Civilinė byla Nr. 3K-3-398/2010

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija 34.5

 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. spalio 7 d.

Vilnius

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Janavičiūtės ir Vinco Versecko,

 

            rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. J. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui E. V. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

            Byloje kilęs palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, klausimas.

            Pareiškėja A. J. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos J. M. mirties ji priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą. Pareiškėja nurodė, kad jos ir suinteresuoto asmens E. V. motina J. M. mirė 2001 m. rugpjūčio 1 d., jos abi yra vienintelės įstatyminės įpėdinės, nes tėvas (palikėjos sutuoktinis) A. S. M. savo dalies palikimo atsisakė. Paveldimas turtas – 1/2 dalis gyvenamojo namo, garažo ir kiemo statinių (duomenys neskelbtini). Pareiškėja įstatymų nustatytu laiku nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet jį priėmė pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti: naudojosi po namu esančiu garažu, turėjo namo raktą, taip pat naudojosi motinos daiktais. Suinteresuotas asmuo E. V. po motinos mirties kreipėsi į notarą, paveldėjimo byla užvesta, tačiau paveldėjimo teisės liudijimai dar neišduoti. 2008 m. gegužės 27 d. mirus tėvui A. S. M. abi dukterys pagal testamentą paveldėjo po 1/4 dalį namų valdos(duomenys neskelbtini).

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

 

            Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 11 d. sprendimu pareiškimą tenkino – nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad 2001 m. rugpjūčio 1 d. mirus motinai J. M. pareiškėja palikimą priėmė faktiškai paveldimą turtą valdydama; nurodė, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

            Teismas, įvertinęs liudytojų parodymus, kad būdama gyva J. M. sakė, jog turtas turi likti abiem dukterims, jog pareiškėja po motinos mirties naudojosi jos turtu – garažu, jog tėvas pareiškėjai perdavė žiedą, kad ši atiduotų savo dukteriai (vaikaitei), taip pat pareiškėja pasiėmė nuotraukų albumą, motinos skaras, piniginę, sprendė, kad pareiškėja palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

            Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. balandžio 27 d. sprendimu panaikino Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir pareiškimą atmetė.

            Teismas nurodė, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnis). Taigi palikimo priėmimas yra įpėdinio valios aktas, kuriuo sąmoningai siekiama tam tikro teisinio tikslo, todėl, kaip ir bet kurio kito sandorio atveju, įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreikšta tam tikra įstatymine forma ir tvarka. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar kilsiančias iš palikimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t. y. kai įpėdinis gyvena paveldimame name ar bute, juo naudojasi, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.         

            Teismas sprendė, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių prašomą nustatyti faktą. Palikimo priėmimo faktą pareiškėja įrodinėjo savo paaiškinimais ir liudytojų parodymais, pagal kuriuos pareiškėja po palikėjos mirties pasiėmė tik namų apstatymo ir apyvokos reikmenis – palikėjos piniginę, skaras, nuotraukas. Pareiškėja bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad namų valdoje negyveno, namo priklausiniu-garažu naudojosi laikinai, jokių veiksmų dėl jo išlaikymo, disponavimo neatliko (CPK 187 straipsnis). Teismas, nustatęs, kad pareiškėja kartu su palikėja negyveno CK 5.14 straipsnyje nustatytu laikotarpiu – ne mažiau kaip vienerius metus, sprendė, kad pareiškėjos nurodytus daiktus paveldėti galėjo tik E. V., t. y. asmuo, kartu gyvenęs su palikėja. Pareiškėja pripažino, kad žiedą palikėja paliko pareiškėjos dukteriai G. J.. Transporto priemonės laikinas laikymas namo priklausinyje, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog pareiškėja pradėjo valdyti palikimo dalį CK 5.51 straipsnyje nustatyta prasme.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

 

Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

            1. Dėl CK 5.51 straipsnio 1 dalies taikymo. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino veiksmų, kuriais galima priimti palikimą, sąvoką. Nustatant, kokie veiksmai rodo valią įgyti teisę į palikimą, reikia atsižvelgti į daikto pobūdį, jo būklę ir kitas reikšmingas aplinkybes konkrečioje byloje. Nagrinėjamu atveju teismas taikė teismų precedentą neatsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal R. M. v. sodininkų bendrija „Lakštingala“, bylos Nr. 3K-3-194/2008), nurodydamas, kad faktinio turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis gyvena paveldimame name ar bute, juo naudojasi, jį tvarko. Pareiškėjos tikslas buvo įrodyti, kad pradėjo valdyti ne gyvenamąjį namą, o garažą. Akivaizdu, kad garažui esant prie gyvenamojo namo, jo išlaikymo mokesčių nėra, taip pat nelogiška reikalauti paveldimame daikte daryti remontą ar kitaip jį keisti, jeigu to asmuo nenori ir tai nėra būtina. Šiuo atveju palikimui priimti, pradedant jį faktiškai valdyti, turėtų užtekti nekilnojamojo daikto-garažo naudojimo pagal jo paskirtį, todėl pareiškėjos aktyvūs veiksmai – garažo naudojimas kaip savo turto – laikant garaže automobilį, ir tai buvo nustatyta byloje. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį nereikalaujama pradėti valdyti visą palikimą, užtenka, kad įpėdinis pradeda valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą. Šiuo atveju po motinos mirties liko gyvenamasis namas ir garažas, tačiau pareiškėjai nebuvo poreikio apsigyventi motinos name, nes turi savo gyvenamąjį būstą, todėl ji įrodinėjo tik garažo ir kitų daiktų valdymą, nors minėjo, kad laikinai naudojosi ir namu, nes iki spynų pakeitimo turėjo namo raktus. Taigi pareiškėja, pradėdama valdyti garažą, priėmė visą palikimą po motinos mirties.

            2. Dėl įrodymų vertinimo. Pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai nurodė, kad pareiškėja po motinos mirties naudojosi motinos garažu, jame laikė savo transporto priemonę, iš dalies naudojosi ir namu, nes turėjo jo raktus iki suinteresuotas asmuo pakeitė spynas. Apeliacinės instancijos teismas šių įrodymų nevertino ir rėmėsi tik suinteresuoto asmens paaiškinimu, kad pareiškėja naudojosi garažu iki motinos mirties, tačiau turėjo įvertinti įrodymų visumą. Šis argumentas yra visiškai priešingas kitiems byloje esantiems įrodymams; teismas turėjo motyvuoti, kodėl nesiremia kitų liudytojų parodymais (CPK 331 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Taigi apeliacinės instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, nes sprendimo motyvų nebuvimas yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 263 straipsnis, 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo E. V. prašo kasacinio skundo netenkinti, priteisti kasaciniame teisme turėtas išlaidas. Procesiniame dokumente nurodoma, kad 2009 m. gegužės 28 d. pareiškime teismui nebuvo nurodytas laikas, kada po motinos mirties pareiškėja atliko veiksmus, kuriuos galima būtų pripažinti faktišku pradėjimu valdyti motinos palikimą. Teismo posėdžio metu buvo nurodyta nauja aplinkybė, kad tariamai 2, 3 savaitės po motinos mirties pareiškėja paėmė motinos daiktus: albumą, skareles, piniginę. Pareiškėja net aštuonerius metus nesirūpino motinos palikimo priėmimu, nors žinojo, kad palikimą suinteresuotas asmuo priėmė, o tėvas palikimo atsisakė. Esant konfliktiškiems santykiams ir byloje nustatytoms aplinkybėms, kad pareiškėja nebuvo įleidžiama į namus, nelogiška ir neprotinga galvoti, kad rūpestingas ir apdairus savo teisių pažeidimui asmuo nesirūpintų norimu paveldėti turtu. Pareiškėja nesiekė turto paveldėti motyvuodama tuo, kad jai palikimo nereikia; ji nesirūpino turto priežiūra, išlaikymu ir kt. Pirmosios instancijos teismas neįvertino rašytinio įrodymo – tėvo testamento, patvirtinančio ilgalaikį tėvo nebendravimą su pareiškėja. Pareiškėjos paaiškinimai prieštarauja liudytojos Zitos V. R. ir G. J. parodymams dėl palikimo priėmimo. Liudytoja G. J. yra pareiškėjos duktė, todėl suinteresuota bylos baigtimi, o vienos liudytojos V. Z. R. parodymais vadovautis negalima, jie nėra patikimi ir patvirtinti kitais įrodymais. Šioje byloje nebuvo įrodymų, kuriems teismai galėjo suteikti didesnę įrodomąją galią. Apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjos aplinkybėms pagrįsti nepakanka byloje esančių įrodymų. Palikimo priėmimas yra valinis aktyvus veiksmas, kuriuo siekiama turtą įsigyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal M. G. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-328/2009). Kasacinis skundas grindžiamas išimtinai viena aplinkybe – laikinu naudojimusi garažu. Byloje nustatyta, kad po namu esančiu garažu pareiškėja naudojosi iki motinos mirties. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad laikinas garažo naudojimas neatitinka aktyvių valinių palikimo priėmimo veiksmų, kuriais siekiama įgyti turtą nuosavybėn.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

            Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad po J. M. mirties yra likęs nekilnojamasis turtas, dėl kurio vyksta ginčas šioje byloje – 1/2 dalis namų valdos(duomenys neskelbtini). Pareiškėjos (kasatorės) teigimu, po motinos mirties ji naudojosi po namu esančiu garažu, turėjo namo raktą, taip pat pasiėmė po jos mirties likusius daiktus – piniginę, skaras, nuotraukas, tai patvirtina, kad ji priėmė motinos palikimą, pradėjusi faktiškai paveldimą turtą valdyti. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes pareiškėjos nurodyti veiksmai nepatvirtina prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, ir kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su tokia teismo išvada.

 

            Dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, fakto nustatymo

 

            Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikrus teisinius padarinius. Sandoriui sudaryti nepakanka tik asmens vidinės valios, būtina asmens valią išreikšti įstatymo nustatyta forma ir terminais, kad jo valią žinotų kiti asmenys. Tik toks valios išreiškimas gali sukelti civilinius teisinius padarinius.

            CK 5.51 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesą įgyti visas teises į palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. J. ir kt. pareiškimą suinteresuotam asmeniui J. J., bylos Nr. 3K-3-322/2009; kt.). 

            Kasatorė, įrodinėdama motinos palikimo priėmimo, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, faktą, nurodė, kad ji yra paėmusi dalį daiktų, likusių po motinos mirties. Dėl to nagrinėjamu atveju taip pat svarbi CK 5.50 straipsnio 1 dalies nuostata – draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, t. y. įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. Tačiau ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia palikimo priėmimą. Palikėjo daiktą įpėdinis gali paimti kitiems įpėdiniams sutikus, jiems leidus, kaip mirusiojo atminimą. Paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiškų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. K. v. B. L., bylos Nr. 3K-3-247/2006; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. O. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-547/2008). Toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nesirūpino palikimu, jo netvarkė, neprižiūrėjo, nemokėjo mokesčių, nedalyvavo kartu su kitais įpėdiniais disponuojant daiktais, įeinančiais į palikimo sudėtį. Be to, paveldėjimo teisėje konkretaus daikto paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tą turtą (t. y. nemokėjo mokesčių, nesaugojo turto, nesirūpino juo ir pan.) ilgą laiko tarpą po palikimo atsiradimo. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą palikėjo kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, priėmė palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio, paėmusio kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, elgesys po šio daikto ar daiktų paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal V. Ž. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-86/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. J. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-322/2009; kt.).

            Byloje apeliacinės instancijos teismo nustatyta, kad pareiškėja namų valdoje negyveno, namo priklausiniu-garažu naudojosi laikinai, veiksmų dėl jo išlaikymo, disponavimo neatliko. Kasaciniame skunde kasatorė akcentuoja faktinį naudojimąsi garažu, nurodo, kad, garažui esant prie gyvenamojo namo, jo išlaikymo mokesčių nėra, remontas nebuvo būtinas, todėl tokiu atveju palikimui priimti, pradedant faktiškai paveldimą turtą valdyti, turėtų užtekti garažo naudojimo pagal jo paskirtį. Tačiau kasacinio teismo teisėjų kolegija nurodo, kad pagal kasatorės paaiškinimus pirmosios instancijos teismo 2009 m. lapkričio 4 d. posėdžio metu garažu kasatorė naudojosi dar iki palikėjos mirties. Šie paaiškinimai atitinka ir kasatorės dukters liudytojos G. J. parodymus bei suinteresuoto asmens E. V. paaiškinimus. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad norint įrodyti, jog įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatymo nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal O. P. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-187/2010). Taigi vien to fakto, kad kasatorė po motinos mirties 2001 m. rugpjūčio 1 d. tęsė naudojimąsi garažu, kurio, pažymėtina, 1/2 dalis nuosavybės teise priklausė kasatorės tėvui-palikėjos sutuoktiniui A. S. M., mirusiam 2008 m. gegužės 27 d., taigi taip pat turėjusiam teisę suteikti galimybę kasatorei naudotis šiuo nekilnojamuoju turtu, nepakanka tam, kad būtų nustatytas palikimo-namų valdos priėmimo, pradėjus faktiškai ją valdyti, faktas. Minėta, tokiu atveju turi būti nustatyti įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kasatorė būtų išreiškusi savo valią valdyti palikėjos dalį namų valdos kaip savo (CPK 178 straipsnis). Kasatorės teigimu, ji nebuvo įleidžiama į namų valdą, todėl realiai negalėjo atlikti tokių veiksmų, tačiau teisėjų kolegija nurodo, kad byloje taip pat nėra duomenų, kad kasatorė būtų prieštaravusi dėl tokio suinteresuoto asmens elgesio, gynusi, jos manymu, savo kaip įpėdinės teises, būtų išreiškusi savo valią dėl paveldėtos dalies namų valdos tvarkymo, naudojimosi, disponavimo ar pan., būtų rūpinusis namų valdos priežiūra. Dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad byloje buvo pažeistos įrodinėjimą reglamentuojančios teisės normos ir kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 178, 185 straipsniai). Vienintelį argumentą dėl naudojimosi motinai priklausiusia namų valdos dalimi kasatorė nurodė naudojimąsi garažu, kuriuo, minėta, ji naudojosi iki motinos mirties ir, jos pačios teigimu, po motinos mirties naudojimąsi garažu nutraukė. Tokiu atveju naudojimosi garažu faktas nepatvirtina kasatorės valios teisę naudotis garažu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą.

            Teisėjų kolegija, remdamasi nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžia, kad aplinkybė, jog kasatorei, kaip ji teigė pirmosios instancijos teismo 2009 m. lapkričio 4 d. posėdžio metu, tėvas atidavė motinos daiktus – piniginę, skaras, nuotraukas, taip pat nepatvirtina palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, fakto. CK 5.14 straipsnyje nustatyta, kad įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenys pereina įpėdiniams pagal įstatymą, nesvarbu, kokia yra jų eilė ir paveldima dalis, jeigu jie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus. Byloje nustačius, kad A. S. M. atsisakė mirusios sutuoktinės palikimo dalies, o kasatorė negyveno su palikėja CK 5.14 straipsnyje nustatytą laikotarpį, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, jog šiuos daiktus paveldėjo kartu su motina gyvenusi įpėdinė – suinteresuotas asmuo E. V.. Tai, kad tėvo valia tam tikri motinos daiktai kaip atsiminimas buvo perduoti kasatorei, nelaikytina palikimo priėmimu, nes šių daiktų paėmimas nelėmė tolimesnių kasatorės veiksmų, kurie patvirtintų palikimo priėmimą, t. y. rūpinimąsi palikimu, jo tvarkymą, priežiūrą, naudojimąsi – kasatorė nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tą turtą.

            Byloje nustatyta, kad CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytu terminu kreipdamasi į notarą palikimą po motinos mirties priėmė suinteresuotas asmuo E. V., nuolat gyvenusi namų valdoje kartu su tėvu A. S. M., kuris atsisakė savo dalies palikimo, likusio po sutuoktinės mirties. Kasatorė pirmosios instancijos teismo 2009 m. lapkričio 4 d. posėdžio metu nurodė, kad apie tai, jog buvo užvesta byla po motinos mirties, ji sužinojo praėjus trejiems metams po motinos mirties – taigi 2004 m., tačiau į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t. y. siekdama apginti savo teisę į po motinos mirties likusio turto paveldėjimą, kreipėsi tik 2009 m. birželio 2 d., taigi daugiau kaip po ketverių metų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ši aplinkybė patvirtina suinteresuoto asmens atsikirtimus, jog kasatorė ilgą laiką nebuvo suinteresuota po motinos mirties likusiu turtu, ir paneigia kasatorės argumentus, kad ji per įstatymo nustatytą terminą – tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos – priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldėtą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys).  

            Nurodytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindas panaikinti ar pakeisti apeliacinės instancijos teismo sprendimą nenustatytas (CPK 346 straipsnis).

 

            Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

 

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 29,45 Lt tokių išlaidų. Teisėjų kolegijai nusprendus kasacinio skundo netenkinti, išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

            Suinteresuotas asmuo E. V. prašo priteisti išlaidas, turėtas kasaciniame teisme, tačiau prie atsiliepimo į kasacinį skundą nepateikė šias išlaidas patvirtinančio dokumento, todėl teisėjų kolegija dėl pareikšto prašymo nesprendžia.

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

            Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

            Priteisti valstybei iš kasatorės A. J. 29,45 Lt (dvidešimt devynis Lt 45 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

            Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                                Virgilijus Grabinskas

 

 

                                                                                                            Birutė Janavičiūtė                                                                                

 

                                                                                                            Vincas Verseckas