Civilinė byla Nr. e2-2276-601/2018
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00764-2018-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.11.4.5; 3.1.7.11; 3.2.6.1; 3.4.1.9
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. lapkričio 26 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės ,,Mitnija“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Gensera“ ieškinius atsakovei Druskininkų savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygų ir viešojo pirkimo procedūrų nutraukimo, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ieškovių procesinių dokumentų esmė
1. Ieškovė UAB „Mitnija“ kreipėsi į teismą prašydama: 1) pripažinti viešojo pirkimo „Kultūros paskirties pastato (duomenys neskelbtini) ir maitinimo paskirties pastato (duomenys neskelbtini), Druskininkuose rekonstravimo į kultūros paskirties pastatą darbai, įskaitant darbo projekto parengimą“ sąlygas neteisėtomis; 2) nutraukti viešojo pirkimo „Kultūros paskirties pastato (duomenys neskelbtini) ir maitinimo paskirties pastato (duomenys neskelbtini) , Druskininkuose rekonstravimo į kultūros paskirties pastatą darbai, įskaitant darbo projekto parengimą“ procedūras; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė tvirtina, kad Druskininkų savivaldybės administracijos vykdomo viešojo pirkimo sąlygos yra neteisėtos, nes:
1.1. Perkančioji organizacija, neskaidydama Pirkimo objekto į atskiras dalis (Pirkimo sąlygų 2.1 punktas, 2.9 punktas, 3.1 punktas, 4.1 punktas, 4.2 punktas), grubiai pažeidė imperatyvius Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 28 straipsnio reikalavimus, nepagrįstai ir neteisėtai apribojo konkurenciją Pirkime (VPĮ 17 straipsnio 3 dalis) bei neužtikrino racionalaus lėšų naudojimo imperatyvo įgyvendinimo. Tuo tarpu, priešingai nei teigiama Pretenzijos atmetime, Pirkimo sąlygų 4.3 punkte pateiktas deklaratyvus ir formalus neskaidymo pagrindimas nepaneigia Pirkimo objekto neskaidymo neteisėtumo;
1.2. Pirkimo sąlygų 5.8 punkto 2 lentelės 3.3 punkte įtvirtintas minimalus kvalifikacinis reikalavimas prieštarauja VPĮ 47 straipsnio 1 dalies reikalavimams ir nukrypsta nuo nuosekliai formuojamos teismų praktikos. Tačiau Perkančioji organizacija, veikdama išimtinai formaliai, nevertino nurodytų Tiekėjo argumentų, motyvuodama tuo, jog minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai yra proporcingi esamam Pirkimo objektui. Tokiu būdu Perkančioji organizacija apribojo Tiekėjo teisių į teisminę gynybą įgyvendinimą;
1.3. Pirkimo sąlygų 13.3 punkte įtvirtinto pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo antrojo kriterijaus „Techniniai privalumai (T1)“ subkriterijai „Garso įrangos techniniai privalumai“, „Scenos mechanizmų techniniai privalumai“, „Video įrangos ir apšvietimo techniniai privalumai“ bei penktasis kriterijus „Darbuotojų kvalifikacija (T4)“ tiek, kiek jie susiję su Pirkimo objekto neskaidymu ir kaip visuma taikytini visai Pirkimo objekto apimčiai (atskiroms Pirkimo objekto dalims), laikytini pertekliniais ir be teisinio pagrindo suvaržančiais tiekėjų galimybes dalyvauti Pirkime, t. y. apribojančiais konkurenciją (VPĮ 17 straipsnio 3 dalis). Tačiau Perkančioji organizacija, veikdama išimtinai formaliai, Tiekėjo argumentų, susijusių su ekonominio naudingumo vertinimo kriterijais (subkriterijais) Pretenzijos atmetime apskritai nevertino, motyvuodama tuo, jog ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai yra betarpiškai susiję su esamu Pirkimo objektu. Tokiu būdu Perkančioji organizacija apribojo Tiekėjo teisių į teisminę gynybą įgyvendinimą;
1.4. Pirkimo sąlygų 13.19 punkte detalizuotas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus „Darbuotojų kvalifikacija (T4)“ prieštarauja VPĮ 55 straipsnio reikalavimams ir ekonominio naudingumo, kaip tokio, esmei. Tuo tarpu Perkančiosios organizacijos Pretenzijos atmetime pateikti argumentai, jog tiekėjai neprivalo pasitelkti specialistų, turinčių ekonominio naudingumo vertinimo kriterijuje „Darbuotojų kvalifikacija (T4)“ reikalaujamą patirtį, paneigia pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo tikslą (VPĮ 55 straipsnis) ir suponuoja ne ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo pripažinimą Pirkimo laimėtoju;
1.5. Techninio projekto nuostatos yra netikslios, neaiškios ir nepakankamos tam, kad tiekėjai galėtų parengti ir Perkančiajai organizacijai pateikti tinkamus pasiūlymus (VPĮ 35 straipsnio 4 dalis). Tuo tarpu Perkančioji organizacija, teigdama priešingai, Pretenzijos atmetime suabsoliutina aplinkybę, jog Techninis projektas yra gavęs teigiamą projekto bendrosios ekspertizės išvadą;
1.6. Techninės specifikacijos 1.18 punkte įtvirtintas reikalavimas kartu su pasiūlymu pateikti 3D simuliacijos modelį ir skaičiavimus didžiajai ir mažajai salėms (Reverberacijos (RT60), kalbos raiškos indekso (STI/RASTI), muzikos skambėjimo C80 ir kalbos raiškos C50 indeksų, lateralinių atspindžių LF80 skaičiavimai didžiosios ir mažosios salių ir kiekvieno skaičiuojamo parametro duomenų lapais) yra specifinis ir neproporcingas Pirkimo objektui. Tuo tarpu Perkančioji organizacija Pretenzijos atmetime nepagrįstai nurodo, jog aptariamu reikalavimu siekia tikslų (įsitikinti tiekėjų kompetencija, patikimumu ir pajėgumu įvykdyti Pirkimo sutartį, laikantis Pirkimo sutartyje nustatytų reikalavimų), kurių įgyvendinimas yra užtikrinamas kitomis priemonėmis – minimaliais kvalifikaciniais reikalavimais (VPĮ 47 straipsnis) bei Pirkimo sutarties nuostatomis (Pirkimo sąlygų 4 priedo „Statybos rangos sutartis“ (toliau – Sutarties projektas, priedas Nr. 2(3)) 7 skyrius).
1.7. Perkančioji organizacija 2018 m. rugsėjo 18 d. Pirkimo sąlygų redakcijoje iš esmės pakeitė Pirkimo sąlygų 13.13 punkte įtvirtintą ekonominio naudingumo kriterijaus „Darbuotojams mokamas atlyginimas (T3)“ vertinimo tvarką ir tokiu būdu grubiai pažeidė tiek VPĮ, tiek nuosekliai formuojamos teismų praktikos reikalavimus dėl Pirkimo sąlygų keitimo, prasidėjus viešojo pirkimo procedūroms, todėl Pirkimas turi būti nutrauktas. Dar daugiau, naujoji ekonominio naudingumo kriterijaus „Darbuotojams mokamas atlyginimas (T3)“ vertinimo tvarka yra neaiški ir netiksli (VPĮ 35 straipsnio 4 dalis).
1.8. Perkančiosios organizacijos pateikti Paaiškinimai Nr. 1, Paaiškinimai Nr. 2 ir Paaiškinimai Nr. 3 (o tuo pačiu ir Pirkimo sąlygos) neatitinka VPĮ 35 straipsnio 4 dalies reikalavimų, kad Pirkimo dokumentai būtų tikslūs, aiškūs ir be dviprasmybių, nepagrįstai didelę riziką perkelia tiekėjams ir prieštarauja racionalaus lėšų naudojimo imperatyvui (VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl tiekėjai negali tinkamai parengti ir pateikti pasiūlymų Pirkime, o tai reiškia, kad Pirkimas negali būti vykdomas pagal netikslias, neaiškias Pirkimo sąlygas ir turi būti nutrauktas.
1.9. Dublike akcentavo, kad tinkamai laikėsi ikiteisminės ginčų nagrinėjimo stadijos, todėl atsakovės teiginiai dėl šios procedūros netinkamo laikymosi yra nepagrįsti.
2. Ieškovė UAB „Gensera“ Kauno apygardos teismo prašo: 1) panaikinti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T2, kaip neatitinkantį Pirkimo objekto ir pažeidžiantį viešųjų pirkimų sąžiningumo, skaidrumo, lygiateisiškumo principus; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2.1. Nurodė, kad Pirkimo sąlygose nustatyto pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus „Aplinkos apsaugos priemonių taikymas (T2)“ reikalavimai ir vertinimo tvarka yra dviprasmiški, neaiškūs, nes pagal juos neįmanoma tinkamai parengti pasiūlymo ir konkurencingai bei lygiateisiškai dalyvauti rungiantis dėl Pirkimo sutarties sudarymo ir tuo pačiu suteikiantys atsakovei didelę diskreciją parenkant Pirkimo laimėtoją.
2.2. Ieškovė teigia, kad perkančioji organizacija nepagrįstai reikalauja pagal Kriterijaus T2 subkriterijų „Gyvūnijos ir augalijos apsauga (A1)“ tiekėjams patiems nuspręsti kokias augalų ir gyvūnų rūšis, esančias statybos teritorijoje, jie saugos ir kokiomis priemonėmis tai atliks. Anot ieškovės, tiekėjai negali žinoti kokioms augalų ir gyvūnų rūšims turi būti taikomos apsaugos priemonės ir kuriuo metu jos turi būti taikomos. Be to, A1 subkriterijus ydingas ir tuo, kad lemia skirtingas tiekėjų pasiūlymų kainas, nes objekte gali būti saugotinų augalų ar gyvūnų, kurių apsaugojimas nuo žalingo darbų poveikio gali brangiai kainuoti, tačiau vienas tiekėjas orientuosis į nesaugotinus augalus ar gyvūnus, kurių apsaugos priemonės bus itin pigios (taigi, ir pasiūlymo kaina mažesnė), o kitas tiekėjas pasiūlys priemones, kurios bus brangios būtent dėl to, kad jomis bus saugomos retos augalų ar gyvūnų rūšys esančios objekte (taigi, šio tiekėjo pasiūlymo kaina bus didesnė), ir nors abu tiekėjai surinks vienodai taškų pagal A1 subkriterijų, tačiau laimėtoju taps pigesnę kainą pasiūlęs tiekėjas.
2.3. Ieškovės įsitikinimu, Kriterijaus T2 subkriterijaus „Statybvietėje susidarančio skleidžiamo triukšmo mažinimas (A4)“ tikslas yra mažinti statybos teritorijoje sukeliamą triukšmą, tačiau kriterijaus vertinimas atliekamas ne dėl konkretaus, kaip galima mažesnio triukšmo lygio, o tiesiog dėl priemonių, kuriomis jis bus mažinamas. Anot ieškovės, Pirkimo sąlygose numatytas šio subkriterijaus vertinimas, kuomet patys tiekėjai nurodys kokiomis konkrečiomis priemonėmis ir kodėl jie mažins triukšmą, o atsakovė pagal tai spręs ar priemonės pagrįstos ir suteiks balus, yra neobjektyvus, nepagrįstas ir neleidžia racionaliai panaudoti biudžeto lėšų, nes nėra konkrečių ribų, kurių tiekėjai negali peržengti, o pats kriterijus nustatytas neaiškiai.
2.4. Ieškovė taip pat nepagrįstu ir neobjektyviu laiko Kriterijaus T2 subkriterijų „Elektros energijos ir vandens naudojimo mažinimas (A5)“, pagal kurį tiekėjai patys pasiūlyme turi įrodyti ir pagrįsti, kad atliekant tam tikrus statybos darbus jie naudos mažiau vandens arba naudos atsinaujinančius elektros energijos šaltinius. Ieškovės manymu, šio subkriterijaus tikslas turėtų būti atsinaujinančios elektros energijos naudojimo padidinimas ir naudojamo vandens kiekio sumažinimas atliekant statybos darbus. Tačiau atsinaujinančią energiją naudojantys ar mažesnio vandens kiekio reikalaujantys darbai yra brangesni, nes naudojamos brangesnės medžiagos šiems darbams atlikti. Todėl būtent atsakovė, siekdama pasiūlymus vertinti vienodai, turėtų nustatyti maksimalų procentą darbų ar konkrečius darbus, kurių vykdymo metu naudojantis atsinaujinančią energiją ar mažesnius vandens kiekius, tiekėjas gaus maksimalų balų skaičių, o kiti tiekėjai, kurie nurodys, kad atsinaujinančią energiją ir mažesnį vandens kiekį naudos mažesniam procentui ar mažesniam kiekiui darbų, gautų mažesnį balų skaičių. Pagal šiuo metu paskelbtus atsakovės reikalavimus nėra aišku iki kokio lygmens turi būti pateiktas paaiškinimas, kad vieniems ar kitiems darbams yra reikalinga naudoti atsinaujinančią energiją ar mažiau vandens, kas neabejotinai reiškia skaidrumo ir vienodo požiūrio principų pažeidimą.
II. Atsakovės procesinių dokumentų esmė
3. Atsakovė Druskininkų savivaldybės administracija savo procesiniuose dokumentuose prašo ieškovių UAB ,,Mitnija“ ir UAB ,,Gensera“ ieškinius atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3.1. Atsiliepime į UAB „Mitnija“ ieškinį atsakovė nurodo, kad ieškovė nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos dalyje dėl ieškinio 2.4.1–2.4.11 punktuose (dėl Pirkimo sąlygų 5.8 punkto lentelės 3.3 punkto teisėtumo) ir 2.7.15–2.7.25 punktuose (dėl Techninio projekto trūkumų) dėstomų teiginių, todėl šie nenagrinėtini dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 4233 straipsnio 2 dalies ir ją nuosekliai aiškinančios teismų praktikos nesilaikymo.
3.2. Be to, atsakovės nuomone, visiškai nepagrįstais laikytini ieškovės siūlymai atskirai pirkti darbo projekto parengimą ir tuomet atskirai pirkti rangos darbus bei atskirai pirkti tarpinį rangos darbų rezultatą – integruojamus inžinerinius tinklus, technologinę įrangą ir pan. Atsakovės įsitikinimu, tokiais siūlymais ieškovė ne gina galimai pažeistas teises, tačiau siekia pritaikyti Pirkimo sąlygas taip, kad jai būtų parankiausia konkuruoti ir būtų perkamos kartu tik tos pastato sistemos, kurios tik dėl jai žinomų priežasčių yra jai parankios. Priešingai, šiuo atveju, atsižvelgiant į perkamų statybos darbų specifiką ir technologijų, integruojamų į pastatą specifiką, jų tarpusavio sąveiką bei tai, kad ginčo atveju, esamas pastatas statomas visas su reikiamomis technologijomis, o ne atliekamas atskirų elementų keitimas ar modernizavimas, Pirkimo sąlygų 4.3 punkte pateiktas Pirkimo objekto neskaidymo į dalis pagrindimas yra pakankamas. Juolab, kad Pirkimo objekto skaidymo netikslingumą patvirtino ir ekspertas.
3.3. Nepaisant to, anot atsakovės, kadangi ieškovė nepaneigė Pirkimo sąlygų 4.3 punkte pateikto Pirkimo objekto neskaidymo į dalis pagrindimo bei neįrodė, kaip Pirkimo objektas gali būti nupirktas keliais pirkimais, Pirkimo sąlygų 5.8 punkto 2 lentelės 3.3 punkte įtvirtintas minimalus kvalifikacinis reikalavimas taip pat laikytinas proporcingu. Be to, atsižvelgdama į tai, kad minimalių kvalifikacinių reikalavimų tikslas nustatyti tik minimalius reikalavimus, kurie yra būtini Pirkimo sutarties įvykdymui, bei į tai, kad šiuo atveju planuojama rekonstruoti ypatingą kultūros paskirties pastatą, atsakovė vertina, jog visiškai pagrįstai Pirkimo sąlygose nustatė, jog vertins ir statybos darbų vadovo, specialiųjų statybos darbų vadovo bei darbo projekto vadovo patirtį, kuri viršys minimaliai teisės aktais atitinkamiems specialistams nustatytą reikalavimų ribą pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus. Atsakovė taip pat mano, kad pagrįstai nustatė elektro – akustinės aplinkos pokyčio sistemos projektavimo – konsultavimo specialisto, scenos mechanizacijos projektavimo – konsultavimo specialisto, salės vaizdo sistemos specialistams nustatytas konkrečios patirties turėjimo reikalavimus, kadangi jų veikla neatestuojama. Taip pat atsakovei buvo svarbu nustatyti, kad patirtis nebūtų įgyta mažareikšmiuose, buitiniuose projektuose, todėl vertinamiems projektams buvo nustatyta didelį kiekį statinių apibrėžianti visuomeninių statinių paskirtis.
3.4. Atsakovė nesutinka ir su ieškovės argumentais dėl techninio projekto nuostatų neteisėtumo, t. y., anot atsakovės, ieškovė nenurodo jokių Techninio projekto neatitikimų Lietuvos Respublikos statybų teisę reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms, o iš esmės tik pateikia savo nuomonę dėl Techniniame projekte pateiktų techninių sprendimų papildymo bei akcentuoja tas Techninio projekto dalis, kurias papildžius ieškovės siūlomomis nuostatomis, galimai būtų sudarytos palankios sąlygos atitikti techninio projekto reikalavimus išskirtinai tik ieškovės pasirinktų technologinės įrangos gamintojų gaminiams, tokiu būdu apribojant konkurenciją ir diskriminuojant kitus tiekėjus, bei tokiu būdu pažeidžiant VPĮ 37 straipsnio 3 punkto reikalavimus. Atsakovė akcentuoja, kad Techninis projektas yra gavęs teigiamą projekto bendrosios ekspertizės išvadą, o Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išduotas statybą leidžiantis dokumentas pagrindžia Techninio projekto atitikimą Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitų teisės aktų bei normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams ir patvirtina, kad techninio projekto nuostatos yra pakankamos apimties.
3.5. Atsakovė pabrėžia, kad Pirkimo objekto akustika yra viena iš svarbiausių šio Techninio projekto keliamų sąlygų galutiniam rezultatui gauti, būtent dėl to jau pasiūlymų teikimo stadijoje prašo parengti ir 3D simuliacijos modelį siekiant užtikrinti, kad Pirkimo dalyvis pasirinko tokias Techninio projekto keliamų tikslų įgyvendinimo priemones, kurios leis jam techninio pasiūlymo parengimo metu detaliai susipažinti su salių akustikai keliamais reikalavimais bei, kuris įrodo savo pasirengimą vykdyti Techniniame projekte numatytus darbus, o sutarties įvykdymo užtikrinimo tikslas – apsaugoti atsakovės interesus, jeigu visų išvardintų aplinkybių tiekėjas Pirkimo sutarties vykdymo metu nesilaikytų.
3.6. Atsiliepime į UAB „Gensera“ ieškinį atsakovė nurodo, kad Pirkimo sąlygose nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai užtikrina veiksmingą tiekėjų konkurenciją bei yra nustatyti taip, kad tiekėjų pasiūlymuose pateiktos informacijos atitiktį nustatytiems pasiūlymų vertinimo kriterijams galima patikrinti pagal visiems tiekėjams iš anksto žinomas bei proporcingas Pirkimo sąlygas ir atsakovė tai darant neturi neribotos pasirinkimo laisvės. Anot atsakovės, ekonominio naudingumo kriterijų esmė lemia, kad jais siekiama papildomos teigiamos naudos Pirkimo objekto statybos procesui bei rezultatui ir tai reikalauja iš tiekėjų papildomų resursų ne tik įgyvendinant Pirkimo sutartį, tačiau ir pagrindžiant pasiūlymų nagrinėjimo stadijoje savo pasirengimą įgyvendinti nurodytas priemones.
3.7. Atsakovė teigia negalinti Pirkimo sąlygose išskirti augalijos ar gyvūnijos tam tikros rūšies, kai jų visų svarba vertintina vienodai, o tiekėjas siekdamas konkuruoti su kitais tiekėjais, natūralu, kad teiks kuo pigesnes aplinkosaugines priemones, kurios atitiks Pirkimo sąlygų 13.12 punkte nustatytas sąlygas. Atsakovės įsitikinimu, ieškovės prielaidos, kad atsakovė netinkamai vertins pasiūlymus pagal Pirkimo sąlygų 13.12 punktą, vertintina kritiškai ir net taip atsitikus, atsakovės veiksmai būtų lengvai nuginčijami, tiekėjams pasinaudojant pažeistų teisių gynybos priemonėmis – pateikiant pretenziją ar, po jos išnagrinėjimo, ieškinį.
3.8. Atsakovė nurodo, kad ieškovės siūloma skleidžiamo triukšmo mažinimo vertinimo tvarka neatitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų, nes siūlomi parametrai gerokai viršija nustatytus reikalavimus. Be to, esant pakankamai griežtiems Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ reikalavimams, nėra prasmės nustatyti ir leisti varžytis tiekėjams dėl dar žemesnių parametrų pasiekimo, nes arba tiekėjai jų nepasiūlys, arba galės nurodyti tik deklaratyviai ir pirkimo sutarties vykdymo metu atsakovė turės taikyti sankcijas Pirkimo sutarties projekte nustatytomis sąlygomis. Vietoje to, atsakovės manymu, tikslingiau vertinti, kokius triukšmo šaltinius iš atviros aplinkos pašalins tiekėjai pagal Pirkimo sąlygų 13.12 punkto d dalyje nurodytas sąlygas, kas leis užtikrinti, jog triukšmo šaltinių veikimo laikas būtų kuo trumpesnis, o Pirkimo objekto statybvietėje ir aplink ją triukšmo lygis bet kuriuo atveju negalės viršyti teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
3.9. Atsakovė taip pat pažymi, kad Pirkimo sąlygų 13.12 punkto e dalyje reikalauja tik pagrįsti pašalinamo arba pakeičiamo alternatyvaus, atsinaujinančio atitinkamai elektros arba vandens šaltinio naudojimo reikalingumą atliekamų darbų kontekste. Teigia, kad nežinant tiekėjų siūlomų technologinių procesų, neįmanoma suvienodinti ir nustatyti vandens ir elektros energijos naudojimo mažinimo priemonių visiems tiekėjams, kaip ir neįmanoma pačiai atsakovei nurodyti kokias priemones ir kokių darbų metu taikyti. Juolab, kad atsakovei nustačius konkrečias priemones, be kita ko, būtų apribojama tiekėjų galimybė siūlyti novatoriškas ar kitas alternatyvias priemones, kurios mažintų elektros kiekio bei vandens naudojimą darbų atlikimo metu arba leistų naudoti alternatyvius elektros bei vandens gavimo šaltinius.
III. Viešųjų pirkimų tarnybos išvados esmė
4. Viešųjų pirkimų tarnyba savo išvadoje nurodė, kad perkančioji organizacija, atsižvelgdama į konkretaus pirkimo ypatybes, siekdama užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų, turi nurodyti tokias technines specifikacijas, kokios dėl objektyvių priežasčių, jos manymu, yra reikalingos.
4.1. Tarnyba, susipažinusi su proceso šalių pateiktais argumentais, nurodo, kad vienareikšmiškos išvados pateikimui dėl Perkančiosios organizacijos pateiktų techninio projekto sprendinių bei Techninės specifikacijos 1.18 punkte nurodyto reikalavimo (ne)pagrįstumo reikia turėti specifinių techninių žinių. Atsižvelgdama į tai, Tarnyba nevertina bylos šalių procesiniuose dokumentuose nurodomų techninių argumentų, kuriais grindžiamas Perkančiosios organizacijos nustatytų Techninės specifikacijos reikalavimų ir techninio projekto sprendinių (ne)teisėtumas. Mano, kad, siekiant visapusiškai įvertinti Pirkimo dokumentus, byloje būtų tikslinga pasitelkti ekspertą, turintį specialių techninių žinių. Taip pat mano, kad specialių techninių žinių reikia ir vertinant Pirkimo objekto neskaidymo į dalis pagrindime nurodomas aplinkybes.
4.2. Pasisakydama dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, Tarnyba pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu turėtų būti vertinama, ar Perkančiosios organizacijos nustatyti ekonominio naudingumo kriterijai yra tikslūs ir pakankamai detaliai aprašyti, o taip pat – ar pateikti argumentai objektyviai pagrindė ginčijamų Kriterijaus T2 subkriterijų nustatymo tikslingumą bei jų įtaką ekonomiškai naudingesnio pasiūlymo išrinkimui. Nesant aiškaus ir objektyvaus ekonominio naudingumo vertinimo, sudaromos prielaidos Perkančiajai organizacijai vertinti tiekėjų pasiūlymus subjektyviai. Visgi, Tarnybos manymu ginčijamas Kriterijaus T2 subkriterijaus Al reikalavimas nurodyti kokiai gyvūnijai ir/arba augalijai yra skirta kiekviena išsaugojimo priemonė bei pagrįsti, kad išsaugojama augalija arba gyvūnija yra aptinkama Pirkimo objekto vietovėje galėtų būti vertinamas kaip abstraktus, o atsakovės procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai kelia abejonių dėl minėto ginčijamo subkriterijaus nustatymo tikslingumo, be to, Perkančiajai organizacijai nenustačiusi jokios išeities informacijos, sudaroma galimybė tiekėjams skirtingai interpretuoti tokį reikalavimą, o Perkančiajai organizacijai subjektyviai vertinti tiekėjų pateiktų gyvūnijos ar augalijos saugojimo priemonių aprašymų atitikimus minėtam subkriterijui Al.
4.3. Be to, anot Tarnybos, kaip neaiškus galėtų būti vertinamas ir subkriterijus A5, nes Perkančioji organizacija iš tiekėjų reikalaudama pateikti elektros energijos ir vandens vartojimo mažinimo planą (aprašymą), pritaikytą Pirkimo objektui pagal statybos sritis, nenurodė atspirties taško, nuo kurio skaičiuojant bus laikoma, kad tiek elektros energijos, tiek ir vandens vartojimas sumažėjęs. Neaišku, kaip bus vertinama, ar tiekėjo nurodyta taupymo priemonė pagrįsta. Atsižvelgiant į išdėstytą, manytina, kad bylos nagrinėjimo metu, turėtų būti įvertinta, ar minėto subkriterijaus aprašymas sudarė galimybę tiekėjams skirtingai interpretuoti tokį reikalavimą, o Perkančiajai organizacijai subjektyviai vertinti tiekėjų pateiktų sprendinių atitikimus minėtam Kriterijaus T2 subkriterijui.
4.4. Kita vertus, Tarnyba, įvertinusi ginčijamo subkriterijaus A4 aprašymo turinį, daro išvadą, kad šiuo aspektu Perkančiajai organizacijai svarbus ne statyboje keliamo triukšmo lygio sumažinimas, o tai, kaip tiekėjai pagrįs, kokiomis priemonėmis triukšmo lygis bus sumažintas. Be to, net nekeliamas reikalavimas tiekėjams įsipareigoti, kad triukšmo lygis šaltinyje sumažės. Juolab, Perkančioji organizacija nenustatė, kaip Pirkimo sutarties vykdymo metu bus vykdoma statybos darbų keliamo triukšmo kontrolė.
IV. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės
5. Biudžetinė įstaiga Druskininkų savivaldybės administracija Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje 2018 m. rugpjūčio 22 d. paskelbė kultūros paskirties pastato (duomenys neskelbtini) ir maitinimo paskirties pastato (duomenys neskelbtini), Druskininkuose rekonstravimo į kultūros paskirties pastatą darbų, įskaitant darbo projekto parengimą, pirkimą atviro tarptautinio konkurso būdu (suteiktas pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) ; skelbimo pateiktis: (duomenys neskelbtini)). Pirkimas vykdomas pagal Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbtas sąlygas.
6. Siekdamos dalyvauti paskelbtame Pirkime, tačiau manydamos, kad Pirkimo sąlygos neatitinka VPĮ reikalavimų, abi ieškovės pateikė atsakovei pretenzijas:
6.1. UAB „Mitinija“ savo 2018 m. rugsėjo 3 d. pretenzijoje Nr. R-18-366 prašė: 1) nutraukti Pirkimo procedūras ir, patikslinus Pirkimo sąlygas taip, kad jos atitiktų VPĮ reikalavimus, Pirkimą paskelbti iš naujo; 2) skelbiant naują Pirkimą, išskaidyti Pirkimo objektą į dalis, patikslinti pretenzijoje nurodytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus ir ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, be kita ko, nurodant, kuriai konkrečiai Pirkimo objekto daliai jie taikytini. Bendrovė pretenzijoje nurodė šiuos Pirkimo sąlygų trūkumus:
6.1.1. Pirkimo sąlygų 2.1 punkto, 2.9 punkto, 3.1 punkto, 4.1 punkto, 4.2 punkto nuostatos, numatančios, jog Pirkimo objektas į dalis neskaidomas ir Perkančiosios organizacijos 4.3 punkte pateikiamas tokio neskaidymo pagrindimas neatitinka imperatyvių VPĮ 28 straipsnio reikalavimų, nepagrįstai ir neteisėtai apriboja konkurenciją Pirkime (VPĮ 17 straipsnio 3 dalis) ir tuo pačiu pažeidžia racionalaus lėšų naudojimo imperatyvą (VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas);
6.1.2. Pirkimo sąlygų 5.8 punkto 2 lentelės 1 punkte, 3.3 punkte įtvirtinti minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai tiek, kiek jie susiję su nepagrįstu ir neteisėtu Pirkimo objekto neskaidymu, prieštarauja VPĮ 47 straipsnio 1 dalies reikalavimams ir nukrypsta nuo nuosekliai formuojamos teismų praktikos;
6.1.3. Pirkimo sąlygų 13.3 punkte nurodyto pasiūlymų ekonominio naudingumo antrojo kriterijaus „Techniniai privalumai (T1)“ subkriterijai „Garso įrangos techniniai privalumai“, „Scenos mechanizmų techniniai privalumai“, „Video įrangos ir apšvietimo techniniai privalumai“ bei penktasis kriterijus „Darbuotojų kvalifikacija (T4)“, tiek, kiek jie susiję su nepagrįstu ir neteisėtu Pirkimo objekto neskaidymu, laikytini pertekliniais (VPĮ 55 straipsnio 1 dalis) ir be teisinio pagrindo suvaržančiais tiekėjų galimybes dalyvauti Pirkime, t. y. apribojančiais konkurenciją (VPĮ 17 straipsnio 3 dalis);
6.1.4. Pirkimo sąlygų 13.3 punkte nurodytas pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus „Darbuotojų kvalifikacija (T4)“ prieštarauja VPĮ 55 straipsnio 1 daliai, pažeidžia viešųjų pirkimų principus (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis);
6.1.5. Techninio projekto nuostatos yra netikslios, neaiškios (VPĮ 35 straipsnio 4 dalis) ir nepakankamos tam, kad tiekėjai galėtų jas tinkamai suprasti ir pateikti pasiūlymus Pirkime, todėl negali būti pripažįstamos teisėtomis;
6.1.6. reikalavimas pateikti 3D simuliacijos modelį yra perteklinis ir nepagrįstas.
6.2. UAB „Gensera“ 2018 m. rugpjūčio 31 d. pretenzijoje Nr. 2018-08-31/GR03 prašė: 1) patikslinti Pirkimo sąlygų 5.8. punkte pateiktos 2 lentelės (kvalifikaciniai reikalavimai) 3.4 punkte nustatytą reikalavimą pateikiant išaiškinimą, ką reiškia Perkančiosios organizacijos nuostata, kad „visi kartu“; 2) patikslinti Pirkimo sąlygų 13.12 punkte nustatytą trečio ekonominio naudingumo kriterijaus „Aplinkos apsaugos priemonių taikymas (T2)“ vertinimo tvarką aiškiai nurodant reikalavimus tiekėjų dokumentams ir jų turiniui, taip pat aiškiai nurodant į kokius aspektus tiekėjai turi atsižvelgti rengdami ir teikdami pasiūlymus, kad jie būtų skaidriai, aiškiai ir konkurencingai įvertinti, o taip pat atsisakyti prieštaringų minėto ekonominio naudingumo kriterijuje nustatytų reikalavimų tiekėjų teikiamų dokumentų motyvacijai arba Pirkimo sąlygų 13.12 punkte nustatytą trečią ekonominio naudingumo kriterijų „Aplinkos apsaugos priemonių taikymas“ panaikinti.
7. Druskininkų savivaldybės administracijos Viešojo pirkimo komisijos 2018 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. S12-3348-5.36 „Dėl pretenzijų išnagrinėjimo ir pirkimo procedūrų tęsimo (pirkimo numeris (duomenys neskelbtini))“ ieškovės buvo informuotos, kad jų pateiktos pretenzijos pripažintos nepagrįstomis, todėl netenkinamos.
8. Perkančioji organizacija 2018 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. S12-3457-5.36. „Dėl Pirkimo dokumentų paaiškinimo ir patikslinimo (pirkimo numeris (duomenys neskelbtini))“ (toliau – Paaiškinimai Nr. 1), 2018 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. S12-3465-5.36. „Dėl Pirkimo dokumentų paaiškinimo ir patikslinimo (pirkimo numeris (duomenys neskelbtini))“ (toliau – Paaiškinimai Nr. 2) bei 2018 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. S12-3488-5.36 „Dėl Pirkimo dokumentų paaiškinimo ir patikslinimo (pirkimo numeris (duomenys neskelbtini))“ (toliau – Paaiškinimai Nr. 3) pateikė atsakymus į tiekėjų klausimus / Pirkimo sąlygų paaiškinimus.
8.1. UAB „Mitnija“, susipažinusi su Perkančiosios organizacijos Paaiškinimuose Nr. 1, Paaiškinimuose Nr. 2 ir Paaiškinimuose Nr. 3 pateiktais atsakymais į klausimus / Pirkimo sąlygų paaiškinimais, 2018 m. rugsėjo 28 d., t. y. jau šios civilinės bylos nagrinėjimo metu, Perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją (toliau – Pretenzija Nr. 2), kurioje nurodė, kad Perkančioji organizacija 2018 m. rugsėjo 18 d. Pirkimo sąlygų redakcijoje iš esmės pakeitė Pirkimo sąlygų 13.13 p. įtvirtintą ekonominio naudingumo kriterijaus „Darbuotojams mokamas atlyginimas (T3)“ vertinimo tvarką ir tokiu būdu grubiai pažeidė tiek VPĮ, tiek nuosekliai formuojamos teismų praktikos reikalavimus dėl Pirkimo sąlygų keitimo, prasidėjus viešojo pirkimo procedūroms. Be to, ieškovė nurodė, jog Perkančiosios organizacijos pateikti Paaiškinimai Nr. 1, Paaiškinimai Nr. 2 ir Paaiškinimai Nr. 3 (o tuo pačiu ir Pirkimo sąlygos) neatitinka VPĮ 35 straipsnio 4 dalies reikalavimų, kad Pirkimo dokumentai būtų tikslūs, aiškūs ir be dviprasmybių, o tiekėjai galėtų tinkamai parengti ir pateikti pasiūlymus Pirkime, perkelia neproporcingai didelę riziką tiekėjams ir pažeidžia racionalaus lėšų naudojimo imperatyvą (VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
8.2. Perkančioji organizacija, 2018 m. spalio 8 d., išnagrinėjusi Pretenziją Nr. 2, priėmė sprendimą ją patenkinti iš dalies, t. y. konstatavo, kad teismui priėmus sprendimą šioje byloje, kuris leis tęsti Pirkimo procedūras ir/arba panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, Perkančioji organizacija pakoreguos Pirkimo sąlygų 13.13.1–13.17 punktus, suderindama juos su Pirkimo sąlygų 4 priedo „Statybos rangos sutartis“ nuostatomis ir patikslins Pirkimo sąlygų 13.13 punktą. Apie tokį savo sprendimą Perkančioji organizacija Tiekėją informavo raštu Nr. S12-3667-5.36. „Dėl pretenzijos išnagrinėjimo (pirkimo numeris (duomenys neskelbtini))“.
9. Iš byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų matyti, jog pagrindinis ginčas kilęs dėl atsakovės vykdomo pirkimo 2.1 punkto, 2.9 punkto, 3.1 punkto, 4.1 punkto, 4.2 punkto, 4.3 punkto, 5.8 punkto 2 lentelės 1 punkto, 3.3 punkto, 13.3 punkto, 13.12 punkto 13.13 punkto sąlygų, Techninio projekto nuostatų teisėtumo ir reikalavimo pateikti 3D simuliacijos modelį pagrįstumo. Tuo tarpu atsakovė procesiniuose dokumentuose teigia, kad ieškovė UAB „Mitnija“ nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos dalyje dėl ieškinio 2.4.1–2.4.11 punktuose (dėl Pirkimo sąlygų 5.8 punkto lentelės 3.3 punkto teisėtumo) ir 2.7.15–2.7.25 punktuose (dėl Techninio projekto trūkumų) dėstomų teiginių. Be to, bylos nagrinėjimo dieną atsakovė teismui pateikė informaciją apie pirkimo dalyvius ir prašo jos neteikti susipažinti dalyviams bei kitiems asmenims. Todėl nagrinėdamas bylą, teismas pirmiausia pasisakys dėl procedūrinių aspektų – prašymo pripažinti nevieša bylos medžiaga atsakovės 2018 m. lapkričio 19 d. pateiktus dokumentus bei dėl išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos laikymosi, o po to vertins ieškinių pagrįstumą dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo ir pagrįstumo.
V. Teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atsakovės prašymo pripažinti nevieša bylos medžiaga 2018 m. lapkričio 19 d. pateiktus dokumentus
10. Atsakovė Druskininkų miesto savivaldybės administracija bylos nagrinėjimo dieną, t. y. 2018 m. lapkričio 19 d., teismui pateikė informaciją apie pirkimo dalyvius, siūlomų specialistų sąrašą ir prašo jų neteikti susipažinti dalyviams bei kitiems asmenims.
11. VPĮ 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija negali tretiesiems asmenims atskleisti perkančiajai organizacijai pateiktos tiekėjo informacijos, kurios konfidencialumą nurodė tiekėjas. Tokią informaciją sudaro visų pirma komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai. Dalyvių reikalavimu perkančioji organizacija turi juos supažindinti su kitų dalyvių pasiūlymais, išskyrus tą informaciją, kurią dalyviai nurodė kaip konfidencialią. Pagal VPĮ 58 straipsnio 1 dalį, informacija apie pirkimo dalyvius, pasiūlymų eilę ir laimėtoją bei pasiūlymų charakteristikas pranešama tik po sprendimo apie nustatytą laimėtoją priėmimo.
12. Nagrinėjamu atveju, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad tiek ieškovė UAB „Mitnija“, tiek ieškovė UAB „Gensera“ nėra pateikusios pasiūlymų pirkimui, todėl jos neturi Pirkimo dalyvio teisinio statuso ir negali susipažinti su Pirkimo dalyvių pasiūlymų turiniu. Juolab, kad, kaip nurodė atsakovė 2018 m. lapkričio 19 d. prašyme, šiuo metu Tiekėjų pateikti pasiūlymai nėra įvertinti, neaišku, kurie iš jų bus atmesti, ir kurie bus įrašyti į pasiūlymų eilę, nepriimtas sprendimas dėl pirkimo laimėtojo, todėl su pirkimo dalyvių sudėtimi, jų pavadinimais ir pateiktais pasiūlymais dar negali susipažinti net pirkimui pasiūlymus pateikę asmenys. Todėl šiuo atveju yra pagrindas pripažinti nevieša bylos medžiaga Druskininkų savivaldybės administracijos teismui 2018 m. lapkričio 19 d. pateiktus Viešojo pirkimo komisijos 2018 m. lapkričio 16 d. raštą ir jo priedus (išskyrus Druskininkų savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 24 d. įgaliojimą Nr. S12-3856-7.2) – Pirkimo dalyvių pasiūlymų A dalis ir siūlomų specialistų sąrašą.
Dėl UAB „Mitnija“ išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos laikymosi
13. CPK 4232 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tiekėjas arba ekonominės veiklos vykdytojas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme ar Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Pagal VPĮ 101 straipsnio 3 dalį tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo teisme ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai.
14. Nagrinėjamoje byloje atsakovė teigia, kad nurodytos privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos nesilaikė ieškovė UAB „Mitnija“ dėl ieškinio 2.4.1–2.4.11 punktuose (dėl Pirkimo sąlygų 5.8 punkto lentelės 3.3 punkto teisėtumo) ir 2.7.15–2.7.25 punktuose (dėl Techninio projekto trūkumų) dėstomų teiginių.
15. Teismas, patikrinęs UAB „Mitnija“ ieškinyje ir pretenzijoje dėstomus argumentus dėl Pirkimo sąlygų 5.8 punkto 2 lentelės 3.3 punkte įtvirtinto minimalaus kvalifikacinio reikalavimo, atmeta atsakovės teiginius, kad dėl šios Pirkimo sąlygos ieškovė netinkamai pasinaudojo išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka, t. y., kad ieškinyje, skirtingai nei pretenzijoje, ieškovė ginčija tik Pirkimo sąlygų 5.8 punkto lentelės 3.3 punkte nurodyto kvalifikacinio reikalavimo proporcingumą ieškovės siūlomoms keturioms pirkimo dalims (išskaidant pirkimą), neminėdama tos pačios lentelės 3.1, 3.2, 3.4 punktų ir tokiu būdu, nesudarė sąlygų atsakovei pasisakyti dėl Pirkimo sąlygų 5.8 punkto lentelės 3.3 punkto teisėtumo dar ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje. Teismo vertinimu, tai, kad ieškovė pretenzijoje (Pretenzijos 1 dalies 4 punkto 5 pastraipoje) nurodė formuluotę „Pirkimo sąlygų 5.8 p. lentelės 3.3 p. kvalifikacinių reikalavimų visuma”, nesuteikia teisės atsakovei teigti, jog ieškovė pretenzijoje ginčijo ir 3.1, 3.2, 3.4 punktų reikalavimus, nes apie šiuos punktus bei juose nurodytus reikalavimus ieškovė pretenzijoje neužsiminė. Nepaisant to, net jeigu ir būtų ieškovė dėsčiusi argumentus ir apie 3.1, 3.2, 3.4 punktuose nurodytus reikalavimus, atsakovė bet kuriuo atveju tiek ikiteisminėje ginčo stadijoje, tiek teisme galėjo ir net privalėjo pasisakyti dėl ieškovės argumentų, susijusių su Pirkimo sąlygų 5.8 punkto 2 lentelės 3.3 punkte įtvirtintu minimaliu kvalifikaciniu reikalavimu, nes dėl šiame punkte nurodyto reikalavimo ieškovė dėstė savo argumentus tiek Pretenzijoje, tiek ieškinyje. Be to, kaip teisingai nurodė ieškovė, pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus ir jų pagrindu suformuotą teismų praktiką, ieškovas negali ieškinyje reikšti tokių reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti pretenzijoje (išskyrus išimtinius atvejus), tačiau tai jokiu būdu nereiškia, jog ieškinys privalo būti reiškiamas dėl visų be išimties pretenzijos reikalavimų, t. y. pretenzijos reikalavimų apimtis, lyginant ją su ieškinio reikalavimų apimtimi, negali būti išplečiama, bet, neabejotinai, gali būti susiaurinama ir tai jokiu būdu nelemia ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos nesilaikymo (VPĮ 101 straipsnio 3 dalis, CPK 4233 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-690/2017). Taigi, šiuo aspektu konstatuotina, kad ieškovė tiek Pretenzijoje, tiek ieškinyje ginčija būtent Pirkimo sąlygų 5.8 punkto lentelės 3.3 punkte įtvirtinto minimalaus kvalifikacinio reikalavimo teisėtumą ir tokiu būdu tinkamai laikėsi ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos.
16. Teismas taip pat patikrino UAB „Mitnija“ ieškinyje ir pretenzijoje dėstomus argumentus dėl Techninio projekto nuostatų teisėtumo ir nustatė, kad vien tai, jog ieškovė ieškinyje papildomai detalizavo Techninio projekto trūkumus, atsižvelgdama į atsakovės pretenzijos atmetime išdėstytą poziciją dėl nepakankamai įvardintų techninio projekto trūkumų, nereiškia, kad ieškovė netinkamai laikėsi išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad, sprendžiant tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį, svarbūs tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai, o tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad tiekėjo teisme nurodyti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su nurodytaisiais pretenzijoje, t. y. tiekėjas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo iškelti pretenzijoje ir buvo perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-690/2017). Taigi, viešųjų pirkimų atveju reikia įvertinti, ar tiekėjo teisme nurodyti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai iš esmės sutampa su nurodytaisiais pretenzijoje, tačiau nėra jokio pagrindo reikalauti, kad ieškinys būtų visiškai identiškas pretenzijai. Logiška, kad tiekėjas, gavęs perkančiosios organizacijos argumentus į pretenzijos reikalavimus ir su jais nesutikdamas, ieškinyje teismui, be kita ko, dėsto ir argumentus dėl atsakyme į pretenziją nurodytus perkančiosios organizacijos argumentus. Šiuo atveju akivaizdu, kad UAB „Mitnija“ tiek Pretenzijoje, tiek ieškinyje nurodė tuos pačius faktinius ir teisinius pagrindus dėl Techninio projekto trūkumų, ieškinyje papildomai detalizuodama Pretenzijos trečioje dalyje „Dėl Techninio projekto nuostatų neatitikties VPĮ 35 str. 4 d. reikalavimams“ išdėstytus Techninio projekto trūkumus, kadangi būtent pati Perkančioji organizacija atsakyme į Pretenziją nurodė, jog Techninio projekto trūkumai nepakankamai įvardinti (detalizuoti) (2018 m. rugsėjo 10 d. rašto, kuriuo ieškovė informuota apie pretenzijos atmetimą, 27 punktas). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ir šiuo aspektu, UAB „Mitnija“ tinkamai laikėsi ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos.
Dėl perkančiosios organizacijos sprendimo įsigyti Konkurso objektą neskaidant jo į sudėtines dalis teisėtumo
17. Ieškovė UAB „Mitnija“ ieškinyje akcentuoja, kad Konkurso objektas „Kultūros paskirties pastato (duomenys neskelbtini) ir maitinimo paskirties pastato (duomenys neskelbtini), Druskininkuose rekonstravimo į kultūros paskirties pastatą darbai, įskaitant darbo projekto parengimą“ yra dalus, todėl Perkančioji organizacija, vadovaudamasi VPĮ 28 straipsnio 1 dalimi, privalėjo tarptautinės vertės pirkimą išskaidyti į dalis pagal tam tikrus parametrus, pavyzdžiui: 1) į statybos rangos (rekonstravimo) darbus; 2) darbo projekto parengimo paslaugas; 3) sceninę įrangą ir jos montavimo (įrengimo) darbus; 4) kėdes. Atsakovė savo sprendimą neskaidyti pirkimo grindė tikslu gauti kokybišką rezultatą (kad visos sistemos veiklų sklandžiai, būtų suderintos viena su kita, būtų išvengta atsakomybių neprisiėmimo už gedimus, būtų užtikrintas kabinamų, montuojamų, kilnojamų mechanizmų saugumas, būtų teikiamos kokybiškos ir kvalifikuotos garantinio aptarnavimo paslaugos, bei galiausiai, kad suplanuoti renginiai vyktų sklandžiai) ir aplinkybėmis dėl perkamų statybos darbų bei integruojamų į pastatą technologijų specifikos, jų tarpusavio sąveikos. Taigi, nagrinėjamoje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad Konkurso objektas iš esmės skaidytinas, tačiau šalys iš esmės nesutaria dėl to, ar tam tikros priežastys pateisina tokį Konkurso organizavimo modelį, kai visi nurodyti darbai perkami vieno viešojo pirkimo (neišskaidyto į dalis ar atskirus pirkimus) procedūromis.
18. Pagal VPĮ 28 straipsnio 1 dalį, tarptautinis pirkimas privalo būti atliekamas skaidant pirkimo objektą į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, ir apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Pirkimo objektas skaidomas į dalis kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tarptautinio pirkimo atveju šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga skaidyti pirkimo objektą į dalis netaikoma, jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pagrindžia, kad dėl to sumažėtų tiekėjų konkurencija, pirkimo sutarties vykdymas taptų per daug brangus ar sudėtingas techniniu požiūriu, skirtingų pirkimo objekto dalių įgyvendinimas būtų glaudžiai susijęs ir dėl to perkančiajai organizacijai atsirastų būtinybė koordinuoti šių dalių tiekėjus ir tai keltų riziką netinkamai įvykdyti pirkimo sutartį, ar nurodo kitas pagrįstas aplinkybes, dėl kurių netikslinga pirkimo objektą skaidyti į dalis. Taigi tam, kad tarptautinis pirkimas nebūtų skaidomas į dalis, perkančioji organizacija tokios būtinybės egzistavimą turi pagrįsti.
19. Teismo vertinimu, atsakovės pateikti argumentai dėl Pirkimo objekto neskaidymo yra išsamūs ir logiški. Akivaizdu, kad rekonstruojant kultūros paskirties pastatą ir atliekant daug tarpusavyje susijusių darbų, kaip pavyzdžiui, pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo, sklypo plano parengimo, konstrukcijų montavimo, lauko ir vidaus vandentiekio ir nuotekų įrengimo, elektroninių ryšių (telekomunikacijos) įrengimo, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemų įrengimo, elektrotechninės dalies atlikimo, technologijų ir procesų valdymo ir automatizacijos įrengimo, scenos technologinės įrangos įrengimo ir pan., Pirkimo objektą išskaidžius į dalis ir atskiriems tiekėjams ir rangovams esant atsakingiems tik už savo techninius ar kitokio pobūdžio sprendinius, būtų neįmanoma aptarti jų tarpusavio sąveikos ir atsakomybių ir taip užtikrinti Perkančiosios organizacijos tikslą – gauti kokybišką rezultatą. Juolab, kad pirkimo sąlygose neribojama tiekėjų teisė pasitelkti subrangovus ar dalyvauti kartu su jungtinės veiklos partneriais ir (ar) kooperuoti jėgas atsižvelgiant į savo techninius pajėgumus, todėl pačiam tiekėjui neturint pajėgumų atlikti numatomus darbus ar kurią nors jų dalį, tiekėjas gali pasitelkti subrangovus ar jungtinės veiklos partnerius, kurie tokius pajėgumus turėtų. Pažymėtina, kad tiek 2018 m. balandžio 19 d. Bendrosios ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), tiek 2018 m. rugpjūčio 28 d. Ekspertinio tyrimo akte ekspertai taip pat patvirtino Pirkimo objekto skaidymo netikslingumą.
20. Aptartų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju Pirkimo objektą sudarančios paslaugos yra viena su kita technologiškai susijusios, sudaro bendrą sistemą bei užtikrina sklandų jos veikimą. Byloje esantys duomenys patvirtina atsakovės teiginius, kad Pirkimo objekto išskaidymas į dalis apsunkintų Pirkimo sutarties vykdymą, t. y. atskirų Pirkimo objekto dalių įgyvendinimas būtų glaudžiai susijęs ir tokiu atveju perkantysis subjektas privalėtų derintis su atskirais tiekėjais, kas keltų riziką, jog Pirkimo sutartys būtų vykdomos netinkamai (atsirastų atsakomybės paskirstymo rizika, didėtų darbų koordinavimo kaštai ir pan.). Konstatuotina, kad atsakovės nurodytos priežastys, kurių pagrindu Pirkimo objektas nėra skaidomas į atskirus pirkimus yra pagrįstas svarbiomis priežastimis ir yra būtinas perkančiojo subjekto tikslui pasiekti.
Dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo
21. Ieškovė UAB „Mitnija“ ginčija Pirkimo sąlygų 5.8 punkto 2 lentelės 3.3 punkte įtvirtinto kvalifikacinio reikalavimo „Tiekėjas turi turėti bent vieną ar kelis akustikos specialistus, kurie visi kartu per pastaruosius 5 metus būtų vadovavę atliekant akustikos projektavimo, priežiūros statybos metu ir natūrinių akustinių matavimų paslaugas pastate, turinčiame integruojamą elektro-akustinės aplinkos keitimo sistemą“ ir Pirkimo sąlygų 13.3 punkte įtvirtinto pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo antrojo kriterijaus „Techniniai privalumai (T1)“ subkriterijų „Garso įrangos techniniai privalumai“, „Scenos mechanizmų techniniai privalumai“, „Video įrangos ir apšvietimo techniniai privalumai“ bei penktojo kriterijaus „Darbuotojų kvalifikacija (T4)“ teisėtumą. Ieškovės įsitikinimu, Pirkimo objektą išskaidžius į atskiras dalis, ginčijami reikalavimai, tiek, kiek jie susiję su Pirkimo objekto neskaidymu ir kaip visuma taikytini visai Pirkimo objekto apimčiai, laikytini pertekliniais ir nepagrįstai apribojančiais konkurenciją Pirkime, todėl prieštaraujantys VPĮ 47 straipsnio 1 dalies imperatyviems reikalavimams ir tikslui. Tačiau, šiame sprendime jau pripažinus, kad Perkančioji organizacija šiuo konkrečiu atveju pagrįstai vykdo vieną bendrą Pirkimą ir jo neskaido į dalis, akivaizdu, kad Pirkimo sąlygų 5.8 punkto 2 lentelės 3.3 punkte įtvirtinto kvalifikacinio reikalavimo ir Pirkimo sąlygų 13.3 punkte įtvirtinto pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo antrojo kriterijaus „Techniniai privalumai (T1)“ subkriterijų „Garso įrangos techniniai privalumai“, „Scenos mechanizmų techniniai privalumai“, „Video įrangos ir apšvietimo techniniai privalumai“ bei penktojo kriterijaus „Darbuotojų kvalifikacija (T4)“ teisėtumo vertinimas pagal ieškovės nurodytus argumentus prarado prasmę. Todėl teismas šių Pirkimo sąlygų teisėtumo išsamiau nevertina.
22. Byloje taip pat ginčijamas Pirkimo sąlygų 13.19 punkte nurodytas ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus „Darbuotojų kvalifikacija (T4)“, kaip prieštaraujantis VPĮ 55 straipsnio reikalavimams ir ekonominio naudingumo esmei. Ieškovės įsitikinimu, Perkančioji organizacija ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų dėl siūlomų specialistų patirties nepagrįstai susiaurino iki kultūros paskirties negyvenamųjų pastatų. Tiekėjo vertinimu, specialistų patirtis, įgyta atliekant darbus visuomeninės paskirties ypatinguose statiniuose, yra visiškai tinkama ir pakankama, todėl reikalavimas turėti patirties, vykdant darbus kultūros paskirties statiniuose, nepagrįstai apriboja konkurenciją Pirkime ir verčia tiekėjus ieškoti specialistų, kurių dalyvavimas realiai nėra būtinas, įgyvendinant Pirkimo sutartį, tokiu būdu apsunkinant tiekėjų galimybes dalyvauti Pirkime. Šio Pirkimo sąlygose numatyto kriterijaus analizė suponuoja išvadą, kad Perkančioji organizacija ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus „Darbuotojų kvalifikacija (T4)“ balus numatė skirti už atitinkamų specialistų (statybos darbų vadovo, specialiųjų statybos darbų vadovo, darbo projekto vadovo) patirtį, įgytą vykdant atitinkamas kultūros paskirties statinių sutartis. Atsakovė šio kriterijaus būtinumą aiškina planuojamo rekonstruoti kultūros paskirties pastato ypatingumu.
22.1. VPĮ 47 straipsnyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Taigi, perkančiajai organizacijai suteikta teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą. Tuo pačiu jai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.
22.2. Perkančiosios organizacijos, vertindamos tiekėjų pasiūlymus, pripažintus atitinkančiais pasiūlymo pateikimo ir minimalius kvalifikacijos reikalavimus, gali pasirinkti vieną iš viešojo pirkimo sutarties sudarymo kriterijų – ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos, t. y. kriterijų, kurio pagrindu išrenkamas laimėtojas. Jei perkančioji organizacija pasiūlymus vertina pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų, ji privalo paskelbti šio kriterijaus subkriterijaus (kriterijaus sudėtinių dalių) lyginamojo svorio koeficientus. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijaus aiškumo ir paskelbimo iš anksto reikalavimai taip pat reiškia perkančiosios organizacijos pareigą, pirkimo sąlygose nurodžius tam tikrus kokybės ženklus, įtvirtinti tikslius (aprašomuosius) kriterijus, kuriais šie grindžiami, taip pat nustatyti leidimą, tinkamai tai įrodžius, siūlyti lygiaverčius produktus (Teisingumo Teismo sprendimas Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10).
22.3. VPĮ 55 straipsnyje įtvirtinta pasiūlymų vertinimo ir palyginimo tvarka. Šio straipsnio 1 dalies 1 punktas numato Perkančiosios organizacijos teisę išrinkti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, be kita ko, pagal pirkimo sutarčiai įvykdyti paskirtų darbuotojų organizavimą, kvalifikaciją ir patirtį, kai tai daro reikšmingą įtaką pirkimo sutarties įvykdymo kokybei. Nagrinėjamu atveju planuojama rekonstruoti ypatingą kultūros paskirties pastatą, todėl teismas šiuo konkrečiu atveju visiškai sutinka su atsakove, kad ši pagrįstai Pirkimo sąlygose nustatė, jog vertins ir statybos darbų vadovo, specialiųjų statybos darbų vadovo bei darbo projekto vadovo patirtį, kuri viršys minimaliai teisės aktais atitinkamiems specialistams nustatytą reikalavimų ribą pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus. Juolab, kad įstatymas nedraudžia ekonominio naudingumo prasme, be kita ko, vertinti ir pirkimo sutarčiai įvykdyti paskirtų darbuotojų patirtį.
23. Ieškovė UAB „Gensera“ nesutinka su Pirkimo sąlygų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus „Aplinkos apsaugos priemonių taikymas (T2)“ subkriterijų „Gyvūnijos ir augalijos apsauga (A1)“, „Statybvietėje susidarančio skleidžiamo triukšmo mažinimas (A4)“ ir „Elektros energijos ir vandens naudojimo mažinimas (A5)“ reikalavimais ir vertinimo tvarka, nes jie dviprasmiški, neaiškūs, pagal juos neįmanoma tinkamai parengti pasiūlymo ir konkurencingai bei lygiateisiškai dalyvauti rungiantis dėl Pirkimo sutarties sudarymo ir tuo pačiu suteikiantys atsakovei didelę diskreciją parenkant Pirkimo laimėtoją.
23.1. VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad Perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka, be kita ko, pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį. Vertinant atsižvelgiama į kainą arba sąnaudas ir kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, įskaitant kokybinius, aplinkosaugos ir (arba) socialinius kriterijus, pavyzdžiui techninius pranašumus, estetines ir funkcines charakteristikas, prieinamumą, tinkamumą visiems vartotojams, socialines, aplinkosaugines ir inovatyvias charakteristikas bei sąžiningos prekybos sąlygas. Taigi akivaizdu, kad ekonominio naudingumo kriterijų esmė lemia, kad jais siekiama papildomos teigiamos naudos Pirkimo objekto statybos procesui bei rezultatui ir tai, neabejotinai pareikalauja iš tiekėjų papildomų resursų ne tik įgyvendinant Pirkimo sutartį, tačiau ir pagrindžiant pasiūlymų nagrinėjimo stadijoje savo pasirengimą įgyvendinti nurodytas priemones. Be to, visiems Pirkimo dalyviams galioja tos pačios sąlygos, kurių tikslas saugoti gamtą, tausoti išteklius, Pirkimo dalyviams suteikiant laisvę patiems nuspręsti kokiomis konkrečiomis priemonėmis sieks papildomos teigiamos naudos Pirkimo objekto statybos procesui bei rezultatui.
23.2. Nors UAB „Gensera“ nurodo negalinti Pirkimo sąlygose išskirti augalijos ar gyvūnijos tam tikros rūšies ir mananti, kad tai turėtų padaryti atsakovė konkrečiai Pirkimo sąlygose išvardindama saugotinas augalijos ir gyvūnijos rūšis, tačiau šiuo aspektu teismas pritaria atsakovei, kad Pirkimo sąlygose netikslinga išskirti augalijos ar gyvūnijos tam tikros rūšies, suteikiant Pirkimo dalyviui laisvę pačiam nuspręsti ar su kitais Pirkimo dalyviais konkuruos vien mažiausia kaina, ar geriausia kokybe, ar šių parametrų tam tikru deriniu. Kita vertus, jeigu atsakovė netinkamai įvertintų Pirkimo sąlygas, tame tarpe ir dėl gyvūnijos ir augalijos apsaugos, kaip nuogąstauja ieškovė, atsakovės veiksmai būtų lengvai nuginčijami, tiekėjams pasinaudojant pažeistų teisių gynybos priemonėmis – pateikiant pretenziją ar, po jos išnagrinėjimo, ieškinį.
23.3. Analogiškai teismas vertina ir ieškovės argumentus dėl statybvietėje skleidžiamo triukšmo mažinimo. Šiuo aspektu taip pat teismas visiškai sutinka su atsakovės argumentais, kad esant pakankamai griežtiems Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ reikalavimams, nėra prasmės nustatyti ir leisti varžytis tiekėjams dėl dar žemesnių parametrų pasiekimo. Vietoje to, atsakovė teisingai nusprendė suteikti Pirkimo dalyviams laisvę patiems pasirinkti kokius triukšmo šaltinius iš atviros aplinkos pašalins pagal Pirkimo sąlygų 13.12 punkto d dalyje nurodytas sąlygas, kas leistų užtikrinti triukšmo šaltinių veikimo laiko trumpėjimą, juolab, kad Pirkimo objekto statybvietėje ir aplink ją triukšmo lygis bet kuriuo atveju negalės viršyti teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
23.4. Atsakovė ekonominio naudingumo kriterijumi siekia papildomos teigiamos naudos Pirkimo objekto statybos procesui bei rezultatui ir vandens bei elektros energijos naudojimo aspektu. Ieškovė mano, kad suteikta laisvė patiems Pirkimo dalyviams siūlyti kokiomis priemonės jie sieks ekonominės naudos pagal šį subkriterijų, pažeidžia skaidrumo ir vienodo požiūrio principus. Tačiau, teismas su šiais argumentais nesutinka. Neabejotina, kad atsakovei iš anksto nežinant Pirkimo dalyvių siūlomų technologinių procesų, neįmanoma suvienodinti ir nustatyti vandens ir elektros energijos naudojimo mažinimo priemonių visiems tiekėjams, kaip ir neįmanoma pačiai atsakovei nurodyti kokias priemones ir kokių darbų metu taikyti. Juolab, kad, kaip pagrįstai nurodė atsakovė, nustačius konkrečias priemones, būtų ribojama tiekėjų galimybė siūlyti novatoriškas ar kitas alternatyvias priemones, kurios mažintų elektros kiekio bei vandens naudojimą darbų atlikimo metu arba leistų naudoti alternatyvius elektros bei vandens gavimo šaltinius.
24. UAB „Mitnija“ patikslinusi ieškinio pagrindą, taip pat nesutinka su 2018 m. rugsėjo 18 d. Pirkimo sąlygų redakcijoje iš esmės pakeista Pirkimo sąlygų 13.13 punkte įtvirtinto ekonominio naudingumo kriterijaus „Darbuotojams mokamas atlyginimas (T3)“ vertinimo tvarka, pagal kurią numatyta vertinti nebe valandinio atlyginimo vidurkį, bet atlyginimą, o taip pat numatyta vertinti nebe kiek procentų valandinis atlyginimas viršija minimalų darbo užmokestį, bet, galimai, kiek mažiausias mokamas atlyginimas viršija minimalų darbo užmokestį. Taigi, Pirkimo sąlygų 13.13 pakeistame punkte yra nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai, kuriais vertinamas tiesiogiai pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams mokamas atlyginimas. Ieškovės įsitikinimu, Perkančioji organizacija, iš esmės pakeisdama ekonominio naudingumo kriterijaus vertinimo objektą ir tvarką, nesilaikė Borta kriterijų, grubiai pažeidė skaidrumo bei tiekėjų teisėtų lūkesčių principus, neužtikrino pakeisto kriterijaus atitikties VPĮ 35 straipsnio 4 dalies reikalavimams.
24.1. Pagal teismų praktiką, paskelbto viešojo pirkimo dokumentai negali būti aiškinami ar tikslinami taip, jog keistųsi pagrindinių pirkimo sąlygų esmė; kai perkančioji organizacija apibrėžia pirkimo sąlygų turinį (jam suteikia tikslią reikšmę), ji negali vėliau keisti pirkimo dokumentų turinio ar jų aiškinti taip, kad būtų iš esmės pakeistos pirkimo sąlygos, nes tokiu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-916/2016).
24.2. Iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad vykstant viešojo pirkimo sutarties procedūrai pirkimo vykdytojas iš principo negali keisti esminių pirkimo sąlygų, įskaitant technines specifikacijas ir sutarties sudarymo kriterijus, kuriomis atitinkami ūkio subjektai teisėtai rėmėsi, priimdami sprendimą pateikti pasiūlymą arba, atvirkščiai, nedalyvauti atitinkamame viešojo pirkimo konkurse (žr. ESTT 2012 m. gegužės 10 d. Sprendimo Komisija / Nyderlandai, C 368/10, 55 punktą ir 2015 m. balandžio 16 d. Sprendimo Enterprise Focused Solutions, C 278/14, 27–29 punktus). Vis dėlto, tuo remiantis negalima daryti išvados, kad bet koks pirkimo sąlygų keitimas jau paskelbus apie pirkimą iš esmės yra draudžiamas bet kokiomis aplinkybėmis. Pirkimo vykdytojas turi galimybę taisyti ar pildyti pirkimo sąlygų duomenis, kuriems tereikia paprasto paaiškinimo arba siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei apie šį pakeitimą informuojami visi dalyviai. Pirkimo vykdytojui taip pat turi būti leidžiama padaryti tam tikrus pirkimo sąlygų pakeitimus, be kita ko, susijusius su profesinių pajėgumų reikalavimais ir jų sumavimo tvarka, su sąlyga, kad paisoma nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principų, taip pat skaidrumo pareigos. Šis reikalavimas reiškia, pirma, kad atitinkami pakeitimai, nors ir svarbūs, neturi būti tokie esminiai, kad pritrauktų potencialių dalyvių, kurie, jei šių pakeitimų nebūtų padaryta, nebūtų galėję pateikti pasiūlymo. Be kita ko, taip galėtų būti, kai dėl pakeitimų pirkimo pobūdis iš esmės pasikeičia, palyginti su tuo, kas buvo nustatyta iš pradžių. Antra, šis reikalavimas reiškia, kad apie šiuos pakeitimus turi būti tinkamai paskelbta, kad visi potencialūs pakankamai informuoti ir įprastai rūpestingi dalyviai galėtų su jais susipažinti tokiomis pačiomis sąlygomis ir tuo pačiu momentu. Trečia, šis reikalavimas taip pat reiškia, viena vertus, kad tie pakeitimai turi būti daromi prieš dalyviams pateikiant pasiūlymus, ir, kita vertus, šių pasiūlymų pateikimo terminą reikia pratęsti, jeigu jie yra svarbūs, taip pat, kad šio pratęsimo trukmė turi atitikti pakeitimų svarbą ir būti pakankama tam, kad suinteresuotieji ūkio subjektai galėtų atitinkamai pritaikyti savo pasiūlymus (Borta kriterijai; ESTT 2017 m. balandžio 5 d. Sprendimas UAB „Borta“ prieš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją C-298/15).
24.3. Nagrinėjamoje situacijoje Perkančioji organizacija 2018 m. rugsėjo 18 d. Pirkimo sąlygų redakcijoje pakeitė 13.13 punkte numatyto ekonominio naudingumo kriterijaus „Darbuotojams mokamas atlyginimas (T3)“ vertinimo tvarką, nustatydama, kad pagal aptariamą Pirkimo sąlygą, vertinamas ne tik pagrindiniams tiekėjo specialistams mokamas atlyginimas, bet visiems tiesiogiai Pirkimo sutartį vykdysiantiems tiekėjams mokamas atlyginimas, t. y. į vertinimo apimtį įtraukė daugiau subjektų. Tačiau, teismo vertinimu, nurodytais Pirkimo sąlygų 13.13 punkto pakeitimais nei siaurinamos, nei plečiamos tiekėjų galimybės pateikti pasiūlymus, nes valandinis darbo užmokestis gali būti nesunkiai paverčiamas mėnesiniu darbo užmokesčiu ir atvirkščiai. Juolab, tokie pakeitimai, nelaikytini tokiais esminiais, kad pritrauktų potencialių dalyvių, kurie, jei šių pakeitimų nebūtų padaryta, nebūtų galėję pateikti pasiūlymo. Priešingai, šio kriterijaus pakeitimai galėtų įtakoti papildomus kaštus tiekėjams, bet ne praplėsti norinčių dalyvauti Pirkime tiekėjų ratą.
24.4. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju apie Pirkimo sąlygų 13.13 punkto pakeitimą visi tiekėjai buvo informuoti ne tik 2018 m. rugsėjo 18 d. paskelbiant naują Pirkimo sąlygų redakciją, bet ir 2018 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. S12-3488-5.36 visiems tiekėjams akcentuotas Pirkimo sąlygų 13.13 punkto pakeitimas. Taigi neabejotina, kad įprastai rūpestingi ūkio subjektai, kaip ir, be kita ko, ieškovė UAB „Mitnija“, buvo pakankamai informuoti apie Pirkimo sąlygų 13.13 punkto pakeitimą. Be to, atsižvelgiant į Pirkimo sąlygų 13.13 punkto pakeitimus, Perkančioji organizacija pratęsė pasiūlymų pateikimo terminą iki 2018 m. lapkričio 8 d.
24.5. VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. Lyginant 2018 m. rugsėjo 18 d. Pirkimo sąlygų 13.13 punkto naujos redakcijos formuluotę „vertinamas tiesiogiai pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams mokamas atlyginimo vidurkis (T3)“ su iki tol galiojusia „vertinamas už sutarties vykdymą atsakingiems darbuotojams mokamo valandinio atlyginimo vidurkis (T3)“, akivaizdu, kad Perkančioji organizacija vertins ne tik už sutarties vykdymą atsakingiems darbuotojams mokamo atlyginimo vidurkį, bet ir kitiems tiesiogiai pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams mokamo atlyginimo vidurkį, t. y. išplėtė subjektų ratą, ir taip pat pakeitė, kad vertins ne valandinio atlyginimo vidurkį, bet mokamo atlyginimo vidurkį. Teismo vertinimu, Perkančiosios organizacijos Pirkimo sąlygų 13.13 punkto pakeitimai yra aiškūs ir nedviprasmiški, abejonių dėl šio kriterijaus vertinimo teismui nekyla. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas neturi pagrindo pripažinti neteisėtais 2018 m. rugsėjo 18 d. Pirkimo sąlygų 13.13 punkto pakeitimus.
25. Ieškovė UAB „Mitnija“ patikslintame ieškinyje kvestionuoja ir Perkančiosios organizacijos pateiktus Paaiškinimus Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3, kaip neatitinkančius VPĮ 35 straipsnio 4 dalies reikalavimų, kad Pirkimo dokumentai būtų tikslūs, aiškūs ir be dviprasmybių. Pažymi, kad ji 2018 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. R-18-383 bei 2018 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. R-18-386 buvo kreipusis į Perkančiąją organizaciją dėl Pirkimo sąlygų paaiškinimo / patikslinimo. Perkančioji organizacija 2018 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. S12-3457-5.36. „Dėl Pirkimo dokumentų paaiškinimo ir patikslinimo (pirkimo numeris (duomenys neskelbtini))“ (toliau – Paaiškinimai Nr. 1), 2018 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. S12-3465-5.36. „Dėl Pirkimo dokumentų paaiškinimo ir patikslinimo (pirkimo numeris (duomenys neskelbtini))“ (toliau – Paaiškinimai Nr. 2) bei 2018 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. S12-3488-5.36. „Dėl Pirkimo dokumentų paaiškinimo ir patikslinimo (pirkimo numeris (duomenys neskelbtini))“ (toliau – Paaiškinimai Nr. 3) pateikė atsakymus į tiekėjų klausimus / Pirkimo sąlygų paaiškinimus. Ieškovės teigimu, Perkančioji organizacija iš esmės neatsakė į Tiekėjo pateiktus klausimus. Kaip jau minėta šiame sprendime, VPĮ 35 straipsnio 4 dalis reikalauja, kad pirkimo dokumentai būtų tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. Teismas susipažinęs su Paaiškinimų Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 turiniu neturi pagrindo pripažinti, kad šie dokumentai yra netikslūs, neaiškūs ar dviprasmiški. Priešingai, teismo vertinimu, atsakovė pakankamai aiškiai atsakė į ieškovės raštuose nurodytus klausimus.
26. Byloje yra ginčijamos ir Pirkimo Techninio projekto nuostatos, kaip netikslios, neaiškios ir nepakankamos tam, kad tiekėjai galėtų parengti ir Perkančiajai organizacijai pateikti tinkamus pasiūlymus. Tačiau, kaip pagrįstai pastebėjo atsakovė, ieškovė nenurodė jokių Techninio projekto neatitikimų Lietuvos Respublikos statybų teisę reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms, o iš esmės tik pateikė savo nuomonę dėl Techniniame projekte pateiktų techninių sprendimų papildymo bei akcentavo tas Techninio projekto dalis, kurias papildžius ieškovės siūlomomis nuostatomis, galimai būtų sudarytos palankios sąlygos atitikti techninio projekto reikalavimus išskirtinai tik ieškovės pasirinktų technologinės įrangos gamintojų gaminiams, tokiu būdu apribojant konkurenciją ir diskriminuojant kitus tiekėjus, bei tokiu būdu pažeidžiant VPĮ 37 straipsnio 3 punkto reikalavimus. Pažymėtina, kad atsakovės pagrindinis tikslas yra įsigyti projekte nurodomos įrangos aprašomų savybių funkcinį rezultatą bei Techniniame projekte numatomų sprendinių veikimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovei ir visiems kitiems suinteresuotiems tiekėjams sudaromos visos galimybės siūlyti bet kokią jam prieinamą tiekti įrangą, kuri atitiktų minimalius Techniniame projekte keliamus techninių specifikacijų reikalavimus, o minimalūs techninių specifikacijų reikalavimai Techniniame projekte išdėstomi tiksliai ir aiškiai bei nenukreipiant į konkretų prekės ženklą ar modelį. Tuo atveju jeigu ieškovei, kurie nors Techninio projekto sprendiniai yra nepakankamai išsamūs, jai yra suteikta teisė prašyti tikslinti, paaiškinti ar papildyti reikiamą informaciją.
27. Ieškovė UAB „Mitnija“ mano, kad Techninės specifikacijos 1.18 punkte įtvirtintas reikalavimas kartu su pasiūlymu pateikti 3D simuliacijos modelį ir skaičiavimus didžiajai ir mažajai salėms (Reverberacijos (RT60), kalbos raiškos indekso (STI/RASTI), muzikos skambėjimo C80 ir kalbos raiškos C50 indeksų, lateralinių atspindžių LF80 skaičiavimai didžiosios ir mažosios salių ir kiekvieno skaičiuojamo parametro duomenų lapais) yra specifinis ir neproporcingas Pirkimo objektui. Tačiau, nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į Pirkimo objekto turinį, teismas visiškai sutinka su atsakovės reikalavimu kartu su pasiūlymu pateikti 3D simuliacijos modelį ir skaičiavimus. Nekyla jokių abejonių, kad kultūros paskirties pastato akustika yra viena iš svarbiausių šio Techninio projekto keliamų sąlygų galutiniam rezultatui gauti, todėl atsakovė pagrįstai prašo pateikti 3D simuliacijos modelį siekdama užtikrinti, kad Pirkimo dalyvis pasirinko tokias Techninio projekto keliamų tikslų įgyvendinimo priemones, kurios leis jam techninio pasiūlymo parengimo metu detaliai susipažinti su salių akustikai keliamais reikalavimais bei, kuris įrodo savo pasirengimą vykdyti Techniniame projekte numatytus darbus, o sutarties įvykdymo užtikrinimo tikslas – apsaugoti Atsakovės interesus, jeigu visų išvardintų aplinkybių tiekėjas Pirkimo sutarties vykdymo metu nesilaikytų
28. Apibendrindamas teismo padarytas išvadas dėl atskirų Pirkimo sąlygų teisėtumo, teismas konstatuoja, kad Perkančioji organizacija pagrįstai neskaidė Pirkimo į atskiras dalis, pakankami aiškiai suformulavo šioje byloje ginčijamus Pirkimo sąlygų ekonominio naudingumo ir minimalius kvalifikacinius kriterijus, Techninio projekto ir Techninės specifikacijos nuostatas. Juolab, kad už viešojo pirkimo procedūrų organizavimą ir pasiektus rezultatus pirmiausia atsakingos perkančiosios organizacijos (žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011). Todėl būtent perkančiosioms organizacijoms suteikta diskrecija apibrėžti su Pirkimo objektu susijusius reikalavimus. Kita vertus, pažymėtina, kad tiekėjams nedraudžiama varžytis Pirkime ir siūlant mažesnę kainą ir/arba mažiau privalumų pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, tikintis, kad pasiūlyta mažesnė kaina „atsvers“ kitų tiekėjų didesnę kainą dėl ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų sąlygų tenkinimo kaštų Pirkimo sutarties vykdymo metu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
29. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Pripažinus ieškovių pateiktus ieškinius nepagrįstais, turi būti sprendžiama dėl atsakovės patirtų išlaidų atlyginimo. Atsakovė Druskininkų savivaldybės administracija nurodo patyrusi 10 067,20 Eur išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti ir 38 Eur žyminiui mokesčiui už atskirąjį skundą, todėl prašo šias išlaidas priteisti. Atsakovės Druskininkų savivaldybės patirtų bylinėjimosi išlaidų detalizacijoje matyti, kad atsakovę pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatė J. R. P. Advokatė nurodo parengusi šiuos procesinius dokumentus: atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (12 val.), atsiliepimą į UAB „Gensera“ ieškinį (16 val.), atsiliepimą į UAB „Mitnija“ ieškinį (25 val.), tripliką į UAB „Gensera“ dubliuką (8 val.), tripliką į UAB „Mitnija“ dubliuką (25 val.), atsiliepimą į atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (8 val.) ir nuomonę dėl ieškinio (10 val.).
30. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (toliau – Rekomendacijos). Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, specifiškumą, pateiktų dokumentų kiekį sprendžia, kad atsakovės patirtos išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos, paskirstant jas proporcingai ieškovių pareikštų reikalavimų apimčiai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės UAB „Mitnija“ reiškiamų reikalavimų apimtis yra didesnė negu UAB „Gensera“, teismas sprendžia, kad iš ieškovės UAB „Mitnija“ priteistina 2/3 dalys atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovė UAB „Gensera“ – 1/3 dalis, t. y. iš UAB „Mitnija“ atsakovės naudai priteistina 6 749 Eur (6 711 Eur + 38 Eur), o iš UAB „Gensera“ – 3 356 Eur bylinėjimosi išlaidų.
31. Teismas visus procesinius dokumentus byloje dalyvaujantiems asmenims siuntė elektroninio ryšio priemonėmis, todėl su dokumentų įteikimu susijusių išlaidų nepatyrė.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 10 straipsniu, 93 straipsniu, 259 straipsniu, 263–268 straipsniais, 270 straipsniu, 4238 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinius atmesti.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“, kurios juridinio asmens kodas 134511472, atsakovei Druskininkų savivaldybės administracijai, kurios juridinio asmens kodas 188776264, 6 749 Eur (šešis tūkstančius septynis 6imtus keturiasde6imt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gensera“, kurios juridinio asmens kodas 300584533, atsakovei Druskininkų savivaldybės administracijai, kurios juridinio asmens kodas 188776264, 3 356 Eur (tris tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt šešis Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Pripažinti nevieša bylos medžiaga, Druskininkų savivaldybės administracijos teismui 2018 m. lapkričio 19 d. pateiktus, Viešojo pirkimo komisijos 2018 m. lapkričio 16 d. raštą ir jo priedus (išskyrus Druskininkų savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 24 d. įgaliojimą Nr. S12-3856-7.2) – Pirkimo dalyvių pasiūlymų A dalis ir siūlomų specialistų sąrašą.
Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėjas Evaldas Burzdikas