Baudžiamoji byla Nr. 1A-388/2009
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.1, 1.2.23.3
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. spalio 8 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,
teisėjų: Rūtos Mickevičienės, Jono Algimanto Venckaus,
sekretoriaujant Rasai Maldanytei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Karčinskui,
gynėjui advokatui Adomui Liutvinskui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Z. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. Z. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų, BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dešimčiai metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
V. Z. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ir laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių, kurių bendra masė 41 499,04 g, ir šią narkotinę medžiagą, įpakuotą į 43 vienetus plastikinių pakuočių, sudėtų dvejuose lagaminuose nuo 2007-07-07, 17 val., neteisėtai laikė ir gabeno su savimi iš Antverpeno miesto Belgijoje į Vilnių Latvijos firmai „S“ priklausančio keleivinio autobuso NEOPLAN N 122 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vykstančio maršrutu Londonas – Ryga, bagažo skyriuje iki 2007-07-08, apie 15.34 val., kai Kalvarijos pasienio praleidimo punkte – Salaperaugio k., Marijampolės r. buvo sulaikytas muitinės pareigūnų.
Be to, V. Z. nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo 2007-07-08, apie 15.34 val., vykdamas jau minėtu autobusu nustatytu maršrutu iš Lenkijos Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną - Kalvarijos pasienio praleidimo punktą - Salaperaugio k., Marijampolės r., dvejuose lagaminuose, esančiuose autobuso bagažo skyriuje gabeno narkotines medžiagas - kanapes ir jų dalis, kurių masė yra 41 499,04 g.
Nuteistojo V. Z. gynėjas A. Liutvinskas apeliaciniu skundu prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendį kaip nepagrįstą ir neteisėtą bei priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad byloje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog V. Z. turėjo sumanymą atgabenti į Lietuvą narkotines medžiagas, teismo nuosprendis pagrįstas tik spėjimais ir prielaidomis, dėl ko turi būti daroma išvada, jog teismas bylą išnagrinėjo šališkai ir V. Z. netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Apeliantas skunde nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl V. Z. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Apelianto teigimu, teismo išvada, jog V. Z. padarė minėtą nusikaltimą, yra nepagrįsta, nes neatitinka bylos duomenimis nustatytų aplinkybių. Teismo nurodyti netiesiogiai įrodymai, taip pat V. Z. elgesys (pasienio kontrolės punkte patikrinimo metu neprisipažino, kad gabena lagaminus, jaudinosi, stovėjo išbalęs), paaiškinimai, kodėl jis vyko į Amsterdamą ir sutiko prižiūrėti merginos duotos lagaminus, kurie, teismo nuomone, buvo neįtikinami, dar neleidžia daryti išvados, jog V. Z. yra kaltas dėl šio jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Jų nepakanka V. Z. kaltei pagrįsti. Byloje kaip liudytojai apklausti Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai, kurių parodymais teismas rėmėsi darydamas išvadą, jog V. Z. jaudinosi, nenurodė jokių išskirtinių V. Z. jaudinimosi požymių. Vieni pareigūnai nurodė, kad patikrinimo metu V. Z. atrodė ramus, kiti, jog neatkreipė dėmesio. Esant tokioms aplinkybėms, teismo išvada, jog nėra pagrindo netikėti Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų parodymais, kadangi nė vienas V. Z. nepažinojo, neturėjo tikslo apkalbėti, pareigūnai dirbo savo darbą, o V. Z. savo elgesiu atkreipė dėmesį, negali būti pripažinta pakankama V. Z. tyčiai nustatyti. Minėti liudytojai tik konstatavo faktą, jog dviejuose lagaminuose buvo paketai, ir tai, kad V. Z. nurodė, jog šie lagaminai ne jo. Jokių kitų aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą dėl V. Z. tyčios ar bent žinojimo, kas tuose lagaminuose yra, liudytojai nenurodė. Be to, apelianto nuomone, ši teismo išvada yra ir perteklinė, nes liudytojai V. Z. nei apkalbėjo, nei davė šį kaltinančius parodymus. Liudytojo A. I. parodymai dėl vienkartinės informacijos ir pastarojo tolesni veiksmai informuojant Muitinės kriminalinės tarnybos direktorių, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Operatyvinės veiklos skyrių, apelianto įsitikinimu, taip pat negali būti vertinami kaip V. Z. kaltės įrodymai, nes byloje nėra jokių duomenų iš minėtų institucijų nei apie tokių dokumentų registraciją, nei apie jų pagrindu atliktus kitus veiksmus ir tų veiksmų rezultatus.
Apeliantas teigia, kad tokie rezultatai galėjo paaiškėti tik nustačius tikrąjį lagaminų savininką Vilniuje. Be to, apelianto nuomone, yra pagrindas abejoti ir liudytojo A. I. parodymų apie vienkartinę informaciją patikimumu, nes kriminalinės tarnybos pareigūnų veiksmai nebuvo nukreipti nustatyti asmenį ar asmenis, kurie laukė lagaminų Vilniuje. Nei Muitinės kriminalinė tarnyba, nei kitos tarnybos neturėjo jokių duomenų, jog V. Z. užsiima neteisėta narkotinių medžiagų apyvarta. Pagal bylos duomenis taip pat nustatyta, kad V. Z. nebuvo prisilietęs prie lagaminuose buvusių prekių. Jokių narkotinių medžiagų pėdsakų nei ant V. Z. drabužių, nei ant rankų (ar kur kitur), kaip ir V. Z. pirštų pėdsakų ant kanapių paketų, nerasta. Be šių aplinkybių, leidžiančių abejoti apygardos teismo padarytomis išvadomis dėl V. Z. kaltės, apelianto nuomone, yra ir autobuso vairuotojo bei stiuardesės nurodyta aplinkybė, jog kiekvieno keleivio turimas ir kraunamas bagažas į bagažo skyrių ir žymimas lipdukais biliete ir ant bagažo, jie bešeimininkių lagaminų, nepatikrinę jų turinio, negabena, bei lipdukų buvimas ant lagaminų. Apeliantas skunde laikosi pozicijos, jog visos šios jo paminėtos aplinkybės rodo (nors teismas ir konstatavo priešingai), jog bylos duomenys neįrodo, kad V. Z. žinojo, kas yra lagaminuose, ir tyčia gabeno į Lietuvą narkotines medžiagas, o teismas, pripažindamas V. Z. kaltu, vadovavosi objektyvaus pakaltinamumo principu. Teismo nurodytos aplinkybės, jog V. Z. dėl gyvenimiškos patirties turėjo suprasti, jog lagaminuose yra labai didelis kiekis narkotinių medžiagų – kanapių, dar nėra tos aplinkybės, kurios atskleistų tyčios turinį, kurią būtina nustatyti, norint asmenį pripažinti kaltu. Vien teismo daroma nuoroda į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimą Nr. 37 dar negali būti pagrindas taikyti V. Z. baudžiamąjį įstatymą ir šį nuteisti. Todėl, esant tokioms aplinkybės, apelianto nuomone, negalima sutikti ir su teismo išvada, jog nuosprendyje pateikiamas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.
Apeliantas skunde taip pat ginčija ir teismo sprendimą V. Z. pripažinti kaltu pagal BK 199 straipsnio 2 dalį. Apeliantas nesupranta, kodėl teismas, pripažinęs V. Z. kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad šis neteisėtai gabeno narkotines medžiagas, papildomai šią veiką (gabenimą) vertino, taikydamas BK 199 straipsnio 2 dalį. Byloje nėra nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, jog V. Z. padarė BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistojo gynėjas prašo tenkinti apeliacinį skundą, prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo V. Z. gynėjo A. Liutvinsko apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistojo V. Z. gynėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, jog nuosprendyje V. Z. kaltės įrodymais pripažinti duomenys, kurie kiekvienas atskirai ar visi kartu paėmus, palieka abejonių nuteistojo kalte, yra visiškai nepagrįsti ir atmetami. Savo abejones ir teiginius apeliantas išdėstė vertindamas įrodymus fragmentiškai ir atsietai vieną nuo kito ir savaip interpretuodamas teismo nuosprendyje išdėstytą įrodymų analizę. Tačiau iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas visiškai neginčija remiantis liudytojų A. I. (t. 3, b. l. 30), R. J. (t. 3, b. l. 28-29), G. B. (t. 3, b. l. 30-31), V. G. (t. 3, b. l. 31-32), J. Ž. (t. 3, b. l. 50-52), V. V. (t. 3, b. l. 77-78), J. T. (t. 3, b. l. 85-87) parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 13-32) teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, jog 2007 m. liepos 8 d., apie 15 val. 30 min., Kalvarijos pasienio praleidimo punkte patikrinimui buvo sustabdytas keleivinis autobusas NEOPLAN Nr. 122, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vykstantis maršrutu Londonas - Ryga. Patikrinimo metu apie 17 val. 10 min. autobuso bagažo skyroje buvo aptikti du lagaminai, paženklinti bendrovės E bagažo identifikaciniais numeriais 068512 ir 068513, kuriuose rasta narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių, kurių bendroji masė 41 499,04 g (41,499,04 kg), įpakuotų į 43 vienetus plastikinių pakuočių. Pagal bagažo identifikacinius numerius 068512 ir 068513 nustatyta, kad abu lagaminai su narkotine medžiaga priklausė V. Z., kuris į minėtą autobusą įlipo Antverpeno mieste, Belgijoje, 2007 m. liepos 7 d. apie 17 val., turėdamas vardinį bilietą kartu vyko į Vilnių. Vienok, apelianto nuomone, nuosprendyje išdėstytais įrodymais liko nepaneigta V. Z. versija, kad jis minėtus lagaminus gabeno į Lietuvą atsitiktinai nepažįstamos merginos prašymu, ir nežinodamas, jog juose narkotinė medžiaga – kanapės ir jų dalys. Iš tikrųjų, baudžiamoji atsakomybė už kontrabandą narkotinių medžiagų pagal BK 199 straipsnio 2 dalį iškyla, jeigu veika padaroma tiesiogine tyčia. Nors V. Z. dėl jam inkriminuotų veikų kaltu neprisipažino, tačiau subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais ir kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir remiantis byloje surinkta ir teisiamajame posėdyje išnagrinėta bylos medžiaga, t. y. objektyviais bylos duomenimis. Šioje byloje teismas visapusiškai atskleidė nusikalstamos veikos požymius ir V. Z. kaltės turinį, visus įrodymus vertindamas pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, nustatančią, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių ištyrimu. Teismas turėjo atsižvelgti ir atsižvelgė į tai, kad V. Z. nuo pat aptikimo pasienyje lagaminų su narkotinėmis medžiagomis, stengėsi išvengti baudžiamosios atsakomybės, paneigti tikrus faktus, arba juos aiškinti taip, kaip pačiam naudinga. Nustatydamas V. Z. nusikalstamo sumanymo turinį teismas pagrįstai aiškinosi jo dinamiką visos nusikalstamos veikos metu. Teismas nepažeidė BPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir nenutolo nuo jų taikymo teismo praktikoje, kuomet vertindamas įrodymus vadovavosi ne tik įstatymais, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis Teismų praktika Nr. 27, 386 psl., 3.8.1 punktas). Nė vienas iš skunde nurodytų argumentų, apsvarsčius kiekvieną iš jų atskirai, neleidžia daryti išvados apie V. Z. nekaltumą. Prašymas panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti išteisinamąjį yra netenkintinas. Visų pirma, skunde nepakankamai teisingai nurodytos teismo nustatytos faktinės aplinkybės. Apeliantas teigia, kad bylos duomenimis nustatyta tik tai, kad lagaminuose, kuriuos kelionės metu iki Vilniaus sutiko prižiūrėti V. Z., buvo narkotinė medžiaga – kanapės. Tačiau teismas ištyrė ir atmetė tokią versiją. Nors vėlgi skunde pabrėžtinai kartojama, kad V. Z. veiksmai tarsi buvo nukreipti bešeimininkiams lagaminams prižiūrėti, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad V. Z. įvykio metu neatrodė ir nesielgė taip, jog būtų tik prižiūrintis bešeimininkius lagaminus. Priešingai nei teigia skunde apeliantas, jis suvokė, kad neteisėtai per Lietuvos Respublikos sieną gabena narkotines medžiagas ir nori taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Iš liudytojo A. I. parodymų matyti, kad muitinės kriminalinė tarnybos Narkotikų kontrolės skyriuje buvo gauta informacija, jog V. Z. gali išvykti į Olandiją ar Belgiją ir iš ten atgabenti narkotinių medžiagų. Atlikus šio asmens valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenų bazėje esančios informacijos apie asmenį ir transporto priemonių vykimą analizę, buvo nustatyta, kad V. Z. nuo 2006 m. sausio 1 d. lėktuvu vyko šešis kartus į Amsterdamą ir vieną kartą į Belgiją, iš kur dažniausiai per dvi paras sugrįždavo autobusu. Todėl buvo nuspręsta V. Z. įtraukti į Valstybės sienos apsaugos duomenų bazę, kad būtų atlikta asmens ir jo daiktų kontrolė jam vykstant per valstybės sieną ir tokiu būdu patikrinti turimą informaciją (t. 3, b. l. 30). Šio liudytojo parodymus patvirtina 2007 m. balandžio 5 d. tarnybinis pranešimas apie gautą informaciją dėl V. Z. veiklos (t. 1, b. l. 11), valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenys (t. 2, b. l. 128-130). Pažymima, kad pranešimas apie gautą informaciją dėl galimos V. Z. neteisėtos veiklos buvo surašytas iki įvykio prieš tris mėnesius. Todėl apeliacinio skundo argumentai, jog liudytojo A. I. parodymų nepatvirtina jokia operatyvinė medžiaga, prieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms. Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju V. Z. iš Lietuvos 2007 m. liepos 6 d. išskridęs lėktuvu į Amsterdamą, jau sekančią dieną iš Belgijos autobusu su dviem lagaminais narkotinių medžiagų vyko atgal į Vilnių. Iš liudytojų R. J., V. V. parodymų matyti, kad 2007 m. liepos 8 d. Kalvarijų pasienio punkte tikrinant bagažus, V. Z. sakė, kad neturi lagaminų, netgi po to, autobuso vairuotojui atnešus vardinį V. Z. bilietą, iš kurio buvo matyti, kad autobuso bagažo skyriuje jis gabena du lagaminus (sutapo lipdukų ant bilieto ir lagaminų numeriai), stiuardesei (liudytojai J. T.) patvirtinus, kad tie du lagaminai priklauso V. Z. pagal identifikacinius lipdukus ir keleivių sąrašą, V. Z. ir toliau neigė, kad lagaminai priklauso jam. Pažymima, kad nei patikrinimo metu, nei prieš įsėdant į autobusą, V. Z. nesakė muitininkams ar vairuotojui, kad tie du lagaminai yra bešeimininkiai, o jis tik juos prižiūri. Pažymima ir tai, kad liudytojas G. B. (autobuso vairuotojas) ir liudytoja J. T. parodė, kad jiems atvykus į Vilniaus autobuso stotį, niekas net nesiteiravo dėl asmens ar bagažo iš Antverpeno. Vėliau V. Z. parašė paaiškinimą ir jame jau iškėlė naują versiją, nurodydamas, kad jam nusipirkus bilietą, prie kasos jį užkalbino apie 20-ties metų lietuvė ir pasiūlė už 50 eurų atlygį paimti jos du lagaminus ir parvežti į Vilnių, kur jį pasitiks jos vaikinas ir dar atsilygins 50-čia eurų (t. 2, b. l. 69). Šią versiją po to dar papildė, kai 2007 m. liepos 9 d. buvo apklaustas kaip įtariamasis, parodydamas, kad mergina sakė, jog lagaminuose yra jos asmeniniai daiktai (drabužiai), kurie jai nereikalingi, ir jis sutiko tuos du lagaminus pargabenti (t. 2, b. l. 86). Liudytojas V. V. parodė, kad V. Z. įvykio metu buvo pasimetęs, muistėsi ir iš to buvo galima manyti, jog jis suvokė, kad netikėtai įkliuvo į pareigūnų akiratį. Liudytojas R. J. parodė, kad jis nematė, jog V. Z. buvo išsigandęs ar kažkaip tai šaltai reagavęs į visą tą reikalą. Tačiau dėl to pripažinti pagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kuriuose teigiama, kad šių liudytojų parodymai apie V. Z. elgesį įvykio metu yra prieštaringi, nėra pagrindo. Liudytojas R. J. parodė, kad nestebėjo V. Z. būsenos sulaikymo metu. Gi iš V. V. parodymų matyti, kad jis V. Z. elgesį stebėjo ir apibūdino. Liudytojų parodymai apie tai, kaip atrodė V. Z. pareigūnams sustabdžius autobusą ir pradėjus tikrinti visų keleivių bagažus, nėra vieninteliai lemiami duomenys, iš kurių teismas padarė išvadą apie V. Z. kaltumą. Teismas, vertindamas nuteistojo parodymų neatitikimą kitiems įrodymams, prieštaravimus, įvertino kaip reikšmingus ir pagrįstai atsižvelgė į tai, kad V. Z. suinteresuotas jam palankia bylos baigtimi. Nuosprendis pagrįstas įrodymais, kurie ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje. Jie išdėstyti nuosekliai, atskleidžiant jų tarpusavio ryšį, iš jų analizės logiškai išplaukia V. Z. kaltė ir kitos nusikalstamai veikai kvalifikuoti ir bausmei paskirti reikšmingos aplinkybės. Yra susiklosčiusi teismų praktika, kad šaunamųjų ginklų, sprogmenų, sprogstamųjų, radioaktyviųjų nuodingųjų ir stipriai veikiančių narkotinių, psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų (prekursorių) neteisėtas gaminimas, įgijimas, laikymas, nešiojimas, gabenimas per Lietuvos teritoriją, realizavimas ir neteisėtas jų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną (kontrabanda) kvalifikuojama kaip BK 199 straipsnio 2 dalies ir BK 253, 256, 259, 260, 266, 267 straipsnių sutaptis. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad šioje byloje teismas nepagrįstai taikė BK 260 straipsnio 3 dalies ir 199 straipsnio 2 dalies sutaptį, nepripažįstamas teisingu. Be to, BPK 7 straipsnio 10 punkte taip pat numatyta, kad už nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis (259 - 269 straipsniai) asmenys atsako pagal šį kodeksą, nesvarbu kokia jų pilietybė ir gyvenamoji vieta, bei tai, ar už padarytą veiką baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos įstatymus, kai padaro nusikaltimus, už kuriuos numatyta tarptautinių sutarčių pagrindu. Taigi, patikrinus bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo naikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
nuteistojo V. Z. gynėjo Adomo Liutvinsko apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkė Regina Gaudutienė
Teisėjai Rūta Mickevičienė
Jonas Algimantas Venckus