Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. ATP-685-417/2016
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-03757-2016-4
Procesinio sprendimo kategorija: 3.26.1.; 2.2.1.2
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. lapkričio 30 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto D. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nutarimo,
n u s t a t ė:
D. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. VDIP- 71450223-16 dėl to, kad jis, būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotu atstovu, 2016 m. rugpjūčio 26 d. 12.50 val. MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, leido dirbti indų plovėju E. G., tačiau darbo sutarties su juo nesudarė ir apie jo priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto reikalavimus. D. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 413 straipsnio 1 dalyje.
D. G. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 413 straipsnio 1 dalyje, paskiriant 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą.
Klaipėdos apygardos teisme gautas D. G. apeliacinis skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nutarimo. Šiuo skundu prašoma šį nutarimą pakeisti ir pritaikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas sumažinant skirtos baudos dydį. Skundas motyvuojamas tuo, kad apylinkės teismas individualizuodamas padarytą administracinės teisės pažeidimą ir skirdamas nuobaudą nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes. Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. G. nurodo, kad yra nustatytos lengvinančios aplinkybės: prisipažino padaręs administracinės teisės pažeidimą ir labai dėl jo gailėjosi, nebaustas administracine tvarka, dirba, charakterizuojamas teigiamai, augina ir išlaiko du vaikus. Taip pat teigia, kad ir paskirtos baudos mokėjimą išdėsčius dalimis smarkiai pablogėtų jo šeimos finansinė padėtis.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo, ginčo dėl šio pažeidimo nėra, teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą teisės pažeidimą. Iš pateikto skundo turinio matyti, kad apeliantas kelia nuobaudos individualizavimo klausimą, prašo taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir sušvelninti jam skirtą nuobaudą, argumentuodamas tuo, kad yra visi pagrindai taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas, ir tuo, kad paskirta administracinė nuobauda neproporcingai apsunkintų jo šeimos finansinę padėtį.
Pagal ATPK 413 straipsnį nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 868 iki 2896 eurų.
Įstatymų leidėjas nelegalų darbą (ATPK 413 straipsnis) pagal pažeidimo objektą yra priskyręs administraciniams teisės pažeidimams darbo srityje. Taigi šio pažeidimo rūšinis objektas yra labai platus – darbo sritis. Nelegaliu darbu kėsinamasi į kelis teisinius gėrius, šio pažeidimo tiesioginiai objektai yra du. Pirma, nelegaliu darbu kėsinamasi į asmens teisę pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims. Antra, šiuo pažeidimu kėsinamasi į valstybės ir visuomenės interesus užtikrinti, kad visi asmenys įstatymų nustatytu būdu galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti pareiga atsiranda iš darbo sutarties fakto.
ATPK 20 straipsnyje yra nustatyti bausmės tikslai. Vienas jų yra siekti, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Veika – nelegaliu darbu – pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai, mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu daroma didelė žala darbuotojų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Dėl to dažnai teismo skiriamu įspėjimu ar simboline pinigine bauda už vieną dirbantį asmenį ne tik nepasiekiamas pirmiau minėtas nuobaudos tikslas, bet ir gaunamas atvirkštinis rezultatas – pažeidėjas skatinamas daryti naujus pažeidimus, nes teismo paskirta nuobauda yra mažai reikšminga, palyginus su pažeidimu, gautina nauda, tokia teismų praktika yra ydinga ir netoleruotina.
Sistemiškai analizuojant ATPK 413 straipsnį, ATPK 301 straipsnio 1 dalį, ATPK 302 straipsnio 1 ir 2 dalis akivaizdu, kad įstatymų leidėjas, nustatęs plačias galimos baudos ribas – nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų, atsižvelgė į įvairias galimas gyvenimiškas situacijas ir sudarė galimybę teismams individualizuoti bausmę kiekvienu atveju, o jei yra lengvinančių aplinkybių, baudos dydį sumažinti iki minimumo. Akivaizdu, kad įstatymų leidėjas, formuluodamas ATPK 301 straipsnio 1 dalį, ir esant galiojančioms taisyklėms, numatytoms ATPK 302 straipsnio 1 ir 2 dalyse, tikėjosi, jog švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, būtų skiriama arba administracinė nuobauda būtų neskiriama tik išimtiniais atvejais. Teismų praktikoje paprastai laikomasi taisyklės, kad administracinės nuobaudos švelninimas, vadovaujantis ATPK 301 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, galimas tik esant išskirtinėms aplinkybėms, itin švelninančioms pažeidėjo atsakomybę.
Apylinkės teismas skirdamas administracinę nuobaudą įvertino ir atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį – buvo leista dirbti be darbo sutarties vienam darbuotojui. Atsižvelgė ir į D. G. asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Apylinkės teismas įvertinęs šias aplinkybes ir tai, kad nėra duomenų, kad D. G. būtų baustas administracine tvarka, nutarė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtina minimali ATPK 413 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – piniginė bauda.
Apygardos teismas nesutinka su apelianto argumentu, jog apylinkės teismo skirta administracinė nuobauda per griežta, o pažeidėjo nurodytos aplinkybės reikšmingos ir suteikiančios pagrindą taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas. Matyti, kad apylinkės teismas įvertino nelegalaus darbo trukmę, tai, jog didelė žala nepadaryta, bei tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto administracinės teisės pažeidimo – tai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsižvelgė į tai, kad nebaustas administracine tvarka. D. G. nurodo, kad dirba, charakterizuojamas teigiamai, augina ir išlaiko du vaikus, o paskirtos baudos mokėjimą net ir išdėsčius dalimis smarkiai pablogėtų jo šeimos finansinė padėtis, tačiau šios aplinkybės vertintinos kaip svarbios nustatant baudos dydį neperžengiant administracinio teisės pažeidimo sankcijos ribų, ne kaip suteikiančios pagrindą taikyti ATPK 301 straipsnį. Pabrėžtina, jog administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, taip įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismo pažeidėjui paskirta nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 413 straipsnyje, individualizuota tinkamai. Apylinkės teismas skirdamas nuobaudą už pažeidimo, numatyto ATPK 413 straipsnyje, padarymą, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę ir nutarė, jog siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, jam skirtina minimali sankcijoje numatyta administracinė nuobauda. Taigi paskirta administracinė nuobauda buvo tinkamai individualizuota – ji atitinka pažeidėjo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Apygardos teismas mano, kad aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą, taikant ATPK 301 straipsnį, sušvelninti skirtą administracinę nuobaudą, byloje nėra.
Apygardos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs apylinkės teismas ištyrė visus įrodymus, tinkamai atliko nagrinėjamai bylai reikšmingų aplinkybių bei įrodymų įvertinimą, pakankamai detaliai išnagrinėjo ir aptarė byloje nustatytas aplinkybes bei pateikė išsamius argumentus dėl atitinkamų įstatymo nuostatų taikymo, tinkamai individualizavo administracinę nuobaudą, todėl konstatuotina, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, todėl jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
n u t a r i a:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Eduardas Maškevičius