Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-12-02][nuasmeninta nutartis byloje][2S-1870-577-2019].docx
Bylos nr.: 2S-1870-577/2019
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
B2 Kapital 40103645131 suinteresuotas asmuo
Swedbank 112029651 suinteresuotas asmuo
Vilniaus energija 111760831 suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 188659752 suinteresuotas asmuo
General Financing 300515252 suinteresuotas asmuo
Credit day 302430338 suinteresuotas asmuo
Luminor Bank 112029270 suinteresuotas asmuo
4finance 301881644 suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Bendrosios nuostatos.
Laikinųjų apsaugos priemonių rūšys
Atskirieji skundai
Fizinių asmenų bankrotas
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano keitimas
BYLOS DĖL FIZINIŲ ASMENŲ BANKROTO
Fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas
Kitos laikinosios apsaugos priemonės
Laikinosios apsaugos priemonės

?

Civilinė byla Nr. 2S-1870-577/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21508-2015-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.13; 3.4.2.8.4; 3.3.2.4

 (S)

 

img1  

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos bankrutuojančio fizinio asmens D. K. prašymą dėl laikino uždraudimo parduoti vienintelį gyvenamąjį būstą.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

1.       Pareiškėja bankrutuojantis fizinis asmuo D. K. pateikė teismui prašymą laikinai uždrausti parduoti butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kol nebus patikslintas fizinio asmens mokumo atkūrimo planas, kuriame turės būti numatytos būtinosios išlaidos fizinio asmens ir jo nepilnamečio asmens būsto nuomai arba bus sudaryta sutartis su hipotekos turėtoju dėl esamo fizinio asmens būsto išsaugojimo. Prašymas grindžiamas tuo, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi patvirtintame mokumo atkūrimo plane numatytą bankrutuojančio fizinio asmens turto pardavimo eiliškumą, po pastato ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo (2019 m. liepos 2 d.), atėjo eilė parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau ir – butas). Šiame bute gyvena bankrutuojantis fizinis asmuo su nepilnamečiu sūnumi A. K. (gim. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja nurodė, kad Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymas (toliau – FABĮ) numato, jog tuo atveju, kai kartu su fiziniu asmeniu gyvena jo nepilnamečiai vaikai, vienintelis gyvenamasis būstas, taip pat ir įkeistas, teismo sprendimu gali būti parduodamas ne anksčiau negu po 6 mėnesių nuo plano patvirtinimo. Per šį laikotarpį fizinis asmuo turi susirasti pirkti ar išsinuomoti kitą būstą. Kadangi patvirtintame mokumo atkūrimo plane nebuvo numatytos išlaidos, skirtos kito būsto nuomai ar įsigijimui, kuriame kartu su bankrutuojančiu fiziniu asmeniu galėtų gyventi jo nepilnametis vaikas, pareiškėja, siekdama apsaugoti savo nepilnamečio vaiko teises, prašo laikinai uždrausti parduoti aukščiau minėtą butą. 

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 1 d. nutartimi pareiškėjos D. K. prašymą tenkino, laikinai uždraudė parduoti bankrutuojančiam fiziniam asmeniui D. K. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), iki kol bus patikslintas bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo planas, kuriame turi būti numatytos būtinosios išlaidos bankrutuojančio fizinio asmens ir jo nepilnamečio vaiko būsto nuomai arba bus sudaryta sutartis su hipotekos turėtoju dėl esamo bankrutuojančio fizinio asmens būsto išsaugojimo. Teismas prašymą tenkino vadovaudamasis FABĮ 28 straipsnio 1 dalimi, įvertinęs aplinkybę, jog pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi patvirtintą bankrutuojančio fizinio asmens D. K. mokumo atkūrimo planą sekančia eile turi būti parduodamas butas, kuriame bankrutuojantis fizinis asmuo gyvena kartu su nepilnamečiu vaiku, bei siekdamas apsaugoti nepilnamečio A. K. teises.

    

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

 

3.       Suinteresuotas asmuo Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjos D. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1.       Pagal patvirtintą Pareiškėjos mokumo atkūrimo planą visas bankrutuojančiam fiziniam asmeniui priklausantis nekilnojamasis turtas turėjo būti parduotas dar 2018 metais, tačiau dėl bankrutuojančio fizinio asmens veiksmų (neveikimo) butas, esantis (duomenys neskelbtini) iki šiol nėra parduotas. Pareiškėja sąmoningai vilkina turto pardavimą bei piktnaudžiauja FABĮ jai suteiktomis teisėmis - nesudaro galimybės atlikti nurodyto buto vertinimą. Teigia, kad ir šiuo prašymu pareiškėja siekė vilkinti nekilnojamojo turto pardavimą.

3.2.       Bankas nesutinka, kad šiuo atveju turėtų būti keičiamas bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo planas, jame numatant išlaidas būsto nuomai. Pareiškėja savo pateiktame mokumo atkūrimo plane numatė viso jai priklausančio turto pardavimą. Buto pardavimas buvo numatytas vėliausiai 2018 metais, tuo tarpu plano įgyvendinimo trukmė - 3 metai (t. y. iki 2019 m. pabaigos). Tinkamai vykdant planą, pareiškėja mažiausiai metus turėjo nuomotis gyvenamąjį būstą arba įgyvendinti teises į gyvenamąjį būstą kitu būdu. Daro išvadą, kad į gyvenamojo būsto pardavimą buvo (turėjo būti) atsižvelgta ir atitinkamai tam numatytos lėšos pačios pareiškėjos nurodytoje būtiniesiems poreikiams skirtoje išlaidų sumoje (arba numatyta teisę į gyvenamąjį būstą įgyvendinti kitu būdu).

3.3.       Bankrutuojančio fizinio asmens vaikų interesai bankroto procese saugomi tik tam tikrą laiką, per kurį pats bankrutuojantis asmuo turi susirasti kitą gyvenamąjį būstą. Pareiškėja gyvenamojo būsto paieškoms turėjo beveik 4 kartus daugiau laiko, nei numatyta įstatyme, tačiau byloje nėra duomenų, kad būtų ėmusis aktyvių veiksmų. Pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalėjo būti tenkinamas.

4.       Pareiškėja D. K. atsiliepime prašo pareiškėjo AS Luminor Bank Lietuvos skyriaus atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

4.1.       Bankas, teigdamas, kad išimtinai dėl bankrutuojančio fizinio asmens veiksmų (neveikimo) dalis turto iki šiol nėra parduota, klaidina teismą. Pasak pareiškėjos, mokumo atkūrimo plane buvo patvirtintas nekilnojamojo turto pardavimo eiliškumas, pagal kurį pirma turėjo būti parduotas pastatas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), ir tik po to butas (duomenys neskelbtini). Kadangi pastatas ir žemės sklypas parduoti tik 2019 m. liepos 2 d., todėl tik dabar atėjo eilė parduoti butą, kuriame gyvena bankrutuojančio asmens nepilnametis sūnus.

4.2.       Bankas 2019 m. spalio 4 d. kreditorių susirinkime balsavo prieš, kad 2019 m. spalio 4 d. būtų atlikta buto apžiūra turto vertinimui. Pareiškėjos teigimu, pats Bankas kliudo atlikti turto vertinimą.

4.3.       AS Luminor bank nurodęs, kad nesutinka, jog būtų keičiamas bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo planas, jame numatant išlaidas būto nuomai, tačiau nepateikia kitų konstruktyvių pasiūlymų (pvz. sudaryti sutartį su D. K. dėl esamo fizinio asmens būsto išsaugojimo), kaip spręsti fizinio asmens D. K. ir jos nepilnamečio sūnaus būsto problemą.

4.4.       Kreditoriaus interesas negali neproporcingai dominuoti ar net lemti situaciją, kai neatsižvelgiama į kitų su bankroto procedūromis susijusių ir teisėtą interesą turinčių asmenų teises ir teisėtus interesus. Fizinio asmens bankroto procese yra svarbus socialinis veiksnys, kad bankrutuojantis fizinis asmuo galėtų oriai sugrįžti į visuomenę.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

5.         Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

6.         Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas bankrutuojančio fizinio asmens prašymas dėl laikino uždraudimo parduoti vienintelį gyvenamąjį būstą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7.         Suinteresuotas asmuo – bankrutuojančio fizinio asmens kreditorius - AS Luminor bankas, nesutinka su teismo nutartimi, atskirajame skunde teigdamas, kad pareiškėja vilkina nekilnojamojo turto pardavimą; patikslintas pareiškėjos mokumo atkūrimo planas yra galiojantis ir privalo būti vykdomas; nesutinka, kad turėtų būti keičiamas bankrutuojančio fizinio asmens mokumo planas; teigia, jog nors mokumo atkūrimo plane ir nėra išskirtos lėšos gyvenamojo būsto nuomai, akivaizdu, kad į gyvenamojo būsto pardavimą buvo (turėjo būti) atsižvelgta ir, atitinkamai, tam numatytos lėšos pačios pareiškėjos nurodytoje būtiniesiems poreikiams skirtoje išlaidų sumoje (arba numatyta teisę į gyvenamąjį būstą įgyvendinti kitu būdu); bankrutuojančio fizinio asmens vaikų interesai bankroto procese saugomi tik tam tikrą laiką, per kurį pats bankrutuojantis asmuo turi susirasti kitą gyvenamąjį būstą.

8.        Pažymėtina, kad fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų. Šį procesą Lietuvoje reglamentuoja specialusis Fizinių asmenų bankroto įstatymas. Įstatyme nurodyta jo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Taigi šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

9.         FABĮ 28 straipsnio 1 dalyje, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, numatyta, kad kai kartu su fiziniu asmeniu gyvena jo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) ir (ar) jo globojami (rūpinami) asmenys, vienintelis gyvenamasis būstas, taip pat ir įkeistas, teismo sprendimu gali būti parduodamas ne anksčiau negu po 6 mėnesių nuo plano ar nuo pakeisto plano patvirtinimo. Per šį laikotarpį fizinis asmuo turi susirasti pirkti ar išsinuomoti kitą būstą. Šis teismo sprendimas prilyginamas Civilinio kodekso 3.85 straipsnio 2 dalyje nurodytam teismo leidimui.

9.         Nagrinėjamu atveju, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi tvirtinant pareiškėjos mokumo atkūrimo planą, jau buvo atsižvelgta į faktą, kad pareiškėja turi nepilnamečių vaikų bei į FABĮ 28 straipsnyje numatytą nepilnamečių vaikų apsaugos mechanizmą, t. y. būsto pardavimo terminą.

10.        Šiuo atveju pareiškėja siekia laikino draudimo parduoti gyvenamąjį būstą iki kol bus patikslintas bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo planas, kuriame turi būti numatytos būtinosios išlaidos bankrutuojančio fizinio asmens ir jo nepilnamečio vaiko būsto nuomai arba bus sudaryta sutartis su hipotekos turėtoju dėl esamo fizinio asmens būsto išsaugojimo.

11. Apeliantas iš esmės neneigdamas bankrutuojančio asmens teisės kreiptis dėl kiekvieną mėnesį būtiniems poreikiams tenkinti reikalingų lėšų sumos perskaičiavimo, įtraukiant pinigų sumą, reikalingą būsto nuomai, teigia, kad į gyvenamojo būsto pardavimą buvo (turėjo būti) atsižvelgta ir tam numatytos lėšos pareiškėjos nurodytoje būtiniesiems poreikiams skirtoje išlaidų sumoje (arba numatyta teisę į gyvenamąjį būstą įgyvendinti kitu būdu). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje pareikštas prašymas (kaip ir nurodo apeliantas) iš esmės laikytinas prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl faktinės aplinkybės dėl paties plano tikslinimo poreikio ir pagrįstumo nenagrinėjamos. 

12.        Pažymėtina, kad sprendžiant bet kokį klausimą, susijusį su nepilnamečiu vaiku, turi būti vadovaujamasi fundamentaliu geriausių vaiko interesų apsaugos principu. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje nustatytas bendrąsias vaiko teisių apsaugos principines nuostatas visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus.

13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į tai, kad pareiškėja nenurodė ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ėmėsi veiksmų, būtinų plano tikslinimui, duomenų apie derybų inicijavimą, galimą susitarimą su hipotekos turėtoju dėl esamo fizinio asmens būsto išsaugojimo, bei siekdamas užtikrinti pareiškėjos, jos nepilnamečio vaiko ir kreditoriaus interesų pusiausvyrą, mano esant tikslinga nustatyti skundžiama nutartimi pritaikyto draudimo terminą - du mėnesius (įvertinus prašymo pateikimo laiką), tokiu būdu suteikiant galimybę pareiškėjai realizuoti jos nurodytus veiksmus (patikslinti bankrutuojančio fizinio asmens atkūrimo planą arba sudaryti sutartį su hipotekos turėtoju dėl esamo būsto išsaugojimo) pagal FABĮ nuostatas.

14. Apibendrinus išdėstytą, suinteresuoto asmens atskirasis skundas netenkintinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartis tikslintina, nustatant teismo nutartimi nustatyto draudimo terminą – 2 mėnesius nuo šios nutarties priėmimo dienos (CPK 320, 338 straipsniai). 

 Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą. Nustatyti draudimo parduoti bankrutuojančiam fiziniam asmeniui D. K. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki kol bus patikslintas bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo planas, kuriame turi būti numatytos būtinosios išlaidos bankrutuojančio fizinio asmens ir jo nepilnamečio vaiko būsto nuomai arba bus sudaryta sutartis su hipotekos turėtoju dėl esamo bankrutuojančio fizinio asmens būsto išsaugojimo, terminą – du mėnesius nuo šios nutarties priėmimo dienos.

Teisėja Jadvyga Mardosevič


Paminėta tekste:
  • CPK
  • 3K-3-561/2014
  • CPK 336 str. Atskirojo skundo nagrinėjimas