Civilinė byla Nr.2A-1573-619/2014
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27187-2013-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 15; 15.1; 121.21.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. birželio 30 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Kisielienės, Alvydo Barkausko
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovui VĮ Tarptautiniam Vilniaus oro uostui dėl drausminės nuobaudos panaikinimo,
Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
Ieškovas kreipdamasis į teismą nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisija 2013 m. liepos 24 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-36-9840 nusprendė netenkinti ieškovo reikalavimo atsakovui dėl drausminės nuobaudos – pastabos – panaikinimo. Su minėtu komisijos sprendimu ieškovas nesutinka, prašo panaikinti atsakovo VĮ „Tarptautinio Vilniaus oro uosto“ generalinio direktoriaus 2013 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 2P-85 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ paskirtą nuobaudą – pastabą. Nurodo, kad darbdavys nesilaikė Darbo kodekso 240 str. numatytos drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos. Apie darbo drausmės pažeidimą jis sužinojo tik darbo ginčų komisijos posėdžio metu, kada buvo nagrinėjamas Operacijų skyriaus vadovo T. B. 2013-05-10 tarnybinis pranešimas Nr. 6P-156 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“, todėl prieš išleidžiant įsakymą, negalėjo tinkamai ir laiku pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimų. Ieškovas nesutinka su darbo ginčų komisijos padaryta išvada, kad jis nepasitiko ir neaptarnavo 2013-04-09 22.30 val. iš Maskvos atvykusios Ministrą Pirmininką lydinčios delegacijos kaip labai svarbių asmenų, nes delegaciją pasitiko laiku, tinkamai. Ieškovo tvirtinimu, paraiška, kurioje Ministras Pirmininkas nurodytas kaip delegacijos vadovas, neatitinka LR Vyriausybės 2004-12-06 nutarimo Nr.1592 „Skrydžių, kuriais vežami labai svarbūs asmenys, vykdymo tvarkos aprašo“ 9, 11.2, 11.3 p. reikalavimų, nenurodyti potvarkio numeris ir data dėl vyriausybinės delegacijos sudarymo. Ministras Pirmininkas, kuriam ieškovas prisistatė kaip asmuo pasitinkantis jo vadovaujamą delegaciją, nenurodė jį pavaduojančio asmens su kuriuo būtų galima tęsti delegacijos pasitikimą, paliko delegaciją ir išskubėjo savo reikalais, todėl delegacijos nariai rinkosi neorganizuotai ir ne tuo pat metu. Ant paraiškos oro uosto atsakingų asmenų nenurodyta ar reikia aptarnauti kaip vyriausybinę delegaciją ar kaip labai svarbų asmenį - Ministrą Pirmininką. Oro uosto labai svarbių asmenų tarnybos vadovas, pažeisdamas aprašo 8.2 p. reikalavimus, tinkamai nepriėmė paraiškos aptarnauti labai svarbius asmenis ir jų nepaskirstė tarnybos darbuotojams. Susidarius šioms aplinkybėms, sunku buvo nustatyti ar tai buvo delegacija, ar tik darbo grupė lydinti Ministrą Pirmininką. Be to, pagal aprašo 13 p. asmenis kurie prie lėktuvo (ar nuo jo) gali vykti tarnybiniu transportu, šiuo atveju Ministrą Pirmininką, turėjo lydėti šios tarnybos vadovas, o ne ieškovas. Ieškovas nesitikėjo, kad Ministras Pirmininkas išvyks nelaukdamas delegacijos. Jeigu taip nebūtų įvykę, visa delegacija būtų sutikta ir sėkmingai palydėta į labai svarbių asmenų salę. Ieškovas nesutinka su teiginiu, kad nesinaudojo įmonėje įdiegtomis techninėmis durų valdymo priemonėmis delegacijos narių operatyviniam judėjimui užtikrinti. Ieškovo tvirtinimu, darbo ginčų komisija, analizuodama vaizdo įrašą, netiksliai vertina situaciją ir todėl klaidingai pateikia išvadas. Vienu metu pasitinkant delegaciją, tenka ne tik bendrauti su delegacija ar labai svarbiais asmenimis, bet ir aiškinti ne vienam, o masei keleivių, kur jiems reikia eiti bei kontroliuoti, kad pasiklydę keleiviai kartu su delegacija ar labai svarbiais asmenimis nepatektų į peroną. Todėl darbo ginčų komisijos išvadas dėl nesuvaldytos situacijos, neatskirtų delegacijos narių nuo eilinių keleivių ir chaoso ieškovas laiko klaidingomis ir neįrodytomis. Pažymi, kad be Vyriausybinės delegacijos, beveik tuo pat metu, reisu SK742 iš Kopenhagos 23:25 val. ieškovui teko organizuoti LR Prezidentės vadovaujamos delegacijos sutikimą, kuriam reikėjo laiko pasiruošti. Ieškovo tvirtinimu, darbo ginčų komisija, priimdama sprendimą, neatsižvelgė į ieškovo ilgametę darbo patirtį, darbo rezultatus, pažeidimo sunkumą. Taip pat nurodo, kad atsakovas VĮ „Tarptautinis Vilniaus oro uostas“ labai svarbių asmenų sutikimą organizuoja nesilaikydamas LR Vyriausybės 2004-12-06 nutarimu Nr. 1592 patvirtintu Skrydžių, kuriais vežami labai svarbus asmenys, vykdymo tvarkos aprašo. Taip pat pažymi, kad pagal tvarkos aprašą delegaciją turėjo aptarnauti 2 asmenys. Darbdavys yra atsakingas už tarnybiniame pranešime nurodytus žalingus padarinius, nes jis netinkamai įgyvendina tvarkos aprašo nuostatas, tuo pažeisdamas teisės aktus, o ieškovo veiksmuose nėra drausminės atsakomybės sąlygų.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad DK 240 str. nustatytas reikalavimas buvo tinkamai įvykdytas, todėl ieškovo teiginiai, kad atsakovas nenurodė, kokie pažeidimai yra padaryti ir 2013-05-10 tarnybiniame pranešime Nr. 6-156 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ nurodyti pažeidimai ieškovui buvo netikėti, neatitinka tikrovės. Skundžiamo įsakymo preambulėje yra nurodyti visi dokumentai, kurių pagrindu buvo nuspręsta skirti nuobaudą ieškovui (įskaitant ir 2013-05-10 tarnybinį pranešimą Nr. 6-156 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“) ir, jam įteikiant įsakymą, taip pat buvo pateikti susipažinti visi įsakyme išvardinti dokumentai. Aplinkybės, kurios sudarė pagrindą atsakovui priimti sprendimą paskirti drausmine nuobaudą ieškovui, užfiksuotos vaizdo medžiagoje, įrašytoje oro uosto patalpose veikiančių stebėjimo kamerų. Iš šių įrašų matyti, jog ieškovas prie išėjimo iš keleivių laipinimo tunelio iš visos delegacijos pasitiko tik Ministrą Pirmininką, kurį jis palydėjo iki A9A10 vartų, tam, kad savo leidimu atidarytų duris į peroną. Tuo metu likusių delegacijos narių pasitikimas prie išėjimo iš keleivių laipinimo tunelio nebuvo niekaip organizuotas, dėl ko delegacijos nariai nebuvo tinkamai pasitikti, atskirti nuo bendro atvykusiųjų keleivių srauto, įvyko sumaištis ir laiku nepasitikti delegacijos nariai kartu su kitais keleiviais pakilo į trečią keleivių terminalo aukštą vietoj to, kad nusileistų į pirmą aukštą, kur jų laukė specialus transportas. Pagal Infrastruktūros departamento Operacijų skyriaus Operatyvinio valdymo grupės keleivių aptarnavimo specialisto pareiginių nuostatų 4.10. punktą, Komercijos departamento Neaviacinių paslaugų skyriaus labai svarbių asmenų salės administratoriui baigus darbą, ieškovas, privalo tinkamai organizuoti, vadovauti ir koordinuoti labai svarbių asmenų salės darbą. Ieškovas, vykdydamas be kita ko ir Klientų aptarnavimo standarto Labai svarbių asmenų aptarnavimo proceso veiksmų detalizavimo 8 punkto nuostatas, pats turėjo pasirūpinti, kad delegacijos nariams nekiltų abejonių dėl organizuoto susirinkimo konkrečioje vietoje, šiuo atveju - prie ieškovo. Nors savo 2013-06-11 prašyme darbo ginčų komisijai dėl drausminės nuobaudos panaikinimo nurodo, kad jis pažįsta Ministrą Pirmininką ir dalį delegacijos narių, todėl jam nereikėjo turėti jokių užrašų, tam, kad surinktų narius į vieną vietą, tačiau iš vaizdo medžiagos matoma, kad būtent šios priemonės ieškovo nenaudojimas ir nulėmė delegacijos narių neidentifikavimą ir jų neorganizuotą judėjimą oro uosto patalpose. Iš skaitmeninės laikmenos katalogo ,,2 aukštas‘ vaizdo įrašų matyti, kad ieškovas delegacijos išlipimo iš orlaivio metu nebuvo prie išėjimo iš keleivių laipinimo tunelio, kur jis sutiko Ministrą Pirmininką, ir nesiėmė jokių priemonių, kad likę delegacijos nariai būtų sutikti šioje vietoje ir palydėti prie labai svarbių asmenų transporto priemonės. Tokia situacija nebūtų susiklosčiusi, jei ieškovas nuo delegacijos atsiskyrusį Ministrą Pirmininką būtų išleidęs lydimą jo apsaugos prie jo tarnybinio transporto priemonės atidarydamas pirmame aukšte esančias duris distanciniu būdu, o ne pats nusileidęs jas atidaryti ir palikęs delegacijos sutikimo vietą. Nors ieškovas 2013-06-11 prašyme darbo ginčų komisijai dėl drausminės nuobaudos panaikinimo teigia, kad jis surinko delegacijos narius ir suteikė jiems priklausančias paslaugas, tačiau tokie ieškovo teiginiai prieštarauja delegacijos sutikimo ir išlydėjimo vaizdo medžiagai. Dėl tokio ieškovo elgesio nebuvo užtikrintas keleivių saugumas perone, nes, jam būnant bokštelyje, keleiviai be priežiūros vaikščiojo važiuojamojoje dalyje. Atsakovo teigimu, tokia situacija nebūtų susiklosčiusi, jei ieškovas, įvertinęs, kad jau vyksta neorganizuotas delegacijos narių judėjimas bokštelyje, būtų juos išlydėjęs į peroną tik tuomet kai būtų atvykusi jo iškviesta labai svarbių asmenų transporto priemonė. Dėl nurodytų priežasčių ne visi atvykusios delegacijos nariai buvo aptarnaujami tokia pačia tvarka ir sąlygomis, kas lėmė netinkamą aptarnavimo kokybę. Dėl to atsakovas nusprendė, jog ieškovas netinkamai vykdė savo darbines funkcijas. Parinkta drausminė nuobauda atsižvelgiant į ieškovo darbo stažą, į tai, kad neturėjo drausminių nuobaudų. Atsakydamas į ieškovo argumentus dėl darbdavio LR Vyriausybės 2004-12-06 nutarimu Nr. 1592 patvirtinto Skrydžių, kuriais vežami labai svarbūs asmenys, vykdymo tvarkos aprašo nesilaikymo, nurodo, kad jis iš esmės yra įvykdęs aprašo reikalavimą turėti už labai svarbių asmenų aptarnavimą atsakingą struktūrą ir sureguliavęs savo padalinių tarpusavio veiklą taip, kad toks aptarnavimas vyktų tinkamai. Atsakovas daro išvadą, kad ieškovui tinkamai atlikti savo darbines funkcijas sukliudė ne atsakovo tariamai netinkamas darbo organizavimas, o jo paties nekompetentingumas.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas sprendime konstatavo, kad nėra įrodyti ieškovo argumentai, kad jis nežinojo kaip tinkamai atlikti pavestą darbo užduotį ir kad darbdavys jam nesudarė techninių - organizacinių sąlygų tinkamai atlikti šią užduotį – pasitikti labai svarbius asmenis. Teismo vertinimu, ieškovo pareiginių nuostatų 4.10, 4.1, 4.2, 4.6, 4.8, 4.12 punktai apima ieškovo darbą ne tik keleivių pasitikimą, bet ir tokio pasitikimo planavimą, organizavimą ir derinimą su kitomis tarnybomis. Ieškovas paraišką dėl 2013 m. balandžio 9 d. Ministro Pirmininko ir jo delegacijos pasitikimo jis gavo prieš kelias dienas, tačiau jokių parengiamųjų veiksmų neatliko ir nesuplanavo. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad jis nebuvo kompetentingas atlikti pasirengimo veiksmus pagal darbdavio suteiktus įgaliojimus, teismo vertinimu, jam yra suteikti visi reikiami įgaliojimai tiek pačiam planuoti ir organizuoti labai svarbių asmenų aptarnavimą, tiek tam pasitelkti kitų įmonės skyrių darbuotojus. Pažymėjo, kad ieškovas tik po pradėtos drausminės nuobaudos skyrimo procedūros pradėjo aiškintis, kokius asmenis turėjo pasitikti, paaiškinimus, kad jis negalėjo žinoti, jog Ministras Pirmininkas vyks atskiru transportu, nei kiti delegacijos nariai, teismas vertino kaip tiesioginį darbo broką, planuojant ir organizuojant šios delegacijos pasitikimą. Nurodė, kad darbdavio pateikti įrodymai paneigia ieškovo argumentus, kad jis vienas negalėjo suvaldyti keleivių srauto ir atskirti labai svarbius asmenis, t.y. Ministro Pirmininko delegacijos narius, nuo kitų keleivių. Ištyręs įrodymų visumą teismas konstatavo, kad ieškovas nebuvo tinkamai pasirengęs šiai darbo užduočiai – nepažinojo delegacijos narių, nebuvo pasiruošęs skiriamojo ženklo, pagal kurį galėtų juos atskirti, kaip tai numato Klientų aptarnavimo standarto Labai svarbių asmenų aptarnavimo proceso detalizavimo 8 punktas. Teismas konstatavo, kad darbdavys teisėtai ir pagrįstai nusprendė, jog ieškovas 2013 m. balandžio 9 d. būdamas atsakingu už 22.30 val. iš Maskvos atvykusios Ministrą Pirmininką lydinčios delegacijos narių aptarnavimą, savo pareigas atliko nerūpestingai, t.y. kad padarė darbo drausmės pažeidimą ir kad dėl to yra jo kaltė. Taip pat teismas nenustatė, kad skiriant ieškovui drausminę nuobaudą būtų pažeista drausminių nuobaudų skyrimo tvarka. Pažymėjo, jog byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių daryti prielaidą, jog skirta nuobauda nėra susijusių su tiesioginių pareigų vykdymu, ir kad tokiu būdu ieškovas yra diskriminuojamas dėl amžiaus.
- Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti ginčijamą teismo sprendimą, ir atsakovo generalinio direktoriaus 2013 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 2P-85 paskirtą drausminę nuobaudą – pastabą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovas labai svarbių asmenų sutikimą organizuoja nesilaikydamas Skrydžių, kuriais vežami labai svarbūs asmenys, vykdymo tvarkos aprašo, kuris patvirtintas Vyriausybės 2004-12-06 nutarimu Nr. 1592, imperatyviųjų nuostatų. Pagal tvarkos aprašo 7 punktą, labai svarbiems asmenims aptarnauti turi būti steigiamas padalinys – Labai svarbių asmenų aptarnavimo tarnyba, jeigu tarnybos steigti netikslinga, tarptautinį oro uostą valdančios įmonės įsakymu sudaroma darbo grupė labai svarbiems asmenims aptarnauti, kuriai vadovauja valdančios įmonės vadovas, arba jo paskirtas oro uosto darbuotojas. Tvarkos apraše nėra nustatytos galimybės Labai svarbių asmenų aptarnavimo tarnybos funkcijų vykdymą, ne darbo valandomis perduoti vykdyti kitoms tarptautinio oro uosto tarnyboms. Dėl nurodytų aplinkybių, VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto Infrastruktūros departamento operacijų skyriaus operatyvinio valdymo grupės Keleivių aptarnavimo specialisto pareiginių nuostatų 4.10, 4.11 punktai, kuriais nustatyta, kad Komercijos departamento Neaviacinių paslaugų skyriaus LSA salės administratoriui baigus darbą ieškovas privalo tinkamai organizuoti, vadovauti ir koordinuoti LSA salės darbui, prieštarauja tvarkos aprašui, nes jame nėra numatyta teisė tarnybos funkcijas pavesti kitai oro uosto tarnybai, grupei ar asmeniui. Jeigu labai svarbių asmenų sutikimas darbdavio nėra organizuojamas pagal tvarkos aprašą, tai darbuotojas neturi galimybių tinkamai įgyvendinti tvarkos aprašo nuostatų būtent dėl darbdavio veiksmų. Labai svarbių asmenų pasitikimą, planavimą, organizavimą ir derinimą su kitomis tarnybomis atlieka Komercijos departamento Neaviacinių paslaugų skyriaus LSA salės vadovas pagal 2013 m. kovo 27 d. generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1R-103 patvirtintus pareiginius nuostatus. Todėl teismo kaltinimas, kad „Iš pateikto elektroninio laiško matyti, kad ieškovas tik po pradėtos drausminės nuobaudos skyrimo procedūros pradėjo aiškintis, kokius asmenis jis turėjo pasitikti“ neturi teisinio pagrindo, kadangi prieš pasitinkant labai svarbius asmenis tarnybos vadovas ar kitas atsakovo paskirtas asmuo prieš paskirstant paraiškas, turėjo išsiaiškinti ar pateikta paraiška atitinka keliamus reikalavimus. Keleivių aptarnavimo specialistui tokia paraiška nenumatyta persiųsti.
2. Teismas konstatuojamoje dalyje neteisingai nurodo, kad „Ieškovas teisme paaiškino, kad paraišką dėl 2013 m. balandžio 9 d. Ministro pirmininko ir jo delegacijos sutikimo jis gavo prieš kelias dienas (paraiška registruota 2013-04-05, 33 b.l.)“. Taip aiškinti ieškovas teismui negalėjo, nes į darbą jis atėjo tik 2013-04-09 d. 19 val. ir tik tuomet sužinojo, kad reiks pasitikti Ministro pirmininko delegaciją 22:30 val. iš Maskvos ir Lietuvos Respublikos Prezidentės delegaciją 23:25 val. iš Kopenhagos. Nesutinka su teismo išvada, kad apeliantas jokių parengiamųjų veiksmų nesuplanavo ir neatliko, kad šią delegaciją pasitikti ir ko gali prireikti. Apelianto pareiga buvo pasitikti išvykstančius ir atvykstančius LSA keleivius, su atitinkamų tarnybų pagalba sutvarkyti muitinės ir pasienio formalumus, atlikti išankstinę registraciją skrydžiui, organizuoti labai svarbių asmenų ir registruoto bagažo atvežimą į LSA salę, kas ir buvo atlikta. Kitus keleivių aptarnavimo veiksmus planuoja LSA salės vadovė.
3. Pažymėjo, kad kai delegaciją sudaro vienas iš asmenų, nurodytų tvarkos aprašo 5 priede (tarp jų ir Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas) ir jį lydintys asmenys, priskirti prie labai svarbių asmenų, tai šią delegaciją turi aptarnauti du asmenys, t.y. tarnybos darbuotojas (kuris nuo lėktuvo trapo arba galerijos bokštelio prie kurios pastatytas orlaivis lydi labai svarbius asmenis) ir tarnybos vadovas (kuris lydi tvarkos aprašo 5 punkte nurodytą asmenį, t.y. Ministrą Pirmininką), šiuo konkrečiu atveju nuo bokštelio, per kurį vyksta įsodinimas į orlaivį iki vyriausybinių vartų. Atvykusią delegaciją buvo pavesta sutikti tik vienam apeliantui, kas nulėmė delegacijos sutikimo kokybę. Apeliantas nurodo, kad darbdavio 2013-05-10 tarnybiniame pranešime Nr. 6P-156 5 punkte nurodytas delegacijos pasitikimo būdas neatitinka tvarkos aprašo 13 punkto reikalavimų. Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad Ministro Pirmininko lydėti nebuvo būtinybės, kai yra priešingai – tvarkos aprašo 13 punkte nustatyta, kad Ministrą Pirmininką lydi tarnybos grupės vadovas.
4. Apelianto nuomone, teismas visiškai nesuprato jo paaiškinimų dėl Ministro Pirmininko ir jo delegacijos sutikimo. Pasitikdamas delegaciją apeliantas vilkėjo padidinto matomumo striukę, todėl teismo kaltinimas, kad jis neturėjo kažkokio ženklo yra nepagrįstas. Be to, visi delegacijos nariai pažinojo apeliantą, todėl jiems nebuvo sunku identifikuoti pasitinkantį asmenį. Kiti delegacijos nariai pasiprašė ir kitų paslaugų: tuojau pat išleisti į lauką, nes jiems trūksta oro, dalis narių pareiškė norą vykti bendra tvarka, o po to persigalvojo. Dėl delegacijos sutikimo iš narių pusės nebuvo pareikšta jokių pretenzijų.
5. Pagal 2009-05-28 patvirtintą VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto valdybos protokolu Nr. 1VP-4 įmonės struktūrinę schemą, aptarnauti labai svarbius asmenis ir asmenis nepriskirtus labai svarbių asmenų kategorijai bei kitų lankytojų aptarnavimą pavesta atlikti Komercijos departamento Neaviacinių paslaugų skyriaus LSA salės vadovui. VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto Infrastruktūros departamento operacijų skyriaus nuostatuose, patvirtintuose 2011-07-26 generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1R-249 Operatyvinio valdymo grupės atliekamose funkcijose nėra nurodyta, kad ši grupė turi aptarnauti labai svarbius asmenis, todėl operatyvinio valdymo grupės vadovas nėra įpareigotas užsiimti labai svarbių asmenų aptarnavimo darbu. Išeitų, kad ne Komercijos departamento Neaviacinių paslaugų skyriaus vadovams rūpi labai svarbių asmenų aptarnavimas, o Infrastruktūros departamento Operacijų skyriaus vadovui, kuriam pagal jo pareiginius nuostatus šio darbo atlikti nepriklauso. Kadangi į apelianto pareiginius nuostatus įrašyti labai svarbių asmenų aptarnavimo punktai, todėl dėl keleivių aptarnavimo kokybės jis turėjo pasiaiškinti ne Operatyvinio valdymo grupės vadovui, o Komercijos departamento Neaviacinių paslaugų vadovams, kurie jo darbo kokybei pastabų neturėjo. Reikalas yra tame, kad ieškovas nuo 2012 metų rugsėjo mėn. Infrastruktūros departamento direktoriaus ir Operatyvinio valdymo grupės vadovo yra kalbinamas išeiti iš darbo dėl pensijinio amžiaus.
6. Teismas nepasisakė dėl Darbo kodekso 242 str. 2 d. taikymo.
7. Apeliantas nurodo, kad jo darbdavys reikalauja laikytis įstatymų ir kitų teisės nuostatų, kurių pats nesilaiko. Apeliantas 2013 m. balandžio 9 d. sutikdamas Ministrą pirmininką ir jį lydinčią delegaciją parskridusią 22.30 val. iš Maskvos jam suteiktų įgalinimų ribose ir turimomis priemonėmis bei darbdavio sudarytomis sąlygomis sąžiningai, laikydamasis protingumo principo, tarnybinės etikos, kultūringo elgesio reikalavimų ir jo veiksmuose nebuvo drausminės atsakomybės sąlygų.
Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai analizavo bylos aplinkybes, priimtas sprendimas pagrįstas surinktais bylos duomenimis. Atsakovo tvirtinimu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 1592 patvirtinto Skrydžių, kuriais vežami labai svarbūs asmenys, vykdymo tvarkos aprašo nuostatos nedraudžia labai svarbių asmenų tarnybos arba darbo grupės labai svarbiems asmenims aptarnauti funkcijų vykdymo pavesti kitoms oro uosto tarnyboms. Be to, aprašas neapibrėžia kokios organizacinės struktūros turėtų būti darbo grupė labai svarbiems asmenims aptarnauti, o tik nustato, kad jai vadovauja tarptautinį oro uostą valdančios įmonės vadovo paskirtas oro uosto darbuotojas. Atsakovas turi įsteigęs Komercijos departamentą, kuriame yra Neaviacinių paslaugų skyrius, į kurio struktūrą įeina Labai svarbių asmenų salė, t.y. struktūra, atsakinga už LSA aptarnavimo organizavimą, t.y. iš esmės atliekanti labai svarbių asmenų tarnybos arba darbo grupės labai svarbiems asmenims aptarnauti funkcijas, nustatytas nutarimu. Šiame padalinyje dirba LSA salės vadovė, kuriai pavesta vadovauti LSA aptarnavimo procesui. Be to, Operacijų skyriaus Operatyvinio valdymo grupės keleivių aptarnavimo specialisto, t.y. apelianto pareiginių nuostatų 4.10 punktas nustato, kad Komercijos departamento Neaviacinių paslaugų skyriaus LSA salės administratoriui baigus darbą, būtent keleivių aptarnavimo specialistui yra pavedama tinkamai organizuoti, vadovauti ir koordinuoti LSA salės darbą. Taigi, atsakovas yra iš esmės įvykdęs Aprašo reikalavimą turėti iš LSA aptarnavimą atsakingą struktūrą ir yra sureguliavęs savo padalinių tarpusavio veiklą taip, kad toks aptarnavimas vyktų tinkamai. Teigia, jog apeliantas privalėjo vykdyti darbines pareigas, teisėtus administracijos nurodytus (DK 228 str.). Pažymėjo, jog apeliantas daug metų vykdė tas pačias funkcijas, yra patyręs darbuotojas, per laikotarpį nei karto neuždavė klausimų, susijusių su neturėjimu galimybės vykdyti funkcijas, nepranešęs, kad pareiginių nuostatų 4.10 punkto vykdymas yra darbo sutartimi nesulygtas darbas, priešingai, šias funkcijas nuolatos vykdė. Ieškovui drausminė nuobauda skirta už jo netinkamų darbo funkcijų vykdymą, t.y. už tai, kad jis nepasitiko labai svarbių asmenų delegacijos, delegacijos nariams savarankiškai susirinkus jau pirmame bokštelio aukšte netinkamai, chaotiškai organizavo labai svarbių asmenų atvežimą į LSA salę. Nurodo, jog apelianto darbo trūkumų galėjo ir nebūti, jeigu apeliantas būtų tinkamai naudojęs visus jam žinomus ir prieinamus resursus – pasitikęs delegaciją būtent toje vietoje, kur jie išeina iš orlaivį jungiančios su bokšteliu „rankovės“ ir Ministrui Pirmininkui ir jo apsaugos darbuotojams būtų atidaręs duris nepasitraukdamas iš delegacijos sutikimo vietos. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai pažymėjo, kad netinkamo delegacijos aptarnavimo priežastimi tapo ta aplinkybė, jog apeliantas pasitraukė iš delegacijos narių pasitikimo vietos. Kaip nustatyta iš vaizdo medžiagos, net ir palydėjęs Ministrą Pirmininką iki jo tarnybinio transporto, apeliantas tuoj pat negrįžo į bokštelio antrą aukštą, o kurį laiką buvo pirmame bokštelio aukšte ir tuo metu keleivių srauto atskyrimo ir delegacijos pasitikimo funkcijos nevykdė. Apeliantas klaidina teismą nepagrįstai teigdamas, jog pagal Aprašo 13 p. nuostatas byloje nagrinėjamu atveju Ministrą Pirmininką ir jį lydinčią delegaciją turėjo pasitikti du atsakovo darbuotojai, o ne vienas ieškovas. Kadangi keleiviai nuo lėktuvo nenuvažiavo nei antžeminių paslaugų teikėjo, nei tarnybiniu transportu, o tiesiai iš lėktuvo pateko į izoliuotą išėjimą, kur jų turėjo laukti ieškovas, todėl antram asmeniui nebuvo pagrindo lydėti Ministro pirmininko, nes jis nevyko jokiu transportu nuo lėktuvo į LSA salę. Dar daugiau, iš skaitmeninės laikmenos katalogo „Prie bokštelio“ įrašo 2013040922384248 DE 06.flm. matyti, kad ieškovas nelydėjo į LSA salę nei Ministro Pirmininko nei jo delegacijos, o atskirai nuo delegacijos nuėjo pėsčiomis. Galiausiai nieks nekliudė apeliantui pasitikti ir palydėti delegaciją, o ne patį Ministrą Pirmininką (nes pasak ieškovo jį turi lydėti tarnybos vadovas), nes Ministrą Pirmininką kartu su jo apsaugos darbuotojais jis turėjo ir galėjo išleisti prie jo laukiančio tarnybinio automobilio atidarydamas duris iš delegacijos sutikimo vietos. Net jeigu ir laikyti, kad delegacijos nariai galėjo atpažinti apeliantą, iš bylos medžiagos matyti, kad jie to negalėjo padaryti.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Ši byla nagrinėjama ieškovo pateikto apeliacinio skundo ribose.
DK 237 straipsnyje nurodyta, kad už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos drausminės nuobaudos: pastaba, papeikimas, atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalį. Nagrinėjamoje byloje ieškovui buvo skirta drausminė nuobauda – pastaba. Ši nuobauda skirta atsakovo generalinio direktoriaus 2013 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 2P-85. Įsakyme nurodyta, kad drausminė nuobauda yra skiriama už tai, kad ieškovas 2013 m. balandžio 9 d. būdamas atsakingu už 22.30 val. iš Maskvos atvykusios Ministrą Pirmininką lydinčios delegacijos narių aptarnavimą, netinkamai atliko savo pareigas, tuo pažeisdamas Vyriausybės 2004-12-06 nutarimu Nr. 1592 patvirtinto Skrydžių, kuriais vežami labai svarbūs asmenys, vykdymo tvarkos aprašo 3 punktą (kaip labai svarbūs asmenys Lietuvos Respublikos tarptautiniuose oro uostuose aptarnaujami Lietuvos Respublikos pareigūnai ir asmenys, nurodyti šio Aprašo 2 priede, taip pat delegacijos, lydinčios šio Aprašo 1 ir 2 prieduose nurodytus labai svarbius asmenis); taip pat VĮ „Tarptautinis Vilniaus oro uostas“ generalinio direktoriaus 2010-11-29 įsakymu Nr. 1R-406 patvirtintų Operatyvinio valdymo grupės keleivių aptarnavimo specialisto pareiginių nuostatų 4.10 punktą (Komercijos departamento Neaviacinių paslaugų skyriaus LSA salės administratoriui baigus darbą privalo tinkamai organizuoti, vadovauti ir koordinuoti LSA salės darbą); VĮ „Tarptautinis Vilniaus oro uostas“ generalinio direktoriaus 2011-05-18 įsakymu Nr. 1R-168 patvirtinto Klientų aptarnavimo standarto Labai svarbių asmenų aptarnavimo proceso detalizavimo 8 punktą (kai atvyksiantį keleivį pasitinkate tik Jūs, laiku atvykite prie orlaivio ir laukite išlipančio kliento, Jei klientas nėra pažįstamas, rankoje laikykite tvarkingai atspausdintą užrašą (pavardė, kompanijos pavadinimas ir pan.) (8-9, 43-44 b.l.).
Sprendžiant, ar pagrįstai darbuotojui buvo taikyta ši drausminė nuobauda, reikia vertinti, kas yra darbo drausmės pažeidimas ir kokie yra jo požymiai. Teismų praktikoje nurodyta, kad darbo drausmės pažeidimas pagal DK 234 straipsnį yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Darbo drausmės pažeidimo objektyvieji požymiai yra darbuotojo neteisėtas elgesys – darbo pareigų, nustatytų norminiuose teisės aktuose, nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas. Darbo drausmės pažeidimo subjektyvieji požymiai yra darbuotojo kaltė. Teisme tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui. Jo įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. UAB ,,Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-79/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. Sodininkų bendrija „Volungėlė“, bylos Nr. 3K-3-448/2009).
Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu, kuriuo buvo atmestas jo ieškinys ir apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai konstatavo ir laikė įrodytu, kad jis ginčijamas darbdavio įsakymas dėl pastabos skyrimo yra teisėtas ir pagrįstas. Apelianto tvirtinimu, jis nepadarė nurodyto darbo drausmės pažeidimo, sutikdamas 2013 m. balandžio 9 d. Ministrą pirmininką ir jį lydinčią delegaciją parskridusią 22.30 val. iš Maskvos veikė suteiktų įgalinimų ribose ir turimomis priemonėmis bei darbdavio sudarytomis sąlygomis sąžiningai, laikydamasis protingumo principo, tarnybinės etikos, o jo veiksmuose nėra drausminės atsakomybės sąlygų.
Apelianto tvirtinimu, atsakovas labai svarbių asmenų sutikimą organizuoja nesilaikydamas Skrydžių, kuriais vežami labai svarbūs asmenys, vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2004-12-06 nutarimu Nr. 1592, imperatyviųjų nuostatų. Pagal tvarkos aprašo 7 punktą, labai svarbiems asmenims aptarnauti turi būti steigiamas padalinys – Labai svarbių asmenų aptarnavimo tarnyba, jeigu tarnybos steigti netikslinga, tarptautinį oro uostą valdančios įmonės įsakymu sudaroma darbo grupė labai svarbiems asmenims aptarnauti, kuriai vadovauja valdančios įmonės vadovas, arba jo paskirtas oro uosto darbuotojas. Tvarkos apraše nėra nustatytos galimybės Labai svarbių asmenų aptarnavimo tarnybos funkcijų vykdymą, ne darbo valandomis perduoti vykdyti kitoms tarptautinio oro uosto tarnyboms. Dėl nurodytų aplinkybių, VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto Infrastruktūros departamento operacijų skyriaus operatyvinio valdymo grupės Keleivių aptarnavimo specialisto pareiginių nuostatų 4.10, 4.11 punktai, kuriais nustatyta, kad Komercijos departamento Neaviacinių paslaugų skyriaus LSA salės administratoriui baigus darbą ieškovas privalo tinkamai organizuoti, vadovauti ir koordinuoti LSA salės darbui, prieštarauja tvarkos aprašui, nes jame nėra numatyta teisė tarnybos funkcijas pavesti kitai oro uosto tarnybai, grupei ar asmeniui. Jeigu labai svarbių asmenų sutikimas darbdavio nėra organizuojamas pagal tvarkos aprašą, tai darbuotojas neturi galimybių tinkamai įgyvendinti tvarkos aprašo nuostatų būtent dėl darbdavio veiksmų.
Su šiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas yra įsteigęs Komercijos departamentą, kuriame yra Neaviacinių paslaugų skyrius, į kurio struktūrą įeina atskiras padalinys Labai svarbių asmenų salė – struktūra, atsakinga už LSA salės aptarnavimą, atliekanti labai svarbių asmenų tarnybos arba darbo grupės labai svarbiems asmenims aptarnauti funkcijas, nustatytas minėtu ieškovo nurodytu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Šiame Neaviacinių paslaugų skyriaus padalinyje dirba LSA salės vadovė, kuri vadovauja ir koordinuoja LSA salės veiklą. Kadangi nurodytas Vyriausybės nutarimu patvirtintas aprašas iš esmės nenustato kokios organizacinės struktūros turėtų būti darbo grupė labai svarbiems asmenims aptarnauti, o nustato, kad jai vadovauja įmonės vadovas arba kitas jo paskirtas oro darbuotojas, yra pagrindo daryti išvadai, kad atsakovo sudarytas struktūrinis padalinys – Labai svarbių asmenų salė iš esmės atlieka labai svarbių asmenų tarnybos ar darbo grupės funkcijas, kurios yra nustatytos minėtu nutarimu. Dėl to nesutiktina su apelianto skundo argumentu, kad atsakovo labai svarbių asmenų sutikimas nėra organizuojamas pagal tvarkos aprašą. Iš Infrastruktūros departamento operacijų skyriaus operatyvinio valdymo grupės keleivių aptarnavimo specialisto (ieškovo) pareiginių nuostatų nustatyta 4.10 punkto yra nustatyta, kad Komercijos departamento Neaviacinių paslaugų skyriaus LSA salės administratoriui baigus darbą ieškovas privalo tinkamai organizuoti, vadovauti ir koordinuoti LSA salės darbą; remiantis 4.12 punkto priteikus, derina ir sprendžia labai svarbių asmenų ir asmenų, nepriskirtų labai svarbių asmenų kategorijai aptarnavimo klausimus su kitų oro uoste esančių tarnybų pareigūnais. Su nurodytais pareiginiais nuostatais ieškovas buvo supažindintas, todėl jam yra privalomas jo darbinių pareigų tinkamas vykdymas (DK 228 str.). Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad jeigu darbuotojas nežino, kas tiksliai įeina į jo darbo funkcijas, jis nėra visai laisvas pasirinkti, kaip jam atlikti pavestą darbą, darbo funkcija gali būti aiški iš paties pareigų pavadinimo, darbuotojas privalo bendradarbiauti su darbdaviu ir siekti išsiaiškinti iškilusius klausimus. Šiuo atveju, matyti, jog ieškovas, iš ilgametės savo darbo praktikos turėjo ir privalėjo žinoti, koks sprendimas tinkamiausias iškilusioje situacijoje, aptarnaujant LSA salės klientus.
Apeliantas nesutinka su teismo konstatuotu teiginiu, kad „ieškovo darbas apima ne tik keleivių pasitikimą, bet ir tokio pasitikimo planavimą, organizavimą ir derinimą su kitomis tarnybomis“, nes jam nėra aišku prie ko čia labai svarbūs asmenys. Apelianto tvirtinimu, labai svarbių asmenų pasitikimą, planavimą, organizavimą ir derinimą su kitomis tarnybomis atlieka Vilniaus oro uosto Komercijos departamento Neaviacinių paslaugų skyriaus LSA salės vadovas.
Pažymėtina tai, kad nurodyta ieškovo darbo funkcija tiesiogiai nustatyta ir pavesta jo pareiginių nuostatų 4.10, 4.11, 4.12 punktuose. Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantui buvo žinoma, kad jam reikės pasitikti Ministro pirmininko ir jį lydinčių asmenų delegaciją. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, ieškovui drausminė nuobauda buvo paskirta už tai, kad jis nepasitiko labai svarbių asmenų delegacijos; delegacijos nariams savarankiškai susirinkus jau pirmame bokštelio aukšte netinkamai organizavo labai svarbių asmenų atvežimą į LSA salę. Šias aplinkybes patvirtina byloje nustatyti įrodymai (vaizdo medžiaga). Kolegija šiuo atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad netinkamo delegacijos aptarnavimo priežastimi tapo tai, kad apeliantas pasitraukė iš delegacijos narių pasitikimo vietos. Konstatuotina ir tai, kad net ir palydėjęs Ministrą Pirmininką iki jo tarnybinio transporto apeliantas tuoj pat negrįžo į bokštelio antrą aukštą, o kurį laiką buvo pirmame bokštelio aukšte ir tuo metu keleivių srauto atskyrimo ir delegacijos pasitikimo funkcijos nevykdė.
Apelianto tvirtinimu, delegaciją buvo pavesta sutikti tik jam vienam, kas nulėmė delegacijos sutikimo kokybę, nors šią delegaciją turėjo aptarnauti du asmenys. Nesutiktina su apelianto argumentu, kad pagal aprašo nuostatas Ministrą Pirmininką ir jį lydinčią delegaciją turėjo pasitikti du atsakovo darbuotojai, o ne vienas ieškovas. Aprašo 13 p. reglamentuojamas atvejis, kai labai svarbūs asmenys prie lėktuvo (ar nuo jo) vyksta antžeminių paslaugų teikėjo transportu, o aprašo 5 priede nurodyti labai svarbūs asmenys - tarnybiniu transportu. Konkrečiu atveju atvykę keleiviai nuo lėktuvo nenuvažiavo nei antžeminių paslaugų teikėjo, nei tarnybiniu transportu, o tiesiai iš lėktuvo pateko į izoliuotą išėjimą, kur jų turėjo laukti ieškovas.
Apeliantas skunde nurodo, kas visi delegacijos nariai pažįsta apeliantą, todėl nebuvo būtinybės identifikuoti delegaciją pasitinkantįjį, apeliantas pasitikdamas delegaciją vilkėjo padidinto matomumo striukę, todėl teismo kaltinimas, kad jis neturėjo kažkokio ženklo yra nepagrįstas. Kita vertus, iš delegacijos narių nebuvo jokių pastabų dėl delegacijos aptarnavimo kokybės. Kolegija šiuos argumentus atmeta.
Kaip nustatyta 2011 m. gegužės 18 d. generalinio direktoriaus įsakymo Nr. 1R-168 patvirtinto Kliento aptarnavimo standarto Labai svarbių asmenų aptarnavimo proceso detalizavimo 8 punkto „Atvykstančių klientų pasitikimas“ „kai atvykstantį klientą pasitinkate tik jūs, laiku atvykite prie orlaivio ir laukite išlipančio kliento. Jeigu klientas jums nėra pažįstamas, rankose laikykite tvarkingą atspausdintą užrašą (pavardė, kompanijos pavadinimas ir pan.).“ Byloje esantys įrodymai pavirtina, kad ieškovas tokio užrašo neturėjo, byloje taip pat nėra duomenų, kad visi delegacijos sudėtyje buvę asmenys ir apeliantas vienas kitą pažinojo. Apeliantas visgi nėra nuoseklus savo paaiškinimuose, nes paaiškinimuose atsakovui ir darbo ginčo komisijoje apeliantas teigė, kad pažįsta tik dalį delegacijos narių (6-7 b.l.).
Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad darbdavys teisėtai ir pagrįstai nusprendė, jog ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą ir kad dėl to yra jo kaltė.
Apeliantas skunde nurodo, kad teismas nepasisakė dėl Darbo kodekso 242 str. 2 d. taikymo, darbdavio skirta drausminė nuobauda gali būti panaikinama net ir tuo atveju, kai nuobauda vertinant ją formaliai, yra paskirta pagrįstai.
Darbo kodekso 242 str. 2 d. nustato, kad darbo ginčą nagrinėjantis organas turi teisę nuobaudą panaikinti atsižvelgdamas į padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumą, aplinkybes, kuriomis jis padarytas, darbuotojo ankstesnį darbą ir elgesį, į tai, ar drausminė nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą, ar buvo laikytasi nuobaudai skirti nustatytos tvarkos. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad drausminės nuobaudos skyrimo tvarka nebuvo pažeista, taigi, pasisakė dėl šio straipsnio taikymo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip nėra pagrindo daryti išvadai, kad atsakovo paskirta nuobauda neatitinka padaryto pažeidimo sunkumo ar yra neteisinga.
Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šioje byloje pateiktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Andrutė Kalinauskienė
Rita Kisielienė
Alvydas Barkauskas