Nuorašas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-791-211/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00915-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

1.2.25.4.2.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 2.4.6.4.4; 2.4.7.

V I L N I A U S A P Y G A R D O S T E I S M A S

NUTARTIS

Lietuvos Respublikos vardu

2018 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Arūno Kisieliaus, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),   

sekretoriaujant Linai Butkuvienei,

dalyvaujant prokurorui Egidijui Motiejūnui,

nuteistojo E. B. gynėjui advokatui Domantui Skebui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. gynėjo advokato Domanto Skebo (toliau – gynėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 60 MGL (3000 eurų) dydžio bauda. 

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityta viena laikinajame sulaikyme išbūta diena, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 4 d., 22.10 val., iki 2018 m. sausio 5 d., 13.04 val., vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir E. B. paskirta galutinė 58 MGL (2900 eurų) dydžio bauda, kurią jis įpareigotas sumokėti per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, E. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuotas E. B. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Renault Koleos“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Laikinas E. B. nuosavybės teisės į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Renault Koleos“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), apribojimas paliktas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę, nustatyta šį apribojimą panaikinti.

Nustatyta E. B. paskirtą kardomąją priemonę dokumento – vairuotojo pažymėjimo paėmimą įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.       E. B. nuteistas už tai, kad 2018 m. sausio 4 d., apie 21.51 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. 67, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Renault Koleos“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARJK-0135, patikros sertifikatas Nr. 0712749, pagalba nustatyta 2,69 promilės). Tokiais veiksmais E. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.       Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 20 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo E. B. išteisinti. Nurodo nesutinkantys su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, kadangi tiek kaltinime, tiek nuosprendyje nėra nurodyta konkrečios konstatuotos aplinkybės apie tai, koks tikslus kiekis alkoholio buvo nuteistojo kraujyje vairavimo metu. Teigia, nors kaltinime buvo nurodyta, kad E. B. vairavo automobilį, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 prom. alkoholio, tačiau apeliantai nesutinka su tokiu vertinimu. Mano, kad teismas neturėjo išeiti iš kaltinimo ribų – pildyti jį aplinkybėmis apie konkretų promilių skaičių, kadangi alkoholio kiekio iškvėptame ore perskaičiavimas į alkoholio kiekį negalėjo būtų atliktas nepasitelkus specialių žinių, o byloje tokiais skaičiavimais niekas neužsiėmė. Gynėjo vertinimu, tokie prielaidomis grindžiami kaltinimai yra nepriimtini – turi būti nustatytas konkretus promilių kraujyje skaičius, įvertinant alkotesterio ir skaičiavimo paklaidas.

3.       Skunde nurodoma ir tai, kad aplinkybė, kad E. B. atsisakė pateikti kraujo mėginį, nesuteikia teisės spėjimu grįsti alkoholio kiekį pastarojo kraujyje buvusį konkrečiu vairavimo momentu. Nagrinėjamu atveju būtent kaltintojas turėjo įrodyti ne tik vairavimo apsvaigus faktą (ko apeliantas neginčija), bet ir tai, kad alkoholio kiekis nuteistojo kraujyje tuo metu viršijo labai konkretų skaičių – 1,5 prom. Gynėjas nurodo, kad apklausti liudytojai patvirtino, kad nuteistasis prieš vairavimą svirduliavo, atrodė neblaivus, vairavo nekoordinuotai, tačiau gynėjas teigia esant akivaizdu, kad liudytojai pagal tokius išorinius požymius negalėjo įvertinti ar pas nuteistąjį tuo metu kraujyje buvo 1,5 prom. alkoholio, ar dar ne. Nurodo, kad E. B. tvirtino, kad tuo metu jis dar buvo mažiau girtas, nei numato BK 287 straipsnio 7 dalies sudėtis, kad byloje yra nepaneigta. Gynėjo teigimu, net jei būtų atliktas alkotesterio rodmenų perskaičiavimas, tokiu atveju vis tiek nebūtų galima vienareikšmiškai konstatuoti, kad nuteistasis vairavo jau esant jo kraujyje daugiau kaip 1,5 prom. alkoholio. Nurodo, kad E. B. vartojo alkoholį tęstinai – tiek prieš vairuodamas, tiek vairavimo metu, tiek baigęs vairuoti, todėl, pasak gynėjo, neįmanoma nustatyti, kada tiksliai alkoholio kiekis pastarojo kraujyje viršijo 1,5 prom. ribą.

4.       Gynėjas pabrėžia ir tai, kad įstatymo leidėjas numatė baudžiamąją atsakomybę būtent už vairavimą neblaiviam, esant daugiau kaip 1,5 prom. alkoholio labai konkrečioje organizmo terpėje – kraujyje, bet ne skrandyje, burnoje, stemplėje, ar kitose kūno terpėse. Taigi atsakomybė atsiranda vairuotojui tik nuo to momento, kai alkoholis absorbuojasi iš skrandžio į kraują ir būtent ten viršija ribinę 1,5 prom. koncentraciją. Nagrinėjamu atveju nuteistasis neneigė, kad vairavo neblaivus (išgėręs apie 4 skardines alus), tačiau nurodo, kad jis tuo metu dar nebuvo tiek girtas, o alkoholio (degtinės) papildomai pavartojo prieš pat vairavimo pabaigą bei baigęs vairuoti. Todėl, gynėjo teigimu, laikotarpyje nuo sustojimo iki patikrinimo alkoholio koncentracija jo kraujyje padidėjo ir tik tada galėjo viršyti kvalifikacijai reikšmingą 1,5 prom. ribą kraujyje. Nuteistasis nurodė, kad jis prieš vairavimą išgėrė apie keturias skardines alaus, todėl vairavo neblaivus, bet dar nebuvo tiek girtas, kad alkoholio kiekis kraujyje viršytų 1,5 prom., kas nėra paneigta. Gynėjas nurodo, kad teismas skundžiamame nuosprendyje iš esmės nevertino aplinkybės dėl papildomai pavartoto alkoholio, nors jis vėliau absorbavosi į kraują. Nebuvo paneigta E. B. nurodyta aplinkybė apie tai, kad kai pastarasis dar vairavo, papildomai pavartotas stiprus alkoholis vis dar buvo skrandyje, o ne kraujyje. Taip pat nepaneigta, kad kaltinamasis papildomai pavartojo alkoholio iš karto po to, kai baigė vairuoti. Vėliau, patikrinimo metu, šis papildomai pavartotas alkoholis rezorbavosi į kraują, iš ten – į plaučių orą ir buvo užfiksuotas alkotesteriu. Gynėjo teigimu, jei vairavimo metu alkoholis dar yra vairuotojo skrandyje, bet dar nėra patekęs (rezorbavęsis) į kraują, tuomet tokio vairuotojo veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje požymių. Sprendžiant dėl kaltininko atsakomybės už vairavimą esant neblaiviam, būtina atriboti, koks kiekis alkoholio buvo kaltininko kraujyje vairavimo metu, o ne jau po sulaikymo.

5.       Skunde taip pat teigiama, kad teismo paskirtas per griežtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas nėra teisingas, nes vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra kaltininko atsakomybę kvalifikuojantis požymis, todėl jis negali tuo pačiu būti dar ir jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Be to, gynėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai, nukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos, neįskaitė į uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą apeliantui E. B. paskirtos kardomosios priemonės – vairuotojo pažymėjimo – paėmimo trukmės.

6.       Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu gynėjas skundą palaikė, prašė tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7.       Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad gynėjas prašo išteisinti E. B. dėl to, kad nepadaryta veika, turinti BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, argumentuodamas tuo, kad byloje nustatyta aplinkybė dėl apeliantui E. B. alkoholio matuokliu nustatyto 2,69 prom. neblaivumo nėra pakankama spręsti, jog vairavimo metu jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Taip pat skunde nesutinkama su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (vairuoti transporto priemones) terminu.

Dėl E. B. nuteisimo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį:

8.       Teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, mano, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

9.       BK 281 straipsnis numato atsakomybę už kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus, kai tokiais pažeidimais sukeliami įstatyme numatyti padariniai, taip pat kai įstatyme numatyti padariniai sukeliami esant apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d., numato atsakomybę pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

10.       Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teisingai aiškino baudžiamojo įstatymo požymį – apsvaigimą nuo alkoholio, kai kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką medicininės apžiūros neatlikimas arba jos atlikimo tvarkos nesilaikymas nėra kliūtis asmens apsvaigimo faktui eismo įvykio metu nustatyti. Viena iš priemonių šiai aplinkybei nustatyti yra specialių techninių priemonių (alkoholio matuoklių) naudojimas. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas ar teisėjas, kurio žinioje yra byla, įvertinęs gautų tyrimo rezultatų patikimumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-431/2007, 2K-121-697/2018).

11.       Nagrinėjamu atveju bylos proceso metu surinkti duomenys patvirtina, jog alkotesteriu „Alcotest 75100“ Nr. ARJK-0135 E. B. buvo nustatytas sunkus, 2,69 promilės, neblaivumo laipsnis. Iš apelianto paaiškinimų akivaizdu, kad jis pats neginčijo alkoholio vartojimo fakto bei alkotesterio duomenų pagrįstumo. Todėl apylinkės teismas pagrįstai vertino šiuos bylos duomenis veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje kontekste.

12.       Atkreipiamas dėmesys, kad neatitinka įstatymo reikalavimų ir susiklosčiusios teismų praktikos apeliacinio skundo argumentai, kad nagrinėjamu atveju nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, požymių, teigiant, kad E. B. neblaivumo tikrinimo metu atsisakius duoti kraujo, nebuvo surinkta jokių įrodymų, kad jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio.

13.       Pats apeliantas E. B., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, pripažino, kad vartojo alkoholinius gėrimus iki važiavimo, teigė išgėręs 4 butelius alaus ir bevažiuodamas pradėjęs gerti degtinę. Išvažiavęs iš kebabinės, išgėrė kelis gurkšnius degtinės, po to vėl prie 52 namo kelis gurkšnius, vėliau sustojęs prie 67 namo išgėrė likusį butelį degtinės. Butelį degtinės padėjo į daiktadėžę, po kojomis galinės sėdynės. Po kelių minučių pasėdėjo ir užmigo  (b.l. 106-108). Matyti, kad pastarojo aprodymai nebuvo nuoseklūs viso bylos tyrimo metu, kadangi ikiteisminio tyrimo metu E. B. nurodė vartojęs alkoholį, kuomet jau sustojo (b.l. 47) Šią jo versiją nuneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Liudytojais apklausti A. G. ir K. Ž., kurie pranešė apie įvykį policijai, nurodė prie kebabinės pastebėję akivaizdžiai neblaivų asmenį, kuris įsėdo į automobilį ir pradėjo važiuoti. Jie sekė minėtą automobilį, kuris sustojo (duomenys neskelbtini) g., tačiau nematė, kad vairuotojas tuo metu vartotų alkoholį (b.l. 120-122). Taigi, apeliaciniame skunde keliama versija, kad E. B. vartojo alkoholį jau po to kai sustojo, t.y. po vairavimo, vertinama kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės, kadangi apart apelianto parodymų, kitų duomenų byloje nėra. To nepatvirtino ir apklausti liudytojai. Be to, pagal Bendrojo pagalbos centro pateiktą garso įrašą nustatyta, kad įrašo 5.09 min. liudytojas praneša, kad automobilio Renault vairuotojas pastatė automobilį, o įrašo 7.25 min., liudytojas informuoja, kad privažiuoja policijos pareigūnai. Taigi, pagal šiuos duomenis akivaizdu, kad nuo apelianto automobilio sustojimo iki policijos pareigūnų atvykimo, praėjo 2 min. ir 16 sek., kas akivaizdžiai paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad E. B. per tokį trumpą laiką negalėjo spėti išgerti butelio degtinės, padėti jį į daiktadėžę, ją uždaryti ir užmigti. Be to, apelianto judėjimą, iš jo vietos automobilyje (vairuotojo vieta) pasikeliant ir dedant pagal jį išgertą butelį degtinės į daiktadėžę, būtų tikrai pastebėję byloje apklausti liudytojai, nes pagal bylos duomenis nuteistasis nepasikėlęs iš vietos, po to smarkiai nepasilenkęs, negalėjo daiktadėžės pasiekti.

14.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad nebuvo nustatyta tiksli alkoholio koncentracija E. B. kraujyje, tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad BK 281 straipsnio 7 dalies formuluotė nenustato imperatyvo įrodinėti alkoholio kiekį kraujyje išimtinai laboratoriniu tyrimu. Medicininės apžiūros neatlikimas arba jos atlikimo tvarkos nesilaikymas nėra kliūtis asmens apsvaigimo faktui eismo įvykio metu nustatyti. Viena iš priemonių šiai aplinkybei nustatyti yra specialių techninių priemonių (alkoholio matuoklių) naudojimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-121-697/2018, 2K-286-895/2018). Patikrinus alkotesteriu, laikantis tokio patikrinimo instrukcijos reikalavimų, 2018-01-04 E. B. nustatytas 2,69 prom. girtumas. Bylos duomenimis, alkoholio matuokliui, kuriuo buvo tikrinamas apelianto girtumas, savalaikiai buvo atlikta metrologinė patikra, alkotesterio prietaisas tinkamas naudoti iki 2018-05-27 (b.l. 20, 21). Matavimo priemonės Alcotest 7510 tipo tyrimo sertifikate Nr. 2383 (išdavimo data 2011-08-17; galioja iki 2021-08-16) nurodyta, kad išmatuotą alkoholio iškvėptame ore koncentraciją mikroprocesorius gali perskaičiuoti į alkoholio koncentraciją kraujyje, taikant koeficientą; sertifikato 2.1.2. punkte nurodyta, kad leidžiamos paklaidos: alkoholio koncentracijai kraujyje +/- 1,7 procentai (nuo 1,001 promilės) (b.l. 23-27). Byloje pateiktame UAB „Alkotesteris“ rašte yra užfiksuota, kad tikrinant blaivumą alkotesteriu Drager Alcotest 7510 yra matuojama alkoholio koncentracija iškvėptame ore, o gautas rezultatas konvertuojamas į koncentraciją kraujyje promilėmis taikant standartinį alkotesterio gamintojo nustatytą koeficientą (b.l. 24). Alkotesterio matuoklio rodmenų patikimumu abejoti nėra jokio pagrindo, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių realių vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu pažeidimų, kurie būtų galėję nulemti neteisingą neblaivumo lygmens nustatymą. Įvertinus visus byloje esančius ir išanalizuotus duomenis, daroma išvada, kad net ir pritaikius E. B. naudai (-1,7 procento paklaidą), pastarojo kraujyje automobilio valdymo metu etilo alkoholio koncentracija žymiai viršijo 1,5 promilės. Tokiu būdu pagrįstai teigtina, kad įvykio vietoje atlikto apelianto blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai visiškai atspindi pastarojo būseną vairavimo metu, juo labiau, kad ir pats apeliantas neneigė, jog pavartojęs alkoholio valdė transporto priemonę. Esant tokiems duomenims, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė E. B. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Dėl paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių:

15.       Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundo argumentus dėl paskirtos per griežtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo (uždraudimo vairuoti transporto priemones), konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo E. B. paskirtos minėtos priemonės terminas 2 metų 6 mėnesių laikui yra paskirtas įvertinus visas šiai priemonei skirti reikšmingas aplinkybes. 

16.       Nors skunde nesutinkama su baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise   vairuoti transporto priemones terminu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog baudžiamojo poveikio priemonė paskirta teisingai, terminas nustatytas tinkamai.

17.       Baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). BK 67 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė. Atsižvelgiant į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), klausimą – skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis.

18.       Nagrinėjamu atveju būtent tokios minėtos aplinkybės ir yra nustatytos, kadangi E. B., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Renault Koleos“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 prom. alkoholio (alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARJK-0135, patikros sertifikatas Nr. 0712749, pagalba nustatyta 2,69 promilės). Taigi, E. B. pagrįstai uždrausta vairuoti transporto priemones.

19.       Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, šioje situacijoje paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dviejų) metų 6 mėnesių laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos terminą, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios apelianto padaryto KET pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę. Bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad apeliantas padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis (net 2,69 promilių girtumas), dėl ko jo veiksmai buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas administracinių nusižengimo kodekso, bet pagal baudžiamojo kodekso nuostatas. Neabejotina, kad tokie neteisėti apelianto veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Pastebėtina, kad apeliantas neblaivus vairavo transporto priemonę apie 21.51 val., tai yra, kai eismas mieste dar yra pakankamai intensyvus. Nagrinėjamu atveju savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos apeliantas nepripažino. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pastarajam nustatė 2 metų 6 mėnesių teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo terminą. Pagrindo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą vertinti kaip aiškiai per ilgą nėra. Nepažeidžiant įstatymo paskirta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 straipsnyje – automobilio konfiskavimas.

20.       Taigi pažymėtina, kad kiekvienu atveju, sprendžiant kaltininkui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės klausimą, humaniškumo bei teisėtumo principo reikalavimai turi būti kruopščiai derinami su proporcingumo principu. Nagrinėjamu atveju, įvertinus anksčiau išdėstytas apelianto padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, daroma išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonių dydžių mažinimas, kaip to pageidauja apeliaciniame skunde, neabejotinai neatitiktų ir proporcingumo principo reikalavimo, dėl to keisti šioje dalyje skundžiamo nuosprendžio apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra. 

21.       Apeliaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones termino skaičiavimo pradžios.

22.       Pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę 2 metų 6 mėnesių laikotarpiui, nenurodant, nuo kada šis terminas turi būti skaičiuojamas. Ši teismo išvada nėra teisinga. Baudžiamosios bylos duomenimis, 2018-01-05 Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjas nutarimu E. B. paskyrė kardomąją priemonę – dokumentų, t.y. vairuotojo pažymėjimo, Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą (b.l. 51). Duomenų, kad apeliantui būtų išduotas laikinas leidimas vairuoti transporto priemones, byloje nėra. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiškose baudžiamosiose bylose, pripažįstama, kad apeliantui jau 2018-01-05 realiai buvo suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, šios kardomosios priemonės turinys faktiškai atitiko baudžiamojo poveikio priemonės turinį, t. y. E. B. buvo taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai (visiškas apribojimas naudotis teise vairuoti transporto priemones), kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Esant tokioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisminę praktiką 2018 m. gegužės 29 d. kasacinėje nutartyje Nr. 2K-7-144-648/2018, teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminas E. B. turi būti skaičiuojamas nuo 2018-01-05, t.y. nuo faktinės uždraudimo naudotis specialia teise dienos. Pažymėtina ir tai, kad BK nėra numatytas kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo – įskaitymas į paskirtą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonės taikymo laiką, tačiau nustačius aukščiau paminėtas aplinkybes, skundžiamame nuosprendyje keistina aptariamo termino skaičiavimo pradžia, juo labiau, kad skundžiamame nuosprendyje teisėjas pradžios momento nenurodė. Dėl išdėstytų motyvų skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 22 d. nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 

n u t a r i a:

nuteistojo E. B. gynėjo advokato Domanto Skebo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 22 d. nuosprendį dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise termino pradžios  nustatymo pakeisti.

Baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones terminą E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skaičiuoti nuo 2018-01-05.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos

Teisėjai (parašai)                                                                        Gintaras Dzedulionis 

                                                                                                                                Arūnas Kisielius

                                                                                                                                 Laureta Ulbienė

Nuorašas tikras :

Teisėja                                                               Laureta Ulbienė