Baudžiamoji byla Nr. 1A-296/2014

Teisminio proceso Nr. 1-05-1-05047-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.17.3.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Bielskio,

teisėjų Valdimaro Bavėjano ir Svajūno Knizlerio,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,

dalyvaujant prokurorei Galinai Seniut,

gynėjai advokatei Liudmilai Karvelienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 1992 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 100 MGL (13 000 Lt) bauda.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, nuspręsta iš D. P. išieškoti konfiskuotino automobilio „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 9 660 Lt.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

D. P. nuteistas už tai, kad pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2.1.1 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, bei pažeisdamas 2010 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 4-443 patvirtintų „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ pakeitimo 3.3  punkto ir 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439 patvirtintų „Dėl keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiais ir akcizais taisyklių“ 8.1.1. punkto reikalavimus, draudžiančius fiziniams asmenims gabenti daugiau nei 200 vienetų cigarečių, įvežtų iš trečiųjų šalių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis ir neapmokestinamų importo PVM ir akcizais, 2012 m. spalio 4 d. apie 00.40 val. Švenčionių rajone, Magūnų seniūnijoje, vairuodamas mikroautobusą „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas lauko keliu nuo Bareišiūnų kaimo link Punžonių kaimo gabeno Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nepaženklintus patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis – 21 500 pakelių cigarečių „Fest“, kurių bendra vertė su privalomais mokėti mokesčiais viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 150 846 Lt.

Nuteistasis D. P. apeliaciniame skunde nesutinka su Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu nurodydamas, kad šio nusikaltimo nepadarė, jokių cigarečių negabeno, automobilį žvejybos tikslais buvo pasiskolinęs iš kaimyno, sulaikymo metu jame cigarečių nebuvo, o policijos pareigūnai apie įvykį davė melagingus parodymus. Apeliantas tvirtina, kad tą naktį, kai buvo sulaikytas automobilis, pareigūnai prieš apeliantą naudojo fizinę jėgą, visą naktį pralaikė automobilyje, o iš ryto sukrovė į jo automobilį iš kažkur atsiradusias dėžes (vėliau paaiškėjo, kad dėžėse buvo cigaretes) ir nuvežė į užkardą, prieš tai ištraukę automobilį traktoriumi. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad traktoriaus vairuotojas galėtų patvirtinti šias aplinkybes, tačiau byloje nebuvo apklaustas. Apeliantas pažymi, kad automobilis buvo apžiūrėtas ne sulaikymo metu (kaip tvirtina pareigūnai), o nuvežus į užkardą. Po automobilio apžiūros nuteistasis neberado savo telefono ir dar vieno telefono, kuris buvo automobilyje, tačiau vietoje jų atsirado keturi telefonai ir špagato virvė nuo cigarečių dėžių. Apeliantas teigia, kad tame rajone policijos pareigūnai aptiko du automobilius su kontrabandinėmis cigaretėmis, todėl mano, kad jam bandoma suversti kitų asmenų kaltę.

Nesutikdamas su apygardos teismo sprendimu išieškoti iš jo 9 660 Lt, apeliantas nurodo, jog 2013 m. vasarą grąžino automobilio savininkui J. R. 5 000 Lt, t. y. tiek, kiek pastarasis sakė už jį mokėjęs, todėl mano, kad žala automobilio savininkui yra atlyginta.

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo iš naujo išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, taip pat neišieškoti 9 660 Lt už automobilį „VW Transporter“.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2012 m. spalio 4 d. apie 00.40 val. Švenčionių rajone, Magūnų seniūnijoje, automobiliu „VW Transporter“ neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes „Fest“, kurių vertė, įskaitant privalomus mokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 150 846 Lt. Nesutikdamas su apygardos teismo nuosprendžiu apeliantas neigia padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tvirtina, kad jokių cigarečių negabeno, automobilį „VW Transporter“ žvejybos tikslais buvo pasiskolinęs iš kaimyno, o sulaikymo metu jame cigarečių nebuvo, dėžes su cigaretėmis jau po sulaikymo į automobilį sunešė patys pareigūnai. Pagrįsdamas šią gyvybinę versiją apeliantas ginčija apygardos teismo nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su liudytojų Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) pareigūnų parodymų ir kitų byloje ištirtų duomenų vertinimu, abejoja dėl jų patikimumo.

              Nepagrįstais pripažįstami nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad jo kaltė dėl neteisėto akcizais apmokestinamų cigarečių gabenimo nepasitvirtino faktine bylos medžiaga. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad nuosprendį priėmęs teismas teisingai įvertino visumą duomenų, kurie byloje buvo gauti apklausiant liudytojus D. M., A. L., D. G., A. C., V. S., K. L., J. R., ištyrus bylos duomenis, užfiksuotus įvykio vietos apžiūros protokole, specialistų išvadose Nr. 149, Nr. 11-2932(12), Nr. 11-2931(12), Nr. 11-3064(12), Nr. 11-3097(12), Nr. 11-2933(12), daiktų apžiūros protokole, ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, VĮ „Regitra“ registracijos liudijime, Vilniaus teritorinės muitinės pažymoje Nr. (9.3/50)-2V-94.75 ir kt. Šių duomenų visuma duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad apeliantas pagrįstai pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 1992 straipsnio 1 dalyje, o jo apeliacinio skundo argumentai nekelia abejonių dėl priimto nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo.

Liudytojas VSAT pareigūnas A. C. parodė, kad 2012 m. spalio 3 d. vykdė tarnybą Pavoverės užkardos teritorijoje, Švenčionių rajone, kartu su juo viename ekipaže buvo V. S., A. L. ir D. G.. Apie 13 val. prie Krakinio ežero, ties Bareišiūnų kaimu, jie pastebėjo stovintį automobilį „Subaru Legacy“. Liudytojas kartu su V. S. priėjo prie šio automobilio. Matė, kad ant ežero kranto sėdi vienas vyriškis, kuris prisistatė D. P.. Netrukus iš miško prie automobilio priėjo dar vienas vyriškis, prisistatęs Z. Š. pavarde. Vyriškiai sakė, kad žvejoja, tačiau jokių žvejybos įrankių neturėjo. Paklausus, kur jų įrankiai, atsakė, kad kitame krante yra trečias žmogus su žvejybos įrankiais. Pareigūnai užsirašė šių asmenų ir automobilio duomenis ir išvažiavo toliau siekdami patikrinti, iš kur atvažiavo šis automobilis. Sekdami pėdsakais pasiekė Punžonių kaimą. Liudytojui A. C. ir kitiems pareigūnams pasirodė įtartina, kad žmonės žvejoja be meškerių, be to, turėjo informacijos, kad tuo keliu dažnai naudojasi kontrabandininkai, todėl nusprendė šiame kelyje surengti pasalą. Liudytojas A. C. su V. S. visureigyje laukė Punžonių kaime, o A. L. su D. G. pėsti laukė pasaloje kelių kilometrų atstumu nuo jų Bareišiūnų kaimo kryptimi. Vėliau  jie  pastebėjo tris automobilius „VW Golf“, „Škoda“ ir „VW Transporter“, kurie važiavo nuo Balingrado kaimo pusės. Automobilis „Škoda“ sustojo Punžonių kaime, automobilis „VW Golf“ kažkur išvažiavo, o automobilis „VW Transporteris“ nuvažiavo keliuku link Bareišiūnų. Vėliau A. L. per raciją pranešė, kad link jų važiuoja „VW Transporteris“ su įjungtomis gabaritinėmis šviesomis, jie ruošėsi jį sulaikyti ties Punžonimis, nes pagal situaciją buvo aišku, kad juo gali būti gabenamas kontrabandinis krovinys, tačiau automobilis „VW Transporter“ iki jų neprivažiavo, nes A. L. su D. G. pirmi jį sulaikė. Su A. C. kartu buvęs liudytojas V. S. davė analogiškus parodymus ir patvirtino visas pirmiau nurodytas faktines aplinkybes. Iš D. P. vairuojamą automobilį „VW Transporter“ sulaikiusių VSAT pareigūnų A. L. ir D. G. parodymų matyti, kad belaukdami pasaloje pareigūnai pamatė atvažiuojantį mikroautobusą „VW Transporter“, kuris nuvažiavo link valstybės sienos ir maždaug 00.40 val. grįžo atgal. Matė, kad autobusiukas buvo pakrautas, ašys buvo nusėdusios, sunkiai judėjo. Liudytojai A. L. ir D. G. taip pat parodė, kad šį automobilį turėjo sulaikyti jų kolegos A. C. ir V. S., o jie ėjo mikroautobusui iš paskos, tada trumpam pametė jį iš akiračio, tačiau girdėjo buksuojančio automobilio garsą. Vėliau matė, kaip tas pats mikroautobusas vėl važiavo Bareišiūnų kryptimi ir šiek tiek pavažiavęs bandė apsisukti, nes dėl blogų oro sąlygų negalėjo pravažiuoti. Pareigūnai pribėgo prie apsisukinėjančio mikroautobuso. Liudytojas A. L. parodė, kad pro atidarytą mikroautobuso langą garsiai vairuotojui pasakė: „Valstybės sienos apsaugos tarnyba“, ir nurodė sustoti, tačiau vairuotojas (kaip vėliau paaiškėjo – D. P.) manevro nenutraukė, važiavo toliau ketindamas išvengti patikrinimo ir per radijo stotį rusiškai pasakė“ „sjobyvaite“, kas lietuviškai reikštų nurodymą sprukti. Pareigūnas A. L. papurškė vairuotojui dujomis ir ištraukė jį iš automobilio. Abu pareigūnai patvirtino, jog sulaikymo metu automobilis „VW Transporter“ buvo tuščias, o cigaretes rado kitoje vietoje kartu su jais buvusio tarnybinio šuns pagalba: pareigūnas D. G. su šunimi nuėjo pėdsakais nuo sulaikyto automobilio ir netoli jo apsisukimo vietos rado 27 dėžes su cigaretėmis. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. L. patvirtino, kad rastos cigaretės buvo sukrautos į sulaikytą mikroautobusą ir nuvežtos į užkardą, kadangi mikroautobusas buvo užbuksavęs, pareigūnai iškvietė traktorių jį ištraukti. Iš liudytojo VSAT pareigūno K. L. parodymų matyti, kad 2012 m. spalio 4 d. ryte (jau po mikroautobuso sulaikymo) jis kartu su pasieniečiais M. L. ir E. V. buvo nusiųsti į įvykio vietą, jie apžiūrinėjo vietovę prie kelio Punžonys–Perčinė–Bareišiūnai, apie 13 val. 300–400 m atstumu nuo tos vietos, kur buvo rastos 27 dėžės su cigaretėmis, link Punžonių kaimo, jie rado dar 16 dėžių su cigaretėmis. Tos dėžės buvo išmėtytos maždaug 20 m atkarpoje palei kelią griovyje (apie 2–3 m nuo kelio). Dėžės buvo įpakuotos juodame celofane su rankenėlėmis. Pareigūnų A. L. ir D. G. rastų dėžių su cigaretėmis  įpakavimas buvo lygiai toks pats, kaip ir dėžių, kurias rado liudytojas K. L.. Kelio atkarpoje, prie kurios rado dėžes, buvo matomi automobilio buksavimo pėdsakai. Ten buvo įkalnė. Liudytojo nuomone, dėžės buvo išmestos iš sulaikyto mikroautobuso, kuris ta kelio atkarpa negalėjo pravažiuoti, buksavo. Taigi iš pirmiau aptartų liudytojų parodymų matyti, jog visi liudytojai patvirtino nuteistojo D. P. apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, kad sulaikymo metu jo vairuojamame mikroautobuse „VW Transporter“ akcizais apmokestinamų cigarečių nebuvo, tačiau ši aplinkybė pati savaime nepaneigia jo kaltės gabenus cigaretes. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas tinkamai įvertino visas įvykio aplinkybes, t. y. tai, kad pareigūnams dienos metu sutikus D. P. prie ežero, nei jis, nei kartu buvę asmenys jokių žvejybos įrankių neturėjo, jų nebuvo nei prie vandens, nei vandenyje, valties nebuvo, apžiūrėjus automobilį jokių su žvejyba susijusių daiktų taip pat nebuvo aptikta, tai, kad jis neturėjo leidimo žvejoti, o jo ir kartu buvusio asmens apranga nebuvo panaši į žvejų aprangą, bei paties D. P. elgesį, jo važiavimą prie ežero tris kartus neaiškiais tikslais, blogu oru, paskutinį, trečią kartą – vėlai vakare, nors automobilis prieš tai buvo įklimpęs, ir pagrįstai konstatavo, kad buvo ruošiamasi nusikaltimo darymui – akcizais apmokestinamų cigarečių gabenimui.

Nors nuteistojo apeliaciniame skunde abejojama liudytojais apklaustų VSAT pareigūnų parodymų patikimumu, teisėjų kolegijos vertinimu, netikėti šių liudytojų parodymais nėra pagrindo. Nėra jokio pagrindo teigti, kad pareigūnai davė melagingus, suinteresuotus parodymus. Kaip matyti iš bylos duomenų, visų teisiamajame posėdyje apklaustų pareigūnų parodymai faktiškai sutampa tarpusavyje, esminės įvykio aplinkybės (apie patikrinimą dieną, apie sulaikymą, apie tai, kad sulaikymo metu cigarečių automobilyje „VW Transporter“ nebuvo, apie tai, kad sulaikymo veiksmai užtruko iki ryto, bei apie tai, kad sulaikytą mikroautobusą, kuris įklimpo kelyje, ištraukti padėjo traktorius) sutampa ir su paties nuteistojo parodymais bei atitinka kitais bylos įrodymais nustatytas įvykio aplinkybes. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios duotų pagrindą pareigūnams apkalbėti apeliantą sunkaus nusikaltimo padarymu. Tokių aplinkybių nenurodo ir apeliantas. Pareigūnai vykdė savo tarnybines pareigas, visų liudytojų su nuteistuoju nesieja jokie ankstesni ryšiai, jų parodymai išsamūs ir iš esmės nuoseklūs. Taigi priešingai nei tvirtina apeliantas, pareigūnų A. L., D. G., A. C., V. S. bei K. L. parodymai laikytini patikimu D. P. kaltės gabenus akcizais apmokestinamas cigaretes įrodymu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą be liudytojų parodymų patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. Specialisto išvadoje Nr. 11-2932(12) patvirtinta, kad virvės, paimtos iš automobilio „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir virvės, paimtos nuo vieno iš ryšulių su cigaretėmis, yra vienodos baltos polipropileno virvės. Iš 2012 m. gruodžio 18 d. specialisto išvados Nr. 11-2931 (12), 11-3064 (12), 11-3097 (12) matyti, kad ant virvės, paimtos iš automobilio „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir virvės, paimtos nuo vieno iš ryšulių su cigaretėmis, yra dirvožemio, kad rastas dirvožemis yra vienodas. Šioje specialisto išvadoje taip pat nustatyta, kad dirvožemyje, nuimtame nuo virvės, paimtos iš automobilio „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir dirvožemyje, nuimtame nuo virvės, pasirinktinai paimtos nuo vieno iš ryšulių su cigaretėmis, rasta vienodų geltonos spalvos vieno sluoksnio dažų dangos mikrodalelių ir baltos spalvos dviejų sluoksnių dažų dangos mikrodalelių. Kaip matyti iš 2012 m. gruodžio 21 d. specialisto išvados Nr. 11-2933(12), ant virvės, paimtos iš automobilio „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir virvės, paimtos nuo vieno iš ryšulių su cigaretėmis, konstrukcija ir paskirtis yra ta pati ir jos buvo rišamos tokiais pačiais mazgais ir kilpomis. Šių duomenų visuma tinkamai ir pagrįstai buvo įvertinta kaip galutinai paneigianti D. P. versiją apie tai, kad jis nėra susijęs su cigarečių gabenimu ir atsitiktinai naktį atsidūrė toje vietoje, kur buvo išmesti ryšuliai su cigaretėmis.

Be to, iš sulaikytame automobilyje „VW Transporter“ rastų trijų telefonų apžiūros protokolo matyti, kad nuo 2012 m. spalio 3 d. 20.08 val. iki 2012 m. spalio 4 d. 00.27 val. D. P. SMS žinutėmis bendravo su kitu asmeniu, telefone įvardintų „Mirka“. Pranešimų turinys atskleidžia, kad pašnekovai naudojo tik jiems suprantamus išsireiškimus („apie grybautoją nieko negirdėjai“, „žmogus pasakė, kad jo mašinos ten nebus, jeigu tik tie, kuriuos tu matei“ ir pan.) taip tikėdami, kad iš atskiro pokalbio nebus įmanoma suprasti, apie ką kalbama. Apygardos teismas tokį SMS žinučių turinį pagrįstai įvertino kaip patvirtinimą, kad buvo ruošiamasi konspiruojamiems veiksmams atlikti. Nors D. P. teisiamojo posėdžio metu neigė, kad telefonu bendravo su kitais asmenimis, jo versiją paneigia objektyvūs duomenys – automobilyje „VW Transporter“ rasti daiktai, t. y. trys mobilaus ryšio telefonai bei radijo stotis bei viename iš telefonų išlikusi susirašinėjimo informacija. Apeliaciniame skunde nuteistasis neigia apskritai turėjęs tiek daug telefonų, nurodo, kad jis turėjo du telefonus, tačiau jie sulaikymo metu dingo, o vietoje jų iš kažkur atsirado keturi kiti telefonai. Šią apelianto versiją teisėjų kolegija vertina kaip deklaratyvią, nenuoseklią ir nepatvirtintą byloje esančiais duomenimis. Kaip matyti, apygardos teisme D. P. tvirtino, kad jo vairuotame automobilyje rasti keturi telefonai buvo naudojami paduoti nemokamiems skelbimams: naujas numeris – kitas nemokamas skelbimas, be to, keturi telefonai buvo naudojami taupumo sumetimais: iš vieno tinklo pigiau paskambinti, iš kito pigiau parašyti SMS žinutę. Apygardos teismui šiuos paaiškinimus atmetus kaip nelogiškus, apeliacinės instancijos teisme nuteistasis iškėlė versiją apie dingusius du D. P. naudojamus telefonus ir vietoj jų iš kažkur po sulaikymo atsiradusius keturis įvykio metu rastus telefonus.

Atmestina kaip nelogiška ir neįtikinama nuteistojo versija ir apie kartu su keturiais telefonais iš kažkur atsiradusią špagato virvę nuo cigarečių dėžių. Kaip matyti, ši jokiais faktiniais duomenimis neparemta nuteistojo versija taip pat kilo tik bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, t. y. po to, kai apygardos teismas, įvertinęs pirmiau minėtose specialisto išvadose nustatytus duomenis apie virvės, paimtos iš automobilio „VW Transporter“, ir virvės, paimtos nuo vieno iš ryšulių su cigaretėmis, vienodumą bei konstrukcijos ir paskirties tapatumą, paneigė D. P. keltą versiją apie tai, kad jis nėra susijęs su cigarečių gabenimu ir atsitiktinai naktį atsidūrė toje vietoje, kur buvo išmesti ryšuliai su cigaretėmis.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog byloje nebuvo apklaustas traktoriaus vairuotojas. Apelianto teigimu, prieš automobilį vežant į užkardą jis buvo ištrauktas traktoriumi, todėl jo vairuotojas gali paliudyti svarbias įvykio aplinkybes. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami. Liudytojas A. L. patvirtino, jog traktorius buvo iškviestas dėl to, kad autobusiukas buvo užbuksavęs. Kaip matyti iš šio liudytojo parodymų, traktorius ir operatyvininkai buvo kviečiami jau po to, kai mikroautobusas buvo sulaikytas ir neteisėtai gabentos cigaretės surastos, taigi apelianto minimas traktoriaus vairuotojas nėra susijęs su bylos nagrinėjimui reikšmingomis aplinkybėmis. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad ir apeliaciniame skunde nėra nurodyta, kokios naujos bylai reikšmingos aplinkybės galėtų būti nustatytos apklausus šį asmenį.

Apeliantas taip pat nurodo, jog automobilio apžiūra, priešingai nei teigia pareigūnai, buvo atlikta ne įvykio vietoje, o tik nuvažiavus į užkardą. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietos ir automobilio apžiūra pradėta 2012 m. spalio 4 d. 3.15 val., baigta – 8.10 val., apžiūrą atliko VSAT pareigūnas D. M.. Apklaustas liudytoju pareigūnas D. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad nakties metu jam paskambino kolega ir pranešė, kad yra sulaikytas automobilis ir 27 dėžės, aptrauktos juodo polietileno plėvele. Jis atvyko į įvykio vietą, apžiūrėjo automobilį, jame nebuvo sėdynių, buvo daug purvo, mėtėsi špagatas, purvini drabužiai, dujų balionėlis, trys mobilaus ryšio telefonai, radijo stotis, cigarečių nebuvo. Kadangi buvo tamsu, nuotraukų nedarė. Paėjęs apie 300 m link Punžonių kaimo rado 27 ryšulius, aptrauktus juodo polietileno plėvele, juos praplėšus pasimatė cigaretės „Fest“. Vėliau automobilis ir cigaretės buvo pristatytos į Pavoverės užkardą, ten nuodugniau apžiūrėjo automobilį, padarė nuotraukas. Šiais liudytojo parodymais netikėti nėra pagrindo. Kaip matyti, jie iš dalies sutampa su nuteistojo teiginiais, kad automobilis buvo apžiūrėtas nuvažiavus į užkardą. Prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridėtoje fotolentelėje matyti, kad automobilio nuotraukos darytos jau prašvitus, fone matyti kiti automobiliai ir pastatas. Akivaizdu, kad fotografuota ne miškingoje įvykio vietoje, o apelianto minimoje užkardoje. Automobilio apžiūrą atlikęs pareigūnas D. M. taip pat patvirtino, kad nuodugniau automobilį apžiūrėjo ir fotografavo jau nuvykus užkardoje, nes būnant įvykio vietoje dar buvo tamsu. Teisėjų kolegijos vertinimu, įvykio vietos ir automobilio apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti ir įforminti tinkamai, įvykio vietos apžiūros protokole detaliai nurodyti atstumai nuo sulaikyto mikroautobuso iki išmestų 27 ryšulių, detaliai apibūdinti patys ryšuliai, kas rasta juos praplėšus ir pan.

Pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Šis nusikaltimas gali būti padaromas alternatyviais veiksmais: įgijimu, laikymu, gabenimu, siuntimu, naudojimu ar realizavimu akcizais apmokestinamų prekių. Nusikaltimo objektyviosios pusės realizavimui pakanka, kad būtų atliktas bet kuris vienas šio straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų. Šio nusikaltimo subjektyviajai pusei būdinga tiesioginė tyčia. Kaltininkas suvokia, kad jis pažeidžia teisės aktuose nustatytą akcizais apmokestinamų prekių įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, naudojimo ar realizavimo tvarką ir siekia tai daryti. Aukščiau aptarti pirmosios instancijos teisme išsamiai ištirti ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai, teisėjų kolegijos nuomone, patvirtina apygardos teismo nustatytas faktines aplinkybes, jog D. P. automobiliu „VW Transporter“ neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes „Fest“, kurių vertė, įskaitant privalomus mokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 150 846 Lt. Visi būtini objektyvieji ir subjektyvieji BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai byloje yra nustatyti bei įrodyti teismo posėdyje išsamiai ištirtais įrodymais.

Nesutikdamas su apygardos teismo sprendimu išieškoti iš jo 9 660 Lt, apeliantas nurodo, jog 2013 m. vasarą grąžino automobilio savininkui J. R. 5 000 Lt, todėl mano, kad žala automobilio savininkui yra atlyginta. Atsižvelgiant į tai, kad nuosprendyje buvo sprendžiamas klausimas ne dėl žalos automobilio savininkui atlyginimo, o dėl nusikalstamos veikos priemonės (automobilio „VW Transporter“) konfiskavimo, šie apeliacinio skundo argumentai laikytini nepagrįstais. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad automobilį „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuspręsta grąžinti jo savininkui J. R., nes byloje nėra duomenų, kad J. R. turėjo ir galėjo žinoti, kad automobilis gali būti panaudotas darant sunkų nusikaltimą, o šio konfiskuotino automobilio vertę (9 660 Lt) BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalių pagrindu nuspręsta išieškoti iš D. P.. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o to paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal formuojamą teismų praktiką, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, teismas įvertina šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui (kasacinės nutartys Nr. 2K-237/2011, 2K-24/2011). Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. Dažnai šis kriterijus teismų praktikoje taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-534/2011, 2K-463/2011, 2K-339/2008). Byloje esančių duomenų pagrindu patikimai nustatyta, kad D. P. akcizais apmokestinamas cigaretes, kurių vertė su privalomais mokėti mokesčiais viršijo 250 MGL dydžio sumą, neteisėtai gabeno automobiliu „VW Transporter“. Akivaizdu, kad be automobilio nuteistasis objektyviai nebūtų galėjęs atlikti tokių veiksmų. Esant nurodytoms aplinkybėms automobilio „VW Transporter“ pripažinimas konfiskuotinu turtu ir jo vertės išieškojimas iš nuteistojo D. P. atsižvelgiant į tai, kad automobilis priklauso kitam asmeniui, yra teisėtas.

Atsižvelgdamas į visumą išdėstytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tenkinti nuteistojo D. P. prašymų panaikinti skundžiamą nuosprendį ir jį išteisinti bei neišieškoti 9 660 Lt už automobilį „VW Transporter“. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu padarė teisingas išvadas tiek dėl faktinių bylos aplinkybių ir baudžiamojo įstatymo taikymo, tiek dėl nuteistojo kaltės, tiek dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Nuteistojo D. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas              Albinas Bielskis

Teisėjai               Valdimaras Bavėjanas

                            Svajūnas Knizleris