Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-02-12][nuasmeninta nutartis byloje][AN2-31-929-2021].docx
Bylos nr.: AN2-31-929/2021
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmasis policijos komisariatas institucija/pareigūnas, atlikęs AN tyrimą
Kategorijos:
Administraciniai nusižengimai, susiję su prekyba, finansų sistema ir statistika (ANK 150-223 straipsniai)
Administraciniai nusižengimai, susiję su prekyba, finansų sistema ir statistika (ANK 150-223 straipsniai)
Administraciniai nusižengimai, susiję su prekyba, finansų sistema ir statistika (ANK 150-223 straipsniai)
Akcizais apmokestinamų prekių įsigijimas (išskyrus energinius produktus ir elektros energiją), laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką (ANK 209 str.)
Akcizais apmokestinamų prekių įsigijimas (išskyrus energinius produktus ir elektros energiją), laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką (ANK 209 str.)



Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-31-929/2021

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02771-2020-2

 

 

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.36. 21.11.10.

  (S)

 

 

img1 

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS

2021 m. sausio 22  d.  

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Paužaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos Č. S. atstovo advokato Kęstučio Dzedulionio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutarimo, kuriuo Č. S. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau - ANK) 209 straipsnio 7 dalyje, ir jai skirta 3000 eurų bauda. Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, paskirtos baudos mokėjimas išdėstytas dalimis 12 mėnesių terminui.

 

Teismas

 

nustatė:

 

 

I.                      Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

 

1.       2020 m. lapkričio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu Č. S. buvo pripažinta kalta padariusi ANK 209 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, ir jai skirta 3000 eurų bauda. Ji nubausta už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 9 d. 18.00 val. savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kambaryje, sekcijoje laikė 480 pakelių cigarečių „Fest“, 220 pakelių cigarečių „Minsk Superslims“ ir 560 pakelių cigarečių „NZ Gold Superslims“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais. Cigarečių vertė pagal 2020 m. rugsėjo 16 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos raštą „Dėl cigarečių įvertinimo“ Nr. (23.47) 3B-5616, sudaro 4 445,00 Eur. Tokiais veiksmais ji pažeidė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 4-200 „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ 2.1.1, 3.1.2 punktų reikalavimus.

 

II.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

2.       Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas prašo pakeisti Č. S. paskirtą nuobaudą – 3000 eurų baudą, viešaisiais darbais, o nesant galimybės šio prašymo tenkinti - išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą 24 mėnesių terminui, mokant kas mėnesį po 125 eurų įmoką. 

3.       Apeliantas nurodo, kad ta aplinkybė, jog Č. S. yra 72 metų amžiaus pensininkė ir serga ligomis, mažinančiomis jos darbingumą, nereiškia kad ji yra nedarbinga. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnyje nedarbingumas siejamas su asmens sveikatos būkle ir jo galimybėmis atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos, o ne su asmens amžiumi. Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymo 2 straipsnyje pateikta nedarbingų ar iš dalies darbingų asmenų sąvoka, kurioje nurodyta, kad tokiais laikytini asmenys, kuriems nustatytas 55 procentų ar mažesnis darbingumo lygis. Anot apelianto, šios normos patvirtina, kad sulaukęs pensinio amžiaus asmuo savaime netampa nedarbingu, ir jam negali būti skiriami viešieji darbai.

4.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Č. S. yra pajėgi dirbti kvalifikacijos nereikalaujančius darbus. Ji 2020 m. rugsėjo 3 d. buvo įsidarbinusi valytoja UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš kurios išėjo savo noru ne dėl sveikatos, o dėl prasidėjusios „Covid-19“ pandemijos antrosios bangos. Įvertinus Č. S. sunkią materialinę padėtį bei darbingumą, viešieji darbai būtų proporcinga nuobauda padarytam administraciniam nusižengimui bei geriau atitiktų administracinių nuobaudų paskirtį.

5.       Pirmosios instancijos teismas išdėstydamas paskirtos baudos mokėjimą visapusiškai neįvertino ir neišnagrinėjo Č. S. materialinės padėties. 2020 m. lapkričio 5 d. prašyme Č. S. nurodė, kad gauna tik 297,37 eurų pensiją ir neturi jokių kitų pajamų. Iš gaunamos pensijos ji moka už buto komunalines paslaugas, perka vaistus bei maistą, o taip pat turi išlaikyti kartu su ja gyvenantį, niekur nedirbantį sūnų. Taip pat ji turi padėti mokėti iš sūnaus priteistus alimentus. 2002 m. nuskendus dukrai. ji su velioniu vyru užaugino 4 dukros vaikus. Jauniausiems vaikams iki šiol reikalinga Č. S. moralinė bei materialinė pagalba.

6.       Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas išdėstė baudos mokėjimą 12 mėnesių terminui, vadinasi, kas mėnesį Č. S. turės mokėti po 250 eurų įmoką. Sumokėjus tokio dydžio įmoką, jai liktų 47,37 eurų. Akivaizdu, kad šios sumos per mėnesį neužtektų net vienam asmeniui išlaikyti, todėl baudos išdėstymas 12 mėnesių laikotarpiui, būtų nepakeliama finansinė našta, sąlygojanti moralinį ir finansinį  Č. S. sužlugdymą. Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, galimas paskirtos baudos išdėstymas dviejų metų laikotarpiui.

7.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2 – ojo veiklos skyriaus viršininkas P. R. nurodo, kad nesutinka su Č. S. atstovo prašymu pakeisti jai paskirtą baudą viešaisiais darbais, tačiau sutinka, kad baudos dydis būtų išdėstytas dalimis 24 mėnesių laikotarpiui, mokant po 125 eurus per mėnesį.

 

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Skundas tenkinamas iš dalies

8.       Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju, apeliaciniame skunde neginčijami Č. S. kaltės bei administracinio nusižengimo kvalifikavimo klausimai, bet prašoma pakeisti Č. S. paskirtą administracinę nuobaudą – baudą viešaisiais darbais bei nesutinkama su paskirtos nuobaudos mokėjimo išdėstymo terminais. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu.

9.       ANK 675 straipsnyje nustatyta, kad atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus, teismas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Be to, teismas, skirdamas baudą, atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, šio asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus, ar sutikimu gali tuo pačiu nutarimu visą baudą ar jos dalį pakeisti viešaisiais darbais.

10.       Sutiktina su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, jog pensinis Č. S. amžius nereiškia, kad ji yra nedarbinga, šios sąvokos negali būti tapatinamos, o 72 metų sulaukęs asmuo iš tiesų gali sugebėti atlikti viešųjų darbų administracinę nuobaudą. Tačiau, kaip teisingai nurodė pats apeliantas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 4 dalimi, darbingumo lygis nustatomas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei gebėjimą atlikti turimo kvalifikacijos ar jos nereikalaujančius darbus. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo, teismas padarė išvadą, jog Č. S. gali nesugebėti atlikti viešųjų darbų remdamasis ne vien tuo, kad ji yra 72 metų sulaukusi pensininkė, kas itin akcentuojama skunde kaip nepakankama sąlyga neskirti viešųjų darbų nuobaudos, tačiau ir jos sveikatos būkle.

11.       Kaip matyti iš byloje esančio medicinos dokumentų išrašo (b. l. 25) Č. S. diagnozuotos: juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija, pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas, hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo, peties ankštumo sindromas, radikulopatija juosmens ir kryžmens srityje, inksto akmuo. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, šie Č. S. diagnozuoti sveikatos sutrikimai kelia pagrįstą abejonę dėl jos sugebėjimo atlikti viešųjų darbų administracinę nuobaudą. Nors skunde nurodoma, kad Č. S. yra pajėgi dirbti, o tai patvirtina aplinkybė, jog ji buvo įsidarbinusi valytoja, tačiau iš byloje esančios darbo sutarties (b. l. 28), matyti, kad jos darbo santykiai prasidėjo praėjus mėnesiui laiko po administracinio nusižengimo padarymo ir truko mažiau nei dvi savaites. Byloje nėra duomenų (to nenurodoma ir apeliaciniame skunde), kad Č. S. paskutiniu metu būtų dirbusi. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, apklausiama teisme ji nurodė renkanti grybus ir uogas bei vėliau juos parduodanti. Taigi išdėstytų argumentų kontekste, aplinkybė, kad Č. S. dvi savaites dirbo valymo įmonėje, nelaikytina patvirtinančia jos gebėjimą atlikti viešųjų darbų nuobaudą. 

12.       Taip pat apeliantas nurodo, kad Č. S. paskirtos baudos išdėstymas 12 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 250 eurų, yra neproporcingas. Su šiuo argumentu aukštesnės instancijos teismas sutinka. Remiantis ANK 22 straipsnio 2 dalimi, administracinės nuobaudos paskirtis yra ne tik nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, tačiau ir atgrasyti juos nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Pagal teismų praktiką, administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019 ir kt.).

13.       Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas taikė ANK 34 straipsnio 6 dalį ir Č. S. paskyrė mažesnę baudą, nei numatyta ANK 209 straipsnio 7 dalyje, visgi, jos mokėjimo termino išdėstymas 12 mėnesių laikotarpiui neleis pasiekti administracinei nuobaudai keliamų tikslų, kadangi Č. S. bus nepajėgi šios administracinės nuobaudos įvykdyti. Aukštesnės instancijos teismas, atsižvelgęs į apelianto nurodomas aplinkybes, patvirtinančias sunkią Č. S. materialinę padėtį, sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutarimo dalis dėl Č. S. paskirtos 3000 eurų baudos išdėstymo keistina, nustatant 24 mėnesių laikotarpį baudos sumokėjimui, kas mėnesį mokant po 125 eurų įmoką. Tokie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens patiriami finansiniai nepatogumai bus proporcingi padarytam administraciniam nusižengimui bei leis pasiekti administracinės nuobaudos paskirtį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 

 

n u t a r i a:

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutarimą pakeisti.

Panaikinti nutarimo dalį, kuria Č. S. paskirtos 3000 eurų baudos sumokėjimas išdėstytas dalimis 12 mėnesių laikotarpiui, mokant kas mėnesį po 250 eurų įmoką, pradedant mokėti nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos. 

Č. S. paskirtos 3000 eurų baudos mokėjimą išdėstyti dalimis 24 mėnesių laikotarpiui, mokant kas mėnesį po 125 eurus, pradedant mokėti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

 

 

 

Teisėja                                                         Rasa Paužaitė