Administracinė byla Nr. I-2883-621/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01625-2016-9

               Procesinio sprendimo kategorijos: 1.15.2.3.2.;3.21

(S)

        ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 8 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Žanas Kubeckas,

sekretoriaujant Palmirai Berberaušienei,

nedalyvaujant pareiškėjui A. K.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2016 m. liepos 8 d. buvo gautas pareiškėjo A. K. skundas, kuriuo prašoma priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, 3500 eurų neturtinės žalos atlyginimui.

Pareiškėjas A. K. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Dalyvauti teismo posėdyje pareiškėjas nepageidavo (b. l. 174–175).

Pareiškėjas savo skunde (b. l. 2) nurodė, jog laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 24 d. iki 2015 m. gegužės 21 d. buvo konvojuotas į (iš) Šiaulių tardymo izoliatorių, Kauno tardymo izoliatorių, Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, Marijampolės pataisos namus, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, neužtikrinant tinkamų konvojavimo sąlygų. Konvojaus pareigūnai žemino, tyčiojosi konvojavimo metu nuolat ir demonstratyviai rodydami kovinius ginklus, atlikdami asmens ir daiktų apžiūras. Konvojavimo metu automobiliuose pareiškėjui nebuvo pakankamai sėdimos vietos ploto, nurodė, jog apytiksliai 2 kv. m patalpoje buvo sutalpinama po septynis asmenis su kiekvieno asmeniniais daiktais, kurių pagal teisės aktus vienam nuteistajam leidžiama turėti iki 30 kilogramų (į 30 kilogramų daiktų skaičių neįskaičiuoja asmens bylos ir baudžiamosios bylos medžiagos). Žiemą būdavo šalta, o vasarą karšta ir nuolatos trūko oro; automobiliai buvo nešvarūs, „baisaus“ kvapo. Pareiškėjas nurodė, kad patyrė kankinimą, pasityčiojimą, garbės ir orumo pažeminimą, didžiulę moralinę žalą.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime (b. l. 28–33, 163–168) nurodoma, jog pareiškėjo skundas abstraktus ir nekonkretus. Gilinantis į skundą tampa aišku, kad pareiškėjas nesiėmė visų jam prieinamų, įmanomų priemonių ginant savo teises, tinkamai suformuluojant skundą, pagrįstai sukonkretinant skundo reikalavimus, patikslinant pareiškėjo konvojavimo įvykius ir su jais susijusias aplinkybes. Nesutinka su pareiškėjo nurodytais teiginiais dėl konvojavimo aplinkybių. Dėl ginklų – atsakovo atstovas pabrėžė, kad Viešojo saugumo tarnybos konvojaus pareigūnų tarnybos vykdymo metu turimi ginklai niekada nebuvo, nėra ir nebus bauginimo priemonė. Paminėtų ginklų turėjimo teisę suponuoja Viešojo saugumo tarnybos įstatymo 10 straipsnio 2 punktas bei Konvojavimo taisyklių 3 punktas. Viešojo saugumo tarnyba konvojuoja konvojuojamuosius transporto priemonėmis – specialiaisiais automobiliais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, yra įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Viešojo saugumo tarnybos naudojamas tarnybinis transportas, taip pat ir specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas remiantis teisiniais dokumentais: 1) Transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu. 2) Kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis su transporto priemonės paskirties nurodymu. Viešojo saugumo tarnybos specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, turi aukščiau išvardintus dokumentus. Transporto priemonės registracijos liudijimas yra teisės aktas, kuris nėra apribotas, sustabdytas ar atšauktas, todėl privalomai turi būti vykdomas, ypač statutinėje tarnyboje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsniu, registracijos liudijimas yra paskelbtas viešai, todėl galioja ir vykdomas kaip visi teisės aktai Lietuvos Respublikos teritorijoje. Registracijos liudijimas yra išorinė baigiamoji teisinio-techninio proceso dalis. Visiems Viešojo saugumo tarnybai priklausantiems specialiesiems konvojavimo automobiliams atliekamas specializuotas teisinis-techninis vertinimas, kurio metu, remiantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, Kelių eismo taisyklių bei Konvojavimo taisyklių reikalavimais, nustatoma, ar jie atitinka registracijos liudijime paskelbtus tikslus. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 49 dalyje nurodyta, kad privalomoji transporto priemonių techninė apžiūra – transporto priemonių techninės būklės privalomas tikrinimas, apimantis transporto priemonės tapatumo nustatymą ir jos techninės būklės atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą. Privalomoji transporto priemonių techninė apžiūra vykdoma periodiškai. Paminėti dokumentai išduoti Lietuvos Respublikos valstybės vardu. Pažymėjo, kad specialiojo transporto, skirto asmenų konvojavimui, eksploatacija grindžiama išvardintais dokumentais, o ne emocijomis ar nuomonėmis. Visam Viešojo saugumo tarnybos specialios paskirties transportui, skirtam asmenų konvojavimui, yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl minėtų automobilių atitikimo Konvojavimo taisyklių 146.4 punkto reikalavimams. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija patikrinimų metu nenustatė, kad specialios paskirties automobilių kamerose, skirtose konvojuojamiesiems pervežti, esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenis. Prieš pradedant konvojavimą, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 145 punktu, konvojaus viršininko nurodymu konvojaus viršininko padėjėjas ar vienas iš konvojuotojų privalomai patikrina specialiojo automobilio būklę, jo tinkamumą konvojavimui atlikti.  Konvojavimo transportas atitiko ir atitinka teisės aktų reikalavimus.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad sėdint nebuvo pakankamai vietos. Pažymėjo, kad sėdimos vietos bei kameros techniškai įrengtos pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus. Nurodė, kad konvojuojant pareiškėją automobiliai nebuvo perpildyti. Viešojo saugumo tarnyba kategoriškai laikosi Konvojavimo taisyklių 109 punkto reikalavimų ir niekada nepažeidžia jų nustatytų pervežamų konvojuojamųjų skaičiaus ribų. Apie tai byloja tas faktas, kad administraciniuose teismuose yra išnagrinėtos 497 administracinės bylos ir niekada teismas nekonstatavo perteklinio konvojuojamųjų asmenų vežimo konvojaus transporto priemonėmis fakto. Tai yra teisinių ir teisminių precedentų visuma, kuri sudaro prielaidą Viešojo saugumo tarnybai manyti, kad Konvojavimo taisyklių 109 punktas konvojavimo tarnyboje nepažeidžiamas.

Dėl konvojuojamųjų kratos ir daiktų apžiūros. Priimant konvojuojamuosius konvojavimui Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose ar teritorinių policijos įstaigų areštinėse, Viešojo saugumo tarnybos konvojaus pareigūnai, vadovaudamiesi Konvojavimo taisyklių VIII skirsnio „Konvojuojamųjų parengimas konvojuoti ir jų kratos organizavimas“ nuostatomis, atlieka asmens kratą, drabužių, daiktų ir maisto produktų apžiūrą, dalyvaujant Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinių policijos įstaigų areštinės pareigūnams. Konvojavimo taisyklių 78 punkte imperatyviai nurodyta, kad konvojuojamuosius priimant iš Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų areštinių, atliekama asmens krata, o jo drabužiai, daiktai ir maisto produktai apžiūrimi. Konvojavimo taisyklių 40.3 punktas draudžia konvojaus viršininkui priimti konvojuojamuosius ir konvojuojamųjų daiktus neatlikus kratos.

Dėl antisanitarinių sąlygų su pareiškėjo teiginiu nesutinka, nes Viešojo saugumo tarnybos vado 2008 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. V-441 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų sveikatos priežiūros organizavimo tvarkos“ 26 punkte, Viešojo saugumo tarnybos vado 2013 m. rugsėjo 13 d. įsakymo Nr. 47V-596 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų sveikatos priežiūros organizavimo tvarkos patvirtinimo pakeitimo“ 18 punkte ir Viešojo saugumo tarnybos vado 2014 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 47V-248 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų sveikatos priežiūros organizavimo tvarkos patvirtinimo pakeitimo“ pakeitimo“ 15 punkte nustatyta, kad „Vykdant Lietuvos Respublikos higienos normas, sveikatos priežiūros specialistai atlieka specialios paskirties transporto, skirto suimtiesiems ir nuteistiesiems asmenims konvojuoti planinę ir neplaninę dezinfekciją. Neplaninės dezinfekcijos atliekamos atsižvelgiant į Tarnybos Vilniaus ir Kauno dalinių vadų prašymus. Specialiųjų konvojavimo automobilių higieninė ir sanitarinė priežiūra vykdoma vadovaujantis aukščiau paminėtais Viešojo saugumo tarnybos vado įsakymais, kurie besąlygiškai įpareigoja medicinos darbuotojus užtikrinti minėtą priežiūrą. Priežiūrą vykdantys atsakingi darbuotojai turi atitinkamą medicininį išsilavinimą, bendruomenės slaugytojo statusą bei sanitarinio darbo licencijas. Esant tokiai teisinei situacijai šie darbuotojai turi teisę ir galimybes pasirinkti ir naudoti būtinas priemones bei medžiagas atliekant konvojavimo automobilių higieninę ir sanitarinę priežiūrą. Prieš pradedant konvojavimą, pagal Konvojavimo taisyklių 145 punktą, konvojaus viršininko nurodymu konvojaus viršininko padėjėjas ar vienas iš konvojuotojų privalomai patikrina specialiojo automobilio būklę, jo tinkamumą konvojavimui atlikti.

Pažymėjo, kad pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pažeidžiant pareiškėjo teises, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 137 punktu konvojaus viršininkas apie tai daro įrašus konvojaus kelionės ar postų žiniaraščiuose. Po konvojavimo pareiškėjas galėjo raštu kreiptis į Viešojo saugumo tarnybą su skundu, nurodydamas konkrečius galimus pažeidimus, apibrėždamas juos laike ir erdvėje. Tuo atveju kreipimasis laiku būtų sudaręs galimybes objektyviai bei visapusiškai ištirti nusiskundimus, o nustačius pažeidimus imtis prevencinių priemonių jiems užkardyti. Tokia teise pareiškėjas nepasinaudojo. Viešojo saugumo tarnyba negavo 2014 m.–2016 m. pareiškėjo nusiskundimų apie netinkamas konvojavimo sąlygas. Todėl pareiškėjo teiginiai apie pasityčiojimą, garbės ir orumo pažeminimą yra tik pareiškėjo subjektyvios prielaidos ir nuomonės. Pareiškėjas skunde nurodė buvo kalinamas nuo 2014 m. spalio 24 d. iki 2015 gegužės 21 d., o skundą pateikė vėl būdamas įkalintu Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Pareiškėjas, būdamas laisvėje, aktyviais veiksmais negynė savo galimai pažeistų teisių skunde nurodytu laikotarpiu. Prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo A. K. skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, neteisėtais veiksmais, konvojuojant kalinamą pareiškėją iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Pastebėtina, kad atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Taigi pareiškėjas grįsdamas ir nurodydamas galimus neteisėtus veiksmus įrodinėjimo kontekste inter alia yra saistomas pirmiau nurodytos pareigos.

Šiuo atveju pabrėžtina, jog pareiškėjas skunde buvo nurodęs, kad laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 24 d. iki 2015 m. gegužės 21 d. konvojavimo metu pareigūnai demonstruodami ginklus iš jo nuolatos tyčiodavosi, atlikinėdami asmens daiktų bei asmens apžiūras išsityčiodavo tiek iš asmens, tiek iš jo asmeninių daiktų. Konvojavimo metu automobiliuose pareiškėjui nebuvo pakankamai sėdimos vietos ploto, nurodė, jog apytiksliai 2 kv. m patalpoje buvo sutalpinama po septynis asmenis su kiekvieno asmeniniais daiktais, kurių pagal teisės aktus vienam nuteistajam leidžiama turėti iki 30 kilogramų (į 30 kilogramų daiktų skaičių neįskaičiuoja asmens bylos ir baudžiamosios bylos medžiagos). Žiemą būdavo šalta, o vasarą karšta ir nuolatos trūko oro; automobiliai buvo nešvarūs, „baisaus“ kvapo. Ginčijamu laikotarpiu buvo konvojuotas į (iš) Šiaulių tardymo izoliatorių, Kauno tardymo izoliatorių, Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, Marijampolės pataisos namus. Kita vertus, pareiškėjas iš esmės nenurodė nei konkrečių konvojavimo datų, laikotarpių, maršrutų, kada buvo padaryti pažeidimai, nei kitų šią aplinkybę ir galimai neteisėtus veiksmus detalizuojančių aplinkybių. Pažymėtina, jog iš administracinėje byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas vis dėlto buvo konvojuojamas tarp įkalinimo įstaigų, ir byloje nėra nustatyta duomenų, kad kažkuriuo laikotarpiu pareiškėjas buvo netinkamai konvojuojamas, kad konvojavimas buvo pažeidžiamas dėl atitinkamų organizacinių ar kitų aplinkybių. Tai lemia, kad galimai pareiškėjo įvardinto neteisėtų veiksmų atlikimo laikotarpio, datų neįmanoma nustatyti iš byloje pateiktų duomenų. Be to, pareiškėjas taip pat neteigė, kad dėl šių aplinkybių skundėsi kompetentingoms institucijoms, kad būtų galima nustatyti bent apytikslį galimai neteisėtų veiksmų buvimo momentą. Atitinkamai šių faktinių aplinkybių kontekste pareiškėjo teiginiai dėl galimai neteisėtų veiksmų ir teisės aktų pažeidimo yra pernelyg abstraktūs ir atsakovui būtų pernelyg neproporcinga našta siekiant paneigti šį pareiškėjo nurodytą aspektą esant tokiems abstraktiems ir neapibrėžtiems pareiškėjo teiginiams.

Teismas pažymi, kad valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

  Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Konvojavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) nustato konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus, šaunamųjų ginklų, fizinės ir kitokios prievartos panaudojimą vykdant minėtų asmenų konvojavimą pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą (Taisyklių 1 punktas).

Taisyklių 3 punktas numato, kad konvojus – viešojo saugumo pajėgų, institucijų ir įstaigų, vykdančių operatyvinę veiklą, Lietuvos K. K. policijos (toliau vadinama – Karo policija), Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau vadinama – Kalėjimų departamentas) bei jam pavaldžių įstaigų ginkluotų pareigūnų grupė, kurios užduotis yra konvojuojamųjų konvojavimas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą; konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą.

Šaunamųjų ginklų, fizinės ar kitokios prievartos panaudojimą konvojavimo metu reglamentuoja Taisyklių XII skyrius. Konvojuotojas šių taisyklių bei kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka gali panaudoti psichologinę ar fizinę prievartą, specialiąsias priemones, šaunamąjį ginklą bei sprogstamąsias medžiagas (221 punktas). Šaunamieji ginklai ir šaudmenys konvojaus pareigūnams išduodami iki konvojuojamųjų įlaipinimo į specialųjį automobilį, specialųjį autobusą. Konvojuotojo, esančio specialiojo automobilio, specialiojo autobuso kėbule ir priimančio į kameras konvojuojamuosius, šaunamasis ginklas ir šaudmenys konvojuojamųjų įlaipinimo į specialųjį automobilį, specialųjį autobusą ar išlaipinimo iš jų metu atiduodami laikinai saugoti konvojuotojui-vairuotojui, kuris yra automobilio, autobuso kabinoje (148.2 punktas). Taisyklių 145 punktas nustato, kad prieš pradedant vykdyti konvojavimą, konvojaus viršininko nurodymu konvojaus viršininko padėjėjas ar vienas iš konvojuotojų privalo patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių būklę. Specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų (109 punktas), turi būti veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai) (146.4. punktas).

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas A. K. 2014 m. spalio 24 d. konvojuotas maršrutu Vilnius–Klaipėda–Vilnius (nuteistojo priėmimo punktas Šiaulių TI) (b. l. 38); 2014 m. spalio 28 d. konvojuotas maršrutu Kaunas–Marijampolė–Kaunas (nuteistojo priėmimo punktas Kauno TI) (b. l. 41); 2014 m. lapkričio 17 d. konvojuotas maršrutu Vilnius–Klaipėda–Vilnius (nuteistojo priėmimo punktas Lukiškių TI-K) (b. l. 44); 2014 m. lapkričio 26 d. konvojuotas maršrutu Vilnius–Klaipėda–Vilnius (nuteistojo priėmimo punktas Šiaulių TI) (b. l. 51); 2014 m. gruodžio 2 d. konvojuotas maršrutu Kaunas–Marijampolė–Kaunas (b. l. 52); 2014 m. gruodžio 29 d. konvojuotas maršrutu Vilnius–Marijampolė–Vilnius (nuteistojo priėmimo punktas Marijampolės pataisos namai) (b. l. 57); 2014 m. gruodžio 30 d. konvojuotas maršrutu Vilnius–Klaipėda–Vilnius (nuteistojo priėmimo punktas Lukiškių TI-K) (b. l. 60); 2015 m. sausio 8 d. konvojuotas maršrutu Vilnius–Klaipėda–Vilnius (nuteistojo priėmimo punktas Šiaulių TI) (b. l. 63); konvojuotas maršrutu Kaunas–Marijampolė–Kybartai–Kaunas (nuteistojo priėmimo punktas Kauno TI) (b. l. 66); 2015 m. vasario 5 d. konvojuotas maršrutu Vilnius–Marijampolė–Vilnius (nuteistojo priėmimo punktas Marijampolės pataisos namai) (b. l. 69); 2015 m. vasario 10 d. konvojuotas maršrutu Vilnius–Klaipėda–Vilnius (nuteistojo priėmimo punktas Lukiškių TI-K) (b. l. 72); 2015 m. kovo 5 d. konvojuotas maršrutu Vilnius–Klaipėda–Vilnius (nuteistojo priėmimo punktas Šiaulių TI) (b. l. 75); 2015 m. kovo 10 d. konvojuotas maršrutu Kaunas–Marijampolė–Kaunas (nuteistojo priėmimo punktas Kauno TI) (b. l. 78); 2015 m. balandžio 16 d. konvojuotas maršrutu Vilnius–Marijampolė–Vilnius (nuteistojo priėmimo punktas Marijampolės pataisos namai) (b. l. 81); 2015 m. balandžio 20 d. konvojuotas maršrutu Vilnius–Klaipėda–Vilnius (nuteistojo priėmimo punktas Lukiškių TI-K) (b. l. 84). Taip pat nustatyta, kad prieš pradedant konvojavimą, konvojaus pareigūnai patikrindavo specialiojo automobilio būklę, jo tinkamumą konvojavimui atlikti, pastabų neturėdavo. Pareiškėjas buvo konvojuotas specialiaisiais automobiliais.

Iš atsakovo atsiliepimo (b. l. 28–33) ir bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo konvojuotas specialiaisiais automobiliais „IVECO“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Volkswagen“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini)valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėti automobiliai įrengti vadovaujantis nustatytais higienos ir saugumo reikalavimais bei yra tinkami eksploatacijai. Transporto priemonės atitinka numatytus keliamus reikalavimus, kurie reglamentuoti Konvojavimo taisyklių 146 punkte. Specialiosios paskirties automobilis „IVECO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priskiriamas M3-CA-SG, t. y. vienaukštis specialiosios paskirties autobusas. Transporto priemonėje yra 24 sėdimos vietos konvojuojamiesiems vežti, ventiliacija, šildymo įrenginys ir sistema, apšvietimas, bagažo skyrius (b. l. 86). Techninės apžiūros rezultatų kortelėje (ataskaitoje) Nr. 003-0053241, nurodyta išvada, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus ir techninė apžiūra galioja iki 2016-09-21 (b. l. 88). Specialiosios paskirties automobilis „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priskiriami N2-BAM-SG, t. y. specialiosios paskirties sunkusis automobilis-furgonas, turintis uždarą kėbulą, pritaikytą žmonėms vežti. Specialiosios paskirties automobilyje „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra 23 sėdimos vietos konvojuojamiesiems vežti, ventiliacija, šildymo įrenginys ir sistema, apšvietimas, bagažo skyrius (b. l. 95). Techninės apžiūros rezultatų kortelėje (ataskaitoje) Nr. 200-0464643 nurodyta išvada, kad transporto priemonė (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka techninius reikalavimus ir techninė apžiūra galioja iki 2016-12-06 (b. l. 93) bei Techninės apžiūros rezultatų kortelėje (ataskaitoje) Nr. 200-0469166 nurodyta išvada, kad transporto priemonė ((duomenys neskelbtini) atitinka techninius reikalavimus ir techninė apžiūra galioja iki 2016-12-07 (b. l. 97). Specialiosios paskirties automobilyje „VW CRAFTER50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra 14 sėdimų vietų konvojuojamiesiems vežti, ventiliacija, evakuacinis liukas, šildymo įrenginys ir sistema, apšvietimas, bagažo skyrius, langas (b. l. 120). Techninės apžiūros rezultatų kortelėse (ataskaitose) Nr. 003-0041451, Nr. 003-0051241 Nr. 003-0050325, Nr. 003-0053013, Nr. 200-0503580, Nr. 001-1137771, Nr. 003-0046912, Nr. 003-0047360, Nr. 003-0047485 nurodyta išvada, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus (b. l. 122, 125, 129, 132, 135, 141, 147, 150).

Teismas, įvertinęs bylos įrodymus, konstatuoja, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas jo nurodytu laikotarpiu automobiliais, kurių techninė ir higienos reikalavimų patikra buvo atlikta, ir kurie atitiko reikalavimus. Pateiktos automobilių, kuriais buvo konvojuojamas pareiškėjas, techninės apžiūros rezultatų kortelės bei automobilių transporto priemonių registracijos liudijimų nuorašai patvirtina, kad visi naudoti specialieji automobiliai yra tinkami žmonėms pervežti ir jie atitinka saugumo ir kitus techninius reikalavimus. Į patikros turinį patenka ir pareiškėjo nurodomi reikalavimai dėl sėdimų vietų, vėdinimo ir šildymo sistemų bei plotų, būtinų žmonėms pervežti, paskaičiavimai. Iš byloje esančių kelionės dokumentų matyti, kad pareiškėjas neteikė pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų.

Taisyklės numato, kad konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportą pradedamas nuo jų pretenzijų išklausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose (Taisyklių 106 punktas). Jeigu konvojuojamasis pareiškia pretenzijas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų areštinių administracijai, tai konvojuojamojo priėmimas į transporto priemonę tęsiamas po to, kai Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų arba teritorinių policijos įstaigų areštinių atsakingi pareigūnai įrašo konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos patenkinimą arba jos motyvuotą atmetimą (107 punktas).

Taisyklių 74 punktas numato, kad priimant konvojuojamuosius konvojavimui, Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose ar teritorinių policijos įstaigų areštinėse konvojuojamųjų kratą, drabužių (avalynės, galvos apdangalų), daiktų ir maisto produktų apžiūrą atlieka Vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo pajėgų pareigūnai, dalyvaujant Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos areštinės pareigūnams. Kitose institucijose konvojuojamųjų kratą ir drabužių (avalynės, galvos apdangalų), daiktų ir maisto produktų apžiūrą izoliuotoje patalpoje atlieka šių institucijų pareigūnai, paskirti į konvojų. Už konvojuojamųjų kratos atlikimą, jų drabužių (avalynės, galvos apdangalų), daiktų ir maisto produktų apžiūrą atsako Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų areštinių pareigūnai, konvojaus pareigūnai, atlikę kratą bei apžiūrą (76 punktas). Konvojuojamuosius priimant konvojuoti iš Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų areštinių, atliekama visa (išrengiant) krata, o jų drabužiai (avalynė, galvos apdangalai), daiktai ir maisto produktai apžiūrimi (78 punktas). Specialiuosiuose vagonuose konvojuojamųjų krata atliekama kamerose, kuriose nėra pašalinių asmenų, o kai kamerų nėra – specialiojo vagono koridoriuje. Draudžiama atlikti konvojuojamųjų visą (išrengiant) kratą prieš kameras (patalpas), kuriose yra konvojuojamųjų, galinčių stebėti kratą (80 punktas).

Atsakovas atsiliepime (b. l. 28–33, 163–168) nurodė, kad Viešojo saugumo tarnybos konvojaus pareigūnų tarnybos vykdymo metu turimi ginklai niekada nebuvo, nėra ir nebus bauginimo priemonė. Pažymėjo, kad pareiškėjas manydamas, jog jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pažeidžiant jo teises, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu. Tokia teise pareiškėjas nepasinaudojo, atsakovas negavo 2014 m.–2016 m. pareiškėjo nusiskundimų apie netinkamas konvojavimo sąlygas. Todėl pareiškėjo teiginiai apie pasityčiojimą, garbės ir orumo pažeminimą yra tik subjektyvios prielaidos ir nuomonės.

Teismas sutinka su atsakovo nuomone, išdėstyta atsiliepime, kad pareiškėjo skundas dėl netinkamo konvojavimo neturi teisinio pagrindo, yra neįrodytas ir nepagrįstas byloje esančiais duomenimis, pareiškėjas dėl to nesiskundė ir niekam nereiškė pretenzijų. Byloje nėra duomenų, kad Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai sąmoningai siekė pažeminti ar kankinti pareiškėją.

Konstatuotina, kad pažeidimų, susijusių su Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos administracijos (darbuotojų) veiksmais, susijusiais su pareiškėjo konvojavimu, nenustatyta.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėjas                                                                      Žanas Kubeckas