Civilinė byla Nr. e2-470-896/2022
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00302-2021-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.1.7.6; 3.1.18.3
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 22 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Tomas Romeika,
sekretoriaujant Ramunei Marcinkevičienei,
dalyvaujant ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovams advokatams J. Š., M. N.,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sotėja“ atstovams – direktorei A. J., advokatui S. B. ir advokato padėjėjai J. L.,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Maistulis“ atstovui advokatui K. J.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Sotėja“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Maistulis“ dėl nuostolių atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašo (2022 m. kovo 30 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo dydžio padidinimo): 1) priteisti solidariai iš atsakovių 91 580,10 Eur žalą, arba priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sotėja“ 46 185,33 Eur žalą, o iš UAB „Maistulis“ 45 394,77 Eur žalą; 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad ieškovės atžvilgiu buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės – pirkimo procedūrų sustabdymas iki bylose bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas (toliau - LAP), dėl ko ieškovė negalėjo numatytu laiku užbaigti to paties pirkimo Nr. 383771 „Maisto produktų (žuvies) pirkimas Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo įstaigoms, kuriose mokiniai mokomi pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas“ (Centralizuotas pirkimas) procedūrų.
2018 m. gegužės 30 d. ieškovei paskelbus Centralizuotą pirkimą dėl maisto produktų – žuvies – pirkimo, kone iš karto atsakovės inicijavo civilines bylas, kuriose pradėjo ginčyti ieškovės centralizuotai vykdomų pirkimų sąlygas, o šiose bylose pareikštų reikalavimų užtikrinimui atsakovės prašė taikyti LAP – stabdyti vykdomas Centralizuoto pirkimo procedūras. 2018 m. birželio 27 d., t. y. likus 7 dienoms iki pasiūlymų Centralizuotame pirkime pateikimo termino pabaigos, atsakovės UAB „Sotėja“ inicijuotoje byloje buvo pritaikytos LAP. Išnagrinėjęs bylą 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Kauno apygardos teismas atmetė atsakovės UAB „Sotėja“ pareikštą ieškinį, o Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi atmetė atsakovės UAB „Sotėja“ apeliacinį skundą ir paliko galioti nepakeistą pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą. LAP nustojo galioti 2018 m. lapkričio 20 d. Pasibaigus bylai, ir ieškovei atnaujinus Centralizuoto pirkimo procedūras, 2018 m. gruodžio 5 d. buvo pateikti tiekėjų (įskaitant ir atsakovių) pasiūlymai. Tačiau Centralizuotas pirkimas negalėjo būti tęsiamas, nes netrukus atsakovė UAB „Maistulis“ inicijavo kitą civilinę bylą, kvestionuodama to paties Centralizuoto pirkimo sąlygų teisėtumą. Šioje byloje taip pat paprašyta taikyti LAP – sustabdyti Centralizuoto pirkimo procedūras. 2019 m. vasario 18 d. sprendimu Kauno apygardos teismas pilna apimtimi atmetė atsakovės UAB „Maistulis“ ieškinį. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi atmetė atsakovės UAB „Maistulis“ apeliacinį skundą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą. LAP nustojo galioti 2019 m. gegužės 9 d.
Ieškovė atskiraisiais skundais skundė LAP abiejose bylose, nurodydama kokios neigiamos pasekmės kils, jei LAP nebus panaikintos ir Centralizuoto pirkimo procedūros nebus atnaujintos. Dėl bylose atsakovių prašymu taikytų LAP 2018 m. gegužės 30 d. paskelbtos Centralizuoto pirkimo procedūros buvo atnaujintos ir preliminari sutartis su laimėjusiais tiekėjais sudaryta tik 2019 m. birželio 25 d. Dėl pritaikytų LAP maisto produktai – žuvis – ieškovės pavaldume esančioms Kauno miesto savivaldybės ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigoms tam tikrą laikotarpį buvo perkami už didesnę kainą. Atitinkamai, dėl LAP taikymo bylose ieškovė patyrė nuostolių, kuriuos sudaro patirtos didesnės išlaidos, t. y. skirtumas tarp kainų, už kurias maisto produktai (žuvis) buvo perkami LAP taikymo metu, ir kainų, už kurias tie patys maisto produktai (žuvis) būtų perkami, jeigu ieškovės atžvilgiu nebūtų taikytos LAP ir ieškovė būtų galėjusi numatytu laiku užbaigti Centralizuoto pirkimo procedūras bei sudaryti pirkimo sutartis su pirkimo laimėtojais. Pagal šiuos kriterijus ir buvo apskaičiuotas žalos dydis.
Atsakovių atsakomybė solidari, nes atsakovės veikė bendrai derindamos veiksmus, siekdamos, kad LAP galiotų kuo ilgiau.
Ieškovės Kauno miesto savivaldybės atstovė advokatė J. Š. teismo posėdžio, vykusio 2022 m. kovo 21 d., metu ieškinį palaikė visa apimtimi, paaiškino, kad atsakovės tiekia žuvies produktus Kauno miesto ikimokyklinėms įstaigoms. Atsakovių užimama rinkos dalis, kartu su UAB „Egilėja“ yra ženkli. Rinka tarp atsakovių buvo susiskirstyta. Atliktas Konkurencijos Tarybos tyrimas, kurio metu buvo nustatyta, kad dalyvaudami centralizuotame pirkime, buvo sudarę susitarimus – buvo susitarimas veikti tam tikru būdu ieškovės atžvilgiu. Tai susiję asmenys. UAB „Sotėja“ tiekia produktus UAB „Maistulis“ ir UAB „Egilėja“. Buhalterinę apkaitą tvarko ta pati įmonė, atstovauja tie patys advokatai, tas pats adresas. Jie derina tarpusavio veiksmus, derino ir komercinius pasiūlymus, kuriuos siuntė iš to paties I.P. adreso. Be to, derino, kuris tiekėjas atsiims pasiūlymą. Jie sudarinėjo sąlygas laimėti tam tikram tiekėjui. Atsakovių neteisėti veiksmai – pažeista pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai ir tai yra patvirtinta teismų sprendimais. Konkurencijos Tarybos patvirtinti faktai patvirtina nesąžiningumą. Šiuo atveju kaltė neturi būti nustatinėjama. Nuostoliai apskaičiuoti įvertinus, kiek be taikytų LAP būtų užtrukusi pirkimo procedūra ir visus tuos laikotarpius eliminuojant iš periodo, per kurį paskaičiuota žala. Nuostoliai neprivalo kilti LAP laikotarpiu. Esmė yra nuostoliai dėl taikytų LAP, o ne per LAP galiojusį laikotarpį. Nuostolių apskaičiavimui žuvų rūšių palyginimai neturi teisinės reikšmės. Teismų praktika suteikia teisę reikalauti kainų skirtumo. Perkami daiktai gali būti skirtingi. Be to, dėl pasikeitimų specifikacijose reikšmės teismas yra pasisakęs LAP bylose. Jie netraukė į nuostolių apskaičiavimą žuvų, kurių pirkimams negalėjo pateikti analogų. Realiai žala yra dar didesnė. Atsakovės atsiliepime pačios pripažįsta 33 000 Eur žalą. Jeigu žalos apskaičiavimo lentelėje pirkimas yra su minuso ženklu, tai reiškia, kad šis pirkimas nepateko į nuostolių apskaičiavimą. Turi būti taikoma solidari atsakovių atsakomybė, nes šiuo atveju yra subjektyvus bendrininkavimas, naudą gavo abi atsakovės. Ieškovė turi reikalavimo teisę, nes ji yra asignavimus ir viešųjų paslaugų teikimą administruojanti institucija. Jos atžvilgiu taikytos LAP. Būtent ji sudarė pirkimo sutartį veikdama pagal jai įstatymo numatytas funkcijas. Žuvies pirkimui buvo panaudotos viešosios lėšos ir tos išlaidos patiriamos per savivaldybę. Civilinėje byloje, kurioje buvo nagrinėtas analogiškas ginčas dėl Centralizuoto bulvių pirkimo, yra įsiteisėjęs sprendimas, kuris turi prejudicinę galią UAB „Sotėja“ atžvilgiu ir tai yra precedentas UAB „Maistulis“ atžvilgiu. Didesnes išlaidas, pirkdama žuvį, patyrė ieškovė. Darželius lankančių vaikų tėvams dėl brangesnės žuvies pirkimų mokestis nedidėjo (teismo posėdžio, vykusio 2022-03-21, garso įrašas, 09:33:27 - 14:43:56).
Atsakovės UAB „Sotėja“ atstovė direktorė A. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad tėvai į darželio sąskaitą sumoka tam tikrą sumą pinigų, o darželis turi griežtą biudžetą skirti maistui. Savivaldybė neskyrė daugiau lėšų nei sumokėję tėvai. Todėl savivaldybė nuostolių nepatyrė. Nežinia kodėl darželiai delsė ir nesudarė pagrindinių sutarčių. Niekas jiems nekenkė ir to proceso nestabdė. Toks pagrindinių sutarčių nesudarymas lėmė, kad žuvis buvo perkama senomis kainomis ir pagal senas sutartis. UAB „Sotėja“ tam įtakos neturėjo. Darželiai galėjo kreiptis dėl senų sutarčių nutraukimo bendru sutarimu, bet niekas nesikreipė. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymą tęstinės sutartys negali būti sudaromos žodžiu. Todėl prekės buvo nupirktos neteisėtai. UAB „Sotėja“ dėl to, kad kažkuris tiekėjas neturėjo kažkokios žuvies, įtakos neturėjo. Dalies darželių sutartys nebuvo pratęstos, pvz.: darželio „Pušaitė“ prašymas tiekėjui pratęsti sutartį. Tai negali būti laikoma, kad sutartis pratęsta, nes nepasirašyta abiejų šalių. Darželis „Pagrandukas“ pateiktas kažkoks raštas dėl pratęsimo sąlygų, tai nėra sutarties pratęsimas. Dėl techninės specifikacijos - svarbi yra žuvies rūšis. Techninė specifikacija buvo keičiama kelis kartus, susiaurinant žuvies rūšis iki lotyniškų pavadinimų. Specifikacija yra svarbi ir negalėjo būti keičiamos jo sąlygos. Be to, darželiai pirko prekes, kurios viršijo nustatytus įkainius. UAB „Sotėja“ tam neturėjo įtakos. UAB „Sotėja“ vežioja UAB „Maistulis“ prekes ir parduoda UAB „Maistulis“ prekes. Tačiau tai nėra susijusios įmonės. UAB „Sotėja“, tuo metu kai kreipėsi dėl LAP, turėjo sutartis su 7 darželiais. Skiriasi kaina ir nuo perkamo kiekio. Pirkimo sąlygose buvo nurodytas ne konkretus pirkimo kiekis, o preliminarus pirkimo kiekis (teismo posėdžio, vykusio 2022-06-29, garso įrašas, 09:42:07 - 10:47:04).
Atsakovės UAB „Sotėja“ atstovas advokatas S. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad palaiko procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir jų nekartos. Be to, nurodė, kad atsakovė yra netinkamas subjektas šioje byloje. Be to, ieškovė nėra sumokėjusi žyminio mokesčio, nes tai yra klasikinė komercinė bylą (teismo posėdžio, vykusio 2022-06-29, garso įrašas, 10:47:05 - 10:55:19).
Atsakovės UAB „Sotėja“ atstovė advokato padėjėja J. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad šiuo atveju ieškovė lygina nesulyginamus dalykus, nes skirtingų rūšių žuvys yra skirtingi produktai. Ministro įsakymo, kuriuo patvirtintas žuvų pavadinimų sąrašas paskirtis – konkretizuoti žuvų produktus (teismo posėdžio, vykusio 2022-06-29, garso įrašas, 10:55:44 - 10:57:25).
Atsakovės UAB „Maistulis“ atstovas advokatas K. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad palaiko procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir jų nekartos. Be to, nurodė, kad UAB „Maistulis“ nedalyvavo pirmoje LAP byloje, todėl solidari atsakomybė negalima. Tik trečioje specifikacijoje nurodomi preliminarūs poreikiai. Atskirajame skunde dėl LAP pati savivaldybė sakė, kad žalą patirs darželiai, todėl ieškovė šioje byloje nepatyrė žalos. Visose sutartyse su darželiais numatyta sąlyga, kad sutartys gali būti nutrauktos per 30 d. Todėl ieškovė per 30 d. nuo sprendimo įsiteisėjimo galėjo nutraukti sutartis. Taigi, liepos 25 d. nėra pagrįstas momentas, iki kurio ieškovė skaičiuoja žalą. UAB „Maistulis“ nebuvo dominuojantis rinkos dalyvis, nes pradžioje tiekė žuvį tik 21 darželiui iš 82, o po LAP taikymo sudarė sutartis tik su 3 naujais darželiais (teismo posėdžio, vykusio 2022-06-29, garso įrašas, 11:01:43 - 11:40:53).
Teismas
konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl tinkamo ieškovo
Atsakovė UAB „Sotėja“ teigia, kad Kauno miesto savivaldybės administracija yra netinkama ieškovė byloje, nes ne ji, o darželiai – Kauno mieste veikiančios 82 švietimo ir ugdymo įstaigos galėjo patirti ieškovės įrodinėjamą žalą.
Teismas su tokiais atsakovės UAB „Sotėja“ argumentais nesutinka. Civilinėse bylose, kuriose buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, iš kurių taikymo ieškovė ir kildina žalą, laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikyti ne darželių, o Kauno miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu. Be to, ieškovė yra Kauno miesto savivaldybės biudžeto asignavimo lėšomis disponuojantis asmuo. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 5 punktą savivaldybės administracijos direktorius, kuris vadovauja savivaldybės administracijai, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka administruoja savivaldybės biudžeto asignavimus ir kitus piniginius išteklius, organizuoja savivaldybės biudžeto vykdymą ir atsako už savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą, administruoja savivaldybės turtą; pagal 30 straipsnio 3 ir 4 punktus savivaldybės administracija organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės turto valdymą ir naudojimą, administruoja viešųjų paslaugų teikimą. Taigi, būtent ieškovė yra tinkamas subjektas reikšti ieškinį dėl tokios žalos atlyginimo.
Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 2 ir 3 dalys reglamentuoja, kad centrinė perkančioji organizacija – perkančioji organizacija, kuri vykdo centralizuotų viešųjų pirkimų veiklą ir gali vykdyti pagalbinę viešųjų pirkimų veiklą, o centralizuotų viešųjų pirkimų veikla yra perkančiosioms organizacijoms skirtų prekių, paslaugų ar darbų pirkimo procedūrų atlikimas arba preliminariųjų viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymas. VPĮ 82 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad perkančiosios organizacijos, išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, konsulines įstaigas ir specialiąsias misijas, privalo įsigyti prekių, paslaugų ir darbų šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu, jeigu Lietuvos Respublikoje veikiančios centrinės perkančiosios organizacijos siūlomos prekės ar paslaugos, per sukurtą dinaminę pirkimų sistemą ar sudarytą preliminariąją sutartį galimos įsigyti prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiosios organizacijos poreikius ir perkančioji organizacija negali prekių, paslaugų ar darbų įsigyti efektyvesniu būdu racionaliai naudodama tam skirtas lėšas. Perkančiosios organizacijos privalo motyvuoti savo sprendimą neatlikti pirkimo naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis ir saugoti tai patvirtinantį dokumentą kartu su kitais pirkimo dokumentais šio įstatymo 97 straipsnyje nustatyta tvarka. VPĮ 78 straipsnyje numatyta, kad perkančiosios organizacijos turi teisę sudaryti preliminariąsias sutartis tuo atveju, kai jas sudarant yra taikomos šiame įstatyme nustatytos procedūros (1 dalis). Sudarant pirkimo sutartis preliminariosios sutarties pagrindu, taikomos šiame straipsnyje nustatytos procedūros. Šios sutartys gali būti sudaromos tik tarp skelbime apie pirkimą arba kvietime patvirtinti susidomėjimą aiškiai nurodytų perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų, su kuriais sudaryta preliminarioji sutartis (2 dalis). Kai pirkimo sutartys sudaromos preliminariosios sutarties pagrindu, šalys negali daryti esminių preliminariosios sutarties sąlygų pakeitimų (3 dalis).
Kauno miesto savivaldybei priklauso švietimo ir ugdymo įstaigos, jų eksploatavimo išlaidos dengiamos iš savivaldybės biudžeto (Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis).
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų - Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimu Kauno miesto savivaldybės administracija buvo pavesta atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas vykdant viešuosius pirkimus dėl darželiams reikalingų maisto produktų įsigijimo, taigi, ieškovė atliko centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas. Savivaldybės biudžeto asignavimų faktinis valdymas yra vykdomas per Kauno miesto savivaldybės administracijos biudžetinę įstaigą „Kauno biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ (toliau - KBIBA), kuri užtikrina darželių finansinių operacijų vykdymą, teisėtumą ir finansinės atskaitomybės teisingumą. Faktinis atsiskaitymas su tiekėjais už prekes (įskaitant žuvį) taip pat vyksta per ieškovę tokiu principu: KBIBA, pagal darželių gautas maisto produktų tiekėjų PVM sąskaitas faktūras, teikia paraiškas Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl tokių sąskaitų apmokėjimo iš Kauno miesto savivaldybės administracijos specialios biudžetinės sąskaitos; Kauno miesto savivaldybės administracija, patvirtinusi KBIBA paraišką, iš Kauno miesto savivaldybės administracijos specialios biudžetinės sąskaitos perveda konkrečią paraiškoje nurodytą sumą į konkrečios Įstaigos biudžetinę sąskaitą; darželiui, gavus pinigines lėšas iš Kauno miesto savivaldybės administracijos specialios biudžetinės sąskaitos, KBIBA kartu su darželiu iš konkrečios darželio biudžetinės sąskaitos atlieka mokėjimą maisto produktų tiekėjams pagal jų išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Todėl teismas daro išvadą, kad nepriklausomai nuo to, ar faktiškai visą produktų kainą padengia darželius lankančių vaikų tėvai, lėšos, patekusios į Kauno miesto savivaldybės administracijos specialiąją biudžetinę sąskaitą, negali būti laikomos darželius lankančių tėvų ar darželių lėšomis, o yra Kauno miesto savivaldybės administracijos lėšos, kuriomis ir yra įsigyjami produktai. Todėl būtent Kauno miesto savivaldybės administracija yra subjektas, kuris galėjo sutaupyti/nesutaupyti, priklausomai nuo viešojo konkurso įgyvendinimo ir atsakovių veiksmų. Todėl atsakovių argumentai dėl netinkamo ieškovo atmestini, bei spręstina, kad ieškovė yra tinkamas subjektas reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo.
Be to, analogiškas klausimas jau buvo nagrinėtas civilinėje byloje Nr. e2A-1640-273/2020, kur apeliacine tvarka buvo nagrinėjamas ginčas tarp ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ir atsakovės UAB „Sotėja“ dėl centralizuoto bulvių pirkimo. Šioje byloje teismas sprendė, kad Kauno miesto savivaldybės administracija yra tinkamas subjektas reikšti ieškinį. Pažymėtina, kad atsakovė UAB „Sotėja“, 2020 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui buvo pateikusi kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1640-273/2020, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2021 m. sausio 13 d. nutartimi kasacinį skundą atsisakė priimti. Atkreiptinas dėmesys, jog kasacinio skundo 41-58 punktuose buvo pateikti analogiški argumentai dėl netinkamo ieškovo. Įvertintina ir tai, kad vadovaujantis CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pagrindu peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Dėl atsakovų solidarios atsakomybės
Ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašo priteisti solidariai iš atsakovių 91 580,10 Eur žalą, taigi – taikyti solidarią atsakovių atsakomybę.
CK 6.279 str. 1 d. įtvirtinta, kad bendrai padarę žalą asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Solidari deliktinė atsakomybė taikoma tada, kai keli asmenys atliko bendrus neteisėtus veiksmus ir / ar dėl šių kelių asmenų elgesio atsirado žala.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad solidarioji atsakomybė taikoma, kai pagal neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdį nustatomas bendrininkavimas siaurąja prasme (bendrininkavimas plačiąja prasme apima visus skolininkų daugeto atvejus, įskaitant ir dalinės atsakomybės). Bendrininkavimo siaurąja prasme atvejai gali būti skirstomi į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimą. Subjektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y. turėdami bendrą ketinimą sukelti žalą. Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami bendro ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas. Jokio susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus nėra. Vis dėlto kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Kadangi objektyviojo bendrininkavimo atveju kelios priežastys yra atskiros, tačiau priklausomos viena nuo kitos, tai atsižvelgiant į šią priklausomybę galima konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665-969/2015; 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016, 24 punktas).
Teismas atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes, kad laikinosios apsaugos priemonės, iš kurių taikymo ieškovė kildina žalą, bylose buvo prašomos taikyti paeiliui (Byloje 1 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nustojo galioti 2018 m. lapkričio 20 d., o laikinosios apsaugos priemonės Byloje 2 pritaikytos 2018 m. gruodžio 18 d., t.y. vos tik atnaujinus viešojo pirkimo procedūras).
Be to, abiejų atsakovių pasiūlymai obuolių ir bulvių centralizuotuose pirkimuose pateikti iš to paties IP (liet. Interneto protokolas) adreso, iš kurio buvo pateiktas ir UAB „Sotėja“ pasiūlymas žuvies Centralizuotame pirkime (ieškinio 17 priedas).
Be to, abi atsakovės, pateikdamos pasiūlymus (Ieškinio 18-I.19 priedai) siūlė labai panašias maisto produktų kainas, kurios ženkliai skiriasi nuo kitų tiekėjų siūlomų kainų. Žuvies centralizuotame pirkime siūlomos kainos tarpusavyje skiriasi vos keliais centais, pvz.: UAB „Maistulis“ 2018 m. gruodžio 5 d. pateiktame pasiūlyme jūros lydekos file (šaldyta) – 3,12 Eur, o UAB „Sotėja“ 2018 m. gruodžio 5 d. pateiktame pasiūlyme jūros lydekos file (šaldyta) – 3,18 Eur.
Be to, atsakovių maisto tvarkymo subjektų pažymėjimai išduoti nurodžius tą patį sandėlio adresą - (duomenys neskelbtini)“ (Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos svetainė: https://vmvt.lt/opendata/mtsr/index.php).
Be to, atkreiptinas dėmesys ir į atsakovių veiksmus ginčijant šio bei kitų Centralizuotų pirkimų sąlygas. Iš byloje bei Liteko esančių duomenų matyti, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1208-381/2018 paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimą, kuriuo teismas atmetė atsakovės UAB „Sotėja“ ieškinį dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos vykdyto centralizuoto bulvių pirkimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-738-236/2019 paliko nepakeistą pirmosios instancijos 2019 m. vasario 6 d. teismo sprendimą, kuriuo teismas atmetė du atsakovės UAB „Sotėja“ ieškinius dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos vykdytų kiaulienos bei jautienos ir veršienos centralizuotų viešųjų pirkimų sąlygų. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1303-236/2019 paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimą, kuriuo teismas atmetė atsakovės UAB „Maistulis“ ieškinį dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos vykdytų kiaulienos bei jautienos ir veršienos centralizuotų viešųjų pirkimų sąlygų. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-763-790/2020 paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo 2020 m. sausio 13 d. sprendimą, kuriuo teismas atmetė atsakovės UAB „Maistulis“ ieškinį dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos vykdytuose kiaulienos bei jautienos ir veršienos centralizuotuose viešuosiuose pirkimuose priimtų sprendimų panaikinimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-795-381/2020 paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo 2020 m. vasario 3 d. sprendimą, kuriuo teismas atmetė atsakovės UAB „Maistulis“ ieškinį dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimo, kuriuo tiekėjos UAB „Maistulis“ pasiūlymas vaisių, uogų ir daržovių centralizuotame viešojo pirkimo I dalyje atmestas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020 paliko nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartį bei Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimą, kuriais teismai atmetė atsakovės UAB „Sotėja“ du ieškinius dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos vykdytų paukštienos bei perdirbtų vaisių, uogų ir daržovių centralizuotų viešųjų pirkimų sąlygų nuostatų. Iš teismų sprendimuose konstatuotų faktinių aplinkybių galima spręsti apie atsakovių veiksmų derinimą tiek žuvies centralizuotame pirkime, tiek kitų produktų centralizuotuose pirkimuose. Atsakovės veikė tokiu būdu: 1) viena iš atsakovių teikia ieškinį dėl atitinkamo pirkimo sąlygų teisėtumo su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atitinkamo pirkimo procedūras iki byloje įsiteisės teismo sprendimas; 2) pirmosios instancijos teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones; 3) atitinkamam atsakovei nepalankūs Kauno apygardos teismo sprendimai (tiek dėl esmės, tiek dėl procesinių klausimų) yra tos atsakovės skundžiami apeliacinės instancijos teismui; 4) kai vienos iš atsakovių prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra panaikinamos, jau kita iš atsakovių ginčija atitinkamą pirkimą nauju pagrindu, vėlgi reiškiamame ieškinyje prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones; 5) laikinosios apsaugos priemonės pirmosios instancijos teismo vėl pritaikomos ir panaikinamos tik apeliacinės instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės.
Be to, nors sudaromas įspūdis, kad atsakovės UAB „Maistulis“ ir UAB „Sotėja“ yra tiesioginiai konkurentai Kauno miesto savivaldybės administracijos vykdomuose maisto produktų darželiams pirkimuose, jų abiejų interesus visose inicijuotose bylose prieš Kauno miesto savivaldybės administraciją atstovavo tos pačios advokatų kontoros teisininkai (R. S. advokatų kontoros „ERES“ teisininkai: iš pradžių – advokatas A. J., vėliau – advokatė R. S. ir advokato padėjėja I. P.).
Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad žuvies centralizuotame pirkime pirmą vietą užėmusi UAB „Maistulis“ atsisakė pasirašyti preliminariąją sutartį (neatvyko į jos pasirašymą), taip šią vietą užleisdama antroje vietoje buvusiai UAB „Sotėja“, kurios pasiūlymo kaina buvo aukštesnė.
Be to, įvertintina ir ta aplinkybė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu individualias sutartis su darželiais dėl žuvies pirkimo turėjo bei vykdė abi atsakovės (Ieškinio priedai 1, 13). Teismo vertinimu, tai leidžia spręsti, jog abi atsakovės buvo suinteresuotos laikinųjų apsaugos priemonių taikymu tiek Byloje 1, tiek ir Byloje 2 – t. y. tiek viena, tiek kita iš abejose bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių gavo realios naudos.
Atsižvelgtina ir į tai, kad 2021 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba nutarimu „Dėl ūkio subjektų veiksmų dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose maisto produktams pirkti atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“ konstatavo, jog atsakovės yra susiję asmenys, derino tarpusavio veiksmus viešuosiuose pirkimuose (2022-01-17 prašymo dėl įrodymų priėmimo ir prijungimo prie civilinės bylos medžiagos (DOK-1367) priedas).
Visų šių nustatytų aplinkybių visuma ir jų tarpusavio ryšys leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog atsakovės veikė bendrai, iš anksto susitarę ir turėdamos tikslą abi gauti naudą iš suderintų neteisėtų veiksmų dalyvaujant centralizuotuose pirkimuose. Todėl, nustačius civilinės atsakomybės pagrindus, UAB „Sotėja“ ir UAB „Maistulis“ pripažintinos solidariomis atsakovėmis.
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsakovas turi teisę įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu teismo byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
Vadinasi, CPK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta procesą civilinėje byloje pralaimėjusios šalies civilinė atsakomybė, kurios tikslas – atlyginti procesą laimėjusiai šaliai nuostolius, atsiradusius dėl pralaimėjusios procesą šalies prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas, taikydamas deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese (CPK 146 straipsnio 2 dalis), turi nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai), o kaltė šiuo atveju nenustatinėjama, nes tai yra ieškovo atsakomybės už jo rizika atliktus veiksmus atvejis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-313/2017; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-378/2021).
Kasacinio teismo praktika dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nustatymo byloje, kurioje prašoma priteisti žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra aiški ir išplėtota. Atsakovo neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį laikytini nustatytais ir įrodytais, jeigu ieškinys kitoje byloje, kurioje jo prašymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, buvo pripažintas nepagrįstu ir atmestas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-391-421/2019; 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-969/2020 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-378/2021).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimu Kauno miesto savivaldybės administracijai buvo pavesta atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas vykdant viešuosius pirkimus dėl Įstaigoms reikalingų maisto produktų įsigijimo (Prieiga internete: http://www.kaunas.lt/taryba/sprendimai/). 2018 m. gegužės 30 d. Kauno miesto savivaldybės administracijai paskelbus Centralizuotą pirkimą dėl maisto produktų – žuvies – pirkimo Įstaigoms (Skelbimas apie Centralizuotą pirkimą ir kiti Centralizuoto pirkimo dokumentai prieinami internete: (https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt/ctm/Supplier/PublicPurchase/401809/0/0?returnUrl=&b=PPO). Atsakovė UAB „Sotėja“ 2018 m. birželio 27 d., t. y. likus 7 dienoms iki pasiūlymų Centralizuotame pirkime pateikimo termino pabaigos (skelbimas apie Centralizuotą pirkimą: https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt/ctm/Supplier/PublicTenders/ViewNotice/593938), inicijavo civilinę bylą (toliau (Byla 1), kurioje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (ieškinio I.2 priedas). Išnagrinėjęs Bylą 1 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Kauno apygardos teismas atmetė atsakovės UAB „Sotėja“ pareikštą ieškinį (ieškinio I.3 priedas), o Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi (ieškinio I.4 priedas) atmetė atsakovės UAB „Sotėja“ apeliacinį skundą ir paliko galioti nepakeistą pirmosios instancijos teismo Byloje 1 priimtą sprendimą. 2018 m. birželio 27 d. nutartimi Byloje 1 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nustojo galioti 2018 m. lapkričio 20 d. Pasibaigus Bylai 1, ir ieškovei atnaujinus Centralizuoto pirkimo procedūras, 2018 m. gruodžio 5 d. buvo pateikti teikėjų (įskaitant ir atsakovių) pasiūlymai (ieškinio I.18 – I.19 priedai). Atsakovė UAB „Maistulis“ inicijavo kitą civilinę bylą (toliau - Byla 2), kvestionuodama to paties Centralizuoto pirkimo sąlygų teisėtumą. Byloje 2 taip pat paprašyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Centralizuoto pirkimo procedūras. 2018 m. gruodžio 19 d. buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės Byloje 2 (ieškinio I.5 priedas), todėl Centralizuoto pirkimo procedūros ir toliau buvo sustabdytos. 2019 m. vasario 18 d. sprendimu (ieškinio I.6 priedas) Kauno apygardos teismas atmetė atsakovės UAB „Maistulis“ ieškinį Byloje 2. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi (ieškinio I.7 priedas) atmetė atsakovės UAB „Maistulis“ apeliacinį skundą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą. 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi Byloje 2 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nustojo galioti 2019 m. gegužės 9 d.
Todėl vien ieškinių atmetimo faktas civilinėse bylose, kuriose atsakovių iniciatyva ieškovės atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – viešojo pirkimo procedūros stabdymas, pagal minėtą ginčui aktualią kasacinio teismo praktiką yra savaime pakankamas atsakovių veiksmų neteisėtumui konstatuoti.
Atsakovė UAB „Sotėja“ nurodo, kad tik su vienu darželiu pirkimo sutartis buvo pasirašyta laikinųjų apsaugos priemonių laikotarpiu (atsiliepimo į ieškinį 27 p.). Todėl, UAB „Sotėja“ vertinimu, ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų. Teismas pažymi, kad konstatavus abiejų atsakovių veiksmų derinimą ir bendradarbiavimą viešojo pirkimo procedūroje, atsižvelgiant į tai, kad daugeliu atveju sutartys buvo sudarytos Bylos 2 nagrinėjimo laikotarpiu, spręstina, kad atsakovė UAB „Sotėja“ gavo naudą nepriklausomai nuo to, kad ne jos inicijuotos bylos laikotarpiu buvo sudarytos sutartys. Analogiška išvada darytina ir UAB „Maistulis“ atžvilgiu.
Spręsdamas dėl žalos, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, teismas pažymi, kad pagal CK 6.249 str. 1 d. žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Ieškovė teigia, kad dėl atsakovių neteisėtų veiksmų ji patyrė tiesioginius nuostolius (išlaidas), kurių galėjo išvengti, jeigu nebūtų atlikti neteisėti atsakovių veiksmai, t. y. dėl šių neteisėtų veiksmų ieškovė negalėjo numatytu laiku užbaigti Centralizuoto pirkimo procedūrų ir darželiai negalėjo pradėti pirkti produktus (žuvį) už reikšmingai mažesnius įkainius. Ieškovės prašomą atlyginti žalą šiuo atveju sudaro skirtumas tarp laikinųjų apsaugos priemonių metu taikant didesnius maisto produktų įkainius darželių už įsigytus maisto produktus (žuvį) realiai sumokėtos pinigų sumos bei sumos, kurią ieškovė būtų sumokėjusi už tuos pačius maisto produktų kiekius, jeigu ieškovės atžvilgiu nebūtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, ir ji būtų galėjusi numatytu laiku užbaigti centralizuoto pirkimo procedūras, kurias įvykdžius maisto produktai (žuvis) būtų perkami už mažesnius centralizuotame pirkime pasiūlytus įkainius.
Ieškovė žalos dydį įrodinėja kartu su 2022 m. kovo 30 d. pareiškimu dėl 2021 m. birželio 21 d. ieškinio reikalavimo dydžio padidinimo pateikta patikslinta nuostolių (žalos) apskaičiavimo lentele (priedas I.47.) (DOK-8540) bei kartu su 2022 m. liepos 4 d. pranešimu apie Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 30 d. nutarties įvykdymą pateikta nuostolių (žalos) apskaičiavimo lentele laikotarpiui nuo 2018 m. spalio 11 d. iki 2019 m. birželio 17 d. (priedas I.48.) (DOK-17397).
Patirtos žalos apskaičiavimui šiuo atveju reikšmingi šie aspektai: 1) momentas, nuo kurio turi būti skaičiuojami patirti nuostoliai; 2) laikotarpis, kurį tęsėsi LAP taikymo pasekmės; 3) momentas, iki kurio turi būti skaičiuojami nuostoliai; 4) decentralizuotų pirkimų ir centralizuoto pirkimo kainų palyginimas.
Nors laikinosios apsaugos priemonės Byloje 1 galiojo nuo 2018 m. birželio 27 d. iki 2018 m. lapkričio 20 d., o laikinosios apsaugos priemonės Byloje 2 nuo 2018 m. gruodžio 19 d. iki 2019 m. gegužės 9 d., tačiau atsižvelgtina į realius laikotarpius, kurie lėmė ieškovės įrodinėjamą žalą. Vertinant momentą, nuo kurio turi būti skaičiuojami patirti nuostoliai, įvertintina kada, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė būtų užbaigusi centralizuoto pirkimo procedūras, sudariusi preliminariąją sutartį ir darželiai būtų sudarę pagrindines sutartis dėl maisto produktų (žuvies) tiekimo mažesne kaina. Ieškovė nurodo, kad tuo atveju, jei atsakovės nebūtų atlikusios savo neteisėtų veiksmų ir laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikomos, t. y. nebūtų nepagrįstai stabdomos Centralizuoto pirkimo procedūros, preliminari sutartis centralizuotame pirkime atitinkamai būtų sudaryta 2018 m. rugsėjo 11 d., o pagrindinė sutartis – ne anksčiau kaip 2018 m. spalio 11 d.
Atsakovės dėl ieškovės nurodomo momento, nuo kurio turi būti skaičiuojami patirti nuostoliai, argumentų nepateikia, išskyrus atsakovių poziciją, jog ieškovė nepagrįstai nukrypsta nuo laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpių. Teismas, atsižvelgdamas į CPK 146 str. 2 d. turinį, kur numatyta, jog įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, spendžia, jog gali būti atlyginami tie nuostoliai, kurie yra patirti būtent dėl laikinųjų apsaugos priemonių suvaržymų, tačiau minėtoje teisės normoje nėra nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nurodyta, jog tokio pobūdžio nuostoliai turi būti patirti tik būtent laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu. Todėl atmeta atsakovių argumentus dėl ieškovės įrodinėjamos žalos privalomo sąsajumo su laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiais.
Teismas sprendžia, kad ieškovė būtent nuo 2018 m. spalio 11 d. turėjo realią galimybę mokėti už darželiams skirtą žuvį mažesnę, centralizuotame pirkime nustatytą, kainą. Todėl momentas, nuo kuriuo skaičiuojami ieškovės patirti nuostoliai yra 2018 m. spalio 11 d.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad susumavus Byloje 1 ir Byloje 2 taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpių dienas, nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės iš viso galiojo 287 dienas. Atkreiptinas dėmesys, kad į šį laikotarpį nėra įskaičiuotas laikotarpis tarp laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Byloje 1 ir Byloje 2 (t. y. nuo 2018 m. lapkričio 20 d. iki 2018 m. gruodžio 19 d.).
Ieškovė žalos dydį apskaičiuoja pagal laikotarpį iki 2019 m. liepos 25 d. Ieškovė teigia, kad 2019 m. gegužės 9 d. nustojus galioti laikinosioms apsaugos priemonėms, pritaikytoms Byloje 2, ieškovei objektyviai reikėjo laiko tam, kad atnaujinti centralizuoto pirkimo procedūras, išrinkti laimėtojus ir sudaryti preliminarias sutartis. Atsakovės, atsikirsdamos į ieškinio argumentus, teigia, kad UAB „Maistulis“ inicijuotoje civilinėje byloje galutinis sprendimas buvo priimtas 2019 m. gegužės 9 d., todėl ieškovei nereikėjo 2 mėnesių ir 16 dienų (iki 2019 m. liepos 25 d.) pagrindinėms sutartims sudaryti. Teismas atsižvelgia į tą aplinkybę, kad ieškovė byloje remiasi Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinėje byloje civilinėje byloje Nr. e2A-1640-273/2020, kurios 33 p. pateiktas analogiškų tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių vertinimas. Teismas sprendė, jog 5 darbo dienų laikotarpis yra pakankamas pasirašyti preliminariąją sutartį. Šią bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad ieškovė pati remiasi aplinkybėmis, nustatytomis minėtoje civilinėje byloje. Sprendimas minėtoje civilinėje byloje yra įsiteisėjęs, todėl ieškovė neturi pagrindo vienų sprendime nustatytų aplinkybių pripažinti, o kitų – ne. Teismas taip pat neturi pagrindo analogiškų faktinių aplinkybių vertinti priešingai nei yra konstatavęs tokius pačius teisinius santykius kitoje byloje nagrinėjęs teismas. Todėl sprendžia, kad ieškovė galėjo pasirengti tolesniam viešojo pirkimo procedūrų vykdymui ir 5 darbo dienų laikotarpis buvo pakankamas pasirašyti preliminariąsias sutartis. Taigi, ieškovė pagrindines sutartis galėjo sudaryti iki 2019 m. birželio 15 d. Kadangi ši diena yra savaitgalio diena, terminas skaičiuotinas iki 2019 m. birželio 17 d.
Ieškovė kartu su 2022 m. liepos 4 d. pranešime apie Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 30 d. nutarties įvykdymą ir kartu su juo pateiktoje nuostolių (žalos) apskaičiavimo lentelėje laikotarpiui nuo 2018 m. spalio 11 d. iki 2019 m. birželio 17 d. (priedas I.48.) (DOK-17397) nurodo, kad bendra ieškovės 2018 m. spalio 11 d. – 2019 m. birželio 17 d. laikotarpiu patirtų nuostolių suma sudarytų 85 325,94 Eur. Teismas, įvertinęs pateiktoje lentelėje esančius duomenis, sprendžia, kad iš nurodytų nuostolių sumos šalintinos Kauno lopšelio darželio „Šnekutis“ 2019 m. birželio 20 d. sąskaita EGJ005576 – 17,49 Eur (30 puslapis) ir 2019 m. birželio 21 d. sąskaita EGJ005623 – 16,68 Eur (30 puslapis), Kauno lopšelio – darželio „Žiedelis“ 2019 m. birželio 19 d. sąskaita EGJ005480 – 19,21 Eur (31 puslapis), 2019 m. birželio 26 d. sąskaita EGJ005660 – 18,63 Eur (31 puslapis), Kauno lopšelio darželio „Spindulys“ 2019 m. liepos 25 d. sąskaita Nr. 149034 – 7,2 Eur (46 puslapis), iš viso ieškovės nurodomų nuostolių už 79,21 Eur.
Atsakovės teigia, kad 2018 m. gegužės 30 d. dieną ieškovės paskelbto centralizuoto žuvies pirkimo sąlygos buvo netikslios ir neatitiko pačios ieškovės poreikių, jos buvo keistos 3 kartus, todėl pagal pirmą specifikaciją ir pagal paskutinę specifikaciją pasiūlytos kainos negali būti lyginamos. Atsakovės UAB „Sotėja“ direktorė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pasikeitus specifikacijai – patikslinus žuvies rūšis, pakuočių dydžius ir pan., keitėsi ir kainos.
Teismas sprendžia, kad ieškovės atlikti specifikacijos patikslinimai buvo neesminiai, o atsakovės neįrodė, jog tokie patikslinimai lėmė kainų skirtumus. Pažymėtina, kad Byloje 2 UAB „Maistulis“ būtent ir teigė, jog Kauno miesto savivaldybės administracija neteisėtai pakeitė specifikaciją, patikslindama žuvies rūšis, pakuočių dydžius ir pan. Tačiau teismas (tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos) sprendė, kad UAB „Maistulis“ argumentai nepagrįsti. Be to, nors atsakovė teigia, jog tokie patikslinimai lėmė kainų skirtumus, tačiau, be savo paaiškinimų, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Ginčo šalių rungimosi principo esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsniai). Žalos padarymo fakto ir jos dydžio įrodinėjimo našta tenka ieškovui. Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008). Be to, iš byloje pateiktų įrodymų galima daryti priešingą išvadą, pvz., iš 2018 m. gruodžio 5 d. UAB „Maistulis“ pasiūlymo žuvies centralizuotame pirkime (priedas I.18.) matyti, kad tiek jūros lydekos file (šaldyta)(lentelės 1 eilutė), tiek argentininės jūros lydekos file (šaldyta)(lentelės 2 eilutė) kaina yra tapati - 3,78 Eur (su PVM). Taigi, nors atsakovės UAB „Sotėja“ atstovė teigia, jog jūros lydeka gali būti arba merlucius hubsi (Argentininė jūros lydeka), arba merlucius productus (ilgoji jūrinė lydeka), ir tai lemia kainų skirtumus, matyti, kad tiek formuojant pasiūlymą pagal specifikacijos aprašymą Jūros lydekos file (į kurį teoriškai gali patekti tiek merlucius hubsi (Argentininė jūros lydeka), tiek merlucius productus (ilgoji jūrinė lydeka)), tiek formuojant pasiūlymą pagal specifikacijos aprašymą Argentininės jūros lydekos file (į kurį gali patekti tik merlucius hubsi (Argentininė jūros lydeka)), kaina yra tapati. Atsakovė UAB „Sotėja“ nurodo, kad į ieškovės nuostolių apskaičiavimą įtraukti darželių pirkimai, kurių pagrindu buvo įsigytos specifikacijoje nenurodytos žuvys, šias žuvis nepagrįstai prilyginant pirkimo objektui. Kaip pavyzdį atsakovė pateikia šviežios atlantinės lašišos file (lot. Salmo salar) pirkimą ir nurodo, kad vadovaujantis specifikacija produktas – atvėsinta atlantinės lašišos file (kodas 6110091) turi būti su nuskusta oda (be žvynų), be galvos, uodegos ir kaulų, o į nuostolių apskaičiavimą įtraukta atvėsintos lašišos file, su oda, be kaulų, vakumuota, nenurodant, kad lašiša yra atlantinė. Nors atsakovės atstovė teismo posėdžio metu ir nurodė, kad rinkoje yra ir kitų, nei atlantinės, lašišos rūšių, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad jų realiai rinkoje yra, kad jos gali būti patiektos, nepagrindė jų kainų ir skirtumo nuo atlantinės lašišos. Tokių įrodymų nepateikė ir nurodydama kitus specifikacijų bei pirkimų skirtumus. Teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė savo argumentų, todėl nėra pagrindo jais remiantis mažinti nuostolius ar atmesti ieškinį.
Atsakovė UAB „Maistulis“ teigia, jog Byloje 2 buvusios ieškovės UAB „Maistulis“ poziciją, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos padaryti centralizuoto žuvies pirkimo sąlygų, konkrečiai, specifikacijos pakeitimai yra esminiai, todėl neteisėti, sustiprino ir 2019 m. vasario 5 d. Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, kurioje nurodyta vienintelė pasekmė - Kauno miesto savivaldybės administracijos pradėtas viešasis pirkimas turėtų būti nutrauktas dėl atliktų svarbių Specifikacijos reikalavimų pakeitimų. Atsižvelgdama į tai, atsakovė daro išvadą, jog valstybei delegavus kitai savo institucijai vertinti perkančių organizacijų veiksmų ir skelbiamų pirkimo sąlygų atitiktį teisės aktų reikalavimams ir teikti išvadas dėl perkančių organizacijų veiksmų teisėtumo, UAB „Maistuliui“, kaip mokesčių mokėtojui išlaikančiam tokią valstybės instituciją, negali būti perkeltos neigiamos pasekmės dėl klaidinimo iš tokios valstybės institucijos ar dėl tokios institucijos pateiktos nepagrįstos išvados. Teismas sprendžia, kad šie atsakovės argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjant klausimą dėl žalos atlyginimo, nes pagal UAB „Maistulis“ prašymą laikinosios apsaugos priemonės Byloje 2 buvo pritaikytos 2018 m. gruodžio 19 d., o Viešųjų pirkimų tarnybos išvada buvo pateikta 2019 m. vasario 5 d., t. y. po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo.
CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Todėl priežastinio ryšio taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010; 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2013).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių byloje, kurioje buvo atmestas ieškinys, pritaikymas savaime nereiškia žalos skolininkui (atsakovui) padarymo. Ar dėl tokių priemonių pritaikymo galėjo būti padaryta žala, sprendžiama nustačius, kokį poveikį jos turėjo asmens, kurio turtiniai ar kitokie interesai konkrečiu laikotarpiu buvo suvaržyti, galimybėms dalyvauti civilinėje teisinėje apyvartoje ir prisiimti konkrečias teises bei pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2014). Taigi, gali būti atlyginami tik tie realūs ieškovo patirti nuostoliai, kurie susidarė kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kitoje byloje tiesioginė pasekmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-449-684/2016).
Priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010; 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-469/2019; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019; 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-916/2019).
Teismas daro išvadą, kad žala atsirado būtent dėl atsakovių neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu – t. y. atsakovės nepareiškus ieškinių ir juose pareikštų nepagrįstų reikalavimų užtikrinimui neinicijavus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovės atžvilgiu, ieškovė būtų laiku užbaigusi centralizuoto pirkimo procedūras ir laiku pradėjusi pirkti maisto produktus (žuvį) už centralizuotame pirkime iš tiekėjų gautus mažesnius įkainius. Taigi, nesant atsakovių neteisėtų veiksmų, darželiai nebūtų buvę priversti dar laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 11 d. iki 2019 m. birželio 17 d. pirkti maisto produktus (žuvį) mokėdami ženkliai didesnius įkainius, kuriuos taikant ieškovė būtent ir patyrė žalą.
Taigi, teismas daro išvadą, kad ieškovė įrodė, jog dėl neteisėtų atsakovių bendrų veiksmų patyrė žalą, kuri yra 85 246,73 Eur ir šioje dalyje ieškinys tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Vadovaujantis CPK 93 str. 2 d., jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Teismas pažymi, kad ieškovė pateikė 2021 m. birželio 21 d. ieškinį, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų 90 516,46 Eur dydžio nuostolių atlyginimą, o netenkinus pagrindinio reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo priteisimo solidariai, – tenkinti šiuos du alternatyvius reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo priteisimo dalimis: priteisti iš atsakovės UAB „Sotėja“ – 44 106,28 Eur dydžio nuostolių atlyginimą; priteisti iš atsakovės UAB „Maistulis“ – 46 410,18 Eur dydžio nuostolių atlyginimą. Ieškovė 2021 m. lapkričio 22 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo dydžio sumažinimo. Ieškovė nurodė, kad po atsakovių atsiliepimų pateikimo ieškovė dar kartą sutikrino duomenis apie nuostolius ir jų dydį bei nežymiai pakoregavo prašomų priteisti nuostolių dydį. Šiuo pareiškimu ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų 88 061,44 Eur dydžio nuostolių atlyginimą, o netenkinus pagrindinio reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo priteisimo solidariai, – tenkinti šiuos du alternatyvius reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo priteisimo dalimis: priteisti iš atsakovės UAB „Sotėja“ – 43 582,49 Eur dydžio nuostolių atlyginimą; priteisti iš atsakovės UAB „Maistulis“ – 44 478,95 Eur dydžio nuostolių atlyginimą. Ieškovė 2022 m. kovo 30 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo dydžio padidinimo. Ieškovė nurodė, kad 2022 m. kovo 21 d. vykusio teismo posėdžio metu, atsakovių atstovai užduodami klausimus ieškovės atstovei pateikė komentarus dėl kai kurių nuostolių apskaičiavimo lentelės eilučių. Atsižvelgdama į tai, ieškovė peržiūrėjo nuostolių apskaičiavimo lentelėje pateiktus skaičiavimus bei nustatė techninio pobūdžio ir skaičiavimo klaidas (iš esmės susijusias su automatiniu excel skaičiavimu), dėl ko koreguotinas ieškovės prašomų priteisti nuostolių dydis. Šiuo pareiškimu ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų 91 580,10 Eur dydžio nuostolių atlyginimą, o netenkinus pagrindinio reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo priteisimo solidariai, – tenkinti šiuos du alternatyvius reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo priteisimo dalimis: priteisti iš atsakovės UAB „Sotėja“ – 46 185,33 Eur dydžio nuostolių atlyginimą; priteisti iš atsakovės UAB „Maistulis“ – 45 394,77 Eur dydžio nuostolių atlyginimą. Teismas bylą nagrinėja pagal 2022 m. kovo 30 d. pateiktą pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo dydžio padidinimo. Taigi, darytina išvada, jog patenkinus ieškinį iš dalies ir iš atsakovių solidariai priteisus 85 246,73 Eur, patenkinta ieškinio reikalavimų dalis yra 93 proc.
Iš byloje esančių duomenų matyti (2022 m. sausio 17 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo su priedais), kad ieškovė patyrė 15 289,08 Eur išlaidas advokatų teisinei pagalbai apmokėti.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė UAB „Sotėja“ patyrė 6 000 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (2021 m. rugpjūčio 13 d. atsakovės atsiliepimas į ieškinį su priedais), o UAB „Maistulis“ patyrė 3 593,70 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (2022 m. liepos 7 d. prašymas dėl išlaidų teisinei pagalbai su priedais).
Spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šioje byloje, teismas atsižvelgia į atsakovės UAB „Sotėja“ atstovo argumentus, jog ieškovė šioje byloje nepagrįstai naudojosi advokatų paslaugomis, nes turi reikiamą kompetenciją ir žinias turinčius Teisės ir konsultavimo skyriaus teisininkus. Atsakovė remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-395-662/2019. Atsikirsdama ieškovė teigia, kad bendrosios kompetencijos teismas negali vadovautis administracinio teismo praktika, nes minėtoje nutartyje buvo nagrinėjami administraciniai santykiai. Teismas su tokia ieškovės pozicija negali sutikti. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020 rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-395-662/2019 ir sprendė dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrįstumo. Taigi, įvertinant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-395-662/2019 išdėstytus kriterijus: keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo (šiuo atveju – ieškinio) pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui, teismas sprendžia dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo.
Teismas atsižvelgia į tą aplinkybę, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje yra sprendžiama dėl šalių teisinių santykių viename iš centralizuotų viešųjų pirkimų, kuriuose Kauno miesto savivaldybės administracijai buvo pavesta atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas vykdant viešuosius pirkimus dėl darželiams reikalingų maisto produktų (šiuo atveju – žuvies) įsigijimo. Teismas atsižvelgia į tą aplinkybę, kad Alytaus apylinkės teismas 2020 m. liepos 31 d. sprendimu civilinėje byloje e2-410-1060/2020 iš dalies patenkino ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškinį ir iš atsakovės „UAB „Sotėja“ priteisė nuostolius. Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1640-273/2020 minėtas Alytaus apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Šioje civilinėje byloje taip pat buvo nagrinėjami šalių teisiniai santykiai viename iš centralizuotų viešųjų pirkimų, kuriuose Kauno miesto savivaldybės administracijai buvo pavesta atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas vykdant viešuosius pirkimus dėl darželiams reikalingų maisto produktų (šiuo atveju – žuvies) įsigijimo. Teismų sprendimais minėtoje byloje remiasi ir ieškovė. Todėl pati ieškovė yra nenuosekli, viena vertus, teikdama, kad klausimas aiškus, nes analogiškas santykis jau yra išnagrinėtas teismo (ir todėl teismas turėtų tenkinti ieškinį), kita vertus, byla sudėtinga, didelės apimties (ir todėl ieškovė pagrįstai naudojosi advokatų paslaugomis). Taigi, darytina išvada, kad vertinant keliamo teisinio klausimo naujumą, spręstina, kad teismui tarp šalių jau esant išnagrinėjus analogišką bylą (išskyrus klausimą dėl atsakovių solidarumo) ieškovė neturėjo pagrindo naudotis advokatų paslaugomis.
Vertinant bylos apimtį ir sudėtingumą, teismas atsižvelgia į tai, kad bylos apimtis yra didelė, tačiau kartu pažymi, kad didžiąją dalį bylos medžiagos sudaro pačių darželių, kurie yra nuolatiniame teisiniame santykyje su ieškove, pateikti duomenys, kuriuos tiesiog reikėjo apibendrinti. Teismas sprendžia, kad ieškovė turėjo galimybes ir galėjo atlikti tokio pobūdžio duomenų apibendrinimą.
Vertinant ieškinio pagrindą ir dalyką, atsižvelgtina į minėtą aplinkybę, kad jau yra išnagrinėta civilinė byla, kurioje ieškinio pagrindas tapatus, o dalykas panašus.
Vertindamas ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui, teismas sprendžia, kad tokia situacija, kai ieškovė visuose centralizuotuose pirkimuose skirtingose bylose (su tapačiu ieškinio pagrindu) naudojasi advokatų paslaugomis yra ydinga.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus teismas daro išvadą, kad ieškovė šioje byloje nepagrįstai naudojosi advokatų paslaugomis, taip nepagrįstai didindama bylinėjimosi išlaidas, nes turi reikiamą kompetenciją ir žinias turinčius Teisės ir konsultavimo skyriaus teisininkus, kurie, atsižvelgiant į bylos pobūdį, galėjo tinkamai atstovauti ieškovę. Todėl ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Atsakovei UAB „Sotėja“ iš ieškovės priteistina 420 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei UAB „Maistulis“ iš ieškovės priteistina 251,56 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Šioje byloje ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 5 p. ir 10 p.). Nors atsakovės teigia, kad ši byla yra tipinis verslo ginčas, teismas su tokiais argumentais nesutinka. Teismas pažymi, kad šiuo atveju ieškovė žalą kildina iš savo biudžeto netekimų. Kaip jau minėta, Kauno miesto savivaldybės administracijai buvo pavesta atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas vykdant viešuosius pirkimus dėl darželiams reikalingų maisto produktų įsigijimo, taigi, ji ginčo santykyje, iš kurio kildina žalą, veikė kaip viešasis subjektas. Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis yra 1 599 Eur (žyminis mokestis skaičiuotinas nuo 91 580,10 Eur, įvertinant, kad ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis). Taigi, iš atsakovių priteistina 1 487,07 Eur arba po 743,53 Eur iš kiekvienos.
Šioje byloje susidarė 14,32 Eur pašto išlaidų, iš kurių 13,32 Eur, t. y. po 6,66 Eur priteistina iš kiekvienos atsakovės. Ieškovei tenkanti 1 Eur pašto išlaidų dalis nepriteistina, nes ji neviršija nustatytos minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-19/1K-2).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 284 straipsniu, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93, 96 straipsniais, teismas,
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti Kauno miesto savivaldybės administracijai, j. a. k. (duomenys neskelbtini), solidariai iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Sotėja“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), ir uždarosios akcinės bendrovės „Maistulis“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 85 246,73 Eur (aštuoniasdešimt penkis tūkstančius du šimtus keturiasdešimt šešis eurus 73 ct) nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sotėja“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš Kauno miesto savivaldybės administracijos, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 420 Eur (keturis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Maistulis“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš Kauno miesto savivaldybės administracijos, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 251,56 Eur (du šimtus penkiasdešimt vieną eurą 56 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Sotėja“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), ir uždarosios akcinės bendrovės „Maistulis“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš kiekvienos po 743,53 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt tris eurus 53 ct) žyminį mokestį ir po 6,66 Eur (šešis eurus 66 ct) už procesinių dokumentų siuntimą.
Sprendimas nuo jo priėmimo per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėjas Tomas Romeika