Baudžiamosios bylos Nr. 1-311-805/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56139-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.14; 1.1.9.2; 1.1.9.8;

1.2.25.4.2.6; 2.12.1.3; 2.12.1.4

(S)

PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S  Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 7 d.

Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rūtos Šipkauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbęs UAB „Greitstata“ montuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1997 m. sausio 15 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 2 dalį;

2) 1999 m. liepos 13 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį;

3) 2001 m. sausio 11 d. Trakų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį;

4) 2003 m. balandžio 7 d. Trakų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 3 dalį;

5) 2003 m. lapkričio 5 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį;

6) 2013 m. lapkričio 15 d. Prienų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį galutine 30 parų arešto bausme;

7) 2017 m. liepos 7 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį galutine bausme – 38 MGL dydžio bauda, uždraudžiant naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 1 metams;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, padarymu.

Teismas

n u s t a t ė :

kaltinamasis S. M. 2017 m. spalio 28 d. apie 22.30 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo V. A. IĮ „Alekva“ priklausančią, G. M. lizinguojamą motorinę transporto priemonę – keturratį ATV 150cc, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,59 promilės etilo alkoholio. Tokie S. M. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, požymius.

Iš kaltinamojo S. M. apklausos protokolo (b. l. 66-67, 72) matyti, kad jis kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino ir paaiškino, kad prieš du mėnesius motina G. M. pagal lizingo sutartį Kaišiadorių mieste nupirko keturratį, kurio markės neatsimena. Keturračio neužregistravo, neapdraudė bei neatliko privalomosios techninės pažiūros. Kai pirko sakė, jog tokiam keturračiui šie veiksmai nereikalingi, tačiau juo gali važinėti tik jam priklausančiuose laukuose. 2017 m. spalio 28 d. vakare susitarė su draugu, kad pas jį atvažiuos pasikalbėti. Pas draugą išgėrė 200 gramų degtinės ir tris litrus alaus. Pasivaišinus alkoholiniais gėrimasi nusprendė, kad laikas važiuoti į namus. Atsisėdo ant keturračio ir važiavo link namų (duomenys neskelbtini) gatve. Jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie alkoholio kiekio matuokliu jam nustatė 2,10 promilių neblaivumą ir surašė administracinį protokolą dėl privalomų dokumentų neturėjimo, dėl vairavimo be teisių ir nedėvint šalmo. Kad vairavo keturratį būdamas neblaivus gailisi, ateityje prižada daugiau būdamas apsvaigęs nuo alkoholio nevairuoti jokios transporto priemonės. Metų laikotarpyje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to,  kad vairavo neblaivus, jam buvo skirta piniginė bauda.

Liudytoja G. M. parodė (b. l. 29-30), kad 2017 m. rugsėjo 2 d. sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl tikslinės paskolos – vartojimo kredito įsigyjant keturratį ATV 150cc, už kurį išsimokėtinai įsipareigojo sumokėti per 3 metus visą keturračio kainą 1 490 Eur. Už keturratį įmokėjusi dvi ar tris įmokas. Keturratį pirko sūnui S. naudojimui, laikė kaime garaže, nes pati gyvena bute. Nežino ar kuris iš trijų jos sūnų juo naudojosi. Jai priklausančio keturračio užvedimo raktelius buvo davusi sūnui S. M., todėl iš garažo pasiimti keturratį galėjo bet kuris sūnus. 2017 m. spalio mėnesio pabaigoje sūnus S. M. prisipažino, kad jis, būdamas girtas, važiavo keturračiu ir jį sulaikė policijos pareigūnai, kurie paėmė keturratį. Nežinojo, kad S. M. ims keturratį ir juo naudosis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Jeigu būtų žinojusi ir mačiusi, būtų neleidusi juo naudotis. Prašo gražinti keturratį, kadangi jis yra brangus, už jį dar nesumokėjusi įmokų.

Liudytojas J. A. parodė (b. l. 34-35), kad 2017 m. spalio 28 d. apie 22.30 val. patruliuojant ir važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve pastebėjo atvažiuojantį keturratį motociklą. Motociklo vairuotojas buvo be motociklininko šalmo. Motociklininkas pažeidė Kelių eismo taisyklių 204 punkto reikalavimus, todėl jį sustabdė. Vairuotojas prisistatė S. M., tačiau nepateikė vairuotojo pažymėjimo, keturračio motociklo registracijos dokumentų, motociklas buvo be valstybinio numerio ženklo. Bendraujant su S. M. nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl jam buvo pasiūlyta pasitikrinti girtumą ir nustatė 2,10 promilių girtumą. Vairuotojas su rodmenimis sutiko. Pasitikrinus VĮ ,,Regitra’’ duomenų bazėje nustatė, kad vairuotojas teisės vairuoti transporto priemonės neturi, todėl jį pristatė į VšĮ Prienų ligoninę atlikti medicininę apžiūrą ir kraujo mėginiui paimti. Keturratis motociklas pristatytas į Prienų rajono policijos komisariato saugomą aikštelę.

Be kaltinamojo S. M., liudytojų G. M., J. A. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, patvirtina ir kiti baudžiamosios bylos faktiniai duomenys:

2017 m. spalio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 6-7), kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Prie pastato, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), stovi motorinė transporto priemonė – keturratis, kuris yra dešinėje pusėje ant važiuojamosios kelio dalies, prie kelio ženklo sankryža (duoti kelią). Ant keturračio priekinės ir galinės dalių ar šono nematyti jokio užrašo, pagal kurį galima būtų identifikuoti jo markę. Keturratis pristatytas į Alytaus apskrities VPK Prienų rajono policijos komisariato saugojimo aikštelę, esančią Prienuose, F. Martišiaus g. 1;

2017 m. lapkričio 17 d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (b. l. 18-26), kuriuo G. M. savanoriškai pateikė keturračio ATV 150cc įsigijo dokumentus pagal kuriuos matyti, kad keturratis ATV 150cc yra išsimokėtinai įsigytas 2017 m. rugsėjo 2 d. už 1 490,00 Eur iš V. A. įmonės „Alekva“ pagal tikslinės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini);

2017 m. lapkričio 17 d. pakvitavimas (b. l. 11) patvirtina, jog keturratis  ATV 150cc ir du jo užvedimo rakteliai grąžinti G. M.;

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 11231/2017(01) (b. l. 17) konstatuota, kad S. M. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,59 promilės etilo alkoholio.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų. Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos akivaizdu, kad S. M. 2017 m. spalio 28 d., apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo V. A. IĮ „Alekva“ priklausančią, G. M. lizinguojamą motorinę transporto priemonę – keturratį ATV 150cc, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,59 promilės etilo alkoholio. Tokiais veiksmais S. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už S. M. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Pranešime, kurį pasirašė kaltinamais, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis S. M. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio, prašė paskirtą baudą išdėstyti mokant dalimis per 10 mėnesių (b. l. 76-78, 80).

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). S. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo S. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau jo elgesys laikytinas šiurkščiu, nes jis suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, tuo sukeldamas grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių, kitų asmenų bei jų turto saugumui bei aplinkai. Bylos duomenimis kaltinamasis S. M. praeityje teistas keletą kartų, paskutinį kartą Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį galutine bausme – 38 MGL dydžio bauda, uždraudžiant naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 1 metams (b. l. 54-56), eilę kartų baustas administracine tvarka, visi pažeidimai padaryti esant neblaiviam, vieną kartą baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (b. l. 50-53). Nors prokurorės pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo išdavimo nurodyta, kad kaltinamasis dirbantis, tačiau teismo iniciatyva patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenis nustatyta, kad kaltinamasis niekur nedirba, psichiatro ir narkologo įskaitoje neįrašytas (b. l. 44). Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, spręstina, kad prokurorės siūloma bausmės rūšis – bauda, kuri teismo nesaisto, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, nėra tinkama bausmės rūšis nebe pirmą kartą teisiamam asmeniui atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis bei teismo pirmiau aptartas aplinkybes.

Prokurorė, vadovaujantis BK 68 straipsniu, prašo kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę dvejiems metams. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y., kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis.

Pagal padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai kraujyje nustatytas mažiausiai 2,59 promilės girtumas, S. M. praeityje vieną kartą baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, 2017 m. liepos 7 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje situacijoje vertinant tai, kad iš anksčiau taikytų poveikio priemonių kaltinamasis išvadų nepadarė ir savo elgesio teigiama linkme nepakeitė, baudžiamosios poveikio priemonės terminą tikslinga paskirti ilgesnį nei siūlomas vidurkis. S. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, nustatant maksimalų įstatymo numatytą šios priemonės taikymo terminą – 3 metus, kas yra proporcinga ir adekvatu padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumui ir, teismo manymu, atitinka bausmės paskirčiai, numatytai BK 41 straipsnyje (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Toks terminas nustatytinas siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, vairavo V. A. IĮ „Alekva“ priklausančią, G. M. lizinguojamą motorinę transporto priemonę – keturratį ATV 150cc, kurį pasiėmė be turto savininko žinios ir leidimo. Taigi, nors vairuotas keturratis ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės S. M. objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas keturratis lakytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. S. M. veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus neabejotina, kad S. M. vairuoto keturračio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas. Tačiau, kadangi transporto priemonė, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, (b. l. 20-22), kuriam nebuvo žinoma apie transporto priemonės panaudojimą nusikaltimui padaryti, ji turi ekonominę vertę, todėl, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nagrinėjamu atveju konfiskuojama keturračio vertę atitinkanti pinigų suma – 1 490,00 Eur. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio  21 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-436-211/2017), nes

Pagal BK 641 straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 641 straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamsis S. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio pagrindu buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. spalio 28 d. 23.00 val. iki 2017 m. spalio 29 d. 11.49 val. (b. l. 59-60, 62), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65, 66 straipsniai).

S. M., vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 74-75).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a  (į s a k o) :

S. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. M. paskirti galutinę 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais į bausmės laiką S. M. įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. spalio 28 d. 23.00 val. iki 2017 m. spalio 29 d. 11.49 val., t. y. 1 parą, ją prilyginant 1 arešto parai.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo momento.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, S. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – trejiems metams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimi, iš S. M. išieškoti konfiskuotino turto – keturračio ATV 150cc, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 490,00 Eur.

S. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Baudžiamojo įsakymo nuorašą išsiųsti S. M., G. M. ir VĮ „Regitra“.

Išaiškinti S. M., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                                                                                 Loreta Radzevičienė