. liepos 24 d. prašymu pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės merą, prašydamas pateikti informaciją, ar savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. liepos 13 d. atsakyme Nr.(5.1.22)-A5-3710 pateiktos koordinatės dėl 330 kV elektros perdavimo linijos tiesimo per pareiškėjo sklypą yra tikslios, kol neparengtas techninis projektas; taip pat prašė informacijos, ar gali keistis pagal specialųjį planą nustatytos sanitarinės apsaugos zonos ir servitutas; ar galima tiksliai nustatyti servitutą kol neparengtas techninis projektas ir kt., t.y. prašė informacijos, susijusios su specialiojo plano sprendinių įgyvendinimu. Iš aptartos bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos rajono savivaldybė nėra specialiojo planavimo organizatorius, ar viešojo administravimo subjektas, kuris pareiškėjo žemės sklypo atžvilgiu nustatė kokius nors apribojimus ar draudimus, susijusius su elektros perdavimo oro linijos tiesimu, taigi 2012 m. liepos 13 d. raštu Nr. (5.1.22)-A5-3710 pateikė pareiškėjui informaciją, remdamasi kitos institucijos patvirtintu specialiojo planavimo dokumentu. Pareiškėjo 2012 m. liepos 24 d. prašyme iškelti klausimai buvo susiję su elektros perdavimo oro linijos tiesimo specialiojo plano įgyvendinimu ir techninio projekto parengimu, todėl Klaipėdos rajono savivaldybės meras pareiškėjo 2012 m. liepos 24 d. prašymą persiuntė nagrinėti specialiojo planavimo organizatoriui, apie tai informuodamas pareiškėją 2012 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr.(5.1.22)-A-4072. Tolesnė įvykių seka buvo tokia, kad pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 17 d. pateikė Klaipėdos rajono savivaldybės merui prašymą pateikti jo 2012 m. liepos 24 d. prašyme nurodytą informaciją. 2012 m. rugsėjo 14 d. Klaipėdos rajono savivaldybėje gavus specialiojo planavimo organizatoriaus informaciją apie specialiojo plano sprendinių įgyvendinimą pareiškėją dominančiais klausimais (LITGRID AB 2012 m. rugsėjo 11 d. raštas Nr.SD-3911), 2012 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. (5.1.22)-A5-1930, kurį pasirašė Klaipėdos rajono savivaldybės meras, pareiškėjui buvo atsakyta į jo 2012 m. liepos 24 d. ir 2012 m. rugsėjo 17 d. prašymus, t.y. persiųstas specialiojo planavimo organizatoriaus LITGRID AB 2012 m. rugsėjo 11 d. raštas Nr.SD-3911. Taigi Klaipėdos rajono savivaldybės 2012 m. rugsėjo 21 d. rašto Nr. (5.1.22)-A5-1930 pareiškėjui parengimo laikas yra susijęs su specialiojo planavimo organizatoriaus rašto gavimo savivaldybėje faktu ir data (2012 m. rugsėjo 14 d. reg. Nr.A4-1318). Raštu Nr.1930 atsakovas persiuntė pareiškėjui informaciją, kurią gavo iš specialiojo planavimo organizatorius, todėl nėra pagrindo išvadoms, kad šio rašto parengimas ir išsiuntimas pareiškėjui buvo susijęs su ta aplinkybe, kad pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 29 d. kreipėsi į teismą, apskųsdamas Klaipėdos rajono savivaldybės mero 2012 m. rugpjūčio 1 d. raštą Nr.(5.1.22)-A-4072. Minėta, kad informacija, kurią pareiškėjas norėjo gauti pagal 2012 m. liepos 24 d. prašymą, atsakovas nedisponavo. Dėl minėtų priežasčių Rašto Nr. 1930 parengimą ir išsiuntimo pareiškėjui faktą nėra pagrindo traktuoti kaip pagrindą taikyti ABTĮ 44 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Pareiškėjo nurodytais Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus raštais (2012 m. lapkričio 5 d. Nr. (5.1.22)-A5-5696 ir Nr. (5.1.22)-A5-6248) pareiškėjui buvo atsakyta į jo 2012 m. rugsėjo 18 d., 2012 m. rugsėjo 26 d. ir 2012 m. gruodžio 4 d. prašymus, t.y. suteikta informacija apie tai, kokios institucijos nepritarė statytojo LITGRID AB pateiktam techniniam projektui ir kad nėra išduotas statybos leidimas. Šie susirašinėjimo dokumentai atspindi tolesnę įvykių eigą dėl specialiojo planavimo sprendinių įgyvendinimo ir patvirtina tai, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsakė į naujus pareiškėjo paklausimus, o ne tai, kad atsakovas išsprendė ir patenkino kokius nors jo reikalavimus būtent dėl to, kad pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 29 d. buvo padavęs skundą teismui.
Pirmosios instancijos teismas, nors ir neatliko detalios aplinkybių, susijusių su prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas analizės, tačiau iš esmės teisingai išsprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ABTĮ 44 straipsnio 3 dalies nuostatas ir priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pareiškėjo nurodytu motyvu, esą atsakovas geranoriškai patenkino jo reikalavimus dėl to, kad jis kreipėsi į teismą. Atsakovo nesutikimą su šiais pareiškėjo teiginiais patvirtina pirmiau aptarta įvykių eiga ir parengtų dokumentų turinys.
Pagrindo grąžinti pareiškėjui sumokėti žyminį mokestį taip pat nėra, nes nagrinėjama situacija nepatenka nė į vieną iš ABTĮ 42 straipsnyje numatytų žyminio mokesčio grąžinimo pagrindų.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą ir naikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 25 d. nutartį nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. M. atskirąjį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai | Laimė Baltrūnaitė |
| |
| Anatolijus Baranovas |
| |
| Irmantas Jarukaitis |