Civilinė byla Nr. e2A-178-357/2021
Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00887-2018-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.3;
2.2.2.3.1.8; 3.3.1.20
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 14 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Birutės Simonaitienės Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. B. ir atsakovo Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovui Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubui „Slanka“ dėl įpareigojimo užtikrinti ieškovo teisę medžioti atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. B. patikslintu ieškiniu prašo pripažinti, kad: 1) atsakovas Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubas „Slanka“, nepateikdamas ieškovui į 2018 m. birželio 29 d., 2018 m. liepos 9 d., 2018 m. rugpjūčio 10 d. prašymus pateikti informaciją, informacijos apie teisės medžioti atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete įgyvendinimą, pažeidė ieškovo kaip asociacijos nario teisę gauti informaciją; 2) atsakovas, neįrašydamas ieškovo į atsakovo medžioklės lapus ir neleidęs medžioti 2019 m. liepos 19 d. ir 2019 m. lapkričio 23 d. atsakovo organizuotose medžioklėse, pažeidė ieškovo kaip atsakovo asociacijos nario teises; 3) atsakovas, neleidęs ieškovui dalyvauti atsakovo visuotiniuose narių susirinkimuose 2019 m. balandžio 13 d. ir 2018 m. kovo 10 d., pažeidė ieškovo kaip atsakovo asociacijos nario teises. Ieškovas prašo įpareigoti atsakovą: 1) užtikrinti ieškovo, jam esant atsakovo nariu, teisę dalyvauti atsakovo visuotiniuose narių susirinkimuose; 2) ieškovui turint teisę pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus bei atsakovo vidaus tvarkos taisykles užtikrinti ieškovo teisę medžioti atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete: įrašyti ieškovą į atsakovo išduotus medžioklės lapus atsakovo organizuojamose medžioklėse, išduoti ieškovui medžioklės lapą. Prašo priteisti iš atsakovo ieškovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad jis yra Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ narys, tačiau ir po įsiteisėjusio 2018 m. sausio 23 d. teismo sprendimo, kuriuo panaikintas jo pašalinamas iš klubo narių, jam neleidžiama medžioti, dalyvauti klubo susirinkimuose. Atvykus į visuotinius susirinkimus, kurie vyko 2018 m. kovo 10 d. ir 2019 m. balandžio 13 d., jam klubo pirmininkas nurodė, kad jis yra skolingas klubui, todėl negali dalyvauti visuotiniuose susirinkimuose. Teigia, kad jis nėra skolingas klubui, nario mokesčio už 2017 metus jis nemokėjo, nes tais metais buvo pašalintas iš klubo narių, jokioje klubo veikoje nedalyvavo. Dėl papildomos rinkliavos už medžiotojų namelį jis nežinojo, apie tai jam nebuvo pranešta, todėl laiku šio mokesčio nesumokėjo, sužinojęs apie tokią rinkliavą, sumokėjo ją. 2019 m. liepos 19 d. į klubo organizuojamą medžioklę jis nuvyko kartu su savo sutuoktine, klubo pirmininkas jos sutuoktinę į medžioklės lapą įrašė, jo neįrašė, paaiškino, kad pagal teismo sprendimą jis skolingas klubui 2 000 Eur. Tuo metu teismo sprendimas, kuriuo iš jo klubui buvo priteistos 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidos, nebuvo įsiteisėjęs, jis apie tai pasakė klubo vadovui, tačiau į jo pasakymus nebuvo reaguojama. 2019 m. lapkričio 23 d. nuvykus kartu su varovu į medžioklę, iš jo buvo akivaizdžiai tyčiojamasi, jis vadinamas juokdariu, vos atvykus, iš karto buvo liepiama važiuoti atgal. Medžioklės lapą pildęs A. P. jam pasakė, kad medžioklėje jis negali dalyvauti, nes bylinėjasi su klubu teisme.
3. Atsakovas Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubas „Slanka“ prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad visuotiniuose klubo narių susirinkimuose, vykusiuose 2018 m. ir 2019 m., ieškovui nebuvo leidžiama balsuoti, nes tuo metu ieškovas buvo skolingas klubui, dalyvauti susirinkimuose jis galėjo, iš susirinkimo išėjo savo noru. 2020 m. liepos 19 d. klubo organizuojamos medžioklės vadovu buvo jis. Ieškovas į medžioklę atvyko kartu su žmona J. B., kurią įrašius į medžioklės lapą ir informavus apie jos vietą, poziciją medžioklėje, J. B. pranešė, kad nepasiruošusi medžioklei ir išvyko, kartu su ja išvyko ir D. B., kuris net neprašė įrašyti jį į medžioklės lapą. 2019 m. lapkričio 23 d. medžioklės vadovu buvo paskirtas R. K., su kuriuo į medžioklę atvykęs D. B. sukonfliktavo. Nurodo, kad nuo 2019 m. gegužės 2 d. medžioklės lapai išduodami tik valdybos nariams, kadangi ieškovas nėra klubo valdybos narys, jam medžioklės lapai nebus išduodami. Jis kaip klubo pirmininkas tvarko klubo dokumentus, teikia informaciją, duoda nurodymus kitiems klubo nariams, kadangi jis asmeniškai jokių ieškovo prašymų dėl informacijos pateikimo 2018 metais nebuvo gavęs, todėl jokio atsakymo ir nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino, kad Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubas „Slanka“, nepateikdamas D. B. informacijos apie klubo veiklą pagal 2018 m. birželio 29 d., 2018 m. liepos 9 d., 2018 m. rugpjūčio 10 d. prašymus pateikti informaciją, pažeidė D. B., asociacijos nario, teisę gauti informaciją; pripažino, kad Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubas „Slanka“, neįrašydamas D. B. į klubo medžioklės lapus ir neleisdamas medžioti 2019 m. liepos 19 d. ir 2019 m. lapkričio 23 d. klubo organizuotose medžioklėse, pažeidė D. B., asociacijos nario, teises; pripažino, kad Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubas „Slanka“, neleisdamas D. B. dalyvauti visuotiniuose narių susirinkimuose 2019 m. balandžio 13 d. ir 2018 m. kovo 10 d., pažeidė D. B., asociacijos nario, teises. Ieškinį dalyje dėl įpareigojimų užtikrinti D. B. teisę dalyvauti Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ visuotiniuose narių susirinkimuose ir teisę medžioti Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ naudojamame medžioklės plotų vienete atmetė. Priteisė D. B. iš Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ 1 884,82 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nurodė, kad ieškovas 2017 m. kovo 25 d. visuotinio narių susirinkime, patvirtinus 2016 m. lapkričio 22 d. klubo valdybos nutarimą, buvo pašalintas iš klubo narių, jo pašalinimas pripažintas neteisėtu tik 2018 m. sausio 23 d. teismo sprendimu, kuris įsiteisėjo 2018 m. vasario 23 d. Tokiu būdu ieškovas nesinaudojo klubo „Slanka“ narystės teikiamomis galimybėmis 2017 metais - nedalyvavo būrelio organizuojamose medžioklėse, todėl, teismo vertinimu, ir nario mokesčio už šį laikotarpį jis neprivalo mokėti, jam negali būti taikomos tokio mokesčio nesumokėjimo pasekmės. Sprendė, jog atsakovas, laikydamasis pozicijos, kad ieškovui nebuvo leista balsuoti visuotiniuose susirinkimuose dėl jo skolų klubui, iš esmės nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas būtų atsisakęs kokias nors įmokas klubui, išskyrus nario mokestį už 2017 metus, mokėti. Darė išvadą, kad ieškovas tokių įmokų nevengia, kas matyti iš 2019 m. balandžio 16 d. pavedimo, kuriuo jis kartu su sutuoktine klubui už namelio statybą pervedė 800 Eur. Nurodė, kad klubo vadovas, būdama reiklus, tuo pačiu ir vienodai tolerantiškas visiems klubo nariams, privalėjo ieškovui, 2017 metais nedalyvavusiam klubo veikloje, tinkamai pranešti apie jo pareigą mokėti įmokas, susijusias su klubo veikla, įsitikinti, kad ieškovas atsisako tokias įmokas mokėti ir tik tuomet spręsti dėl sankcijų, kurios prilygsta pašalinimui iš klubo narių, taikymui. Teismas darė išvada, kad atsakovas be teisėto pagrindo neleido ieškovui dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose klubo narių susirinkimuose, vykusiuose 2018 m. kovo 10 d. ir 2019 m. balandžio 13 d. Teismas nurodė, kad ieškovo pateikti įrodymai nekelia abejonių, kad ieškovui nepagrįstai buvo neleidžiama dalyvauti klubo organizuojamose medžioklėse 2019 m. liepos 19 d. ir 2019 m. lapkričio 23 d., tuo tarpu atsakovas, priešingai, įrodymų, kurie patvirtintų pagrįstą ir teisėtą ieškovo nušalinimą nuo medžioklių, neįrašymą į medžioklės lapus, nepateikė. Teismas sprendė, kad atsakovas pažeidė ieškovo teises, numatytas Asociacijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 1, 2, 3 punktuose, klubo „Slanka“ įstatų 4.1 punktuose.
6. Pažymėjo, kad ieškovo reikalavimai įpareigoti atsakovą užtikrinti ieškovo teisę dalyvauti atsakovo visuotiniuose narių susirinkimuose, užtikrinti teisę medžioti atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete, t. y. įrašyti ieškovą į atsakovo išduotus medžioklės lapus atsakovo organizuojamose medžioklėse, išduoti ieškovui medžioklės lapą, yra nukreipti į ateitį, siekiant išvengti jo galimų teisių pažeidimų, o ne pašalinti esamus, faktiškai tai reikalavimas patvirtinti tokias teises, kurias sukeikia narystė klube „Slanka“. Įpareigojimas klubą laikytis įstatymų, įstatų nuostatų, teismo vertinimu, prieštarauja protingumo kriterijams. Sprendė, jog įpareigojimas į ateitį reikštų kišimąsi į klubo veiklą, todėl ieškovo reikalavimus dėl įpareigojimų užtikrinti ieškovo teises atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovas Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubas „Slanka“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl ieškovo ieškinio patenkinimo ir priimti naują sprendimą, ieškovo D. B. pareikšto ieškinio netenkinti, priteisti iš ieškovo visas atsakovo turėtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ieškovas pareiškė teismui reikalavimus, kurių patenkinimas teismo procesiniu sprendimu nesukuria absoliučiai jokių materialinių teisinių pasekmių, t. y. negina ieškovo teisių nei vienu iš CK 1.138 str. nustatytų būdų. Ieškovui neprašant teismo priteisti galimai neteisėtais atsakovo veiksmais padarytos žalos ar nuostolių atlyginimą, arba atkurti tariamai pažeistas teises bet kokiu kitu materialine teisine prasme apčiuopiamu būdu, kad ir įpareigojant pateikti reikalautą informaciją ar dokumentus, sprendimu ieškovo teisės faktiškai nebuvo apgintos/atkurtos.
7.2. Teismas turėjo remtis ne ginčo šalių paaiškinimais, bet aktualių protokolų turiniu, kurie buvo labai reikšmingi tiek faktiniu, tiek ir juridiniu požiūriu. Kabant apie 2018-03-10 susirinkimą, tai ieškovas pasirašė dalyvaujančiųjų susirinkime asociacijos narių sąraše, reiškia jame dalyvavo. 2018-03-10 susirikimo protokole nėra užfiksuotas jokio asmens, pvz. susirinkimo ar asociacijos pirmininko, draudimas ieškovui dalyvauti susirinkime realizuojant nario teises, pvz. balsuoti, kalbėti ir t.t. Minimame protokole užfiksuotas tik susirinkimo pirmininko pagarsintas dokumentas, tačiau tokio pobūdžio informacijos paskelbimas nesukėlė jokių pasekmių, kadangi pats ieškovas pagrįstai nurodė neprivaląs mokėti nario mokesčio už laikotarpį, kai jo narystė asociacijoje buvo sustabdyta. Protokole užfiksuotas savavališkas ieškovo pasišalinimas, o ne susirikimo pirmininko nurodymo ar paties susirinkimo priimto sprendimo pašalinti ieškovą iš susirinkimo vykdymas. Todėl atsakovas laikosi pozicijos, jog byloje surinkti bei ištirti rašytiniai įrodymai nepatvirtina ieškovo teiginio apie tai, kad atsakovas neleido jam dalyvauti 2018-03-10 vykusiame eiliniame asociacijos narių visuotiniame susirinkime.
7.3. Jeigu ieškovas būtų ginčijęs atsakovo veiksmus kaip neteisėtą juridinio asmens valdymo organo sprendimą, siekdamas jį panaikinti (CK 2.82 str. 4 d.), ieškinio senaties terminas reikalavimui teisme pareikšti būtų buvęs 3 mėnesiai (CK 1.125 str. 4 d.). Atsakovas prašė teismo taikyti šį terminą ir neginti ieškovo teisės vadovaujantis minimu teisiniu pagrindu, tačiau teismas dėl to savo sprendime visiškai nepasisakė. Jeigu ieškovas būtų prašęs teismo atlyginti žalą, kurią galimai padarė atsakovas, priimdamas 2018-03-10 ir 2019-04-13 sprendimus, tai senaties terminas jau ilgėtų iki 3 metų (CK 1.125 str. 8 d.). Todėl atsakovas laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo patenkinti reikalavimą 3, kadangi šis nebuvo suformuotas taip kaip to reikalavo CK 2.82 str. 4 d. nuostatos, ir buvo praleistas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas, kurį taikyti atsakovas prašė.
7.4. Teismas nepagrįstai rėmėsi garso įrašais; neobjektyviai vertino liudytojų parodymus; 2019-07-19 ir 2019-11-23 vykusių medžioklių metu nebuvo atribota atsakovo, kaip asociacijos, ir medžioklėms vadovavusių medžioklės vadovų teisinė atsakomybė; reikalavimas nebuvo tinkamai suformuotas, nes juo nebuvo prašoma sukurti teisines materialines pasekmes.
7.5. Teismas neatsižvelgė į ieškovą ir J. B. bei S. P. tarpusavio santykius. Šiuo atveju tai yra sutuoktinė ir draugas, kurie net neabejotinai nori palaikyti ieškovą, ir dėl to negali būti laikomi patikimais įrodymų šaltiniais. Tuo tarpu bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai, asociacijos nariai, R. K., Z. M., D. J., P. K., neturėjo absoliučiai jokio suinteresuotumo bylos baigtimi.
7.6. Teismas turėjo atriboti atsakovo, kaip asociacijos, ir minimų dvejų medžioklių vadovų, kaip medžioklės renginio organizatorių, teisinę atsakomybę, kadangi jie veikė visiškai skirtingų teisės aktų pagrindu. Atsakovo santykius su asociacijos nariais reglamentuoja LR Asociacijų įstatymu, įstatai ir lokaliniai teisės aktai. Tuo tarpu 2019-07-19 ir 2019-11-23 medžioklėms vadovavę A. P. ir R. K. vadovavosi LR Aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymu Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“. 2019-07-19 medžioklės vadovas privalomus nurodymus J. B. davė remdamasis minimų taisyklių 24 punktu, o 2019-11-23 vykusioje medžioklėje ieškovui R. K. neleido dalyvauti remdamasis minimų taisyklių 25 punktu.
7.7. Ieškovo reakcija į duomenų pagal pareikalavimus negavimą nebuvo adekvati ir sąžininga.
7.8. Atsakovas mano, kad byloje būtų sąžininga ir teisinga teigti, jog ieškovas byloje buvo pareiškęs 8 savarankiškus reikalavimus, iš kurių teismo sprendimu patenkinti tik 3, todėl ginčo šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos buvo paskirstytos neteisingai, nukrypstant nuo CK 93 straipsnyje nustatytų taisyklių.
8. Ieškovas D. B. pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą dalyje, kurioje buvo atmesti ieškovo D. B. pareikšti reikalavimai ir skundžiamoje dalyje priimti naują sprendimą ieškovo D. B. ieškinį tenkinti: 1. įpareigoti atsakovą medžiotojų klubą „Slanka“ užtikrinti ieškovo D. B., ieškovui D. B. esant atsakovo medžiotojų klubo „Slanka“ nariu, teisę dalyvauti atsakovo Medžiotojų klubo „Slanka“ visuotiniuose narių susirinkimuose; 2. įpareigoti atsakovą medžiotojų klubą „Slanka“, ieškovui D. B. turint teisę pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus bei atsakovo medžiotojų klubo „Slanka“ vidaus tvarkos taisykles, užtikrinti ieškovo D. B. teisę medžioti atsakovo medžiotojų klubo „Slanka“ naudojamame medžioklės plotų vienete: 1. įrašyti ieškovą D. B. į atsakovo medžiotojų klubo „Slanka“ išduotus medžioklės lapus atsakovo medžiotojų klubo „Slanka“ organizuojamose medžioklėse; 2 išduoti ieškovui D. B. medžioklės lapą; priteisti ieškovui D. B. iš atsakovo medžiotojų klubo „Slanka“ visas ieškovo D. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmoje ir apeliacinėje instancijose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas, atsisakydamas patenkinti ieškovo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, sukūrė tokią situaciją, kai ieškovo teisės buvo ginamos tik formaliai, t. y. tik pripažįstant, jog jos buvo pažeistos, tačiau neužtikrinant ieškovo teisės į efektyvią ir veiksmingą jo teisių gynybos priemonę. Teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovui atlikti veiksmus, nepateikė jokių alternatyvių gynybos priemonių, kuriomis ieškovas galėtų gintis nuo atsakovo neteisėtų veiksmų. Vien ta aplinkybė, kad teismas pripažino, jog ieškovo teisės yra pažeistos iš esmės niekaip neriboja atsakovo galimybių ir toliau jas pažeidinėti, todėl, ieškovo vertinimu, jo pažeistos teisės nebuvo apgintos efektyviai ir veiksmingai, dėl ko buvo pažeista ieškovo teisė į teisingą teismą.
8.2. Teismas, manydamas, kad tam tikri ieškovo pareikšti reikalavimai turi trūkumų, turėjo pasiūlyti patikslinti pareikštus reikalavimus pagal teismo pateikiamus išaiškinimus, o to nepadaręs teismas pažeidė ieškovo teisę į efektyvią ir veiksmingą gynybos priemone bei teisę į teisingą teismą.
8.3. Teismas šioje byloje konstatavo, kad patenkinus ieškovo reikalavimus, kurių pagrindu ieškovas siekia ateityje išvengti tokių jo teisių pažeidimų, būtų nepagrįstai įsikišama į klubo, kaip asociacijos, vidinę veiklą. Ieškovas su tokiu išaiškinimu nesutinka, kadangi iš esmės pareikštais reikalavimais jis siekia, jog atsakovas nepiktnaudžiautų savo teisėmis. Jokiuose teisės aktuose nėra nustatyta asociacijos teisė pažeidinėti savo narių teises, diskriminuoti vienus asociacijos narius kitų atžvilgiu, iš esmės be teisinio pagrindo nustatyti skirtingas asociacijos narių teise, todėl patenkinus ieškovo reikalavimus įpareigoti atsakovą užtikrinti jo teises, nebūtų nepagrįstai įsikišama į klubo vidinę veiklą, asociacijos autonomiją, o kartu būtų užkertamas kelias atsakovui pažeidinėti ieškovo teises ateityje. Palikus galioti skundžiamą sprendimą, ieškovas ateityje vėl negalėtų efektyviai apginti savo teisių, kadangi vien tik pripažinimas, jog ieškovo teisės yra pažeistos, niekaip neužkerta atsakovui piktnaudžiauti savo turimomis teisėmis ateityje. Tokiu būdu ieškovas ir toliau negalėtų naudotis savo kaip klubo nario teisėmis.
8.4. Šiam ginčui yra aktualūs Vilniaus apygardos teismo pateikti medžiotojų būrelio narių teisių gynimo būdų išaiškinimai 2020 m. birželio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1409-577/2020, kurioje analogiškai kaip ir šioje civilinėje byloje buvo pareikštas reikalavimas išduoti ieškovams atsakovo asociacijos medžioklės lapus.
9. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubas „Slanka“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto visas atsakovo turėtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Apelianto pareikšto reikalavimo patenkinimas apribotų asociacijos teisę spręsti dėl naujų vidinių taisyklių nustatymo. Reikalavimo tenkinimas ne tik apribotų atsakovo teisę nustatyti tam tikras teises ir/ar pareigas apeliantui, kaip asociacijos nariui, bet ir sukurtų diskriminacines sąlygas tarp asociacijos narių.
9.2. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo šioje byloje apeliacinės instancijos teismo jau priimtuose procesiniuose sprendimuose pateiktais išaiškinimais. Apeliantas sąmoningai tapatina ieškiniu reiškiamų reikalavimų „tinkamumo“ ir jų „pagrįstumo“ sąvokas. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog ieškovo reikalavimas suformuotas tinkamai tai dar nereiškia, jog jis yra pagrįstas, ir dėl to turi būti tenkinamas. Tai visiškai skirtingi dalykai, kurių netapatumo įrodinėjimas yra tiesiog absurdiškas.
9.3. Pripažinus atsakovo veiksmus neteisėtais, turėtų būti šalinamos jų sukeltos neteisėtos pasekmės, o ne nustatomi įpareigojimai ateityje. Ir juo labiau sąlyginiai, paliekant vertinimo diskreciją antstoliui, kas būtų akivaizdžiai neteisėta. Jeigu lyginsime reikalavimus 4 ir 5, tai numeris 4 yra besąlygiškas, apribojantis bet kokią atsakovo galimybę riboti apelianto teisę dalyvauti kolegialaus valdymo organo veikloje, net jei tai nustatytų atsakovo įstatai priimti 4/5 visų narių balsų dauguma. Tuo tarpu teismo sprendimas tenkinti reikalavimą 5 būtų labai neapibrėžtas, nes jo vykdymą sąlygotų įstatymai, poįstatyminiai ir netgi lokaliniai atsakovo vidinę veikla reglamentuojantys teisės aktai.
9.4. Apeliantas įrodinėja, jog priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo jau suformuotos ginčo klausimu aktualios teismų praktikos, bet tai nėra tiesa. Susipažinus su skunde analizuojama apeliacinės instancijos teismo nutartimi akivaizdu, jog ginčų faktinės ir juridinės aplinkybės nėra tapačios. Minimoje nutartyje kalbama apie diskriminacinius požymius, kai dalies asociacijos narių teisės ribojamos nesant teisinio pagrindo, nesurašant valdymo organų sprendimų, kurstant narius. Tuo tarpu šioje byloje yra kalbama apie konkrečias ginčo situacijas, kurių metu buvo priimti individualūs sprendimai, liečiantys apelianto teises, apie atsakovo valdybos 2019-05-02 ir 2020-05-16 sprendimus, kuriais nustatyta bendra visiems asociacijos nariams taikoma medžioklės lapų išdavimo tvarką. Todėl atsakovas laikosi pozicijos, jog priimdamas sprendimą šioje byloje pirmosios instancijos teismas nuo aktualios teismų praktikos nenukrypo.
10. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas D. B. prašo jį atmesti ir priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Ieškovas, kreipdamasis į teismą, ne tik reikalavo, jog būtų pripažinta, jog ieškovo teisės buvo pažeistos, tačiau kartu ieškovas reikalavo šias teises apginti konkrečiais pareikštais reikalavimais.
10.2. Teismas įvertino atsakovo priimtų protokolų turinį.
10.3. Teismas turėjo pareigą vertinti garso įrašus, kadangi ieškovo į bylą pateiktuose garso įrašuose užfiksuotos aplinkybės yra tiesiogiai susijusios su šioje byloje nustatinėjamos aplinkybėmis ir nė vieno asmens teisė į privatų gyvenimą nebuvo pažeista. Tokiu atveju kai juridinio asmens valdymo organai nepriima jokio protokolinio rašytinio sprendimo apriboti ieškovo teises naudotis asociacijos nario teisėmis, bet de facto neleidžia šiomis teisėmis naudotis, ieškovui pateikti įrodymus apie jo pažeistas teises yra įmanoma tik tokius įrodymus surinkus ir padarant jo teisių pažeidimo faktų garso įrašus.
10.4. Atsižvelgiat į tai, kad atsakovo iškviesti liudytojai nuosekliai liudijo prieštaringas aplinkybes, nuolat keitė savo poziciją, parodymai prieštaravo garso įrašams, kurie buvo patiekti byloje, abejotina, ar teismas galėjo vertinti tokius liudytojų parodymus kitaip nei nepatikimus. Pats atsakovas nurodo, kad A. P. nepripažino dalyvavęs ieškovo įrašytame pokalbyje, nors iš pateiktų garso įrašų turinio visiškai akivaizdu, kad A. P. šiuose pokalbiuose dalyvavo, kas tik patvirtina aplinkybes, jog atsakovo iškviesti liudytojai į šią bylą nuosekliai liudijo tikrovės neatitinkančias aplinkybes, tikėtina, patys siekdami išvengti atsakovo vadovo A. P. tokio galimo jų teisių ribojimo, su kuriuo susidūrė ieškovas.
10.5. Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad ieškovo iniciatyva į bylą iškviesti liudytojai yra nepatikimi, kadangi viena liudytoja yra ieškovo žmona, o kitas liudytojas yra ieškovo draugas. Lygiai taip pat atsakovo iškviesti liudytojai yra tiesiogiai susiję su atsakovu, kadangi visi atsakovo iškviesti liudytojai yra atsakovo klubo nariai. Tokiu būdu, vadovaujantis atsakovo argumentais, lygiai dėl tų pačių priežasčių, kurios yra nurodytos atsakovo pateiktame apeliaciniame skunde, atsakovo į bylą iškviesti liudytojai yra nepatikimi, kadangi jie yra suinteresuoti šios bylos baigtimi dėl jų artimo ryšio su atsakovu.
10.6. Pagal į bylą ieškovo prašymu išreikalautus Medžioklės lapus buvo nustatyta, kad Medžioklės lapai yra išduodami tiek atsakovo valdybos nariams, tiek asmenims, kurie nėra valdybos nariai, t. y. pagal vidinę tvarką, kurią nulemia ne koks nors rašytinis atsakovo sprendimas, o atsakovo vadovas A. P. (vienasmenis valdymo organas). Be to, jokia aiški tvarka nėra žinoma, kadangi visus medžioklės lapus išduoda atsakovo vadovas A. P. savo nuožiūra. Itin kritiškai turėtų būti vertinamas atsakovų tvirtinimas, kad medžioklės lapai išduodami tik atsakovo valdybos nariams, nes pagal į bylą išreikalautus medžioklės lapus yra akivaizdu, kad daug medžioklės lapų yra išduota ne valdybos nariams bei taip pat ir medžioklių „varant“ sezono metu., t.y. atsakovas jau bylą nagrinėjant teisme pateikė ieškovui rašytinį pranešimą, kad medžioklių sezono „varant“ metu medžioklės lapai pavieniams medžiotojams medžioti kitais būdais yra neišduodami, o į bylą išreikalavus medžioklė lapus, paaiškėjo, kad yra išduodami. Ieškovas negalėjo ne tik gauti medžioklės lapo, bet ir nebuvo įrašomas į medžioklės lapą jam atvykus į atsakovo organizuojamas medžiokles, tokiu būdu ieškovui užkertant kelią bet kokiu būdu medžioti. Todėl įpareigojimas įrašyti ieškovą į atsakovo organizuojamų medžioklių medžioklės lapus, vadovaujantis įstatymų nustatyta tvarka (turint teisę pagal įstatymą ieškovui medžioti) ir pagal vidaus tvarką yra teisėtas ir pagrįstas reikalavimas bei būdas užtikrinti ieškovo teises.
10.7. Prieš kreipiantis į teismą su ieškiniu apginti ieškovo pažeistą teisę naudotis visomis atsakovo asociacijos teikiamomis paslaugomis, ieškovas pateikė atsakovui tris prašymus dėl informacijos apie tai, kaip ieškovas galėtų įgyvendinti savo kaip asociacijos nario teises, pateikimo, tačiau atsakovas į šiuos prašymus jokio atsakymo nepateikė. Net jei iš tiesų atsakovas ieškovo prašymų nebūtų gavęs, bet kokiu atveju atsakovas, būdamas juridiniu asmeniu, privalo organizuoti savo veiklą tokiu būdu, kad siuntos siunčiamos jo buveinės adresu būtų tinkamai įteikiamos.
10.8. Visos šios bylos nagrinėjimo metu ieškovas iš esmės reiškė tuos pačius reikalavimus, kurių patikslinimai reikalavimų esmės nepakeitė, t. y. ieškovas visos bylos nagrinėjimo metu reikalavo apginti jo, kaip klubo nario, pažeidinėjamas teises naudotis visomis atsakovo asociacijos nario teisėmis. Tik atsižvelgdamas į apeliacinės instancijos teismo išaiškinimus, ieškovas patikslino savo pareikštus reikalavimus, kuriais jis papildomai prašė pripažinti, kad tam tikros ieškovo teisės yra pažeistos, tačiau ieškovo pareikštų reikalavimų esmė nepasikeitė. Atsakovas be pagrindo ir dirbtinai išskaido ieškovo pareikštus reikalavimus į atskirus savarankiškus reikalavimus, kaip nesusijusius su kitais pareikštais ieškinio reikalavimais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Byloje sprendžiamas Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ieškovo ir atsakovo pateiktų apeliacinių skundų pagrindu.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
13. Ieškovas D. B. yra atsakovo Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ narys, kuris 2017 m. kovo 25 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimu, patvirtinus 2016 m. lapkričio 22 d. klubo valdybos nutarimą, buvo pašalintas iš klubo narių, tačiau Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. sausio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-76-471/2018 buvo panaikinti klubo „Slanka“ visuotinio narių susirinkimo nutarimai dėl jo pašalinimo iš medžiotojų klubo narių, teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. vasario 23 d.
14. Ieškovas byloje teigia, kad atsakovas, nepateikdamas ieškovui į 2018 m. birželio 29 d., 2018 m. liepos 9 d., 2018 m. rugpjūčio 10 d. prašymus pateikti informaciją apie teisės medžioti atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete įgyvendinimą, pažeidė ieškovo kaip asociacijos nario teisę gauti informaciją; atsakovas, neįrašydamas ieškovo į atsakovo medžioklės lapus ir neleidęs medžioti 2019 m. liepos 19 d. ir 2019 m. lapkričio 23 d. atsakovo organizuotose medžioklėse, pažeidė ieškovo kaip atsakovo asociacijos nario teises; atsakovas, neleidęs ieškovui dalyvauti atsakovo visuotiniuose narių susirinkimuose 2019 m. balandžio 13 d. ir 2018 m. kovo 10 d., pažeidė ieškovo kaip atsakovo asociacijos nario teises. Ieškovas byloje prašo įpareigoti atsakovą: užtikrinti ieškovo, jam esant atsakovo nariu, teisę dalyvauti atsakovo visuotiniuose narių susirinkimuose; ieškovui turint teisę pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus bei atsakovo vidaus tvarkos taisykles užtikrinti ieškovo teisę medžioti atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete: įrašyti ieškovą į atsakovo išduotus medžioklės lapus atsakovo organizuojamose medžioklėse, išduoti ieškovui medžioklės lapą.
Dėl naujų įrodymų
15. Atsakovas Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubas „Slanka“ prašo priimti naują įrodymą – 2020-12-23 medžioklės lapo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją. Nurodo, kad įrodymas buvo sudarytas jau po apeliacinių skundų pateikimo šioje byloje. Pažymi, kad naujas įrodymas įrodo, kad ieškovui teisė medžioti klube nėra niekaip ribojama ar varžoma, diskriminuojant jį kitų asociacijos narių atžvilgiu. Ieškovas, jam suteikus galimybę pasisakyti dėl atsakovo pateiktų įrodymų, 2021 m. balandžio 12 d. pateikė rašytinius paaiškinimus bei naujus įrodymus: Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ 2020-05-16 d. valdybos posėdžio protokolą bei susirašinėjimą dėl galimybės jam medžioti.
16. CPK 314 straipsnyje nustatytas reglamentavimas neleidžia apeliacinės instancijos teisme priimti naujų įrodymų, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl CPK 314 straipsnio normoje nustatytų ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui išlygų pasisako, kad teismas spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
17. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ginčo pobūdį ir byloje sprendžiamus klausimus, įvertinusi tai, kad priėmė atsakovo Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ pateiktą naują įrodymą (2020-12-23 medžioklės lapo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją) bei suteikė teisę dėl jo pasisakyti ieškovui, priima ieškovo 2021 m. balandžio 12 d. rašytinius paaiškinimus bei naujus įrodymus, kadangi jie reikšmingi ieškinio reikalavimų pagrįstumui įvertinti.
Dėl ieškovo ieškinio reikalavimų suformulavimo
18. Atsakovas Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubas „Slanka“ teigia, kad ieškovas D. B. pareiškė teismui reikalavimus, kurių patenkinimas teismo procesiniu sprendimu nesukuria absoliučiai jokių materialinių teisinių pasekmių, t. y. negina ieškovo teisių nei vienu iš CK 1.138 str. nustatytų būdų. Mano, kad ieškovui neprašant teismo priteisti galimai neteisėtais atsakovo veiksmais padarytos žalos ar nuostolių atlyginimą, arba atkurti tariamai pažeistas teises bet kokiu kitu materialine teisine prasme apčiuopiamu būdu, kad ir įpareigojant pateikti reikalautą informaciją ar dokumentus, sprendimu ieškovo teisės faktiškai nebuvo apgintos/atkurtos.
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. tik suinteresuotas asmuo sprendžia, ar kreiptis į teismą dėl pažeistų civilinių teisių gynimo, ir tik jis turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynybos būdą bei nustatyti bylos nagrinėjimo dalyką. Asmuo, nutaręs kreiptis į teismą pažeistai ar ginčijamai teisei ar įstatyme saugomam interesui apginti (CPK 5 straipsnis), ieškinyje privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis įrodinėja pažeistą teisę, ir suformuluoti reikalavimą, kokias pažeistas teises ir kokiu būdu prašo apginti.
20. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija) ir Konstitucija įtvirtina vieną iš svarbiausių civilinio proceso principų – teisminės gynybos prieinamumo principą. Asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę jas ginti teisme. Tačiau asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su pareiga ją įgyvendinti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Šios tvarkos nesilaikymas gali lemti besikreipiančiam asmeniui nepalankius padarinius.
21. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra pabrėžiama, kad gali būti taikomi įvairūs teisės kreiptis į teismą ribojimai. Šie ribojimai neturi suvaržyti asmens teisės kreiptis į teismą taip, kad būtų pažeista pati tokios teisės esmė. Taikomas ribojimas neatitiks Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jeigu juo nebus siekiama teisėto tikslo ir nebus pagrįsto proporcingumo ryšio tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (EŽTT 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13; 2017 m. vasario 16 d. sprendimas byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06).
22. Civilinių teisių gynimo būdai išvardyti CK 1.138 straipsnyje (teisių pripažinimas, buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkūrimas, kelio užkirtimas teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudimas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieškinys), priteisimas įvykdyti pareigą natūra; teisinio santykio nutraukimas arba pakeitimas, žalos išieškojimas, pripažinimas negaliojančiais valstybės ar savivaldybių institucijų arba pareigūnų aktus, prieštaraujančius įstatymams, šio kodekso 1.3 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais, kiti įstatymų numatyti būdai). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad CK 1.137 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į teisminę gynybą, nėra absoliuti. CK 1.138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiame straipsnyje nurodytais ir kitais įstatymų nustatytais būdais. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą įvertinti, ar ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas atitinka įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, be kita ko, ar toks būdas gali būti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju, ar egzistuoja alternatyvūs teisių gynybos būdai, ar įstatyme neįtvirtinta konkretaus teisių gynybos būdo taikymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019 18 punktą). Pažymėtina, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).
23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).
24. Išdėstant ieškinio dalyką turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Be to, ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis). Civilinių teisių gynimo būdai nustatyti materialiosios teisės normose, kurios reguliuoja konkretų teisinį santykį, ir asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, gali prašyti teismo taikyti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatymuose nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo ir ieškovas gynimo būdus ar būdą gali pasirinkti savo nuožiūra bei suformuluoti savo ieškinio reikalavimą (reikalavimus).
25. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas, kreipdamasis į teismą, ne tik reikalavo, kad būtų pripažinta, jog ieškovo teisės buvo pažeistos, tačiau kartu ieškovas reikalavo šias teises apginti konkrečiais pareikštais reikalavimais, t. y.: 1) užtikrinti ieškovo, jam esant atsakovo nariu, teisę dalyvauti atsakovo visuotiniuose narių susirinkimuose; 2) ieškovui turint teisę pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus bei atsakovo vidaus tvarkos taisykles užtikrinti ieškovo teisę medžioti atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete: įrašyti ieškovą į atsakovo išduotus medžioklės lapus atsakovo organizuojamose medžioklėse, išduoti ieškovui medžioklės lapą. Taigi, ieškinio reikalavimai aptartu aspektu yra tinkamai suformuluoti.
26. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu pripažino, kad ieškovo teisės buvo pažeistos, tačiau ieškinio reikalavimus dėl šių teisių gynimo (užtikrinti ieškovo, jam esant atsakovo nariu, teisę dalyvauti atsakovo visuotiniuose narių susirinkimuose; ieškovui turint teisę pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus bei atsakovo vidaus tvarkos taisykles užtikrinti ieškovo teisę medžioti atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete: įrašyti ieškovą į atsakovo išduotus medžioklės lapus atsakovo organizuojamose medžioklėse, išduoti ieškovui medžioklės lapą) atmetė. Esant tokioms aplinkybėms, susiklostė faktinė situacija, kai priimtas teismo sprendimas reiškia tik fakto pripažinimą, tačiau neapgina pažeistos teisės ir nesukuria teisinių pasekmių. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2008-10-13 nutartis Nr. 3K-3-485/2008; 2013-04-19 nutartis Nr. 3K-3-241/2013; 2013-09-25 nutartis Nr. 3K-3-453/2013). Taigi, ieškinio dalis dėl ieškovo teisių pažeidimo pripažinimo negali būti savarankišku reikalavimu, t. y. šie ieškinio reikalavimai yra betarpiškai susiję su ieškinio reikalavimais ieškinyje nurodytu būdu apginti ieškovo pažeistas teises. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismui tenkinus ieškinio reikalavimus dėl pažeistų teisių pripažinimo, turėjo būti tenkinami ieškinio reikalavimai dėl ieškovo teisių gynimo būdo. Pažymėtina, kad aptartu aspektu atskirai vertinant kiekvieną ieškinio reikalavimo dėl teisių pažeidimo pripažinimo pagrįstumą, sutinkant su teismo sprendimo argumentais, papildomai pasisakoma nebebus.
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos atveju ieškovas nereiškia reikalavimų panaikinti konkrečius atsakovo valdymo organo sprendimus, neprašė atlyginti žalą, todėl atsakovas nepagrįstai remiasi tokių reikalavimų ieškinio senaties terminais, kadangi jie nagrinėjamo ginčo atveju negali būti taikomi.
Dėl reikalavimų pripažinti ieškovo teisių pažeidimus
28. Atsakovė savo apeliaciniame skunde teigia, kad ieškinio reikalavimai pripažinti, kad buvo pažeista jo teisė medžioti klubo organizuojamose medžioklėse 2019 m. liepos 19 d. ir 2019 m. lapkričio 23 d., teisė dalyvauti klubo veikloje – klubo visuotiniuose susirinkimuose, vykusiuose 2018 m. kovo 10 d. ir 2019 m. balandžio 13 d., ir teisė gauti informaciją apie klubo veiklą, yra nepagrįsti.
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje pirmosios instancijos teismas aptarė visas šių reikalavimų pagrįstumui įvertinimui reikšmingas faktines bylos aplinkybes: iš Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ narių, dalyvavusių 2018 m. kovo 10 d. klubo eiliniame visuotiniame susirinkime, sąrašo matyti, kad ieškovas D. B. buvo tame sąraše, į susirinkimą atvyko, ką patvirtina jo parašas (sąraše Nr. 10); 2018 m. kovo 10 d. klubo „Slanka“ protokole nurodyta, kad susirinkimo pradžioje pirmininkas pagarsina 2016 m. kovo 19 d. priimtą sprendimą – klubo narys, nemokantis 1 metus nario mokesčio, laikomas pasitraukusiu iš klubo; D. B. patvirtino nemokės 2017 m. nario mokesčio, nes taip patarė advokatas, ir paliko susirinkimą; iš Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ narių, dalyvavusių 2019 m. balandžio 13 d. klubo visuotiniame susirinkime, sąrašo matyti, kad ieškovas D. B. buvo įrašytas narių sąraše, į susirinkimą atvyko, yra jo parašas (sąraše Nr. 31); 2019 m. balandžio 13 d. klubo „Slanka“ susirinkimo protokole nurodyta, kad klubo nariai, vadovaudamiesi anksčiau priimtais nutarimais, pasiūlė skolininkams susimokėti visus įsiskolinimus, skolingi klubo nariai nesusimokėjo, daugumos klubo narių sprendimu nutarta neleisti skolininkams balsuoti susirinkime, iš susirinkimo išėjo trys nariai, tarp jų ir D. B..
30. Byloje nustatyta, kad ieškovas D. B. 2017 m. kovo 25 d. visuotinio narių susirinkime, patvirtinus 2016 m. lapkričio 22 d. klubo valdybos nutarimą, buvo pašalintas iš klubo narių, jo pašalinimas pripažintas neteisėtu tik 2018 m. sausio 23 d. teismo sprendimu, kuris įsiteisėjo 2018 m. vasario 23 d. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovas nesinaudojo klubo „Slanka“ narystės teikiamomis galimybėmis 2017 metais, nedalyvavo būrelio organizuojamose medžioklėse, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad dėl nustatytų aplinkybių už šį laikotarpį jis neprivalo mokėti, kas reiškia ir tai, kad jam negali būti taikomos tokio mokesčio nesumokėjimo pasekmės.
31. 2014 m. balandžio 12 d. klubo „Slanka“ visuotinio narių susirinkimo protokole nutarta pritarti medžioklės ir balsavimo teisių suspendavimui skolininkams iki pilno skolų padengimo. Byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas būtų atsisakęs kokias nors įmokas klubui, išskyrus nario mokestį už 2017 metus. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas įmokų nevengia, nes 2019 m. balandžio 16 d. pavedimu jis kartu su sutuoktine klubui už namelio statybą pervedė 800 Eur. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos duomenys ir darė pagrįstą išvadą, jog atsakovas, be teisėto pagrindo neleido ieškovui dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose klubo narių susirinkimuose, vykusiuose 2018 m. kovo 10 d. ir 2019 m. balandžio 13 d., dėl ko buvo pažeistos ieškovo teisės dalyvauti klubo veikloje.
32. Ieškovas byloje įrodinėjo, kad atsakovas nepagrįstai neįrašė jo į medžioklės lapus ir neleido medžioti 2019 m. liepos 19 d. ir 2019 m. lapkričio 23 d. atsakovo organizuotose medžioklėse. Pažymėjo, kad 2019 m. lapkričio 23 d. jis atvyko kartu su varovu, tačiau klubo nariai iš jo akivaizdžiai tyčiojosi, vadindami juokdariu, medžioklės vadovas nurodė, kad jo į medžioklės lapą niekas nerašys.
33. Byloje pateiktame Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ valdybos posėdžio, vykusio 2019 m. gegužės 2 d., protokole užfiksuotas klubo valdybos sprendimas, kad į medžioklės lapus neregistruojami – neįrašomi medžiotojai, jeigu: a) pažeidinėja klubo įstatus ir medžiotojų garbės kodeksą; b) nepagrįstai šmeižia klubą ar bylinėjasi su klubu teismuose; c) neadekvačiai elgiasi medžioklių metu, sukeldamas pavojų sau ir visiems aplinkiniams; d) nevykdo visuotinio susirinkimo ir klubo valdybos sprendimų, e) neklauso medžioklės vadovo nurodymų, f) yra klubo skolininkas ar nesumokėjęs nario mokesčio.
34. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus bylos duomenis, sprendė, jog ieškovui nepagrįstai buvo neleidžiama dalyvauti klubo organizuojamose medžioklėse 2019 m. liepos 19 d. ir 2019 m. lapkričio 23 d. Atsakovas nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi garso įrašais; neobjektyviai vertino liudytojų parodymus; 2019-07-19 ir 2019-11-23 vykusių medžioklių metu nebuvo atribota atsakovo, kaip asociacijos, ir medžioklėms vadovavusių medžioklės vadovų teisinė atsakomybė.
35. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visų byloje apklaustų liudytojų parodymus, juos savo skundžiamame sprendime aptarė. Liudytoja J. B. (ieškovo žmona) nurodė, kad 2019 m. liepos 19 d. jos vyrui buvo neleista medžioti nes jis skolingas klubui; liudytojas S. P. nurodė, kad su D. B. buvo atvykęs į klubo „Slanka“ organizuojamą medžioklę varant, juos pamatę medžiotojai ėmė švilpti, sakė važiuokit namo; A. P., kuris tą dieną pildė medžioklės lapą, D. B. neįrašė, girdėjo sakant „ko atvažiavote kaip juokdariai“, R. K. taip pat liepė važiuoti namo, D. B. atsakęs jam „tu man nevadovauk“. Teisėjų kolegija pažymi, kad susiklosčiusi faktinė situacija, kad ieškovas buvo atvykęs į vietą, kur rinkosi klubo nariai 2019 m. liepos 19 d. medžioklei, kad teisme ieškovas gina savo teisę medžioti, nesudaro pagrindo abejoti minėtų liudytojų parodymais, nes ieškovas nemedžiojo, o tuo tarpu atsakovo pozicija, kad ieškovas, atvykęs, net neprašė būti įrašomas į medžioklės lapą, prieštarauja vidutiniškai protingo ir apdairaus asmens elgesiui. Sutinkina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog liudytojos J. B. pozicija, kad ji, nors ir buvo įrašyta į medžioklės lapą, medžioti atsisakė, nes jos sutuoktiniui nebuvo leista joje dalyvauti, laikytina įtikima. Taigi, teismas neturėjo pagrindo nesiremti minėtų liudytojų parodymais, kadangi nenustatyta objektyvių aplinkybių, dėl kurių teismas neturėtų jais vadovautis.
36. Atsakovas teigia, kad teismas neatsižvelgė į ieškovą ir J. B. bei S. P. tarpusavio santykius, kad tai yra sutuoktinė ir draugas, kurie net neabejotinai nori palaikyti ieškovą, ir dėl to negali būti laikomi patikimais įrodymų šaltiniais. Teigia, kad bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai, asociacijos nariai, R. K., Z. M., D. J., P. K., neturėjo absoliučiai jokio suinteresuotumo bylos baigtimi.
37. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje liudytojais apklaustų asmenų parodymus. Pažymėtina, kad teismas skundžiamame sprendime aptarė atsakovės nurodytų liudytojų parodymus ir įvertino jų nurodytas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojų parodymus teismas vertina visos bylos duomenų kontekste, todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje apklaustų liudytojų parodymus.
38. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakove, kad teismas nepagrįstai rėmėsi garso įrašais. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).
39. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla (CPK 180 straipsnis), koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, skiria nevienodą tiesioginių ir netiesioginių įrodymų reikšmę. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017, 9 punktas).
40. Kasacinio teismo pažymėta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017, 40 punktas; 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017, 26 punktas). Tam tikro fakto buvimas ar nebuvimas gali būti įrodinėjamas ir netiesioginiais įrodymais, tačiau šie netiesioginiai įrodymai turi būti patvirtinami pirminiais faktų šaltiniais, atspindėti faktinę būklę ir su visuma kitų bylos aplinkybių leisti daryti išvadą.
41. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 177 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią įrodinėjimo priemonėmis gali būti nuotraukos, vaizdo bei garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų. Apie tai, ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. P. v. J. M., bylos Nr. 3K-3-136/2004; 2006 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. T. v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-271/2006; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. G., J. P. v. A. M. M., bylos Nr. 3K-302/2010; kt.).
42. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ieškovo į bylą pateiktais dviem garso įrašais, kuriais jis byloje įrodinėjo aplinkybes, dėl kurių jam nebuvo leista dalyvauti 2019 m. liepos 19 d. ir 2019 m. lapkričio 23 d. medžioklėse. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovo pateikti įrašai daryti viešoje vietoje, jose nėra užfiksuota jokių asmenų asmeninio gyvenimo aplinkybių, įrašuose užfiksuoti pasisakymai yra aiškiai suprantami, išklausius jų, aišku, kokioje situacijoje įrašai padaryti, apie ką juose kalbama, todėl jie laikytini tinkamais įrodymais šioje byloje. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovu, kad tokiu atveju, kai juridinio asmens valdymo organai nepriima jokio protokolinio rašytinio sprendimo apriboti ieškovo teises naudotis asociacijos nario teisėmis, bet de facto neleidžia šiomis teisėmis naudotis, ieškovui pateikti įrodymus apie jo pažeistas teises yra įmanoma tik tokius įrodymus surinkus ir padarant jo teisių pažeidimo faktų garso įrašus.
43. Byloje pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybę, jog iš atsakovo atstovo A. P. paaiškinimų, liudytojų D. J., Z. M., R. K. parodymų nustatyta, kad ieškovui neleista dalyvauti 2019 m. lapkričio 23 d. klubo organizuojamoje medžioklėje šios medžioklės vadovo R. K. sprendimu, ieškovui nepaklusus medžioklės vadovui. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas byloje neįrodė, kad ieškovas būtų pažeidęs teisėtus medžioklės vadovo nurodymus, Medžioklės įstatymą ar Medžioklės taisykles. Byloje pirmosios instancijos teismas aiškiai pasisakė dėl ieškovo pasakytų žodžių „tu man nevadovausi“ vertinimo, pažymėjo, kad antrame įraše, pateiktame ieškovo, girdisi, kad ieškovas šiuos žodžius pasakė po to, kai jo atžvilgiu buvo išsakyta akivaizdi klubo narių nuostata – neleisti ieškovui medžioti, ir pagrįstai darė išvadą, kad tokiame kontekste išsakyti žodžiai negali būti laikomi nepaklusimu medžioklės vadovo nurodymui, juolab, kad medžioklė dar nebuvo prasidėjusi, nebuvo duodami jokie tiesioginiai nurodymai medžiotojams, kaip jie turėtų elgtis medžioklės metu. Įvertinus visas aplinkybes pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2019 m. lapkričio 23 d. vykusioje medžioklėje ieškovui nebuvo leista dalyvauti todėl, kad yra pareiškęs ieškinį klubui. Atsakovė leistinais įrodymais šios teismo išvados nepaneigė. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, 2019 m. gegužės 2 d. valdybos nutarimai negali būti taikomi ieškovui, nes jie priimti po to, kai ieškovas jau buvo iškėlęs bylą prieš atsakovą teisme (2018 m. lapkričio 2 d.).
44. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas be teisėto pagrindo neleido ieškovui dalyvauti klubo „Slanka“ organizuojamose medžioklėse 2019 m. liepos 19 d. ir 2019 m. lapkričio 23 d., tuo pažeidė ieškovo teisę dalyvauti klubo veikloje. Atsakovas šios teismo išvados leistinais įrodymais nenuginčijo apeliacinės instancijos teisme.
45. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė remdamasis vien garso įrašais ir kelių ieškovui palankių liudytojų parodymais, kad teismas nesivadovavo protokolų turiniu. Pažymėtina, kad teismas vertino priežastis, dėl kurių ieškovui nebuvo leista naudotis savo, kaip klubo nario, teisėmis ir balsuoti susirinkimuose, vadovaudamasis visuotinių Klubo narių susirinkimų protokolų turiniu. Pirmosios instancijos teismas įvertino, ar ieškovas buvo skolingas atsakovui dienomis, kuriomis vyko visuotiniai klubo narių susirinkimai.
46. Byloje pirmosios instancijos teismas detaliai pasisakė dėl ieškovo atsakovui siųstų laiškų. Ieškovo interesais advokatas 2018 m. birželio 29 d., 2018 m. liepos 7 d. prašymais kreipėsi į atsakovą dėl informacijos suteikimo. Antrame prašyme atsakovui buvo nurodyta, kad ieškovas ketina kreiptis į teismą. Byloje teismas rėmėsi AB Lietuvos pašto 2019 m. vasario 6 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad 2018 m. birželio 29 d. registruotoji korespondencijos siunta, adresuota Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubui „Slanka“, įteikta klubo nariui V. M., 2018 m. rugpjūčio 10 d. siunta 2018 m. rugpjūčio 14 d. įteikta buhalterei R. V., 2018 m. liepos 9 d. siunta, nepavykus jos įteikti gavėjui, grąžinta siuntėjui. Taip pat nustatyta, kad atsakovas pripažįsta, jog klubo narys V. M. gavo klubui siųstą ieškovo 2018 m. birželio 29 d. prašymą, tačiau į jį jokio atsakymo klubas nepateikė, nes ieškovo prašymas pasimetė, pakartotinai siųstų prašymų negavo. Byloje pirmosios instancijos teismas aptarė šiam aspektui aktualų įstatyminį reglamentavimą, pagrįstai nustatė, kad atsakovo, kaip juridinio asmens, pareiga yra užtikrinti, kad jam bus įteikiami laiškai jo buveinės adresu Tytuvėnai, Taikos g. 2. Taigi, nepateikęs atsakymų į ieškovo laiškus, atsakovas pažeidė ieškovo teises, numatytas Asociacijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 1, 2, 3 punktuose, klubo „Slanka“ įstatų 4.1 punktuose. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog ieškovas, nesulaukęs atsakymų į jo pateiktus raštus, kreipėsi į teismą, nelaikytina nesąžiningu ieškovo elgesiu ir yra nulemta paties atsakovo neveikimo.
47. Atsakovė teigia, kad teismas turėjo atriboti atsakovo, kaip asociacijos ir medžioklių vadovų, kaip medžioklės renginio organizatorių, teisinę atsakomybę, kadangi jie veikė visiškai skirtingų teisės aktų pagrindu. Atsakovo santykius su asociacijos nariais reglamentuoja Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas, įstatai ir lokaliniai teisės aktai. Sutiktina, kad 2019-07-19 ir 2019-11-23 medžioklėms vadovavę A. P. ir R. K. vadovavosi Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymu Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“. 2019-07-19 medžioklės vadovas privalomus nurodymus J. B. davė remdamasis minimų taisyklių 24 punktu, o 2019-11-23 vykusioje medžioklėje ieškovui R. K. neleido dalyvauti remdamasis minimų taisyklių 25 punktu. Tačiau šios aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinio skundo.
Dėl reikalavimų įpareigoti atsakovą užtikrinti ieškovo teises.
48. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimai įpareigoti atsakovą užtikrinti ieškovo teisę dalyvauti atsakovo visuotiniuose narių susirinkimuose, užtikrinti teisę medžioti atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete, t. y. įrašyti ieškovą į atsakovo išduotus medžioklės lapus atsakovo organizuojamose medžioklėse, išduoti ieškovui medžioklės lapą, yra nukreipti į ateitį, siekiant išvengti jo galimų teisių pažeidimų, o ne pašalinti esamus, faktiškai tai reikalavimas patvirtinti tokias teises, kurias suteikia narystė klube „Slanka“. Teismo vertinimu, įpareigojimas klubą laikytis įstatymų, įstatų nuostatų, prieštarauja protingumo kriterijams. Taip pat teismas nurodė, kad įpareigojimas į ateitį reikštų kišimąsi į klubo veiklą.
49. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo prašomas taikyti jo teisių gynimo būdas yra netinkamas. Pažymėtina, kad byloje konstatuoti atsakovo Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ padaryti ieškovo D. B., kaip asociacijos nario teisių pažeidimai įrodo, kad jo teisės realiai buvo apribotos, o ieškinio tikslas yra ne formalus nustatytų pažeidimų užfiksavimas teismo sprendime, o realus ieškovo teisių gynimo užtikrinimas, t. y. įpareigojant atsakovą be teisėto pagrindo neriboti jo teisių. Nors sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo prašomas jo teisių gynimo būdas (įpareigojimas atsakovą užtikrinti, kad jis laikytųsi jam ir taip teisės aktais nustatytų įpareigojimų) gali būti laikomas pertekliniu, tačiau įvertinus konfliktinius šalių santykius, faktą, kad atsakovas neigia padarytus ieškovo kaip asociacijos nario teisių pažeidimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju ieškovo pasirinktas jo teisių gynimo būdas laikytinas tinkamu, kadangi kitais įstatyme numatytais būdais jis negali jų apginti. Kaip teisingai nurodo ieškovas, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1409-577/2020 paliko pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovas įpareigotas netrukdyti ieškovams dalyvauti medžiotojų klubo organizuojamose kolektyvinėse, individualiose medžioklėse bei išduoti jiems medžioklės lapus, nepakeistą. Taigi, tokio pobūdžio klubo nario gynimo būdas yra taikomas teismų praktikoje.
50. Atsakovas teigia, kad ieškovo ieškiniu prašomi taikyti įpareigojimai atsakovui apribotų asociacijos teisę spręsti dėl naujų vidinių taisyklių nustatymo, kad reikalavimo tenkinimas ne tik apribotų atsakovo teisę nustatyti tam tikras teises ir/ar pareigas apeliantui, kaip asociacijos nariui, bet ir sukurtų diskriminacines sąlygas tarp asociacijos narių. Teisėjų kolegija šiuos atsakovo argumentus laiko nepagrįstais, kadangi ieškovo reikalavimai reiškia ne kokių nors išskirtinių teisių ieškovui sudarymą, o įpareigojimą laikytis jau ir taip teisės aktais nustatytų reikalavimų. Kaip teisingai nurodo ieškovas, jokiuose teisės aktuose nėra nustatyta asociacijos teisė pažeidinėti savo narių teises, diskriminuoti vienus asociacijos narius kitų atžvilgiu, be teisinio pagrindo nustatyti skirtingas asociacijos narių teises, todėl patenkinus ieškovo reikalavimus įpareigoti atsakovą užtikrinti jo teises, nebūtų nepagrįstai įsikišama į klubo vidinę veiklą, asociacijos autonomiją, o kartu būtų užkertamas kelias atsakovui pažeidinėti ieškovo teises ateityje. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija iš dalies pakeičia Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį tenkina visiškai, t. y. įpareigoja atsakovą Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubą „Slanka“ užtikrinti ieškovo, jam esant atsakovo nariu, teisę dalyvauti atsakovo visuotiniuose narių susirinkimuose; ieškovui turint teisę pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus bei atsakovo vidaus tvarkos taisykles užtikrinti ieškovo teisę medžioti atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete: įrašyti ieškovą į atsakovo išduotus medžioklės lapus atsakovo organizuojamose medžioklėse, išduoti ieškovui medžioklės lapą.
51. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1409-577/2020 konstatavo, kad pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258, 2.5 punktą medžioklės lapas - dokumentas, kuriuo medžioklės plotų naudotojas leidžia jame nurodytam medžiotojui medžioti arba medžioklės vadovui organizuoti medžioklę nurodytuose medžioklės plotuose nurodytu laikotarpiu. Pagal šių taisyklių 24 punktą, kai medžioklėje dalyvauja daugiau kaip vienas medžiotojas, medžioklei turi vadovauti medžioklės vadovas, kurį paskiria medžioklės lapą išduodantis medžioklės plotų naudotojas (juridinio asmens atveju - juridinio asmens vadovas arba jo įgaliotas asmuo). Šios nuostatos (formuluotė „ naudotojas leidžia“), taip pat teisės aktais įtvirtinta asociacijų veikimo laisvė, suponuoja išvadą, kad įstatymų leidėjas nustatė medžioklės plotų naudotojui diskreciją nuspręsti, kam išduoti medžioklės lapus (nustatyti tvarką).
52. Nagrinėjamos bylos atveju nėra nustatytos aiškios tvarkos medžioklės lapų išdavimo tvarkos. Byloje atsakovas neįrodė, kad medžioklės lapai būtų išduodami išimtinai vien atsakovės valdybos nariams. Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus, kad byloje nustatyta, jog ieškovas negalėjo ne tik gauti medžioklės lapo, bet ir nebuvo įrašomas į medžioklės lapą jam atvykus į atsakovo organizuojamas medžiokles, tokiu būdu ieškovui užkertant kelią bet kokiu būdu medžioti, t. y. naudotis savo kaip atsakovo nario teisėmis, įpareigojimas įrašyti ieškovą į atsakovo organizuojamų medžioklių medžioklės lapus, vadovaujantis įstatymų nustatyta tvarka (turint teisę pagal įstatymą ieškovui medžioti) ir pagal vidaus tvarką, teisėjų kolegijos vertinimu, sutinkant su ieškovo argumentais, yra teisėtas ir pagrįstas reikalavimas bei būdas kaip užtikrinti ieškovo teises.
53. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovas pateikė naują įrodymą – 2020-12-23 medžioklės lapo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją. Iš šio įrodymo matyti, kad ieškovui buvo suteikta teisė medžioti. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad įvertinus faktą, jog atsakovas nepripažįsta ieškovo atžvilgiu padarytų pažeidimų, ieškovui neatsisakius savo apeliacinio skundo reikalavimų, šis įrodymas nesudaro pagrindo netenkinti ieškovo ieškinio reikalavimų, kadangi, įvertinus visos bylos eigą ir šalių procesinį elgesį, neatmetama galimybė, kad toks leidimas ieškovui medžioti nereiškia, jog po civilinės bylos išnagrinėjimo ieškovo teisės nebebus ribojamos. Pažymėtina, kad iš ieškovo 2021-04-12 rašytinių paaiškinimų bei pridėtų naujų įrodymų (Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ 2020-05-16 d. valdybos posėdžio protokolo bei susirašinėjimo dėl galimybės jam medžioti) matyti, jog aplinkybė, kad atsakovas ieškovui suteikė galimybę medžioti, yra galimai susijusi tik su siekiu gauti jam palankų teismo procesinį sprendimą, kadangi iš naujai ieškovo pateiktų susirašinėjimų matyti, kad ieškovas kreipiasi į atsakovą pagal nustatytą tvarką su prašymais jį įrašyti į medžioklės lapus bei prašant pranešti, kada yra rengiamos medžioklės, tačiau dažnai jokio atsakomo ieškovas nesulaukia. Šie duomenys tik patvirtina, kad teismui nenustačius įpareigojimo atsakovui užtikrinti ieškovo teisę medžioti, dėl konfliktinių bylos šalių santykių ateityje neišvengiamai vėl kiltų nauji teisminiai ginčai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
54. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
55. Pakeitus Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį tenkinus visiškai, keičiamos pirmosios instancijos teisme šalių paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ieškovo D. B. naudai iš atsakovo Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubas „Slanka“ priteisiant 8 014,98 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (jos neviršija minėtose rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių) bei 150 Eur žyminio mokesčio, iš viso – 8164,98 Eur.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
56. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
57. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
58. Apeliacinės instancijos teisme tenkinus ieškovo apeliacinį skundą ir atmetus atsakovo apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovo naudai. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme pagrindė 811,89 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (jos neviršija minėtose rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių) bei 150 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą, todėl iš viso ieškovo naudai iš atsakovo priteisiamos 961,89 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubas „Slanka“, nepateikdamas D. B. informacijos apie klubo veiklą pagal 2018 m. birželio 29 d., 2018 m. liepos 9 d., 2018 m. rugpjūčio 10 d. prašymus pateikti informaciją, pažeidė D. B., asociacijos nario, teisę gauti informaciją; pripažinta, kad Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubas „Slanka“, neįrašydamas D. B. į klubo medžioklės lapus ir neleisdamas medžioti 2019 m. liepos 19 d. ir 2019 m. lapkričio 23 d. klubo organizuotose medžioklėse, pažeidė D. B., asociacijos nario, teises; pripažinta, kad Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubas „Slanka“, neleisdamas D. B. dalyvauti visuotiniuose narių susirinkimuose 2019 m. balandžio 13 d. ir 2018 m. kovo 10 d., pažeidė D. B., asociacijos nario, teises, palikti nepakeistą.
Likusią Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimo dalį pakeisti.
Ieškinį tenkinti visiškai.
Įpareigoti atsakovą Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubą „Slanka“ užtikrinti ieškovo D. B., jam esant atsakovo nariu, teisę dalyvauti atsakovo visuotiniuose narių susirinkimuose; ieškovui turint teisę pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus bei atsakovo vidaus tvarkos taisykles užtikrinti ieškovo teisę medžioti atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete: įrašyti ieškovą į atsakovo išduotus medžioklės lapus atsakovo organizuojamose medžioklėse, išduoti ieškovui medžioklės lapą.
Priteisti ieškovui D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ (juridinio asmens kodas 191536133) 8164,98 Eur (aštuonių tūkstančių šimto šešiasdešimt keturių eurų 98 centų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti ieškovui D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo Tytuvėnų medžiotojų ir žvejų klubo „Slanka“ (juridinio asmens kodas 191536133) 961,89 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt vieno euro 89 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Rasa Bartašienė
Birutė Simonaitienė
Vilija Valantienė