Baudžiamoji byla Nr. 1-137-633/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-56456-2016-8

Procesinio sprendimo kategorijos – 1.2.14.1.2.2; 1.2.14.10.1; 2.3.6.4.2

(S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018-03-05,

Vilkaviškis

              Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas A. V.,

sekretoriaujant D. B., dalyvaujant prokurorui K. G., nukentėjusiajai A. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

              D. M., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nesusituokęs, turintis 1 mažametį vaiką išlaikytinį, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas – 2018-01-19 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 641 str. – 8 mėn. laisvės apribojimo (šiuo metu atlieka šią bausmę, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d.

              Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė  :

1. Kaltinamasis D. M. 2016-12-03 apie 06.00 val. (duomenys neskelbtini), tyčia sugadindamas 265,29 Eur vertės laukujes duris, sulaužydamas 20 Eur vertės įleidžiamą jų spyną, išdauždamas 24,79 Eur vertės plastikinio lango stiklo paketą bei sugadindamas 33,06 Eur vertės šio lango vertikalias žaliuzes,  įsibrovė į A. A. gyvenamąjį namą, iš kurio slapta pagrobė A. A. daiktus : 364,94 Eur vertės televizorių „LG“, 270 Eur vertės dvi auksines grandinėles ant kaklo, 99 Eur vertės auksinį grandinėlės pakabuką, 50 Eur vertės kišeninį laikrodį, 50 Eur vertės baltinių sąsagas, 200 Lenkijos zlotų (atitiko 43 Eur) ir 2030 Eur pinigus, taip tyčia sužalodamas 343,14 Eur vertės ir pagrobdamas 2906,94 Eur vertės svetimą nukentėjusios A. A. turtą.

Šiais veiksmais kaltinamasis D. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 178 str. 2 d. ir 187 satr. 1 d. (ideali nusikaltimų sutaptis).

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas.

2. Kaltinamasis D. M. kaltu teisiamajame posėdyje prisipažino dalinai, nes jo tvirtinimu pagrobęs mažiau turto nei yra jam inkriminuota, pareiškė, jog dėl vagystės gailisi, nukentėjusios sutuoktinį atsiprašęs. Apie vagystės įvykį paaiškino, jog 2016 m. pabaigoje, šeštadienį, apie 06 val. ryto, pamatęs, kad kaimynystėje (per dvi namų valdas) gyvenanti nukentėjusioji su vyru išvažiavo kaip įprasta prekiauti į turgų, sumanė įsibrauti į nukentėjusios namą ir ką vertinga rasiąs pasigrobti. Jis žinojęs, kad sutuoktiniai gyvena vieni, jiems išvykus, namuose nieko nelieka, šunų, signalizacijos, stebėjimo kamerų ar kt. apsaugos nėra. Jis vienas nuėjęs į kiemą, priebučio lauko duris rado užrakintas, kieme rastu laužtuvėliu išlaužė šias duris, spyna sulūžo, ar išlaužė staktą ir (ar) kitaip apgadino durų varčią, teigia nepastebėjęs – buvę dar tamsu. Toliau radęs antras užrakintas duris iš priebučio į namo koridorių, manęs, kad jos šarvuotos, todėl toliau nesilaužęs – sumanęs vidun įsibrauti per plastikinį langą greta priebučio iš kiemo pusės, išdaužius jo stiklą. Tuo pačiu laužtuvėliu išdaužęs lango varstomos dalies stiklo paketą, per atsiradusią angą įlindęs vidun, mūvėjęs darbines pirštines,  lįsdamas per langą nepastebėjęs, kad susižeidė, neginčijantis, jog ant lango ir namo viduje rastas kraujas yra jo. Per langą jis pateko į svetainės kambarį, jame nuo sekcijos lentynos paėmė 20-30 Eur pinigus monetomis bei 200-300 Lenkijos zlotų popierinėmis kopiūromis. Daugiau jokių kitų daiktų nei šiame kambaryje, nei kitose patalpose nepavogęs. Jis pripažįstantis, jog buvo užėjęs ir apieškojo, išversdamas daiktus ant grindų, dar ir virtuvę bei miegamąjį, jame vartė rastus dokumentus, įmautes, galėjo palikti kraujo pėdsakus. Paskutiniame trečiame kambaryje teigia, jog išviso nebuvo užėjęs, kitų jam inkriminuotų kaip pavogtų daiktų, įskaitant plokščiaekranį televizorių, nukentėjusios namuose jis nematęs, kodėl nukentėjusi pareiškusi, jog pavogė ir juos, paaiškinti negalįs. Iš nukentėjusios namų pasišalino tuo pačiu būdu (per išdaužtą langą). Pasivogtus pinigus visus išleido lošdamas kazino.
3. Nukentėjusioji A. A. paaiškino, kad vagystės rytą apie 5 val. abu su vyru išvažiavo automobiliu iš namų prekiauti į turgų Vilkaviškio m., namuose nieko nebuvo iki maždaug 15 val. Išvykdami abejas priebučio duris užrakino. Apie 15 val. su vyru sugrįžusi į namus rado išlaužtas laukujes namo priebučio duris, buvo sulaužyta tiek įleidžiama spyna, tiek visiškai sulaužyta ir nebetinkamos toliau naudoti durų stakta bei dalis varčios, durys nebetiko toliau naudoti, todėl jas teko pakeisti, antrosios durys į koridorių buvo sveikos. Taip pat rado išdaužtą su maždaug apvalios formos skyle plastikinio lango iš kiemo pusės stiklo paketą varstomoje lango dalyje, stiklai buvo subirę į vidų. Ant šio lango rėmo, žaliuzių bei ir kambariuose ant daiktų rado kraujo sutepimų, virtuvės plautuvėje – kraujo mazgojimo pėdsakus. Už lango, per kurį buvo įsibrauta, yra svetainės kambarys. Jame nuo sekcijos lentynos buvo pavogta apie 20-30 eurų monetomis, iš specialios tam kiaurymės sekcijos korpuse buvo pavogtas plokščiaekranis apie 4 m. senumo televizorius „LG“, jo atjungtus maitinimo ir antenos kabelius rado vietoje. Antrasis, įeinamas iš svetainės, yra miegamojo kambarys, jame iš sekcijos dalies lentynoje laikytos piniginės buvo pavogta 200 Lenkijos zlotų popierinėmis kopiūromis, pačią piniginę rado atsegtą ir numestą ant grindų, iš ten pat laikytos dėželės, kurią rado atidarytą ir numestą ant grindų, buvo pavogtos baltinių sąsagos, iš kitos ten pat sekcijoje laikytos dėželės, po vagystės analogiškai rastos atidarytos ir numestos ant grindų, buvo pavogtas jos velionio tėvo kaip palikimas paliktas jai kišeninis laikrodis. Trečiasis, iš miegamojo užeinamas yra vaikų/svečių kambarys, kuriame be kitų baldų stovi rašomasis stalas su stalčių dėže. Iš jos pirmojo stalčiaus rado ištrauktus ir numestus ant grindų žurnalus, iš ten buvo pavogti po žurnalais stalčiaus dugne laikyti perjuosti gumele 2000 eurų pinigai, visi po 50 Eur kopiūromis, tai buvo jos santaupos, ji esanti visiškai užtikrinta, kad šie pinigai vagystės momentu ten buvo, nes maždaug prieš mėnesį šias santaupas pati papildė ir asmeniškai perskaičiavo, vyras jų netvarkė. Iš tame pačiame stalčiuje laikytos juodos dėželės, kurią rado taip pat kažkur numestą, buvo pavogti jos auksiniai papuošalai – dvi grandinėlės ant kaklo ir pakabukas. Ji užtikrinanti, kad visi šie jos daiktai namuose vagystės metu tikrai buvo ir kaltinamojo buvo pavogti, jokių kitų įsibrovimų į jos namus ir vagysčių nebuvo, išvykdama prieš maždaug valandą iki vagystės iš namų juos visus paliko savo vietose, o sugrįžusi tos pačios dienos popietę jų jau neberado – buvo išverstos ir apieškotos visos be išimties gyvenamo namo patalpos.
4. 2016-12-03 įvykio vietos apžiūra nustatyta, kad nukentėjusios namų valda yra (duomenys neskelbtini), ji aptverta, įvažiavimo į kiemą vartai atidaryti. Gatvės pusėje yra medinis plastikinėmis dailylentėmis apkaltas vieno aukšto gyvenamas namas, prie jo iš kiemo pusės yra priestatas, jame dvejos durys – lauko ir į namo koridorių. Pirmosios medinės durys rastos atidarytos, įleidžiama spyna sulaužyta, išlaužta dalis staktos, į kurią tvirtinasi spynos užraktas, antrosios durys rastos užrakintos, nepažeistos.  Iš kiemo pusės dešiniau priebučio sienoje yra plastikinis dviejų dalių langas, kairėje varstomoje lango dalyje stiklo paketas išdaužtas, ertmė uždengta polietilenu, rėme ir namo viduje stiklo šukės, iš vidinės (kambario) lango pusės yra vertikaliosios žaliuzės, jų dalis nuplėšta nuo laikiklio. Ant šio lango varčios rėmo dešinėje pusėje rastas maždaug 3x3 cm dydžio panašus į kraują sutepimas, kurio nuoplova paimta. Svetainės kambaryje ant grindų rasta plastikinė dokumentų įmautė su analogiškos medžiagos sutepimu, pastarojo nuoplova taip pat paimta. Miegamojo kambaryje ant stalo rasti du popieriaus lapai su analogiškais sutepimais, jų iškarpos paimtos. Trečiajame vaikų/svečių kambaryje rasta kartoninė dėžutė su paliktais darbinių pirštinių pėdsakais. Visuose trijuose namo kambariuose daiktai išversti ant grindų, visų baldų stalčiai ir durelės atidarinėti (1 t., b. l. 13-22).
5. 2017-03-07 specialisto išvada Nr. 140-(6109)-IS1-1389 nustatyta, jog ant dviejų tamponų su nuoplovomis ir dviejų popieriaus lapų iškarpų, paimtų iš nusikaltimų įvykio vietos jos apžiūros metu, yra tinkamas asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR vieno vyro kraujas (1 t., b. l. 38-39).
6. 2017-12-01 specialisto išvada Nr. 140-(7005)-IS1-7513 nustatyta, kad ant dviejų tamponų su nuoplovomis ir dviejų popieriaus lapų iškarpų, paimtų iš nusikaltimo įvykio vietos jos apžiūros 2016-12-03 metu, esančio vyro kraujo genotipas sutampa su kaltinamojo D. M. genotipu (1 t., b. l. 45-46).
7. Nukentėjusios A. A. namų turto draudiko AB „Lietuvos draudimas“ nusikaltimu padarytos žalos sureguliavimo dokumentuose pastarasis įvykis taip pat ištirtas, pripažintas draudiminiu, į atlygintinų nuostolių masę įtraukti visi kaltinamajam inkriminuoti kaip vagystės dalykas nukentėjusios daiktai, taip pat inkriminuotas sužalotas turtas, atskiri jo vienetai draudiko įvertinti taip : dvi auksinės grandinėlės – 270 Eur, pakabukas su deimantu – 99 Eur, laikrodis ir sąsagos – 100 Eur, televizorius „LG“ – 364,94 Eur, lango stiklo paketas – 24,79 Eur, vertikali žaliuzė – 33,06 Eur, lauko durys – 265,29 Eur, įleidžiama durų spyna – 20 Eur. Draudimo kompanijos vertinimas suderintas su savininke (nukentėjusiąja), taip pat nuostolių šalinimo įmonės PVM sąskaitų-faktūrų duomenimis (faktinės turto atstatymo į buvusią iki nusikaltimo padėtį išlaidos), dėvėtų daiktų vidutinėmis rinkos kainomis (1 t., b. l. 54-68).
8. Lietuvos banko oficialiai skelbiamais duomenimis Lenkijos zloto ir euro valiutų santykis pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą vagystės 2016-12-03 dieną buvo 1:4,46760 (1 t., b. l. 70-71).
9. 2017-11-13 tikrinant kaltinamojo D. M. parodymus nusikaltimų įvykio vietoje, jis tiksliai parodė nukentėjusios gyvenamąjį namą, jo priebutį iš kiemo pusės, laukujes pastarojo duris bei dešiniau sienoje esantį plastikinį langą, per kuriuos patvirtino brovęsis vidun vagystės tikslu. Jo nusikaltimų įvykio vietoje nurodyti duomenys visiškai sutampa su nusikaltimų įvykio vietos apžiūros rezultatais, įskaitant duomenis, objektyviai užfiksuotus fotonuotraukose, nukentėjusios A. A. bei ir jo, kaltinamojo, paties byloje anksčiau duotais parodymais (1 t., b. l. 87-93).
10. Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pagrindu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės aplinkybių teismas byloje nenustatė.

              II. Faktinių duomenų vertinimas ir išvados dėl jų.

11. Nors kaltinamasis D. M. teigia nusikaltimo vietoje nematęs ir neprisipažįsta pavogęs nagrinėjamos vagystės metu iš nukentėjusios gyvenamojo namo svetainės kambario – plokščiaekranį televizorių „LG“, iš miegamojo kambario – baltinių sąsagas ir kišeninį laikrodį, iš vaikų/svečių kambario – 2000 Eur santaupų pinigus, dvi auksines grandinėles ant kaklo ir auksinį pakabuką, tačiau pastarąją dalį jo parodymų teismas vertina neatitinkančia tikrovės, siekiu išvengti dalies baudžiamosios ir civilinės atsakomybės, todėl tiek, kiek ji prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms (punktas 1), nustatytoms visuma aukščiau dėstytų įrodymais pripažįstamų bylos duomenų, atmetama. Teismas nustatė, kad įsibrovimo į nukentėjusios namą ir vagystės įvykio faktą kaltinamasis pripažįsta (kad jis įsibrovė į namą ir grobė nukentėjusios turtą), taip pat nustatė, kad šią vagystę kaltinamasis įvykdė vienas (priešingų duomenų byloje nėra), iš jos pagrobtą turtą nukentėjusi betarpiškai prieš vagystę (išvykdama maždaug prieš 1 val. iki įsibrovimo) matė, pinigų santaupas pati viena asmeniškai tvarkė, pinigus buvo persiskaičiavusi, nes ruošėsi dalimi jų apmokėti artėjusių švenčių išlaidas, todėl nukentėjusioji be menkiausios abejonės užtikrina, jog būtent toks turtas vagystės metu buvo atitinkamose jos gyvenamojo namo patalpose (konkrečiuose kambariuose ir konkrečiose jų nuolatinio laikymo/saugojimo vietose), nagrinėjamu aspektu svarbios ir aplinkybės, kad vagystę nukentėjusioji pastebėjo (grįžusi į namus) vos po keleto valandų nuo jos įvykdymo, kas, teismo vertinimu, taip pat užtikrintai paneigia galimybę dalį dingusių jos daiktų pasisavinti kitiems asmenims (ne kaltinamajam). Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusios parodymų teisingumu dar ir dėl to, kad teisme gautais duomenimis ji nei su kaltinamuoju, nei su jo artimaisiais susipykusi nebuvo, ji kaltinamojo net nepažinojo asmeniškai ir nežinojo apie jo gyvenimą netolimoje kaimynystėje aplamai. Kaltinamojo ginčijamų atskirų daiktų pagrobimą tiesiogiai patvirtina ir aplinkybė, kad po nukentėjusios pranešimo apie vagystę, jos įvykdymo vietoje (gyvenamojo namo patalpose) atliekant detalią apžiūrą iš tikrųjų nebuvo rasta nė vieno iš daiktų, apie kurių dingimą prieš tai pranešė nukentėjusioji, tačiau buvo rasti ir užfiksuoti tokių daiktų faktinio buvimo iki vagystės požymiai (atidarytos ir numestos ant grindų papuošalų ir kt. daiktų saugojimo dėželės, taip pat žurnalai, po kuriais buvo slepiamos pinigų santaupos, atjungti televizoriaus maitinimo ir antenos kabeliai svetainės sekcijos angoje bei kt.). Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusios nuosekliu per visą bylos procesą aiškinimu, kad kaltinamojo ginčijami daiktai vagystės vietoje iki jos įvykdymo tikrai buvo. Nukentėjusios parodymų teisingumą patvirtina objektyviais pripažįstami duomenys, gauti ne tik po nusikaltimų įvykio atlikta jo vietos apžiūra (punktas 4), bet ir nukentėjusios laisvanoriško turto draudimo kompanijos (draudiko) atliktu draudiminio įvykio tyrimu (punktas 7).
12. Visi kiti teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gauti ir (ar) patikrinti duomenys teismo pripažįstami tinkamais ir leistinais įrodymais, kadangi gauti įstatymo nustatyta tvarka (teisėtai), jie nėra prieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, savo visuma yra pakankami teismui konstatuoti, jog : a) kaltinamasis, vagystės tikslais įsibrovęs per paties išdaužtą langą į nukentėjusios gyvenamąjį namą, iš jo svetainės kambario slapta pagrobė nukentėjusios 30 Eur pinigus monetomis ir televizorių „LG“, iš miegamojo kambario – 200 zlotų pinigus, baltinių sąsagas ir kišeninį laikrodį, iš vaikų/svečių kambario – 2000 Eur santaupų pinigus ir auksinius papuošalus (dvi grandinėles ant kaklo ir pakabuką), bei b) braudamasis į nukentėjusios namą, kaltinamasis taip pat sugadino/sulaužė nukentėjusios namo priebučio lauko duris, jų įleidžiamą spyną, išdaužė plastikinio lango varstomos dalies stiklo paketą, suplėšė šio lango vidines vertikalias žaliuzes.

              III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija

13. Teismas sprendžia, kad pripažįstami įrodytais byloje (punktas 12) kaltinamojo nusikalstami veiksmai atitinkamai pagal BK 178 str. 2 dalį ir 187 str. 1 d. kvalifikuoti teisingai. Pirma, jau aukščiau teismo buvo konstatuota, kad pagal bylos duomenis nukentėjusios daiktus ir kt. turtą (pinigus) slapta ir neteisėtai užvaldė ir pasisavino būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamojo neteisėtai užvaldyti nukentėjusios daiktai ir pinigai buvo jam svetimas turtas, šis jį pavertė, kad ir neilgam laikui, savo nuosavybe, o po to, kiek byloje pavyko nustatyti, dalį jų (pinigus) pats sunaudojo, lošdamas kazino, prieš nukentėjusios daiktų savininkės valią ir norą, galėjo laisvai spręsti dėl kiekvieno šį turtą sudariusio daikto likimo. Aplinkybė, kad byloje nepavyko nustatyti dalies daiktų (televizoriaus, papuošalų, sąsagų, laikrodžio) likimo ir galimos dabartinės buvimo vietos, veikos kvalifikacijai reikšmės neturi, ir tuo labiau nešalina dėl jų užvaldymo kaltinamojo baudžiamumo pagal aptariamą baudžiamąjį įstatymą, kadangi visų be išimties daiktų užvaldymas jau buvo visiškai baigtas – kaltinamasis pagal bylos duomenis ir šią dalį nukentėjusios daiktų sėkmingai išsigabeno iš nusikaltimo vietos ir galėjo laisvai pagal savo norus nuspręsti, ar visus daiktus toliau pasilikti, kaip, kur gabenti ir t.t. Trečia, kaltinamasis jam svetimą nukentėjusios turtą užvaldė slapta, veikdamas įsitikinęs, jog niekas jo nemato. Kaltinamasis tam, kad prieitų prie sumanyto pagrobti nukentėjusios turto (pinigų ir ką ras vertingesnio), turėjo įveikti mechanines tam kliūtis – išlaužti laukujes namo priebučio duris, išdaužyti lango stiklą, pašalinti vidines žaliuzes ir per lange tokiu būdu pasidarytą angą įlįsti į pastato vidų, kuris be kita ko (gyvenamosios paskirties) buvo pritaikytas ir materialinėms vertybėms laikyti, kaupti ir saugoti, todėl vagystė turi būti vertinama kvalifikuota, įvykdyta įsibraunant į patalpą. Ketvirta, pagrobtų daiktų vertė, teismo vertinimu, byloje yra pagrįstai nustatyta pagal jų vertę rinkoje, atsižvelgiant į įsigijimo kaštus, faktinę būklę (susidėvėjimo laipsnį), draudiko duomenis (plačiau punktas 7), tiek sužalotų (sugadintų), tiek pagrobtųjų daiktų vertės kiekviena skyriumi viršija 5 BBND, konkreti vagystės dalyko ir sužaloto/sunaikinto turto vertė yra reikšminga nustatant konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir toliau bus vertinama individualizuojant kaltinamajam bausmes.

              IV. Bausmių skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

14. Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmes už kiekvieną idealiąja sutaptimi įvykdytą veiką kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo padarytų veikų pobūdį, taip pat šių pavojingumo visuomenei laipsnį. Pastarąjį teismas dėl abiejų veikų kvalifikuoja ženkliai mažesniu, ypač dėl turto sužalojimo, nei jis apibrėžtas rūšinėse baudžiamojo įstatymo (BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d.) dispozicijose, kadangi kaltinamojo tiek sužaloto, tiek pagrobto turto vertės (faktinė žala) buvo smarkiai mažesnės nei rūšinių nagrinėjamų nusikalstamų veikų sudėčių vidurkis (4801 Eur) : vagystės atveju (BK 178 str. 2 d.) - maždaug 1,6 karto, o turto sužalojimo atveju (BK 187 str. 1 d.) – net 14 kartų (BK 54 str. 2 d. 1 p.).
15. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikų kvalifikaciją, todėl papildomai bausmių individualizavimo požiūriu (BK 54 str. 2 d. 2 ir 3 p. p.) tai teismo nevertinama, subjektyvinėse abiejų nusikalstamų veikų sudėčių dalyse dominavo asmeninio praturtėjimo kito sąskaita (savanaudiškos) paskatos.
16. Kaltinamojo abi byloje įrodytos nusikalstamos veikos vertinamos kaip visiškai baigti tyčiniai nusikaltimai, pirmuoju BK 187 str. 1 d. atveju – nesunkus, antruoju BK 178 str. 2 d. atveju - apysunkis (BK 54 str. 2 d. 4 p.), pastaruoju aspektu švelninti ar griežtinti kaltinamajam bausmes pagrindo nėra.
17. Toliau spręsdamas bausmių individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę (BK 54 str. 2 d. 5 p.), kurią vertina iš esmės dar patenkinamai : kaltinamasis nusikalto ir yra teisiamas išviso antrą kartą, tačiau pastarąjį nusikaltimą įvykdė anksčiau nei tą, už kurį jau yra teismo nuteistas 2018-01-19 nuosprendžiu, t. y. objektyviai šįkart nusikalsdamas pirmą kartą (1 t., b. l. 102-104; 2 t., b. l. 10-13), nuo 2016-10-28 dirba nuolatinį darbą (1 t., b. l. 136), tiek gyvenamos vietos savivaldos institucijos, tiek darbdavio charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 134, 135; 2 t., b. l. 18), šeimos nėra sukūręs, tačiau turi mažametę dukrą išlaikytinę, kita vertus, kaltinamasis turi net 20 galiojančių administracinių nuobaudų, tarp kurių vyrauja kelių eismo taisyklių pažeidimai (1 t., b. l. 112-129), analogiški tyčiniai turtiniai nusikaltimai (vagystės) kartojosi, nukentėjusios asmeniškai neatsiprašė, žalos (nei turtinės, nei neturtinės) atlyginimo nepasiūlė, nėra visiškai nuoširdus.
18. Kaltinamojo atsakomybę nei lengvinančių, nei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas byloje nenustatė (BK 54 str. 2 d. 7 p., 59 ir 60 str. str.).
19. Teismas sprendžia, jog ženkliai mažesnis nei rūšinės sudėties lygmens veikos pavojingumo visuomenei laipsnis, ypač turto sužalojimo atveju, kartu su aukščiau teigiamais įvertintais kaltinamojo  asmenybės aspektais savo svoriu ir reikšme bausmių individualizavimui persveria aukščiau teismo konstatuotus neigiamus kaltinamojo asmenybės aspektus (tyčinių nusikaltimų daugeto aplinkybę, didelį skaičių galiojančių administracinių nuobaudų). Todėl teismas sprendžia, kad šioje byloje pagal konkrečiai nustatytas nusikaltimų įvykio aplinkybes teisingumo principas lemia mažesnių nei baudžiamojo įstatymo sankcijų vidurkiai dydžio bausmių kaltinamajam už kiekvieną įrodytą nusikaltimą paskyrimą, ypač už pagal BK 187 str. 1 d. kvalifikuojamą veiką.
20. Toliau teismas sprendžia, jog 1-ąjį kartą tyčinius nusikaltimus, kurie nėra sunkūs ar labai sunkūs, įvykdžiusiam kaltinamajam D. M. paskirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios trukmė už BK 187 str. 1 d. numatytą veiką nustatytina 6 mėn., o už BK 178 str. 2 d. numatytą veiką –  1 m. Šios bausmės už idealiąja sutaptimi įvykdytus nusikaltimus subendrintinos tarpusavyje apėmimo būdu pagal BK 63 str. 2 d. ir 5 d. 1 p. taisyklę ir nustatytina subendrinta bausmė – 1 m. laisvės apribojimo. Pastaroji bausmė toliau subendrintina su nebaigta atlikti 8 mėn. laisvės apribojimo bausme, paskirta 2018-01-19 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu, bausmes iš dalies sudedant pagal BK 63 str. 4 ir 9 d. d. taisyklę, prie šiuo nuosprendžiu skiriamos griežtesnės 1 m. laisvės apribojimo bausmės pridedant maždaug pusę nuo 2018-01-19 nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktos dalies, t. y. 4 mėn., ir nustatytina galutinė subendrinta bausmė – 1 m. 4 mėn. laisvės apribojimo. Nustatytini šio kaltinamojo sveikatos būklę, asmeninę, šeiminę ir turtinę padėtis, taip pat užimtumą darbine veikla atitinkantys įpareigojimai: a) 9 mėn. būti namuose kiekvieną dieną nuo 22.00 val. iki 06.00 val., kiek tai nebus susiję su mokslu ar legaliu darbu, b) per visą bausmės vykdymo laiką dirbti arba registruotis Darbo biržoje (BK 48 str. 6 d. 1 ir 3 p. p., 7 d.). Tokia bausmių rūšis ir jų dydis (trukmė) visiškai atitiks bausmės paskirtį, jos skyrimu siekiamus tikslus ir teisingumo principą. Kaltinamajam skirti švelnesnes bausmes, nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcijose, nėra faktinio  pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 str., 54 str. 3 d.).
21. Kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nenustatyta faktinio ir juridinio pagrindo (BK 67 str. 3 d.), kaltinamojo iš nusikaltimų gauta ir suvartota nauda iš jo išieškotina prioriteto tvarka paliekant galimybę nukentėjusios savanoriško turto draudimo draudikui (AB „Lietuvos draudimas“), iš nukentėjusios perėmusiam reikalavimo teises dėl žalos atlyginimo, pareikšti kaltinamajam atgręžtinį (subrogacinį) reikalavimą dėl nuostolių, jo patirtų išmokėjus nukentėjusiai dėl byloje nagrinėjamų nusikaltimų draudimo išmoką, atlyginimo (Lietuvos Respublikos CK (toliau – CK) 6.263 str. 1 ir 2 d. d., 6.280 str. 1 d., 6.1015 str. 1 ir 2 d.).
22. Kaltinamajam anksčiau procese paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, ji panaikintina.
23. Bylai reikšmingi daiktai – trys šluostės su nuoplovomis ir dvi popieriaus iškirptės su kraujo pėdsakais bei daktiloskopinė plokštelė su pirštinių audinio pėdsakais, laikinai saugomi Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariate (1 t., b. l. 24, 48), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 94 str. 1 d. 4 p.).
24. Civilinių ieškinių byloje nepareikšta, priteistinų atlyginti proceso išlaidų taip pat nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d. d.,

n u s p r e n d ž i a :

D. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nuteisti jį 1 metams laisvės apribojimo.

D. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. ir nuteisti jį 6 mėnesiams laisvės apribojimo.

Skiriamas bausmes subendrinti tarpusavyje apėmimo būdu pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d. ir 5 d. 1 p. taisyklę ir nustatyti subendrintą už abi nusikalstamas veikas bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo.

Šią bausmę subendrinti su nebaigta atlikti laisvės apribojimo bausme, paskirta 2018-01-19 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu, bausmes iš dalies sudedant pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 ir 9 d. d. taisyklę, prie šiuo nuosprendžiu skiriamos 1 m. laisvės apribojimo bausmės pridedant 4 mėn. dalį nuo 2018-01-19 nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės neatliktos dalies, ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo.

Nustatyti tokius įpareigojimus : 1) 9 (devynis) mėn. būti namuose kiekvieną dieną nuo 22.00 val. iki 06.00 val., kiek tai nebus susiję su mokslu ar legaliu darbu, 2) per visą bausmės vykdymo laiką dirbti arba registruotis Darbo biržoje (Lietuvos Respublikos BK 48 str. 6 d. 1 ir 3 p. p., 7 d.)

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.

Bylai reikšmingus daiktus – tris šluostes su nuoplovomis ir dvi popieriaus iškirptes su kraujo pėdsakais bei daktiloskopinę plokštelę su pirštinių audinio pėdsakais, laikinai saugomus Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

              Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

              Teisėjas                                                              A. V.