Civilinė byla Nr. e2-1025-781/2020

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02287-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.4.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 1 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eA2-388-569/2020, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-813-368/2017.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Atsakovas A. M. kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-813-368/2017, panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

2.       Atsakovas nurodė, kad 2015 m. liepos 31 d. ieškovė bankrutuojanti akcinė bendrovė (toliau – AB) bankas Snoras ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baltijos kredito sprendimai“ pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią bankas įsipareigojo perleisti UAB „Baltijos kredito sprendimai“ visas iš kredito sutarčių kylančias reikalavimo teises ir kitas teises bei naudą, prievolių įvykdymui užtikrinti nustatytas teises bei kitas papildomas teises. AB banko Snoras tinklapyje buvo viešai paskelbta, kad 2015 m. gruodžio 2 d. buvo užbaigtas bankrutuojančios AB banko Snoras paskolų portfelio pardavimo procesas. Atsižvelgiant į tai, atsakovui kilo pagrįsta abejonė, kad ieškinys galimai yra pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė. Atsakovas teigė, kad civilinėje byloje yra pagrindas atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Aplinkybė, kad bankrutuojanti AB bankas Snoras reikalavimo teisę į atsakovą perleido 2015 m. liepos 31 d. pirkimo – pardavimo sutartimi UAB „Baltijos kredito sprendimai“, nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose buvo nežinoma. Ši aplinkybė turi esminės reikšmės šalių tarpusavio santykių kvalifikavimui bei atsakovo atsakomybės taikymui pagal laidavimo sutartį Nr. L0315858. Nustačius, kad atsakovo prievolė ieškovei už pagrindinę skolininkę UAB „Magima“ pasibaigė nuo reikalavimo perleidimo momento 2015 m. liepos 31 d., yra pagrindas ieškinį atmesti.

3.       Ieškovės bankrutuojančios AB banko Snoras teisių perėmėja UAB „Intrum Lietuva“ su prašymu nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2019 m. balandžio 17 d. atsakovui A. M. pateiktas bankrutuojančios AB banko Snoras bankroto administratorės UAB „Valnetas“ ir UAB „Baltijos kredito sprendimai“ pranešimas, kuriame jam pranešta, jog 2015 m. liepos 31 d. pirkimo – pardavimo sutartimi ir kitais susijusiais dokumentais nuo 2019 m. balandžio 17 d. visos bankrutuojančios AB banko Snoras reikalavimo teisės ir kitos teisės bei nauda, atsirandančios iš 2008 m. balandžio 4 d. kredito sutarties Nr. 031-58584 (su visais vėlesniais papildomais susitarimais bei papildymais), kartu su šių prievolių įvykdymui užtikrinti nustatytomis teisėmis bei kitomis papildomomis teisėmis buvo perleistos UAB „Baltijos kredito sprendimai“. Teigė, jog aplinkybė, kad bankrutuojanti AB bankas Snoras 2015 m. liepos 31 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį su UAB „Baltijos kredito sprendimai“ dėl reikalavimo teisių į atsakovą perleidimo, atsakovui buvo žinoma civilinę bylą nagrinėjant tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismuose, o tai eliminuoja pagrindą procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti, nes atsakovas neįrodė, jog ši aplinkybė atsakovui tapo žinoma jau įsiteisėjus teismų procesiniams sprendimams.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Šiaulių apygardos teismas 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi atmetė atsakovo A. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-813-368/2017.

5.       Teismas nustatė, kad reikalavimo teisė UAB ,,Baltijos kredito sprendimai“ buvo perduota ne 2015 m. liepos 31 d. , o nuo 2019 m. balandžio 17 d., todėl bylą nagrinėję teismai neturėjo pagrindo konstatuoti, kad teismų procesinių sprendimų priėmimo metu (2017 m. rugsėjo 21 d. bei 2018 m. spalio 23 d.) bankas nebeturi reikalavimo teisės į atsakovą.

6.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas savo pareiškime pripažįsta, kad jau bylos nagrinėjimo metu bei skundžiant teismo sprendimą apeliacine tvarka jis laikėsi pozicijos, jog bankrutuojanti AB bankas Snoras reikalavimo teisę UAB ,,Baltijos kredito sprendimai“ buvo perleidęs 2015 m. liepos 31 d.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7.       Atsakovas A. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-813-368/2017, panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Aplinkybė, jog bankrutuojanti AB bankas Snoras reikalavimo teisę UAB ,,Baltijos kredito sprendimai“ buvo perleidęs 2015 m. liepos 31 d. nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nebuvo žinoma, todėl egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas.

7.2.                      Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog ieškovė neįrodinėjo, kad ji reikalavimo teisę į atsakovą perleido vėliau negu 2015 m. liepos 31 d.

7.3.                      Skundžiamoje nutartyje teismas tik formaliai nustatė, jog nepateikti įrodymai, pagrindžiantys aplinkybę dėl pagrindo atnaujinti procesą egzistavimo.

7.4.                      Reikalavimo teisės perleidimo faktas 2015 m. liepos 31 d. turi esminę reikšmę nagrinėjamoje byloje, kadangi tai yra pagrindas atmesti ieškinį.

8.       Ieškovės bankrutuojančios AB banko Snoras teisių perėmėja UAB „Intrum Lietuva“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog atsakovas savo pareiškime pripažįsta, kad jau bylos nagrinėjimo metu bei skundžiant teismo sprendimą apeliacine tvarka jis laikėsi pozicijos, jog bankrutuojanti AB bankas Snoras reikalavimo teisę UAB ,,Baltijos kredito sprendimai“ buvo perleidęs 2015 m. liepos 31 d., todėl aplinkybė dėl 2015 m. liepos 31 d. pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo negali būti laikoma naujai paaiškėjusia. Pažymi, jog reikalavimo teisė perleista ne 2015 m. liepos 31 d., bet nuo 2019 m. balandžio 17 d., todėl nėra pagrindo teigti, kad bankas neturėjo reikalavimo teisės į atsakovą.

9.       Ieškovės bankrutuojančios AB banko Snoras bankroto administratorė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Pažymi, kad reikalavimo teisė perleista ne 2015 m. liepos 31 d., bet nuo 2019 m. balandžio 17 d., todėl tai nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė po teismų procesinių sprendimų priėmimo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl ginčo esmės

11.       Bylos duomenimis, atsakovas (pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-813-368/2017 dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimo, kuriuo paliktas nepakeistas Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 24 d. preliminarus sprendimas, t. y. priteista ieškovei bankrutuojančiai AB bankui Snoras iš atsakovo 725 945,49 Eur skola, 8 procentų dydžio procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teismas apelianto prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė tuo pagrindu, jog nenustatytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas. 

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo

12.       Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir kita.

13.       Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, tai yra atsiradus naujai paaiškėjusioms esminėms bylos aplinkybėms, kurios, kaip nurodo pareiškėjas, jam nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Prašyme atnaujinti procesą civilinėje byloje kaip naujai paaiškėjusia ir esminę reikšmę byloje priimtų teismų procesinių sprendimų teisėtumui ir (ar) pagrįstumui turinčia aplinkybe prašoma pripažinti 2015 m. liepos 31 d. tarp ieškovės bankrutuojančios AB banko Snoras ir UAB „Baltijos kredito sprendimai“ sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią bankas perleido UAB „Baltijos kredito sprendimai“ reikalavimo teisę į atsakovą, ir tokiu būdu ieškovė bylos nagrinėjimo bei teismų procesinių sprendimų priėmimo metu teisės reikalauti priteisti skolą iš atsakovo nebeturėjo.

14.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra suformuota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

15.       Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015).

16.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė bankrutuojanti AB bankas Snoras ir UAB „Baltijos kredito sprendimai“ 2015 m. liepos 31 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią šalys susitarė, jog bankas reikalavimo teisę 2008 m. balandžio 4 d. kredito sutarties Nr. 031-58584 (su visais vėlesniais papildomais susitarimais bei papildymais) pagindu į atsakovą perleis UAB „Baltijos kredito sprendimai“ nuo 2019 m. balandžio 17 d. Pareiškėjo teiginys, kad ieškovė perleido reikialavimo teisę, kurios pagrindu buvo pareikštas ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-813-368/2017, UAB „Baltijos kredito sprendimai“ ir todėl ieškovė neturėjo teisės kreiptis į teismą dėl skolos iš atsakovo priteisimo, yra nepagrįstas. Teismas nustatė, jog reikalavimo teisė UAB ,,Baltijos kredito sprendimai‘‘ buvo perduota ne 2015 m. liepos 31 d., o nuo 2019 m. balandžio 17 d., t. y. po teismų procesinių sprendimų priėmimo nagrinėjamoje byloje (pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimas bei apeliacinės instancijos teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartis), todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad teismų procesinių sprendimų priėmimo metu bankas nebeturėjo reikalavimo teisės į atsakovą. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nuosekliai laikėsi pozicijos, jog ieškovės reikalavimo teisė perleista 2015 m. liepos 31 d., todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo pripažinti, jog 2015 m. liepos 31 d. sutarties sudarymas ir jos turinys yra nauja aplinkybė, apie kurią apeliantas sužinojo po bylos išnagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

17.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo nurodomos aplinkybės jam buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, o formalus rėmimasis jų sužinojimu iš 2019 m. balandžio 17 d. atsakovui A. M. pateikto bankrutuojančios AB banko Snoras bankroto administratorės UAB „Valnetas“ ir UAB „Baltijos kredito sprendimai“ pranešimo, kuriame pranešta, jog 2015 m. liepos 31 d. pirkimo – pardavimo sutartimi nuo 2019 m. balandžio 17 d. visos bankrutuojančios AB banko Snoras reikalavimo teisės, atsirandančios iš 2008 m. balandžio 4 d. kredito sutarties Nr. 031-58584, buvo perleistos UAB „Baltijos kredito sprendimai“, nesudaro pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.

18.       Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių esminės teisinės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui ir bylos baigčiai, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

19.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pagrįstos ir teisėtos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20.       Apeliantas atskirajame skunde taip pat prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismui atmetus apelianto atskirąjį skundą, bylinėjimosi išlaidos jo naudai nepriteisiamos (CPK 98 straipsnis).

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                Jūratė Varanauskaitė